CP v2

Tag: British Steel

  • Jungtinė Karalystė perima British Steel: kodėl nacionalizavo paskutines šalies aukštakrosnes

    Jungtinės Karalystės vyriausybė perėmė plieno gamintoją „British Steel“ ir taip išsaugojo paskutines šalyje veikiančias aukštakrosnes. Sprendimas pristatomas kaip strateginis žingsnis, siekiant užtikrinti vietinę plieno pasiūlą ir sumažinti priklausomybę nuo importo.

    Pastaraisiais dešimtmečiais Jungtinės Karalystės plieno gamyba smarkiai traukėsi, o uždarant senas krosnis nyko ir pramoniniai pajėgumai. Po to, kai „Tata Steel“ sustabdė aukštakrosnių darbą Port Talbot komplekse, „British Steel“ tapo kritiniu likusios sektoriaus dalies atramos tašku.

    Kas paskatino valstybės žingsnį?

    Iki perėmimo bendrovę valdė Kinijos grupė Jingye, kuri viešai pabrėžė, kad aukštakrosnių eksploatavimas tapo nuostolingas. Derybos su vyriausybe dėl finansinio gelbėjimo ir ilgalaikės transformacijos, kaip skelbiama, nepasiekė sprendimo, todėl valstybė pasirinko perėmimą, kad būtų išvengta tikėtino uždarymo.

    „Šis sprendimas saugo Jungtinės Karalystės plieno pramonės ateitį, apsaugo kvalifikuotas darbo vietas ir išlaiko šalies mastu svarbius pajėgumus“, – sakė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keir Starmer.

    Vyriausybės tikslas siejamas ne tik su darbo vietomis, bet ir su tiekimo grandinių atsparumu. Londone akcentuojama, kad dalis šalies vartojamo plieno turėtų būti pagaminama vietoje, ypač infrastruktūros projektams.

    Investicijos ir modernizacijos kryptis

    Plieno pramonės atnaujinimas numato perėjimą prie elektrinių lankinių krosnių, kurios dažniausiai naudoja metalo laužą ir pasižymi mažesnėmis emisijomis. Strategijoje taip pat minimos tiesioginio geležies redukavimo technologijos, tačiau jų ekonomika ir mastelis iki šiol kelia klausimų.

    Planuojamas paramos paketas plieno pramonei siekia apie 2,9 mlrd. eurų, o dalis lėšų numatoma technologiniam atnaujinimui atskirose gamyklose. Tuo pat metu išlieka rizika, kad laikinas valstybės įsikišimas be aiškaus ilgalaikio plano tik atidės esminius sprendimus.

    Kodėl aukštakrosnės svarbios ne tik pramonei?

    Vienas svarbiausių argumentų yra kritinės infrastruktūros poreikiai, ypač geležinkeliai. „British Steel“ laikoma pagrindiniu bėgių tiekėju, o dalis politikų pabrėžia, kad praradus vietinę gamybą išauga priklausomybė nuo importo ir kainų svyravimų.

    Vis dėlto diskusija dėl nacionalizavimo tęsiasi: skeptikai primena, kad vien valstybės kontrolė nepakeičia rentabilumo ir nepašalina konkurencingumo problemų. Pramonės atstovai ragina perėmimą vertinti kaip starto tašką aiškiai transformacijos programai, o ne galutinį tikslą.

    Pereinant prie elektrinių krosnių kyla ir kokybės klausimų, nes ne visa jų pagaminta produkcija lengvai atitinka aukštos kokybės plieno segmentus, reikalingus daliai gamybos pramonės. Be to, ambicingesnės mažo anglies pėdsako technologijos, paremtos žaliuoju vandeniliu, kol kas ribojamos jo pasiūlos ir kainos.

  • Kinija supyko dėl „British Steel“ nacionalizacijos: perspėja JK apie investicijų šalčio bangą

    Kinija supyko dėl „British Steel“ nacionalizacijos: perspėja JK apie investicijų šalčio bangą

    Sprendimas dėl strateginės gamyklos

    Kinija pareiškė griežtai nepritarianti Jungtinės Karalystės sprendimui nacionalizuoti „British Steel“ ir teigė esanti „tvirtai prieš“ bei „smarkiai nepatenkinta“ tokiu žingsniu. Pekinas įspėjo, kad tai gali pakirsti Kinijos įmonių pasitikėjimą investuoti JK, pranešė Kinijos prekybos ministerija.

    JK Vyriausybė ketvirtadienį paskelbė priėmusi teisės aktus, kuriais nuostolingai dirbanti „British Steel“ perimama į valstybės rankas. Londono teigimu, taip siekiama apsaugoti darbo vietas ir išlaikyti gyvybiškai svarbią nacionalinę plieno gamybos kompetenciją.

