CP v2

Tag: Brexit

  • Pew apklausa po „Brexit“: ES palaikymas Europoje ir JK išaugo, o nuotaikas keitė ir karas Ukrainoje

    Pew apklausa po „Brexit“: ES palaikymas Europoje ir JK išaugo, o nuotaikas keitė ir karas Ukrainoje

    ES vertinimai kyla

    Praėjus dešimtmečiui po 2016 metų „Brexit“ referendumo, europiečių požiūris į Europos Sąjungą tapo pastebimai palankesnis, rodo „Pew Research Center“ apklausa. Tyrimas apėmė aštuonias Europos šalis, kuriose nuomonės apie ES buvo nuosekliai stebimos nuo 2016 metų.

    Apklausos duomenimis, teigiamai ES vertina 62 proc. respondentų, kai 2016 metais tokių buvo 49 proc. Tyrėjai pabrėžia, kad „Brexit“ nesukėlė prognozuotos euroskepticizmo bangos, o dalyje visuomenių net sutelkė paramą Europos integracijai.

    Didžiausias posūkis – Jungtinėje Karalystėje

    Vienas ryškiausių pokyčių fiksuotas Jungtinėje Karalystėje, kuri 2016 metais nedidele persvara nubalsavo už išstojimą. Dabar 67 proc. britų ES vertina palankiai, o nepalankiai – 31 proc.

    Palyginimui, referendumo laikotarpiu neigiamai ES vertino maždaug 48 proc. apklaustųjų. Šis pokytis Jungtinę Karalystę perkelia į labiau proeuropietiškai nusiteikusių apklausoje dalyvavusių valstybių grupę.

    Kur ES populiariausia ir kur visuomenės išsiskiria?

    Didžiausia parama ES užfiksuota Švedijoje, kur palankią nuomonę išreiškė 79 proc. respondentų. Vokietijoje teigiamai ES vertina 68 proc., o Nyderlanduose, Lenkijoje ir Italijoje palaikymas taip pat viršija 60 proc.

    Prancūzijoje visuomenės nuomonė išlieka labiau pasidalijusi: palankiai ES vertina 52 proc. apklaustųjų. Graikija yra vienintelė šalis, kurioje palanki nuomonė nesiekia daugumos.

    „Pew“ tyrėjai nurodo, kad ES palaikymas sparčiausiai augo netrukus po „Brexit“ balsavimo, o vėliau dar sustiprėjo po 2022 metais prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą.

    Anot jų, karas paskatino glaudesnį Europos šalių bendradarbiavimą gynybos, energetinio saugumo ir ekonominės paramos Kyjivui srityse, o tai galėjo sustiprinti visuomenės suvokimą apie ES vaidmenį krizėse.

    Apklausa taip pat fiksuoja politinius skirtumus: kairiųjų pažiūrų respondentai ES dažniau vertina palankiai nei dešiniųjų. Vis dėlto teigiamų vertinimų augimas matomas platesniame politiniame spektre, todėl pokytis nėra vienos stovyklos reiškinys.

    Rezultatai pasirodė tuo metu, kai Europoje toliau intensyviai diskutuojama apie migraciją, konkurencingumą ir saugumo architektūrą. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad visuomenės pasitikėjimas Europos projektu, bent jau apklaustose šalyse, šiandien yra gerokai tvirtesnis nei „Brexit“ laikotarpiu.

  • ES pasienio sistema EES ilgina eiles: „Wizz Air“ pataria į Europos oro uostus atvykti 3 val. anksčiau

    ES pasienio sistema EES ilgina eiles: „Wizz Air“ pataria į Europos oro uostus atvykti 3 val. anksčiau

    Kas keičiasi oro uostuose

    Europos oro uostuose šią vasarą gali tekti laukti gerokai ilgiau: pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“ keleiviams rekomenduoja atvykti į oro uostą iki trijų valandų prieš skrydį. Priežastis – po „Brexit“ sustiprėjusi patikrų tvarka ir palaipsniui diegiama ES atvykimo ir išvykimo sistema EES.

    Pasak bendrovės, dalis keliautojų jau yra pavėlavę į skrydžius dėl užsitęsusių pasų kontrolės eilių. Daugiausia problemų fiksuojama populiariuose turizmo maršrutuose, o artėjant vasaros pikui oro uostai ruošiasi didesniam keleivių srautui.

