Tag: Briuselis

  • Podcastas „Laissons Parler Les Gens“ Briuselyje: kaip jaunimas Afrikoje kovoja su patyčiomis internete

    Podcastas „Laissons Parler Les Gens“ Briuselyje: kaip jaunimas Afrikoje kovoja su patyčiomis internete

    Briuselyje surengta diskusija ir gyvas įrašas atkreipė dėmesį į tai, su kokiais iššūkiais internete susiduria jauni Afrikos gyventojai – nuo patyčių ir priekabiavimo iki neapykantos kalbos bei psichikos sveikatos problemų. Renginys subūrė turinio kūrėjus, žiniasklaidos atstovus, tyrėjus ir jauną auditoriją, o vienu ryškiausių svečių tapo kongiečių ir prancūzų reperis Youssoupha.

    Susitikimas vyko kaip iniciatyvos Kouman x Brussels dalis, kurią vienija populiarus Dramblio Kaulo Kranto podcastas „Laissons Parler Les Gens“. Jo kūrėjai pasitelkia skaitmeninį pasakojimą, humorą ir kultūrą, kad atvertų erdvę jautrioms temoms ir skatintų jaunimą aktyviau įsitraukti į viešąsias diskusijas internete.

    Kalbėdamas apie skaitmeninę kasdienybę Youssoupha pripažino, kad patyčios ir priekabiavimas socialiniuose tinkluose yra tapę beveik neišvengiama šiuolaikinio gyvenimo dalimi. Tačiau jis ragino neįstrigti vien neigiamose patirtyse ir daugiau dėmesio skirti žmonėms, įgūdžiams ir bendruomenėms, kurios padeda augti.

    „Turime remtis pozityviais dalykais. Sunkumai visada bus, nesvarbu, kokie laikai ar karta“, – sakė Youssoupha.

    „Jei sustosime ties vien tik sunkia dalimi, galiausiai nejudėsime į priekį. Į priekį mus veda žmonės, kurie palaiko, taip pat mūsų resursai, talentai ir stiprybės, o visa kita, kas nepadeda augti, yra nenaudinga“, – pridūrė jis.

    Scenoje taip pat pasirodė Kongo kilmės Belgijos skaitmeninio turinio kūrėja Vanessa Caixeiro ir Dramblio Kaulo Kranto bei Prancūzijos komikas Sacko Camara. Jie kalbėjo apie tai, kaip viešumas ir auditorijos dėmesys gali greitai virsti agresija, o emocinis atsparumas tampa būtina sąlyga tiems, kurie kuria turinį ir yra nuolat vertinami internete.

    V. Caixeiro pabrėžė, kad socialiniai tinklai veikia kaip dvilypis įrankis – jie gali atverti galimybes, bet lygiai taip pat gali pakenkti, jei žmogus savo savivertę susieja tik su reakcijomis ekrane. Ji ragino jaunus žmones ieškoti tvirtesnio pagrindo po kojomis ir nepamiršti, kad sėkmė viešojoje erdvėje dažnai ateina kartu su spaudimu.

    „Socialiniai tinklai yra tarsi dviašmenis kardas: jie gali arba pakylėti, arba palaužti“, – sakė Vanessa Caixeiro.

    S. Camara dėmesį nukreipė į interneto patyčių mechaniką ir vadinamųjų trolių psichologiją. Pasak jo, puolimai dažnai nukreipti ne į realų žmogų, o į įsivaizduojamą jo įvaizdį, todėl atsiribojimas ir humoro jausmas gali tapti savisaugos priemonėmis.

    „Kai žmonės puola tave internete, jie puola ne tai, kas esi iš tikrųjų, o vaizdinį, kurį susikūrė apie tave“, – sakė Sacko Camara.

    Renginio programoje buvo numatyti ir praktiniai užsiėmimai, kuriuose tyrėjai bei institucijų atstovai aptarė, kaip skaitmeninės platformos galėtų geriau pasiekti jauną auditoriją, skatinti pilietinį dalyvavimą ir mažinti žalingą socialinių tinklų naudojimą. Dalyviai taip pat dalyvavo klausymų klube, kuriame buvo aptartos podcasto laidos apie neapykantos kalbą, patyčias ir piktybišką turinį, kuriam kurti vis dažniau pasitelkiamas DI.

    Diskusijose išryškėjo ir platesnis kontekstas – internetinės patyčios nėra pavienės istorijos, o regiono mastu fiksuojama problema. UNICEF ir Jungtinių Tautų specialiojo atstovo smurto prieš vaikus klausimais 2019 metais paskelbta apklausa rodė, kad 34 proc. į pietus nuo Sacharos esančios Afrikos jaunimo teigė patyrę patyčias internete, o dažniausiai tai vyksta socialiniuose tinkluose.

