CP v2

Tag: Brexit

  • Silpstantis Keiras Starmeris žada ES santykių perkrovimą: Briuselis baiminasi, kad jis neišsilaikys

    Silpstantis Keiras Starmeris žada ES santykių perkrovimą: Briuselis baiminasi, kad jis neišsilaikys

    Rinkimų smūgis Londone

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris po prastų vietos rinkimų rezultatų viešai pareiškė neketinantis trauktis ir žadėjo „neįstumti šalies į chaosą“. Balsavimas parodė ryškų rinkėjų nusivylimą valdančiąja Leiboristų partija ir sustiprino politinį neapibrėžtumą Londone.

    Šis smūgis ypač kontrastuoja su situacija po visuotinių rinkimų, vykusių mažiau nei prieš dvejus metus, kai leiboristai buvo iškovoję vieną didžiausių daugumų modernioje parlamento istorijoje. Dabar, praradus šimtus tarybų mandatų, vyriausybės darbotvarkė tampa lengviau pažeidžiama tiek opozicijos, tiek vidinių partijos įtampų.

    Rinkimuose ryškiai sustiprėjo Nigelo Farage’o vadovaujama Reform UK, o tai dar labiau spaudžia premjerą ieškoti politinio atsinaujinimo. Pats K. Starmeris pripažino, kad rezultatai „skaudūs“ ir jų neįmanoma pagražinti.

    Perkrovimas su ES, bet su ribomis

    Premjeras rengiasi kalbai, kurioje tikimasi paskelbti apie naują postūmį artinti santykius su Europos Sąjunga. Tam palanki ir visuomenės nuotaika: praėjus beveik dešimtmečiui po „Brexit“ referendumo, vis daugiau rinkėjų sprendimą pasitraukti iš ES vertina kaip klaidą.

    Vis dėlto Londono „perkrovimą“ riboja anksčiau suformuluotos leiboristų raudonos linijos: negrįžti į bendrąją rinką, muitų sąjungą ir neatkurti laisvo asmenų judėjimo. Dėl to realiausi pokyčiai dažniau siejami su siauresnėmis sritimis, o ne su fundamentaliu „Brexit“ peržiūrėjimu.

    Pastaruoju metu derybų kryptys dažniau sukasi apie gynybos bendradarbiavimą, energetikos jungtis ir veterinarinį susitarimą, kuris galėtų mažinti prekybos trintį. Tačiau daug klausimų įstringa dėl reguliacinio suderinamumo, finansinių įsipareigojimų ir jaunimo mobilumo schemų.

    Briuselis mato progą ir riziką

    ES sostinėje nuotaika dviprasmiška: po metų, kai santykius temdė sudėtingos skyrybos, bet koks stabilumo ženklas vertinamas palankiai. Be to, geopolitika, įskaitant karą Ukrainoje ir JAV vidaus politikos vingius, paskatino artimesnį JK ir ES koordinavimą, ypač saugumo srityje.

    K. Starmeris siekė telkti partnerius Ukrainos rėmimui ir koordinuoti pozicijas platesnių saugumo krizių kontekste. Tačiau Briuselyje kartu stiprėja klausimas, ar politiškai silpnėjantis premjeras turės pakankamai kapitalo net ir ribotiems susitarimams patvirtinti bei įgyvendinti.

    „Bet koks susitarimas vis tiek turi būti išderėtas, todėl nebūsime linkę statyti visko ant vieno lyderio, jei jis po kelių mėnesių gali nebevadovauti“, – sakė vienas ES diplomatas.

    ES pareigūnams svarbu, kad derybos neatkurtų senųjų įtarimų dėl bandymo rinktis tik patogias bendrosios rinkos dalis be atitinkamų įsipareigojimų. „Brexit“ laikų nuogąstavimai dėl britiško „vyšniavimo“ Briuselyje nėra visiškai išnykę.

    Papildomą nerimą kelia ir JK vidaus politika: apklausos rodo smukusį leiboristų palaikymą, o K. Starmerio asmeninis vertinimas išlieka prastas. Tokiose sąlygose net techniškai parengti susitarimai gali tapti politinių kovų įkaitais.

    Farage’o faktorius ir ilgasis horizontas

    Ilgesnėje perspektyvoje ES stebi ne tik dabartinę vyriausybę, bet ir tikėtinus politinės krypties pokyčius. Reform UK jau kurį laiką laikoma viena stipriausių jėgų nacionalinėse apklausose, o kiti visuotiniai rinkimai turi įvykti ne vėliau kaip 2029 metais.

    N. Farage’as žada griežtesnę laikyseną ES atžvilgiu ir kalba apie poreikį peržiūrėti prekybos santykių pagrindą. Briuseliui tai reiškia riziką, kad šiandien suderinti kompromisai rytoj gali būti iš naujo atidaryti arba politiškai sugriauti.

    Kol kas Europos lyderiai K. Starmerį vertina kaip pragmatiškesnį ir nuspėjamesnį partnerį nei dalį ankstesnių JK vadovų. Tačiau už uždarų durų stiprėja nuostata taupyti politinį kapitalą ir neskubėti į jautrias derybas, jei nėra tikrumo dėl partnerio stabilumo.

