CP v2

Tag: Burnos higiena

  • Kodėl katė graužia laidus: nuo nuobodulio ir streso iki dantų problemų ar kitų sveikatos signalų

    Katės, ypač jaunos, neretai bando kandžioti įvairius daiktus, o laidai joms tampa lengvu ir „įdomiu“ taikiniu. Toks elgesys dažnai prasideda nuo natūralaus pasaulio pažinimo, kai daiktai tiriami ne tik letenomis, bet ir burna. Vis dėlto laidų graužimas nėra nekaltas įprotis, nes gali baigtis nudegimais, elektros smūgiu ar net gaisro rizika.

    Dažniausia priežastis yra nuobodulys ir per maža kasdienė stimuliacija. Kai katė ilgai būna viena, neturi ką veikti arba jos žaidimai monotoniški, kandžiojimas gali tapti būdu iškrauti energiją. Laidas dar ir juda, linguoja, kartais skleidžia garsą, todėl suveikia medžioklės instinktas.

    Stresas ir nerimas namuose

    Laidų graužimas kartais yra savotiška saviraminimo strategija. Katę gali išmušti iš ritmo persikraustymas, naujas šeimos narys, kitas gyvūnas namuose, pasikeitęs šeimininkų darbo grafikas ar net per dažnas triukšmas. Tada kandžiojimas, kaip ir kiti pasikartojantys veiksmai, gali trumpam sumažinti įtampą.

    Jei elgesys sustiprėja po pokyčių, verta įvertinti, ar katė turi saugių vietų atsitraukti, ar jos dienotvarkė pakankamai stabili, ar ji gauna pakankamai dėmesio. Praktikoje padeda reguliarūs trumpi aktyvūs žaidimai, maisto paieškos žaidimai ir aiškios poilsio zonos, kur katė netrukdoma.

    Ką gali signalizuoti apie sveikatą?

    Staiga atsiradęs noras graužti laidus ar kitus neįprastus daiktus gali būti susijęs su burnos diskomfortu. Dantų akmenys, dantenų uždegimas, nulūžęs dantis ar kitos burnos ertmės problemos kartais paskatina katę ieškoti kietesnių objektų, kuriuos galima „pakramtyti“. Tokiu atveju elgesys gali būti ne žaidimas, o bandymas sumažinti nemalonų pojūtį.

    „Pamaniau, kad katė tiesiog žaidžia, bet vėliau paaiškėjo, kad problema buvo dantys“, – sakė augintinio šeimininkas, apibūdindamas situaciją, kai tik po vizito pas veterinarą paaiškėjo tikroji graužimo priežastis.

    Jei katė ne tik graužia laidus, bet ir seilėjasi, vengia sauso maisto, blogiau ėda, krato galvą, trina snukutį letena ar atsiranda blogas kvapas iš burnos, tai yra aiškūs signalai neatidėlioti apžiūros. Taip pat svarbu reaguoti, jei katė pradeda ryti ne maistui skirtus daiktus, nes tai gali baigtis žarnyno nepraeinamumu.

    Kaip sumažinti riziką namuose?

    Pirmas žingsnis yra saugumas: laidus verta paslėpti, pakelti nuo grindų, sutvarkyti kabelių kanalais ar apsaugomis, ypač ten, kur katė dažnai būna viena. Tuo pačiu svarbu pasiūlyti alternatyvų: žaislų, draskyklių, laipynių, o kai kurioms katėms tinka ir saugūs kramtukai, skirti būtent gyvūnams.

    Jei elgesys kartojasi, geriausia derinti aplinkos praturtinimą su veterinaro konsultacija, kad būtų atmestos sveikatos priežastys. Nuoseklus režimas, kasdienis aktyvus žaidimas ir mažiau streso šaltinių namuose dažnai duoda greitą rezultatą, o laidai lieka sveiki ir, svarbiausia, saugūs.

  • Trys netikėti produktai, kurie gali padėti išsaugoti dantis: odontologas išskyrė ne pieną

    Dantų tvirtumą lemia ne tik kasdienė higiena, bet ir tai, ar organizmui netrūksta kaulams svarbių medžiagų. Odontologai primena, kad dantys ir žandikaulio kaulas, kaip ir visas skeletas, nuolat persitvarko, todėl mitybos spragos ilgainiui gali atsispindėti burnoje.

