CP v2

Tag: Būsto krizė

  • Afrikos miestai skambina pavojaus varpais: klimatas ir būstai spaudžia, pinigų nėra

    Afrikos miestai skambina pavojaus varpais: klimatas ir būstai spaudžia, pinigų nėra

    Afrikos miestams pritrūko laiko

    Afrikos miestų atstovai Pasaulio urbanistikos forume Baku perspėjo, kad klimato kaita, spartus urbanizavimasis ir lėtinis būsto trūkumas jau vejasi valdžios galimybes reaguoti. Jų teigimu, tradiciniai finansavimo modeliai nebespėja su poreikiais.

    Forumo diskusijose būstas vis dažniau įvardijamas ne kaip socialinės paramos klausimas, o kaip ekonomikos ir infrastruktūros pagrindas. Tai glaudžiai siejama su prisitaikymu prie klimato kaitos, migracija ir pokonfliktiniu atsigavimu.

    Angolos pavyzdys ir finansavimo ribos

    Angolos viešųjų darbų, urbanistikos ir būsto ministras Carlos Alberto Gregório dos Santos sakė, kad šalis būsto sektoriui nukreipia apie 7,5 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai viena didžiausių viešųjų investicijų krypčių, tačiau poreikiai vis tiek auga greičiau nei statybų tempas.

    Pasak ministro, pastaraisiais metais valstybė pastatė apie 350 000 būstų, siekdama mažinti deficitą sparčiai augančiuose miestuose. Vis dėlto net ir tokio masto programos, anot dalyvių, dažnai atsiremia į ribotas biudžetų galimybes ir brangstančią infrastruktūrą.

    Pamokos iš atstatymo ir nauji sprendimai

    Azerbaidžano atstatymo patirtis forume tapo dažna nuoroda šalims, kurios sprendžia pokonfliktinio atsigavimo ar nusidėvėjusios infrastruktūros problemas. Gambijos žemių, regioninės valdžios ir religinių reikalų ministras Hamat Ngai Kumba Bah teigė, kad Baku pademonstravo atsparumo ir nacionalinio koordinavimo svarbą.

    „Šiandieniniame pasaulyje niekas neturi pakankamai pinigų“, – sakė Hamat Ngai Kumba Bah.

    Ministras pabrėžė, kad vien tarptautinių institucijų paskolų ar paramos nebeužtenka, todėl būtini inovatyvesni finansavimo mechanizmai. Tarp dažniausiai minimų krypčių – didesnis privataus kapitalo įtraukimas, ilgalaikis infrastruktūros planavimas ir aiškesnės taisyklės, mažinančios investuotojų riziką.

    Potvyniai, medžiai ir nelygi našta

    Klimato atsparumas tapo viena pagrindinių forumo ašių, ypač miestams, kurie jau dabar patiria ekstremalių reiškinių žalą. Adis Abebos atsparumo vadovas Moges Tadesse įspėjo, kad sezoniniai potvyniai griauna namus, gadina infrastruktūrą ir išstumia gyventojus iš upių pakrančių bei užliejamų teritorijų.

    Jo teigimu, Etiopija daug investuoja į gamta grįstus sprendimus: per pastaruosius penkerius metus Adis Abeba pasodino daugiau nei 90 mln. medžių. Nacionaliniu mastu, pasak jo, vykdomoje atkūrimo programoje minima apie 47 mlrd. pasodintų medžių.

    Tadesse taip pat akcentavo klimato teisingumo klausimą, primindamas, kad mažiausiai prie pasaulinių emisijų prisidedančios valstybės dažnai patiria didžiausius ekonominius ir socialinius nuostolius. Forumo dalyviai sutaria, kad būsto, klimato ir ekonomikos problemų atskirai spręsti nebeįmanoma, tačiau lemiamas klausimas lieka tas pats: ar finansavimas pasivys realybę.

  • Ispanijoje jaunas dirbantysis buto nuomai atiduoda 98,7 proc. algos: rekordas, kuris šokiruoja

    Ispanijoje jaunas dirbantysis buto nuomai atiduoda 98,7 proc. algos: rekordas, kuris šokiruoja

    Ispanijoje būsto įperkamumo krizė jaunus žmones vis labiau stumia nuo savarankiško gyvenimo. Ispanijos jaunimo tarybos (CJE) Emancipacijos observatorijos duomenimis, 2025 metais savarankiškai gyveno tik 14,5 proc. 16–29 metų jaunuolių – tai prasčiausias rodiklis nuo palyginamų duomenų pradžios.

