Tag: Bundesveras

  • Lenkų „WB Electronics“ plečiasi Vokietijoje: „Warmate“ bandymuose – 100 proc. pataikymų

    Lenkijos gynybos sektoriaus bendrovė „WB Electronics“ Vokietijoje oficialiai pradėjo savo dukterinės įmonės veiklą ir pristatė technologijas, tarp jų – „Warmate“ šeimos klajojančią amuniciją, kuri bandymuose pasiekė 100 proc. pataikymų tikslumą.

    Apie plėtrą pranešta antradienį, lapkričio 10 dieną: startavo „WB Germany“ Berlyne, taip pat įkurta nauja technologijų įmonė Bavarijoje.

    Bendrovė pabrėžia, kad Vokietiją vertina ne tik kaip pardavimų rinką – siekiama plėtoti bendradarbiavimą su vietos įmonėmis ir dalyvauti europiniuose projektuose, susijusiuose su palydovine ryšio infrastruktūra ir saugumu.

    Vokietijos žiniasklaidoje atkreipiamas dėmesys, kad biuras įkurtas priešais Federalinę gynybos ministeriją, o vienas tikslų – būti pastebėtiems Bundesvero ir dalyvauti jo pirkimuose, kuriems svarbi sąlyga gali būti gamyba Vokietijos teritorijoje.

    „Warmate“ demonstracija Bundesverui

    Tekste primenama, kad 2026 metų rugsėjį, per Bundesvero vykdytus bandymus, buvo demonstruoti „WB“ grupės sprendimai.

    Tarp jų – „Warmate“ šeimos klajojanti amunicija, kuri, kaip nurodoma, tuomet pasiekė 100 proc. pataikymų rezultatus ir parodė atsparumą elektroninės kovos priemonėms.

    Technologijos, tikrintos karo sąlygomis

    Nurodoma, kad tai vienas sprendimų, kuris buvo išbandytas realiomis karo sąlygomis, įskaitant kovinius veiksmus Ukrainoje.

    Pasak publikacijoje cituojamų vertinimų, po 2022 metų ir Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą „WB“ sprendimų vertė išaugo, o jų naudojimas tapo platesnis.

  • Miunchene įsikūrusi „SE3“ pritraukė 27,04 mln. eurų erdvinei žvalgybai autonominėms gynybos sistemoms

    Miunchene įsikūrusi „SE3“ pritraukė 27,04 mln. eurų erdvinei žvalgybai autonominėms gynybos sistemoms

    Miunchene įsikūrusi erdvinės žvalgybos (angl. spatial intelligence) bendrovė „SE3“ pritraukė 27,04 mln. eurų A serijos investiciją – įmonė kuria programinę įrangą autonominėms sistemoms, pirmiausia gynybos srityje.

    Apie finansavimo etapą pranešė „EU-Startups“: raundui vadovavo „Accel“, taip pat dalyvavo „Keen“, „Lakestar“ ir „Seedcamp“.

    „SE3“ technologija skirta tam, kad mašinos galėtų „matyti“ ir suprasti fizinę aplinką: bendrovė jungia kompiuterinę regą ir dirbtinį intelektą, kad jutiklių duomenys virstų erdviniu suvokimu ir leistų sistemoms veikti autonomiškai.

    Bendrovė pabrėžia, kad sprendimai kuriami sudėtingoms sąlygoms, kur patikimumas kritinis – pavyzdžiui, kai trikdoma palydovinė navigacija, o tai gynybos technologijoms yra itin jautri tema.

    Kam bus panaudotos investicijos

    „SE3“ teigia, kad pritrauktas kapitalas bus skirtas plėsti inžinerijos, komercijos ir operacijų komandas bei pasirengti vykdyti daugiau sutarčių augant apimtims.

    Įmonė taip pat ketina stiprinti savo buvimą Vokietijoje ir Ukrainoje, atidaryti biurą Jungtinėje Karalystėje ir toliau plėstis Europoje. Artimiausiu metu pagrindinis dėmesys išlieka gynybai.

    Pasak bendrovės, nuo 2027 metų ji planuoja plačiau žvalgytis ir į civilines sritis – robotiką, pagalbą ekstremaliųjų situacijų metu ir kitas taikymo kryptis, kuriose tenka dirbti sudėtingoje aplinkoje.

    „Dirbant gynybos srityje mūsų technologija privalo veikti lauko sąlygomis, spaudimo akivaizdoje“, – investicijų paskelbimo proga sakė „SE3“ vadovas ir vienas įkūrėjų Lukas Köstler.

    Technologijos šaknys – Miuncheno technikos universitete

    „SE3“ įkurta 2023 metais. Įkūrėjai – Lukas Köstler (vadovas), Simon Klenk (technologijų vadovas) ir vyriausiasis mokslo vadovas profesorius Danielis Cremers.