    Specialistų vertinimu, ypač svarbūs kalcis, vitaminas D ir pakankamas baltymų kiekis, nes jie dalyvauja kaulinio audinio formavime ir atsinaujinime. Jei kaulų mineralinis tankis mažėja, gali silpnėti ir dantų atraminės struktūros, didėti dantenų problemų rizika.

    Konservuotos sardinės

    Konservuotos sardinės dažnai vadinamos vienu paprasčiausių būdų gauti lengviau pasisavinamo kalcio, ypač kai valgoma ir žuvelių kaulai. Be to, jos paprastai turi vitamino D, o riebios žuvys siejamos ir su omega-3 riebalų rūgštimis, kurios gali padėti slopinti uždegiminius procesus.

    Dantenų uždegimas ir periodontitas laikomi vienomis dažniausių suaugusiųjų burnos problemų, o ilgainiui jie gali paveikti ir dantų stabilumą. Todėl mitybos pasirinkimai, palaikantys bendrą uždegimo kontrolę, burnos sveikatai gali būti reikšmingi kaip papildoma prevencijos grandis.

    Slyvų džiovintos uogos

    Džiovintos slyvos dažnai minimos kaulų sveikatos kontekste: tyrimuose vertintas jų poveikis kaulų apykaitos rodikliams, ypač vyresniame amžiuje. Praktikoje dažnai kalbama apie 5–6 džiovintas slyvas per dieną, nors individualus kiekis priklauso nuo bendros mitybos ir virškinimo jautrumo.

    Vis dėlto tai saldesnis produktas, todėl po užkandžio verta burną praskalauti vandeniu, ypač jei dantys linkę į ėduonį. Dažnas saldžių užkandžių „kramtymas“ dienos eigoje didina rūgščių atakų skaičių, o tai emaliui yra nepalanku.

    Tofu, jei pieno vengiate

    Sojų varškė tofu gali būti patogus pasirinkimas tiems, kurie netoleruoja laktozės, nevartoja pieno produktų ar tiesiog ieško kitų baltymų šaltinių. Dalis tofu rūšių gaminamos su kalcio druskomis, todėl jų sudėtyje gali būti reikšmingas kalcio kiekis, tačiau tai visada verta pasitikrinti etiketėje.

    Baltymai svarbūs ne tik raumenims, bet ir audinių atsistatymui, taip pat bendrai kaulų apykaitai. Jei mityboje trūksta baltymų, kartais nukenčia ir burnos būklė, ypač kai kartu yra ir vitamino D ar kalcio stoka.

    Odontologai pabrėžia, kad vien produktai dantų neišgelbės, jei kasdieniai įpročiai prasti. Didžiausią žalą dažniausiai daro rūkymas, dažnas alkoholio vartojimas, nediagnozuotas griežimas dantimis miegant, burnos džiūvimas ir prastai kontroliuojamas cukrinis diabetas.

    Svarbiausia taisyklė išlieka paprasta: kruopštus dantų valymas su fluoro pasta du kartus per dieną, tarpdančių priežiūra ir reguliarūs patikrinimai pas odontologą. Mitybos korekcijos gali tapti papildomu, bet ne vieninteliu žingsniu siekiant išlaikyti tvirtus dantis ir sveikas dantenas.

  • Odontologė įspėja: ši dantų pasta gali nebeapsaugoti – patikrinkite galiojimą ir laikymą

    Odontologai primena, kad dantų pasta nėra amžina: pasibaigus galiojimo laikui ji gali prarasti dalį apsauginio poveikio, nors pats valymasis paprastai netaps pavojingas sveikatai. Dažniausiai dantų pastos galioja apie dvejus metus nuo pagaminimo datos, tačiau tikslus terminas priklauso nuo sudėties ir gamintojo.

    Galiojimo data žymi laikotarpį, per kurį gamintojas gali užtikrinti ingredientų stabilumą ir veiksmingumą. Pasibaigus terminui, pasta gali keistis: atsiranda neįprastas skonis, kinta konsistencija, o aktyviosios medžiagos gali veikti silpniau nei įprastai.

