Tag: Briuselis

  • Profsąjungos įspėja: EU Inc įstatymas gali apeiti darbo teises ir pakeisti taisykles visoje ES

    Profsąjungos įspėja: EU Inc įstatymas gali apeiti darbo teises ir pakeisti taisykles visoje ES

    Šimtai profesinių sąjungų aktyvistų Briuselyje susirinko prie ES institucijų protestuoti prieš vadinamąjį EU Inc teisės aktą, kuriuo siekiama palengvinti ir atpiginti įmonių steigimą bei veiklą visoje Europos Sąjungoje. Protestą organizavusi Europos profesinių sąjungų konfederacija teigia, kad planuojamos taisyklės gali susilpninti nacionalinius darbo standartus.

    Pasak konfederacijos, projekte esą trūksta privalomų saugiklių, kurie užtikrintų kolektyvines darbuotojų teises, įskaitant kolektyvines derybas, profesinių sąjungų veiklą, darbuotojų informavimo ir konsultavimo mechanizmus. Profsąjungos baiminasi, kad įmonės galėtų rinktis joms palankiausią teisinį režimą, o tai skatintų socialinį dempingą.

    „Tekste nėra įpareigojančių nuostatų laikytis kolektyvinių darbo teisių, todėl realių apsaugos priemonių darbuotojams nematome“, – sakė Europos profesinių sąjungų konfederacija.

    Profsąjungos taip pat kritikuoja numatomas nuostatas dėl darbuotojų atstovavimo įmonių valdybose. Jų vertinimu, siūlomas modelis gali kelti grėsmę darbuotojų dalyvavimui priimant sprendimus ir sudaryti prielaidas restruktūrizacijoms, kurios susilpnintų kolektyvines garantijas.

    Skaitmeninė įmonė ir registracijos vieta

    Viena jautriausių temų protestuotojams tapo idėja kurti visiškai skaitmeninį įmonės gyvavimo ciklą. Profsąjungų vertinimu, toks modelis gali dar labiau atitolinti įmonių valdymą nuo realios darbo vietos, kurioje dirba darbuotojai, ir apsunkinti priežiūrą bei teisių gynimą.

    Diskusijas kaitina ir siūlymas dėl laisvesnio registruotos buveinės pasirinkimo, kai steigėjai galėtų pasirinkti valstybę, kurioje registruoja bendrovę, nebūtinai sutapatindami ją su faktine veiklos vieta. Verslo organizacijos tokį principą mato kaip priemonę mažinti administracinę naštą, tačiau profsąjungos įžvelgia riziką, kad tai leistų apeiti dalį nacionalinių taisyklių.

    Kodėl ES to siekia

    ES institucijos EU Inc iniciatyvą sieja su konkurencingumo didinimu ir bandymu sumažinti kliūtis įmonėms plėstis per sienas. Briuselis ne kartą pabrėžė, kad ES vidaus rinka išlieka fragmentuota, o skirtingos nacionalinės taisyklės ir procedūros brangina plėtrą bei apsunkina įmonių augimą.

    ES vadovai yra sutarę siekti, kad teisės aktas būtų galutinai parengtas iki metų pabaigos. Tuo pat metu politinėse derybose svarbiausiu klausimu tampa pusiausvyra: kaip supaprastinti įmonių veiklą, bet kartu išlaikyti aiškias ir privalomas garantijas darbuotojų teisėms bei socialiniams standartams.

  • ES šalys Briuselyje derins DI taisykles: Trumpas perspėjimus dėl saugumo vadina apgaule

    ES šalys Briuselyje derins DI taisykles: Trumpas perspėjimus dėl saugumo vadina apgaule

    Europos Sąjungos šalių atstovai šią savaitę Briuselyje renkasi aptarti, kaip suderinti bendras taisykles, skirtas mažinti naujų dirbtinio intelekto modelių keliamas rizikas. Diplomatų teigimu, susitikime bus kalbama ne tik apie ES praktiką, bet ir apie tarptautinį bendradarbiavimą kuriant platesnes, globaliai veikiančias nuostatas.

    Darbotvarkėje numatyta Europos Komisijos informacija apie ES ir tarptautinę DI politiką, taip pat techninis pranešimas apie pastarojo meto incidentus, susijusius su DI sistemomis. Tokie aptarimai vyksta dirbant pagal Dirbtinio intelekto aktą, kuris nustato pareigas kūrėjams ir diegėjams, ypač tais atvejais, kai sistemos gali turėti didelį poveikį žmonių teisėms ar saugumui.

    Kas svarstoma susitikime?

    Susitikimas vyksta augant raginimams pristabdyti spartų pažangiausių DI modelių diegimą ir griežčiau vertinti jų keliamą riziką. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau skamba technologijų sektoriaus lyderių įspėjimai, kad kai kurios sistemos gali būti diegiamos greičiau, nei spėjama įvertinti jų patikimumą ir valdymo priemones.

