Tag: Būsto krizė

  • Krugmanas siūlo Europoje laikinai riboti nuomos kainas: tai smogtų spekuliacijai

    Krugmanas siūlo Europoje laikinai riboti nuomos kainas: tai smogtų spekuliacijai

    Nobelio premijos laureatas ekonomistas Paulas Krugmanas teigia, kad Europoje verta svarstyti laikinus nuomos kainų „lubų“ sprendimus, kurie galėtų greitai pristabdyti spekuliaciją būsto rinkoje.

    Interviu „Euronews“ jis pabrėžė, kad vadinamieji šiuolaikiniai nuomos stabilizavimo modeliai gali palengvinti, jo žodžiais, „nepakeliamą“ situaciją nuomininkams ir kartu išsaugoti paskatas statyti daugiau būstų.

    Pastaraisiais mėnesiais kelių Europos šalių miestuose vyko protestai dėl pragyvenimo brangimo. Tarp dažniausiai įvardijamų priežasčių – nuo 2010 metų augančios būsto kainos ir nuomos įkainiai, ypač smarkiai juntami jaunų žmonių.

    Krugmanas problemą apibūdina kaip iš esmės aiškią: ilgalaikis atsakymas – statyti daugiau ir mažinti apribojimus, kurie apsunkina statybas. Vis dėlto jis pripažįsta, kad naujų būstų pasiūla rinkoje atsiranda ne iš karto, todėl trumpuoju laikotarpiu reikalingi ir tarpiniai sprendimai.

    Nuomos stabilizavimas: kompromisas tarp rinkos ir reguliavimo

    Ekonomistas sako nesantis „griežtas puristas“ – jo vertinimu, statybų plėtra ir nuomos reguliavimas gali veikti greta. Kaip pavyzdį jis mini Niujorką, kur taikomos nuomos stabilizavimo priemonės, kartu numatant paskatas plėtrai.

    Niujorko programa nustato didžiausią metinių nuomos didinimų ribą, o privatiems vystytojams siūlomos reikšmingos mokestinės lengvatos iki 40 metų, jei dalis naujų būstų patenka į nuomos reguliavimo sistemą.

    Kitas pavyzdys – Berlyno modelis, pratęstas iki 2029 metų. Pagal jį naujose nuomos sutartyse nuomos kaina negali viršyti 10 proc. virš panašių būstų vietos vidurkio, numatant išimtį būstams, pirmą kartą užimtiems ir išnuomotiems po 2014 metų spalio 1 dienos.

    Krugmano vertinimu, tokie sprendimai nėra idealūs, bet gali būti reikalingi tik ribotą laiką – keleriems metams, kol pasiūlą padidins naujos statybos, o efektas nuomininkams gali būti juntamas gana greitai.

    Įtampa dėl būsto: jauniems žmonėms tai tampa barjeru

    Tekste primenama, kad būsto įperkamumas tampa problema daugelyje Europos šalių – nuo Albanijos iki Portugalijos ir Ispanijos. Priežastys skiriasi, tačiau būstas dažnai tampa vienu pagrindinių visuomenės nepasitenkinimo šaltinių.

    Kaip iliustracija pateikiamas pavyzdys iš Italijos: agentūros AFP cituojama 21 metų studentė per vieną protestų pasakojo, kad vieno kambario nuoma Romoje pasiekė 1 200 eurų.

    Europos studentų sąjunga įspėjo, kad spekuliacinės praktikos gali išstumti dalį jaunų žmonių ir studentų iš galimybės studijuoti. Europos universitetų asociacijos duomenimis, studentai, negyvenantys su tėvais, būstui gali skirti beveik 40 proc. mėnesio pajamų.

    Europos Komisija ir Europos Parlamentas taip pat yra pripažinę, kad kainų šuolį didina būsto „finansializacija“ – kai nekilnojamasis turtas vis dažniau traktuojamas kaip investicinis, pelną generuojantis aktyvas.

    Krugmano perspėjimai: Prancūzijos skolos rizika ir „laikinas protekcionizmas“

    Kalbėdamas apie platesnį ekonominį foną, Krugmanas atkreipia dėmesį į Prancūzijos viešąją skolą, kuri, kaip nurodoma tekste, siekia 119 proc. bendrojo vidaus produkto. Jo teigimu, Prancūzijos krizė galėtų tapti itin pavojinga visai euro zonai.

    Ekonomistas įspėja, kad jei Prancūzija patektų į rimtą skolų krizę ar net nemokumo situaciją, tai galėtų sukelti platesnį finansinį nestabilumą. Skirtingai nei periferinės ekonomikos, Prancūzija yra antroji pagal dydį ES ekonomika.

    Krugmano frazė, pacituota tekste, skamba ypač niūriai: Prancūzija, jo manymu, iš „per didelės, kad žlugtų“ tapo „per didelė, kad būtų išgelbėta“, nes jos svoris euro zonoje būtų per didelis bet kokiam gelbėjimo paketui.

    Dar vienas jo aptariamas aspektas – išoriniai sukrėtimai: JAV prekybos tarifai ir Kinijos perprodukcija, didinanti subsidijuotų prekių srautą į ES rinką. Krugmanas sako iš principo palaikantis laisvąją prekybą, bet dabartinėje geopolitinėje situacijoje ragina Europą „žaisti gynyboje“ ir svarstyti laikiną protekcionizmą.

  • Ispanijoje dirbantys skursta dėl nuomos: būsto kainos šovė 84,6 proc., algos nespėja

    Ispanijoje dirbantys skursta dėl nuomos: būsto kainos šovė 84,6 proc., algos nespėja

    Ispanijoje darbas vis dažniau nebeužtikrina galimybės įsigyti ar net išsinuomoti būstą. Nekilnojamojo turto ir nuomos kainos pastarąjį dešimtmetį augo gerokai sparčiau nei darbo užmokestis, todėl daugeliui gyventojų sunku ir mokėti įmokas, ir sukaupti pradiniam įnašui.