    Pasak iniciatyvos dalyvių, vien kalbėti apie problemas neužtenka – būtina kurti aiškias prevencijos priemones, stiprinti medijų raštingumą ir skatinti atsakingą platformų politiką. Ekspertai renginyje pabrėžė, kad sąmoningumo didinimas ir atviras dialogas, ypač jaunimui suprantama kalba, gali tapti svarbiu žingsniu siekiant mažiau toksiškos interneto aplinkos.

  • Briuselyje parodytas Amaterasu spektaklis: kimono mados ir mitas pažymėjo 160 metų ryšius

    Briuselyje parodytas Amaterasu spektaklis: kimono mados ir mitas pažymėjo 160 metų ryšius

    Briuselyje surengtas išskirtinis pasirodymas Amaterasu tapo vienu ryškiausių renginių, skirtų paminėti 160 metų trunkančius Belgijos ir Japonijos diplomatinius bei kultūrinius ryšius. Spektaklis vyko istoriniame Briuselio rotušės pastate, menančiame XV amžių.

    Pasirodymas remiasi viena svarbiausių Japonijos mitologijos istorijų apie saulės deivę Amaterasu, ypač reikšmingą šinto tradicijoje. Pasak legendos, po konflikto su audrų dievu Susanoo ji pasislėpė oloje, o pasaulį apgaubė tamsa.

    Legenda pasakoja, kad kiti dievai deivę bandė išvilioti į šviesą muzika, šokiu ir švente prie olos angos, kol ši galiausiai pasirodė, ir šviesa sugrįžo. Ši siužetinė linija spektaklyje perkurta šiuolaikiškai, ją sujungiant su podiumo estetika ir sceniniu judesiu.

    Kimono kaip dėvimas pasakojimas

    Spektaklį sumanė kostiumų dizainerė ir performanso menininkė Eiko Kobayashi, kimono paversdama ne tik drabužiu, bet ir scenografijos bei pasakojimo dalimi. Kiekvienas pasirodymo epizodas pristatomas lyg mados kolekcijos išėjimas, tačiau išlaikomas aiškus dramaturginis ryšys su mitu.

    Renginį pristatė kultūros nevyriausybinė organizacija Be-Japon, o pati programa jau buvo rodoma įvairiose šalyse. Organizatoriai pabrėžia, kad tokio formato pasirodymas leidžia kalbėti apie atmintį, tradicijų tęstinumą ir kultūrų dialogą šiuolaikine, lengvai atpažįstama vizualine kalba.

    „Saulės deivės Amaterasu kostiumas yra išskirtinis: jame naudojamas daugiau nei 100 metų senumo lininis švarkas, o jį dengia šilkas iš Fukušimos, laikomas vienu ploniausių pasaulyje“, – sakė spektaklio pristatyme skambėjusio komentaro autorius.

    Kultūriniai ryšiai, kurie stiprėja

    Belgijos ir Japonijos santykių sukaktis minima ne vien diplomatiniais renginiais, bet ir plačia kultūros programa, kurioje svarbi vieta tenka scenos menams, dizainui ir tradicinių amatų interpretacijoms. Tokie projektai tampa ir minkštosios galios priemone, kai valstybių ryšiai stiprinami per kultūrą, kūrybą ir bendrus simbolius.

    Renginio Briuselyje kūrėjai pabrėžė, kad Amaterasu istorija pasirinkta neatsitiktinai: ji apie šviesos sugrįžimą, bendruomenės pastangas ir tikėjimą, o šios temos lengvai peržengia kalbos bei geografijos ribas. Būtent todėl spektaklis veikia ir kaip vizualus pasakojimas, ir kaip kultūrinis tiltas tarp Europos ir Japonijos.

  • Stażai Europos Parlamente: paraiškas galima teikti iki gegužės pabaigos, numatyta ir stipendija

    Stażai Europos Parlamente: paraiškas galima teikti iki gegužės pabaigos, numatyta ir stipendija

    Iki gegužės 31 dienos dar priimamos paraiškos į Europos Parlamento Roberto Schumano vardu pavadintas stažuotes, kurios prasidės spalio mėnesį. Tai viena geidžiamiausių praktikų Europos Sąjungos institucijose, tačiau atranka išlieka konkurencinga, o reikalavimai kandidatams – gana aiškiai apibrėžti.

    Stažuotė trunka penkis mėnesius ir gali vykti Briuselyje, Strasbūre, Liuksemburge arba Europos Parlamento ryšių biuruose valstybėse narėse. Tokia praktika dažnai laikoma patogiu startu norintiems karjeros ES politikoje, teisėje, komunikacijoje ar viešajame administravime.

    Kas gali pretenduoti?

    Paraiškas gali teikti Europos Sąjungos piliečiai nuo 18 metų, atitinkantys kalbų mokėjimo kriterijus. Paprastai tikimasi mokėti bent dvi ES oficialiąsias kalbas: vieną labai gerai, kitą gerai, o tai realiai dažnai reiškia gimtąją kalbą ir dar vieną plačiai vartojamą ES darbo kalbą.