    Kinijos argumentai ir grasinimas teisiniais veiksmais

    Kinijos prekybos ministerija nurodė, kad „British Steel“ patyrė nuostolių dar iki ją įsigijus Kinijos „Jingye Group“. Ministerijos teigimu, po įsigijimo „Jingye Group“ esą skyrė reikšmingas lėšas įmonei išlaikyti ir darbo vietoms apsaugoti.

    „JK nepaiso „Jingye Group“ indėlio į ekonomiką ir visuomenę, o nacionalinį saugumą naudoja kaip pretekstą perimti kontrolę ir nacionalizuoti įmonę“, – teigė Kinijos prekybos ministerija.

    Ministerija ragino JK laikytis tarptautinių taisyklių, vykdyti įsipareigojimus pagal Kinijos ir JK investicijų apsaugos susitarimą bei užtikrinti sąžiningą požiūrį į Kinijos kapitalo įmones. Taip pat pranešta, kad Kinija stebės situaciją ir rems bendroves, kurios sieks ginti teises teisinėmis priemonėmis.

    Ką sako JK ir kodėl svarbus Skantorpas

    JK Verslo ir prekybos departamentas pabrėžė, kad perėmimas padės išsaugoti tūkstančius darbo vietų ir apsaugos nacionalinį interesą. Vyriausybė akcentuoja, kad vietinė plieno gamyba svarbi dideliems infrastruktūros projektams ir gynybos pramonei.

    „Dabar „British Steel“ priklauso Britanijos žmonėms, o mūsų dėmesys – ateičiai: stabilizuoti verslą, paremti bendruomenes ir sukurti tvarų, konkurencingą bei dekarbonizuotą plieno sektorių“, – pareiškė JK verslo sekretorius Peteris Kyle’as.

    Skantorpo krosnys laikomos paskutinėmis JK, galinčiomis gaminti vadinamąjį pirminį plieną iš žaliavų. Gamybos bazė šiame mieste veikia daugiau nei 130 metų, o šiuo metu joje dirba apie 2 700 darbuotojų.

    Kompensacijos klausimas ir platesnis kontekstas

    JK numato nepriklausomą vertinimą, kuris turėtų nustatyti, ar „Jingye Group“ priklausys kompensacija už nacionalizavimą. Tai reiškia, kad politinė deklaracija dėl perėmimo dar nereiškia galutinio finansinio taško ir ginčai gali persikelti į teisinę plotmę.

    „Jingye Group“ „British Steel“ įsigijo 2020 metais ir yra nurodžiusi investavusi apie 1,4 mlrd. eurų, kad gamykla galėtų tęsti veiklą. JK sprendimas priimtas po to, kai, pasak Londono, savininkai svarstė stabdyti aukštakrosnių darbą, o valstybės galimybės lemti įmonės ateitį buvo ribotos.

    Šis ginčas atspindi platesnę Europos tendenciją griežčiau vertinti užsienio investicijas strateginiuose sektoriuose. Plieno pramonė čia išlieka jautri dėl energetikos kainų, tiekimo grandinių saugumo, gynybos poreikių ir spaudimo mažinti taršą, todėl valstybės vis dažniau renkasi tiesioginį įsikišimą.

  • Britų vyriausybė ruošiasi nacionalizuoti British Steel: siekia išsaugoti plieno gamybą šalyje

    Jungtinės Karalystės vyriausybė rengia teisės aktą, kuris leistų perimti visišką plieno gamintojos British Steel nuosavybę. Premjeras Keir Starmer planuoja šią savaitę pateikti projektą Bendruomenių Rūmams, argumentuodamas būtinybe užtikrinti plieno gamybos tęstinumą šalyje.

    Diskusijos su dabartiniu savininku, Kinijos pramonės grupe Jingye, pasak vyriausybės, nedavė rezultato. Po perėmimo įmonei buvo priskiriami planai stabdyti dalį veiklos, o tai reikštų didelį smūgį vietinei pramonei ir tiekimo grandinėms.

    „Vedėme derybas su dabartiniu savininku, tačiau komercinis pardavimas nebuvo įmanomas. Todėl šią savaitę bus pateiktas įstatymas, suteiksiantis vyriausybei teisę perimti visišką British Steel nuosavybę“, – sakė Jungtinės Karalystės premjeras Keir Starmer.

    Politinis sprendimas grindžiamas viešojo intereso kriterijais, tarp jų nacionaliniu saugumu, darbo vietų stabilumu ir pramonės tęstinumu. Vyriausybė akcentuoja ir poveikį regionui, kuriame British Steel yra vienas svarbiausių darbdavių, o bet kokie staigūs pajėgumų stabdymai galėtų paveikti tūkstančius šeimų.

    Ši situacija išryškina platesnę Europos tendenciją: strateginių sektorių, įskaitant metalurgiją, apsaugą geopolitinės įtampos ir tiekimo grandinių rizikų fone. Plienas išlieka kritiškai svarbus gynybai, infrastruktūrai, energetikai ir transportui, todėl vyriausybės vis dažniau renkasi intervencines priemones, kai rinka neužtikrina gamybos stabilumo.