    Kaip veikia EES ir kodėl formuojasi eilės

    EES yra ES kuriama atvykimo ir išvykimo apskaitos sistema, skirta ne ES piliečiams, atvykstantiems trumpam laikui į Šengeno erdvę. Ji pakeičia tradicinį pasų antspaudavimą skaitmeniniu registru ir naudoja biometrinius duomenis, įskaitant pirštų atspaudus.

    Didžiausias sulėtėjimas dažniausiai atsiranda pirmojo kontaktinio registravimo metu, kai keliautojui reikia pateikti biometriką ir duomenys turi būti patikrinti sistemoje. Net ir esant papildomoms darbo vietoms, tokie procesai užtrunka ilgiau nei įprasta pasų patikra, todėl piko metu eilės gali šoktelėti iki kelių valandų.

    Ką sako oro uostai ir vežėjai

    „Wizz Air“ Jungtinės Karalystės padalinio vadovė Yvonne Moynihan britų žiniasklaidai teigė, kad EES poveikis skirtingose šalyse nevienodas, tačiau keleiviams patariama būti pasiruošusiems ilgesniam laukimui. Ji pabrėžė, kad bendrovė rekomenduoja vykti į oro uostą trims valandoms iš anksto, o ne įprastoms dviem.

    „Jei matote, kad eilės juda lėtai, turėkite daugiau laiko atsargai, ypač jei laukia persėdimas“, – sakė Yvonne Moynihan.

    Oro uostus vienijanti asociacija ACI Europe taip pat ragina keleivius vadovautis avialinijų nurodytu atvykimo laiku ir pripažįsta, kad kai kuriose vietose eilės gali siekti apie tris su puse valandos. Dalis oro uostų piko metu taiko laikinus srautų valdymo sprendimus, tačiau bendra rizika vasarą išlieka.

    Kam taikoma EES ir kur ji negalioja

    EES taikoma ne ES ir ne Šengeno šalių piliečiams, vykstantiems į Šengeno erdvę trumpoms kelionėms iki 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. Tai aktualu ir Jungtinės Karalystės piliečiams, kurie po „Brexit“ priskiriami trečiosioms šalims.

    Tačiau sistema netaikoma ES ir Šengeno piliečiams, taip pat asmenims, turintiems galiojančius leidimus gyventi ar ilgalaikes vizas Šengeno valstybėse. Airija ir Kipras EES netaiko, todėl šiose šalyse išlieka įprasta rankinė pasų kontrolė.

    Praktiniai patarimai keliautojams

    Planuojantiems skrydžius per didžiuosius Europos oro uostus verta iš anksto įvertinti ne tik registracijos į skrydį, bet ir pasų kontrolės laiką. Papildomas laiko rezervas ypač svarbus keliaujant su registruotu bagažu, su vaikais ar turint persėdimą.

    Avialinijos keleiviams taip pat pataria pasirūpinti telefonu ir dokumentais: turėti įkrautą įrenginį, vandens ir pasiruošti galimam ilgesniam stovėjimui eilėse. Jei skrydis jungiamasis, saugiausia planuoti ilgesnį persėdimo laiką, nes vėlavimai pasienio kontrolėje gali išbalansuoti visą kelionės grandinę.

  • ES atmetė JK siūlymą dėl bendros prekių rinkos: ką tai reiškia Keiro Starmerio planams

    ES atmetė JK siūlymą dėl bendros prekių rinkos: ką tai reiškia Keiro Starmerio planams

    Europos Sąjunga atmetė Jungtinės Karalystės siūlymą sukurti bendrą prekių rinką su ES, remiantis britų žiniasklaidos pranešimais. Tai būtų reikšmingas žingsnis švelninant po „Brexit“ atsiradusias prekybos kliūtis, tačiau Briuselis, kaip teigiama, idėjos nepalaikė.

    Diskusijos vyksta beveik dešimtmetį po 2016 metais įvykusio referendumo, kai JK pasirinko pasitraukimą iš bloko. Pastaruoju metu ES ir JK vėl derasi dėl santykių „perkrovimo“, o artimiausiomis savaitėmis laukiamas aukšto lygio abiejų pusių susitikimas.