    Taip pat būtinas bent bakalauro ar jam prilygintas išsilavinimas ir pažyma dėl neteistumo. Be to, stažuotė skirta tiems, kurie anksčiau ES institucijose ar agentūrose nėra dirbę ir nėra atlikę ilgesnės nei du mėnesiai praktikos, taip siekiant išlaikyti programą kaip įėjimo į profesinę sritį galimybę.

    Ką veikia stažuotojai?

    Stažuotojai gali būti priskiriami įvairioms Europos Parlamento sritims: nuo komunikacijos ir viešųjų ryšių iki vidaus ir užsienio politikos, teisės, finansų, administravimo ar su skaitmenine darbotvarke susijusių komandų. Praktikoje tai dažnai reiškia darbą su dokumentais, analize, renginių organizavimu, informacijos rengimu ir kasdienių procesų palaikymu.

    Stažuotojai taip pat stebi plenarinį darbą ir politinių grupių veiklą, o dirbantieji Briuselyje ar Liuksemburge gali turėti progą nuvykti į sesijas Strasbūre. Tai suteikia realų vaizdą, kaip priimami sprendimai ir kaip derinami skirtingų valstybių bei frakcijų interesai.

    Kokia finansinė dalis ir sąlygos?

    Europos Parlamentas nurodo, kad stažuotė yra apmokama, o mėnesinė stipendija siekia beveik 1 500 eurų. Iš šios sumos stažuotojai paprastai turi padengti apgyvendinimo ir kasdienes išlaidas, todėl planuojant dalyvavimą svarbu įvertinti gyvenimo kainas, ypač Briuselyje ir Liuksemburge.

    Programa taip pat pritaikoma žmonėms su negalia: jei nustatytas ilgalaikis sveikatos sutrikimas ir atitinkami kriterijai patvirtinami Europos Parlamento medicinos tarnybų, gali būti skiriamas papildomas priedas, kai kuriais atvejais siekiantis iki 50 proc. bazinės stipendijos.

    Nors stažuotė Europos Parlamente automatiškai negarantuoja darbo pasiūlymo, ji dažnai padeda sukaupti patirties, užmegzti profesinių ryšių ir geriau pasirengti vėlesnėms atrankoms. Panašias praktikas siūlo ir kitos ES institucijos, pavyzdžiui, Europos Komisija, kuri taip pat periodiškai renka stažuotojus į vadinamąją Blue Book programą.

  • Briuselio Manneken Pis pasipuošė sportiškai: už to slypi JT sprendimas ir naujas planas

    Briuselio Manneken Pis pasipuošė sportiškai: už to slypi JT sprendimas ir naujas planas

    Briuselio simbolis Manneken Pis šiemet sulaukė neįprastos transformacijos: skulptūra trumpam buvo aprengta sportine apranga, taip pažymint Pasaulinę sąžiningo žaidimo dieną. Ši iniciatyva siekia priminti, kad sporto esmė yra ne tik rezultatas, bet ir pagarba taisyklėms, varžovui bei komandai.

    Pasaulinė sąžiningo žaidimo diena minima gegužės 19 dieną, o jos atsiradimą sustiprino Jungtinių Tautų sprendimas 2024 metų liepą oficialiai įtvirtinti šią datą tarptautiniame kalendoriuje. Idėja glaudžiai siejama su olimpine tradicija, kai atletai įsipareigoja varžytis laikydamiesi sportiškumo principų.

    Kodėl sąžiningas žaidimas vėl tapo tema

    Renginius koordinuojantis Paryžiuje įsikūręs Tarptautinis sąžiningo žaidimo komitetas, įkurtas 1963 metais, pabrėžia, kad sąžiningumas sporte šiandien ypač aktualus. Augant komerciniam spaudimui, didėjant lažybų rinkoms ir plintant manipuliacijų rizikoms, pasitikėjimas sportu tampa trapus.

    Komitetas primena ir vieną garsiausių sąžiningo elgesio pavyzdžių: 1964 metų Insbruko žiemos olimpinėse žaidynėse italų bobslėjininkas Eugenio Monti varžovams britams paskolino detalę, kai šiems sugedo ašis. Britai tuomet iškovojo auksą, o italams atiteko bronza, tačiau sporto istorijoje liko precedentas, dažnai vadinamas tikru fair play etalonu.

    Į valdymą ateina olimpiečių balsas

    Komitetas skelbia plečiantis veiklą ir į tarybą įtraukiantis buvusius aukščiausio lygio sportininkus. Tarp naujų narių minima suomė Emma Terho, triskart olimpinių žaidynių ledo ritulio prizininkė, anksčiau vadovavusi Tarptautinio olimpinio komiteto sportininkų komisijai.

