Tag: Briuselis

  • ES pareigūnus Briuselyje moko kontržvalgybos: nuo „honeypot“ scenarijų iki „cyber escape“ žaidimo

    ES pareigūnus Briuselyje moko kontržvalgybos: nuo „honeypot“ scenarijų iki „cyber escape“ žaidimo

    Europos Sąjungos institucijų pareigūnai Briuselyje pradėjo mokytis kontržvalgybos principų – ne tik teorijoje, bet ir per praktinius, vaidmenų žaidimais paremtus mokymus.

    Europos Komisijos ir Europos Parlamento darbuotojai dalyvauja pratybose, kurios parodo, kaip lengvai jautri informacija gali atsidurti ne ten, kur reikia, skelbia „POLITICO“, remdamasis trimis apie mokymus žinančiais asmenimis.

    Tokie mokymai rengiami tuo metu, kai Europoje auga susirūpinimas užsienio žvalgybų aktyvumu. Briuselyje įtampą dar labiau pakurstė viešumoje pasirodę teiginiai, kad Vengrijos žvalgybos pareigūnai galėjo siekti verbuoti informatorius ES institucijose.

    Vienas Europos Parlamento pareigūnas teigė buvęs įspėtas ir apie vadinamuosius „honeypot“ scenarijus, kai asmeniniai ar romantiniai ryšiai išnaudojami informacijai išgauti arba šantažui.

    „Tapk šnipu biure“: kaip veikia pratybos

    Su mokymais susipažinę šaltiniai pasakoja, kad vienas iš formatų – maždaug 45 minučių „Cyber Escape Game“, į kurį kviečiamos iki penkių žmonių komandos.

    Žaidime dalyviai gauna „ypatingą misiją“: įsivaizduodami esantys šnipai jie turi „įsilaužti“ į privatų kabinetą ir surinkti kuo daugiau užuominų apie taikinį.

    Vėliau, remdamiesi rastais daiktais ir detalėmis, mokymų dalyviai bando sudėlioti pakankamai informacijos, kad galėtų pasiekti taikinio internetines paskyras ir privačius duomenis.

    Vienas mokymuose dalyvavęs Parlamento pareigūnas teigė, kad pagrindinis tikslas – parodyti, kiek daug galima sužinoti sujungus internete randamą informaciją su detalėmis, aptiktomis biure ar net šiukšliadėžėje.

    Mokymai prieinami plačiam ratui darbuotojų

    Nors šie mokymai nėra visiškai nauji, iki šiol viešai apie juos nebuvo pranešta. Jie sukurti Europos Komisijos kibernetinio saugumo padalinyje DG DIGIT, atsakingame už skaitmenines paslaugas.

    Pasak su sistema susipažinusių šaltinių, mokymai pateikti vidinėje mokymosi platformoje ir yra prieinami ne tik nuolatiniams darbuotojams, bet ir laikiniems darbuotojams bei praktikantams.

    Ką pareigūnams patariama daryti kasdien

    Europos Parlamento Saugumo generalinis direktoratas pareigūnams taip pat akcentuoja praktinius dalykus: vengti kompromituojančių asmeninių situacijų ir išlikti budriems, jei kas nors pernelyg draugiškai domisi jų darbu ar detalėmis, kurios neturėtų išeiti už institucijos ribų.

    Be šių pratybų, atskirai kontržvalgybos grėsmių atpažinimo pristatymus ES pareigūnams rengia ir žvalgybos tarnybos, įskaitant Belgijos Valstybės saugumo tarnybą, perspėjančią apie užsienio žvalgybų keliamas rizikas.

    Bendras tokių mokymų tikslas – priminti, kad nutekėjimai dažnai prasideda nuo kasdienių smulkmenų: per daug atvirų pokalbių, neatsargiai paliktų dokumentų ar lengvai nuspėjamų skaitmeninių įpročių.

  • „Euronews“ vadovas Briuselyje ragina plėsti ES dabar: palaikymas – 53 proc., bet žinių trūksta

    „Euronews“ vadovas Briuselyje ragina plėsti ES dabar: palaikymas – 53 proc., bet žinių trūksta

    Briuselyje surengtame „Euronews“ plėtros viršūnių susitikime skambėjo aiški žinutė: Europos Sąjunga turėtų plėstis nedelsdama. „Euronews“ valdybos pirmininkas Pedro Vargas David ragino „užbaigti ir vėl suvienyti žemyną“, pabrėždamas, kad kandidačių šalių žmonės jaučiasi europiečiais.

    Jo teigimu, šiuo metu ES plėtrą remia 53 proc. Europos Sąjungos piliečių, tačiau palaikymas skirtingose šalyse labai nevienodas – nuo 79 proc. Švedijoje iki 35 proc. Prancūzijoje. Dar svarbiau, anot P. Vargaso Davido, daugiau nei du trečdaliai europiečių pripažįsta, kad apie plėtrą žino per mažai ir norėtų būti geriau informuoti.

    Kalbėdamas apie dabartinį kontekstą, jis akcentavo, kad Europa atsidūrė istoriniame lūžio taške: daugiau šalių nei bet kada anksčiau nori prisijungti prie ES, o karas sugrįžo į žemyną. Kartu Vakarų Europoje auga socialiniai protestai ir nepasitenkinimas institucijomis, todėl plėtros tema tampa ir politiniu, ir visuomeniniu iššūkiu.

    P. Vargaso Davido vertinimu, atsakomybė už informacijos trūkumą tenka ne tik politiniams lyderiams, bet ir žiniasklaidai. Jis teigė, kad visuomenės nuomonė gali keistis, jei žmonės gaus aiškų ir patikimą paaiškinimą, ką plėtra reiškia pačiai ES, kandidatėms ir jų piliečiams.