    Ko siekia Londonas

    Pranešimuose teigiama, kad siūlymą Briuselyje pristatė Michaelo Ellamo vadovaujama JK derybininkų komanda. Londono tikslas būtų praktiškai sumažinti prekių judėjimo trintį, kuri po „Brexit“ išaugo dėl muitinės procedūrų, taisyklių skirtumų ir patikrų.

    Toks modelis teoriškai galėtų palengvinti eksportą ir importą, ypač pramonės ir maisto tiekimo grandinėse, tačiau jis neišvengiamai kelia klausimą dėl taisyklių derinimo. ES tradiciškai reikalauja, kad gilesnė prieiga prie bendrosios rinkos būtų susieta su aiškiomis „žaidimo taisyklėmis“, priežiūra ir ginčų sprendimo mechanizmais.

    Kodėl ES galėjo pasakyti „ne“

    ES nenoras svarstyti atskiros bendros prekių rinkos idėjos gali būti susijęs su precedento baime: Briuselis vengia situacijų, kai ne ES narė gautų plačią prieigą prie bendrosios rinkos be viso įsipareigojimų paketo. Be to, atskiras susitarimas dėl prekių neišspręstų paslaugų sektoriaus, kuris JK ekonomikai yra itin svarbus, klausimų.

    Europos Komisija viešai nekomentavo pačių pranešimų, tačiau pabrėžė siekį užbaigti svarbiausius ankstesnio bendro supratimo dokumento darbus prieš artėjantį ES ir JK susitikimą. Komisija taip pat nurodė, kad mato erdvės glaudesniam bendradarbiavimui ten, kur tai šiuo metu svarbiausia.

    Kas toliau: realistiškesnės derybų kryptys

    Dėmesys, kaip skelbia britų transliuotojas BBC, krypsta į jau vykstančių derybų turinį, kur aptariamos konkrečios sritys, tokios kaip maisto ir žemės ūkio produktų prekyba bei energetika. Šiose srityse dažnai ieškoma labiau techninių, siauresnių sprendimų, kurie gali duoti apčiuopiamos naudos neprilygstant pilnai integracijai į bendrąją rinką.

    Tuo pat metu JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris viešai akcentuoja siekį grąžinti šalį „į Europos širdį“ ir stiprinti ryšius su žemynu. Vis dėlto bet koks apčiuopiamesnis suartėjimas prekyboje reikštų ir jautrius politinius pasirinkimus namuose, nes „Brexit“ klausimas JK išlieka visuomenę skaldantis.

    Artėjantis ES ir JK aukščiausio lygio susitikimas turėtų parodyti, ar abi pusės sugebės rasti pragmatišką kelią mažinti įtampas ir trintį bent atskirose srityse. Kol kas signalai rodo, kad plataus masto grįžimas prie bendros prekių rinkos idėjos Briuselyje šiuo metu neturi pakankamo politinio svorio.

  • Sukilo į kovą dėl posto: Wesas Streetingas rėžė, kad „Brexit“ buvo katastrofiška klaida

    Sukilo į kovą dėl posto: Wesas Streetingas rėžė, kad „Brexit“ buvo katastrofiška klaida

    Streetingas skelbia apie ambicijas

    Buvęs Jungtinės Karalystės sveikatos sekretorius Wesas Streetingas paskelbė, kad dalyvaus bet kokiuose rinkimuose į Leiboristų partijos lyderio postą, jei tokie būtų rengiami. Tai reikštų ir kelią į šalies ministro pirmininko pareigas.

    Politikas viešai paragino dabartinį lyderį Keirą Starmerį trauktis, teigdamas, kad prarado pasitikėjimą jo vadovavimu. Šie pareiškimai nuskambėjo po to, kai Streetingas šį mėnesį pasitraukė iš ministrų kabineto.

    „Brexit“ pavadino katastrofa

    Kalbėdamas Leiboristų partijos „Progress“ konferencijoje, Streetingas daug dėmesio skyrė Jungtinės Karalystės pasitraukimui iš Europos Sąjungos. Jo teigimu, sprendimas 2016 metais palikti bloką tebėra vienas skaudžiausių strateginių pasirinkimų šiuolaikinėje šalies politikoje.