    Ši atskirtis ypač smogia jaunimui bei mažas ir vidutines pajamas gaunantiems namų ūkiams. Tema peraugo į politinę krizę: premjeras Pedro Sánchezas nusprendė paankstinti visuotinius rinkimus po to, kai Kongrese nepavyko prastumti skubių būsto prieinamumo priemonių.

    Remiantis Nacionalinio statistikos instituto duomenimis, būsto kainos 2015–2025 metais išaugo 84,6 proc., o vidutinis metinis bruto atlyginimas 2015–2024 metais padidėjo 27,85 proc. ir pasiekė 29 540 eurų. Kolektyvinėse sutartyse sutartos algos per panašų laikotarpį taip pat kilo apie 27 proc.

    Kainų ir pajamų atotrūkis, anot viešai skelbtų Ispanijos Darbo ministerijos cituojamų skaičių, nesitraukia ir 2026 metais: antrąjį ketvirtį būsto kainos buvo maždaug 12,2 proc. didesnės nei prieš metus. Tuo metu vidutinis darbo užmokestis augo tik apie 3–4 proc., tad perkamoji galia būsto rinkoje toliau silpnėja.

    Nuoma didina dirbančiųjų skurdą

    Nevyriausybinės organizacijos Oxfam Intermón tyrimas įspėja, kad būsto išlaidos Ispanijoje didina dirbančiųjų skurdo rodiklius. Skaičiuojama, kad dirbančiųjų skurdo lygis pakilo iki 15,49 proc. ir paliečia apie 770 000 žmonių.

    Didžiausia rizika tenka nuomininkams: tyrime teigiama, kad maždaug kas trečias žmogus, nuomojantis būstą rinkos kainomis, sumokėjęs nuomą patenka į skurdo zoną. Palyginimui, tarp būstą išsimokėtinai perkančių su būsto paskola skurdo rizika mažesnė, o tarp būstą turinčių be įsipareigojimų ji dar labiau krenta.

    „Iškeldinimai yra kraštutinė būsto krizės išraiška, bet ne vienintelė“, – sakė Oxfam Intermón būsto, užimtumo ir socialinės politikos vadovas Alejandro García-Gilas.

    „Yra ir kita, mažiau matoma realybė: žmonės dirba, kas mėnesį vos sugeba susimokėti už būstą, o po to jiems nebelieka pakankamai pajamų oriam gyvenimui“, – pridūrė jis.

    Pradinis įnašas tampa neįveikiamas

    Ispanijos banko vertinimu, keturi iš dešimties nuomininkų patiria per didelę finansinę naštą ir nuomai skiria daugiau nei 40 proc. pajamų. Didmiesčiuose ir turizmo labiausiai veikiamuose regionuose kainų spaudimas dar labiau aštrina situaciją.

    Madrido San Pablo-CEU universiteto taikomosios ekonomikos profesorius Rafaelis Pampillónas pabrėžia, kad problema yra struktūrinė: net jei mėnesinę įmoką teoriškai būtų įmanoma padengti, didžiausia kliūtis išlieka pradiniam įnašui reikalingos santaupos. Kai didelė algos dalis atitenka nuomai, taupyti tampa beveik neįmanoma.

    „Pirkti būstą reiškia iš anksto sumokėti didelę sumą, o tam reikia sukaupti reikšmingų santaupų“, – sakė Rafaelis Pampillónas.

    Tekste pabrėžiama, kad jei vidutinė būsto kaina siekia apie 200 000 eurų, pirkėjui gali prireikti maždaug 60 000 eurų pradiniam įnašui ir su sandoriu susijusioms išlaidoms. Tokia suma daliai namų ūkių tampa pasiekiama tik gavus šeimos paramą, o tai didina nelygybę tarp turinčiųjų sukauptą turtą ir gyvenančių tik iš darbo pajamų.

    Sprendimų nepakanka vien algomis

    Ekspertai situaciją sieja ne tik su atlyginimais, bet ir su pasiūlos stygiumi bei rinkos pokyčiais po finansų krizės. Ispanijos bankas skaičiuoja, kad 2021–2025 metais susidarė maždaug 750 000 būstų trūkumas: 2025 metais šalyje susikūrė apie 225 000 namų ūkių, o buvo užbaigta tik apie 92 000 naujų būstų.

    Europos Komisija taip pat yra konstatavusi, kad Ispanijos būsto sektorius susiduria su giliai įsišaknijusiais struktūriniais iššūkiais, o viena esminių problemų yra ryškus pasiūlos ir paklausos neatitikimas bei per mažas prieinamo ir socialinio būsto fondas, įskaitant socialinę nuomą.

    Didėjantis nepasitenkinimas perauga į socialinį spaudimą. Profesinės sąjungos CC.OO. ir UGT paskelbė apie 24 valandų visuotinį streiką lapkričio 11 dieną, reikalaudamos spręsti atlyginimų, būsto ir kainų klausimus, tačiau pačios pripažįsta, kad vien darbo užmokesčio politika neatsvers dviženklio būsto brangimo.

    Ilgalaikėje perspektyvoje vis dažniau akcentuojama, kad lūžis įmanomas tik didinant būsto pasiūlą: greitinant leidimų išdavimą, užtikrinant žemės prieinamumą, derinant infrastruktūros plėtrą ir mažinant procedūras, kurios didina statybų kaštus. Kol šie sprendimai neįsibėgės, Ispanijos būsto krizė išliks viena svarbiausių ekonominių ir politinių temų.

  • Lisabonoje ir Porte policija išvaikė palapinių stovyklas dėl būsto: sužeistieji ir 31 sulaikytasis

    Lisabonoje ir Porte policija išvaikė palapinių stovyklas dėl būsto: sužeistieji ir 31 sulaikytasis

    Ankstyvą spalio 25 dienos rytą Portugalijoje įtampa dėl brangstančio būsto peraugo į smurtą: policija Lisabonoje ir Porte ėmėsi veiksmų prieš palapinių stovyklas, įrengtas miesto aikštėse. Po operacijos pranešta apie sužeistuosius ir sulaikymus, o protestuotojai žada grįžti.

