Tag: Brokoliai

  • Kaip gaminti brokolius, kad išliktų kuo daugiau naudingų medžiagų: svarbi 3 minučių taisyklė

    Brokoliai laikomi viena naudingiausių daržovių, tačiau netinkamas gaminimas gali gerokai sumažinti jų maistinę vertę. Norint išsaugoti kuo daugiau vertingų junginių, ypač svarbu neperkepti ir rinktis trumpą terminį apdorojimą.

    Kaip rašo „Foodie“, vienas geriausių būdų – brokolius lengvai apkepinti keptuvėje maišant (stir-fry). Tokiu būdu galima geriau išsaugoti procesus, susijusius su junginių virtimu į organizmui naudingas medžiagas.

    Tekste aiškinama, kad brokoliuose esantis fermentas mirozė (myrosinase) padeda paversti gliukorafaniną (glucoraphanin) į sulforafaną (sulforaphane) – antioksidacinį junginį, siejamą su apsauga nuo laisvųjų radikalų ir aprašomą kaip turintį priešvėžinių savybių.

    Tačiau kuo ilgiau brokoliai kaitinami, tuo labiau silpsta fermento aktyvumas, o kartu mažėja ir potenciali nauda. Tyrime, publikuotame „Journal of Agricultural and Food Chemistry“, nurodoma, kad po vos 3 minučių kepinimo maišant mirozės aktyvumas sumenko 80 proc.

    Smulkinimo triukas prieš kepimą

    Straipsnyje išskiriamas dar vienas būdas padidinti sulforafano kiekį dar prieš gaminimą: brokolius susmulkinti maždaug 90 minučių iki kepimo. Teigiama, kad fermentai suaktyvėja, kai daržovė kramtoma, pjaustoma ar laužoma.

    Remiantis aptariamu tyrimu, toks „palaukimo laikas“ prieš trumpą apkepimą gali reikšmingai padidinti sulforafano kiekį – jis gali beveik patrigubėti.

    Ką dar verta žinoti apie šią daržovę

    Brokoliai – ne vien sulforafano šaltinis. Tekste primenama, kad jie taip pat turi vitaminų C, A ir K, o taip pat skaidulų, kalio ir geležies.

    Greitas apkepimas maišant padeda išlaikyti tekstūrą: brokoliai lieka iškepę, bet dar traškūs, o ne suminkštėję ir vandeningi. Tai ypač aktualu tiems, kurie brokolių vengia būtent dėl „pervirtos“ konsistencijos.

    Jei kepimas keptuvėje nėra mėgstamas būdas, švelnus kaitinimas mikrobangų krosnelėje ar garinimas taip pat gali padėti išsaugoti dalį naudingų savybių – geriau taip, nei daržoves pervirti.

  • Dietologai įvardijo daržoves, kurios gali būti siejamos su mažesne kasos vėžio rizika

    Kryžmažiedės daržovės – tokios kaip brokoliai, briuseliniai kopūstai, lapiniai kopūstai ar paprasti kopūstai – gali būti siejamos su mažesne kasos vėžio rizika. Apie tai kalba dietologai, remdamiesi moksliniais tyrimais, kurie nagrinėjo šių daržovių vartojimo ir kasos vėžio tikimybės sąsajas.

    Kasos vėžys – viena sunkiausiai anksti nustatomų onkologinių ligų, todėl natūralu, kad visuomenę domina, kokie kasdieniai pasirinkimai gali padėti sumažinti riziką. Kaip rašoma „EatingWell“, nors nėra vieno produkto, kuris užkirstų kelią ligai, mitybos kryptis ir tam tikri maisto produktai gali būti reikšminga bendros prevencijos dalis.

    Minimos daržovės išsiskiria tuo, kad jose gausu biologiškai aktyvių augalinių junginių. Vienas dažniausiai tyrinėtų – sulforafanas, kuris aptinkamas būtent kryžmažiedėse daržovėse ir siejamas su galimu apsauginiu poveikiu.

    Svarbu pabrėžti: kalbama apie rizikos mažinimą, o ne garantuotą prevenciją. Vis dėlto tokie pasirinkimai, kaip dažnesnis daržovių įtraukimas į mitybą, gali būti paprastas žingsnis, prisidedantis prie geresnės sveikatos.

    Kuo išsiskiria kryžmažiedės daržovės

    Dietologų teigimu, vienas pagrindinių kryžmažiedžių daržovių „stipriųjų ginklų“ yra sulforafanas. Laboratoriniuose tyrimuose šis junginys buvo siejamas su kasos vėžio ląstelių augimo lėtinimu ir dalies jų žūtimi, tačiau tokie rezultatai nebūtinai tiesiogiai persikelia į realias mitybos situacijas.

    Vis dėlto epidemiologiniai tyrimai leidžia kalbėti apie ryšį: viename tyrime nustatyta, kad žmonės, kurie per savaitę suvalgydavo daugiau nei tris ketvirtadalius puodelio žalių kryžmažiedžių daržovių, turėjo mažesnę tikimybę susirgti kasos vėžiu nei tie, kurie suvalgydavo mažiau nei ketvirtadalį puodelio.