    Ataskaitoje teigiama, kad jaunas dirbantis žmogus, norėdamas vienas išsinuomoti būstą, vidutiniškai turėtų nuomai skirti 98,7 proc. savo grynojo atlyginimo. Dėl to išsikraustymo iš tėvų namų amžius, vertinimu, persirito per 30 metų ribą.

    Kai nuoma suvalgo beveik viską

    Skaičiai rodo, kad vidutinis jauno žmogaus grynasis atlyginimas siekia apie 1 190 eurų per mėnesį, o vidutinė būsto nuoma – maždaug 1 176 eurus. Tai reiškia, kad net ir dirbant visu etatu vieno žmogaus namų ūkis daugelyje vietovių tampa finansiškai nepakeliamas.

    CJE pabrėžia, kad ši padėtis didina kartų nelygybę ir skatina jaunimo skurdėjimą. Ataskaitoje nurodoma, kad tarp jaunų nuomininkų skurdo rizika po būsto išlaidų šokteli nuo 25,9 proc. iki 43 proc.

    „Jauniems žmonėms išsikraustymas reiškia tapti skurdesniems“, – sakė CJE prezidentė Andrea Henry.

    Nei vienam, nei su kambariokais

    Augant nuomos kainoms, daliai jaunimo alternatyva tampa kambario nuoma ar gyvenimas su bendranuomiais. Tačiau CJE perspėja, kad ir šis sprendimas daugelyje miestų nebėra pigus: būstas dalijantis, skaičiuojama, „suvalgo“ apie 33,6 proc. vidutinio jauno žmogaus atlyginimo.

    Organizacija taip pat akcentuoja, kad vis dažniau lemiamu veiksniu tampa šeimos parama, nes be jos jauniems žmonėms sunku išvengti skolų, nestabilumo ar priklausomybės nuo artimųjų. Tuo pat metu būsto įsigijimas daugeliui išlieka nepasiekiamas dėl aukštų kainų, pradinio įnašo ir griežtesnių finansavimo sąlygų.

    Kokių sprendimų prašoma?

    CJE ragina valdžios institucijas didinti įperkamo būsto pasiūlą ir stiprinti priemones, kurios realiai pagerintų jaunimo galimybes išsinuomoti ar įsigyti būstą. Organizacijos vertinimu, problema yra struktūrinė ir daro ilgalaikę žalą visai kartai – nuo vėluojančio savarankiškumo iki didėjančio socialinio nesaugumo.

    Pastaraisiais metais Ispanijoje būsto tema tapo vienu karščiausių politinių ir socialinių klausimų, o protestai dėl kainų augimo vyko ne viename didmiestyje. Ekspertai pabrėžia, kad nuomos rinką spaudžia keli veiksniai: ribota pasiūla, didelė paklausa didmiesčiuose ir turizmo regionuose, taip pat lėčiau augančios pajamos, kurios nespėja vytis būsto kaštų.

  • Pasaulio bankas apie urbanizaciją: kodėl miestų augimas lemia ekonomiką ir darbo vietas

    Pasaulio bankas apie urbanizaciją: kodėl miestų augimas lemia ekonomiką ir darbo vietas

    Pasaulio banko vyresnysis ekonomistas Markas Robertsas Pasaulio miestų forume Baku teigė, kad nė viena šalis iki galo neišsivystė be urbanizacijos. Jo vertinimu, miestų augimas turėtų būti laikomas ne problema, o galimybe kryptingai formuoti ekonomikos pažangą.

    Ekspertas pabrėžė, kad urbanizacija paprastai spartina produktyvumą, nes miestuose lengviau telkiasi darbo rinka, paslaugos ir verslai, o tai didina investicijų grąžą. Kartu ji kuria daugiau darbo vietų, tačiau reikalauja planavimo, kad nauda būtų pasidalinta plačiau, o ne kauptųsi tik keliuose rajonuose ar sektoriuose.