    „Išstojimas iš Europos Sąjungos buvo katastrofiška klaida“, – sakė Wesas Streetingas.

    Politikas aiškino, kad po „Brexit“ šalis tapo mažiau įtakinga ir labiau pažeidžiama, o ekonominės galimybės susiaurėjo. Tokie vertinimai dera su pastarųjų metų diskusijomis Jungtinėje Karalystėje apie sulėtėjusią prekybą su ES, sumažėjusias investicijas ir darbo jėgos trūkumus atskirose srityse.

    Ragina sugrįžti į ES

    Vėliau savo kalboje Streetingas pareiškė, kad Jungtinės Karalystės ateitis siejasi su Europa ir kad ilgainiui šalis turėtų sugrįžti į Europos Sąjungą. Jis akcentavo būtinybę kurti artimesnius politinius ir ekonominius ryšius su Bendrija.

    „Mums reikia naujų ypatingų santykių su ES, nes Britanijos ateitis yra Europoje ir vieną dieną vėl Europos Sąjungoje“, – sakė Wesas Streetingas.

    Pastaruoju metu Londono ir Briuselio santykiai vėl atsidūrė dėmesio centre: Jungtinė Karalystė ieško pragmatiškesnio bendradarbiavimo modelio prekybos, saugumo ir gynybos srityse. Diskusijas kaitina ir geopolitinis neapibrėžtumas, įskaitant transatlantinių santykių bangavimus.

    Starmeriui auga spaudimas

    Streetingo pasisakymai pasirodė tuo metu, kai Keiras Starmeris patiria didėjantį spaudimą po nesėkmingų vietos rinkimų rezultatų. Žiniasklaida Jungtinėje Karalystėje akcentuoja Leiboristų pralaimėjimus ir išaugusią „Reform UK“ įtaką.

    „Brexit“ klausimas taip pat grįžta į vidaus politikos darbotvarkę, nors visuomenė išlieka susiskaldžiusi. 2016 metų referendumas, kurį lydėjo aštri kampanija, tapo lūžio tašku, o tuometinį pasitraukimo kursą aktyviai rėmė Borisas Johnsonas ir Nigelas Farage’as.

  • Starmerio planas atkurti ryšius su ES braška: Britaniją drasko rinkėjai, o Briuselis laukia

    Starmerio planas atkurti ryšius su ES braška: Britaniją drasko rinkėjai, o Briuselis laukia

    Brexito šešėlis vis dar ilgas

    Artėjant dešimtmečiui nuo Jungtinės Karalystės sprendimo pasitraukti iš Europos Sąjungos, vidaus politika ir toliau sukasi aplink senąjį lūžį. Vietos rinkimai parodė, kad valdančiosios Leiboristų partijos parama skyla pagal panašias linijas kaip per referendumą.

    Didmiesčiuose, ypač Londone ir universitetiniuose miestuose, dalis jaunesnių leiboristų rinkėjų nusisuko į proeuropietiškai laikomą Žaliųjų partiją. Tuo pat metu socialiai konservatyvesni rinkėjai Velse, Škotijoje ir šiaurės Anglijoje vis dažniau renkasi Nigelio Farage’o įkurtą „Reform UK“.

    Pažadas Europai ir ribos namuose

    Ministras pirmininkas Keiras Starmeris žada liepą vyksiančiame susitikime su ES žymėti naują kryptį ir atkurti ryšius su Europa, daugiausia akcentuodamas ekonomiką, prekybą ir gynybą. Tačiau jo retorika kol kas sunkiai pasiekia tuos regionus, kuriuose leiboristai prarado pozicijas ir kur daug rinkėjų skeptiškai vertina bet kokį suartėjimą su Briuseliu.

    Starmeris taip pat signalizuoja apie jaunimui patrauklias iniciatyvas, įskaitant idėją sugrįžti prie tarptautinių studijų ir praktikos galimybių, panašių į Erasmus. Vis dėlto jis neparodė ženklų, kad ketintų atsisakyti įsipareigojimų, kurie riboja laisvą judėjimą ar grįžimą į ES bendrąją rinką bei muitų sąjungą.

    „Ankstesnė vyriausybė buvo apibrėžta tuo, kad nutraukė mūsų santykius su Europa, o ši vyriausybė bus apibrėžta tuo, kad juos atkurs“, – sakė Keiras Starmeris.