    Dar vienas svarbus niuansas – paruošimo būdas. Nors daržovių nebūtina valgyti žalių, švelnesni terminio apdorojimo metodai (pavyzdžiui, trumpas garinimas ar šildymas mikrobangų krosnelėje) gali geriau išsaugoti sulforafaną nei ilgas virimas.

    Skaidulos ir vitaminas C – papildomas argumentas

    Kryžmažiedės daržovės vertinamos ne tik dėl sulforafano. Jose gausu skaidulų – maistinės medžiagos, kuri įvairiuose tyrimuose siejama su mažesne kasos vėžio rizika, taip pat su geresne virškinimo sistemos veikla.

    Be to, šios daržovės aprūpina vitaminu C ir kitais antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčiais junginiais. Dietologai atkreipia dėmesį, kad lėtinis uždegimas organizme gali sudaryti palankesnes sąlygas onkologinių ligų vystymuisi, o antioksidantų turintis maistas gali būti viena iš priemonių, padedančių mažinti oksidacinį stresą.

    Pavyzdžiui, nurodoma, kad vienas puodelis virtų brokolių gali suteikti daugiau nei 100 proc. rekomenduojamos vitamino C paros normos. Tai viena priežasčių, kodėl kryžmažiedės daržovės minimos kaip vertingas šio vitamino šaltinis.

    Kiti kasos vėžio rizikos veiksniai, kuriuos galima keisti

    Nors mityba svarbi, dietologai pabrėžia ir kitus kasos vėžio riziką galinčius veikti dalykus. Tarp jų minimas kūno svoris – perteklinis riebalinis audinys siejamas su didesne kasos vėžio rizika, todėl rekomenduojama siekti sveiko svorio per fizinį aktyvumą ir augalinio maisto gausesnę mitybą.

    Taip pat išskiriamas alkoholis: didesnis vartojimas siejamas su didesne kasos vėžio rizika, o gausus alkoholio vartojimas gali prisidėti prie pankreatito (kasos uždegimo), kuris laikomas vienu rizikos veiksnių.

    Dar vienas itin reikšmingas veiksnys – rūkymas. Metimas rūkyti įvardijamas kaip vienas svarbiausių žingsnių, mažinančių kasos vėžio riziką, o nerūkantiems patariama kiek įmanoma vengti pasyvaus rūkymo.

    Specialistai apibendrina: vienas maisto produktas ligos neapsaugo, tačiau reguliariai įtraukiant kryžmažiedes daržoves į subalansuotą mitybą galima prisidėti prie mažesnės rizikos ir geresnės bendros savijautos.

  • Kardiologas įvardijo 4 daržoves, kurios gali padėti mažinti širdies ligų riziką

    Mityba yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių širdies ir kraujagyslių sveikatą, o daržovės čia turi itin svarbų vaidmenį. Kardiologas Marschall Runge išskiria keturias daržovių grupes, kurios dėl savo sudėties gali būti ypač naudingos siekiant mažinti širdies ligų riziką.

    Apie tai rašoma „EatingWell“ publikacijoje, kurioje pabrėžiama, kad daržovės apskritai yra vertingos, tačiau kai kurios išsiskiria skaidulų, antioksidantų ir kitų širdžiai svarbių junginių gausa. Tarp dažniausiai minimų medžiagų – skaidulos, sulforafanas ir natūralūs nitratai.

    Pasak gydytojo, skaidulos padeda mažinti MTL (vadinamąjį „blogąjį“) cholesterolį, o taip pat siejamos su mažesniu uždegimu organizme. Uždegimas laikomas vienu iš širdies ligų rizikos veiksnių, todėl tokie mitybos pasirinkimai gali turėti ilgalaikę reikšmę.

    Kartu primenama, kad vien daržovių įtraukimas į racioną problemos neišsprendžia: svarbūs ir kiti įpročiai, tokie kaip fizinis aktyvumas, mažesnis sočiųjų riebalų bei druskos (natrio) vartojimas, o taip pat nerūkymas.

    1. Brokoliai

    Brokoliai vertinami dėl didelio skaidulų kiekio, kuris gali prisidėti prie sveikesnio kraujospūdžio ir padėti reguliuoti kūno svorį, nes ilgiau suteikia sotumo jausmą. Šie veiksniai netiesiogiai siejami su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

    Kardiologas taip pat išskiria brokoliuose esantį sulforafaną – antioksidacinių savybių turintį junginį, aptinkamą ir kitose kryžmažiedėse daržovėse. Tokie junginiai siejami su mažesniu oksidaciniu stresu ir uždegiminiais procesais.

    Praktiškai brokolius siūloma ruošti paprastai: kepti orkaitėje su nedideliu kiekiu alyvuogių aliejaus arba dėti į sriubas ir salotas.