    Kaip kandidatai vertina narystę ES

    P. Vargas David priminė, kad liepą Europos Komisija paskelbė duomenis apie paramą stojimui kandidatėse. Skaičiai, pasak jo, rodo labai skirtingas realybes – kai kur visuomenės palaikymas yra itin aukštas, o kai kur akivaizdžiai kelia klausimų.

    Didžiausias palaikymas fiksuotas Albanijoje – daugiau nei 92 proc. Antroje vietoje, kaip pabrėžta kalboje, yra Sakartvelas su 71 proc. Toliau minimos Ukraina, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija, Bosnija ir Hercegovina – visos viršija 60 proc., o Moldova įvardijama turinti 58 proc. paramą.

    Tarp mažiausiai palaikančių šalių jis išskyrė Turkiją (46 proc.) ir Serbiją, kuri Komisijos ataskaitoje įvardyta su 31 proc. Vis dėlto, pasak jo, Serbijoje jaunimo iki 30 metų grupėje palaikymas siekia 63 proc., o kai kurios vietinės apklausos, jo teigimu, rodytų 50–55 proc. paramą referendumo atveju.

    Raginimas greitinti procesą ir ieškoti tarpinių sprendimų

    Kalboje keliami klausimai, ar ES daro pakankamai, kad atremtų priešiškus naratyvus ir išlaikytų „europietišką svajonę“ kandidatėse. P. Vargas David taip pat svarstė, ar Europos Sąjungos atstovai kandidatėse ne per dažnai tampa siejami su problemomis, o ne su nauda, kurią atneštų integracija.

    Jis ragino Vakarų Europos visuomenėms aiškiau parodyti, kad kandidatės esą yra „tikri europiečiai“ – ne vien politinės valios prasme, bet ir kultūriškai bei geografiškai. Jo žodžiais, Vakarų Balkanų ir Rytų partnerystės šalys dalijasi europinėmis tradicijomis ir vertybėmis.

    Vienas iš netradicinių pasiūlymų – diskusija apie tai, ar kandidatėms nereikėtų leisti anksčiau prisijungti prie tam tikrų ES programų, nelaukiant pilnos narystės. Jis taip pat paminėjo idėją svarstyti „Gibraltaro modelį“ greitesniam Šengeno taikymui Vakarų Balkanams, argumentuodamas, kad tai galėtų tapti įsipareigojimo simboliu ir, jo manymu, pagerinti bendrą saugumą bei migracijos kontrolę.

    Kalbos pabaigoje P. Vargas David teigė, kad Europa turi „galimybių langą“: jei jis bus praleistas, atsiras kitų veikėjų, kurie užpildys vakuumą. Jis taip pat išsakė asmeninį norą, kad ateityje „Jungtinė Karalystė sugrįžtų prie stalo“ Briuselyje, pabrėždamas, jog Europa esą silpnesnė be JK, o JK – be Europos.

  • Lenkijos energetikos milžinės PSE, „Gaz-System“ ir PERN Briuselyje įkūrė bendrą „namą“ interesams UE

    Trys strateginės Lenkijos energetikos infrastruktūros įmonės – elektros perdavimo operatorė PSE, dujų perdavimo bendrovė „Gaz-System“ ir naftos bei degalų logistikos įmonė PERN – Briuselyje pradėjo veikti kaip vienas junginys, siekdamos aktyviau ginti savo interesus Europos Sąjungoje.

    Lapkričio 3 dieną 2026 metais Briuselyje darbą pradėjo nauja asociacija „Polski Dom Infrastruktury Energetycznej“, vienijanti šiuos operatorius. Apie iniciatyvą paskelbta Lenkijos portale WNP.

    Pagrindinė idėja – jautriausiais klausimais kalbėti „vienu balsu“, nes energetikos infrastruktūros klausimai ES lygmeniu vis dažniau sprendžiami per bendras finansavimo, saugumo ir reguliavimo priemones.

    Asociacijos darbotvarkėje išskiriamos dvi kryptys: kritinės infrastruktūros apsauga (tiek fizinė, tiek kibernetinė) ir aktyvus dalyvavimas diskusijose dėl būsimo ES biudžeto, kad energetikos infrastruktūrai būtų numatytas adekvatus finansavimas.

    Kritinės infrastruktūros saugumas – ir fizinis, ir kibernetinis

    PSE vadovas Grzegorz Onichimowski pabrėžė, kad įmonių interesai ne visada sutampa, tačiau jas vienija atsakomybė už kritinės infrastruktūros veikimą. Jo teigimu, vienas svarbiausių bendradarbiavimo laukų bus būtent šios infrastruktūros apsauga.

    Pasak jo, Lenkijos operatoriai jau turi praktinės patirties saugant tokią infrastruktūrą ir ja gali dalintis europiniu lygmeniu, kai ES institucijose diskutuojama apie bendrus atsparumo standartus.

    „Gaz-System“ vadovas Sławomir Hinc atkreipė dėmesį, kad asociacija turi padėti atsitraukti nuo požiūrio, jog dujos, elektra ir naftos transportas yra visiškai atskiros sritys – tikslas yra ieškoti sprendimų, leidžiančių spręsti sisteminius saugumo klausimus.

    Jo teigimu, pastaraisiais metais grėsmių kritinei infrastruktūrai daugėja, todėl operatoriai Briuselyje sieks pristatyti bendrus poreikius dėl energetikos sistemų atsparumo.