    Didžiausias iššūkis – infrastruktūra

    Pasak M. Robertso, ypač Afrikoje miestų infrastruktūros finansavimo poreikis yra milžiniškas ir per didelis vienai institucijai ar vien tik viešajam sektoriui. Todėl, jo teigimu, svarbiausia tampa gebėjimas pritraukti kapitalą iš kelių šaltinių, įskaitant privatų sektorių, tarptautinius fondus ir vietos finansų rinkas.

    Ši tema tampa vis aktualesnė, nes sparčiai augančiuose miestuose prireikia vandens tiekimo, nuotekų, elektros tinklų, viešojo transporto, mokyklų ir sveikatos paslaugų plėtros. Kai investicijos vėluoja, miestai susiduria su būsto trūkumu, kainų šuoliais ir didėjančia socialine atskirtimi.

    Klimato rizikos jau keičia miestus

    Pasaulio banko ekonomistas įspėjo, kad miestų funkcionavimą vis labiau trikdo klimato poveikis, įskaitant potvynius ir ekstremalų karštį. Tokios rizikos didina išlaidas, mažina infrastruktūros patikimumą ir kelia grėsmių gyventojų sveikatai, ypač ten, kur trūksta želdynų, vėsinimo sprendimų ir tvirtų statybos standartų.

    Didėjančios spūstys, brangstanti žemė ir įtempta būsto rinka, anot M. Robertso, yra ne vien urbanizacijos „kaina“, bet ir ženklas, kad miestai traukia žmones bei kapitalą. Jo teigimu, užduotis yra ne stabdyti šį procesą, o suvaldyti jį taip, kad infrastruktūra ir būstas būtų vystomi laiku.

    Įspėjimai dėl nelygybės

    Ne visi dalyviai dalijosi tokiu optimizmu, nes spartus ir prastai valdomas miestų augimas kai kuriose Afrikos ir Pietų Azijos dalyse paskatino didelius neformalius rajonus. Tokiose teritorijose dažnai trūksta pagrindinių paslaugų, o tarša ir užstatymo chaosas didina nelygybę ir aplinkos žalą.

    Adis Abebos miesto vyriausiasis atsparumo pareigūnas Mogesas Tadesse pabrėžė, kad klimato kaita veikia ne tik būstą, bet ir ekonomiką bei žmonių gyvybes. Jo teigimu, daugeliui Afrikos miestų spaudimas jau viršija valdžios gebėjimą reaguoti, todėl būtinos didesnės tarptautinės investicijos, padedančios padengti sparčiai augančias prisitaikymo išlaidas.

    Pasaulio miestų forumas, rengiamas kas dvejus metus, šį kartą Baku vyko gegužės 17–22 dienomis ir pritraukė dešimtis tūkstančių dalyvių iš daugiau nei 180 šalių. Renginio tema buvo būstas ir atsparūs miestai, o vienu iš rezultatų turėtų tapti Baku kvietimas veikti, siejamas su Jungtinių Tautų Naująja miestų darbotvarke.

  • JT vadovas apie būsto krizę: ji paliečia visas šalis, o sprendimai turi tapti prioritetu

    JT vadovas apie būsto krizę: ji paliečia visas šalis, o sprendimai turi tapti prioritetu

    Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas Pasaulio miestų forume Baku perspėjo, kad būsto krizė nebėra vien skurdesnių regionų problema. Jo teigimu, su įperkamumo ir benamystės augimu susiduria tiek sparčiai augantys miestai besivystančiose valstybėse, tiek turtingos ekonomikos, kur nuomos kainos kyla greičiau nei pajamos.

    Pasak JT vadovo, krizė paliečia beveik 3 milijardus žmonių, o jos tempą didina platesnis ekonominis ir geopolitinis nestabilumas. Todėl, anot jo, vyriausybės turėtų būstą laikyti ne šalutine socialine tema, o vienu iš pagrindinių tvaraus vystymosi politikos ramsčių.

    Kodėl būstas tapo jautria tema?

    Guterresas būsto klausimą susiejo su kasdienėmis pasekmėmis žmonių gyvenimui ir priminė savo patirtį savanoriaujant skurdesniuose Lisabonos rajonuose. Jis pabrėžė, kad būstas tiesiogiai veikia sveikatą, vaikų ugdymą, galimybes darbo rinkoje ir ilgalaikes šeimų perspektyvas.

