Tag: Budapeštas

  • Budapešte iš Dunojaus iškeltas Vermachto motociklas: DKW NZ 350-1 stebina išlikimu po 80 metų

    Budapešte iš Dunojaus iškeltas Vermachto motociklas: DKW NZ 350-1 stebina išlikimu po 80 metų

    Budapešte, nusekus Dunojaus vandeniui, iš upės dugno iškeltas Antrojo pasaulinio karo laikų Vermachto motociklas akimirksniu atsidūrė pasaulio žiniasklaidos dėmesio centre. Vengrijos karo istorijos institucijos skelbia, kad radinys yra neįprastai gerai išsilaikęs, o jo būklė stebina net restauratorius.

    Pasak Vengrijos Karo istorijos instituto ir muziejaus, identifikuotas modelis yra DKW NZ 350-1. Tai vėlyvojo karo laikotarpio motociklas, sukurtas atsižvelgiant į fronto sąlygas, todėl anuomet buvo vertinamas dėl patikimumo ir paprastos konstrukcijos.

    Kas žinoma apie radinį?

    Motociklas iškeltas rugpjūčio 2 dieną Budapešte, Batthyány aikštės prieigose, kitapus parlamento. Ištraukus jis buvo stipriai prisigėręs vandens ir dumblų, todėl svėrė daugiau nei 200 kilogramų, o dabar muziejaus angare valomas ir konservuojamas.

    Muziejus nurodo, kad transporto priemonė yra beveik komplektiška, o kai kurios detalės išsaugojo formą taip, lyg motociklas būtų vandenyje praleidęs gerokai trumpiau. Prie išlikimo galėjo prisidėti dumblas, kuris ribojo deguonies patekimą ir lėtino koroziją, nors galutinės išvados paprastai daromos tik atlikus konservavimo ir medžiagų tyrimus.

    DKW NZ 350-1 buvo gaminamas 1944–1945 metais, o iki karo pabaigos pagaminta kiek mažiau nei 12 000 vienetų. Viena įdomesnių detalių, minimų specialistų, yra galiniame rėme įrengtas purvo ir sniego grandiklis, turėjęs mažinti nešvarumų patekimą į grandinės pavarą.

    DKW NZ 350-1 istorinis kontekstas

    DKW ištakos siejamos su inžinieriumi Jørgenu Skafte Rasmussenu, o pati įmonė išaugo į vieną svarbiausių Vokietijos motociklų gamintojų tarpukariu. 1932 metais DKW kartu su Audi, Horch ir Wanderer suformavo Auto Union, o gamybinis centras Zschopau mieste tapo reikšmingu motociklų ir variklių gamybos mazgu.

    Antrojo pasaulinio karo metais civilinė gamyba buvo ribojama, o pajėgumai vis labiau nukreipiami kariuomenei. NZ serijos motociklai buvo naudojami ryšiams, žvalgybai ir logistikai, o vėlesnės modifikacijos atspindėjo fronto patirtis, ypač eksploataciją sudėtingomis oro ir kelių sąlygomis.

    Po karo DKW gamyklą Zschopau demontavo sovietų okupacinė administracija, o dalis įrangos ir kompetencijų perkelta į Sovietų Sąjungą. Remiantis DKW NZ 350 konstrukcija, 1946 metais pradėtas gaminti IZh-350, o iki 1951 metų pagaminta daugiau nei 127 000 vienetų.

    Rasta ir karių palaikų

    Po motociklu aptikti dviejų vokiečių karių palaikai, o jų atpažinimo žetonai, kaip skelbiama, išliko pakankamai gerai, kad galėtų padėti nustatyti tapatybes. Tai galėtų suteikti naujų duomenų apie konkretaus įvykio aplinkybes, tačiau tokie tyrimai paprastai užtrunka, nes reikia tiek archyvinių, tiek ekspertinių patvirtinimų.

    Kartu pranešama apie papildomus radinius iš nusekusio upės dugno, tarp jų degalų kanistrą ir ekipuotės detales. Vis dėlto Vengrijos karo istorijos institucijos neatmeta alternatyvios versijos, kad vieta karo pabaigoje ar po apgulties galėjo būti naudojama kaip griuvėsių ar atliekų sąvartynas, kuriame buvo išmetama amunicija ir įranga.

    Dėl to vien tik radiniai dar neleidžia galutinai atsakyti, ar du kariai žuvo važiuodami šiuo motociklu, ar jų palaikai ir technika į vieną vietą pateko vėliau. Muziejus tęsia konservavimo darbus ir duomenų rinkimą, o daugiau aiškumo turėtų suteikti tyrimai ir identifikavimo procedūros.