    „Pergalė be sąžiningumo yra tuščia, todėl teisingumas ir pagarba turi likti sportininko patirties centre visame pasaulyje“, – sakė Emma Terho.

    Prie tarybos taip pat jungiasi kenijietis Paulas Tergatas, daugkartinis olimpinis prizininkas ir ilgų nuotolių bėgikas, pabrėžiantis, kad sąžiningas žaidimas yra universali sporto kalba. Komiteto teigimu, tikslas – didinti švarių, etiškų varžybų matomumą ir įtraukti skirtingų žemynų sportininkų perspektyvas.

    Nauja kryptis: mokslas ir švietimas

    Kartu pristatoma ir nauja iniciatyva – Fair Play Academic Circle, kuri turėtų tapti tyrimų ir švietimo atrama tarptautinei sporto bendruomenei. Šiai krypčiai vadovaus sporto filosofijos specialistas dr. Sigmundas Lolandas, profesorius ir buvęs Norvegijos sporto mokslų mokyklos rektorius.

    Organizatorių teigimu, akademinė platforma skirta ne vien simbolinėms deklaracijoms, bet ir praktiniam pagrindui: nuo sporto etikos ugdymo iki įrankių, padedančių federacijoms ir renginių organizatoriams stiprinti skaidrumą. Pasaulinės sąžiningo žaidimo dienos akcentas Briuselyje – tik viena vieša šios platesnės darbotvarkės dalis.

  • Bendras streikas Belgijoje: į Briuselį išėjo iki 70 000, protestuoja prieš pensijų ir atlyginimų reformas

    Bendras streikas Belgijoje: į Briuselį išėjo iki 70 000, protestuoja prieš pensijų ir atlyginimų reformas

    Antradienį Belgijoje įvyko bendras streikas, kurį paskelbė trys didžiausios šalies profesinių sąjungų konfederacijos. Briuselio gatvėmis, skirtingais vertinimais, žygiavo apie 40 000–70 000 žmonių, reikalavusių stabdyti, jų teigimu, socialines garantijas silpninančias reformas.

    Pagrindiniai protestuotojų akcentai buvo pensijų reforma, perkamoji galia ir automatinė atlyginimų indeksacija. Profesinės sąjungos tvirtina, kad planuojami pokyčiai daliai darbuotojų blogintų sąlygas ir mažintų užtikrintumą dėl pajamų senatvėje.

    Kas kelia daugiausia įtampos?

    Belgijoje automatinė atlyginimų indeksacija tradiciškai siejama su infliacija ir laikoma viena iš priemonių, padedančių darbuotojams išlaikyti perkamąją galią kainoms kylant. Protesto organizatoriai teigė, kad bet kokie bandymai riboti šį mechanizmą ilgainiui smogtų namų ūkių pajamoms.

    Demonstracija vyko tuo metu, kai visuomenėje auga jautrumas energetikos kainoms ir pragyvenimo išlaidoms. Profesinės sąjungos pabrėžia, kad reformos turi būti derinamos su realiomis kainų tendencijomis, o didžiausia našta neturėtų tekti dirbantiesiems.

    Sutrikęs transportas ir atšaukti skrydžiai

    Streikas palietė viešąjį transportą: daugelyje maršrutų visoje šalyje eismas vyko retesniu grafiku. Keliautojams ir kasdien į darbą vykstantiems žmonėms tai reiškė ilgesnį laukimą ir mažesnį reisų skaičių.

    Ryškiausias poveikis aviacijai fiksuotas Šarlerua oro uoste, kur tą dieną buvo atšaukti visi suplanuoti skrydžiai. Tokia praktika per didesnius streikus Belgijoje įprasta, nes sutrinka antžeminis aptarnavimas ir saugumo patikros grandys.

    Protestai tęsiasi jau pusantrų metų

    Nacionalinė demonstracija tapo dalimi platesnės profesinių sąjungų kampanijos, kuri, jų teigimu, vyksta jau apie pusantrų metų. Ji nukreipta prieš valdančiosios koalicijos kursą, kurį kritikai sieja su socialinių išmokų ir darbo santykių „griežtinimu“.

    Protestų kontekste dažnai minimas ir Belgijos ministro pirmininko Barto De Weverio vadovaujamas kabinetas, dėl kurio reformų krypties visuomenėje kyla aštrios diskusijos. Profesinės sąjungos ragina Vyriausybę grįžti prie derybų ir ieškoti kompromiso.

    Ši demonstracija buvo mažesnė nei kovo 12 dieną vykęs mitingas Briuselyje, kai, skaičiuota, susirinko apie 80 000–100 000 žmonių. Vis dėlto ir dabartinis dalyvių skaičius rodo, kad socialinė įtampa dėl reformų Belgijoje išlieka didelė.