    Kodėl sena pasta silpniau veikia

    Vienas svarbiausių ingredientų daugelyje pastų yra fluoras, kuris padeda stiprinti emalį ir mažinti ėduonies riziką. Laikui bėgant formulės stabilumas mažėja, todėl apsauga nuo ėduonies ir dantenų problemų gali būti ne tokia patikima.

    Jei pasta skirta jautriems dantims ar dantenoms, jos efektyvumas taip pat gali mažėti, nes aktyviosios medžiagos gali prarasti dalį numatytų savybių. Dėl to žmogus gali nepajusti įprasto rezultato, nors valymo įprotis ir išlieka teisingas.

    Kaip laikymas sutrumpina galiojimą

    Net ir nepasibaigus galiojimo laikui, pastos savybes gali pabloginti netinkamas laikymas. Per didelė šiluma ir drėgmė pagreitina sudedamųjų dalių irimą, todėl pasta gali greičiau prarasti veiksmingumą.

    Praktiškas sprendimas yra laikyti dantų pastą vėsioje, sausoje vietoje ir po naudojimo sandariai uždaryti dangtelį. Vonios kambaryje, kur dažnai būna karštų garų, svarbu pastos nelaikyti arti šilumos šaltinių.

    Kaip suprasti, kad metas keisti

    Paprasčiausia yra patikrinti galiojimo datą ant tūbelės ar pakuotės. Jei ji pasibaigusi, saugiausia pastą pakeisti nauja, ypač jei siekiate patikimos apsaugos nuo ėduonies.

    Keisti pastą verta ir tada, kai ji akivaizdžiai pakito: atsirado keistas skonis, pakito tekstūra, pasta atsiskyrė į sluoksnius ar nebesuteikia įprasto švaros pojūčio. Visgi, jei pasirinkimo nėra, vienkartinis valymas pasibaigusio galiojimo pasta paprastai yra geriau nei visai praleisti dantų valymą.

  • Atrodo kaip avilio šiukšlės, bet tai natūrali guma: kodėl bitininkai ją kramto vietoj pastilių

    Vadinamosios vaško atakišos, dar žinomos kaip korių užakiavimo likučiai, susidaro tik medaus sukimo metu. Kad bitininkas galėtų išsukti skystą medų, pirmiausia nuo korių nuimamas plonas vaško sluoksnis, kuriuo bitės uždengia subrendusį medų. Būtent šis nuimtas sluoksnis ir tampa produktu, kurį kai kas kramto tarsi natūralią gumą.

    Šiose atakišose dažniausiai būna jauniausias ir švariausias bičių vaškas, taip pat nemažai medaus. Kartu jose aptinkama ir kitų bičių produktų priemaišų, pavyzdžiui, žiedadulkių bei propolio pėdsakų, todėl jos vertinamos kaip turinčios daugiau biologiškai aktyvių medžiagų nei vien tik medus.

    Kam žmonės jas kramto?

    Kramtymas veikia mechaniškai ir lokaliai, todėl dažniausiai siejamas su burnos higiena ir geresne savijauta gerklėje. Lėtas, ilgesnis kramtymas skatina seilių išsiskyrimą, o tai natūraliai padeda nuplauti apnašas ir mažina burnos sausumą.

    Propolis ir kai kurie meduje esantys junginiai laboratoriniuose tyrimuose siejami su antimikrobiniu poveikiu, tačiau tai nėra vaistas ir nepakeičia gydytojo paskirtų priemonių. Jei gerklės skausmas, užkimimas ar užsitęsę simptomai nepraeina, svarbu įvertinti priežastį ir kreiptis į medikus.

    Kaip valgyti ir ko tikėtis?

    Dažniausias vartojimo būdas paprastas: nedidelę porciją žmonės kramto kaip gumą 10–20 minučių. Pradžioje jaučiamas ryškus medaus saldumas, o vėliau burnoje lieka elastingas vaško gumulėlis, kuris pamažu praranda skonį.