    Tuo pat metu ES siekia, kad reguliavimas būtų suderinamas su kitų didžiųjų ekonomikų požiūriu. Diplomatiniai šaltiniai nurodo, kad dėmesys kryps į G7, G20 ir Jungtinių Tautų formatuose vykstantį darbą, nes be platesnio sutarimo taisyklės gali likti fragmentuotos, o rizikų valdymas nevienodas.

    JAV reakcija: aštri retorika

    Diskusijas Europoje papildo ir JAV politinė reakcija į raginimus labiau akcentuoti DI saugą. JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai atmetė perspėjimus ir tvirtino, kad kalbos apie DI saugumo grėsmes esą yra apgaulė, o bet koks reikšmingesnis lėtinimas suteiktų konkurencinį pranašumą Kinijai.

    „Jei mes sulėtinsime, pranašumą gaus Kinija“, – sakė Donaldas Trumpas, kritikuodamas DI saugos įspėjimus.

    Europos Komisijos kryptis: daugiau tarptautinio derinimo

    Europos Komisijos atstovai pastaruoju metu pabrėžia, kad ES jau turi teisinę bazę, įpareigojančią dalį bendrovių vertinti ir mažinti riziką, įskaitant scenarijus, kai gali būti prarandama DI sistemos kontrolė. Tačiau Komisija kartu akcentuoja, kad už ES ribų panašaus lygio reikalavimai taikomi ne visur, todėl tarptautinis suderinimas tampa esminiu prioritetu.

    Europos Parlamente taip pat stiprėja spaudimas, kad DI tema būtų keliama aukščiausiu politiniu lygiu ir kad ES aktyviau siektų partnerių įsipareigojimų. Europos įstatymų leidėjai pabrėžia, jog tik suderintos taisyklės gali padėti vienu metu užtikrinti inovacijas ir patikimą rizikų kontrolę.

  • Kaip gimsta ES būklės kalba: kas diktuoja Ursula von der Leyen akcentus ir ką ji sąmoningai išbraukia

    Kaip gimsta ES būklės kalba: kas diktuoja Ursula von der Leyen akcentus ir ką ji sąmoningai išbraukia

    Europos Komisijos pirmininkės Ursula von der Leyen metinė ES būklės kalba yra vienas svarbiausių momentų, kai Briuselis vienu tekstu bando apibrėžti kryptį visiems metams. Nors idėjų į ją atkeliauja iš daugybės kabinetų, galutinė žinutė paprastai gimsta itin siaurame rate.

    Procesas prasideda gerokai iš anksto: Komisijos generaliniai direktoratai teikia pasiūlymus, renkami skaičiai, tikrinami įsipareigojimų įgyvendinimo terminai ir politinės rizikos. Kartu vertinama, kas realiai turi šansų būti priimta Europos Parlamente ir suderinta su valstybėmis narėmis.

    Kas formuoja žinutę

    Prie kalbos turinio dirba įvairios institucijos ir interesų grupės, tačiau galutinius sprendimus lemia pirmininkės artimiausia komanda ir komunikacijos strategija. Praktikoje tai reiškia, kad iš daugybės pasiūlymų atrenkami keli akcentai, kurie geriausiai atspindi politinius prioritetus ir gali būti „pernešti“ per teisėkūros procesą.

    Buvę kalbų rašytojai ir aukšto rango pareigūnai pabrėžia, kad didžiausias iššūkis yra ne prirašyti pažadų, o jų nepadauginti tiek, kad žinutė prarastų kryptį. Kuo daugiau įtraukiama skirtingų interesų, tuo labiau kalba rizikuoja tapti kompromisų rinkiniu be aiškaus stuburo.

    „Buvo toks procesas, kai visi norėjo kažko paprašyti, bet buvo ir kitas procesas, kai pirmininkė ir jos kabinetas aiškiai apsispręsdavo, ką verta pasiimti, kad tai turėtų poveikį“, – sakė buvęs Europos Komisijos vicepirmininkas Margaritis Schinas.

    Ką lemia politinė matematika

    Kalbos pažadai turi atlaikyti vadinamąją politinę matematiką: nepakanka paskelbti iniciatyvą, jei vėliau ji negauna reikalingos paramos Taryboje ar Parlamente. Dėl to kalbos rengėjai vis dažniau orientuojasi į įgyvendinamus, finansiškai pagrindžiamus sprendimus ir iniciatyvas, kurios jau turi paruoštą teisėkūros „taką“.

    Šis atsargumas ypač svarbus artėjant kadencijos pabaigai, kai laiko naujiems dideliems paketams mažėja. Kuo trumpesnis langas iki rinkimų ir naujos Komisijos formavimo, tuo didesnė pagunda koncentruotis į kelis simbolinius darbus, o ne į ilgą pažadų sąrašą.

    Stilius, auditorija ir patikimumas

    Kalbos poveikį sustiprina ne tik turinys, bet ir pateikimas: ji pritaikoma plačiai auditorijai, kad virstų aiškiomis antraštėmis, trumpais vaizdo klipais ir lengvai cituojamomis frazėmis. Todėl greta teisėkūros prioritetų atsiranda ir pasakojimo elementai, kurie padeda „sužmoginti“ temas.