    Viešojo saugumo policija (PSP) socialiniame tinkle X teigė, kad pareigūnai ryte įsikišo siekdami nutraukti, jų vertinimu, neteisėtas stovyklas. Policijos duomenimis, pasibaigus dialogui, dėl nepaklusnumo buvo sulaikytas 31 asmuo.

    Porto protesto stovyklos atstovė Portugalijos naujienų agentūrai Lusa sakė, kad mieste fiksuoti 37 nesunkūs sužalojimai ir du sulaikymai. Protestuotojai naktį skandavo šūkius, o liudininkai pasakojo apie lazdų panaudojimą ir chaoso sukėlusius petardų sprogimus.

    Konflikto židiniai miesto aikštėse

    Pastarosiomis savaitėmis didžiausia trintis kilo dėl palapinių dviejose simbolinėse vietose: Rosiju aikštėje Lisabonoje ir Praça D. João I Porte. Protestuotojai, balsų dauguma nusprendę likti per naktį, statė palapines, nors policija buvo perspėjusi, kad jų nepaliks iki ryto.

    Skelbiama, kad Rosiju aikštėje buvo pastatyta apie 130 palapinių. Operacija abiejuose miestuose prasidėjo apie 1 valandą nakties, kai, protestuotojų teigimu, aikštėse pasirodė gausesnės pajėgos, įskaitant kinologų padalinius.

    Apie 2 valandą nakties policija buvo aptvėrusi abi aikštes ir ėmė stumti protestuotojus, kurie buvo susikibę į gyvą grandinę. Porto centre dalis praeivių kritikavo policijos veiksmus ir dainavo Grândola Vila Morena, su 1974 metų balandžio 25-osios revoliucija siejamą dainą.

    Ko reikalauja protestuotojai?

    Judėjimai Lisabonoje ir Porte reikalauja priemonių, kurios, jų manymu, sumažintų spaudimą nuomos rinkai ir pristabdytų būsto kainų augimą. Tarp pagrindinių siūlymų minimi nuomos teisinio reguliavimo pakeitimai, nuomos kainų „lubos“ ir didesnė tuščių pastatų renovacija bei įveiklinimas.

    Taip pat keliami reikalavimai stabdyti iškeldinimus, kai žmonėms nepasiūloma jokia reali alternatyva, ir riboti nekilnojamojo turto įsigijimą per didelius investicinius fondus. Protestuotojai tvirtina, kad būsto krizė tapo socialinės atskirties katalizatoriumi, o valdžios veiksmai iki šiol esą per lėti.

    Didelės minios į gatves išėjo ir dieną prieš susirėmimus, tačiau tuomet demonstracijos buvo taikios. Šįkart konfliktas paaštrėjo, kai palapinių stovyklos buvo išardytos per kelias valandas, o žmonės išsiskirstė į netoliese esančias aikštes, skelbdami, kad grįš ir tęs spaudimą valdžiai.

    „Tai jau trečia naktis, kai prieš mus imamasi represijų ir bauginimo metodų, kurių nesitikėtum teisės viršenybės valstybėje“, – žurnalistams sakė Catarina dos Santos.

  • Ispaniją ir Portugaliją gali sustabdyti istorinė streikų banga: svarsto bendrą datą

    Ispaniją ir Portugaliją gali sustabdyti istorinė streikų banga: svarsto bendrą datą

    Ispanijos ir Portugalijos profesinės sąjungos pradėjo derybas dėl galimo bendro visuotinio streiko Pirėnų pusiasalyje. Apie tai interviu Ispanijos visuomeniniam transliuotojui RTVE ir naujienų agentūrai EFE kalbėjo didžiausios Ispanijos profsąjungos CCOO generalinis sekretorius Unai Sordo.

    Pasak jo, svarstoma streiką surengti lapkričio 11 dieną, tą pačią dieną, kai visuotiniam streikui jau ruošiasi Ispanijos profsąjungų konfederacijos CCOO ir UGT. Galutinis sprendimas dėl tokios datos, anot U. Sordo, priklausys nuo Portugalijos profsąjungų.

    U. Sordo aiškino, kad tikslas būtų suorganizuoti bendrą mobilizaciją visame Pirėnų pusiasalyje, kuri turėtų istorinį mastą. Jis pabrėžė, kad koordinuotas veiksmas būtų įmanomas tik tuo atveju, jei Portugalijos pusė oficialiai apsispręstų jungtis.

    „Portugalai turi nuspręsti, ar galiausiai susivienysime į mobilizaciją visame Pirėnų pusiasalyje, kuri būtų istorinė“, – sakė Unai Sordo.

    Kalbėdamas apie galimą bendrą akciją, CCOO vadovas ironiškai užsiminė apie portugalų Nobelio literatūros premijos laureatą José Saramago. Rašytojas beveik du dešimtmečius gyveno Lansarotėje Kanarų salose ir buvo siejamas su kairiosiomis, socialinio teisingumo idėjas palaikančiomis iniciatyvomis.

    „Jei Portugalijoje vyks streikas, mes jį pavadinsime Saramago streiku“, – sakė Unai Sordo.

    Ispanijoje planuojamas visuotinis streikas numatytas likus 18 dienų iki pirmalaikių parlamento rinkimų, kuriuos sušaukė ministras pirmininkas Pedro Sánchez. Sprendimas skelbti rinkimus priimtas po to, kai parlamentas atmetė dalį Vyriausybės priemonių, susijusių su būsto krizės ir įperkamumo problemomis.