    Diskusijose Baku akcentuota, kad problemą gilina keli susikertantys veiksniai: brangus skolinimasis, ribota pasiūla miestuose, statybų sąnaudų augimas ir investicinio būsto plėtra. Dėl to daliai gyventojų net ir dirbant pilnu etatu būstas tampa sunkiai įperkamas, o socialinės atskirties rizika didėja.

    Ne tik statyti daugiau

    JT Generalinės Asamblėjos prezidentė Annalena Baerbock forume teigė, kad nepakankamo būsto pasekmės jau seniai peržengė paprastą pastogės klausimą. Jos žodžiais, be saugaus būsto silpnėja sveikata, nutrūksta mokymasis, didėja nesaugumas, kietėja nelygybė, o bendruomenės tampa labiau pažeidžiamos klimato sukrėtimams ir nelaimėms.

    Ji priminė, kad daugiau nei 1,1 milijardo žmonių gyvena neformaliose gyvenvietėse, o daugiau nei 300 milijonų neturi nuolatinės pastogės. Baerbock pabrėžė, kad vien tik statybų apimčių didinimas nėra universalus atsakymas, jei būstas lieka neįperkamas arba miestuose trūksta infrastruktūros ir paslaugų.

    Forumo dalyviams akcentuota, jog reikalingas sistemiškas požiūris, jungiantis būstą su infrastruktūra, bazinėmis paslaugomis, klimato atsparumu, finansavimu ir įtraukiu planavimu. Tokia kryptis reiškia, kad sprendimai turi apimti ir nuomos rinkos reguliavimo priemones, ir socialinio būsto plėtrą, ir ilgalaikį miestų planavimą.

    Baku pavyzdys ir forumo mastas

    Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas pristatė šalies sostinės urbanistinės transformacijos pavyzdžius, tarp jų ir buvusios pramoninės, nafta užterštos teritorijos perplanavimą į mišrios paskirties rajoną White City. Jis taip pat teigė, kad per pastaruosius 20 metų Baku įrengta daugiau nei 100 parkų, skverų ir sodų.

    Forume užregistruota daugiau nei 40 000 dalyvių iš 182 šalių, todėl ši Pasaulio miestų forumo laida įvardyta kaip viena gausiausių per visą renginio istoriją. Azerbaidžano nacionalinis koordinatorius Anaras Guliyevas pabrėžė, kad pirmą kartą surengta atskira valstybių vadovų lygio sesija.

    Renginyje taip pat vyko Urban Expo, subūrusi daugiau nei 200 organizacijų iš 66 šalių, kurios pristatė sprendimus būsto, transporto, energetikos ir prisitaikymo prie klimato kaitos srityse. Pasaulio miestų forumas Baku vyks iki gegužės 22 dienos.

    „Nė viena visuomenė nėra apsaugota nuo būsto krizės – nuo sparčiai augančių miestų besivystančiame pasaulyje iki pažangių ekonomikų, kur nuoma brangsta, o benamystė didėja“, – sakė António Guterresas.

    „Be saugaus būsto nyksta sveikata, sutrinka mokymasis, gilėja nesaugumas, kietėja nelygybė, o bendruomenės tampa labiau pažeidžiamos klimato sukrėtimams“, – sakė Annalena Baerbock.

  • Pasaulio urbanistikos forumas Baku: ministrai įspėja apie didėjančią būsto nelygybę

    Pasaulio urbanistikos forumas Baku: ministrai įspėja apie didėjančią būsto nelygybę

    Baku, Azerbaidžano sostinėje, gegužės 17 dieną prasidėjo Jungtinių Tautų Pasaulio urbanistikos forumas, kuriame politikai ir ekspertai perspėjo dėl gilėjančios būsto krizės ir nelygybės. Pagrindinė žinia – būsto įperkamumo problemos vis dažniau peržengia valstybių ribas, todėl reikia platesnio tarptautinio koordinavimo.

    Diskusijų toną nustatė Slovakijos ministro pirmininko pavaduotojas Tomas Taraba, palyginęs skirtingas nuosavo būsto tendencijas Europoje ir pasaulyje. Jo teigimu, Slovakijoje apie 80 proc. gyventojų turi nuosavą būstą, tačiau kai kuriose šalyse šis rodiklis siekia vos apie 20 proc.

