Tag: Būsto įperkamumas

  • Savivaldybių reitingas 2026: Zarasų rajonas būsto srityje pirmas Lietuvoje, bendrame – 43 vieta

    Savivaldybių reitingas 2026: Zarasų rajonas būsto srityje pirmas Lietuvoje, bendrame – 43 vieta

    Portalo „Delfi“ pristatytame „Savivaldybių reitinge 2026“ Zarasų rajono savivaldybė bendroje įskaitoje užėmė 43 vietą iš 60. Nors bendras rezultatas rodo, kad kai kuriose srityse dar yra kur augti, vienoje kategorijoje Zarasų rajonas išsiskyrė visos šalies mastu.

    Būsto srityje Zarasų rajono savivaldybė užėmė 1 vietą Lietuvoje ir surinko 55,59 taško iš 70 galimų. Šis įvertinimas signalizuoja, kad gyvenamosios aplinkos ir būsto rodikliai rajone šiuo metu yra vieni stipriausių tarp visų savivaldybių.

    Kas lėmė pirmą vietą?

    Vertinant būsto sritį buvo atsižvelgta į rodiklius, susijusius su būsto įperkamumu, kainomis, renovuotų namų dalimi, šilumos kaina, gyvenamuoju plotu vienam gyventojui. Taip pat vertinti statybos leidimai, naujai pastatyti būstai ir kiti gyvenimo kokybę bei būsto rinką atspindintys parametrai.

    Tokie kriterijai dažnai išryškina regionų pranašumus prieš didmiesčius, ypač kalbant apie kainų lygį ir didesnį gyvenamąjį plotą vienam gyventojui. Kita vertus, pirmoji vieta būsto srityje nereiškia, kad visos problemos išspręstos, tačiau rodo aiškią konkurencinę stiprybę.

    Aukšti įvertinimai ir kitur

    Be lyderystės būsto kategorijoje, Zarasų rajono savivaldybė gana tvirtai pasirodė ir kitose srityse. Kultūros ir sporto srityje savivaldybė reitinguota 7 vietoje, švietimo srityje užėmė 11 vietą.

    Aplinkos ir tvarumo srityje Zarasų rajonas įvertintas 26 vieta, o infrastruktūros srityje – 29 vieta. Šie rezultatai rodo, kad bendras reitingas ne visada atskleidžia stipriausias savivaldybės puses, todėl svarbu vertinti ir atskirų sričių pjūvius.

    Kaip sudaromas savivaldybių reitingas?

    „Delfi“ užsakymu žurnalo „Reitingai“ parengtame tyrime buvo vertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Reitingas sudarytas remiantis 140 rodiklių, kurie suskirstyti į 12 sričių, apimančių viešąsias paslaugas, socialinę ir ekonominę situaciją, infrastruktūrą bei gyvenimo kokybę.

    Toks palyginimas savivaldybėms tampa ne tik viešu įvertinimu, bet ir praktiniu įrankiu planuojant prioritetus. Aukštos pozicijos atskirose srityse leidžia aiškiau matyti, kur sukaupta kompetencija ir geriausios praktikos, o žemesnės – kur reikalingi nuoseklūs pokyčiai.

    Zarasų rajono savivaldybei pirmoji vieta būsto srityje tampa stipriu signalu gyventojams ir investuotojams, kad rajonas gali būti patrauklus gyventi. Kartu bendras 43 rezultatas primena, jog siekiant tvaresnio proveržio svarbu išlaikyti stiprybes ir kryptingai gerinti silpnesnes grandis.

    „Šis įvertinimas parodo, kad būsto srityje turime aiškių pranašumų, tačiau kartu matome ir kryptis, kuriose būtina toliau dirbti“, – teigiama savivaldybės pranešime.

    Tekstas parengtas pagal portalo „Delfi“ ir žurnalo „Reitingai“ informaciją.

  • Būsto kainos Lenkijoje auga lėčiau nei algos: kur už vidutinį atlyginimą įperkamas 1 kv. m?

    Būsto kainos Lenkijoje auga lėčiau nei algos: kur už vidutinį atlyginimą įperkamas 1 kv. m?

    Kainos kyla, bet atlyginimai dažnai sparčiau

    Lenkijos būsto rinka pastaraisiais metais brango, tačiau dalyje didžiųjų miestų atlyginimų augimas pradėjo vytis ir net lenkti butų kainų kilimą. Tai reiškia, kad nominaliai būstas vis dar brangus, bet įperkamumo rodikliai kai kur gerėja, ypač ten, kur kainos stabilizavosi arba šiek tiek smuko.

    Tokias išvadas leidžia daryti Lenkijos centrinio banko duomenys apie sandorių kainas pirminėje rinkoje ir nacionalinės statistikos pateikiami vidutinio darbo užmokesčio skaičiai. Svarbu, kad lyginami ne skelbimų, o realių sandorių įkainiai, todėl vaizdas artimesnis tam, kas vyksta rinkoje iš tiesų.

    Vienas miestas išsiskiria: 1 kv. m už mėnesio algą

    Ryškiausias pavyzdys – Žalioji Gūra, kur vidutinio atlyginimo ir kvadratinio metro kainos santykis tapo išskirtinis. Pagal skaičiavimus, šiame mieste vidutinė mėnesio alga jau leidžia įsigyti apie 1,01 kvadratinio metro būsto, o tai – vienintelis toks atvejis tarp didžiausių analizuotų miestų.

    Įperkamumą čia pagerino dvi aplinkybės: atlyginimai augo pastebimai, o kvadratinio metro kaina kilo palyginti nedaug. Tai nekeičia fakto, kad realiame gyvenime visos algos atidėti būstui beveik neįmanoma, tačiau rodiklis aiškiai parodo, kur gyventojų perkamoji galia būsto atžvilgiu stiprėja.

    Kur situacija gerėja greičiausiai, o kur – blogėja

    Analizuojant 50 kv. m buto „kainą atlyginimais“, kai kuriuose miestuose per metus reikalingų vidutinių algų skaičius sumažėjo. Ypač išsiskiria Žešuvas, kuriame kvadratinio metro kainos per metus krito labiausiai tarp didžiųjų miestų, o atlyginimai augo, todėl gyventojų galimybės įsigyti būstą pagerėjo sparčiausiai.

    Kita medalio pusė – miestai, kuriuose kainos augo greičiau nei vidutiniai atlyginimai. Tarp tokių dažniausiai minimi Gdanskas ir Gdynė, kur būsto kainų šuolis buvo vienas didžiausių, o algų augimas jo nekompensavo. Tokiose vietovėse pirkėjams tenka dar labiau kliautis paskolomis, o įperkamumas prastėja.

    Didmiesčiuose, kurie tradiciškai laikomi brangiausiais, matomas mišrus vaizdas: kai kur kainos kilo minimaliai, o algos augo sparčiau, todėl reikalingų „atlyginimų skaičius“ 50 kv. m būstui sumažėjo. Tačiau bendras lygis išlieka aukštas, o net ir nedideli kainų pokyčiai, esant didelėms sumoms, pirkėjų biudžetams turi apčiuopiamą poveikį.

    Šie skirtumai rodo, kad kalbant apie būsto įperkamumą vien nacionalinių vidurkių nepakanka: lemiami tampa konkretaus miesto atlyginimų dinamika, realios sandorių kainos ir tai, ar rinka auga iš inercijos, ar jau pereina į lėtesnio kilimo fazę.