    Bendrovė išaugo iš Danielio Cremers kompiuterinės regos laboratorijos Miuncheno technikos universitete (TUM), kur L. Köstler ir S. Klenk dirbo su doktorantūros projektais kompiuterinės regos ir robotikos srityse.

    Profesorius D. Cremers vadovauja TUM kompiuterinės regos ir DI krypčiai ir yra gavęs Gottfriedo Wilhelmo Leibnizo premiją – vieną prestižiškiausių Vokietijos mokslo apdovanojimų.

    Kaip veikia „SE3“ sprendimas

    Bendrovė teigia kurianti platformai nepriklausomą „programinės erdvinės žvalgybos sluoksnį“ nepilotuojamoms sistemoms. Idėja – sujungti skirtingų gamintojų dronus ir antžemines transporto priemones į bendrą ekosistemą.

    „SE3“ aiškina, kad jos programinė įranga sujungia įvairių sistemų jutiklių duomenis į bendrą 3D aplinkos vaizdą, taip suteikdama pilnesnį erdvinį situacijos supratimą.

    Taip pat nurodoma, kad sprendimas gali „valdyti spiečių“ – optimizuoti kiekvienos sistemos elgseną, maršrutus ir pozicijas, remiantis reljefo ir aplinkos suvokimu. Operatoriai esą gali komandų dalį perduoti balsu.

    Dar viena akcentuojama detalė – programinė įranga veikia „edge“ principu, t. y. lokaliai pačiuose įrenginiuose, o ne tik debesijoje. Tai svarbu, kai ryšys nestabilus arba aplinka yra aktyviai trikdoma.

    „SE3“ taip pat pabrėžia moduliškumą ir suderinamumą su skirtingais tiekėjais – anot įmonės, tokios iniciatyvos kaip MOSA ir Vokietijos programa MOSABw palengvina ginkluotosioms pajėgoms skirtingų gamintojų sistemų derinimą.

    Bendrovė praneša, kad per pastaruosius dvejus metus pristatė tūkstančius sistemų ir dirba su keliais kontraktais Ukrainoje bei su Vokietijos ginkluotosiomis pajėgomis – Bundesveru. Tarp partnerių įvardijami ir gynybos sektoriaus žaidėjai, tokie kaip HENSOLDT, taip pat įmonės „Auterion“ ir „ERC System“.

  • Tyrimas: daugiau nei 60 proc. Vokietijos kariuomenės moterų patyrė seksualinį priekabiavimą

    Tyrimas: daugiau nei 60 proc. Vokietijos kariuomenės moterų patyrė seksualinį priekabiavimą

    Daugiau nei 60 proc. Vokietijos ginkluotosiose pajėgose tarnaujančių moterų yra patyrusios seksualinio pobūdžio nederamą elgesį – nuo nepadorių replikų iki fizinio priekabiavimo, rodo naujas tyrimas.

    Tyrimo rezultatus trečiadienį pristatė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas. Apie tai skelbiama „Euronews“ publikuotoje medžiagoje.

    Tyrimu siekta įvertinti tikrąjį neoficialiai nutylimų atvejų mastą: anoniminėje internetinėje apklausoje dalyviai atsakė į 41 detalų klausimą. Pasak ministro, mažiau nei trečdalis tokių atvejų buvo oficialiai pranešti.

    Vokietijos kariuomenės vadas generolas Carstenas Breueris teigė, kad seksualizuoto nederamo elgesio mastas gali būti 3–5 kartus didesnis nei rodo registruoti pranešimai.

    Kaip vertintas priekabiavimas

    Apklausoje taikyta keturių lygių sistema. Pirmojoje kategorijoje fiksuotos seksualizuotos pastabos ir nepadorūs komentarai – apie tokią patirtį nurodė beveik 40 proc. apklaustų moterų ir 16 proc. vyrų.

    15 proc. respondentų teigė buvę priekabiaujami vaizdais – pavyzdžiui, jų valia padarytomis ar dirbtiniu intelektu pakeistomis nuotraukomis. 9 proc. moterų ir 3 proc. vyrų nurodė patyrę fizinį užpuolimą.

    Dar sunkiausią kategoriją – atvirą seksualinį smurtą – įvardijo po 2 proc. tiek moterų, tiek vyrų.

    Pažymima, kad realūs skaičiai gali būti ir didesni: maždaug trečdalis apklaustųjų teigė nepranešę apie patirtą nederamą elgesį dėl nepasitikėjimo vadovybe arba abejonių, ar tyrimas bus rimtas.