    ES biudžetas ir pinigai energetikos projektams

    Naujoji asociacija taip pat deklaruoja ketinanti aktyviai dalyvauti diskusijose dėl būsimo ES biudžeto ir siekti, kad energetikos infrastruktūrai būtų užtikrintas tinkamas finansavimas.

    Akcentuojama, kad kalbama ne vien apie lėšų pritraukimą naujoms investicijoms – operatoriai nori prisidėti ir prie sprendimo, kurie projektai iš tiesų turėtų būti remiami viešosiomis lėšomis, o kurie galėtų būti įgyvendinami rinkos sąlygomis.

    PSE vadovas pažymėjo, kad būtent praktinė infrastruktūros eksploatavimo patirtis ir realių investicinių poreikių supratimas, operatorių nuomone, turėtų tapti svaria jų indėlio dalimi europinėje diskusijoje.

    PERN interesas – degalų tiekimo saugumas ir atsargos

    Asociacijos atidaryme dalyvavęs PERN vadovas Daniel Świętochowski teigė, kad bendrovė Briuselyje planuoja įsitraukti į diskusijas dėl galimo Lenkijos kuro infrastruktūros sujungimo su Vakarų Europos sistemomis.

    Pasak jo, vienas tikslų – prisidėti prie sprendimų, kurie didintų degalų tiekimo saugumą Lenkijai. Tarp svarstomų temų minima ir galimybė susieti Lenkijos sistemą su infrastruktūra, besibaigiančia Brėmėje Vokietijos vakaruose, kas leistų organizuoti bendrus degalų tiekimus.

    Kitas PERN interesų blokas – Europos Komisijos ruošiami pokyčiai dėl privalomųjų degalų atsargų. Bendrovė nori dalyvauti formuojant taisykles ne tik dėl atsargų apimties, bet ir dėl infrastruktūros reikalavimų, reikalingų joms laikyti.

    Tarp konkrečių klausimų įvardyti ir degalų saugyklų apsaugos standartai, įskaitant antidronines sistemas – operatoriaus vertinimu, bendri ES reikalavimai galėtų suvienodinti apsaugos lygį ir didinti sukauptų atsargų saugumą.

    Ką veikia šios įmonės Lenkijoje

    Apie tai, kad PSE, „Gaz-System“ ir PERN įkūrė asociaciją „Polish Energy Infrastructure House“ (PEIH), pranešta dar 2026 metų rugsėjo 1 dieną. Briuselyje startavusi veikla yra praktinis žingsnis įtvirtinant bendrą atstovavimą ES lygiu.

    PSE yra Lenkijos elektros energijos perdavimo sistemos operatorė – ji valdo aukščiausios įtampos perdavimo tinklą ir elektros pastotes, kurios užtikrina įtampos keitimą bei elektros paskirstymą.

    „Gaz-System“ – valstybei priklausanti bendrovė, atsakinga už gamtinių dujų perdavimą, pagrindinių dujotiekių valdymą ir suskystintų gamtinių dujų terminalo Svinouiscyje eksploatavimą.

    PERN yra strategiškai svarbi valstybės įmonė, užsiimanti naftos tiekimu vamzdynais į šalies perdirbimo įmones ir žaliavos bei degalų kaupimu bazėse. Ji valdo naftos ir produktų vamzdynų tinklą bei degalų bazes įvairiose šalies vietose.

  • Netoli Briuselio pilį užliejo moliūgai: festivalis vilioja 50 000 lankytojų ir 772 kg rekordą

    Netoli Briuselio pilį užliejo moliūgai: festivalis vilioja 50 000 lankytojų ir 772 kg rekordą

    Moliūgų invazija prie Briuselio

    Netoli Briuselio, Groot-Bijgaardeno pilyje, vyksta kasmetinis moliūgų festivalis, kuris rudenį paverčia ryškiausių spalvų paroda. Organizatoriai šiemet tikisi apie 50 000 lankytojų, o renginys jau tapo viena labiausiai atpažįstamų sezono švenčių Belgijoje.

    Festivalio ašis – moliūgai ir kitos moliūginės daržovės, atkeliaujančios ne tik iš Belgijos ūkių, bet ir iš kitų Europos šalių. Parodoje demonstruojami įvairių formų ir dydžių egzemplioriai, nuo dekoratyvinių iki milžiniškų, skirtų varžyboms ir ekspozicijoms.

    772 kilogramų milžinas ir kūrybinės pramogos

    Vienu ryškiausių šių metų akcentų tapo itin didelis moliūgas, sveriantis 772 kilogramus. Tokie rekordai yra svarbi festivalio traukos dalis, nes jie leidžia palyginti skirtingų augintojų pasiekimus ir primena, kiek daug priklauso nuo veislių, dirvožemio bei oro sąlygų.

    Renginyje siūloma ne vien pasivaikščiojimas tarp ekspozicijų. Lankytojai kviečiami išbandyti moliūgų skaptavimą prieš Heloviną, o dalis pačių didžiausių daržovių paverčiamos netikėtomis priemonėmis pramogoms – pavyzdžiui, improvizuotomis baidarėmis.

    Karštos vasaros kaina derliui

    Organizatoriai pripažįsta, kad šių metų derlius buvo sudėtingesnis po karštos vasaros, o tai atsiliepė augintojų planams ir dalies ūkių rezultatams. Vis dėlto festivalis nesustoja: rudeninės šventės Europoje vis dažniau tampa vieta, kur kalbama ne tik apie tradicijas, bet ir apie klimato poveikį žemės ūkiui.