  • Dunojuje prie Budapešto rasti dviejų vokiečių karių palaikai: tapatybę gali išduoti žetonai

    Dunojuje prie Budapešto rasti dviejų vokiečių karių palaikai: tapatybę gali išduoti žetonai

    Dunojuje prie Budapešto, itin nusekus vandeniui, aptikti dviejų Antrojo pasaulinio karo laikų vokiečių karių palaikai. Šalia rasta ir gerai išsilaikiusi karinė motociklo liekana, todėl tyrėjai neatmeta kelių scenarijų, kaip žmonės ir technika atsidūrė upės dugne.

    Vengrijos Karo istorijos instituto ir muziejaus specialistai kartu su Vokietijos karo kapų priežiūros organizacija Volksbund Deutsche Kriegsgräberfürsorge pranešė, kad abu palaikai turėjo nepažeistus tapatybės žetonus. Tai reta aplinkybė, nes dažniausiai žetonai būdavo padalijami į dvi dalis, kad viena jų pasiektų karo įskaitos institucijas.

    Neįprastas radinys ir svarbios detalės

    Kartu su žetonais aptiktas vestuvinis žiedas ir vadinamasis Kubanės rankovės skydelis, apdovanojimas, įsteigtas 1943 metais kariams, dalyvavusiems kovose prie Kubanės placdarmo. Jei pavyks patikimai susieti šį ženklą su vienu iš karių, tai gali padėti nustatyti jo tarnybos kelią Rytų fronte.

    Vienas žetonas, pirminiais duomenimis, priklausė Vermachto kariui, kitas nurodo ryšį su Waffen-SS. Istorikai pabrėžia, kad Waffen-SS Niurnbergo tribunolo 1946 metais buvo pripažinta nusikalstama organizacija dėl dalyvavimo karo nusikaltimuose ir Holokauste.

    Kaip nustatoma tapatybė po 80 metų

    Ekspertai pirmiausia atliks antropologinį kaulų tyrimą: pagal ilgųjų kaulų matavimus galima apytiksliai įvertinti žmogaus ūgį, o pagal kaulų sandarą, epifizes ir protinius dantis nustatyti tikėtiną amžiaus intervalą. Papildomų užuominų kartais suteikia dantų gydymo pėdsakai ir plombų tipai.

    Tapatybės nustatymas vien pagal žetoną dar nelaikomas galutiniu, nes būtina patikrinti, ar konkretus žetonas tikrai priklausė būtent tam palaikų komplektui. Po pirminio nustatymo duomenys lyginami su archyviniais dokumentais, dingusiųjų apskaita ir kapų paieškos registru, o galutinį patvirtinimą paprastai suteikia Vokietijos federaliniai archyvai.

    Motociklas, minos ir galimas ryšys su Budapešto mūšiu

    Palaikai rasti greta ar po DKW NZ 350-1 motociklu, kuris, kaip nurodoma, buvo sukurtas karo sąlygoms ir gamintas Vokietijoje. Vis dėlto vien tai, kad daiktai aptikti šalia, dar nereiškia, kad kariai juo važiavo: motociklas galėjo į upę patekti per kautynes arba būti paskandintas vėliau.

    Iškėlimo darbų metu pranešta ir apie rastas Antrojo pasaulinio karo laikų prieštankines minas, todėl buvo pasitelktos išminavimo tarnybos. Vengrijos Karo istorijos institutas neatmeta, kad tai galėjo būti vieta, kur po karo buvo metama karo technika ir įvairios atliekos.

    Istorinis kontekstas leidžia sieti radinį su Budapešto mūšiu, vykusiu 1944 metų pabaigoje ir 1945 metų pradžioje, kai miestas buvo apsuptas ir patyrė ilgas, ypač kruvinas kautynes. Nustatyti, ar šie kariai žuvo būtent tuo laikotarpiu, bus galima tik įvertinus visus tyrimų duomenis.

    Pranešama, kad palaikai vėliau bus perlaidoti Budaörs karo kapinėse prie Budapešto. Specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad dėl dažnėjančių ekstremalių sausrų Europoje ir žemėjančio upių lygio panašių radinių ateityje gali daugėti.

  • Dunojui nusekus Budapešte aptiktas beveik nepaliestas Vermachto motociklas: ką atskleidė radinys

    Dunojui nusekus Budapešte aptiktas beveik nepaliestas Vermachto motociklas: ką atskleidė radinys

    Rekordiškai nusekęs Dunojus Budapešte atidengė neįprastą Antrojo pasaulinio karo liudijimą – į dumblą įsmegusį Vermachto motociklą DKW NZ 350-1. Transporto priemonė aptikta miesto centre, netoli Vengrijos parlamento, ir, kariuomenės istorikų teigimu, išliko beveik nepažeista.

    Specialistai aiškina, kad motociklą ilgus dešimtmečius konservavo upės dugno dumblas: jis riboja deguonies patekimą ir lėtina koroziją. Dėl to tokie radiniai pasitaiko retai, o kiekviena detalė tampa svarbia užuomina, leidžiančia atkurti karo metų įvykius.