  • Budapeštas mini 22 metus ES: po valdžios pasikeitimo gyventojai tikisi šiltesnių santykių su Briuseliu

    Budapeštas mini 22 metus ES: po valdžios pasikeitimo gyventojai tikisi šiltesnių santykių su Briuseliu

    Europos diena po politinių permainų

    Budapešte tūkstančiai žmonių minėjo Europos dieną ir 22-ąsias Vengrijos narystės Europos Sąjungoje metines. Šventė vyko praėjus vos dienai po to, kai darbą pradėjo naujasis parlamentas, o Péteris Magyaras prisiekė eiti ministro pirmininko pareigas.

    Politinis lūžis suteikė renginiui papildomo svorio, nes pastaraisiais metais Vengrijos ir Europos Sąjungos institucijų santykiai buvo įtempti. Daliai dalyvių tai tapo proga viešai parodyti lūkestį, kad Budapešto ir Briuselio dialogas artimiausiu metu taps konstruktyvesnis.

    „Visi labai džiaugiamės. Anksčiau niekada nebuvau atėjusi į Europos dieną, bet šiemet tikrai jaučiasi gera nuotaika, ypač po vakarykščių įvykių“, – sakė viena renginio dalyvė.

    „Man atrodo, kad atmosfera tapo daug labiau entuziastinga ir motyvuota, nes atsirado šansas vėl judėti bendru keliu su Europa“, – pridūrė kitas dalyvis.

    Kodėl ši data svarbi Europai

    Europos diena minima gegužės 9 dieną, kai 1950 metais buvo paskelbta Schumano deklaracija, laikoma vienu svarbiausių žingsnių į šiandieninę Europos Sąjungą. Ši data daugelyje valstybių siejama su Europos integracijos idėja ir bendrų taisyklių bei vertybių paieška.

    Vengrija į Europos Sąjungą įstojo 2004 metais kartu su kitomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis. Narystė atvėrė prieigą prie bendrosios rinkos, judėjimo laisvių ir Europos finansavimo, tačiau politiniai ginčai dėl teisės viršenybės ir demokratijos standartų ilgainiui tapo nuolatiniu įtampos šaltiniu.

    Šventės programa: nuo bėgimo iki koncertų

    Renginio organizatoriai Budapešte parengė visos dienos programą, kurioje netrūko kultūrinių pasirodymų. Kaip ir įprasta, šventė pradėta bėgimu: šiemet dalyviai rinkosi pusmaratonį, o norintieji galėjo varžytis ir estafetėse.

    Europos dienos renginiai tęsėsi iki vakaro, numatyti koncertai ir kitos pramogos miesto centre. Šventės akcentas buvo ne tik laisvalaikio programa, bet ir aiškiai juntamas politinis fonas, skatinantis diskusiją, kokio kurso Vengrija laikysis Europos Sąjungoje po valdžios pasikeitimo.

  • Europos Komisija nutraukė šnipinėjimo tyrimą: Várhelyi lieka komisaru nepaisant įtarimų

    Europos Komisija nutraukė šnipinėjimo tyrimą: Várhelyi lieka komisaru nepaisant įtarimų

    Komisijos tyrimas baigtas

    Europos Komisija pranešė užbaigusi vidinį tyrimą dėl galimo Vengrijos žvalgybos tinklo Briuselyje ir nurodė neradusi įrodymų, kad būtų galima priskirti asmeninę atsakomybę Vengrijos eurokomisarui Olivér Várhelyi.

    Komisijos sprendimu byla uždaroma, o Várhelyi gali toliau eiti Europos Komisijos nario, atsakingo už sveikatą ir gyvūnų gerovę, pareigas.

    Komisija aiškino, kad tiriant buvo vertinta turima informacija ir panaudotos institucijos dispozicijoje esančios vidinės priemonės. Vis dėlto, pasak institucijos, jos neleidžia nustatyti platesnio įsitraukimo nei patys žvalgybos pareigūnai, minimi įtarimuose.

    „Remiantis per šį tyrimą surinkta informacija ir priemonėmis, kurias turime Komisijoje, neįmanoma priskirti individualios atsakomybės ar įsitraukimo daugiau nei patiems žvalgybos pareigūnams“, – sakė Europos Komisijos atstovas Balázs Ujvári.

    Apie ką buvo įtarimai

    Istorija į viešumą iškilo po to, kai keli žiniasklaidos kanalai skelbė, jog Vengrijos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungai Briuselyje galėjo veikti žvalgybos pareigūnų tinklas, prisidengęs diplomatine veikla.

    Teigta, kad 2012–2018 metais šio tinklo taikiniu galėjo tapti Europos Komisijoje dirbę vengrų piliečiai: esą buvo siekiama gauti jautrių dokumentų, susijusių su Vengrija, ir užmegzti ryšius su pareigūnais.