    Kai skonis išnyksta, vašką įprasta išspjauti. Net jei netyčia nuryjama mažas gabalėlis, dažniausiai tai problemų nesukelia, tačiau sąmoningai dideliais kiekiais jo vartoti nereikėtų.

    Kam verta pasisaugoti?

    Bičių produktai gali sukelti alergines reakcijas, todėl alergiškiems žmonėms ar turintiems jautrumą žiedadulkėms, propoliui bei medui reikėtų būti atsargiems. Vaikams šis produktas taip pat gali kelti springimo riziką, todėl jo vartojimas turėtų būti labai atsakingas.

    Šio produkto retai rasite įprastuose prekybos centruose, nes jis priklauso nuo sezono ir medaus sukimo darbų. Dažniausiai jis įsigyjamas iš patikimų bitininkų ar specializuotose bičių produktų parduotuvėse, kur galima pasitikslinti kilmę ir laikymo sąlygas.

  • Stomatologai įspėja: 5 kasdieniai įpročiai nepastebimai „suvalgo“ dantis ir baigiasi brangiu gydymu

    Odontologai perspėja, kad brangus dantų gydymas dažnai prasideda ne nuo vieno netikėto įvykio, o nuo kasdienių įpročių, kurie ilgainiui ardo emalį, didina ėduonies riziką ir skatina dantenų ligas. Didžiausia problema ta, kad daug jų atrodo nekalti, todėl žala kaupiasi nepastebimai.

    Burnos sveikatai svarbus pH balansas: pavalgius ar išgėrus rūgščių ar daug angliavandenių turinčių produktų, burnoje padaugėja rūgščių, o emalis kurį laiką tampa pažeidžiamesnis. Seilės padeda neutralizuoti rūgštis, tačiau joms reikia laiko, todėl nuolatinis užkandžiavimas ar gurkšnojimas neleidžia burnai „atsigauti“.

    Nuolatinis užkandžiavimas ir gėrimai

    Lėtas kavos gėrimas ryte, saldinti gėrimai ar rūgštūs gėrimai visą dieną reiškia dažnas rūgšties atakas emaliui. Kuo daugiau tokių epizodų, tuo didesnė ėduonies, dantų jautrumo ir emalio dėvėjimosi rizika.

    Specialistai pataria susitarti aiškų valgymų ir užkandžių laiką, o tarp jų rinktis paprastą vandenį. Jei vis dėlto geriami rūgštūs ar saldūs gėrimai, geriau tai daryti per trumpesnį laiką, o ne gurkšnoti kelias valandas.

    Ultraperdirbtas maistas ir pridėtinis cukrus

    Ultraperdirbtuose produktuose dažnai būna daug pridėtinio cukraus ir krakmolų, kurie burnoje greitai skyla į paprastesnius angliavandenius. Tai maitina bakterijas, kurios gamina rūgštis, o jos silpnina emalį ir skatina ėduonį.

    Dantims palankesni pasirinkimai yra mažiau lipnūs, maistingi produktai, pavyzdžiui, daržovės, nesaldintas jogurtas, sūris, ankštiniai, riešutai, sėklos, liesesni baltymai ir pilno grūdo produktai. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į paslėptą cukrų gėrimuose, užkandžiuose ir padažuose.

    Dantų griežimas, naktinis spaudimas ir stresas

    Jei rytais jaučiamas žandikaulio nuovargis, galvos skausmas, dantų jautrumas, pastebimi nuskilimai ar įtrūkimai, priežastis gali būti bruksizmas, tai yra dantų griežimas ar stiprus sukandimas. Ilgainiui tai didina emalio nusidėvėjimą, gali lemti dantų skilimus, sąkandžio problemas ir dantenų recesiją.

    Bruksizmą gali stiprinti stresas, miego trūkumas, alkoholis, rūkymas, taip pat kai kurie kasdieniai įpročiai, pavyzdžiui, ilgas buvimas prie ekranų vakare. Tokiais atvejais verta pasitarti su odontologu dėl apsauginės kapos ir kartu spręsti miego bei streso valdymo klausimus.