    Tokie renginiai tampa ir regioninės ekonomikos varikliu, nes pritraukia šeimas, turistus bei vietos gastronomijos gerbėjus. Moliūgų festivalis prie Groot-Bijgaardeno pilies išlaiko paprastą idėją – švęsti sezoną – bet kasmet sugeba pasiūlyti vis naują priežastį sugrįžti.

  • Žiemos sąskaitų šokas Europoje: kur elektra ir dujos brangiausios, o kur dar įperkamos?

    Žiemos sąskaitų šokas Europoje: kur elektra ir dujos brangiausios, o kur dar įperkamos?

    Artėjant žiemai Europoje vėl auga nerimas dėl komunalinių sąskaitų. Didmeninės gamtinių dujų kainos rudenį pakilo iki aukščiausio lygio per beveik ketverius metus, o tai didina riziką, kad brangs ir šiluma, ir elektra, ypač šalyse, kur elektros gamyboje reikšmingą dalį sudaro dujos.

    Pagrindinis Europos etalonas, Nyderlandų TTF ateities sandoriai, buvo pasiekęs 87,2 euro už megavatvalandę. Tai gerokai daugiau nei laikotarpiu prieš įtampų eskalaciją Artimuosiuose Rytuose, kai kainos sukosi apie 32 eurus, o rinkos jautrumą didina neapibrėžtumas dėl tiekimo grandinių ir laivybos maršrutų.

    Namų ūkiams kainų šuolis dažnai ateina su vėlavimu. Dalis vartotojų turi fiksuotas sutartis, o kai kuriose valstybėse taikomos laikinos kompensacijos ar reguliuojami tarifai, todėl didmeninių kainų pokyčiai į sąskaitas persikelia palaipsniui.

    Kur elektra brangiausia?

    Pagal namų ūkiams taikomus tarifus su mokesčiais didžiausi elektros įkainiai fiksuoti Briuselyje, kur kilovatvalandė kainavo apie 0,413 euro. Tarp brangiausių sostinių pateko ir Berlynas, Dublinas, Bernas bei Londonas, kur kainos artėjo prie 0,38–0,40 euro už kilovatvalandę.

    Pigesnėje skalės pusėje išsiskyrė Kyjivas, kur kilovatvalandė kainavo apie 0,084 euro. Nedaug nuo jo atsiliko Budapeštas, Podgorica, Belgradas ir Valeta, kur elektros įkainiai buvo apie 0,10–0,12 euro už kilovatvalandę.

    Vien tik eurais išreikšta kaina ne visada parodo realią naštą gyventojams, nes ją smarkiai keičia pajamų lygis ir bendras pragyvenimo brangumas. Perskaičiavus pagal perkamosios galios standartą, brangiausiųjų viršūnėje atsidūrė Bukareštas, o pigiausia sostine pagal šį kriterijų tapo Oslas.

    Gamtinės dujos: išsiskiria Stokholmas

    Gamtinių dujų kainų palyginimas atskleidė dar ryškesnius skirtumus. Mažiausia kaina fiksuota Kyjive, kur kilovatvalandė kainavo apie 0,015 euro, o didžiausia buvo Stokholme, kur ji siekė apie 0,348 euro už kilovatvalandę.

    Antroje vietoje pagal brangumą atsidūrė Amsterdamas, tačiau atotrūkis nuo Stokholmo buvo didelis. Penkių didžiausių Europos ekonomikų sostinių grupėje dujos brangiausios buvo Paryžiuje ir Romoje, o pigiausios Madride ir Londone.

    Įvertinus perkamąją galią, bendras vaizdas keičiasi, tačiau Stokholmas išliko brangiausias, o Budapeštas tapo pigiausias. Toks persirikiavimas rodo, kad net ir vidutinė kaina eurais gali virsti didele našta ten, kur pajamos mažesnės, o energetinis vartojimas žiemą didelis.

    Ką tai reiškia žiemai?

    Rinkos analitikai pabrėžia, kad rudens tarifai dar gali neatspindėti viso didmeninių kainų šuolio, nes namų ūkių sutartys ir reguliavimas kainų pokyčius išdėlioja laike. Vis dėlto brangios dujos paprastai kelia spaudimą ir elektros kainai, nes dalis elektros Europoje pagaminama dujinėse elektrinėse.

    Papildomą riziką kelia mažesnė dujų atsargų pagalvė prieš šaltąjį sezoną. ES saugyklų užpildymas spalio pradžioje buvo apie 72,4 proc., tai žemiausias lygis tam metų laikui nuo 2011 metais pradėtos statistikos, todėl ilgesnis šalčio periodas gali greitai padidinti paklausą ir kainų svyravimus.

    Galutinę sąskaitą kiekvienam namų ūkiui lems ne tik miestas ar valstybė, bet ir pasirinktas planas, būsto energinis efektyvumas bei faktinis suvartojimas. Dėl to šį sezoną daugelyje šalių vėl išauga susidomėjimas fiksuotais planais, šilumos siurbliais, renovacija ir kitomis priemonėmis, mažinančiomis priklausomybę nuo brangių iškastinių energijos išteklių.

  • Protestai Briuselyje virto riaušėmis: vandens patrankos, dujos ir pyktis dėl kainų

    Protestai Briuselyje virto riaušėmis: vandens patrankos, dujos ir pyktis dėl kainų

    Penktadienį Briuselyje per plataus masto protestus prieš brangstantį pragyvenimą ir planuojamą biudžeto griežtinimą įvyko susirėmimai tarp policijos ir dalies protestuotojų. Belgijos sostinėje pareigūnai minią vaikiė vandens patrankomis ir ašarinėmis dujomis, o miesto centre kurį laiką tvyrojo chaosas.