    Abi šalys pastaraisiais mėnesiais susiduria su augančia socialine įtampa dėl brangstančio pragyvenimo ir ypač dėl būsto kainų bei nuomos. Protestai įgavo pagreitį po demonstracijų Madride, Puerta del Sol aikštėje, o vėliau persimetė ir į Portugalijos miestus, tarp jų Portą ir Lisaboną.

    Protestuotojai abiejose šalyse reikalauja didesnio įperkamo būsto pasiūlos, efektyvesnių nuomos rinkos reguliavimo priemonių ir spartesnių socialinio būsto projektų. Vis dažniau kartojamas argumentas, kad didmiesčiuose vien darbo pajamų nebeužtenka nuomai ar būsto įsigijimui.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad būsto įperkamumo krizę Pietų Europoje aštrina keli veiksniai: ribota pasiūla, didelė paklausa didmiesčiuose, turizmo ir trumpalaikės nuomos plėtra bei aukštesnės palūkanų normos, kurios apsunkina būsto įsigijimą. Šiame kontekste profsąjungų rengiamos mobilizacijos vis dažniau tampa ne vien darbo užmokesčio, bet ir platesnės socialinės politikos darbotvarkės dalimi.

    Kol kas neaišku, ar Portugalijos profsąjungos priims sprendimą streikuoti tą pačią dieną kaip Ispanija. Tačiau vien pats derybų faktas rodo augantį siekį koordinuoti spaudimą valdžioms regioniniu mastu, kai problemos, tokios kaip būsto įperkamumas, tampa bendromis abiem Pirėnų pusiasalio valstybėms.

  • Europa verda: protestai dėl kainų šuolio ir būsto krizės plinta, rinkos jau reaguoja

    Europa verda: protestai dėl kainų šuolio ir būsto krizės plinta, rinkos jau reaguoja

    Kodėl gatvės vėl pilnos žmonių?

    Tūkstančiai žmonių savaitgalį išėjo į Europos miestų gatves protestuoti dėl brangstančio pragyvenimo, įkandamo būsto trūkumo, menkų atlyginimų ir didėjančio spaudimo viešosioms paslaugoms. Nors skirtingose šalyse reikalavimai nevienodi, bendra nuotaika ta pati: namų ūkių biudžetai nebespėja paskui kainas.

    Ekonomistai pabrėžia, kad net sulėtėjus infliacijai kainos paprastai negrįžta į ankstesnį lygį, todėl realus žmonių perkamosios galios atsigavimas užtrunka. Dėl to kainų ir pajamų atotrūkis tampa ne tik skaičiumi statistikoje, bet ir kasdieniu pasirinkimu, ką atidėti ar ko atsisakyti.

    Įtampa Prancūzijoje ir Belgijoje

    Prancūzijoje demonstracijose dalyvavo šimtai tūkstančių žmonių, tarp jų studentai ir įvairios socialinės grupės, keliančios pragyvenimo bei viešųjų paslaugų klausimus. Dalis mitingų praėjo taikiai, tačiau kai kur protestai peraugo į riaušes ir plėšimus, o žala, kaip skelbta verslo atstovų, gali siekti šimtus milijonų eurų.

    „Protestuoti yra teisė, o pyktį reikia išgirsti. Tačiau joks nesutarimas negali pateisinti viešojo turto niokojimo“, – sakė Limožo meras Guillaume’as Guérinas.

    Belgijoje Briuselyje ir Lježe kilo susirėmimų su policija, o į platesnį nepasitenkinimą įsiliejo ir mokinių bei studentų protestai dėl švietimo kaštų, mokytojų trūkumo ir mokymosi sąlygų. Šalies vidaus reikalų ministras Bernard’as Quintinas viešai akcentavo, kad dalis veiksmų nebeatitinka taikaus protesto ribų.

    Portugalija, Italija ir bendra problema

    Portugalijoje profesinės sąjungos ir būsto teisių organizacijos ragino kelti atlyginimus, gerinti pensijas, stiprinti viešąsias paslaugas ir imtis ryžtingesnių sprendimų dėl būsto įperkamumo. Organizatorių teigimu, nuomos, būsto paskolų įmokų ir kasdienių prekių brangimas vis labiau spaudžia šeimų finansus.

    Italijoje protestai taip pat siejami su kainų augimu ir prastesnėmis gyvenimo sąlygomis, kai kur fiksuota sužeistų žmonių ir sulaikymų. Šios demonstracijos nėra vienas koordinuotas judėjimas visoje Europoje, tačiau jos išryškina bendrą tendenciją: būstas ir būtiniausios prekės daugelyje miestų brangsta greičiau nei pajamos.

    Eurostato duomenys rodo, kad Europos Sąjungoje maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos nuo 2021 metų rugpjūčio iki 2026 metų rugpjūčio buvo pakilusios 34 proc. Toks augimas ypač smogia mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams, kurių išlaidos maistui ir būstui sudaro didžiausią biudžeto dalį.

    Kaip tai jaučia finansų rinkos?

    Įtampa gatvėse turi ir finansinį atgarsį: Europos akcijų rinkos, įskaitant Paryžiaus biržos indeksą CAC 40, po protestų ir riaušių epizodų reagavo neigiamai. Investuotojai paprastai jautriai vertina politinį neapibrėžtumą, ypač kai šalia jo atsiranda rizika verslui ir viešajai tvarkai.

    Rinkų dalyviai taip pat stebi, ar protestai neperaugs į ilgalaikę politinę krizę, galinčią paveikti biudžeto sprendimus, skolos kainą ir ekonomikos perspektyvas. Tokiais atvejais dėmesio centre atsiduria ir valdžios gebėjimas suderinti socialinius lūkesčius su fiskaliniais apribojimais.

  • Skaičiai šokiruoja: kur Europoje po nuomos lieka 9 140 eurų, o kitur – vos 253?

    Skaičiai šokiruoja: kur Europoje po nuomos lieka 9 140 eurų, o kitur – vos 253?

    Kas lieka po nuomos?