    2. Lapinis kopūstas (kale)

    Lapinis kopūstas (kale), kaip ir kitos kryžmažiedės daržovės, turi sulforafano ir kitų antioksidantų. Jie siejami su uždegimo mažinimu – tai svarbu kalbant apie ilgalaikę širdies sveikatą.

    Be to, kale yra vitamino K, kuris, pasak gydytojo, gali būti svarbus mažinant arterijų kalcifikacijos (kalkėjimo) riziką. Šis procesas laikui bėgant gali turėti įtakos kraujagyslių būklei.

    Kale taip pat turi skaidulų ir kalio, o šios medžiagos dažnai minimos kalbant apie kraujospūdžio palaikymą. Jei skonis nepatinka, patariama lapinį kopūstą įmaišyti į glotnučius (kokteilius) arba naudoti sriubose ir salotose.

    3. Burokėliai

    Burokėliai – dar viena daržovė, kuri išsiskiria skaidulomis ir antioksidantais, tačiau jų „stiprioji pusė“ – natūralūs maistiniai nitratai. Organizmas nitratus gali paversti azoto oksidu, kuris padeda atpalaiduoti kraujagysles.

    Toks poveikis gali būti siejamas su nežymiu kraujospūdžio mažėjimu, o padidėjęs kraujospūdis yra vienas svarbiausių širdies ligų rizikos veiksnių.

    Gydytojas pažymi, kad burokėliai natūraliai saldūs, todėl juos galima gaminti panašiai kaip saldžiąsias bulves – vengiant papildomo cukraus ar sviesto.

    4. Ankštinės daržovės

    Ankštinės daržovės – avinžirniai, lęšiai, pupelės – įvardijamos kaip augalinis pasirinkimas, kuris gali prisidėti prie širdies sveikatos. Pabrėžiama, kad jos gali būti priskiriamos daržovių suvartojimui ir yra vertingos kasdienėje mityboje.

    Pasak kardiologo, ankštiniai yra geras augalinių baltymų ir skaidulų šaltinis. Jie gali būti naudinga alternatyva gyvūninės kilmės baltymams, kuriuose neretai būna daugiau riebalų.

    Daugiau ankštinių į racioną galima įtraukti paprastai: pasigaminti humuso iš avinžirnių, virti sriubas su pupelėmis ar lęšiais, derinti su daržovėmis ir grūdais.

    Kas dar svarbu širdžiai

    Publikacijoje pabrėžiama, kad „tobulos“ mitybos nėra, o svarbiausia – bendros kryptys ir nuoseklumas. Dažniausiai minimi principai: daugiau mažiau apdoroto maisto (daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų, ankštinių), mažiau druskos ir itin perdirbtų produktų.

    Taip pat akcentuojamas fizinis aktyvumas – rekomenduojama siekti apie 2,5 valandos vidutinio intensyvumo judėjimo per savaitę. Galiausiai, nerūkymas išskiriamas kaip vienas reikšmingiausių žingsnių, mažinančių širdies ligų riziką.

  • 3 daržovės, kurias mitybos specialistai siūlo valgyti dažniau: nauda nustebins ne vieną

    3 daržovės, kurias mitybos specialistai siūlo valgyti dažniau: nauda nustebins ne vieną

    Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad vaisiai ir daržovės yra viena svarbiausių sveikos mitybos dalių, o suaugusiesiems ir vyresniems nei 10 metų vaikams rekomenduojama per dieną suvalgyti bent 400 gramų. Tai siejama su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo diabeto bei kai kurių vėžio formų rizika, ypač kai daržovės keičia itin perdirbtus produktus.

    Vis dėlto vieno stebuklingo produkto nėra, todėl didžiausią naudą duoda įvairovė ir skirtingos spalvos lėkštėje. Tarp ypač vertų dėmesio pasirinkimų dažnai minimi brokoliai, baltieji ridikai ir kiniškieji kopūstai, nes jie lengvai pritaikomi kasdienėje virtuvėje ir papildo racioną skaidulomis bei vitaminais.

    Brokoliai: skaidulos ir vitaminai

    Brokoliai išsiskiria vitamino C ir K kiekiu, taip pat turi folatų, skaidulų ir antioksidantų. Jų sudėtyje esantys augaliniai junginiai, vadinami gliukozinolatais, organizme skyla į biologiškai aktyvias medžiagas, kurios plačiai tiriamos mitybos moksluose.

    Vitaminas C prisideda prie normalios imuninės sistemos veiklos ir padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso, o skaidulos svarbios žarnyno veiklai. Praktinis patarimas paprastas: brokolius verta trumpai garinti ar apvirti, kad išliktų tekstūra ir skonis, o patiekalą lengva papildyti ankštiniais ar žuvimi.

    Baltieji ridikai: lengvas pasirinkimas kasdienai

    Baltieji ridikai, įskaitant daikoną, yra mažiau kaloringi, turi vitamino C, skaidulų ir įvairių augalinių junginių. Dėl neutralumo ir traškumo jie tinka salotoms, greitiems užkandžiams, taip pat sriuboms bei troškiniams.

