CP v2

Tag: Bulvių patiekalai

  • Močiutės taip ruošdavo jaunų bulvių puodą: pamirštas triukas suteikia kremiškumo ir skonio

    Jaunos bulvės yra vienas laukiamiausių vėlyvo pavasario ir vasaros pradžios produktų. Jos išsiskiria plona odele, didesniu vandens kiekiu ir švelniu skoniu, todėl dažnai pakanka tik druskos, krapų ar sviesto.

    Tačiau seniau kaimuose jaunos bulvės neretai būdavo ne tik verdamos, bet ir troškinamos grietinėje. Toks būdas sukuria švelnų pieno aromatą, o bulvės tampa minkštos, vientisos tekstūros ir tarsi apgaubtos aksominiu padažu.

    Gaminant grietinėje svarbų vaidmenį atlieka bulvių krakmolas. Kaitinant jis natūraliai tirština skystį, todėl padažas sutankėja be papildomų tirštiklių, o bulvių paviršius pasidengia lengvai kremiška plėvele.

    Mitybos požiūriu jaunos bulvės yra kalio šaltinis, o šis mineralas svarbus normaliai raumenų veiklai ir kraujospūdžio reguliavimui. Jose taip pat yra vitamino C, nors jo kiekis mažėja ilgai laikant ar per ilgai kaitinant, todėl verta virti trumpiau ir neperdžiovinti.

    Norint, kad troškinys pavyktų, verta rinktis panašaus dydžio bulves, kad jos išvirtų tolygiai ir neištižtų. Grietinę geriausia kaitinti švelniai, neperverdant, nes per stipri kaitra gali pakeisti tekstūrą ir padažas taps grūdėtas.

    Toks patiekimas tinka ir kaip pagrindinis patiekalas, ir kaip garnyras: jis dera su keptu kiaušiniu, šviežiomis daržovėmis, lengvais mėsos ar žuvies patiekalais. Tai paprasta, bet soti klasika, kurią verta prisiminti, kai norisi sezoninio skonio be sudėtingų ingredientų.

  • Vietoj keptos menkės gaminu islandišką troškinį: kremiškas plokkfiskur nustebins

    Jei atsibodo įprasta kepta menkė, verta išbandyti plokkfiskur – tradicinį islandišką žuvies ir bulvių troškinį. Iš pradžių tai buvo praktiškas būdas panaudoti likusią virtą žuvį ir bulves, o šiandien patiekalas laikomas Islandijos virtuvės klasika.

    Plokkfiskur pavadinimas siejamas su islandišku žodžiu, reiškiančiu plėšyti ar smulkinti. Todėl tai nėra nei skysta žuvienė, nei vientisa tyrė – patiekale turi jaustis atskiri žuvies ir bulvių gabalėliai, sujungti sodriu, sviestiniu padažu.

    Dažniausiai naudojama balta žuvis, pavyzdžiui, menkė, o pagrindą sudaro virtos bulvės ir svogūnai. Viskas trumpai pašildoma tirštame padaže, kad skoniai susijungtų, o tekstūra išliktų puri ir švelni.

    Šiuolaikinėse versijose plokkfiskur neretai perkeliamas į kepimo indą, apibarstomas sūriu ir trumpai užkepamas, kol susidaro auksinė plutelė. Taip gaunamas dar sotesnis variantas, kuris tinka ir kaip šeimos vakarienė, ir kaip savaitgalio pietūs.

    Patiekiant įprasta negailėti smulkintų laiškinių česnakų arba svogūnų laiškų, kurie suteikia gaivumo. Šis patiekalas patogus ir tuo, kad leidžia panaudoti žuvies bei bulvių likučius, o skonis išlieka ryškus ir naminis.