    Lygiagrečiai Jungtinė Karalystė griežtina importo apsaugą: buvo didinami muitai plieno importui ir koreguojami kvotų mechanizmai, siekiant sumažinti spaudimą vietos gamintojams. Taip pat numatytas reikšmingas valstybės finansavimas sektoriui iki 2029 metų, kad būtų išlaikytos gamybos apimtys ir konkurencingumas.

    Numatoma nacionalizacija gali tapti jautriu klausimu santykiuose su Kinija, nes tai susiję su Kinijos kapitalo vaidmeniu strateginėje pramonėje. Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo to, kokias kompensavimo ir valdymo sąlygas numatys įstatymo projektas ir kaip greitai vyriausybė pajėgs stabilizuoti įmonės veiklą.

  • Naftos šokas vėl kandžiojasi: britai skaičiuoja sąskaitas, o valdžia žada laužyti kainų ryšį

    Naftos šokas vėl kandžiojasi: britai skaičiuoja sąskaitas, o valdžia žada laužyti kainų ryšį

    Jungtinėje Karalystėje atsinaujinęs naftos ir dujų kainų šuolis vis dažniau lyginamas su 1970-ųjų energetinėmis krizėmis, tačiau ekonomikos priklausomybė nuo iškastinio kuro per kelis dešimtmečius smarkiai sumažėjo. Biudžeto atsakomybės biuro vertinimu, nuo 1970-ųjų vidurio šalies ekonomikos energijos intensyvumas krito apie 70 proc., todėl tokio masto recesijos scenarijus laikomas mažiau tikėtinu.

    Vis dėlto praktikoje smūgis jaučiamas aštriai, nes elektra Jungtinėje Karalystėje išlieka brangi, o kainų svyravimai greitai persiduoda tiek verslui, tiek buitiniams vartotojams. Tarptautinės energetikos agentūros duomenys rodo, kad 2026 metų balandį vidutinė elektros kaina šalyje buvo maždaug 103 eurai už megavatvalandę, kai Vokietijoje ji siekė apie 83 eurus, o Prancūzijoje – apie 41 eurą.

    Viena pagrindinių priežasčių – vadinamoji ribinės kainodaros sistema, kai visos rinkoje parduodamos elektros kainą nulemia brangiausias tuo metu reikalingas gamybos šaltinis. Dažniausiai tai būna gamtinės dujos, nes jos užtikrina lankstumą, kai nepakanka pigesnės generacijos, pavyzdžiui, vėjo ar saulės elektrinių.

    Vyriausybė pastarosiomis savaitėmis skelbė planus mėginti silpninti ryšį tarp dujų ir elektros kainų, tačiau rinkos dalyviai pabrėžia, kad greitų sprendimų nėra. Net ir didėjant atsinaujinančios energetikos daliai, sistemai būtinos balansavimo priemonės, o jų kaina kriziniais laikotarpiais dažniausiai kyla.

    Energetikai imlūs sektoriai jau fiksuoja pasekmes: brangi energija tampa kritiniu veiksniu gamybos savikainai, o dalis įmonių atsiduria ties mokumo riba. Jungtinės Karalystės parlamento analizė rodo, kad valstybė priversta kasdien skirti maždaug 1 160 000 eurų tam, kad būtų palaikoma British Steel veikla – tai iliustruoja, kaip energetikos sąnaudos gali virsti nacionalinio saugumo ir pramonės politikos klausimu.

    Smūgį jaučia ir gyventojai: energetikos reguliuotojo Ofgem duomenimis, 2025 metų birželį namų ūkiai energijos tiekėjams buvo skolingi daugiau kaip 5 100 000 000 eurų, o įsiskolinimų rizika didina spaudimą visiems mokėtojams. Kai dalis tiekėjų skolų kaštus perkelia į tarifus, tai reiškia, kad už neapmokėtas sąskaitas netiesiogiai sumoka ir disciplinuoti vartotojai.

    Brangesnė energija taip pat kaitina bendrą infliaciją, nes didina transporto, šildymo ir gamybos kaštus, o tai persiduoda maisto ir paslaugų kainoms. Banko of England komunikacijoje vis dažniau akcentuojama, kad gyventojai linkę daugiau taupyti, ruošdamiesi didesnėms sąskaitoms, ir tai gali silpninti vartojimą bei mažmeninės prekybos rezultatus.

    Analitikai pabrėžia, kad Jungtinės Karalystės situacija išsiskiria tuo, jog šalis dar turi dalį vietinės naftos ir dujų gavybos, tačiau tai negarantuoja mažesnių kainų, nes vidaus rinka veikia tarptautinių kainų logika. Kol geopolitinė įtampa ir tiekimo grandinių rizikos išlieka, energijos kainų nepastovumas ir toliau bus vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių tiek pramonės konkurencingumą, tiek namų ūkių finansinį saugumą.