    Daugelyje Europos miestų būsto nuomos kainos kyla greičiau nei pajamos, todėl net vidutines pajamas gaunantys gyventojai vis dažniau skaičiuoja, ar įpirks šeimai tinkamą būstą miesto centre. Nauja „Deutsche Bank Research Institute“ apžvalga parodė, kiek pinigų porai lieka po 3 kambarių buto nuomos.

    Skaičiavimas paremtas dviejų dirbančių žmonių vietos grynosiomis algomis ir nuomos kaina miesto centre. Kitaip tariant, tai nėra viso pragyvenimo biudžetas, nes į jį neįtrauktas maistas, komunaliniai mokesčiai ar transportas.

    Lyderiauja Šveicarija

    Tarp 28 vertintų Europos miestų didžiausias disponuojamų pajamų likutis po nuomos fiksuotas Ciuriche: porai per mėnesį lieka apie 9 140 eurų. Nors nuoma ten viena brangiausių, ją atsveria itin didelės grynosios algos.

    Ženevoje rodiklis taip pat išsiskiria ir siekia apie 8 783 eurus per mėnesį. Aukštas pajamas turinčios Šveicarijos kryptys tyrime aiškiai išsiveržė į priekį, palyginti su dauguma kitų Europos sostinių.

    Trečioje vietoje atsidūrė Liuksemburgas, kur porai po nuomos vidutiniškai lieka apie 5 890 eurų. Tyrimas pabrėžia, kad nuoma čia irgi brangi, tačiau ji mažesnė nei kai kuriuose kituose finansų centruose, todėl likutis didesnis.

    Kodėl laimi ne sostinės?

    Ryškus pavyzdys yra Jungtinė Karalystė: Birmingame porai po nuomos lieka apie 5 238 eurus, o Londone apie 3 148 eurus. Skirtumą daugiausia lemia nuomos kaina, nes Londono centre 3 kambarių būstas kainuoja gerokai brangiau.

    Gana aukštą likutį po nuomos taip pat demonstruoja Oslas, Frankfurtas, Miunchenas ir Amsterdamas. Amsterdame nuoma patenka tarp brangiausių, tačiau tai dalinai kompensuoja didesnės grynosios pajamos.

    Pietūs – sunkiausia zona

    Tyrimo apačioje atsidūrė Pietų Europos miestai, kur nuoma dažnai „suvalgo“ didžiąją dalį pajamų. Lisabonoje porai po nuomos lieka vos apie 253 eurus per mėnesį, nes nuomos kaina šiame segmente viršija vieno žmogaus grynąją algą.

    Milane po nuomos lieka apie 697 eurus, Madride apie 1 905 eurus, Barselonoje apie 1 832 eurus. Romoje rodiklis siekia apie 1 265 eurus, Atėnuose apie 1 148 eurus, o kai kuriais atvejais nuoma prilygsta arba net viršija vieno dirbančiojo pajamas.

    Į tyrimo dugną Europoje taip pat pateko Stambulas, kur porai po nuomos lieka apie 353 eurus. Tai dar kartą parodo, kad nuomos ir algų santykis kai kuriuose miestuose tapo kritinis net dirbančioms poroms.

    Ar užtenka vienos algos?

    Skaičiai rodo, kad nemažoje dalyje miestų vieno žmogaus atlyginimo nuomai nepakanka. Tyrime nurodoma, kad 11 miestų nuoma viršija vieno dirbančiojo grynąją algą, įskaitant Londoną, Dubliną, Madridą, Milaną, Romą, Barseloną ir Atėnus.

    Tai reiškia, kad vienas žmogus, norintis nuomotis 3 kambarių būstą miesto centre, dažnai turėtų skirti nuomai praktiškai visas pajamas arba ieškoti mažesnio būsto, tolimesnės vietos, papildomo darbo ar dalintis nuoma su kitais.

    Europos miestai pasaulio kontekste

    Lyginant su pasaulio miestais, Europa daug kur atrodo stipriai, ypač pagal disponuojamas pajamas po nuomos. Ciurichas ir Ženeva patenka tarp pasaulio lyderių, o nemaža dalis geriausių rezultatų fiksuojama būtent Europoje.

    Vis dėlto tyrimas primena, kad nuoma yra tik viena iš išlaidų eilučių, o realų gyvenimo komfortą lemia ir kitos būtinos išlaidos. Pastaraisiais metais daugelyje šalių nuomos kainos didėjo sparčiau nei bendroji infliacija, todėl būsto prieinamumas išlieka vienu opiausių klausimų Europoje.

  • Madrido Puerta del Sol palapinių stovykla tęsiasi trečią savaitę: nuovargis auga, bet ryžtas nemažėja

    Madrido Puerta del Sol palapinių stovykla tęsiasi trečią savaitę: nuovargis auga, bet ryžtas nemažėja

    Madrido centre, Puerta del Sol aikštėje, būsto teisių protesto stovyklai perkopus dvi savaites, vis labiau matyti dalyvių nuovargis. Žmonės kalba apie bemieges naktis, higienos iššūkius ir kasdienybę po atviru dangumi, tačiau pabrėžia, kad bendruomeniškumas kol kas laiko visą akciją.

    Aikštėje, kur nuolat vaikšto turistai ir smalsūs praeiviai, protestuotojai yra įsirengę nedidelę „miesto mieste“ struktūrą. Tentai ir tentai nuo lietaus tapo laikina pastoge, o viduje veikia savanorių koordinuojamos erdvės maistui, pagalbai ir tvarkai palaikyti.

    Stovyklos kasdienybė paremta tarpusavio pagalba: dalijamas maistas, rūšiuojamos atneštos priemonės, prižiūrimos bendros zonos. Protestuotojai teigia sulaukiantys savanorių medikų ir teisininkų pagalbos, o svarbiausiu akcentu įvardija emocinę paramą tiems, kuriems situacija tapo asmeniškai itin skaudi.