    „Tai sukuria didelį socialinės gyvenimo kokybės išsibalansavimą, o kainų augimas šiuo metu yra ypač didelė tema“, – sakė Tomas Taraba.

    Forume, kuris laikomas viena svarbiausių Jungtinių Tautų platformų tvariai urbanizacijai aptarti, dalyvauja daugiau nei 40 000 delegatų iš 182 šalių. Renginyje akcentuota, kad spartėjanti urbanizacija, klimato kaitos spaudimas ir infrastruktūros trūkumai didina atotrūkį tarp galinčiųjų įpirkti būstą ir tų, kuriems jis tampa nepasiekiamas.

    Malaizijos būsto ministras ir JT Buveinių asamblėjos prezidentas Nga Kor Ming pabrėžė, kad investicijoms pritraukti būtini patikimi, aiškiai parengti projektai ir skaidrumas. Jo vertinimu, tik turint įgyvendinamų sprendimų paketą ir gerą reputaciją galima mobilizuoti privatų kapitalą bei tarptautines finansines institucijas.

    „Svarbu, kad vyriausybės pateiktų įtikinamus, kokybiškai parengtus projektus, nes kiekvieną projektą reikia pagrįsti patirtimi ir skaidrumu“, – sakė Nga Kor Ming.

    Čekijos regioninės plėtros viceministras Filip Endal teigė, kad universalaus recepto, tinkančio visoms šalims, nėra, tačiau forumas suteikia galimybę perimti gerąją praktiką. Jo teigimu, skirtingų regionų patirtys gali padėti greičiau rasti veikiančius sprendimus, pritaikomus nacionaliniu mastu.

    „Nemanau, kad egzistuoja vienas vienintelis būdas viską pagerinti visame pasaulyje, bet tai labai gera vieta pasisemti įkvėpimo“, – sakė Filip Endal.

    Afrikos šalių atstovai akcentavo, kad sparčiausiai augančių miestų regionams ypač reikia prieinamo finansavimo ir technologijų. Gambijos žemės ir būsto ministras Hamat Bah nurodė, kad Azerbaidžano atkūrimo patirtis gali būti pamokanti šalims, kurios siekia greitai plėsti būsto fondą ir infrastruktūrą.

    „Turime mokytis iš to, ką matome Azerbaidžane: jų drąsos ir atsidavimo padaryti darbus“, – sakė Hamat Bah.

    Forumas Baku vyks iki gegužės 22 dienos. Organizatoriai tikisi, kad diskusijos paspartins konkrečių įsipareigojimų formavimą – nuo miestų planavimo ir socialinio būsto iki finansinių instrumentų, kurie galėtų mažinti būsto įperkamumo atotrūkį.

  • Nuomos kainos ES sostinėse šokiruoja: kai kur jos viršija net minimalų atlyginimą

    Nuomos kainos ES sostinėse šokiruoja: kai kur jos viršija net minimalų atlyginimą

    Nuoma sostinėse aplenkia algas

    Būstas ir komunalinės paslaugos išlieka didžiausia Europos namų ūkių išlaidų eilutė. Eurostato duomenimis, vidutiniškai 23,6 proc. visų išlaidų ES tenka būstui, vandeniui, elektrai, dujoms ir kitam kurui.

    Tačiau didmiesčiuose, ypač sostinėse, nuomos dalis paprastai būna dar didesnė. Dėl to mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams nuoma dažnai tampa nepakeliama našta.

    Europos profesinių sąjungų konfederacijos analizė, paremta ES duomenimis, rodo, kad daugumoje ES sostinių vidutinė dviejų miegamųjų buto nuoma viršija šalies minimalų mėnesinį atlyginimą prieš mokesčius. Tai reiškia, kad net ir dirbant visu etatu už minimalią algą vien nuomai pinigų gali neužtekti.

    Svarbu tai, kad lyginami dydžiai yra bruto, o realiai darbuotojui į rankas išmokama suma yra mažesnė. Todėl faktinė nuomos našta, vertinant pagal neto pajamas, daugeliu atvejų dar didesnė.