    Mokslinėje literatūroje baltuosiuose ridikuose esantys gliukozinolatai minimi kaip galimai palankūs sveikatai junginiai, tačiau teiginiams, kad šios daržovės pačios savaime naikina vėžines ląsteles ar apsaugo nuo vėžio, šiuo metu nepakanka patikimų įrodymų. Didžiausia nauda dažniausiai siejama su bendra mitybos kokybe, skaidulų kiekiu ir daržovių įvairove.

    Kiniškieji kopūstai: švelnus skonis, daug panaudojimo

    Kiniškieji kopūstai yra traškūs, lengvi ir patogūs greitai gaminti, todėl dažnai padeda padidinti daržovių kiekį racione. Juose yra vitamino C ir K, folatų, skaidulų bei mineralinių medžiagų, o švelnus skonis tinka ir vaikams, ir jautresnio skonio mėgėjams.

    Vitaminas K svarbus normaliai kraujo krešėjimo funkcijai ir kaulų būklei, o vitaminas C padeda palaikyti imuninę sistemą. Kiniškuosius kopūstus galima valgyti žalius salotose, trumpai pakepinti keptuvėje ar dėti į sriubas, taip išlaikant jų tekstūrą.

    Ką svarbu prisiminti renkantis daržoves?

    Mitybos specialistai pabrėžia, kad geriausiai veikia ne vienas produktas, o įpročiai: daugiau daržovių kasdien, daugiau skaidulų ir mažiau itin perdirbtų patiekalų. Patogu orientuotis į porcijas ir spalvas, o daržoves rinktis pagal sezoną ir tai, ką realiai pavyks suvalgyti.

    Jei vartojate kraują skystinančius vaistus, staigūs dideli vitamino K kiekio pokyčiai mityboje gali būti svarbūs, todėl dėl raciono pokyčių verta pasitarti su gydytoju. Kitu atveju brokoliai, baltieji ridikai ir kiniškieji kopūstai yra paprasti pasirinkimai, kurie padeda kasdienį meniu padaryti maistingesnį.

  • Keturi virtuvės mitai, gadinantys daržoves: pomidorai, grybai ir brokoliai pasakys ačiū

    Daugelis virtuvės taisyklių perduodamos iš kartos į kartą, tačiau ne visos jos pagrįstos. Maisto mokslo tyrimai ir praktiniai bandymai rodo, kad kai kurie įsitikinimai apie daržovių ruošimą dažniau trukdo, nei padeda.

    Kalbant apie kepamus brokolius, grybus ar pomidorus, svarbiausia suprasti, kaip šiluma, drėgmė ir laikas veikia tekstūrą bei skonį. Tuomet paaiškėja, kad dalį griežtų draudimų galima saugiai pamiršti.

    Pomidorai ir šaldytuvas

    Vienas labiausiai paplitusių teiginių yra tas, kad pomidorų jokiu būdu negalima laikyti šaldytuve. Argumentas paprastas: esą šaltis sugadina tekstūrą, pomidorai tampa miltingi, o skonis priblėsta.

    Vis dėlto bandymai rodo, kad subrendę pomidorai šaldytuve ne visada nukenčia taip smarkiai, kaip įprasta manyti. Ypač jei virtuvėje karšta, vėsesnė laikymo vieta gali net padėti trumpam pristabdyti nokimą ir apsaugoti nuo greito gedimo.

    Praktinė taisyklė dažniausiai tokia: neprinokusius pomidorus verta laikyti kambario temperatūroje, kad jie sunoktų, o visiškai prinokusius geriau suvalgyti kuo greičiau. Jei reikia atidėti kelioms dienoms, šaldytuvas gali būti priimtinas sprendimas, tik prieš valgant pomidorus verta palaikyti kambario temperatūroje.

    Ar tikrai grybų negalima plauti?

    Kitas virtuvės mitas teigia, kad grybų plauti negalima, nes jie prisigers vandens ir kepant troškinsis, o ne skrus. Tačiau grybai ir taip turi daug vidinės drėgmės, todėl trumpas nuskalavimas paprastai nėra ta problema, kuri sugadina rezultatą.

    Dažniau grybai išties suglemba dėl per švelnaus kepimo. Kai jie kaitinami per lėtai, iš jų pamažu išsiskiriantis vanduo nespėja išgaruoti ir susidaro troškinimo efektas.

    Praktiškai padeda intensyvesnė kaitra ir teisinga technika: pradžioje leisti grybams išleisti drėgmę, o kai ji išgaruoja, suteikti sąlygas apskrudimui. Švarūs grybai paprastai ir skanesni, o greitas nuplovimas prieš pat gaminimą retai pakenkia.

    Drėgmė kepant brokolius gali padėti

    Dar viena nuostata skelbia, kad kepant daržoves drėgmė yra priešas, nes garai neleidžia paruduoti. Ši logika dažnai tinka bulvėms ar morkoms, tačiau brokoliai turi kitą problemą: žiedynai apskrunda greitai, o kotai neretai lieka kieti.