    Kas tai per modelis

    DKW NZ 350-1 buvo kurtas karo reikmėms ir, kaip nurodoma istoriniuose aprašymuose, pradėtas gaminti 1944 metais. Tai vieno cilindro dvitaktį variklį turėjęs motociklas, vertintas dėl paprastos konstrukcijos, patikimumo ir lengvesnio remonto lauko sąlygomis.

    Šis modelis buvo naudojamas ryšininkų, žvalgų ir kurjerių užduotims, kai reikėdavo greitai gabenti įsakymus, pranešimus ar žemėlapius. Radybą atpažinti padėjo ir būdingos konstrukcinės detalės, tarp jų – metalinė šoninė dėtuvė.

    Kur jis pagamintas ir kaip galėjo atsidurti upėje

    Motociklas siejamas su Auto Union AG – 1932 metais įkurta gamintojų grupe, vienijusia kelis prekės ženklus, tarp jų ir Audi. Karo metais gamyba buvo orientuota į kariuomenės poreikius, todėl NZ serija laikoma vienu iš vėlyvojo laikotarpio karinės technikos pavyzdžių.

    Vengrijos karo istorijos institucijų atstovai atkreipia dėmesį, kad ši Dunojus atkarpa gali būti naudota kaip karo meto atliekų ir technikos išmetimo vieta. Nusekus vandeniui upės dugne rasta ir daugiau sprogmenų bei amunicijos liekanų, todėl teritorija vertinama kaip potencialiai pavojinga ir reikalaujanti išminavimo bei atsargaus tyrimo.

    Po motociklu rasti žmonių palaikai

    Tyrėjams papildomų klausimų sukėlė po motociklu aptikti žmonių palaikai. Vokietijos karo kapų priežiūros organizacija Volksbund Deutsche Kriegsgräberfürsorge perėmė radinio ir palaikų paėmimo darbus ir nurodė, kad jie priskiriami dviem Vermachto kariams.

    „Atpažinimo žetonai išliko gerai, todėl tikimasi nustatyti žuvusiųjų tapatybes“, – teigė su paėmimu dirbę organizacijos atstovai.

    Ar šie kariai buvo motociklu važiavę asmenys, kol kas nėra patvirtinta, tačiau tokia versija tiriama. Identifikavus žuvusiuosius, jie turėtų būti perlaidoti Vokietijos karių kapinėse Budaörse, kur palaidota daugiau nei 16 000 Vokietijos karių.

    Radiniui kontekstą suteikia ir miesto istorija: 1944 metais Budapeštą okupavo nacistinė Vokietija, o 1944–1945 metais čia vyko įnirtingas Budapešto mūšis. Būtent tokio laikotarpio chaose technika ir žmonės galėjo atsidurti upėje, o vėliau būti paslėpti po sąnašomis.

    Nusekęs Dunojus vis dažniau primena, kad klimato ir hidrologiniai svyravimai daro įtaką ne tik laivybai ar ekosistemoms, bet ir atveria istorinius sluoksnius. Tačiau kartu tokie atradimai kelia ir riziką, nes iš vandens išlendantys sprogmenys ar amunicija reikalauja skubaus tarnybų dėmesio.

  • Dunojui nusekus Budapešte iškeltas Wehrmacht motociklas DKW: beveik išsilaikęs po 80 metų

    Dunojui nusekus Budapešte iškeltas Wehrmacht motociklas DKW: beveik išsilaikęs po 80 metų

    Radiniui kelią atvėrė nusekęs Dunojus

    Budapešte, nusekus Dunojui, iš upės dugno buvo iškeltas Antrojo pasaulinio karo laikų Vokietijos kariuomenės Wehrmacht motociklas. Vengrijos Karo istorijos instituto ir muziejaus teigimu, tai modelis DKW NZ 350-1, sukurtas karo sąlygoms.

    Motociklas aptiktas prie Batthyány aikštės, priešais Vengrijos parlamentą. Iškėlimo metu jis buvo persigėręs vandeniu ir dumblu, todėl svėrė daugiau nei 200 kilogramų, tačiau didžioji konstrukcijos dalis išliko.

    Kas yra DKW NZ 350-1?

    DKW NZ 350 serija tarp to meto motociklininkų buvo vertinama dėl tvirtumo ir patikimumo, o NZ 350-1 variantas nuo 1944 metų buvo pritaikytas fronto poreikiams. Šis modelis išsiskyrė ir praktinėmis detalėmis, pavyzdžiui, purvo bei sniego grandikliu galinėje dalyje, skirtu apsaugoti grandinės pavarą.

    Muziejus nurodo, kad NZ 350-1 buvo gaminamas 1944–1945 metais, o iki karo pabaigos pagaminta kiek mažiau nei 12 000 vienetų. Dalis sprendimų, kaip pilkojo ketaus variklio blokas, siejami su karo metų žaliavų trūkumu, ypač aliuminio.