    Ką reiškia atsargus suartėjimas

    Praktiniu lygmeniu vyriausybė vis dažniau remia vadinamąjį dinaminį suderinamumą, kai Jungtinė Karalystė tam tikrose srityse artina taisykles prie ES standartų, siekdama sumažinti prekybos trintį. Viena iš krypčių yra susitarimai dėl augalinių ir gyvūninių produktų, kurie ateityje galėtų sumažinti dalį pasienio patikrų, jei būtų suderinti maisto saugos reikalavimai.

    Taip pat keliami lūkesčiai dėl pramonės konkurencingumo, nes eksporto procedūros po „Brexit“ išaugo, o reguliaciniai skirtumai brangina tiekimą. Atskiru klausimu išlieka ES anglies dioksido korekcinis mechanizmas pasienyje, kuris didina administracinę naštą į ES eksportuojančioms įmonėms, ypač taršesniuose sektoriuose.

    Politinis pavojus: puolami iš abiejų pusių

    Starmerio planas rizikingas politiškai, nes jį vienu metu atakuoja abi stovyklos. „Brexit“ šalininkai jautriai reaguoja į bet kokius žingsnius, kurie, jų nuomone, grąžina Londoną arčiau Briuselio, o daliai jaunesnių rinkėjų ir proeuropietiškų politikų toks laipsniškas kelias atrodo per lėtas.

    Spaudimą didina ir vidiniai nesutarimai: dalis Leiboristų partijos atstovų atviriau kalba apie būtinybę siekti gilesnės integracijos, net ir grįžimo į ES perspektyvos. Vis dėlto premjero pasirinktas atsargus kursas kol kas rodo, kad jis tikisi išlaviruoti tarp rinkėjų stovyklų ir išvengti temų, kurios galėtų sukelti naują „Brexit“ karą.

    Verslui ir investuotojams svarbiausias klausimas lieka ne politiniai šūkiai, o aiškus turinys: kiek konkrečiai bus sumažinta biurokratija pasienyje, ar pavyks pagerinti prieigą prie Europos rinkos ir kokią kainą už tai tektų mokėti reguliaciniais įsipareigojimais. Nuo šių atsakymų priklausys, ar planuojamas liepos mėnesio dialogas taps proveržiu, ar tik dar vienu atsargiu pažadu.

  • Londono meras šokiruoja: leiboristai raginami pažadėti grįžimą į ES jau per kitus rinkimus

    Londono meras šokiruoja: leiboristai raginami pažadėti grįžimą į ES jau per kitus rinkimus

    Londono meras Sadiqas Khanas pareiškė, kad valdančioji Leiboristų partija per kitus visuotinius rinkimus turėtų aiškiai įsipareigoti siekti Jungtinės Karalystės sugrįžimo į Europos Sąjungą. Interviu jis pabrėžė, kad dabartinės krypties nepakanka, o rinkėjai jaučia nusivylimą dėl lėto pažadų įgyvendinimo.

    Pasak mero, po prastų vietos rinkimų rezultatų partija turi būti ryžtingesnė ir drąsesnė, nes priešingu atveju rizikuoja skaudžiai pralaimėti kitus rinkimus. Jungtinėje Karalystėje visuotinis balsavimas pagal įstatymą turi įvykti ne vėliau kaip iki 2029 metų rugpjūčio.

    „Žmonės yra nusivylę, kad sprendimai juda per lėtai“, – sakė Sadiqas Khanas.

    Jis taip pat palankiai įvertino ministro pirmininko Keiro Starmerio signalus, kad Vyriausybė sieks atkurti ryšius su Europos Sąjunga. Tarp minimų krypčių įvardijamas glaudesnis suderinamumas su bendrąja rinka ir muitų sąjunga, nors tai nebūtinai reikštų pilną narystės atkūrimą.

    Brexitas ir ekonomikos kaina

    Jungtinė Karalystė iš Europos Sąjungos pasitraukė 2020 metais, po 2016 metais vykusio referendumo, kuriame pasitraukimą palaikė 52 proc. balsavusiųjų. Sadiqas Khanas teigė, kad „Brexitas“ buvo itin skaudus sprendimas ekonomikai ir konkurencingumui.