    Komisija nurodė neradusi duomenų, kad Europos Komisijos darbuotojai būtų buvę sėkmingai užverbuoti. Tai tapo vienu iš pagrindinių argumentų, kodėl tyrimas užbaigtas be asmeninių kaltinimų Komisijos viduje dirbusiems asmenims.

    Kodėl minimas Várhelyi

    Olivér Várhelyi pavardė tyrime išryškėjo dėl jo ankstesnių pareigų: 2015–2019 metais jis buvo Vengrijos ambasadorius Europos Sąjungoje, t. y. dalį laikotarpio, kuriam taikyti įtarimai.

    Vėliau jis buvo paskirtas eurokomisaru, o viešojoje erdvėje dažnai įvardijamas kaip artimas buvusio Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbáno aplinkos žmogus.

    Dar anksčiau Várhelyi neigė žinojęs apie tariamo tinklo veiklą ir nurodė, kad nebuvo informuotas apie tokius veiksmus. Komisijos išvada reiškia, kad formalios kliūtys jam tęsti darbą šiuo metu nenustatytos.

    Sprendimas paskelbtas politiniu požiūriu jautriu metu, Vengrijoje formuojantis naujai valdžiai po rinkimų. Tai didina dėmesį Briuselio ir Budapešto santykiams, kuriuos pastarąjį dešimtmetį lydėjo aštrūs ginčai dėl teisės viršenybės ir demokratinių standartų.

  • Briuselio KFDA festivalis: su ribotu biudžetu sujungia dvi Belgijos bendruomenes ir pasaulio sceną

    Briuselio KFDA festivalis: su ribotu biudžetu sujungia dvi Belgijos bendruomenes ir pasaulio sceną

    Briuselyje prasidedantis Kunstenfestivaldesarts (KFDA) kasmet tampa reta erdve, kurioje vienu metu susitinka flamandų ir prancūzakalbių Belgijos bendruomenės. Festivalis, skaičiuojantis jau 31-uosius metus, į Europos scenos menų sezoną įžengia anksčiau nei garsieji Avinjono ir Edinburgo festivaliai.

    Šių metų programoje numatyta daugiau nei 170 scenos menų pasirodymų, o meninei kūrybai skirtas biudžetas siekia apie 1 000 000 eurų. Tai išsiskiria dabartiniame Europos kultūros finansavimo fone, kai daugelyje šalių pastaraisiais metais juntami nuoseklūs biudžetų mažinimai.

    Organizatorių teigimu, modelis laikosi ant kelių atramų: palyginti nedidelių erdvių kaštų Briuselyje, dalies vietų suteikimo be nuomos mokesčio ir koprodukcijų su partneriais už Belgijos ribų. Tokia schema leidžia ne tik atsivežti žinomus vardus, bet ir realiai prisidėti prie naujų kūrinių atsiradimo, kurių premjeros rengiamos būtent festivalio metu.

    Tarptautinė programa ir premjeros

    Programoje pristatomi skirtingų šalių teatro, šokio ir tarpdisciplininio meno kūrėjai, tarp jų ir Europoje dar nematyti menininkai. KFDA kryptingai išlaiko tarptautiškumą, todėl festivalyje greta skambių pavardžių atsiranda vietos ir naujiems balsams, kuriems tokia platforma dažnai tampa šuoliu į platesnę rinką.

    Prie tarptautinės programos prisideda ir partnerystės su institucijomis bei festivaliais įvairiuose regionuose. Bendri projektai mažina finansinę riziką ir užtikrina, kad kūriniai turėtų ilgesnį gyvenimą nei vienas rodymas, nes vėliau keliauja į kitas scenas.

    Kalbų įvairovė kaip festivalio principas

    Belgijos realybėje, kur flamandų ir valonų bendruomenės turi atskiras kultūros finansavimo sistemas ir skirtingas politines tradicijas, KFDA išsiskiria bendra parama iš abiejų pusių. Festivalio metu šis bendras finansavimas virsta praktiška „paliaubų“ erdve, kurioje skirtingos auditorijos susitinka ne per politines diskusijas, o per meną.

    Festivalis nuosekliai palaiko daugiakalbystę scenoje, o pasirodymai pritaikomi įvairiai auditorijai titruojant. Organizatorių teigimu, tai didelis techninis ir žmogiškasis darbas, tačiau jis laikomas kertiniu, kad tarptautinė programa būtų prieinama tiek vietos bendruomenėms, tiek svečiams.

    Spektakliai apie globalią įtampą

    Šių metų programa taip pat reflektuoja pasaulines įtampas ir žmogaus teisių temas. Keli kūriniai nagrinėja nelaisvės, cenzūros ir politinio spaudimo patirtis, o teatras ir šiuolaikinis performansas čia pristatomi kaip erdvė kalbėti apie ribojamas laisves ir jų kainą.