    Radinys restauruojamas, šalia aptikta ir daugiau daiktų

    Motociklas šiuo metu valomas ir konservuojamas muziejaus angare Budapešte. Specialistams svarbiausia stabilizuoti metalą ir kitas medžiagas, nes po ilgo buvimo vandenyje jos gali greitai irti, jei džiovinamos netinkamai.

    Pranešama, kad išdžiūvusioje upės vagos dalyje šalia motociklo rasta ir daugiau Antrojo pasaulinio karo laikų daiktų, įskaitant degalų kanistrą ir ekipuotės detales. Tokie radiniai leidžia tiksliau rekonstruoti, kaip ši vieta buvo naudojama karo pabaigoje ir pokariu.

    Po motociklu rasti dviejų karių palaikai

    Po transporto priemone aptikti dviejų vokiečių karių palaikai. Skelbiama, kad rasti asmens atpažinimo žetonai išliko labai gerai, todėl atsirado reali galimybė nustatyti žuvusiųjų tapatybę ir patikslinti jų istoriją.

    Tačiau muziejaus vertinimu, kol kas negalima vienareikšmiškai teigti, kad rasti asmenys žuvo būtent važiuodami šiuo motociklu. Neatmetama versija, kad vieta galėjo būti panaudota kaip duobė karo nuolaužoms ar atliekoms supilti po Budapešto apgulties, todėl daiktai ir palaikai galėjo atsidurti kartu vėliau.

    Kodėl tokie radiniai vis dažnesni?

    Pastaraisiais metais Europoje vis dažniau fiksuojami itin žemi upių vandens lygiai, atidengiantys anksčiau po vandeniu slėptas istorines liekanas. Archeologai ir muziejai pabrėžia, kad tokie laikotarpiai suteikia progą atrasti svarbių objektų, bet kartu kelia rizikų, nes staigus deguonies poveikis gali paspartinti radinių irimą.

    Budapešte iškeltas DKW NZ 350-1 yra ir technikos istorijos, ir karo paveldo liudijimas, kurį dabar bandoma išsaugoti ateities kartoms. Galutinės išvados apie radinio aplinkybes ir šalia rastų palaikų istoriją turėtų paaiškėti tęsiantis tyrimams.

  • Budapešte šventė persikėlė į išdžiūvusį Dunojaus dugną: vieni linksminasi, kiti bijo blogiausio

    Budapešte šventė persikėlė į išdžiūvusį Dunojaus dugną: vieni linksminasi, kiti bijo blogiausio

    Budapešte vis dažniau atsiveria Dunojaus upės dugnas, o vietos, kurios paprastai būna po vandeniu, virsta vaikščiojimo takais ir net spontaniškų vakarėlių erdvėmis. Prie Laisvės tilto vėl pasirodė vadinamoji Bado uola, kuri Vengrijoje laikoma aiškiu ženklu, kad upėje trūksta vandens.

    Pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašas, kuriame matyti naktinis vakarėlis išdžiūvusioje upės atkarpoje. Reakcijos išsiskyrė: daliai gyventojų tai pasirodė kaip netikėta pramoga, tačiau kiti įžvelgė niūrų signalą apie sparčiai besikeičiantį Europos vasarų klimatą.

    Dunojaus seklumas tampa nauja norma?

    Budapešto centre, ties Margit tiltu, po centrine atrama vis dažniau išnyra didelės dugno juostos. Vengrijos hidrologai ne kartą pabrėžė, kad žemi vandens lygiai Dunojuje paprastai siejasi su ilgais karščio laikotarpiais, mažesniu kritulių kiekiu baseine ir intensyvesniu garavimu.

    Pastarąjį dešimtmetį Europoje dažnėjančios karščio bangos ir užsitęsusios sausros vis labiau veikia didžiąsias upes. Dunojaus baseinas driekiasi per daugelį valstybių, todėl vandens lygį lemia ne tik vietiniai orai, bet ir situacija aukštupyje, įskaitant kritulius Alpėse ir sniego atsargas.

    Ką atidengia upės dugnas

    Miesto paveldosaugininkai anksčiau yra atkreipę dėmesį, kad seklėjant upe dugne matyti įvairių laikotarpių palikimas. Išnyrantys seni metalo objektai ar konstrukcijų fragmentai gyventojams tampa tarsi istorijos ekspozicija po atviru dangumi, tačiau specialistai primena, kad tai kartu rodo ir neįprastai žemą vandens būklę.

    Didėjant sausų plotų apimčiai, vis daugiau žmonių pėsčiomis keliauja nuo Margit salos link miesto pusės, fotografuoja panoramą ir stebi neįprastą vaizdą. Vis dėlto dalis ekspertų perspėja, kad tokie laikotarpiai nėra vien estetinė naujiena: ilgalaikis seklumas apsunkina laivybą, kenkia vandens ekosistemoms ir gali didinti vandens temperatūrą.