    Pistorius pristatė veiksmų planą

    Gynybos ministras kartojo laikantis nulinės tolerancijos pozicijos ir žada tai paremti konkrečiais sprendimais. Bundesveras nurodė, kad veiksmų planas remiasi trimis kryptimis: prevencija, profesionalesniu tyrimų organizavimu ir pagalba nukentėjusiesiems.

    Prevencijos dalyje numatoma, kad seksualizuoto nederamo elgesio tema taps privaloma kvalifikacijos programų dalimi, o mokymai bus vykdomi visais pasirengimo lygiais nuo pat tarnybos pradžios.

    Taip pat planuojama aiškiau apibrėžti kontaktinius taškus, pranešimo grandinę ir procedūras. Be to, drausminės nuobaudos turėtų būti viešai paskelbiamos kario padaliniui – siekiant skaidrumo ir atgrasymo.

    Pistorius pabrėžė, kad problema – ne tik informacijos apie pranešimo kanalus stoka, bet ir pasitikėjimo jais trūkumas. Pasak jo, vadovaujančių pareigų nebeturėtų eiti tie, kurie netoleruoja elgesio standartų arba nuosekliai nereaguoja į pažeidimus.

    Pagalba ir politinės diskusijos

    Pagalbos dalyje svarstomas anoniminis pranešimų kanalas, kad žmonėms nereikėtų remtis tik tiesioginio vadovo pasitikėjimu. Spalio pabaigoje C. Breueris skubiai inicijavo karštąją liniją.

    Pagalbos linija pavadinta „HELP“ – nukentėjusieji gali pranešti apie incidentus ir gauti konsultacijas. Šiuo metu ji veikia nuo 8 iki 18 valandos, tačiau ateityje planuojama užtikrinti pasiekiamumą visą parą, taip pat numatyta psichosocialinė parama tyrimų metu.

    Diskusijose dalis politikų, ypač Žaliųjų atstovai, ragina įkurti išorinę pranešimų instituciją už padalinių ribų, kad tarnaujantieji neprivalėtų kreiptis tik į savo vadus.

    Tyrimą užsakė buvusi Vokietijos parlamento įgaliotinė ginkluotosioms pajėgoms Eva Högl prieš baigiantis jos kadencijai 2024 metais. Apklausa atlikta Bundesvero Karo istorijos ir socialinių mokslų centro Potsdame: į tyrimą kreiptasi į maždaug 25 000 karių, atsakė apie 18 proc., o rezultatai laikomi reprezentatyviais. Ministro teigimu, tokie tyrimai bus kartojami reguliariai.

  • Vokietija ruošiasi pirkti Ukrainos raketodronus Bars: 1 000 km smūgis ir nauja grėsmė Maskvai

    Vokietija ruošiasi pirkti Ukrainos raketodronus Bars: 1 000 km smūgis ir nauja grėsmė Maskvai

    Vokietija svarsto įsigyti Ukrainoje sukurtus reaktyvinius smogiamuosius bepiločius Bars, vadinamus raketodronais. Apie galimą sandorį skelbiama, kad susitarimas dėl pirmosios partijos galėtų būti pasiektas artimiausiomis savaitėmis.

    Jei sprendimas būtų patvirtintas, tai būtų vienas pirmųjų viešai žinomų atvejų, kai Vokietija savo ginkluotosioms pajėgoms perka Ukrainos sukurtą puolamąją ginkluotę. Toks žingsnis atspindi platesnį Europos siekį greičiau perimti karo sąlygomis patikrintus sprendimus.

    Kas yra Bars raketodronas

    Bars priskiriamas ilgo nuotolio smogiamiesiems dronams su reaktyviniu varikliu, skirtiems taikiniams toli už fronto linijos. Tokios platformos naudojamos kariniams objektams, logistikai ir kritinei infrastruktūrai atakuoti.

    Ukrainos šaltiniuose minimas deklaruojamas nuotolis iki 1 000 kilometrų, nors ankstesniuose pranešimuose buvo nurodomas ir maždaug 800 kilometrų atstumas. Skirtumai paprastai aiškinami skirtingomis versijomis bei nuolatiniu sistemos tobulinimu.

    Skelbiama, kad kovinės galvutės masė taip pat priklauso nuo komplektacijos: anksčiau buvo minėta iki 60 kilogramų, o naujesniuose vertinimuose nurodoma iki 105 kilogramų. Teigiama, kad greitis gali viršyti 700 kilometrų per valandą.

    Bendra gamyba ir Build with Ukraine kryptis

    Pranešama, kad Bars jau gaminamas Ukrainos ir Vokietijos bendros įmonės formatu, o pirmoji Berlyno finansuota partija Ukrainą pasiekė spalio mėnesį. Tokia schema leidžia išplėsti gamybos apimtis ir sumažinti riziką, kylančią dėl Rusijos smūgių gynybos pramonės objektams Ukrainoje.