    Jo vertinimu, pragyvenimo kainų spaudimą mažinti būtų lengviau didinant ekonomikos augimą ir prekybos apimtis su artimiausiais partneriais. Mero argumentas paprastas: ES yra didžiausias Jungtinės Karalystės kaimyninis prekybos blokas, todėl mažesnės kliūtys eksportui ir importui galėtų greičiau atsispindėti verslo investicijose bei darbo vietose.

    Tarifai, konfliktai ir rinkėjų nuotaikos

    Sadiqas Khanas atkreipė dėmesį, kad geopolitinė aplinka pastaruoju metu smarkiai pablogėjo, o tai didina neapibrėžtumą ir sąnaudas. Jis minėjo, kad JAV tarifų politika daro žalą pasaulinei prekybai, o konfliktai Irane ir Ukrainoje prisideda prie energijos kainų ir bendro pragyvenimo brangimo.

    Kalbėdamas apie santykius su JAV, Londono meras pabrėžė dabartinės administracijos nenuspėjamumą ir teigė, kad tokioje situacijoje Jungtinei Karalystei svarbu turėti kuo tvirtesnius ryšius ir Europoje. Jis pridūrė, kad tarptautiniams investuotojams itin svarbus stabilumas, o politinės krizės ir kalbos apie lyderio keitimą gali kelti papildomų abejonių.

    „Žmonės visame pasaulyje į Jungtinę Karalystę žiūri kaip į vietą, kuri gali pasiūlyti ramybę, stabilumą ir užtikrintumą“, – sakė Sadiqas Khanas.

    Diskusijos dėl santykių su Europos Sąjunga Jungtinėje Karalystėje pastaraisiais metais vis dažniau grįžta į viešąją erdvę, tačiau politinė kaina išlieka didelė: dalis rinkėjų baiminasi naujo referendumo ar ilgų derybų, kiti akcentuoja prekybos barjerus, darbo jėgos trūkumą ir investicijų stagnaciją po pasitraukimo. Todėl artėjant kitam rinkimų ciklui vis daugiau dėmesio bus skiriama ne tik šūkiams, bet ir konkrečiam planui, ką realiai reikštų artėjimas prie ES arba sugrįžimas į ją.

  • Silpstantis Keiras Starmeris žada ES santykių perkrovimą: Briuselis baiminasi, kad jis neišsilaikys

    Silpstantis Keiras Starmeris žada ES santykių perkrovimą: Briuselis baiminasi, kad jis neišsilaikys

    Rinkimų smūgis Londone

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris po prastų vietos rinkimų rezultatų viešai pareiškė neketinantis trauktis ir žadėjo „neįstumti šalies į chaosą“. Balsavimas parodė ryškų rinkėjų nusivylimą valdančiąja Leiboristų partija ir sustiprino politinį neapibrėžtumą Londone.

    Šis smūgis ypač kontrastuoja su situacija po visuotinių rinkimų, vykusių mažiau nei prieš dvejus metus, kai leiboristai buvo iškovoję vieną didžiausių daugumų modernioje parlamento istorijoje. Dabar, praradus šimtus tarybų mandatų, vyriausybės darbotvarkė tampa lengviau pažeidžiama tiek opozicijos, tiek vidinių partijos įtampų.

    Rinkimuose ryškiai sustiprėjo Nigelo Farage’o vadovaujama Reform UK, o tai dar labiau spaudžia premjerą ieškoti politinio atsinaujinimo. Pats K. Starmeris pripažino, kad rezultatai „skaudūs“ ir jų neįmanoma pagražinti.

    Perkrovimas su ES, bet su ribomis

    Premjeras rengiasi kalbai, kurioje tikimasi paskelbti apie naują postūmį artinti santykius su Europos Sąjunga. Tam palanki ir visuomenės nuotaika: praėjus beveik dešimtmečiui po „Brexit“ referendumo, vis daugiau rinkėjų sprendimą pasitraukti iš ES vertina kaip klaidą.

    Vis dėlto Londono „perkrovimą“ riboja anksčiau suformuluotos leiboristų raudonos linijos: negrįžti į bendrąją rinką, muitų sąjungą ir neatkurti laisvo asmenų judėjimo. Dėl to realiausi pokyčiai dažniau siejami su siauresnėmis sritimis, o ne su fundamentaliu „Brexit“ peržiūrėjimu.