    Vis dėlto buvę patarėjai įspėja, kad pernelyg lengvas tonas gali pakenkti rimtumui. Balansas dažniausiai ieškomas tarp patikimumo, emocinio ryšio ir logiškai pagrįstos argumentacijos, kad kalba taptų ne vien politiniu šou, o realiu veiksmų planu.

  • Briuselio DI maisto kokybės startuolis „Backbone“ pritraukė 4 mln. eurų: ką tai keis gamintojams

    Investicija į kokybės ir atitikties platformą

    Briuselyje įsikūręs maisto pramonės kokybės ir atitikties sprendimus kuriantis startuolis „Backbone“ pranešė pritraukęs 4 mln. eurų išankstinės pradinės stadijos investiciją. Gautas lėšas bendrovė ketina skirti rinkodarai ir spartesniam produkto vystymui.

    Investicijos raundui vadovavo fondas Pitchdrive, prie jo prisidėjo PROfounders Capital ir Passion Capital bei esami investuotojai, taip pat keli Belgijos maisto verslo atstovai. Startuolis veikia kaip duomenų ir procesų „operacinė sistema“, skirta kokybės valdymui ir reguliacinei atitikčiai.

    Kokią problemą sprendžia „Backbone“

    Pasak „Backbone“, dauguma maisto gamintojų turi visus reikalingus duomenis kokybiškesniems sprendimams, tačiau jie išsibarstę per skirtingas komandas ir sistemas. Receptūros informacija dažnai lieka technologų ar tyrimų padaliniuose, tiekėjų duomenys – pirkimuose, laboratoriniai rezultatai – atskirose ataskaitose, o reikalavimai – kokybės skyriuje.

    „Maisto įmonė šiandien turi visus duomenis, kurių reikia geresniems kokybės sprendimams, bet skirtingi duomenų taškai tarpusavyje nekalba“, – sakė vienas iš „Backbone“ įkūrėjų Louis Opsomer.

    Startuolis kuria sluoksnį, kuris sujungia dokumentus, bandymų rezultatus, tiekėjų informaciją ir reikalavimus, o kontekstą paverčia praktiškai panaudojamu. Idėja paprasta: vietoj to, kad kokybės informacija būtų tik „užregistruota“, ji tampa įrankiu ankstyviau pastebėti rizikas ir priimti sprendimus realiuoju laiku.

    DI agentai vietoj rankinių patikrų

    „Backbone“ teigia, kad kokybės užtikrinimas maisto sektoriuje vis dar dažnai priklauso nuo rankinio darbo ir atskirų failų. Įmonės nurodo, jog reikšminga dalis gamintojų kasdienėms kokybės užduotims iki šiol naudoja skaičiuokles, dokumentus ir elektroninį paštą.

    Didžiausi kaštai paprastai atsiranda ne dėl vieno didelio incidento, o dėl daugybės smulkių neatitikčių, kurios pastebimos per vėlai. Tiekėjo keitimas, nauja receptūra ar pakuotės korekcija gali sukelti visą grandinę papildomų patikrų ir duomenų suvedimo, kai kelios komandos dubliuoja tą patį darbą.

    „Backbone“ planas – ant sujungtų duomenų sluoksnio kurti DI agentus, kurie perimtų pasikartojančias užduotis: sektų sertifikatų galiojimą, sulygintų laboratorinius rezultatus su specifikacijomis, automatiškai fiksuotų incidentus ir paruoštų sprendimų prioritetus. Visa tai turėtų susitelkti į vieną „kokybės valdymo pultą“, skirtą tiek komandų darbui, tiek vadovybei.

    Plėtra už Belgijos ribų

    Startuolis įkurtas 2025 metais, o jo steigėjai anksčiau dirbo technologijų ir procesų valdymo srityje. „Backbone“ sprendimas apima tiekėjų sekimą, dokumentų kontrolę, incidentų valdymą ir atitikties analizę – tai funkcijos, kurios maisto gamyboje tiesiogiai susijusios su rizikų valdymu.

    Įmonė praneša jau išplėtusi klientų ratą už Belgijos ribų, įskaitant Jungtinę Karalystę ir Nyderlandus. „Backbone“ taip pat bendradarbiauja su maisto saugos ir kokybės konsultacijų partneriais, siekdama greičiau diegti sprendimą skirtingose gamybos grandyse.

    Pasak vienos iš įkūrėjų Siska Lannoo, tikslas – kad iki 2028 metų pabaigos „Backbone“ veiktų 250 gamybos vietų. „Maisto pramonė metų metus investavo į ERP sistemas ir linijines kokybės kontrolės sistemas, kad viską užregistruotų. Kitas žingsnis yra priversti tą informaciją dirbti“, – sakė ji.