    Bendradarbiavimas siejamas su Build with Ukraine iniciatyva, kurios esmė yra Ukrainos ginkluotės gamybos perkėlimas arba plėtra už šalies ribų. Tai suteikia partneriams galimybę perimti realiomis kovos sąlygomis patikrintas technologijas ir greičiau jas integruoti.

    Kodėl Vokietijai reikia ilgo nuotolio ginklų

    Vokietija plečia ilgo nuotolio pajėgumus platesnės modernizacijos kontekste, kurį paspartino Rusijos invazija į Ukrainą ir išaugęs saugumo neapibrėžtumas Europoje. Akcentuojamas poreikis turėti priemones, leidžiančias tiksliai smogti dideliais atstumais.

    Viešumoje taip pat minimi svarstymai dėl JAV tolimojo nuotolio sparnuotųjų raketų „Tomahawk“ bei kitų alternatyvų. Šių sistemų tiekimą riboja gamybos apimtys ir ilgi terminai, todėl ieškoma sprendimų, kuriuos būtų galima gauti greičiau.

    Raketodronų logika remiasi ne tik vieno smūgio efektyvumu, bet ir galimybe panaudoti didesnius kiekius, siekiant perkrauti priešo oro gynybą. Tokiame scenarijuje kaina, gamybos mastelis ir pristatymo tempas tampa ne mažiau svarbūs nei techninės charakteristikos.

    „Šiuolaikiniame kare neužtenka turėti tik kelias itin brangias tolimojo nuotolio priemones, reikia ir masės, kad būtų galima vykdyti daug smūgių“, – sakė Bundesvero atstovas, komentuodamas poreikį didinti tolimojo nuotolio arsenalą.

    Jeigu bandymai ir vertinimai Vokietijoje būtų sėkmingi, Bars galėtų tapti dar vienu pavyzdžiu, kaip Ukrainos karo patirtis tiesiogiai veikia Europos gynybos planavimą. Kartu tai signalizuotų, kad Europoje vis labiau vertinama greita inovacijų sklaida ir gamybos partnerystės.

  • Vokietija meta iššūkį Muskui: kurs savo „Starlink“ su 1 200 palydovų ir karine žvalgyba

    Vokietija meta iššūkį Muskui: kurs savo „Starlink“ su 1 200 palydovų ir karine žvalgyba

    Vokietija rengiasi kurti nuosavą didelės apimties palydovinę infrastruktūrą, kuri turėtų sumažinti priklausomybę nuo komercinių ryšio tiekėjų ir sustiprinti Bundesvero gebėjimą veikti krizių bei karo metu. Pagal dabartinę koncepciją numatoma dviejų segmentų sistema, apjungianti ryšį ir žvalgybą.

    Pirmasis segmentas būtų karinio ryšio tinklas, kurį sudarytų apie 200 palydovų žemojoje Žemės orbitoje. Vokietijos žiniasklaida šį sprendimą apibūdina kaip Bundesverui skirtą „Starlink“ analogą, nes tokia architektūra užtikrina didesnį atsparumą sutrikimams ir greitesnį duomenų perdavimą.

    Antrasis segmentas, žinomas kaip SPOCK 2, galėtų apimti iki 1 000 palydovų, skirtų nuolatiniam mūšio lauko stebėjimui. Planuojama, kad konstelacija remsis pažangiais vaizdinimo sprendimais, įskaitant radarinius jutiklius, leidžiančius matyti situaciją ir tada, kai trukdo debesuotumas ar tamsa.

    Sprendimą spartinti tokio tipo pajėgumus stipriai paveikė karo Ukrainoje patirtys, kai palydovinis ryšys tapo kritiškai svarbus koordinuojant padalinius, perduodant žvalgybos informaciją ir valdant bepiločius orlaivius. Berlynas vis dažniau akcentuoja, kad strateginė komunikacija neturėtų priklausyti vien nuo privačių bendrovių sprendimų ar geopolitinių rizikų.

    Šiuo metu Bundesveras daugiausia remiasi keliais dideliais geostacionarios orbitos palydovais, veikiančiais maždaug 36 000 kilometrų aukštyje. Toks modelis turi privalumų dėl ilgaamžiškumo, tačiau yra labiau pažeidžiamas ir suteikia mažiau lankstumo, o signalo delsa paprastai didesnė nei žemojoje orbitoje veikiančiose sistemose.

    Žemojoje orbitoje esantys palydovai leidžia sumažinti delsą ir didinti tinklo patikimumą, nes ryšys gali būti perskirstomas tarp daugybės mazgų. Vis dėlto tai reiškia trumpesnį palydovų tarnavimo laiką ir būtinybę reguliariai papildyti konstelaciją, todėl ilgalaikės eksploatacijos kaštai tampa itin svarbia projekto dalimi.