    „Esame labiau pavargę, bet kartu ir geriau susiorganizavę, ir labiau tikintys, kad mus išgirs“, – sakė vienas iš protesto dalyvių Nacho.

    Kartu su ryžtu auga ir praktiniai iššūkiai. Protestuotojai neturi nuolatinių tualetų, kalba apie atliekų surinkimo sunkumus, o naktimis pasitaiko vagysčių. Stovyklos atstovai tvirtina, kad tvarkai palaikyti sudaryta savanorių grupė, o kritika dėl higienos, jų teigimu, dažnai ignoruoja realias sąlygas, kuriomis žmonės gyvena aikštėje.

    Įtampa kyla ir politiniame lygmenyje. Madrido regiono valdžia toliau siekia, kad stovykla būtų iškeldinta, argumentuodama viešosios tvarkos ir erdvės naudojimo klausimais. Vietos valdžios atstovai yra pareiškę ketinantys išnaudoti teisinius kelius, nors teismas anksčiau buvo atmetęs prašymą leisti iškeldinimą.

    Protestuotojai taip pat atmeta dalį viešojoje erdvėje skambančių kaltinimų dėl tariamai radikalių grupių buvimo aikštėje. Jie aiškina, kad įvairūs simboliai, matomi stovykloje, kai kuriems reiškia solidarumą su civiliais konflikto zonose, o ne paramą smurtui.

    Stovyklos pagrindinis reikalavimas nesikeičia: įperkamas ir orus būstas. Protesto dalyviai pabrėžia, kad net turint darbą Madride vis dažniau nepakanka pajamų išsinuomoti butą dėl aukštų nuomos kainų, išankstinių įmokų ir griežtų reikalavimų, kuriuos taiko dalis nuomos tarpininkų.

    Jie taip pat kritikuoja tendenciją būstus skaidyti į kambarius atskirai nuomai, nes tai, pasak jų, dar labiau kelia kainas ir mažina galimybes šeimoms ar pavieniams nuomininkams rasti normalų būstą. Protestuotojai sako, kad stovykla yra spaudimo priemonė, siekiant konkrečių sprendimų, o likti aikštėje ketina tol, kol bus pasiektas susitarimas arba aiškiai matoma pažanga.

    Kada protestas baigsis, aiškios datos kol kas nėra. Organizatoriai teigia, kad sprendimai bus priimami bendru susirinkimu, atsižvelgiant į tikslus ir derybų perspektyvą. Puerta del Sol kasdien toliau veikia kaip protesto, savanorystės ir nuolatinio miesto srauto susikirtimo taškas, kuriame nuovargis jaučiamas, bet pasitraukimo nuotaikų kol kas nėra.

  • Ispanija auga, bet žmonės pyksta: infliacija ir būsto krizė stumia Pedro Sánchez į rinkimus

    Ispanija auga, bet žmonės pyksta: infliacija ir būsto krizė stumia Pedro Sánchez į rinkimus

    Ispanijos premjeras Pedro Sánchez paskelbė pirmalaikius parlamento rinkimus, kurie vyks lapkričio 29 dieną. Sprendimas priimtas politinei darbotvarkei įkaitus dėl būsto krizės ir pragyvenimo brangimo, nors makroekonominiai rodikliai šalyje išlieka palyginti geri.

    Europos Komisijos vertinimu, Ispanijos bendrasis vidaus produktas 2025 metais augo 2,8 proc., o 2026 metais augimas turėtų siekti apie 2,4 proc. Vis dėlto vis dažniau pabrėžiama, kad augimas ne visada virsta juntamu gyvenimo kokybės gerėjimu, ypač didmiesčiuose ir turistiniuose regionuose.

    Augimas, kuris nepasiekia visų

    Vienas iš dažniausiai įvardijamų veiksnių yra produktyvumas. Europos Komisija atkreipia dėmesį, kad valandinis darbo našumas po 2019 metų gerėjo, tačiau produktyvumas vienam darbuotojui ir pilną darbo laiką dirbančiam asmeniui iš esmės stagnavo.

    Tai reiškia, kad net ir augant ekonomikai, pajamų vienam gyventojui didėjimas gali atsilikti, o darbo užmokesčio augimo erdvė išlieka ribota. Papildomą spaudimą kuria spartesnis gyventojų skaičiaus didėjimas, kurį didžiąja dalimi skatina migracija.

    Darbo rinka, nors ir išlaiko atsparumą, išlieka sezoniška. Naujausi Ispanijos statistikos duomenys rodo, kad vasaros pabaigoje nedarbas tradiciškai šokteli, nors bendri nedarbo lygiai, palyginti su ankstesniais dešimtmečiais, yra geresni.

    Infliacija ir kainų spaudimas

    Rinkimų kampanijos fone ryškėja infliacijos klausimas. Eurostato duomenimis, rugsėjį metinė infliacija Ispanijoje siekė apie 5 proc., tai yra daugiau nei euro zonos vidurkis, kuris sudarė apie 3,8 proc.

    Ispanijos statistikos institutas tarp pagrindinių infliacijos šuolio veiksnių išskiria brangusius degalus ir pabrangusias kelionių paslaugas, ypač atostogų paketus. Tokie veiksniai greitai persiduoda kasdienėms išlaidoms ir didina visuomenės jautrumą kainų pokyčiams.

    Būstas tapo politiniu lūžio tašku

    Didžiausiu socialiniu ir politiniu iššūkiu tapo būstas, kur paklausos ir pasiūlos disbalansas ypač aštrus nuomos rinkoje. Europos Komisija pabrėžia, kad socialinis būstas Ispanijoje sudaro tik apie 1,5–1,7 proc. viso būsto fondo, kai Europos Sąjungos vidurkis siekia maždaug 6–7 proc.

    „Didelis būsto nepritekliaus lygis išaugo, o tai rodo prastesnes gyvenimo sąlygas“, – teigiama Europos Komisijos Ispanijai skirtame šalies pranešime.