    Incidentai kilo šalia profesinių sąjungų organizuotos darbuotojų eitynių dienos, į kurią, policijos teigimu, susirinko apie 30 000 žmonių. Įtampa pastarosiomis dienomis augo ir dėl moksleivių bei studentų protestų, kuriuos, pasak vietos žiniasklaidos ir pareigūnų, iš dalies įkvėpė panašūs judėjimai kaimyninėje Prancūzijoje.

    Policija skelbė, kad prie centrinės Briuselio geležinkelio stoties grupė kaukėtų jaunuolių, daugiausia vilkinčių juodai, mėtė akmenis ir petardas. Pranešta ir apie padegimus, tarp jų – padegtą miesto dviračių bei elektrinių paspirtukų krūvą.

    Susirėmimai vyko po įtemptos savaitės Lježo mieste, kur valdžia buvo apribojusi viešus susibūrimus. Ten per ankstesnius neramumus buvo sulaikyta daugiau nei 200 žmonių, o dalis pareigūnų patyrė sužalojimų.

    Kas kursto socialinę įtampą?

    Profesinės sąjungos Briuselyje siekė sutelkti dešimtis tūkstančių žmonių, kai vyriausybė derasi dėl kitų metų biudžeto ir ieško, kur mažinti išlaidas. Belgija, kaip ir kai kurios kitos euro zonos valstybės, susiduria su didelės viešosios skolos ir deficito problemomis, todėl politinėje darbotvarkėje dominuoja taupymo bei pajamų didinimo priemonės.

    Profesinių sąjungų atstovai pabrėžė, kad riaušininkai su jų akcija nėra susiję, o pagrindinis profesinių sąjungų žygis miesto centre praėjo taikiai. Pasak jų, didžiausią nepasitenkinimą kelia tai, kad didėjančios kasdienės išlaidos aplenkia gyventojų pajamas, o siūlomi sprendimai dažnai pirmiausia paliečia viešąsias paslaugas.

    „Situacija blogėja vis sparčiau, žmonėms jau gana. Kaip mokytojai, taip ir mokiniai mato, kad sąlygos prastėja“, – sakė profesinių sąjungų atstovas Lucas Toussaintas.

    „Dirbu, bet vis tiek neišsiverčiu“, – sakė į Briuselį iš Namuro atvykusi vieniša mama ir socialinė darbuotoja Marie Gobert.

    Ji teigė, kad pabrango mokyklos išlaidos, viešasis transportas ir traukinių bilietai, o neapibrėžtumas dėl būsimų priemonių kelia nerimą. Profesinės sąjungos tuo metu ragina didinti mokesčius daugiausiai uždirbantiems, o ne mažinti finansavimą tokioms sritims kaip sveikatos apsauga ar švietimas.

    Moksleivių protestai ir politinis spaudimas

    Moksleiviai Belgijos prancūzakalbėje bendruomenėje pastaruoju metu rengė demonstracijas prieš švietimo biudžeto apkarpymus. Ši banga sutapo su platesnėmis diskusijomis Europoje, kur aukštesnės palūkanų normos ir lėtesnis ekonomikos augimas verčia vyriausybes ieškoti, kaip subalansuoti viešuosius finansus nepabloginant socialinės padėties.

    Protestų diena tapo dar vienu epizodu virtinėje streikų, nukreiptų prieš vyriausybės planuojamas taupymo priemones. Premjeras Bartas De Weveris su koalicijos partneriais derasi dėl sprendimų paketo, kuriuo siekiama per artimiausius metus sutaupyti apie 10 mlrd. eurų.

    „Jaučiasi socialinė įtampa, visur kaupiasi pyktis. Švietimo sistema ardoma, o kai jauni žmonės nori pasisakyti, jų niekas negirdi“, – sakė Gobert.

  • Musulmonų pasaulio lygos vadovas Briuselyje: Europoje nejaučiame nerimo dėl kraštutinių dešiniųjų

    Musulmonų pasaulio lygos vadovas Briuselyje: Europoje nejaučiame nerimo dėl kraštutinių dešiniųjų

    Musulmonų pasaulio lygos generalinis sekretorius šeichas dr. Mohammedas bin Abdulkarimas Al-Issa viešėdamas Briuselyje akcentavo dialogo svarbą ir teigė Europoje „nejaučiantis nerimo“ dėl kai kuriose šalyse stiprėjančių kraštutinių dešiniųjų jėgų.

    Pasak jo, visuomenių atsparumą užtikrina demokratinės tradicijos, konstitucinės nuostatos ir institucijos, kurios riboja politinius „perlenkimus“. Šiuos pareiškimus jis išsakė susitikimuose su politiniais ir religinių bendruomenių atstovais, aptariant socialinę sanglaudą.

    Dialogas kaip konflikto sprendimas

    Kalbėdamas apie įtampas pasaulyje, Al-Issa kartojo, kad esminė priemonė mažinti susipriešinimą yra nuoseklus dialogas. Jo vertinimu, jis veikia tik tada, kai paremtas nuoširdžiais ketinimais ir politine lyderyste, gebančia ieškoti bendrų vardiklių.

    Europoje tai ypač svarbu dėl augančių diskusijų apie migraciją, tapatybę, saugumą ir religijos vietą viešajame gyvenime. Pastaraisiais metais daugelyje valstybių rinkimų kampanijose šios temos tapo centrine darbotvarkės dalimi, o tai didina visuomenės poliarizaciją.

    „Mes visada tikime dialogu ir į jį dedame daug vilčių, nes dialogas yra proto ir išminties kalba“, – sakė šeichas dr. Mohammedas bin Abdulkarimas Al-Issa.