    Dėl ryšio segmento įgyvendinimo varžosi konsorciumas, kuriame minimos „Airbus Defence and Space“, OHB ir „Rheinmetall“. Pastarajai dalyvavimas reikštų platesnį žingsnį į kosmoso technologijų sritį, greta tradiciškai dominuojančių sausumos ginkluotės ir amunicijos projektų.

    Vokietijoje viešai aptariama, kad karinių kosmoso pajėgumų plėtra gali kainuoti dešimtis milijardų eurų, o vien konstelacijos palaikymas ir nuolatinis atnaujinimas kasmet gali atsieiti apie 1 000 000 000 eurų ar daugiau. Toks mastas atspindi bendrą Europos kryptį investuoti į suverenius ryšio, žvalgybos ir atsparumo sprendimus, kurie tampa neatsiejami nuo šiuolaikinės gynybos planavimo.

  • Vokietijoje statybų metu aptiktas beveik sveikas Antrojo pasaulinio karo StuG III: kas su juo bus toliau

    Vokietijoje statybų metu aptiktas beveik sveikas Antrojo pasaulinio karo StuG III: kas su juo bus toliau

    Vokietijos šiaurės vakaruose, prie Šiaurės jūros esančioje Nordholco karinio jūrų laivyno aviacijos bazėje, statybų darbai baigėsi netikėtu radiniu. Darbininkai smėlyje aptiko beveik nepažeistą Antrojo pasaulinio karo laikų šturmo pabūklą StuG III, kuris po žeme išgulėjo apie 80 metų.

    Vokietijos Federalinė nekilnojamojo turto agentūra nurodo, kad tokiose vietose dažniausiai randamos tik pavienės metalo dalys ar transporto priemonių fragmentai. Šį kartą aptiktas beveik visas 29 tonų sveriantis kovos aparatas, todėl radinys laikomas itin retu ir svarbiu karo istorijos liudijimu.

    Kas yra StuG III?

    StuG III buvo vienas masiškiausiai gamintų Vokietijos vermachto vikšrinių kovos vienetų. Skirtingai nei klasikiniai tankai, šis šturmo pabūklas neturėjo besisukančio bokštelio, o pabūklas buvo įtvirtintas korpuse ir šaudė į priekį, todėl taikymui reikėdavo manevruoti visu korpusu.

    Istoriniuose šaltiniuose akcentuojama, kad StuG III buvo vertinamas dėl palyginti paprastos konstrukcijos ir efektyvumo kovojant su priešo šarvuota technika. Gamyba tęsėsi iki pat paskutinių karo savaičių ir, kaip nurodoma, galutinai nutrūko 1945 metų balandį.

    Radinyje identifikuotos detalės leidžia manyti, kad jis priklausė Nordholce dislokuotai brigadai, kuri daugiausia buvo siunčiama į operacijas Prancūzijoje. Vis dėlto specialistai kol kas negali galutinai įrodyti, ar būtent šis konkretus vienetas buvo panaudotas kovose ten.

    Įspūdis viduje ir karo pėdsakai

    Archeologas Andreasas Hüseris, apžiūrėjęs techniką, teigė, kad vidų pavyko atverti be didesnių sunkumų. Pasak jo, išlikusios svarbios vidaus dalys, įskaitant vairuotojo vietą ir pabūklo tvirtinimo elementus.

    „Vaizdas viduje labai įspūdingas. Ten tikrai klaustrofobiškai ankšta“, – sakė Andreasas Hüseris.

    StuG III įgulą sudarydavo keturi kariai: vairuotojas priekyje, pabūklo valdytojas, vadas, koordinuodavęs veiksmus ir duodavęs komandą šaudyti, bei užtaisymo pareigas atlikdavęs ketvirtasis įgulos narys. Toks išdėstymas padėdavo pasiekti greitą šaudymo ritmą, tačiau darbas viduje buvo itin suvaržytas.

    Ekspertai atkreipė dėmesį ir į ant vamzdžio matomas baltas žymes. Archeologų vertinimu, tokie žymėjimai galėjo būti siejami su sunaikintos priešo technikos apskaita, nors vienareikšmiai patvirtinti kiekvienos žymės reikšmę sudėtinga.

    Kodėl išliko taip gerai?

    Vienas svarbiausių šio radinio aspektų – išskirtinė būklė. Skelbiama, kad kovos mašina gulėjo sausesniame smėlyje, ties pylimo pakraščiu, todėl korozija vyko lėčiau nei drėgnoje dirvoje, o kai kurios dalys liko stebėtinai mažai pažeistos.