    Vienu ambicingiausių projektų įvardijamas tailandiečių režisieriaus Apichatpongo Weerasethakulo darbas, rodomas sakralinėje erdvėje Briuselio centre. Tokie pasirinkimai pabrėžia KFDA strategiją išnaudoti netradicines vietas ir kurti patirtį, kuri tampa ne vien spektakliu, bet ir miesto maršrutu žiūrovui.

    KFDA kasmet pritraukia apie 30 000 lankytojų, o jo įtaka dažnai matuojama ne vien bilietais, bet ir tuo, kiek naujų kūrinių gauna startą bei kiek bendrų projektų užsimezga tarp skirtingų šalių institucijų. Kultūros sektoriui Europoje susiduriant su finansiniu spaudimu, tokio masto festivalis su ribotu biudžetu tampa ir praktiniu pavyzdžiu, kaip išlaikyti tarptautiškumą neprarandant vietinio jautrumo.

  • Europos DI galvosūkis: ko Briuselyje ieškos politikai ir verslas, spręsdami ekonomikos ateitį

    Europos DI galvosūkis: ko Briuselyje ieškos politikai ir verslas, spręsdami ekonomikos ateitį

    DI tampa ekonomikos varikliu

    Dirbtinis intelektas per kelis metus iš technologijų sektoriaus temos tapo viena svarbiausių ekonomikos darbotvarkės krypčių: jis keičia produktyvumą, darbo rinką, investicijų srautus ir valstybių konkurencingumą. Todėl 2026 metais Briuselyje vykstantis Europos Komisijos renginys Brussels Economic Forum savo dėmesį sutelkia būtent į DI ir Europos vietą pasaulinėse varžybose.

    Brussels Economic Forum yra kasmetinis Europos Komisijos flagmanas, jau daugiau kaip 25 metus suburiantis politikos, verslo, akademinės bendruomenės ir pilietinės visuomenės atstovus. Šio formato tikslas paprastas: įvardyti svarbiausias ekonomines grėsmes ir susitarti, kokių sprendimų reikia, kad Europos ekonomika neatsiliktų.

    Globalios varžybos ir Europos pasirinkimai

    Diskusijų centre atsiduria klausimas, kaip DI diegimas paveiks augimą ir našumą, o kartu ir tai, ar Europa sugebės išlaikyti technologinį savarankiškumą. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama skaitmeninei infrastruktūrai, pažangių lustų tiekimo grandinėms ir duomenų centrų plėtrai, nes būtent jos lemia, kiek greitai galima diegti didelio masto DI sprendimus.

    Europos Komisijos pasirinktas kelias remiasi idėja, kad inovacijos turi vykti kartu su aiškiomis taisyklėmis, saugumo reikalavimais ir atsakomybe. DI reguliavimas, ypač didelės rizikos srityse, yra pristatomas kaip bandymas suderinti technologijų proveržį su vartotojų apsauga, tačiau kritikai perspėja dėl galimos administracinės naštos ir lėtesnio produktų išleidimo į rinką.

    Kas dalyvaus ir ką tai reiškia rinkai

    Forume numatytos aukšto lygio diskusijos ir pranešimai su politikos ir ekonomikos lyderiais, tarp jų Liuksemburgo ministru pirmininku Lucu Friedenu ir už ekonomiką atsakingu Europos Komisijos nariu Valdžiu Dombrovskiu. Taip pat kviečiami ekonomistai, europarlamentarai, profesinių sąjungų, verslo ir mokslo atstovai, kurie vertins, kaip DI keis darbo vietas ir kokių įgūdžių reikės ateities rinkoje.

    Darbo rinkos klausimai tampa vienu jautriausių, nes DI gali automatizuoti dalį rutininių užduočių, bet kartu kuria paklausą naujoms profesijoms ir aukštesnės kvalifikacijos kompetencijoms. Dėl to vis dažniau akcentuojamas persikvalifikavimas, mokymasis visą gyvenimą ir investicijos į skaitmeninius įgūdžius, kad produktyvumo augimas nevirstų socialine įtampa.

    Renginio kontekste skamba ir platesnis signalas rinkoms: Europa siekia įvardyti aiškias taisykles, kokiomis sąlygomis DI sprendimai gali būti diegiami mastu. Verslui tai reiškia prognozuojamumą, o investuotojams tai tampa vienu iš kriterijų, vertinant, kuriose jurisdikcijose DI produktus plėtoti greičiausia ir saugiausia.

  • Pirmas pasaulyje atvejis: vyrui atkurta sperma iš vaikystėje užšaldyto sėklidės audinio

    Pirmas pasaulyje atvejis: vyrui atkurta sperma iš vaikystėje užšaldyto sėklidės audinio

    Belgijoje medikams pavyko tai, kas iki šiol buvo laikoma tik teorine galimybe: suaugusiam vyrui aptikta gyvybingų spermatozoidų, susiformavusių iš vaikystėje paimto ir užšaldyto sėklidės audinio. Tai pirmasis toks aprašytas atvejis, galintis iš esmės pakeisti vaisingumo išsaugojimo galimybes berniukams, kuriems taikomas gonadotoksinis gydymas.