  • Prokuroras Briuselyje po virtinės susišaudymų ragina griežtinti kovą su narkotikų gaujomis

    Prokuroras Briuselyje po virtinės susišaudymų ragina griežtinti kovą su narkotikų gaujomis

    Briuselio vyriausiasis prokuroras Julienas Moinilis paragino Belgijos institucijas ryžtingiau smogti narkotikų kontrabanda ir prekyba užsiimančioms gaujoms po pastarosiomis dienomis mieste nuaidėjusių susišaudymų. Jo teigimu, smurtas tapo nebe pavieniais incidentais, o nuolatiniu saugumo iššūkiu sostinėje, kurioje įsikūrusios ir svarbiausios Europos Sąjungos institucijos.

    Pasak prokuroro, vien šiais metais Briuselyje jau fiksuota 69 šaudymo incidentai, o nuo 2025 metų pradžios jų suskaičiuota 170. Dalis išpuolių, anot jo, siejami su dviejų konkuruojančių grupuočių konfliktu dėl įtakos ir teritorijų, todėl mieste matomas keršto ciklas.

    „Bet kas gali būti pašautas“, – sakė Julienas Moinilis.

    Prokuroras pažymėjo, kad užpuolikai kai kuriais atvejais veikė prisidengę kaukėmis ir naudojo automatinius ginklus, o per incidentus nukentėjo žmonių, taip pat buvo taikytasi ir į policijos infrastruktūrą. Toks smurto pobūdis, jo vertinimu, rodo, kad nusikalstamos grupuotės jaučiasi pakankamai drąsiai veikti viešose erdvėse ir siekia įbauginti.

    Ką siūlo keisti prokuratūra

    J. Moinilis ragina didinti spaudimą gaujų lyderiams, iš kurių dalis, kaip teigiama, veiklą koordinuoja būdami už Belgijos ribų. Jis akcentavo, kad svarbu ne tik susekti organizatorius, bet ir užkirsti kelią tam, kad nusikalstami nurodymai būtų perduodami iš įkalinimo įstaigų.

    Prokuratūra taip pat prašo daugiau pajėgumų policijos tyrimų padaliniams, nes be papildomų resursų sudėtinga greitai identifikuoti šaulius, ginklų tiekimo grandines ir finansinius srautus. Anot prokuroro, gaujos vis dažniau įtraukia jaunus žmones iš Prancūzijos ir dokumentų neturinčius migrantus, kurie tampa vadinamaisiais vykdytojais.

    Policijos atsakas ir platesnis kontekstas

    Briuselio valdžia šią savaitę pranešė stiprinanti viešąją tvarką, į gatves papildomai skirdama 40 policijos pareigūnų ir diegdama daugiau mobilių vaizdo stebėjimo kamerų. Tikimasi, kad tai padės greičiau reaguoti į incidentus ir surinkti daugiau įrodymų tyrimams.

    Belgija laikoma vienu svarbiausių narkotikų srautų vartų į Europą, o Antverpeno uostas ne kartą įvardytas kaip reikšmingas taškas, kuriuo naudojasi tarptautiniai nusikalstami tinklai. Didėjantis ginklų panaudojimas Briuselyje siejamas su platesnėmis Europos tendencijomis, kai konkurencija dėl pelningų rinkų persikelia į miestų gatves.

    Smūgis gaujų pinigams

    Belgijos institucijos pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiria nusikalstamų grupuočių finansams ir turtui, nes tai laikoma vienu efektyviausių būdų mažinti jų įtaką. J. Moinilio teigimu, nuo 2025 metų Briuselyje dėl sąsajų su narkotikų prekyba uždaryta apie 350 barų ir restoranų, taip pat konfiskuota 3 500 prabangių automobilių.

    Prokuroras pabrėžė, kad vien policijos patrulių didinimo gali nepakakti, jei lygiagrečiai nebus nuosekliai ardomos gaujų struktūros ir jų pajamų šaltiniai. Jo vertinimu, tik ilgalaikė strategija, apimanti tyrimus, areštus ir turto konfiskavimą, gali sustabdyti smurto spiralę.

  • Briuselio Grand-Place virto japonišku gėlių kilimu: 700 000 žiedų ir Hokusai Didžioji banga

    Briuselio Grand-Place virto japonišku gėlių kilimu: 700 000 žiedų ir Hokusai Didžioji banga

    Briuselio aikštėje – gėlių kilimas

    Briuselio centrinė Grand-Place aikštė rugpjūčio viduryje vėl tapo milžiniškos laikinos instaliacijos scena: ant akmeninio grindinio išdėliotas tradicinis Gėlių kilimas. Tai jau 24-asis renginio leidimas, kas dvejus metus pritraukiantis minias į vieną labiausiai atpažįstamų Belgijos sostinės erdvių.

    Šių metų tema dedikuota Japonijai, o pats sumanymas – ne tik vizualus reginys, bet ir kultūrinis tiltas tarp šalių. Organizatoriai pabrėžia, kad tokie projektai tampa miesto vizitine kortele ir vienu ryškiausių vasaros renginių Briuselyje.

    Hokusai motyvas ir 16 spalvų

    Kompoziciją sukūrė japonų menininkas Hiro Sugiyama, pasirinkęs reinterpretaciją pagal Katsushikos Hokusai medžio raižinį Didžioji banga prie Kanagavos. Instaliacijoje panaudota daugiau nei 700 000 gėlių, o pagrindinis akcentas – jurginai, laikomi klasikiniu Belgijos gėlininkystės simboliu.