    Vietomis dar matyti originalių maskuojamųjų dažų pėdsakų, o važiuoklės elementai, anot specialistų, atrodo beveik nesuniokoti, nors technika po žeme praleido kelis dešimtmečius. Kartu kasinėjimų metu aptikta ir amunicijos likučių bei smulkių granatų skeveldrų.

    Archeologai neatmeta, kad po karo technika galėjo būti užkasta sąjungininkų, kartu su kita karine įranga, siekiant greitai sutvarkyti teritoriją ir neutralizuoti galimus pavojus. Tokia praktika po karo įvairiose Europos vietose nebuvo reta, ypač buvusiose karinėse bazėse.

    Planuojama, kad rugpjūtį radinys bus pervežtas į Munsterį Liuneburgo girių regione, kur specialistai imsis stabilizavimo ir restauravimo darbų. Vėliau StuG III turėtų būti perduotas Bundesvero karo istorijos muziejui Drezdene, kur jį ketinama eksponuoti visuomenei.

  • Vokietijoje statybų metu rasta beveik nepažeista Antrojo pasaulinio karo šturmo patranka StuG III

    Vokietijoje statybų metu rasta beveik nepažeista Antrojo pasaulinio karo šturmo patranka StuG III

    Vokietijos Šiaurės jūros pakrantėje, Nordholco jūrų aviacijos bazės teritorijoje, statybų darbų metu aptikta itin reta Antrojo pasaulinio karo relikvija – beveik nepažeista šturmo patranka StuG III. Ji daugiau kaip 80 metų pragulėjo smėlyje, todėl išliko gerokai geriau nei įprasti tokio laikotarpio radiniai.

    Už teritorijos valdymą atsakingos institucijos nurodo, kad dažniausiai panašiose vietose randami tik pavieniai metalo fragmentai ar atskiros transporto priemonių detalės. Šį kartą statybininkai užkliuvo už beveik viso kovos komplekso, kuris, ekspertų vertinimu, siejamas su paskutiniais karo mėnesiais šiaurės vakarų Vokietijoje.

    Kas yra StuG III?

    StuG III buvo vienas masiškiausiai Vokietijoje gamintų vikšrinių kovos aparatų: šio tipo mašinos pradėtos kurti kaip pėstininkų ugnies parama, vėliau plačiai naudotos ir kaip prieštankinė priemonė. Skirtingai nei klasikiniai tankai, StuG III neturėjo besisukančio bokštelio – pabūklas buvo įtvirtintas korpuse, todėl taikymui dažnai tekdavo manevruoti visa mašina.

    Gamyba tęsėsi iki pat 1945 metų pavasario, o StuG III reputaciją lėmė paprastesnė konstrukcija ir palyginti mažesni kaštai, lyginant su sunkesniais tankais. Dėl šių priežasčių jie tapo vienu svarbiausių Vermachto šarvuotosios technikos elementų, ypač karo pabaigoje, kai pramonė patyrė žaliavų ir gamybos pajėgumų stygių.

    Kas paaiškėjo apžiūrėjus radinį?

    Specialistai skelbia, kad rasta mašina priklausė Nordholce dislokuotam daliniui, kuris daugiausia buvo permestas į Prancūziją. Kol kas neįmanoma galutinai patvirtinti, ar būtent šis StuG III dalyvavo koviniuose veiksmuose už Vokietijos ribų, tačiau požymiai leidžia manyti, kad jis buvo naudotas ilgiau.

    Ant pabūklo vamzdžio pastebėta mažiausiai 17 baltų žymėjimų, kuriuos tyrėjai sieja su praktika fiksuoti sunaikintus priešo tankus. Tokie ženklai ne visada reiškia tikslų patvirtintų taikinių skaičių, tačiau jie laikomi svarbia užuomina apie ekipažo patirtį ir technikos panaudojimą.

    Archeologų teigimu, mašinos vidų pavyko atverti be didesnių sunkumų, o viduje išliko vairuotojo vieta ir dalis pabūklo įrangos tvirtinimų. „Vaizdas viduje palieka labai stiprų įspūdį“, – sakė archeologas Andreasas Hüseris.

    „Erdvė išties slegianti ir labai ankšta“, – pridūrė jis, apibūdindamas, kaip keturių karių ekipažas turėjo dirbti ribotoje šarvuotoje erdvėje.

    Skelbiama, kad šio tipo šturmo patranką aptarnavo keturi kariai: vairuotojas, pabūklo operatorius, vadas ir užtaisymo darbus atlikęs ekipažo narys. Tokia sudėtis buvo kompromisas tarp ugnies galios, taikymo ir šaudymo tempo, bet ankštos sąlygos ilgainiui tapdavo papildomu fiziniu krūviu.