    Praga ir Lisabona – sunkiausi atvejai

    Didžiausias atotrūkis fiksuojamas Prahoje: vidutinė dviejų miegamųjų buto nuoma siekia 1 710 eurų, kai Čekijos minimalus atlyginimas yra 924 eurai. Vadinasi, vien nuomai reikėtų sumos, prilygstančios apie 185 proc. minimalios algos.

    Antroje vietoje – Lisabona. Portugalijoje minimalus mėnesinis atlyginimas, perskaičiuotas pagal mokėjimą per 14 mėnesių, siekia 1 073 eurus, o vidutinė nuoma sostinėje taip pat apie 1 710 eurų, arba maždaug 168 proc. minimalios algos.

    Daugiau nei 150 proc. minimalios algos nuomai prireiktų ir Budapešte, Bratislavoje, Sofijoje, Atėnuose bei Rygoje. Tokia proporcija reiškia, kad darbuotojas turėtų atiduoti visą algą nuomai ir vis tiek ieškoti papildomų pajamų kasdienėms išlaidoms.

    Daugelyje sostinių nuoma viršija 100 proc. minimalios algos, tarp jų – Paryžiuje, Taline, Madride, Bukarešte, Varšuvoje, Dubline, Liublianoje ir Vilniuje. Pavyzdžiui, Paryžiuje vidutinė nuoma siekia 2 523 eurus, o minimalus atlyginimas Prancūzijoje yra 1 823 eurai.

    Kur situacija palankiausia?

    Kai kuriose sostinėse minimalus atlyginimas vis dar leidžia realistiškiau padengti nuomos išlaidas. Palankiausia padėtis išskiriama Briuselyje, kur minimalus atlyginimas siekia 2 112 eurų, o vidutinė nuoma – 1 476 eurus, tad nuomai tektų apie 70 proc. minimalios algos.

    Antra pagal palankumą minima Berlyno situacija, kur nuomos našta sudaro apie 76 proc. minimalios algos. Santykinai geresni rodikliai taip pat fiksuojami Nikosijoje, Liuksemburge ir Hagoje, nors ir ten nuoma išlieka vienas didžiausių mėnesio kaštų.

    „Didelės būsto kainos ir mažos algos stumia žmones į skurdą ir ekonomiką artina prie recesijos“, – sakė Europos profesinių sąjungų konfederacijos generalinė sekretorė Esther Lynch.

    „Ryšio tarp nuomos ir atlyginimų nebuvimas yra visiškai netvarus. Pridėjus augančias energijos ir maisto kainas, dirbantys žmonės priversti skolintis būtiniausiems dalykams ir praktiškai nebeturi laisvų pajamų“, – pridūrė ji.

    Kodėl sostinės tokios brangios?

    Analitikai pabrėžia, kad sostinėse nuomos kainas kelia keli veiksniai: didesnė darbo vietų koncentracija, ribota būsto pasiūla, aktyvesnės trumpalaikės nuomos rinkos ir lėtesnė naujų būstų statyba. Prie spaudimo prisideda ir ilgą laiką aukštesnės palūkanų normos, ribojusios būsto įperkamumą ir dalį paklausos nukreipusios į nuomą.

    Šalies vidurkiai dažnai atrodo geriau nei sostinių skaičiai, nes regionuose nuomos kainos žemesnės. Vis dėlto net ir tada nuoma daugeliui mažiausiai uždirbančių namų ūkių suvalgo gerokai didesnę pajamų dalį, nei rekomenduojama finansinio tvarumo taisyklėse.

    Kokie sprendimai siūlomi?

    Europos profesinių sąjungų konfederacija ragina valstybes nares nuosekliai įgyvendinti ES minimaliojo atlyginimo direktyvą ir stiprinti kolektyvines derybas, kad daugiau darbuotojų gautų didesnį atlygį. Taip pat siūloma vertinant minimalų atlyginimą atsižvelgti į būsto kaštus, kurie daugelyje miestų tampa lemiamu pragyvenimo veiksniu.

    Kitas akcentuojamas kelias – didesnės viešosios investicijos į socialinį būstą ir priemonės, didinančios ilgalaikės nuomos pasiūlą. Praktikoje tai reikštų greitesnį būsto projektų vystymą, aiškesnes taisykles nuomos rinkoje ir tikslines paramos schemas pažeidžiamiausioms grupėms.