    Vakarėlis kaip klimato nuotaikų veidrodis

    Viešojoje erdvėje šis epizodas apibūdinamas kaip dviejų nuotaikų susidūrimas: vieni renkasi gyventi šia diena, kiti tą patį vaizdą priima kaip perspėjimą. Klimato kaitos kontekste toks kontrastas vis dažnesnis, kai ekstremalūs reiškiniai vieniems tampa neįprasta pramoga, o kitiems priminimu apie augančias rizikas.

    Šiltėjantis klimatas regione didina tikimybę, kad sausros kartosis, o žemi upių lygiai kartais truks ilgiau. Dėl to miestams, pramonei ir transportui tampa svarbu planuoti prisitaikymo priemones, pradedant vandens išteklių valdymu, baigiant infrastruktūros sprendimais, kurie atlaikytų dažnesnes ekstremalias sąlygas.

  • Rekordiškai nusekęs Dunojus Budapešte atvėrė karo relikviją: rastas beveik sveikas DKW motociklas

    Rekordiškai nusekęs Dunojus Budapešte atvėrė karo relikviją: rastas beveik sveikas DKW motociklas

    Dunojus nuseko iki rekordo

    Budapešte fiksuojant rekordiškai žemą Dunojaus vandens lygį, upės dugne atsivėrė tai, kas dešimtmečius buvo paslėpta dumble. Prie pat Vengrijos parlamento aptiktas beveik nepažeistas Antrojo pasaulinio karo laikų Vokietijos kariuomenės motociklas.

    Vietos Karo istorijos instituto ir muziejaus specialistai teigia, kad tokie radiniai pasitaiko itin retai, nes metaliniai objektai paprastai būna smarkiai korozijos paveikti. Šį motociklą, anot jų, nuo irimo ilgą laiką saugojo tankus Dunojaus dumblas.

    Koks tai motociklas?

    Identifikuotas modelis – DKW NZ 350-1, kurtas karo reikmėms ir gamintas nuo 1944 metų. Skaičiuojama, kad iki 1945 metų pabaigos buvo pagaminta apie 12 000 vienetų, todėl išlikę egzemplioriai šiandien vertinami ir kaip technikos istorijos, ir kaip karo laikotarpio liudijimai.

    DKW markė priklausė „Auto Union“ grupei, susiformavusiai 1932 metais, suvienijus kelis prekės ženklus, tarp jų ir „Audi“. DKW NZ serija išsiskyrė tuo, kad jos rėmo konstrukcijos buvo suvirinamos, o ne suvaržomos varžtais, kaip dalies ankstesnių modelių.

    Kartu rasta ir amunicijos

    Toje pačioje Dunojaus atkarpoje aptikta ir daugiau pavojingų karo laikų liekanų: prieštankinių minų, rankinių granatų fragmentų bei artilerijos sviedinių. Karo istorijos instituto atstovai neatmeta, kad ši vieta galėjo būti naudojama kaip karo šiukšlių ar ginklų liekanų išmetimo zona.

    Dėl tokių radinių įprastai kviečiami išminuotojai, o teritorija laikinai ribojama, kol objektai identifikuojami ir neutralizuojami. Vengrijos institucijos akcentuoja, kad nusekus upėms rizika aptikti sprogmenų didėja, todėl gyventojai raginami neliesti įtartinų daiktų ir apie juos pranešti tarnyboms.

    Kontekstas: Budapešto mūšis

    Istorinis fonas šioje vietoje ypač ryškus: 1944 metų pabaigoje ir 1945 metų pradžioje miestas tapo vienu kruviniausių fronto taškų regione. Budapešto mūšis vyko nuo 1944 metų spalio iki 1945 metų vasario, kai sovietų ir rumunų pajėgos susikovė su Vokietijos bei Vengrijos daliniais.

    Skaičiuojama, kad per kautynes žuvo apie 30 000 vokiečių, daugiau nei 17 000 vengrų ir maždaug 80 000 sovietų bei rumunų karių. Budapeštas buvo išlaisvintas 1945 metų vasario 13 dieną, o šiuolaikiniai radiniai upės dugne primena, kiek ilgai karo pėdsakai gali išlikti miesto aplinkoje.

    Specialistai motociklo būklę dar vertina, tačiau jau dabar aišku, kad tai ne tik netikėtas istorinis artefaktas, bet ir dar vienas signalas, kaip ekstremalūs vandens lygio svyravimai gali „iškelti“ praeities pavojus į paviršių. Artimiausiu metu sprendžiama, kaip radinį saugiai konservuoti ir paruošti eksponavimui.