    Pasak pranešimo, būsto kainos šalyje nuosekliai kyla nuo 2014 metų, o pastaraisiais metais augimas spartėjo. Brangstantis būstas riboja gyventojų mobilumą, sunkina darbuotojų persikėlimą arčiau darbo vietų ir didina įtampą regionuose, kuriuose būstą stipriai veikia turizmo paklausa.

    Politinę krizę pagilino tai, kad parlamentas nesugebėjo patvirtinti dviejų vyriausybės siūlytų dekretų, skirtų būsto situacijai švelninti. Po nesėkmės Kongrese Pedro Sánchez inicijavo parlamento paleidimą ir paskelbė pirmalaikius rinkimus.

    Taip Ispanijos ekonominis vaizdas prieš rinkimus išryškėjo dviem sluoksniais: viename – augimas, darbo vietų kūrimas ir stiprus paslaugų sektorius, kitame – prastėjantis įperkamumas, infliacijos spaudimas ir būsto deficitas, kurio bendrasis vidaus produktas vienas neišsprendžia.

  • Madride į gatves išėjo iki 500 000: būsto krizė Ispanijoje kursto protestus ir streiko idėją

    Madride į gatves išėjo iki 500 000: būsto krizė Ispanijoje kursto protestus ir streiko idėją

    Madride šeštadienį į gatves išėjo dešimtys tūkstančių žmonių, protestuojančių dėl gilėjančios būsto krizės ir nuomos kainų. Organizatorių teigimu, sostinėje dalyvavo apie 500 000 žmonių, tačiau institucijos skaičių vertino gerokai mažesnį – apie 70 000.

    Protestai vyko ir kituose Ispanijos miestuose, o nuomininkų judėjimai ragino svarstyti visuotinį streiką. Demonstracijos kilo po to, kai parlamentas atmetė du Vyriausybės dekretus, kuriais buvo siekiama sustiprinti nuomininkų apsaugą.

    Puerta del Sol aikštėje Madride aktyvistai buvo įsirengę stovyklą maždaug savaitę. Protestuotojai nešė plakatus su raginimu skelbti visuotinį streiką ir skandavo šūkius, nukreiptus prieš spekuliaciją būstu bei vadinamąjį nuomos verslą.

    Nuomininkų sąjunga pareiškė, kad politiniai sprendimai prasilenkia su visuomenės lūkesčiais. „Tarp to, ko nori žmonės, ir to, kaip balsuoja partijos, atsirado sunkiai pataisomas atotrūkis“, – teigiama organizatorių pareiškime.

    Judėjimo keliami reikalavimai apima nuomos mažinimą perpus, neterminuotų sutarčių plėtrą ir griežtesnius ribojimus investiciniams fondams, kurie masiškai superka būstą. Sąjungos atstovė Valeria Racu sakė, kad konkreti visuotinės akcijos data dar nenustatyta, o sprendimas derinamas su kitomis organizacijomis.

    Madride protestas daugiausia išliko taikus, nors policijos pajėgos buvo aiškiai matomos. Darbdavių konfederacijos CEOE vadovas Antonio Garamendi teigė gerbiantis žmonių teisę protestuoti, tačiau perspėjo, kad paskelbus visuotinį streiką, jo vertinimu, būtų imamasi teisinių veiksmų.

    Įtampa Valensijoje ir akcijos miestuose

    Valensijoje protestuotojai žygiavo link Palau de les Arts Reina Sofía, kur tuo metu vyko nekilnojamojo turto investicijų konferencija. Pranešta, kad dalis demonstrantų bandė prasiveržti pro užtvaras, kilo susistumdymų, o policija panaudojo ašarines dujas ir gumines kulkas.

    Protestai tęsėsi ir kituose miestuose, įskaitant Donostiją, Kadisą, Las Palmas de Gran Canaria bei Barseloną. Kai kur akcentuota, kad miestų centruose nuoma tapo neadekvati pajamoms, o būsto įsigijimas jaunoms šeimoms tolsta dėl aukštų kainų ir ribotos pasiūlos.

    Atmesti dekretai ir politinė įtampa

    Du būsto politikos dekretai parlamente buvo atmesti opozicijai ir daliai kitų frakcijų atsisakius juos paremti. Balsavimų rezultatai parodė, kad Vyriausybei trūksta stabilios daugumos, o būsto tema tapo dar vienu politinės trinties židiniu.

    Premjeras Pedro Sánchez po balsavimo perspėjo oponentus, kad politinius sprendimus įvertins visuomenė. „Istorija jus teis greičiau, nei manote, ir griežčiau, nei įsivaizduojate“, – sakė Pedro Sánchez.

    Įtampa sustiprėjo ir dėl socialinio fono: protestų banga siejama su rezonansinėmis iškeldinimo istorijomis, kurios išryškino nuomininkų pažeidžiamumą. Aktyvistai pabrėžia, kad būsto klausimas Ispanijoje tampa ne tik ekonomine, bet ir socialinio teisingumo problema.

    Ekspertai jau kurį laiką atkreipia dėmesį, kad didžiųjų miestų nuomos rinką veikia keli veiksniai: ribota naujų būstų pasiūla, turizmo ir trumpalaikės nuomos spaudimas, taip pat didėjantis institucinės investicijos mastas. Dėl to visuomenės nepasitenkinimas, sprendžiant iš protestų geografijos ir masto, gali tęstis ir artimiausiais mėnesiais.

  • Europos jaunimas užrakintas: kodėl būstą įpirkti dar sunkiau nei prieš 20 metų

    Europos jaunimas užrakintas: kodėl būstą įpirkti dar sunkiau nei prieš 20 metų

    Europa susiduria su ryškėjančia būsto įperkamumo krize, o didžiausią spaudimą jaučia jauni žmonės. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) analizė rodo, kad jaunos kartos vis rečiau pasiekia tokį būsto nuosavybės lygį, kokį tuo pačiu amžiumi turėjo jų tėvai.