    Chemoterapija ir spindulinė terapija kasmet išgelbsti daugybę vaikų gyvybių, tačiau kartu gali negrįžtamai pažeisti lytines ląsteles formuojančius audinius. Medicinos literatūroje nurodoma, kad reikšminga dalis vyrų, vaikystėje patyrusių tokį gydymą, po brendimo gali susidurti su azoospermija, kai ejakuliate nėra spermatozoidų.

    Aprašytame klinikiniame atvejyje pacientas vaikystėje sirgo pjautuvine anemija ir prieš gydymą šeima sutiko, kad dalis audinio būtų paimta ateičiai. 2008 metais, pacientui esant maždaug 10 metų, vienas sėklidės audinio mėginys buvo pašalintas ir užšaldytas, siekiant išsaugoti galimą vaisingumą vėlesniame gyvenime.

    2022 metais suaugęs vyras į Briuselio vaisingumo centrą grįžo norėdamas susilaukti vaikų, tačiau tyrimai parodė, kad jo likusioje sėklidėje gyvybingų spermatozoidų nėra. Tuomet buvo nuspręsta panaudoti vaikystėje išsaugotą audinį ir atlikti jo persodinimą, tikintis atkurti spermatozoidų gamybą.

    Kaip veikė procedūra

    2025 metais, vykstant klinikiniam tyrimui, chirurgai persodino kelis užšaldyto audinio fragmentus į sėklidę ir kapšelio poodį. Po maždaug metų dalis persodintų fragmentų pradėjo gaminti subrendusius ir judrius spermatozoidus, o tai laikoma esminiu biologinio veiksmingumo įrodymu.

    Vis dėlto gydytojai pabrėžia svarbią detalę: spermatozoidai aptikti tik tose vietose, kuriose buvo persodinti audinio fragmentai, ir jos nėra sujungtos su sėkliniu lataku. Tai reiškia, kad spermatozoidai greičiausiai nepatenka į ejakuliatą, todėl natūralus pastojimas šiuo atveju gali būti mažai tikėtinas.

    Jei pacientas sieks biologinės tėvystės, realiausia kryptis būtų pagalbinio apvaisinimo metodai, kai spermatozoidai panaudojami laboratorijoje. Tokiose situacijose praktikoje dažniausiai taikomos procedūros, leidžiančios apvaisinti kiaušialąstę net ir esant labai mažam spermatozoidų kiekiui.

    Kodėl tai svarbu berniukams

    Suaugusiems vyrams prieš chemoterapiją dažnai siūloma spermos kriokonservacija, tačiau berniukams iki brendimo ši galimybė netinka, nes jie dar negamina brandžių spermatozoidų. Vis dėlto sėklidėse jau yra spermatogoninių kamieninių ląstelių, kurios vėliau gali tapti spermatozoidais, todėl audinio užšaldymas vertinamas kaip potenciali ateities išeitis.

    Briuselio universitetinė ligoninė dar 2002 metais pradėjo taikyti nesubrendusių sėklidės audinių užšaldymą vaisingumui išsaugoti, o per pastaruosius metus ši praktika paplito ir kituose centruose. Mokslininkai nurodo, kad visame pasaulyje tokia kriokonservacija jau pritaikyta daugiau nei 3 000 berniukų, daugiausia kaip investicija į būsimus mokslo ir klinikinių sprendimų proveržius.

    Kokie klausimai dar lieka

    Šis atvejis kol kas pateiktas kaip ankstyvas klinikinis pranešimas, todėl jo išvados dar turi būti patvirtintos nepriklausomų ekspertų vertinimu ir didesnių tyrimų duomenimis. Mokslininkams svarbu atsakyti, kiek ilgai persodinti fragmentai išliks aktyvūs, nes gyvūnų tyrimuose yra duomenų, kad jų „gyvavimo“ trukmė gali būti ribota.

    Ne mažiau svarbus klausimas yra saugumas ir galimi rezultatai vaikams, jei būtų naudojami tokiu būdu gauti spermatozoidai. Klinikiniai protokolai paprastai numato ilgalaikę stebėseną, vertinant embrionų vystymąsi, nėštumo eigą ir vėlesnius sveikatos rodiklius, kad būtų užtikrinta, jog technologija ne tik veikia, bet ir yra saugi.

    Vis dėlto pats faktas, kad po užšaldymo, atšildymo ir persodinimo audinys sugebėjo atkurti spermatozoidų gamybą, medicinoje laikomas reikšmingu žingsniu. Tai suteikia realios vilties tiems vaikystėje gydytiems pacientams, kuriems iki šiol praktiškai nebuvo galimybių išsaugoti biologinio vaisingumo.