  • Vengrijos poparto legenda György Kemény 90-ies: Budapešte atidaryta karjerą apibendrinanti paroda

    Vengrijos poparto legenda György Kemény 90-ies: Budapešte atidaryta karjerą apibendrinanti paroda

    Paroda, aprėpianti 7 dešimtmečius

    Budapešto rotušės Naujojoje galerijoje pristatoma György Kemény retrospektyva, apžvelgianti daugiau nei septynis dešimtmečius trunkančią kūrybą. Ekspozicija pristatoma kaip išsamus žvilgsnis į menininko kelią nuo plakatų ir poparto iki vėlyvųjų skaitmeninių abstrakcijų.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tai vienas retesnių atvejų, kai vienoje erdvėje sujungiami skirtingų laikotarpių darbai: tapybos reprodukcijos, plakatai, piešiniai, skaitmeniniai kūriniai ir skulptūros. Tokia apimtis leidžia sekti, kaip keitėsi Kemény vizualinė kalba ir temos.

    Plakatai, pakeitę Budapešto veidą

    Kemény dešimtmečiais kūrė plakatus, kurie tapo atpažįstama Budapešto gatvių vizualinio identiteto dalimi. Parodoje akcentuojama jo nuostata plakatą laikyti ne vien taikomąja grafika, o savarankišku meno kūriniu.

    Pasak kuratorių, būtent plakatuose ryškiausiai matomas menininko gebėjimas sujungti ironiją, žaismę ir aiškią, įtaigią kompoziciją. Tai artima šiuolaikinėms vizualinės komunikacijos tendencijoms, kai grafika vis dažniau vertinama kaip kultūros, o ne tik reklamos reiškinys.

    Lūžis Paryžiuje ir poparto įtaka

    Vienu svarbiausių karjeros posūkių įvardijama 1963 metais įvykusi kelionė į Paryžių, kur menininkas susidūrė su amerikietišku popartu ir Maxo Ernsto koliažų tradicija. Šių įtakų pagrindu gimę kūriniai vėliau tapo vienais ikoniškiausių Vengrijos poparto istorijoje.

    Ekspozicijoje taip pat atkuriamas tikro dydžio secco sienų tapybos darbas, buvęs Ferenc Kőszeg buto tarnaitės kambaryje. Šis kūrinys pristatomas kaip vienas embleminių laikotarpio ženklų, padedantis suprasti poparto skverbimąsi į privačias erdves ir kasdienybės estetiką.

    „Kemény meninė laikysena pasižymi tiesumu, atvirumu, neformalumu, humoru ir žaismingumu“, – sakė meno istorikas Dávid Fehér.

    Paroda išryškina ir vėlesnius stiliaus virsmus: spalvingą poparto etapą pakeitė juodai balti siurrealistiniai piešiniai, vėliau atsirado ekspresyvūs flomasterio ir kreidos darbai. Nuo 2000-ųjų menininko kūryboje vis svarbesnės tapo skaitmeninės technologijos, o skaitmeninis menas įsitvirtino kaip pagrindinis įrankis.

    Kemény kūrė ir Budapešto festivalio orkestro vizualinį identitetą, taip pat 1990-aisiais vykusių Budapešto meno ekspozicijų grafinę kryptį. Jo darbų yra Vengrijos nacionalinės galerijos, Ludwig muziejaus bei Walker meno centro Mineapolyje kolekcijose, o retrospektyva veiks iki rugpjūčio 31 dienos.

  • Dunojus rekordiškai nuseko: kruiziniai laivai įstrigo prie Budapešto, dalis reisų atšaukta

    Vengrijoje fiksuojamas itin žemas Dunojaus vandens lygis sutrikdė kruizinių laivų eismą ir turizmo planus. Į šiaurę nuo Budapešto keli laivai nebegalėjo tęsti maršruto, o dalis pažintinių reisų šią savaitę buvo atšaukta.

    Vengrijos vandens išteklių institucijos duomenimis, ryte Budapešte vandens lygis buvo nusileidęs net žemiau ankstesnio istorinio minimo, užfiksuoto prieš aštuonerius metus. Tokios sąlygos laivybai kritinės, nes mažėja gylis farvateryje ir didėja rizika užplaukti ant seklumų.

    Pagrindinė problema yra ne vien žemas vanduo, bet ir tai, kad kai kuriuose upės ruožuose susidaro seklumos, kurios tampa neįveikiamos didesnės grimzlės laivams. Todėl net ir techniškai tinkami laivai kartais priversti laukti uostuose, perskirstyti keleivius į autobusų pervežimus arba koreguoti kelionės planą.

    Vandens lygio svyravimai Dunojuje vasarą nėra naujiena, tačiau pastaraisiais metais jie vis dažniau pasiekia ribas, kurios riboja komercinę laivybą. Laivybos bendrovės ir uostai bando prisitaikyti, tačiau, kaip pripažįsta sektoriaus atstovai, kritinių dienų skaičius didėja.

    MAHART-PassNave vadovas Laszlo Šomodi teigė, kad tarptautiniai kruiziniai laivai kol kas dar gali atplaukti į Vengriją, tačiau dalis jų priversti laukti arba nebegali tęsti maršruto dėl per mažo gylio. Tai ypač juntama maršrutuose, kur apkrovos tenka šiauriniams uostams, tarp jų Dėrui ir Komaromui.