    Pasitikėjimas konstitucijomis ir institucijomis

    Al-Issa teigė, kad net ir išaugus griežtesnę liniją siūlančių politinių jėgų įtakai, Europos valstybėse veikia saugikliai. Jo žodžiais, kiekvienos šalies konstitucija ir visuomenėje įsitvirtinusios normos riboja sprendimus, kurie galėtų kirstis su pamatinėmis teisėmis.

    Jis taip pat atkreipė dėmesį į konstitucinių teismų vaidmenį, nes įstatymai ir politiniai sprendimai gali būti ginčijami teisiniu keliu. Tokia priežiūra, anot jo, kartu su aktyvia pilietine visuomene padeda koreguoti kryptį, jei politikoje atsiranda per didelių kraštutinumų.

    Ši pozicija skamba Europos politinių tendencijų fone, kai kai kuriose šalyse kraštutinių dešiniųjų partijos stiprina pozicijas nacionaliniuose ir regioniniuose rinkimuose. Analitikai tai sieja su infliacijos ir pragyvenimo kaštų spaudimu, saugumo temomis, migracijos srautais bei nepasitikėjimu tradicinėmis partijomis.

    Religijos laisvė ir viešosios taisyklės

    Kitas Al-Issos akcentas – religijos laisvė ir pagarba religinėms praktikoms, tačiau tik tiek, kiek tai dera su nacionalinėmis konstitucijomis. Jis pabrėžė, kad modernios Europos teisinės sistemos paprastai numato religijos laisvės apsaugą ir galimybę išpažinti tikėjimą.

    Tema aktuali dėl periodiškai atsinaujinančių debatų apie religinius simbolius ir aprangą mokyklose ar viešosiose erdvėse. Kai kurios vyriausybės ieško sprendimų, kaip suderinti saugumo reikalavimus, lyčių lygybės principus ir religijos laisvę, o visuomenėse tai neretai sukelia aštrias politines diskusijas.

    Al-Issa pabrėžė, kad pagarba skirtingoms tradicijoms gali būti pasiekiama per aiškias taisykles ir dialogą, o ne per visuomenę dar labiau skaldančius sprendimus. Jo teigimu, socialinė sanglauda priklauso nuo gebėjimo kalbėtis ir užtikrinti, kad skirtingos grupės jaustųsi girdimos.

  • Briuselyje kinų elito klubas kelia žvalgybų įtarimų: kas iš tiesų vyksta už vakarienių durų

    Briuselyje kinų elito klubas kelia žvalgybų įtarimų: kas iš tiesų vyksta už vakarienių durų

    Briuselyje veikiantis Kinijos piliečių vadovaujamas verslo ir politikos elito tinklaveikos klubas atsidūrė Vakarų žvalgybos tarnybų akiratyje. Žvalgybos šaltinis žiniasklaidai teigė, kad veiklos modelis primena įtakos darymo ir informacijos rinkimo schemą.

    Kalbama apie organizaciją „Global CEOs Dinner Club“, kuri rengia uždarus aukšto lygio susitikimus ir vakarienes su verslo lyderiais bei su politika susijusiais asmenimis. Pasak šaltinio, tokio formato renginiai gali būti patrauklūs siekiant prieigos prie sprendimų priėmėjų, jų aplinkos ir darbotvarkių.

    Kas žinoma apie klubą

    Klubui vadovauja Yifei Yang, kuri, kaip skelbiama, mokėsi Kinijoje ir vėliau Prancūzijoje, o organizaciją Briuselyje pradėjo kurti 2026 metais. Pastaruoju metu klubas ieško galimybių plėstis į Prancūziją ir siunčia kvietimus renginiams Paryžiuje.

    Organizacija teigia burianti maždaug 20 narių iš įvairių šalių, įskaitant Belgiją, Prancūziją, Daniją, Japoniją, Kiniją ir Singapūrą. Nurodoma, kad metinis mokestis fiziniams asmenims siekia 2 400 eurų, o įmonėms 5 000 eurų.

    Klubo renginių temos apima tvarumą, įvairovę, technologijas ir dirbtinį intelektą, o tai atitinka aktualiausias verslo ir politikos darbotvarkes Europos Sąjungoje. Tokios temos, ekspertų vertinimu, sudaro patogią erdvę neformaliems kontaktams ir jautrios informacijos mainams.

    Kodėl kyla žvalgybos įtarimų

    Žvalgybos šaltinis vertinime nurodė panašumus su Kinijos Komunistų partijos Jungtinio fronto veikimo logika. Tai platus tinklas, kuris, pasak Vakarų saugumo institucijų vertinimų, gali būti naudojamas Kinijos interesams užsienyje skatinti per organizacijas, bendruomenes, verslą ir nuomonės formuotojus.

    Ši tema ypač jautri Belgijoje, nes šalis pastaraisiais metais tapo kelių rezonansinių kontržvalgybos tyrimų epicentru. Briuselis yra ne tik Belgijos sostinė, bet ir svarbiausių ES institucijų bei NATO infrastruktūros aplinka, todėl čia itin daug taikinių potencialioms įtakos operacijoms.

    Rizika, apie kurią kalba saugumo ekspertai, nebūtinai siejasi su vienu konkrečiu renginiu ar atskiru asmeniu. Dažniau akcentuojamas procesas, kai per ilgalaikius ryšius, kvietimus, pažadus dėl investicijų ar „strateginės partnerystės“ palaipsniui renkami kontaktai, vertinami žmonių interesai ir silpnosios vietos.