    Pasak autoriaus, dizainas buvo ruošiamas apie aštuonis mėnesius, tačiau spalvų paletė sąmoningai apribota iki 16 atspalvių. Sprendimą lėmė praktiniai terminai ir montavimo logika, tačiau galutinis rezultatas, menininko teigimu, pranoko lūkesčius.

    „Iš pradžių labai jaudinausi dėl ribotos spalvų paletės, bet pamatęs, kaip viskas atrodo vietoje, supratau, kad nerimauti nereikėjo“, – sakė Hiro Sugiyama.

    160 metų diplomatiniai ryšiai

    Belgijos ir Japonijos bendradarbiavimas šiemet įgauna papildomą prasmę, nes minimos 160-osios diplomatinių santykių metinės. Organizatoriai primena, kad tai ne pirmas toks kultūrinis susitikimas: Japonijos tematika Gėlių kilime jau buvo pristatyta 2016 metais, o dabartinis projektas tarsi pratęsia tą tradiciją.

    Renginio organizavimo komandos atstovai akcentuoja, jog Gėlių kilimas – daugiau nei vienkartinis meninis objektas. Tokie projektai, jų vertinimu, primena, kad skirtingos bendruomenės gali kurti kartu ir bendromis jėgomis įgyvendinti sudėtingus, preciziškus sumanymus.

    „Kultūros renginiai parodo, kad galime dirbti kartu ir sukurti įdomių dalykų, ir būtent tai čia darome su savo draugais iš Japonijos“, – sakė organizatorių atstovas Richard Poncint.

    Kaip gimsta kilimas ir kiek tai trunka

    Pasirinkus temą, skaičiuojamas reikalingas gėlių kiekis ir derinama spalvų schema, o prieš montavimą kuriamas pilno dydžio brėžinys ant didelės drobės, ištiestos aikštėje. Gėlių dėliojimas vyksta itin greitai, nes augalai turi išlaikyti šviežumą ir spalvų ryškumą.

    Šiemet daugiau nei šimtas savanorių per maždaug šešias valandas sudėliojo instaliaciją pagal numatytą planą. Prie darbų prisidėjo ir Japonijos ambasadorius Belgijoje Takeshi Osuga, pabrėžęs norą asmeniškai padėkoti rėmėjams ir organizatoriams.

    „Daugelis Japonijos rėmėjų prisidėjo prie šio renginio, todėl norėjau prisidėti ir pats, dėliodamas gėles“, – sakė Japonijos ambasadorius Belgijoje Takeshi Osuga.

    Gėlių kilimas driekiasi maždaug 70 metrų ilgiu ir 24 metrų pločiu, o kompozicijai naudojami ne tik jurginai, bet ir kitos augalinės medžiagos, padedančios išgauti tikslius kontūrus bei spalvinius perėjimus. Lankytojai instaliaciją gali apžiūrėti iš aikštės perimetro, o vienas populiariausių vaizdų atsiveria iš miesto rotušės balkono.

    2026 metų Gėlių kilimas eksponuojamas nuo rugpjūčio 13 dienos iki rugpjūčio 16 dienos. Organizatoriai nurodo, kad dalis bilietų internetu buvo išpirkti iš anksto, tačiau tam tikru metu jų galima įsigyti ir vietoje, renginio darbo valandomis.

  • Lenkija teisme su „Pfizer“ dėl vakcinų: ginčas persimetė į valstybei priklausančių lėšų areštą

    Ginčas, peržengęs vakcinų ribas

    Lenkijos oro navigacijos agentūra (PAŻP) Briuselio teismui pateikė formalų prieštaravimą dėl lėšų, kurios, vykdant išieškojimą „Pfizer“ naudai, buvo areštuotos kaip Lenkijai priklausančios sumos. Agentūra pabrėžia, kad pati nebuvo COVID-19 vakcinų pirkimo sutarties šalis, tačiau būtent jos pinigų srautai tapo taikiniu.

    Iš pradžių tai atrodė kaip komercinis ginčas dėl nepanaudotų vakcinų, tačiau dabar konfliktas kelia platesnį klausimą: kur baigiasi privataus kreditoriaus teisės, kai išieškojimas paliečia viešąsias funkcijas vykdančių institucijų finansus. PAŻP lėšos siejamos su Europos oro eismo sauga, todėl situacija įgavo ir infrastruktūros apsaugos aspektą.

    Kas areštuota ir kodėl tai kelia klausimų

    Bylos centre yra skolos, kylančios iš pandemijos laikotarpiu sudarytų įsipareigojimų dėl vakcinų tiekimo. Viešai skelbta, kad „Pfizer“ reikalavimai Lenkijai siekia apie 1,3 mlrd. eurų, o panašūs ginčai palietė ir kitas ES valstybes, įskaitant Rumuniją bei Vengriją.