    „Matome ilgalaikę tendenciją, kai vandens lygis vis dažniau nukrenta žemiau laivybai kritinių ribų, todėl tenka koreguoti reisus“, – sakė Laszlo Šomodi.

    Skaičiuojama, kad tarptautiniai upių kruizai yra vienas svarbiausių Vengrijos turizmo ir laivybos segmentų: per metus jais keliauja apie 600 000 turistų. Dėl dabartinės situacijos kai kurie kruiziniai laivai įstrigo Budapešte ir pietiniame Mohačo mieste, nes nebegali saugiai tęsti kelionės.

    Pasak bendrovės, vien liepos užsakymų skaičius jau sumažėjo 18 proc., o šią savaitę teko visiškai stabdyti dalį ekskursinių reisų į miestus į šiaurę nuo Budapešto. Tikimasi, kad situacija artimiausiu metu turėtų švelnėti, jei prognozuojami krituliai iš tiesų pakels upės lygį.

    Žemas upių vanduo šią vasarą tampa platesnio reiškinio dalimi: daugelyje Europos regionų fiksuojami karščiai ir kritulių stoka. Tai veikia ne tik turizmą, bet ir transporto infrastruktūrą, energetiką bei logistiką, nes upės tradiciškai yra svarbūs vidaus transporto koridoriai.

    Kai kuriose šalyse karštis jau verčia imtis nestandartinių sprendimų: pavyzdžiui, oro uostuose tenka vėsinti dangas, o geležinkelių operatoriai stiprina bėgių ir riedmenų stebėseną. Vis dažniau pasitelkiamas ir DI, taip pat dronai, kad būtų greičiau aptinkami deformacijų ar perkaitimo židiniai ir būtų galima mažinti vėlavimų mastą.

    Kruizinių kelionių rinkoje tokie sutrikimai turi tiesioginį poveikį: turistai, rinkdamiesi maršrutus, vis daugiau dėmesio skiria kelionės patikimumui ir galimoms alternatyvoms, jei upės lygis staiga nukristų. Tai reiškia, kad bendrovėms tenka planuoti atsarginius scenarijus, o keliautojams vis dažniau siūlomi mišrūs maršrutai, derinant laivą ir sausumos pervežimus.

  • Budapešte atkurti senovės Romos gyventojų veidai: ką apie juos pasako kaukolės ir DNR tyrimai

    Budapešte atkurti senovės Romos gyventojų veidai: ką apie juos pasako kaukolės ir DNR tyrimai

    Romėnai, kuriuos galima sutikti akimis

    Budapešto Akvinkumo muziejuje pristatyta paroda, kurioje beveik 2 000 metų senumo Romos laikų gyventojai tarsi sugrįžta į dabartį. Iš senovės miesto Akvinkumo kapinynuose rastų kaukolių sukurti realistiški veidų rekonstrukcijų modeliai, eksponuojami greta originalių radinių.

    Parodos idėja paprasta, bet paveiki: archeologiniai kaulai dažnai lieka tik inventoriaus numeriais saugyklose, o čia jie paverčiami atpažįstamais žmonėmis. Lankytojams rodoma, kaip galėjo atrodyti valstietė, karys, vaikas ar vergas Romos imperijos pasienyje.

    „Kasinėjimuose randame kaukoles, skeletus, juos dokumentuojame, apytikriai nustatome lytį, ir tuo viskas baigiasi. Kūnai neturi svorio, neturi gyvenimo, neturi sielos“, – sakė archeologas ir parodos bendraautoris Lorántas Vassas.

    „Rengdami šią parodą svarstėme, kas nutiktų, jei šiuos žmones priartintume prie lankytojų, pasitelkę radinius, įrašų informaciją, antropologijos ir archeogenetikos rezultatus“, – sakė Lorántas Vassas.

    Kaip kuriamas veidas iš kaukolės

    Veidų atkūrimo procesas prasideda nuo tikslaus kaukolės formos ir struktūros įvertinimo. Antropologai pagal kaulų ypatybes gali nustatyti amžių, lytį, apytikslį ūgį, kai kuriais atvejais ir patirtas traumas ar ligas, kurios paliko pėdsakus kaule.

    Rekonstrukcijose taikomi ir genetiniai duomenys, kai įmanoma išgauti DNR. Tokie tyrimai gali padėti tikslinti biologinę kilmę ir kai kuriuos išvaizdos bruožus, pavyzdžiui, tikėtiną akių, plaukų ar odos pigmentaciją, nors tai dažniausiai pateikiama kaip tikimybinis, o ne absoliučiai tikslus rezultatas.