    Dalijimasis įrankiais ir dantų siūlo ignoravimas

    Dalijimasis stalo įrankiais, gertuvėmis ar šiaudeliais gali perduoti bakterijas iš vieno žmogaus burnos kitam, o tai ypač aktualu mažiems vaikams, kurių burnos mikrobiota dar formuojasi. Todėl rekomenduojama kiekvienam naudoti savo įrankius ir nenaudoti bendrų šiaudelių ar butelių.

    Kita dažna klaida yra dantų siūlo nenaudojimas: šepetėlis nepasiekia tarpdančių, todėl ten kaupiasi apnašos, didėja ėduonies tarp dantų ir dantenų uždegimo tikimybė. Kasdienė tarpdančių priežiūra, ar tai būtų siūlas, tarpdančių šepetėliai ar irigatorius, yra viena efektyviausių prevencijos priemonių.

    Odontologai primena, kad burnos sveikatai svarbūs keli baziniai dalykai: pakankamas vandens vartojimas, fluoro turinti dantų pasta ir reguliarios profilaktinės apžiūros. Dažniausiai rekomenduojama pasitikrinti vieną ar du kartus per metus, o jei yra padidinta rizika ar jaučiami simptomai, vizitų gali reikėti dažniau.

    „Kuo anksčiau pastebimi įpročiai, kurie kasdien ardo emalį, tuo daugiau šansų išvengti sudėtingo ir brangaus gydymo“, – sako odontologai.

  • Ne tik ėduonis: 5 klastingos ligos, dėl kurių galite prarasti visus dantis – įspėja odontologai

    Dantų netekimas suaugus dažnai siejamas tik su ėduonimi, tačiau odontologai pabrėžia, kad tai tik viena iš priežasčių. Kur kas dažniau dantis prarandamas dėl ilgai nepastebimų ar ignoruojamų būklių, kurios tyliai ardo dantenas, kaulą ir patį dantį.

    Didžiausias rizikos veiksnys daugeliu atvejų yra periodontitas, sunki dantenų liga. Ji neretai prasideda nuo gingivito, kai dėl apnašų kaupimosi dantenos ima kraujuoti ir patinsta, o negydant uždegimas persikelia giliau ir pradeda tirpdyti žandikaulio kaulą.

    Kas dažniausiai „išmuša“ dantis?

    Negydomas gilus ėduonis taip pat gali baigtis danties netekimu, ypač kai infekcija pasiekia pulpą ir sukelia uždegimą, pūlinį ar stiprų audinių irimą. Tokiais atvejais kartais nebeužtenka kanalų gydymo ar protezavimo, ir dantį tenka šalinti.

    Dar viena dažna, bet nuvertinama priežastis yra traumos: kritimai, avarijos, sporto incidentai gali nuskaldyti dantį iki šaknies arba jį išmušti. Net ir mažesni įtrūkimai, laiku neįvertinti, ilgainiui gali baigtis lūžiu ir šalinimu.

    Žalingą poveikį daro ir bruksizmas, nevalingas dantų griežimas ar stiprus sukandimas miegant. Ilgainiui dėl nuolatinės perkrovos dyla emalis, atsiranda mikroįtrūkimų, didėja jautrumas, o susilpnėję dantys tampa labiau pažeidžiami ėduonies ir lūžių.

    Kaip susijusi bendra sveikata?

    Burna dažnai atspindi bendrą organizmo būklę, todėl kai kurios ligos gali smarkiai padidinti dantų netekimo riziką. Pavyzdžiui, blogai kontroliuojamas cukrinis diabetas siejamas su didesniu polinkiu į infekcijas ir sunkesnę periodontito eigą, o uždegimas burnoje gali dar labiau apsunkinti gliukozės kontrolę.

    Reikšmingas veiksnys yra ir osteoporozė, mažinanti kaulų tankį visame organizme, įskaitant žandikaulį. Silpnesnis kaulas tampa prastesne atrama dantims, todėl net ir ne itin ryškus uždegimas ar kramtymo perkrova gali paspartinti dantų paslankumą.

    Ką daryti, kad dantys tarnautų ilgiau?

    Odontologai pabrėžia, kad didelė dalis dantų netekimo atvejų yra išvengiami, jei problemos sugaunamos anksti. Kasdienė higiena turėtų apimti dantų valymą du kartus per dieną fluoro turinčia pasta ir tarpdančių valymą, nes apnašos tarp dantų yra viena dažniausių dantenų uždegimo priežasčių.

