Anglijos bankas paliko 3,75 proc.: ką tai reiškia paskoloms, svarui ir infliacijai?

Palūkanos nepajudintos penktą kartą

Anglijos bankas ketvirtadienį paliko bazinę palūkanų normą 3,75 proc. ir taip jos nekeičia jau penktą kartą šiais metais. Sprendimą lėmė noras įvertinti, kaip į ekonomiką persiduos mažėjanti infliacija ir išaugusi geopolitinė įtampa, galinti pakurstyti energijos kainas.

Rinkos dalyviai tokio sprendimo iš esmės tikėjosi, nes pastaruoju metu infliacija Jungtinėje Karalystėje lėtėjo. Vis dėlto centrinis bankas pabrėžė, kad kainų stabilumas dar nėra užtikrintas, o išoriniai šokai gali greitai pakeisti situaciją.

Komitete – ryškus nesutarimas

Anglijos banko Pinigų politikos komitetas balsavo 6–3 palikti normą 3,75 proc. Tai rodo, kad dalis narių mato didesnę riziką, jog kainų augimas gali vėl įsibėgėti, ypač jei brangtų nafta ir dujos.

Toks balsų pasiskirstymas signalizuoja, kad palūkanų trajektorija nėra vienareikšmė: didesnė dalis komiteto kol kas renkasi atsargą, tačiau mažuma jau dabar norėtų griežtesnės politikos. Investuotojams tai svarbu, nes net menki užuominos pokyčiai gali paveikti svaro kursą, obligacijų pajamingumus ir paskolų kainodarą.

Infliacija lėtėja, bet tikslas dar nepasiektas

Pagal Jungtinės Karalystės nacionalinės statistikos tarnybos duomenis, vartotojų kainų infliacija per 12 mėnesių iki birželio sumažėjo iki 2,6 proc., kai gegužę siekė 2,8 proc. Nors kritimas buvo didesnis nei prognozuota, infliacija vis dar viršija Anglijos banko 2 proc. tikslą.

Tai reiškia, kad centrinis bankas, net ir matydamas gerėjančius rodiklius, vengia skubėti mažinti palūkanas. Ilgesnis laikotarpis virš tikslo paprastai didina riziką, kad įsitvirtins didesni kainų ir atlyginimų lūkesčiai, o tai vėliau reikalautų griežtesnių priemonių.

Naftos šuoliai ir karas – pagrindinis nerimo šaltinis

Anglijos banko vertinimu, atsinaujinęs konfliktas Artimuosiuose Rytuose didina neapibrėžtumą, ypač dėl energijos kainų. Naftos brangimas dažnai greitai persiduoda degalams, logistikai ir galiausiai kasdienėms prekių bei paslaugų kainoms, todėl infliacija gali vėl pakilti.

Rinkose pastarosiomis savaitėmis buvo matomas staigus „Brent“ kainos šuolis: liepos 23 dieną ji buvo pakilusi virš maždaug 87 eurų už barelį, o ketvirtadienį laikėsi apie 79 eurus už barelį. Tokie svyravimai stiprina argumentą palaukti ir įsitikinti, kad infliacijos mažėjimas nėra laikinas.

Ką tai reiškia gyventojams ir verslui

Stabilios palūkanos dažniausiai reiškia, kad paskolų kainos artimiausiu metu reikšmingai nesikeis, tačiau išliks jautrios rinkos lūkesčiams. Jei investuotojai pradeda tikėti, kad palūkanos gali būti keliamos, iš karto brangsta ilgesnių terminų skolinimasis, net ir nepasikeitus oficialiai normai.

Ekonomistai taip pat stebi naujos vyriausybės mokesčių ir išlaidų planus, nes papildomos išlaidos ar lengvatos gali didinti vidaus paklausą. Tokiu atveju infliacijos spaudimas gali išlikti didesnis, o centrinio banko erdvė švelninti politiką sumažėtų.

„Rinka jau dabar įkainoja bent vieną palūkanų didinimą Jungtinėje Karalystėje šiais metais, o šiandien trys nariai balsavo būtent už tai“, – teigė „Quilter Cheviot“ fiksuotų pajamų tyrimų vadovas Richardas Carteris.

Jo teigimu, net ir siekiant mažinti pragyvenimo kaštus, priemonės gali tik nežymiai pristabdyti infliaciją, todėl palūkanų kryptis išliks priklausoma nuo energijos kainų ir ekonomikos atsparumo.