    Pastaruoju metu derybų kryptys dažniau sukasi apie gynybos bendradarbiavimą, energetikos jungtis ir veterinarinį susitarimą, kuris galėtų mažinti prekybos trintį. Tačiau daug klausimų įstringa dėl reguliacinio suderinamumo, finansinių įsipareigojimų ir jaunimo mobilumo schemų.

    Briuselis mato progą ir riziką

    ES sostinėje nuotaika dviprasmiška: po metų, kai santykius temdė sudėtingos skyrybos, bet koks stabilumo ženklas vertinamas palankiai. Be to, geopolitika, įskaitant karą Ukrainoje ir JAV vidaus politikos vingius, paskatino artimesnį JK ir ES koordinavimą, ypač saugumo srityje.

    K. Starmeris siekė telkti partnerius Ukrainos rėmimui ir koordinuoti pozicijas platesnių saugumo krizių kontekste. Tačiau Briuselyje kartu stiprėja klausimas, ar politiškai silpnėjantis premjeras turės pakankamai kapitalo net ir ribotiems susitarimams patvirtinti bei įgyvendinti.

    „Bet koks susitarimas vis tiek turi būti išderėtas, todėl nebūsime linkę statyti visko ant vieno lyderio, jei jis po kelių mėnesių gali nebevadovauti“, – sakė vienas ES diplomatas.

    ES pareigūnams svarbu, kad derybos neatkurtų senųjų įtarimų dėl bandymo rinktis tik patogias bendrosios rinkos dalis be atitinkamų įsipareigojimų. „Brexit“ laikų nuogąstavimai dėl britiško „vyšniavimo“ Briuselyje nėra visiškai išnykę.

    Papildomą nerimą kelia ir JK vidaus politika: apklausos rodo smukusį leiboristų palaikymą, o K. Starmerio asmeninis vertinimas išlieka prastas. Tokiose sąlygose net techniškai parengti susitarimai gali tapti politinių kovų įkaitais.

    Farage’o faktorius ir ilgasis horizontas

    Ilgesnėje perspektyvoje ES stebi ne tik dabartinę vyriausybę, bet ir tikėtinus politinės krypties pokyčius. Reform UK jau kurį laiką laikoma viena stipriausių jėgų nacionalinėse apklausose, o kiti visuotiniai rinkimai turi įvykti ne vėliau kaip 2029 metais.

    N. Farage’as žada griežtesnę laikyseną ES atžvilgiu ir kalba apie poreikį peržiūrėti prekybos santykių pagrindą. Briuseliui tai reiškia riziką, kad šiandien suderinti kompromisai rytoj gali būti iš naujo atidaryti arba politiškai sugriauti.

    Kol kas Europos lyderiai K. Starmerį vertina kaip pragmatiškesnį ir nuspėjamesnį partnerį nei dalį ankstesnių JK vadovų. Tačiau už uždarų durų stiprėja nuostata taupyti politinį kapitalą ir neskubėti į jautrias derybas, jei nėra tikrumo dėl partnerio stabilumo.

    Todėl artimiausiu metu labiausiai tikėtinas „lėtas perkrovimas“: mažesni, apibrėžti susitarimai ten, kur interesai sutampa, ir atsargesnis tempas klausimuose, kurie JK vidaus politikoje greitai tampa toksiški. Briuseliui svarbiausia, kad bet koks naujas etapas su Londonu būtų ne tik paskelbtas, bet ir realiai įgyvendinamas.

  • 10 metų po „Brexit“: kodėl FTSE 100 atsiliko, o svaras nusilpo ir kas dabar keičiasi

    10 metų po „Brexit“: kodėl FTSE 100 atsiliko, o svaras nusilpo ir kas dabar keičiasi

    Beveik dešimtmetį po 2016 metų referendumo, kuriame Jungtinės Karalystės rinkėjai pasirinko pasitraukimą iš Europos Sąjungos, Londono biržos indeksas FTSE 100 ne kartą fiksavo rekordines aukštumas. Vis dėlto už iš pirmo žvilgsnio pozityvių antraščių slypi ilgalaikės pasekmės, kurios atsispindi ir akcijų rinkos grąžoje, ir svaro kurse.