    Tyrėjai mano, kad technika galėjo būti užkasta sąjungininkų netrukus po karo pabaigos kartu su kita karine įranga, siekiant greitai sutvarkyti teritoriją ir neutralizuoti pavojus. Kasinėjimų vietoje taip pat aptikta šaudmenų liekanų bei smulkių granatų skeveldrų, todėl darbai vykdomi laikantis saugumo procedūrų.

    Radinio būklę, pasak specialistų, nulėmė geologinės sąlygos: šturmo patranka gulėjo sausesniame smėlyje, šlaito pakraštyje, todėl korozija progresavo lėčiau. Vietomis dar matyti originalūs maskuojamosios dažų dangos fragmentai, o dalis važiuoklės elementų atrodo stebėtinai mažai pažeisti.

    Planuojama, kad rugpjūtį StuG III bus pervežta į Miunsterį Žemutinės Saksonijos regione, kur specialistai stabilizuos konstrukciją ir pradės restauravimo darbus. Vėliau eksponatas turėtų atsidurti Bundesvero Karo istorijos muziejuje Drezdene ir būti pristatytas lankytojams.

  • „Palantir“ vadovas Berlyne kritikuoja Vokietiją: nepasitikėjimas mūšio programine įranga brangiai kainuos

    „Palantir“ vadovas Berlyne kritikuoja Vokietiją: nepasitikėjimas mūšio programine įranga brangiai kainuos

    JAV duomenų analizės bendrovės „Palantir“ vadovas Alexas Karpas viešai sukritikavo Vokietijos požiūrį į karinės paskirties programinę įrangą ir pareiškė, kad Berlyno skepticizmas dėl mūšio lauko sprendimų jam atrodo nepagrįstas. Jo komentarai nuskambėjo tuo metu, kai Vokietijos pareigūnai aiškiai signalizuoja: Bundesveras artimiausiu metu neketina skirti naujų sutarčių šiai amerikiečių įmonei.

    Diskusiją pakurstė aukšto rango Vokietijos kariuomenės atstovo pozicija, jog Bundesveras šiuo metu nemato pagrindo rinktis „Palantir“ sprendimų. Tuo pat metu Vokietijos skaitmeninimo politikoje stiprėja kryptis ieškoti europinės alternatyvos, kad kritinės gynybos sistemos nekurtų priklausomybės nuo JAV tiekėjo.

    Interviu Vokietijos žiniasklaidai A. Karpas teigė nesuprantantis, kaip Vokietija gali sau leisti atsisakyti technologijos, kuri, jo žodžiais, naudojama daugelyje rimtų šiuolaikinių konfliktų. Jis bandė įrodyti, kad tokie sprendimai realiomis sąlygomis padeda greičiau apdoroti informaciją, koordinuoti veiksmus ir priimti sprendimus.

    „Nesuprantu, kaip Vokietija mano galinti sau tai leisti“, – sakė Alexas Karpas.

    Kartu jis pripažino, kad Vokietijos noras kurti savarankiškas sistemas yra suprantamas, tačiau pačią viešą diskusiją pavadino pernelyg emocionalia ir paremta baimėmis. Vokietijoje „Palantir“ jau ne vienerius metus vertinama kontroversiškai, nes kritikai įžvelgia privatumo, duomenų apsaugos ir fundamentalių teisių rizikas, o taip pat strateginį pažeidžiamumą, jei gynybos infrastruktūra būtų susieta su užsienio tiekėju.

    „Palantir“ savo ruožtu pabrėžia, kad jos programinė įranga yra naudojama kelių šalių kariuomenėse, o atskirais atvejais diegimas vyksta taip, kad klientas pats valdo kodą, prieigas ir duomenis. A. Karpas tvirtino, kad Ukrainoje naudojant bendrovės sprendimus kontrolė lieka šalies institucijų rankose, todėl suvereniteto klausimas, jo vertinimu, neturėtų kilti.

    „Kai jie vykdo oro gynybą ar taikinių parinkimą, beveik visas kodas parašytas jų, kontroliuojamas jų. Mes neturime prieigos“, – sakė Alexas Karpas.

    Vokietijos laikysena šioje istorijoje atspindi platesnę Europos tendenciją: po Rusijos karo prieš Ukrainą sustiprėjo siekis greičiau modernizuoti gynybą, bet kartu augo jautrumas technologinei priklausomybei. Daugelis Europos valstybių didina karines išlaidas, tačiau vis dažniau keliami klausimai, ar lėšos bus nukreiptos į realiai patikrintas, veikiančias technologijas, ar į ilgo ciklo projektus, kurių nauda mūšio lauke neįrodyta.