    Ne mažiau svarbūs reguliarūs profilaktiniai vizitai, kai atliekama apžiūra ir profesionali burnos higiena. Tokiu būdu galima laiku pastebėti ankstyvą ėduonį, dantenų kraujavimą, kišenes ar sąkandžio problemas ir imtis gydymo dar prieš prarandant danties audinius ar kaulą.

    Kontaktinį sportą praktikuojantiems žmonėms rekomenduojamos apsauginės kapos, o griežiantiems dantimis naktį dažnai siūlomos specialios kapos, mažinančios dantų apkrovą. Taip pat svarbu mesti rūkyti ir riboti dažną saldžių bei rūgščių produktų vartojimą, nes tai tiesiogiai veikia dantenų gijimą ir ėduonies riziką.

  • Įprotis laikyti dantų protezą vandenyje per naktį traukiasi: odontologai paaiškina rizikas

    Anksčiau protezų mirkymas vandenyje buvo siejamas su baime, kad medžiaga gali išdžiūti ir deformuotis, ypač kalbant apie akrilinius protezus. Vis dėlto šiuolaikinėje praktikoje vieno universalaus patarimo visiems nebėra: daug kas priklauso nuo protezo tipo, medžiagų ir individualių gydytojo nurodymų.

    Odontologai pabrėžia, kad nuolat drėgna aplinka palengvina apnašų biofilmo formavimąsi. Biofilme gali kauptis bakterijos ir grybeliai, o tai didina burnos gleivinės sudirginimo, uždegimų ir nemalonaus kvapo riziką, ypač jei protezas nevalomas kruopščiai.

    Praktikoje tai reiškia, kad protezą, jau nuvalytą pagal rekomenduojamą rutiną, neretai patariama laikyti švariame, sausame ir vėdinamame dėkle. Toks laikymas gali sumažinti mikroorganizmams palankias sąlygas, tačiau svarbiausia išlieka reguliarus ir taisyklingas valymas.

    „Dabartinė įprasta rekomendacija po valymo yra protezą laikyti švariame, sausame ir vėdinamame dėkle, kad būtų mažinama bakterijų ir grybelių dauginimosi tikimybė“, – sakė gydytoja odontologė.

    Specialistai pabrėžia, kad protezo priežiūra turi būti nuosekli: po valgio jį verta perplauti, o kruopštesnį valymą atlikti bent ryte ir vakare. Tam paprastai rekomenduojamas protezams skirtas šepetėlis ir priemonės, pritaikytos būtent tokioms konstrukcijoms.

    Taip pat dažnai primenama vengti karšto vandens, nes jis gali prisidėti prie kai kurių medžiagų pokyčių. Jei naudojamos valomosios tabletės ar tirpalai, jų paskirtis yra padėti mažinti apnašas ir mikroorganizmų kiekį, tačiau jos neatstoja mechaninio valymo.

    Gydytojai atkreipia dėmesį, kad protezo nešiojimas miegant kai kuriems žmonėms gali didinti gleivinės sudirginimą ir uždegimų tikimybę, o vyresniems ar turintiems gretutinių ligų svarbus tampa ir infekcijų prevencijos aspektas. Mokslinėje literatūroje aprašytos sąsajos tarp miegojimo su išimamais protezais ir didesnės plaučių uždegimo rizikos vyresniame amžiuje, ypač kai burnos higiena prastesnė.

    Svarbu suprasti, kad tai nereiškia, jog protezas tiesiogiai „sukelia“ plaučių uždegimą. Riziką gali lemti keli veiksniai: amžius, rijimo sutrikimai, gretutinės ligos, burnos ir protezo higiena bei tai, kiek mikroorganizmų susikaupia ant paviršių.

    Jei protezas staiga pradėjo spausti, trinti ar sukelti skausmą, tai nėra „normalus prisitaikymas“, kurį reikėtų tiesiog ištverti. Protezai laikui bėgant gali prasčiau priglusti dėl natūralių burnos pokyčių ir medžiagų dėvėjimosi, todėl periodinės patikros yra svarbios.