    Parodoje pristatomi modeliai sukurti naudojant 3D spausdintuvu pagamintas kaukolių kopijas. Veidų rekonstrukcijų autorė Emese Gábor pirmiausia studijuoja kaulų anatomiją, o vėliau sluoksnis po sluoksnio atkuria minkštuosius audinius, raumenis ir individualius veido bruožus.

    Kiek čia mokslo, o kiek vaizduotės

    Nors veidai paremti moksline metodika, prie jų pateikiamos biografijos nėra istorinė tiesa. Parodos kuratoriai pasirinko suteikti atkurtiesiems personažams vardus, profesijas ir galimas gyvenimo istorijas, remdamiesi tuo, ką istorikai ir archeologai žino apie kasdienybę Akvinkume.

    Akvinkumas buvo romėniškas miestas ir karinis centras dabartinio Budapešto teritorijoje, tuometinėje Panonijos provincijoje. Toks pasienio miestas buvo daugiakulturis: čia maišėsi kariai, amatininkai, atvykėliai, vietiniai gyventojai, o socialinė hierarchija nuo elito iki vergų atsispindėdavo ir laidojimo papročiuose.

    „Tai yra fikcija. Deja, tikrųjų šių žmonių vardų nežinome. Į jų įsivaizduojamas istorijas bandėme sudėti viską, ką pasiūlė antropologija ir genetikos tyrimai. Bet kad ir kaip būtų, tai vis tiek fikcija“, – sakė archeologas ir parodos bendraautoris Péteras Vámosas.

    Tokiu sprendimu siekiama ne apgauti, o padėti lankytojui susieti mokslinius duomenis su žmogišku pasakojimu. Kuratoriai pabrėžia, kad pateikiamos istorijos yra tikėtini scenarijai, sudėlioti iš radinių, epigrafinių užuominų, regiono istorijos ir Romos laikų vardų suteikimo tradicijų.

    Parodoje greta veidų rekonstrukcijų galima pamatyti ir atkurtą laidojimo vietos fragmentą bei Romos laikų mumiją. Paroda Akvinkumo muziejuje Budapešte veiks iki 2027 metų spalio 31 dienos.

  • Čempionų lygos finalas Budapešte: „Paris Saint-Germain“ po 11 m baudinių įveikė „Arsenal“

    Čempionų lygos finalas Budapešte: „Paris Saint-Germain“ po 11 m baudinių įveikė „Arsenal“

    Finalą nulėmė 11 metrų serija

    Budapešte, Puskás arenoje, Čempionų lygos finalas baigėsi „Paris Saint-Germain“ triumfu po baudinių serijos prieš „Arsenal“. Po 120 minučių rezultatas buvo 1:1, o 11 metrų baudiniuose PSG laimėjo 4:3.

    Lemiamu momentu „Arsenal“ gynėjas Gabrielis Magalhãesas nepataikė į vartus, o Paryžiaus klubas apgynė titulą. Rungtynes stebėjo pilnutėlė arena, o finalas pateisino nervų mūšio etiketę.

    Greitas įvartis ir atsakymas nuo žymos

    Londono klubas į priekį išsiveržė pačioje rungtynių pradžioje, kai pasižymėjo Kai Havertzas. Po PSG klaidos gynyboje vokietis iš arti užbaigė ataką ir „Arsenal“ anksti įgijo pranašumą.

    Paryžiečiai ilgai ieškojo kelių iki varžovų vartų, o „Arsenal“ kurį laiką sėkmingai gynėsi žemiau, ribodamas erdves PSG greitajai puolimo linijai. Pirmajame kėlinyje itin ryškių progų PSG praktiškai nesukūrė.

    Lyginti rezultatą pavyko antrajame kėlinyje, kai Ousmane’as Dembélé realizavo 11 metrų baudinį. Baudinis buvo skirtas po pražangos baudos aikštelėje prieš Khvichą Kvaratskhelią.

    Pratęsime įvarčių nebuvo

    Po išlyginamojo įvarčio žaidimas atsivėrė, tačiau PSG ir toliau atrodė aštresnė komanda. Vienu iš pavojingiausių epizodų tapo Kvaratskhelios smūgis, po nedidelio rikošeto sudrebinęs skersinį.

    Per likusį laiką ir pratęsimą abi komandos turėjo momentų, bet įvarčio taip ir nerado. Toks scenarijus Čempionų lygos finale pasitaiko retai, o šįkart sprendimas persikėlė į 11 metrų baudinių seriją.

    Baudiniuose tvirčiau sužaidė PSG, kuris realizavo keturis smūgius ir galiausiai iškėlė trofėjų. „Arsenal“, nepaisant sėkmingo sezono vietinėse varžybose, taip ir liko be pirmojo klubo istorijoje Čempionų lygos titulo.

    „Tai buvo finalas, kuriame vienas netikslus smūgis galėjo nuspręsti viską, o mums pavyko išlikti ramiems iki galo“, – sakė PSG atstovas po rungtynių.