    Ši įtampa ypač ryški tose srityse, kur susikerta nacionalinis saugumas ir duomenų apsauga: žvalgybinė analizė, taikinių nustatymas, oro gynybos integracija, logistikos optimizavimas. Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad tokios sistemos nebėra vien programos, jos tampa sprendimų priėmimo infrastruktūra, todėl tiekėjo pasirinkimas ilgainiui lemia ir standartus, ir interoperabilumą su sąjungininkais.

    A. Karpas taip pat kritikavo Europos gynybos biudžetų planavimą, užsimindamas, kad didelės sumos gali būti išskirstytos nepakankamai suprantant, kaip veikia modernios karinės technologijos ir kokie sprendimai duoda rezultatą realiomis sąlygomis. Jo teigimu, tai gali sukurti politiškai įtakingas, bet technologiškai silpnas interesų grupes, kurių vėliau bus sunku atsisakyti.

    Vokietijai ši diskusija tampa testu, kaip suderinti du tikslus: greitą Bundesvero modernizavimą ir ilgalaikį strateginį savarankiškumą. Sprendimas, ar rinktis „Palantir“, ar investuoti į europinę alternatyvą, neapsiribos vien technologija: jis palies teisinę aplinką, duomenų valdymo modelį ir tai, kaip Europa ateityje pirks bei kurs kritines gynybos sistemas.

  • JAV planuoja atitraukti apie 5 000 karių iš Vokietijos: Berlynas ragina Europą prisiimti daugiau atsakomybės

    Jungtinės Valstijos planuoja perkelti dalį savo karių iš Vokietijos, o šis sprendimas Berlyne sutiktas kaip aiškus signalas, kad Europa turi sparčiau stiprinti savarankiškus gynybos pajėgumus. Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pabrėžė, kad JAV karinis buvimas Europoje išlieka svarbus abiem pusėms.

    Pasak ministro, amerikiečių pajėgos Vokietijoje yra ne tik regiono saugumo, bet ir JAV strateginių interesų dalis, nes per Vokietijos infrastruktūrą vykdomos NATO operacijos bei parama sąjungininkams. Jis pažymėjo, kad sprendimas dėl dalies kontingento mažinimo buvo numanomas, todėl būtina iš anksto koordinuoti tolesnius žingsnius su partneriais.

    Berlyno žinutė: daugiau atsakomybės Europai

    Vokietijos gynybos ministerija akcentuoja, kad glaudus darbas su JAV tęsiasi svarbiausiose bazėse ir logistikos centruose, kurie naudojami atgrasymui ir sąjungininkų operaciniam suderinamumui. Berlynas siekia, kad NATO išlaikytų transatlantinį stuburą, bet europinė gynybos dalis taptų tvirtesnė.

    „Europos saugumą pirmiausia turime užtikrinti patys, kartu išsaugodami tvirtą ryšį su JAV“, – sakė Borisas Pistorius.

    Ministras taip pat nurodė, kad Vokietija didina Bundesvero pajėgumus, greitina ginkluotės ir technikos įsigijimus bei plečia infrastruktūrą. Jo teigimu, artimiausiu metu sprendimai bus derinami su artimiausiais partneriais Europoje, kad reagavimas į pokyčius būtų koordinuotas.

    Kiek karių gali būti perkelta?

    Pentagono atstovai paskelbė, kad planuojama iš Vokietijos atitraukti maždaug 5 000 JAV karių. Operaciją numatoma užbaigti per 6–12 mėnesių, o tai reiškia, kad pokyčiai gali būti įgyvendinti gana greitai, priklausomai nuo logistikos ir dislokavimo sprendimų.

    Šiuo metu Vokietijoje dislokuota apie 36 500 JAV karių, todėl planuojamas mažinimas būtų reikšmingas, bet ne esminis visos JAV karinės laikysenos Europoje pokytis. Vis dėlto Vokietijai tai jautrus klausimas, nes šalyje esantys objektai yra svarbūs ne tik nacionaliniam, bet ir viso NATO regiono mobilumui.

    Kas toliau: grįžimas į JAV ar Indo ir Ramiojo vandenyno kryptis

    Viešojoje erdvėje aptariama, kad dalis iš Europos atlaisvinamų pajėgumų galėtų būti grąžinta į JAV bazes, o vėliau perdislokuota į kitas kryptis. Dažniausiai minima Indo ir Ramiojo vandenyno regiono kryptis, kur pastaraisiais metais auga JAV dėmesys ir resursų poreikis.

    Toks scenarijus Europai reikštų didesnį spaudimą greičiau užpildyti galimas spragas, ypač oro gynybos, logistikos, amunicijos atsargų ir greitojo reagavimo srityse. Berlynas šį momentą išnaudoja kaip argumentą spartinti europinės gynybos stiprinimą ir glaudesnį koordinavimą tarp pagrindinių partnerių.