    Bandymuose išryškėjo paprasta išeitis: brokolius pirmiausia kepti atvirai, kad susidarytų skrudimo efektas, o pabaigoje trumpam uždengti, kad susikauptų garai. Toks trumpas garinimo etapas suminkština kotus, bet nenuima jau pasiekto parudavimo.

    Panašus principas gali pasiteisinti ir su žiediniais kopūstais ar briuseliniais kopūstais. Esmė ta, kad drėgmė nebūtinai yra blogis, jei ji naudojama kontroliuojamai ir trumpai.

    Blanširuoti galima ir be milžiniško puodo

    Klasikinė blanširavimo taisyklė dažnai skamba griežtai: reikia didelio puodo vandens ir gausybės druskos. Tačiau praktiniai palyginimai rodo, kad vandens kiekis ne visada lemia rezultatą taip stipriai, kaip įprasta tikėti.

    Įdėjus daržoves į mažesnį vandens kiekį, temperatūra trumpam krenta labiau, bet vanduo greitai vėl užverda, o skirtumas galutiniame skonyje ir tekstūroje gali būti menkai pastebimas. Druska labiau prisideda prie skonio, bet pati savaime nebūtinai yra kritinis veiksnys tekstūrai.

    Kur kas svarbiau, kad po blanširavimo daržovės būtų greitai atšaldytos ledo vonelėje. Tokiu būdu sustabdomas virimo procesas, išlaikoma ryškesnė spalva, traškumas ir gaivesnis skonis.

    Šios keturios pamokos primena paprastą dalyką: geras rezultatas dažniau priklauso ne nuo dogmų, o nuo supratimo, kas vyksta keptuvėje ar orkaitėje. Pritaikius kelias moksliškai pagrįstas detales, daržovės gali būti ir skanesnės, ir gražesnės.

  • Šios rugpjūčio daržovės gali padėti širdžiai, žarnynui ir regėjimui: ką rinktis senjorams

    Šios rugpjūčio daržovės gali padėti širdžiai, žarnynui ir regėjimui: ką rinktis senjorams

    Kodėl vyresniame amžiuje daržovės ypač svarbios?

    Vyresniame amžiuje energijos poreikis dažnai mažėja, tačiau organizmui vis tiek reikia vitaminų, mineralų, skaidulų ir pakankamai baltymų. Todėl geriausiai tinka maistingi, bet santykinai mažai kaloringi produktai, o daržovės leidžia padidinti lėkštės tūrį neperkraunant raciono riebalais.

    Skaidulos padeda palaikyti reguliarią žarnyno veiklą, o spalvingos daržovės aprūpina antioksidantais, kurie siejami su mažesniu uždegiminių procesų intensyvumu. Vis dėlto vienas produktas neišsprendžia visų sveikatos problemų, daugiausia naudos duoda įvairovė.

    Ne visada verta valgyti žalias

    Jautresniam skrandžiui, kramtymo sunkumams ar polinkiui į pilvo pūtimą dažnai lengviau toleruojamos termiškai apdorotos daržovės. Garinimas, troškinimas, kepimas orkaitėje ar trintos sriubos gali būti geresnis pasirinkimas nei didelės žalių salotų porcijos.

    Praktiška taisyklė paprasta: daržovių porcija turėtų atsirasti beveik kiekviename nesaldžiame valgyme, bet jų forma turi atitikti savijautą. Jei pučia pilvą, pradėkite nuo mažesnių porcijų ir stebėkite reakciją.

    Rugpjūčio pasirinkimai: nuo pomidorų iki baklažanų

    Prinokę lauko pomidorai vertinami dėl kalio ir likopeno. Svarbus niuansas tas, kad likopenas geriau pasisavinamas pomidorus pakaitinus ir įdėjus šiek tiek riebalų, pavyzdžiui, alyvuogių aliejaus, todėl tinka naminė pomidorų sriuba ar troškiniai.

    Esant padidėjusiam kraujospūdžiui verta riboti druską ir skonį stiprinti žolelėmis, česnaku, baziliku ar raudonėliu. Tai leidžia išlaikyti ryškų skonį ir kartu nepadidinti natrio kiekio racione.

    Cukinija dažnai gerai toleruojama, nes yra vandeninga, lengva ir nereikalauja ilgo gaminimo. Ji suteikia skaidulų ir gali papildyti racioną karotenoidais, siejamais su regėjimo funkcijos palaikymu, ypač kai mityboje trūksta spalvingų daržovių.

    Lengviausia ją troškinti su pomidorais, kepti su žolelėmis ar sutrinti į kremą. Stora paniruotė ir kepimas dideliame aliejaus kiekyje gerokai padidina patiekalo kaloringumą, todėl senjorams dažniau rekomenduojami švelnesni paruošimo būdai.

