CP v2

Tag: Burnos higiena

  • Krekenavos gimnazijoje vaikai mokėsi dantų priežiūros: nauji duomenys rodo, kur dar atsiliekame

    Burnos sveikata vaikystėje daro tiesioginę įtaką bendrai savijautai, mitybai ir mokymosi kokybei, todėl prevencija mokyklose tampa vis svarbesnė. Specialistai pabrėžia, kad kasdieniai įpročiai, susiformuojantys pradinėse klasėse, dažnai nulemia, ar paauglystėje pavyksta išvengti ėduonies ir dantenų problemų.

    Naujausi Higienos instituto duomenys rodo, kad 2024–2025 mokslo metais visiškai sveikus dantis turėjo 35,2 proc. vaikų iki 17 metų. Tarp 0–6 metų vaikų šis rodiklis siekė 63,7 proc., o 7–17 metų grupėje – tik 23,9 proc., todėl didžiausi iššūkiai fiksuojami mokykliniame amžiuje.

    Kas vyksta mokyklose?

    Gegužės 19 dieną Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijoje 2a ir 3 klasės mokiniai dalyvavo edukacijoje Šypsokis drąsiai-rūpinkis dantų sveikata. Užsiėmimo tikslas buvo praktiškai sustiprinti burnos higienos įgūdžius ir padėti vaikams suprasti, kaip kasdieniai sprendimai atsispindi šypsenoje.

    Edukacijos metu visuomenės sveikatos specialistė Justina Tuleikienė priminė pagrindines taisykles: kiek laiko valyti dantis, kokiais judesiais tai daryti ir kaip taisyklingai laikyti šepetėlį. Aptarta ir šepetėlio priežiūra, tarpdančių valymas bei profilaktinių vizitų pas odontologą svarba.

    Praktika ir mitybos įpročiai

    Didžiausio dėmesio sulaukė praktinė dalis, kai mokiniai dantų valymo judesius išbandė ant dantų modelio. Interaktyvus formatas leido vaikams užduoti klausimus, pasitikrinti žinias ir iškart pamatyti, ką reiškia kruopštus, o ne paskubomis atliktas valymas.

    Su mokiniais taip pat kalbėta apie mitybą ir jos poveikį dantims, akcentuojant saldumynų bei saldintų gėrimų ribojimą. Vaikai aptarė, kokie produktai dažniau siejami su ėduonies rizika, o kokie padeda palaikyti burnos sveikatą kasdienėje rutinoje.

    Ką rodo higienos įpročių pokyčiai?

    Higienos instituto duomenys fiksuoja ir teigiamą kryptį: 2024 metais 60,6 proc. mokinių nurodė, kad dantis valosi du ir daugiau kartų per dieną. Palyginimui, 2016 metais taip teigė 55,6 proc. mokinių, tačiau specialistai pabrėžia, kad vien dažnis ne visada reiškia kokybę.

    Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuras, organizuodamas tokias edukacijas, siekia, kad vaikai ne tik išgirstų taisykles, bet ir jas pritaikytų praktikoje. Tikimasi, jog nuosekliai kartojamos prevencinės veiklos mokyklose padės mažinti ėduonies paplitimą ir stiprinti sveikos gyvensenos įpročius.

  • Citrininis vanduo gali pakenkti dantims ir skrandžiui: gydytojai įspėja, kam saugotis

    Citrina pagardintas vanduo ilgą laiką laikomas paprastu būdu pagerinti savijautą, tačiau medikai primena, kad šis gėrimas tinka ne visiems. Pagrindinis rizikos veiksnys – citrinos rūgštis, kuri gali dirginti gleivines ir veikti dantų paviršių.

    Gydytojai pabrėžia, kad dažnas rūgščių gėrimų vartojimas siejamas su dantų emalio erozija, ypač jei gėrimas gurkšnojamas ilgai ar geriamas kelis kartus per dieną. Situacija dar prastesnė, kai citrininis vanduo derinamas su saldumynais, nes cukrus didina ėduonies riziką.

    Kita dažna problema – rėmuo ir rūgštinis refliuksas, kai skrandžio rūgštis grįžta į stemplę ir sukelia deginimą. Žmonėms, turintiems gastroezofaginio refliukso ligą, citrininis vanduo gali sustiprinti simptomus, ypač jei vartojamas tuščiu skrandžiu.

    Specialistai taip pat atkreipia dėmesį į tai, su kuo šis gėrimas derinamas. Riebus, stipriai perdirbtas ar aštrus maistas dažnai pats savaime dirgina virškinamąjį traktą, o kartu su rūgščiu gėrimu diskomfortas gali tik didėti.

    Norint sumažinti riziką, rekomenduojama citrininį vandenį gerti saikingai, neilgai laikant burnoje ir negeriant jo visą dieną mažais gurkšniais. Dantų emaliui palankiau gerti per šiaudelį, o po rūgštaus gėrimo burną praskalauti vandeniu ir palaukti bent 30 minučių prieš valant dantis.

    Medikai pabrėžia, kad citrininis vanduo savaime nėra pavojingas, tačiau žmonės, kuriuos vargina rėmuo, jautrus skrandis ar dažnas dantų jautrumas, turėtų įvertinti savo savijautą ir, prireikus, pasitarti su odontologu ar šeimos gydytoju.

  • Netikėta priežastis, dėl kurios veidas atrodo senesnis: odontologas įspėja dėl įpročio

    Rūkymas, alkoholis ar ilgas buvimas saulėje be apsaugos dažnai įvardijami kaip veiksniai, spartinantys senėjimo požymius. Vis dėlto specialistai atkreipia dėmesį ir į mažiau akivaizdų įprotį, kuris gali vizualiai pridėti metų, nors tiesiogiai odos ir neveikia.

    Kalbama apie nagų kramtymą. Odontologai aiškina, kad žmonės pirmiausia pastebi šypseną, o dantų būklė daro didelę įtaką tam, kaip jaunas ar pavargęs atrodo veidas.

    Nuolatinis mechaninis spaudimas kandant nagus gali pažeisti priekinius dantis ir ilgainiui nudyla emalis. Dėl to dantys gali tapti trumpesni, nelygesni, jautresni, o tarp jų gali atsirasti tarpeliai, kurie keičia šypsenos estetiką ir veido proporcijas.

    „Nagų kramtymas tikrai gali paspartinti emalio dėvėjimąsi, todėl šypsena gali atrodyti senesnė, nei žmogus yra iš tiesų“, – teigia odontologas Tony Tonge.

    Specialistai pabrėžia, kad emalio plonėjimas didina ir dantų spalvos pokyčių tikimybę, nes tamsesni vidiniai audiniai tampa labiau matomi. Tokie pokyčiai dažnai siejami su vyresniu amžiumi, todėl net ir jauno žmogaus veidas gali atrodyti brandesnis.

    Nagų kramtymas neretai siejamas su stresu ar nerimu, o dalis žmonių šį veiksmą atlieka automatiškai net to nepastebėdami. Medicinoje šis įprotis vadinamas onichofagija, o jo kontrolė dažniausiai prasideda nuo streso valdymo ir sąmoningo elgesio keitimo.

    Be estetikos, gydytojai įspėja ir apie kitas rizikas. Kramtant nagus į burną gali patekti ant pirštų ir po nagais esančios bakterijos, todėl didėja virškinamojo trakto infekcijų ir kitų susirgimų rizika, o taip pat gali būti pažeidžiama nago plokštelė ir aplinkinė oda.