    Lenkijos atvejis išsiskiria tuo, kad išieškojimo veiksmai palietė PAŻP gautinas sumas, kurios, kaip nurodoma, keliauja per Eurocontrol sistemą, susijusią su maršrutiniais mokesčiais ir oro navigacijos paslaugų finansavimu. Agentūra teigia, kad nors į ją tiesiogiai nesikreipta kaip į sutarties šalį, jos lėšos atsidūrė vykdymo procese.

    Ar Belgijoje galima vykdyti neįsiteisėjusį sprendimą?

    Vienas kertinių klausimų yra procedūrinis: ar Belgijoje galima pradėti priverstinį išieškojimą, kai teismo sprendimas dar neįsiteisėjęs. Belgijos teisėje egzistuoja laikino vykdytinumo mechanizmai, todėl vien apeliacija nebūtinai automatiškai sustabdo sprendimo vykdymą.

    Dėl to ginče itin svarbu, ar konkrečiam Briuselio pirmosios instancijos sprendimui buvo suteikta teisė būti vykdomam nedelsiant ir koks tokio vykdymo mastas. Lenkijos institucijos viešai kartoja, kad sprendimas yra neįsiteisėjęs, o artimiausiu metu turi būti pasitelkti teisiniai instrumentai tiek ginčyti, tiek siekti vykdymo sustabdymo.

    Lenkijos institucijų pozicija ir veiksmai

    Lenkijos sveikatos apsaugos institucijos viešai nurodė, kad apeliacijos terminas dar nepasibaigęs, tačiau detalių apie procesinius terminus ir strategiją neatskleidžia, motyvuodamos valstybės interesų apsauga. Prokuratūros ir valstybės teisinio atstovavimo institucijos taip pat akcentuoja koordinavimą su PAŻP bei atstovais Briuselyje.

    Pačios PAŻP tikslas šioje fazėje yra įrodyti, kad nėra teisinio pagrindo areštuoti agentūros lėšas tokiu būdu, jei ji nebuvo pirminės sutarties šalis. Tai tampa testu, kaip teismai vertina ribą tarp valstybės kaip skolininko ir atskirų viešųjų įstaigų finansinių srautų.

    Kodėl tai svarbu visai Europai

    „Pfizer“ pozicija paprastai grindžiama sutartinių įsipareigojimų logika: jei valstybės prisiėmė pareigą pirkti konkrečius kiekius, vėliau pasikeitusi pandeminė situacija pati savaime tų įsipareigojimų nepanaikina. Tokia argumentacija, paremta kontraktų stabilumo principu, daugelyje jurisdikcijų laikoma fundamentalia verslo teisės dalimi.

    Kita vertus, ši byla iškelia precedento riziką: jei privataus kreditoriaus išieškojimas gali pasiekti ir tokias institucijas kaip oro navigacijos paslaugų teikėjai, ateityje panašios schemos galėtų būti taikomos ir kituose strateginiuose valstybių projektuose. Diskusija apie skaidrumą ir atsakomybę už pandemijos pirkimus ES mastu taip pat išlieka aktuali, ypač kai kalbama apie didžiausius bendrus užsakymus ir jų derybų procesą.

    „Skarb Państwa ir Lenkijos oro navigacijos agentūra pasinaudos visomis teisinėmis priemonėmis, kad įrodytų, jog nėra pagrindo areštuoti PAŻP lėšų šiuo būdu“, – teigiama Lenkijos valstybės teisinio atstovavimo institucijų pozicijoje.

    Artimiausiu metu esminiai atsakymai priklausys nuo Belgijos teismų: ar bus sustabdytas sprendimo vykdymas ir kaip bus įvertinta galimybė nukreipti išieškojimą į subjektą, kuris nevykdė vakcinų sutarties. Nuo šio išaiškinimo gali priklausyti ne tik šio ginčo baigtis, bet ir tai, kaip ateityje bus apsaugomi strateginių viešųjų paslaugų finansai tarpvalstybiniuose ginčuose.

  • Gaisras Briuselio statybvietėje: liepsnos liftų šachtose galėjo įkalinti žmones, ieškoma dingusiųjų

    Gaisras Briuselio statybvietėje: liepsnos liftų šachtose galėjo įkalinti žmones, ieškoma dingusiųjų

    Briuselio centre, statybvietėje Place de Brouckère aikštėje, kilęs gaisras pražudė kelis žmones, o dalis darbuotojų dar laikomi dingusiais, pranešė Belgijos institucijos. Nelaimė įvyko renovuojamame Oxy pastate – daugiafunkciame komplekse, kuris pastaraisiais metais buvo pertvarkomas.

    Vietos žiniasklaida skelbė, kad objekte tuo metu galėjo dirbti apie 250 žmonių. Ugniagesiai iš pastato išgelbėjo dalį darbuotojų, tačiau gelbėjimo operacija tęsėsi, nes pareigūnai manė, kad mažiausiai šeši asmenys gali būti įstrigę arba nepasiekiami.