    Paprikos, ypač raudonos ir geltonos, išsiskiria vitamino C ir beta karoteno kiekiu. Vitaminas C svarbus imunitetui, kolageno sintezei ir geležies pasisavinimui, o tai aktualu, kai apetitas mažėja ir mityba tampa monotoniškesnė.

    Jei žalia paprika sunkiai kramtoma arba dirgina skrandį, ją verta iškepti, nulupti odelę ir patiekti kaip priedą prie košės ar sumuštinio. Tokia forma dažnai būna švelnesnė, bet išlaiko skonį ir maistinę vertę.

    Brokoliai suteikia skaidulų, folatų, vitamino C ir vitamino K, taip pat sieros junginių. Trumpas garinimas padeda išlaikyti spalvą ir tekstūrą, o pervirimas dažniau sumažina patrauklumą ir dalį jautresnių vitaminų.

    Jei vargina pilvo pūtimas, brokolius geriausia pradėti valgyti mažomis porcijomis. Vartojantiems kraujo krešėjimą veikiančius vaistus svarbu staigiai nedidinti vitamino K turinčių produktų kiekio nepasitarus su gydytoju.

    Burokėliai vertinami dėl folatų, kalio, skaidulų ir natūralių pigmentų, siejamų su antioksidacinėmis savybėmis. Jautresniam virškinimui dažniau tinka virti ar kepti burokėliai, o ne didelė žalių tarkių porcija.

    Tačiau burokėlių sultys neturėtų būti laikomos vaistų pakaitalu nuo padidėjusio kraujospūdžio. Sergantiems inkstų ligomis ar turintiems riboti kalį porcijas verta derinti individualiai su specialistu.

    Jauna šparaginė pupelė paprastai būna švelnesnė nei džiovintos pupelės, suteikia skaidulų, folatų ir dalį augalinių baltymų. Ji gali pakeisti dalį sunkesnių garnyrų ir taip palengvinti pietus, ypač jei įprastai racione daug bulvių ar miltinių patiekalų.

    Klasikinė versija su dideliu sviesto ir džiūvėsėlių kiekiu tampa kaloringesnė, todėl lengvesnis variantas yra nedaug aliejaus, krapai, česnakas ir citrinos sultys. Tokie priedai suteikia skonį be perteklinių riebalų.

    Baklažanas turi antocianinų odelėje, tačiau kepamas keptuvėje lengvai sugeria daug aliejaus. Dėl to iš lengvos daržovės gali virsti sunkiai virškinamas ir labai kaloringas patiekalas, ypač jei valgoma didelė porcija.

    Senjorams dažniau tinka keptas orkaitėje, ant grotelių be riebalų pertekliaus arba troškintas su pomidorais, cukinija ir paprika. Iš jo galima paruošti ir švelnią daržovių užtepėlę, kuri lengviau kramtoma.

    Renkantis daržoves verta mąstyti spalvomis: raudoni pomidorai ir paprika, žali brokoliai ir pupelės, violetiniai baklažanai, ryškūs burokėliai. Tokia įvairovė paprastai reiškia platesnį vitaminų ir fitocheminių medžiagų spektrą.

    Daržoves naudinga derinti su baltymų šaltiniu, pavyzdžiui, kiaušiniais, žuvimi, liesa mėsa, pieno produktais ar gerai toleruojamais ankštiniais, ir nedideliu sveikų riebalų kiekiu. Sergant cukriniu diabetu, inkstų ligomis ar turint virškinimo sutrikimų, mitybos korekcijas saugiausia aptarti su gydytoju ar dietologu.

  • Mityba pagal mokslą: šis daržovių gaminimo būdas geriausiai saugo vitaminus ir mineralus

    The Best Way To Cook Vegetables For Maximum Nutritional Value

    Every generation of children faces a plate of limp, soggy vegetables and, with every miserable forkful, is told to eat them up because they will “make you big and strong.” Those who grew up into dedicated foodies know there is truth in that nutritional argument, but there are also many ways to make eating veggies a far more pleasant experience. We’re up to our elbows in different cooking methods, thanks to evolving kitchen kit, but to help our veggies hang on to their vitamins and minerals, there’s one method that rules supreme: you need to steam ’em.

    For instance, broccoli is a vitamin C powerhouse, packing in more than an orange, and steaming helps to retain as much of that nutrient as possible. Scientists found that boiling broccoli eliminated 54.6% of that essential vitamin, way more than the 14.3% lost during steaming, per Nutrition & Food Science. It’s a similar story for spinach, which saw 50.5% of its vitamin C leach into the cooking water, compared to just over 11% when it was steamed. Another study suggested steaming veggies such as cabbage, broccoli, and cauliflower, also allowed them to keep more immune system-boosting phytochemicals and glucosinolates, which have antioxidant and anti-inflammatory benefits (via Journal of the Science of Food and Agriculture). Of course, not every vegetable that we plant in our garden or buy in the supermarkets can be steamed, so where does that leave home cooks looking for more vitamins and minerals in their dishes?