    „Morningstar“ analizėje apie vadinamąjį Brexit dešimtmetį akcentuojama, kad nuo referendumo Jungtinės Karalystės akcijų fondai patyrė apie 144 mlrd. eurų grynųjų išpirkimų. Tai rodo ne vien trumpalaikį ciklinį nusivylimą, o struktūrinį investuotojų pasitikėjimo sumažėjimą.

    Palyginimas su JAV ir žemynine Europa taip pat nedžiugina. Nors FTSE 100 per laikotarpį nuo referendumo pakilo apie 62 proc., JAV S&P 500 šoktelėjo apie 253 proc., o Vokietijos DAX per tą patį laiką paaugo apie 151 proc., kai Euro STOXX 50 – apie 109 proc.

    Kas lėmė atsilikimą?

    Pasak „Morningstar“, Brexit veikė kaip katalizatorius, bet nebuvo vienintelė priežastis. Jungtinės Karalystės rinka į 2016 metų balsavimą atėjo jau turėdama struktūrinių silpnybių: silpnesnę vietinių pensijų fondų paklausą, kapitalo migraciją į JAV augimo bendroves ir sektorių sudėtį, kurioje dominavo energetika, bankai bei kasyba.

    Šiuos veiksnius sustiprino padidėjusi šalies rizikos premija ir neapibrėžtumas dėl prekybos bei investicijų režimo. Dėl to investuotojų alokacijos Jungtinėje Karalystėje mažėjo, o didesnė kapitalo dalis nukrypo į JAV rinką, kur tuo metu dominavo technologijų sektoriaus augimas.

    Pokytis matomas ir fondų industrijoje: per šį laikotarpį užsidarė šimtai Jungtinės Karalystės akcijų strategijų, o pasyvių priemonių dalis rinkoje reikšmingai išaugo. Tai atspindi tendenciją, kai brangiau valdomi aktyvūs fondai pralaimi dėl mažėjančio investuotojų apetito mokėti už aktyvų valdymą, ypač esant rinkos neapibrėžtumui.

    Svaro istorija: silpnesnis ten, kur svarbiausia

    Valiutų rinkoje vaizdas taip pat iškalbingas. Nuo referendumo svaras, vertinant ilgąjį laikotarpį, yra apie 10 proc. silpnesnis JAV dolerio atžvilgiu ir apie 12 proc. silpnesnis euro atžvilgiu, taigi prarado perkamąją galią pagrindinių tarptautinių valiutų atžvilgiu.

    Skaičiais tai reiškia, kad prieš referendumą vienas svaras buvo vertas apie 1,31 euro, o beveik po dešimtmečio – apie 1,15 euro. Toks pokytis svarbus ne tik keliautojams, bet ir importuojančiam verslui, nes silpnesnė valiuta ilgainiui gali kelti importo kainas ir spausti vartotojų perkamąją galią.

    Ar atsirado lūžio taškas?

    Nors bendras dešimtmečio vaizdas išlieka nepalankus, pastaraisiais metais atsirado ženklų, kad istorija nebėra vien krypties. Nuo 2022 metų Jungtinės Karalystės akcijos kai kuriais laikotarpiais pranoko JAV ir pasaulines rinkas, o tai sieta su vadinamąja vertės akcijų rotacija ir stabiliais dividendais.

    Vis dėlto vertinimai rodo, kad investuotojų skepticizmas išlieka: Jungtinės Karalystės rinka, remiantis „Morningstar“ apžvalgoje minimais vertinimais, prekiaujama maždaug 30–35 proc. mažesniu kainos ir pelno santykiu nei JAV. Depresija labiausiai juntama mažų ir vidutinių įmonių segmente, kuris jautriausiai reaguoja į ekonomikos augimo lūkesčius ir vidaus paklausą.

    Tuo pat metu išaugęs įmonių įsigijimų aktyvumas ir rekordiniai savų akcijų supirkimai leidžia manyti, kad dalis strateginių pirkėjų bei pačios bendrovės mato vertę ten, kur viešieji investuotojai dar dvejoja. Todėl pagrindinis klausimas tarptautiniams investuotojams šiandien jau nebe ar Brexit pakenkė, o ar po dešimtmečio susiformavusi nuolaida tapo investicine galimybe.