    Organizatorės pozicija ir renginių detalės

    Į viešus klausimus dėl galimų ryšių su Pekinu klubo vadovė reagavo neigdama, kad Kinija stovi už šios veiklos. Ji tvirtino, kad organizacija esą yra neutrali ir siekia daryti teigiamą poveikį visuomenei bei skatinti tvarų verslą.

    „Mes esame neutralūs, o tikslas yra kurti tvarų verslą ir daryti poveikį visuomenei“, – sakė Yifei Yang.

    Viename iš pastarųjų renginių Briuselyje planuota diskutuoti apie Kinijos ir ES elektromobilių ateitį, konkurenciją bei bendradarbiavimą. Tarp minimų dalyvių buvo elektromobilių gamintojų, automobilių komponentų sektoriaus ir puslaidininkių pramonės atstovų, taip pat politikos formuotojams artimi žmonės.

    Belgijos senatorė Marie-Claire Mvumbi, dalyvavusi viename klubo renginių, pasakojo, kad buvo pakviesta per „LinkedIn“. Jos teigimu, renginyje dalyvavo apie 30–50 žmonių, o bendras įspūdis buvo geras, diskusijos sukosi apie įvairovę ir atranką versle.

    Nors viešai nepateikiama informacijos apie oficialiai pradėtą tyrimą būtent dėl šio klubo, saugumo institucijų dėmesys panašiems formatams laikomas logišku. Ekspertai pabrėžia, kad ES institucijų aplinkoje bet kokie uždari elito tinklaveikos kanalai tampa potencialia erdve neformaliai įtakai ir interesų konfliktams.

  • Vokietija išsiderėjo išimtį „Deutsche Börse“: dalį priežiūros Briuselis praranda

    Vokietija išsiderėjo išimtį „Deutsche Börse“: dalį priežiūros Briuselis praranda

    Europos Sąjungoje derinama kapitalo rinkų reformos dalis, kuri turėtų sumažinti finansų rinkų priežiūros fragmentaciją ir sustiprinti bendrą kontrolę. Tačiau derybose Vokietijai pavyko pasiekti, kad dalis „Deutsche Börse“ prekybos vietų ir toliau liktų prižiūrimos nacionaliniu, o ne ES lygmeniu.

    Su derybų eiga susipažinę šaltiniai teigia, kad tokia išimtis įrašyta į naujausią kompromisinį tekstą, kurį ES valstybių narių vardu koordinuoja Airija. Kritikai įspėja, kad tai gali susilpninti bendrą reformos ambiciją ir apsunkinti susitarimą dėl galutinio teksto iki metų pabaigos.

    Kas iš esmės keičiama?

    Pagrindinis planuojamas pokytis yra didesnių priežiūros galių perdavimas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai ESMA. Idėja paprasta: kuo daugiau taisyklių ir priežiūros suvienodinimo, tuo lengviau finansų įstaigoms veikti per sienas, o investuotojams lyginti rizikas ir sąnaudas visoje ES.

    Vis dėlto reformos projekte numatyta, kad dalis prekybos vietų, kurios beveik nevykdo tarpvalstybinės veiklos, galėtų likti prižiūrimos nacionalinių institucijų. Ginčas kilo dėl to, kad į šią kategoriją galėtų patekti ir kai kurios „Deutsche Börse“ prekybos platformos, nors grupė laikoma viena svarbiausių Europos finansų rinkos infrastruktūros dalyvių.

    „Kompromisas nėra išimtis visai „Deutsche Börse“ grupei: kliringo rūmai ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumai bus prižiūrimi ESMA nuo pirmos dienos“, – sakė Vokietijos finansų ministerijos atstovas spaudai.

    Kodėl tai svarbu visai Europai?

    Kapitalo rinkos yra vieta, kur įmonės ir valstybės pritraukia ilgalaikį finansavimą, o investuotojai perka akcijas ar skolos vertybinius popierius. ES jau seniai siekia, kad kapitalas lengviau judėtų tarp šalių, nes dabar įmonės Europoje dažnai labiau priklausomos nuo bankų paskolų nei nuo kapitalo rinkų finansavimo.

    Europos Komisija savo analizėse yra pabrėžusi, kad reikšminga dalis europiečių santaupų kasmet nuteka investicijoms už ES ribų, ypač į Jungtines Valstijas. Tai laikoma viena iš priežasčių, kodėl sparčiai augančios bendrovės neretai renkasi didesnio likvidumo ir gilesnio kapitalo rinkas už Atlanto, o ne pirminį viešą akcijų siūlymą Europoje.

    Reforma taip pat siejama su platesne ES Santaupų ir investicijų sąjungos kryptimi, kurios tikslas yra paskatinti daugiau privačių pinigų nukreipti į investavimą, o ne laikyti indėliuose. Tokiame kontekste priežiūros modelis tampa politiniu klausimu, nes dalis valstybių narių nenori prarasti kontrolės svarbiose finansų rinkos srityse.

    Kas laukia toliau?

    ES ekonomikos ir finansų ministrai reformos klausimą planuoja aptarti spalio 9 dieną. Derybų dalyviai tikisi pasistūmėti link bendro sutarimo, tačiau kelių valstybių nepritarimas dėl „Deutsche Börse“ išimties rodo, kad susitarimas gali pareikalauti papildomų kompromisų.

    Vienas svarbiausių klausimų dabar yra precedentas: jei didelės valstybės išsidera išimtis vienam reikšmingam rinkos dalyviui, kitos šalys gali siekti analogiškų nuolaidų. Tokiu atveju kyla rizika, kad ESMA centralizuotos priežiūros idėja liks siauresnė, nei planuota, o kapitalo rinkų integracijos pažanga sulėtės.