    EBPO duomenys, apimantys vidurkį 20 ES šalių, atskleidžia aiškų poslinkį. Apie 1975 metais gimusių žmonių grupėje iki 32 metų būstą turėjo 60 proc., apie 1980 metais gimusiųjų – 58 proc., o apie 1985 metais gimusiųjų – jau tik 52 proc.

    Tai reiškia, kad per vieną dešimtmetį atsirado 8 procentinių punktų atotrūkis tarp kartų, kurios į būsto rinką žengė skirtingomis ekonominėmis sąlygomis. Panaši tendencija matoma ir kitame amžiuje: iki 36 metų apie 1970 ir 1975 metais gimusiųjų būstą turėjo 65 proc., o apie 1980 metais gimusiųjų – 60 proc.

    Ryškūs skirtumai fiksuojami ir dar jaunesniame amžiuje. Iki 29 metų būsto nuosavybė apie 1980 metais gimusiųjų grupėje siekė 52 proc., tačiau apie 1985 metais gimusiųjų – 45 proc., o apie 1990 metais gimusiųjų – 41 proc.

    EBPO vertinimu, šį nuosmukį lemia keli tarpusavyje susiję veiksniai, kurie vienas kitą sustiprina. Pirmiausia tai būsto kainų augimas, daugelyje šalių ilgą laiką lenkiantis gyventojų pajamas, o kartu ir sunkėjantis startas pirmą kartą perkantiems būstą.

    „Tikėtina, kad veikia keli tarpusavyje susiję veiksniai“, – pabrėžė EBPO ekspertai.

    Reikšmingas lūžis įvyko po 2021 metų, kai palūkanų normos išaugo, o paskolų aptarnavimas pabrango. Dėl to daliai jaunų namų ūkių tapo sunkiau atitikti bankų keliamus reikalavimus, sukaupti pradinį įnašą ir išlaikyti pakankamą skolinimosi galimybių ribą.

    Kitas veiksnys – lėtesnis darbo užmokesčio augimas, palyginti su nekilnojamojo turto kainomis, taip pat didesnis nesaugumo jausmas dėl darbo rinkos. Tai ypač aktualu šalyse, kur paplitę terminuoti kontraktai, o jaunų žmonių karjeros pradžia dažniau būna fragmentuota.

    EBPO taip pat atkreipia dėmesį į socialinius pokyčius: didesnį įsitraukimą į aukštąjį mokslą ir vėlesnį įėjimą į darbo rinką. Praktikoje tai reiškia, kad savarankiško gyvenimo pradžia nusikelia, o laikas, per kurį sukaupiamas pradinis įnašas, sutrumpėja.

    Šalių skirtumai – itin ryškūs

    Naujesni EBPO palyginimai rodo, kad daugumoje Europos valstybių trisdešimtmečių būsto nuosavybės dalis sumažėjo, lyginant laikotarpį nuo 1990-ųjų vidurio iki naujausių ikipandeminių metų arba 2022–2023 metų. Tai reiškia, kad problema nėra vienos šalies ar vieno miesto reiškinys.

    Tarp didžiausių kritimų išsiskyrė Airija: 1990-ųjų viduryje būstą turėjo 81 proc. trisdešimtmečių, o naujausiais metais – 53 proc. Graikijoje būsto nuosavybė krito nuo 78 proc. iki 58 proc., Jungtinėje Karalystėje – nuo 74 proc. iki 56 proc., o Ispanijoje – nuo 77 proc. iki 60 proc.

    Ekspertai pabrėžia, kad barjeras dažnai nėra vien pradinio įnašo sukaupimas. Net turint santaupų, daliai gyventojų trūksta galimybių pasiskolinti tiek, kad galėtų nusipirkti būstą savo gyvenamojoje vietoje ar netoli jos, ypač didmiesčiuose, kur kainos atsiplėšusios nuo vietos atlyginimų.

    „Svarbiausia kliūtis yra tai, kiek aukštos būsto kainos, palyginti su pajamomis tiems, kurie suaugo nuo 2000-ųjų pradžios“, – teigė Institute for Fiscal Studies atstovas Jonathanas Cribbas, vertinęs padėtį Jungtinėje Karalystėje.

    Kodėl kai kur nuosavybė augo?

    Vis dėlto bendrame fone yra ir išimčių, kai trisdešimtmečių būsto nuosavybė per kelis dešimtmečius gerokai išaugo. EBPO fiksavo ryškų augimą Slovakijoje ir Čekijoje, kur po socialistinio laikotarpio vyko masinė būsto privatizacija, o dalis gyventojų būstus įsigijo už palyginti nedideles sumas.

    Lenkijoje taip pat užfiksuotas reikšmingas augimas, o Nyderlanduose EBPO duomenys rodė didėjimą. Vis dėlto Nyderlandų akademinėje bendruomenėje akcentuojama, kad po pasaulinės finansų krizės jaunų suaugusiųjų būsto nuosavybė šalyje mažėjo, o 1990–2000 metų augimą skatino politika ir išsiplėtusi hipotekos rinka.

    Ką tai reiškia jaunoms šeimoms?

    Ekspertų vertinimu, mažėjanti būsto nuosavybė tarp jaunų žmonių keičia ir socialinį modelį: ilgėja nuomos laikotarpis, vėliau kuriamos šeimos, sunkiau planuojamas ilgalaikis finansinis stabilumas. Kartu tai didina atotrūkį tarp tų, kurie turi šeimos paramą ar paveldėtą turtą, ir tų, kurie startuoja be finansinio užnugario.

    ES ir nacionalinės valdžios institucijos vis dažniau svarsto priemones, kurios galėtų didinti įperkamą nuomos pasiūlą, spartinti būsto statybų apimtis ir mažinti administracines kliūtis. Vis dėlto ekonomistai pabrėžia, kad vienos priemonės neužtenka: būsto krizę dažniausiai lemia kelių ilgalaikių veiksnių kombinacija.