    Todėl artimiausiu metu labiausiai tikėtinas „lėtas perkrovimas“: mažesni, apibrėžti susitarimai ten, kur interesai sutampa, ir atsargesnis tempas klausimuose, kurie JK vidaus politikoje greitai tampa toksiški. Briuseliui svarbiausia, kad bet koks naujas etapas su Londonu būtų ne tik paskelbtas, bet ir realiai įgyvendinamas.

  • 10 metų po „Brexit“: kodėl FTSE 100 atsiliko, o svaras nusilpo ir kas dabar keičiasi

    10 metų po „Brexit“: kodėl FTSE 100 atsiliko, o svaras nusilpo ir kas dabar keičiasi

    Beveik dešimtmetį po 2016 metų referendumo, kuriame Jungtinės Karalystės rinkėjai pasirinko pasitraukimą iš Europos Sąjungos, Londono biržos indeksas FTSE 100 ne kartą fiksavo rekordines aukštumas. Vis dėlto už iš pirmo žvilgsnio pozityvių antraščių slypi ilgalaikės pasekmės, kurios atsispindi ir akcijų rinkos grąžoje, ir svaro kurse.

    „Morningstar“ analizėje apie vadinamąjį Brexit dešimtmetį akcentuojama, kad nuo referendumo Jungtinės Karalystės akcijų fondai patyrė apie 144 mlrd. eurų grynųjų išpirkimų. Tai rodo ne vien trumpalaikį ciklinį nusivylimą, o struktūrinį investuotojų pasitikėjimo sumažėjimą.

    Palyginimas su JAV ir žemynine Europa taip pat nedžiugina. Nors FTSE 100 per laikotarpį nuo referendumo pakilo apie 62 proc., JAV S&P 500 šoktelėjo apie 253 proc., o Vokietijos DAX per tą patį laiką paaugo apie 151 proc., kai Euro STOXX 50 – apie 109 proc.

    Kas lėmė atsilikimą?

    Pasak „Morningstar“, Brexit veikė kaip katalizatorius, bet nebuvo vienintelė priežastis. Jungtinės Karalystės rinka į 2016 metų balsavimą atėjo jau turėdama struktūrinių silpnybių: silpnesnę vietinių pensijų fondų paklausą, kapitalo migraciją į JAV augimo bendroves ir sektorių sudėtį, kurioje dominavo energetika, bankai bei kasyba.

    Šiuos veiksnius sustiprino padidėjusi šalies rizikos premija ir neapibrėžtumas dėl prekybos bei investicijų režimo. Dėl to investuotojų alokacijos Jungtinėje Karalystėje mažėjo, o didesnė kapitalo dalis nukrypo į JAV rinką, kur tuo metu dominavo technologijų sektoriaus augimas.

    Pokytis matomas ir fondų industrijoje: per šį laikotarpį užsidarė šimtai Jungtinės Karalystės akcijų strategijų, o pasyvių priemonių dalis rinkoje reikšmingai išaugo. Tai atspindi tendenciją, kai brangiau valdomi aktyvūs fondai pralaimi dėl mažėjančio investuotojų apetito mokėti už aktyvų valdymą, ypač esant rinkos neapibrėžtumui.

    Svaro istorija: silpnesnis ten, kur svarbiausia

    Valiutų rinkoje vaizdas taip pat iškalbingas. Nuo referendumo svaras, vertinant ilgąjį laikotarpį, yra apie 10 proc. silpnesnis JAV dolerio atžvilgiu ir apie 12 proc. silpnesnis euro atžvilgiu, taigi prarado perkamąją galią pagrindinių tarptautinių valiutų atžvilgiu.

    Skaičiais tai reiškia, kad prieš referendumą vienas svaras buvo vertas apie 1,31 euro, o beveik po dešimtmečio – apie 1,15 euro. Toks pokytis svarbus ne tik keliautojams, bet ir importuojančiam verslui, nes silpnesnė valiuta ilgainiui gali kelti importo kainas ir spausti vartotojų perkamąją galią.

    Ar atsirado lūžio taškas?

    Nors bendras dešimtmečio vaizdas išlieka nepalankus, pastaraisiais metais atsirado ženklų, kad istorija nebėra vien krypties. Nuo 2022 metų Jungtinės Karalystės akcijos kai kuriais laikotarpiais pranoko JAV ir pasaulines rinkas, o tai sieta su vadinamąja vertės akcijų rotacija ir stabiliais dividendais.

    Vis dėlto vertinimai rodo, kad investuotojų skepticizmas išlieka: Jungtinės Karalystės rinka, remiantis „Morningstar“ apžvalgoje minimais vertinimais, prekiaujama maždaug 30–35 proc. mažesniu kainos ir pelno santykiu nei JAV. Depresija labiausiai juntama mažų ir vidutinių įmonių segmente, kuris jautriausiai reaguoja į ekonomikos augimo lūkesčius ir vidaus paklausą.

    Tuo pat metu išaugęs įmonių įsigijimų aktyvumas ir rekordiniai savų akcijų supirkimai leidžia manyti, kad dalis strateginių pirkėjų bei pačios bendrovės mato vertę ten, kur viešieji investuotojai dar dvejoja. Todėl pagrindinis klausimas tarptautiniams investuotojams šiandien jau nebe ar Brexit pakenkė, o ar po dešimtmečio susiformavusi nuolaida tapo investicine galimybe.