  • Turizmo ateitis Briuselyje: Edi Rama apie Albanijos šuolį, o klimatas – didžiausia grėsmė

    Turizmo ateitis Briuselyje: Edi Rama apie Albanijos šuolį, o klimatas – didžiausia grėsmė

    2026 metų rugsėjo 29 dieną Briuselyje surengtame „Euronews“ Travel & Tourism Summit dėmesio centre atsidūrė Europos turizmo ateitis: kaip sektorius prisitaiko prie geopolitinių sukrėtimų, oro erdvės ribojimų ir vis dažnesnių ekstremalių orų.

    Diskusijose politikai, institucijų atstovai ir verslo lyderiai kalbėjo apie tai, kad kelionių rinka po pandemijos grįžo į augimo trajektoriją, tačiau dabar ją vis labiau veikia klimato rizikos, kainų spaudimas ir būtinybė iš naujo planuoti srautus.

    Albanija meta dideles ambicijas

    Albanijos ministras pirmininkas Edi Rama renginyje sakė, kad šalis per trumpą laiką įgavo pagreitį turizmo rinkoje, nors ilgą laiką buvo laikoma viena labiausiai izoliuotų Europoje.

    Jo teigimu, Albanijai teko įveikti įsišaknijusius stereotipus, o dabar pagrindinis tikslas yra kryptingai konkuruoti tarptautinėje rinkoje ir pritraukti daugiau keliautojų ne tik į pajūrį, bet ir į kitus regionus.

    „Anksčiau buvome labiausiai izoliuota Europos šalis, tarsi Europos Šiaurės Korėja“, – sakė Edi Rama.

    Rama pripažino, kad infrastruktūra vis dar atsilieka nuo populiarėjančių krypčių poreikių, tačiau esą sparčiai gerėja. Jis akcentavo oro uostų plėtrą ir planus atidaryti naujus susisiekimo taškus, įskaitant naują oro uostą Vlorėje bei sezoninį sprendimą šalies pietuose.

    Naujos kryptys ir srautų valdymas

    Renginyje kalbėta ir apie tai, kad valstybės siekia paskirstyti turistų srautus, skatinant keliauti ne tik į sostines. Azerbaidžano turizmo sektoriaus atstovas pabrėžė, kad šalis nori pritraukti keliautojus už Baku ribų, išnaudojant Šilko kelio paveldą, kalnų kraštovaizdžius ir UNESCO objektus.

    Rumunijos atstovai ragino turistus atrasti šalį plačiau nei Bukareštas, išskirdami kaimo turizmą, sveikatinimą ir aktyvų poilsį. Akcentuota, kad keliautojams svarbus ne tik saugumas, bet ir patirtis, kurią padeda kurti vietos bendruomenės.

    Kita ryški renginio tema buvo Centrinės Europos pristatymas kaip vieno susijusio regiono, kuriame keliautojai galėtų lengvai derinti kelias valstybes per vieną kelionę. Diskusijose pabrėžta, kad tam būtini geresni duomenys, transporto jungtys ir koordinuotas srautų valdymas.

    Kruizai ieško jaunų keleivių

    Kruizų industrijos atstovai tvirtino, kad keičiasi keliautojų profilis ir auga jaunesnių klientų dalis. Pasak „MSC Cruises“ vadovo Gianni Onorato, kruizai vis dažniau pritraukia šeimas, jaunus keliautojus, taip pat auga vienišų keliautojų segmentas.

    Jis teigė, kad kruizai gali padėti mažinti vadinamąjį perteklinį turizmą, nes gali nukreipti srautus į mažiau žinomus uostus ir keliauti ne vien piko sezonu. Kartu akcentuota, kad sektorius susiduria su dideliu iššūkiu dėl švaresnių degalų prieinamumo ir tvarumo tikslų įgyvendinimo.

    Klimato kaita ir brangstančios kelionės

    Europos kelionių komisijos vadovas Eduardo Santander pabrėžė, kad klimato kaita turizmui tapo esmine sistemine rizika. Jo teigimu, ekstremalūs karščiai, sausros ir su tuo susiję trikdžiai jau daro tiesioginį poveikį susisiekimui ir kelionių planavimui.

    „Klimato kaita dabar yra didžiausia grėsmė turizmui“, – sakė Eduardo Santander.

    Diskusijoje išskirta ir tendencija rinktis vėsesnes vasaros kryptis, kai dalis keliautojų iš pietinių regionų ieško labiau nuspėjamų oro sąlygų. Kartu pažymėta, kad kelionės tampa mažiau įperkamos, o kainų augimą kelia tiek energijos ir paslaugų kaštai, tiek investicijos į atsparumą ir saugumą.

    JAV „Global Entry“ Belgijai

    Renginyje JAV ambasadorius Belgijai Bill White užsiminė, kad Belgijos piliečiai iki 2026 metų pabaigos galėtų gauti galimybę teikti paraiškas dalyvauti JAV „Global Entry“ programoje. Tai išankstinės patikros sistema, skirta paspartinti atvykimo procedūras JAV oro uostuose.

    Jis pabrėžė, kad greitesnės pasienio procedūros ir patogesnės oro uostų patirtys tampa konkurenciniu pranašumu šalims, kurios nori didinti turistų srautus ir gerinti savo įvaizdį. Renginio dalyviai sutiko, kad turizmo sėkmė vis dažniau bus matuojama ne vien atvykėlių skaičiumi, o kelionės kokybe, poveikiu vietos bendruomenėms ir gebėjimu prisitaikyti prie klimato realybės.