    Pagal pirminę įvykių seką gaisras kilo ryte ir, kaip skelbta, iš pradžių atrodė suvaldytas. Vis dėlto liepsnos persimetė į dvi liftų šachtas ir vėliau pasiekė požeminę pastato dalį, kur įsiplieskė antrasis židinys, apsunkinęs paiešką ir žmonių evakuaciją.

    Vietos pranešimuose taip pat minėta, kad du liftai galėjo nukristi žemyn, o ugniagesiams pavyko padaryti nedidelę angą viename lifte ir pamatyti kelis kūnus. Tuo metu buvo dedamos pastangos atverti abu liftus, tačiau iš karto nebuvo aišku, ar kitame lifte gali būti daugiau dingusių žmonių.

    Gaisro priežastis tiriama, o pareigūnai vertina, kodėl ugnis išplito į vertikalias šachtas, kurios tokiuose objektuose laikomos viena pavojingiausių vietų dėl greito dūmų ir karščio plitimo. Statybvietėse papildomą riziką didina laikinos instaliacijos, statybinės medžiagos ir ribotos evakuacijos trajektorijos, todėl incidento aplinkybės bus tikrinamos detaliai.

    Šis pastatas buvo pastatytas 1971 metais ir anksčiau veikė kaip Belgijos pašto operatoriaus Bpost būstinė bei Briuselio miesto administracinės patalpos. Iki 2022 metų jis buvo naudojamas biurams, o vėliau parduotas pertvarkymui.

    Šiuo metu Oxy pastatas projektuojamas kaip daugiafunkcis kompleksas su keturių žvaigždučių viešbučiu, butais, biurų erdvėmis, stogo baru ir restoranais. Pranešta, kad 2024 metų balandį ant statomo komplekso stogo jau buvo kilęs gaisras, tačiau tuomet žmonės nenukentėjo.

  • ES žengė dar vieną žingsnį: Ukrainai ir Moldovai atveriamas naujas stojimo derybų blokas

    ES žengė dar vieną žingsnį: Ukrainai ir Moldovai atveriamas naujas stojimo derybų blokas

    Vienbalsis sprendimas dėl naujo bloko

    Visos 27 Europos Sąjungos valstybės narės vienbalsiai sutarė atverti naują stojimo derybų bloką Ukrainai ir Moldovai. Tai dar vienas etapas sudėtingame kelyje į narystę, kuriame lemiamą vaidmenį dažnai vaidina ne techniniai, o politiniai sprendimai.

    Sprendimą patvirtino ES šalių ambasadoriai, susitikę Briuselyje. Skelbiama, kad šį kartą atblokuotas šeštasis derybų klasteris, apimantis išorės santykius, o formalus jo atidarymas numatytas liepos 14 dieną.

    Kas yra klasteriai ir kodėl jie svarbūs?

    Stojimo į ES derybos vyksta pagal teminius paketus, vadinamus klasteriais, kurie apima konkrečias politikos sritis ir jų teisės aktų suderinimą su ES teise. Atidarius klasterį, kandidatuojanti šalis gali pradėti detalias derybas dėl atskirų skyrių, o pažanga vertinama pagal konkrečius įsipareigojimus ir reformų įgyvendinimą.

    Šeštasis klasteris laikomas vienu paprastesnių, nes jo apimtis siauresnė nei, pavyzdžiui, vidaus rinkos ar žemės ūkio taisyklių suderinimas. Vis dėlto ir čia taikomi aiškūs reikalavimai dėl užsienio politikos nuoseklumo, sankcijų režimų laikymosi ir institucinių gebėjimų.

    Kas dar blokuojama ir ko tikėtis toliau?

    Po šio sprendimo Ukrainai ir Moldovai dar lieka neatverti keturi klasteriai: vidaus rinka, konkurencingumas ir įtraukus augimas, žalioji darbotvarkė bei tvarus susisiekimas, taip pat ištekliai, žemės ūkis ir sanglauda. Europos Komisija yra nurodžiusi, kad abi šalys techniniu požiūriu yra pasirengusios judėti plačiau, tačiau galutiniai žingsniai priklauso nuo valstybių narių politinės valios.

    Kijevas viešai siekė, kad svarbiausi sprendimai būtų priimti iki vasaros pertraukos, tokį tempą palaikė ir Europos Komisija bei dalis valstybių narių. Tačiau ES viduje išlieka jautrumas dėl derybų tempo, nes kai kurios šalys akcentuoja, kad plėtra turi išlaikyti vienodus kriterijus ir nepakenkti jau seniai laukiančių Vakarų Balkanų valstybių procesui.

    „Svarbu išlaikyti pagreitį“, – sakė diplomatas.

    Pranešama, kad tikėtina, jog likę klasteriai bus sprendžiami palaipsniui nuo rudens, po vieną, ieškant plataus sutarimo tarp visų ES narių. Tai reiškia, kad artimiausiais mėnesiais pagrindinė kova vyks ne dėl procedūrų, o dėl politinių kompromisų, nuo kurių priklauso derybų grafikas.