    Taip pat reikėtų kreiptis, jei atsiranda žaizdelių, baltų apnašų, nuolatinis nemalonus kvapas nepraeina net po valymo, protezas įtrūko, deformavosi ar akivaizdžiai kliba. Laikini fiksavimo klijai gali padėti trumpam, tačiau jie nepakeičia profesionalaus įvertinimo ir korekcijos.

    Galiausiai odontologai primena: geriausias sprendimas dažnai nėra vien „vanduo ar ne vanduo“, o individualiai parinkta rutina pagal protezo tipą. Jei po protezo pagaminimo gavote konkrečias instrukcijas, jų reikėtų laikytis, o kilus abejonėms pasitarti per kontrolinį vizitą.

  • Krekenavos gimnazijoje vaikai mokėsi dantų priežiūros: nauji duomenys rodo, kur dar atsiliekame

    Burnos sveikata vaikystėje daro tiesioginę įtaką bendrai savijautai, mitybai ir mokymosi kokybei, todėl prevencija mokyklose tampa vis svarbesnė. Specialistai pabrėžia, kad kasdieniai įpročiai, susiformuojantys pradinėse klasėse, dažnai nulemia, ar paauglystėje pavyksta išvengti ėduonies ir dantenų problemų.

    Naujausi Higienos instituto duomenys rodo, kad 2024–2025 mokslo metais visiškai sveikus dantis turėjo 35,2 proc. vaikų iki 17 metų. Tarp 0–6 metų vaikų šis rodiklis siekė 63,7 proc., o 7–17 metų grupėje – tik 23,9 proc., todėl didžiausi iššūkiai fiksuojami mokykliniame amžiuje.

    Kas vyksta mokyklose?

    Gegužės 19 dieną Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijoje 2a ir 3 klasės mokiniai dalyvavo edukacijoje Šypsokis drąsiai-rūpinkis dantų sveikata. Užsiėmimo tikslas buvo praktiškai sustiprinti burnos higienos įgūdžius ir padėti vaikams suprasti, kaip kasdieniai sprendimai atsispindi šypsenoje.

    Edukacijos metu visuomenės sveikatos specialistė Justina Tuleikienė priminė pagrindines taisykles: kiek laiko valyti dantis, kokiais judesiais tai daryti ir kaip taisyklingai laikyti šepetėlį. Aptarta ir šepetėlio priežiūra, tarpdančių valymas bei profilaktinių vizitų pas odontologą svarba.

    Praktika ir mitybos įpročiai

    Didžiausio dėmesio sulaukė praktinė dalis, kai mokiniai dantų valymo judesius išbandė ant dantų modelio. Interaktyvus formatas leido vaikams užduoti klausimus, pasitikrinti žinias ir iškart pamatyti, ką reiškia kruopštus, o ne paskubomis atliktas valymas.

    Su mokiniais taip pat kalbėta apie mitybą ir jos poveikį dantims, akcentuojant saldumynų bei saldintų gėrimų ribojimą. Vaikai aptarė, kokie produktai dažniau siejami su ėduonies rizika, o kokie padeda palaikyti burnos sveikatą kasdienėje rutinoje.

    Ką rodo higienos įpročių pokyčiai?

    Higienos instituto duomenys fiksuoja ir teigiamą kryptį: 2024 metais 60,6 proc. mokinių nurodė, kad dantis valosi du ir daugiau kartų per dieną. Palyginimui, 2016 metais taip teigė 55,6 proc. mokinių, tačiau specialistai pabrėžia, kad vien dažnis ne visada reiškia kokybę.

    Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuras, organizuodamas tokias edukacijas, siekia, kad vaikai ne tik išgirstų taisykles, bet ir jas pritaikytų praktikoje. Tikimasi, jog nuosekliai kartojamos prevencinės veiklos mokyklose padės mažinti ėduonies paplitimą ir stiprinti sveikos gyvensenos įpročius.