    Microwaving will also help retain lots of nutrients

    There’s no right or wrong way to cook vegetables (you should always do you), but it’s worth favoring certain methods to maximize nutritional value. Steaming is great for many veggies, but microwaving them comes a close second, with samples hanging on to more than 90% of their vitamin K, according to a study published in Food Science and Biotechnology. Steaming and microwaving enable this because neither method subjects foods to prolonged high heat. However, beyond the taste of the vegetable itself, it’s also fair to say both methods can result in bland flavor, unless you decide to amp it up cowboy style.

    That’s where roasted and pan-fried vegetables come in. While both high heat methods can negatively affect vitamins that don’t do well in heat, roasting and sautéeing can also enhance other goodies. Take the humble tomato, for instance. Cooking them allows us to absorb more of the antioxidant lycopene in the fruit (yes, technically they’re a fruit), while heating spinach cuts oxalate levels so we can take in more of the leafy green’s iron and calcium. 

    Some people prefer eating raw veggies to ensure they absorb all their nutrients. While that works for bell peppers, lettuce, and many other common salad ingredients, the same can’t be said for potatoes. If you want the best the tasty tuber has to offer (all that fiber under the skin, for instance), you have to cook them. Precisely “how” is all down to you and part of the fun.

  • Ne brokoliai: saujelė šių daigų gali turėti iki 100 kartų daugiau vertingų medžiagų

    Brokolių daigai vis dažniau vadinami vienu praktiškiausių būdų praturtinti kasdienę mitybą. Juose aptinkama kalcio ir geležies, taip pat nemažai vitamino C, folio rūgšties ir kitų mikroelementų, todėl užtenka nedidelės saujos, kad patiekalas taptų maistingesnis.

    Didžiausias brokolių daigų išskirtinumas siejamas su gliukorafaninu, iš kurio organizme susidaro sulforafanas. Tyrimuose nurodoma, kad daigai gali turėti nuo 10 iki net 100 kartų daugiau gliukorafanino nei subrendę brokoliai, todėl būtent daigai dažnai minimi kaip ypač koncentruotas šios grupės junginių šaltinis.

    Sulforafanas mokslo literatūroje dažniausiai aptariamas dėl antioksidacinių savybių ir galimo vaidmens mažinant uždegiminius procesus. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad tai nėra vaistas, o sveikatai didžiausią įtaką daro bendras mitybos ir gyvenimo būdo paveikslas.

    Palyginimui, subrendę brokoliai paprastai turi daugiau maistinių skaidulų, kurios svarbios virškinimui ir sotumui, taip pat dažnai išskiriamas didesnis vitamino K kiekis. Dėl to praktinis patarimas paprastas: mityboje verta rasti vietos ir brokoliams, ir jų daigams, nes jų maistinė sudėtis papildo viena kitą.

    Daigus rekomenduojama valgyti termiškai neapdorotus, nes kaitinant dalis biologiškai aktyvių medžiagų gali mažėti. Patogiausia juos berti ant sumuštinių, dėti į salotas ar įmaišyti į varškės užtepėlę, o norint švelnesnio skonio galima derinti su jogurtiniu padažu ar avokadu.

    Renkantis daigus svarbu atkreipti dėmesį į higieną ir laikymo sąlygas, nes daiginti produktai yra jautresni mikrobiologinei taršai. Jei daigus auginate namuose, pravartu naudoti švarius indus, reguliariai perplauti sėklas ir laikyti juos šaldytuve, kai tik pasiekia norimą dydį.

  • Brokoliai ar žiediniai kopūstai: dietologai įvardijo, kuris daržovių karalius naudingesnis

    Brokoliai ir žiediniai kopūstai laikomi vienais maistingiausių daržovių pasirinkimų, tačiau jų nauda organizmui šiek tiek skiriasi. Vertinant vitaminų, mineralų ir augalinių junginių įvairovę, dažniau išskiriami brokoliai, nors žiediniai kopūstai taip pat turi stiprių privalumų.

    Abi daržovės priklauso kryžmažiedžių šeimai, todėl siejamos su palankiu poveikiu širdies ir kraujagyslių sistemai, virškinimui ir uždegimo mažinimui. Specialistai pabrėžia, kad didžiausia nauda pasiekiama ne pasirenkant tik vieną, o reguliariai kaitaliojant abi.

    Kuo išsiskiria brokoliai?

    Brokoliai paprastai turi daugiau vitamino C ir vitamino K, kurie svarbūs imuninei sistemai, kolageno sintezei, kraujo krešėjimui ir kaulų būklei. Juose taip pat gausu kalio ir skaidulų, kurios padeda palaikyti normalų kraujospūdį ir sotumo jausmą.

    Žaliose brokolių žiedynuose dažnai aptinkama daugiau karotenoidų, įskaitant liuteiną ir zeaksantiną, siejamų su regos funkcijos palaikymu. Be to, brokoliuose gausu gliukozinolatų, iš kurių susidaro biologiškai aktyvūs junginiai, pavyzdžiui, sulforafanas.