  • Podcastas „Laissons Parler Les Gens“ Briuselyje: kaip jaunimas Afrikoje kovoja su patyčiomis internete

    Podcastas „Laissons Parler Les Gens“ Briuselyje: kaip jaunimas Afrikoje kovoja su patyčiomis internete

    Briuselyje surengta diskusija ir gyvas įrašas atkreipė dėmesį į tai, su kokiais iššūkiais internete susiduria jauni Afrikos gyventojai – nuo patyčių ir priekabiavimo iki neapykantos kalbos bei psichikos sveikatos problemų. Renginys subūrė turinio kūrėjus, žiniasklaidos atstovus, tyrėjus ir jauną auditoriją, o vienu ryškiausių svečių tapo kongiečių ir prancūzų reperis Youssoupha.

    Susitikimas vyko kaip iniciatyvos Kouman x Brussels dalis, kurią vienija populiarus Dramblio Kaulo Kranto podcastas „Laissons Parler Les Gens“. Jo kūrėjai pasitelkia skaitmeninį pasakojimą, humorą ir kultūrą, kad atvertų erdvę jautrioms temoms ir skatintų jaunimą aktyviau įsitraukti į viešąsias diskusijas internete.

    Kalbėdamas apie skaitmeninę kasdienybę Youssoupha pripažino, kad patyčios ir priekabiavimas socialiniuose tinkluose yra tapę beveik neišvengiama šiuolaikinio gyvenimo dalimi. Tačiau jis ragino neįstrigti vien neigiamose patirtyse ir daugiau dėmesio skirti žmonėms, įgūdžiams ir bendruomenėms, kurios padeda augti.

    „Turime remtis pozityviais dalykais. Sunkumai visada bus, nesvarbu, kokie laikai ar karta“, – sakė Youssoupha.

    „Jei sustosime ties vien tik sunkia dalimi, galiausiai nejudėsime į priekį. Į priekį mus veda žmonės, kurie palaiko, taip pat mūsų resursai, talentai ir stiprybės, o visa kita, kas nepadeda augti, yra nenaudinga“, – pridūrė jis.

    Scenoje taip pat pasirodė Kongo kilmės Belgijos skaitmeninio turinio kūrėja Vanessa Caixeiro ir Dramblio Kaulo Kranto bei Prancūzijos komikas Sacko Camara. Jie kalbėjo apie tai, kaip viešumas ir auditorijos dėmesys gali greitai virsti agresija, o emocinis atsparumas tampa būtina sąlyga tiems, kurie kuria turinį ir yra nuolat vertinami internete.

    V. Caixeiro pabrėžė, kad socialiniai tinklai veikia kaip dvilypis įrankis – jie gali atverti galimybes, bet lygiai taip pat gali pakenkti, jei žmogus savo savivertę susieja tik su reakcijomis ekrane. Ji ragino jaunus žmones ieškoti tvirtesnio pagrindo po kojomis ir nepamiršti, kad sėkmė viešojoje erdvėje dažnai ateina kartu su spaudimu.

    „Socialiniai tinklai yra tarsi dviašmenis kardas: jie gali arba pakylėti, arba palaužti“, – sakė Vanessa Caixeiro.

    S. Camara dėmesį nukreipė į interneto patyčių mechaniką ir vadinamųjų trolių psichologiją. Pasak jo, puolimai dažnai nukreipti ne į realų žmogų, o į įsivaizduojamą jo įvaizdį, todėl atsiribojimas ir humoro jausmas gali tapti savisaugos priemonėmis.

    „Kai žmonės puola tave internete, jie puola ne tai, kas esi iš tikrųjų, o vaizdinį, kurį susikūrė apie tave“, – sakė Sacko Camara.

    Renginio programoje buvo numatyti ir praktiniai užsiėmimai, kuriuose tyrėjai bei institucijų atstovai aptarė, kaip skaitmeninės platformos galėtų geriau pasiekti jauną auditoriją, skatinti pilietinį dalyvavimą ir mažinti žalingą socialinių tinklų naudojimą. Dalyviai taip pat dalyvavo klausymų klube, kuriame buvo aptartos podcasto laidos apie neapykantos kalbą, patyčias ir piktybišką turinį, kuriam kurti vis dažniau pasitelkiamas DI.

    Diskusijose išryškėjo ir platesnis kontekstas – internetinės patyčios nėra pavienės istorijos, o regiono mastu fiksuojama problema. UNICEF ir Jungtinių Tautų specialiojo atstovo smurto prieš vaikus klausimais 2019 metais paskelbta apklausa rodė, kad 34 proc. į pietus nuo Sacharos esančios Afrikos jaunimo teigė patyrę patyčias internete, o dažniausiai tai vyksta socialiniuose tinkluose.

    Pasak iniciatyvos dalyvių, vien kalbėti apie problemas neužtenka – būtina kurti aiškias prevencijos priemones, stiprinti medijų raštingumą ir skatinti atsakingą platformų politiką. Ekspertai renginyje pabrėžė, kad sąmoningumo didinimas ir atviras dialogas, ypač jaunimui suprantama kalba, gali tapti svarbiu žingsniu siekiant mažiau toksiškos interneto aplinkos.