  • Citrininis vanduo gali pakenkti dantims ir skrandžiui: gydytojai įspėja, kam saugotis

    Citrina pagardintas vanduo ilgą laiką laikomas paprastu būdu pagerinti savijautą, tačiau medikai primena, kad šis gėrimas tinka ne visiems. Pagrindinis rizikos veiksnys – citrinos rūgštis, kuri gali dirginti gleivines ir veikti dantų paviršių.

    Gydytojai pabrėžia, kad dažnas rūgščių gėrimų vartojimas siejamas su dantų emalio erozija, ypač jei gėrimas gurkšnojamas ilgai ar geriamas kelis kartus per dieną. Situacija dar prastesnė, kai citrininis vanduo derinamas su saldumynais, nes cukrus didina ėduonies riziką.

    Kita dažna problema – rėmuo ir rūgštinis refliuksas, kai skrandžio rūgštis grįžta į stemplę ir sukelia deginimą. Žmonėms, turintiems gastroezofaginio refliukso ligą, citrininis vanduo gali sustiprinti simptomus, ypač jei vartojamas tuščiu skrandžiu.

    Specialistai taip pat atkreipia dėmesį į tai, su kuo šis gėrimas derinamas. Riebus, stipriai perdirbtas ar aštrus maistas dažnai pats savaime dirgina virškinamąjį traktą, o kartu su rūgščiu gėrimu diskomfortas gali tik didėti.

    Norint sumažinti riziką, rekomenduojama citrininį vandenį gerti saikingai, neilgai laikant burnoje ir negeriant jo visą dieną mažais gurkšniais. Dantų emaliui palankiau gerti per šiaudelį, o po rūgštaus gėrimo burną praskalauti vandeniu ir palaukti bent 30 minučių prieš valant dantis.

    Medikai pabrėžia, kad citrininis vanduo savaime nėra pavojingas, tačiau žmonės, kuriuos vargina rėmuo, jautrus skrandis ar dažnas dantų jautrumas, turėtų įvertinti savo savijautą ir, prireikus, pasitarti su odontologu ar šeimos gydytoju.

  • Netikėta priežastis, dėl kurios veidas atrodo senesnis: odontologas įspėja dėl įpročio

    Rūkymas, alkoholis ar ilgas buvimas saulėje be apsaugos dažnai įvardijami kaip veiksniai, spartinantys senėjimo požymius. Vis dėlto specialistai atkreipia dėmesį ir į mažiau akivaizdų įprotį, kuris gali vizualiai pridėti metų, nors tiesiogiai odos ir neveikia.

    Kalbama apie nagų kramtymą. Odontologai aiškina, kad žmonės pirmiausia pastebi šypseną, o dantų būklė daro didelę įtaką tam, kaip jaunas ar pavargęs atrodo veidas.

    Nuolatinis mechaninis spaudimas kandant nagus gali pažeisti priekinius dantis ir ilgainiui nudyla emalis. Dėl to dantys gali tapti trumpesni, nelygesni, jautresni, o tarp jų gali atsirasti tarpeliai, kurie keičia šypsenos estetiką ir veido proporcijas.

    „Nagų kramtymas tikrai gali paspartinti emalio dėvėjimąsi, todėl šypsena gali atrodyti senesnė, nei žmogus yra iš tiesų“, – teigia odontologas Tony Tonge.

    Specialistai pabrėžia, kad emalio plonėjimas didina ir dantų spalvos pokyčių tikimybę, nes tamsesni vidiniai audiniai tampa labiau matomi. Tokie pokyčiai dažnai siejami su vyresniu amžiumi, todėl net ir jauno žmogaus veidas gali atrodyti brandesnis.

    Nagų kramtymas neretai siejamas su stresu ar nerimu, o dalis žmonių šį veiksmą atlieka automatiškai net to nepastebėdami. Medicinoje šis įprotis vadinamas onichofagija, o jo kontrolė dažniausiai prasideda nuo streso valdymo ir sąmoningo elgesio keitimo.

    Be estetikos, gydytojai įspėja ir apie kitas rizikas. Kramtant nagus į burną gali patekti ant pirštų ir po nagais esančios bakterijos, todėl didėja virškinamojo trakto infekcijų ir kitų susirgimų rizika, o taip pat gali būti pažeidžiama nago plokštelė ir aplinkinė oda.