    Didelę reikšmę turi paruošimo būdas: per ilgai verdant dalis vitamino C ir kitų vandenyje tirpių medžiagų sumažėja. Švelnus garinimas arba trumpas apkepimas dažnai laikomas geresniu pasirinkimu, jei siekiama išlaikyti daugiau maistinių medžiagų.

    Kodėl verta rinktis žiedinius kopūstus?

    Žiediniai kopūstai vertinami dėl mažo energinės vertės ir universalaus panaudojimo virtuvėje. Jie dažnai pasirenkami kaip alternatyva kruopoms ar miltiniams patiekalams, kai norima sumažinti angliavandenių kiekį racione.

    Ši daržovė išsiskiria folio rūgšties ir vitamino B6 kiekiu, kurie prisideda prie normalios nervų sistemos veiklos ir energijos apykaitos. Žiediniuose kopūstuose taip pat yra cholino, kuris svarbus ląstelių membranoms ir kepenų funkcijai.

    Kaip ir brokoliai, žiediniai kopūstai turi skaidulų ir kryžmažiedžiams būdingų augalinių junginių, todėl jų įtraukimas į mitybą siejamas su palankiais ilgalaikiais sveikatos rodikliais. Žmonėms, jautriems FODMAP ar linkusiems į pilvo pūtimą, verta pradėti nuo mažesnių porcijų ir stebėti savijautą.

    Kurį pasirinkti kasdien?

    Jei tikslas yra didesnė antioksidantų ir tam tikrų vitaminų koncentracija, brokoliai dažnai laikomi pranašesniu pasirinkimu. Jei prioritetas yra mažesnis kaloringumas, lengvas patiekalų pritaikymas ir folatų gausa, puikiai tinka žiediniai kopūstai.

    Mitybos specialistai pabrėžia, kad geriausia strategija yra įvairovė: kaitaliojant skirtingas daržoves lengviau surinkti platesnį mikroelementų ir fitocheminių medžiagų spektrą. Praktinis sprendimas yra vieną savaitės dalį rinktis brokolius, kitą dalį įtraukti žiedinius kopūstus, o kartais juos derinti viename patiekale.

  • Atrodo kaip brokolis, skonis riešutinis: italų dievinamas rapinis, o Lietuvoje jis beveik pamirštas

    Rapinis, dar vadinamas brokolių rape arba brokoline ropė, iš pirmo žvilgsnio primena mažus brokolius, tačiau botaniškai yra artimesnis ropei. Jo skonis ryškesnis: jaučiamas lengvas kartumas, pikantiškumas ir riešutinė nata. Valgoma visa augalo dalis – lapai, stiebai ir smulkūs žiedpumpuriai.

    Italijoje rapinis šimtmečius laikomas kasdienės virtuvės daržove, ypač šalies pietuose, kur jis dažnai derinamas su alyvuogių aliejumi, česnaku ir aitriosiomis paprikomis. Lietuvoje ši daržovė vis dar reta, nors savo maistingumu gali sėkmingai konkuruoti su įprastais brokoliais ar lapiniais kopūstais.

    Kaip ir kitos bastutinių šeimos daržovės, rapinis yra mažai kaloringas, turi daug skaidulų, todėl gali padėti ilgiau išlaikyti sotumo jausmą. Mitybos požiūriu jis vertinamas dėl vitaminų A, C ir K, taip pat dėl folio rūgšties ir mineralų, tarp kurių dažniausiai minimi kalcis, kalis ir geležis.

    Vitaminas C svarbus imuninei sistemai ir padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso, o vitaminas A siejamas su regėjimu ir odos būkle. Vitaminas K prisideda prie normalios kraujo krešėjimo funkcijos ir kaulų būklės palaikymo. Dėl folatų rapinis dažnai rekomenduojamas subalansuotoje mityboje, ypač planuojant nėštumą ar jo metu.

    Ši daržovė turi žemą glikeminį indeksą, o skaidulos gali padėti stabilesniam gliukozės pasisavinimui ir virškinimo veiklai. Vis dėlto žmonėms, vartojantiems kraujo krešėjimą veikiančius vaistus, svarbu atkreipti dėmesį į vitamino K kiekį racione ir mitybos pokyčius aptarti su gydytoju.

    Ruošiant rapinį dažniausiai rekomenduojama nupjauti kietesnes stiebų dalis, o daržovę trumpai apvirti arba nuplikyti apie 2 minutes. Tai sušvelnina natūralų kartumą, o perplovus labai šaltu vandeniu išlaikoma ryški spalva ir maloni tekstūra.

    Virtuvėje rapinis ypač tinka su makaronais, kai į padažą įmaišomas alyvuogių aliejus, česnakas, čili ir kietasis sūris. Jį galima greitai apkepinti keptuvėje ir patiekti prie mėsos ar žuvies, dėti į rizotą, apkepus, tartas ar naudoti vietoj špinatų. Lietuviškuose patiekaluose rapinis gali tapti įdomiu priedu prie daržovių sriubų, bulvių ar kiaušinių patiekalų.