CP v2

Tag: British Steel

  • Britų vyriausybė ruošiasi nacionalizuoti British Steel: siekia išsaugoti plieno gamybą šalyje

    Jungtinės Karalystės vyriausybė rengia teisės aktą, kuris leistų perimti visišką plieno gamintojos British Steel nuosavybę. Premjeras Keir Starmer planuoja šią savaitę pateikti projektą Bendruomenių Rūmams, argumentuodamas būtinybe užtikrinti plieno gamybos tęstinumą šalyje.

    Diskusijos su dabartiniu savininku, Kinijos pramonės grupe Jingye, pasak vyriausybės, nedavė rezultato. Po perėmimo įmonei buvo priskiriami planai stabdyti dalį veiklos, o tai reikštų didelį smūgį vietinei pramonei ir tiekimo grandinėms.

    „Vedėme derybas su dabartiniu savininku, tačiau komercinis pardavimas nebuvo įmanomas. Todėl šią savaitę bus pateiktas įstatymas, suteiksiantis vyriausybei teisę perimti visišką British Steel nuosavybę“, – sakė Jungtinės Karalystės premjeras Keir Starmer.

    Politinis sprendimas grindžiamas viešojo intereso kriterijais, tarp jų nacionaliniu saugumu, darbo vietų stabilumu ir pramonės tęstinumu. Vyriausybė akcentuoja ir poveikį regionui, kuriame British Steel yra vienas svarbiausių darbdavių, o bet kokie staigūs pajėgumų stabdymai galėtų paveikti tūkstančius šeimų.

    Ši situacija išryškina platesnę Europos tendenciją: strateginių sektorių, įskaitant metalurgiją, apsaugą geopolitinės įtampos ir tiekimo grandinių rizikų fone. Plienas išlieka kritiškai svarbus gynybai, infrastruktūrai, energetikai ir transportui, todėl vyriausybės vis dažniau renkasi intervencines priemones, kai rinka neužtikrina gamybos stabilumo.

    Lygiagrečiai Jungtinė Karalystė griežtina importo apsaugą: buvo didinami muitai plieno importui ir koreguojami kvotų mechanizmai, siekiant sumažinti spaudimą vietos gamintojams. Taip pat numatytas reikšmingas valstybės finansavimas sektoriui iki 2029 metų, kad būtų išlaikytos gamybos apimtys ir konkurencingumas.

    Numatoma nacionalizacija gali tapti jautriu klausimu santykiuose su Kinija, nes tai susiję su Kinijos kapitalo vaidmeniu strateginėje pramonėje. Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo to, kokias kompensavimo ir valdymo sąlygas numatys įstatymo projektas ir kaip greitai vyriausybė pajėgs stabilizuoti įmonės veiklą.

  • Naftos šokas vėl kandžiojasi: britai skaičiuoja sąskaitas, o valdžia žada laužyti kainų ryšį

    Naftos šokas vėl kandžiojasi: britai skaičiuoja sąskaitas, o valdžia žada laužyti kainų ryšį

    Jungtinėje Karalystėje atsinaujinęs naftos ir dujų kainų šuolis vis dažniau lyginamas su 1970-ųjų energetinėmis krizėmis, tačiau ekonomikos priklausomybė nuo iškastinio kuro per kelis dešimtmečius smarkiai sumažėjo. Biudžeto atsakomybės biuro vertinimu, nuo 1970-ųjų vidurio šalies ekonomikos energijos intensyvumas krito apie 70 proc., todėl tokio masto recesijos scenarijus laikomas mažiau tikėtinu.

    Vis dėlto praktikoje smūgis jaučiamas aštriai, nes elektra Jungtinėje Karalystėje išlieka brangi, o kainų svyravimai greitai persiduoda tiek verslui, tiek buitiniams vartotojams. Tarptautinės energetikos agentūros duomenys rodo, kad 2026 metų balandį vidutinė elektros kaina šalyje buvo maždaug 103 eurai už megavatvalandę, kai Vokietijoje ji siekė apie 83 eurus, o Prancūzijoje – apie 41 eurą.

    Viena pagrindinių priežasčių – vadinamoji ribinės kainodaros sistema, kai visos rinkoje parduodamos elektros kainą nulemia brangiausias tuo metu reikalingas gamybos šaltinis. Dažniausiai tai būna gamtinės dujos, nes jos užtikrina lankstumą, kai nepakanka pigesnės generacijos, pavyzdžiui, vėjo ar saulės elektrinių.

    Vyriausybė pastarosiomis savaitėmis skelbė planus mėginti silpninti ryšį tarp dujų ir elektros kainų, tačiau rinkos dalyviai pabrėžia, kad greitų sprendimų nėra. Net ir didėjant atsinaujinančios energetikos daliai, sistemai būtinos balansavimo priemonės, o jų kaina kriziniais laikotarpiais dažniausiai kyla.

    Energetikai imlūs sektoriai jau fiksuoja pasekmes: brangi energija tampa kritiniu veiksniu gamybos savikainai, o dalis įmonių atsiduria ties mokumo riba. Jungtinės Karalystės parlamento analizė rodo, kad valstybė priversta kasdien skirti maždaug 1 160 000 eurų tam, kad būtų palaikoma British Steel veikla – tai iliustruoja, kaip energetikos sąnaudos gali virsti nacionalinio saugumo ir pramonės politikos klausimu.

    Smūgį jaučia ir gyventojai: energetikos reguliuotojo Ofgem duomenimis, 2025 metų birželį namų ūkiai energijos tiekėjams buvo skolingi daugiau kaip 5 100 000 000 eurų, o įsiskolinimų rizika didina spaudimą visiems mokėtojams. Kai dalis tiekėjų skolų kaštus perkelia į tarifus, tai reiškia, kad už neapmokėtas sąskaitas netiesiogiai sumoka ir disciplinuoti vartotojai.

    Brangesnė energija taip pat kaitina bendrą infliaciją, nes didina transporto, šildymo ir gamybos kaštus, o tai persiduoda maisto ir paslaugų kainoms. Banko of England komunikacijoje vis dažniau akcentuojama, kad gyventojai linkę daugiau taupyti, ruošdamiesi didesnėms sąskaitoms, ir tai gali silpninti vartojimą bei mažmeninės prekybos rezultatus.

    Analitikai pabrėžia, kad Jungtinės Karalystės situacija išsiskiria tuo, jog šalis dar turi dalį vietinės naftos ir dujų gavybos, tačiau tai negarantuoja mažesnių kainų, nes vidaus rinka veikia tarptautinių kainų logika. Kol geopolitinė įtampa ir tiekimo grandinių rizikos išlieka, energijos kainų nepastovumas ir toliau bus vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių tiek pramonės konkurencingumą, tiek namų ūkių finansinį saugumą.