Tag: Call of Duty

  • EA į „Battlefield“ vadovus paskyrė buvusį „Call of Duty“ vadovą Samą Cooperį

    EA į „Battlefield“ vadovus paskyrė buvusį „Call of Duty“ vadovą Samą Cooperį

    „Electronic Arts“ (EA) tęsia permainas vadovų komandoje: už prekės ženklo „Battlefield“ vairą stoja Samas Cooperis, anksčiau dirbęs su „Call of Duty“ serija.

    Apie aukščiausio lygio rokiruotes pranešta per „LinkedIn“. Iki šiol „Battlefield“ prekės ženklui vadovavęs Byronas Beede pakilo pareigose ir tapo visos grupės generaliniu direktoriumi.

    Naujoje pozicijoje B. Beede prižiūrės visą leidėjo šaudyklių ir veiksmo RPG žaidimų portfelį. Jis perima atsakomybes, kurias anksčiau turėjo Vince’as Zampella.

    Tuo metu „Battlefield“ prekės ženklo vadovo pareigas perėmęs S. Cooperis vadovaus visiems projektams, kuriamiems po „Battlefield Studios“ vėliava.

    Patirtis iš „Call of Duty“ ekosistemos

    Nors S. Cooperis anksčiau buvo turėjęs etapą EA „EA Sports“ padalinyje, didžiausią vardą industrijoje jis susikūrė per maždaug penkerius metus „Activision“.

    Ten jis buvo atsakingas už globalų produkto valdymą bei vadovavo „live service“ krypčiai, susijusiai su „Call of Duty“ serija. Būtent tokia patirtis dabar perkeliama į „Battlefield“ komandą.

    EA kryptis – artėjimas prie didžiausio konkurento modelio

    Šis žingsnis įsilieja į EA strategiją, kuri pastaruosius metus vis labiau orientuojasi į pagrindinio konkurento taikomą verslo ir žaidimų vystymo modelį.

    Vienu ankstesnių pavyzdžių įvardijamas 2021 metais įvykęs B. Beede įdarbinimas – jis taip pat buvo siejamas su „Call of Duty“ vadovų komanda „Activision“.

    Vėliau, B. Beede vadovavimo laikotarpiu, keturios komandos – DICE, Criterion, Motive ir Ripple Effect – buvo sujungtos į vieną darinį, dirbantį išskirtinai „Battlefield“ plėtrai.

    Žaidėjų reakcijos gali skirtis

    Sprendimas patikėti seriją dar vienam „live service“ krypties specialistui iš „Activision“ stovyklos daliai ilgamečių gerbėjų gali kelti dvejopų jausmų.

    Žaidėjai jau kurį laiką atkreipia dėmesį, kad „Battlefield“ ir „Call of Duty“ šiuo metu yra panašesni nei bet kada anksčiau.

    Tekste pažymima, kad S. Cooperio darbo rezultatai greičiausiai labiausiai matysis tik pasirodžius kitai serijos daliai.

    Taip pat teigiama, jog šios rokiruotės signalizuoja leidėjo ketinimą dar labiau remtis didžiausiais ir pelningiausiais prekių ženklais po minėto, 55 mlrd. JAV dolerių vertės EA išpirkimo.

  • Iš „Call of Duty“ kūrėjų gretų atleistas „Black Ops“ ir „Zombies“ veteranas Craigas Houstonas

    Iš „Call of Duty“ kūrėjų gretų atleistas „Black Ops“ ir „Zombies“ veteranas Craigas Houstonas

    Žaidimų industrijoje nesibaigiant masinėms atleidimų bangoms, darbo neteko ir vienas geriausiai „Call of Duty“ gerbėjams pažįstamų kūrėjų – Craigas Houstonas.

    Kaip rašo lenkų portalas „Interia“, ilgametis „Treyarch“ darbuotojas buvo atleistas per naujausią restruktūrizaciją, taip užbaigiant beveik 20 metų trukusį jo etapą studijoje.

    Craigas Houstonas „Treyarch“ dirbo nuo 2006 metų. Karjerą pradėjo kaip vaizdo montažo specialistas, o vėliau tapo pagrindiniu scenaristu ir vienu svarbiausių kūrybinės krypties žmonių.

    Jis siejamas su iki šiol populiariu „Zombies“ režimu ir „Black Ops“ poserijos siužeto kūrimu. Jo darbų sąraše – kampanijų scenarijai „World at War“, „Black Ops II“, „Black Ops III“ ir „Black Ops Cold War“.

    Apie atleidimą pranešė pats kūrėjas

    Apie pasitraukimą iš studijos Houstonas pranešė „LinkedIn“ įrašu. Jis teigė buvęs tarp tų, kuriuos palietė paskutiniai atleidimai, ir dėkojo buvusiems kolegoms bei bendruomenei.

    „Didžiuojuosi ir jaučiuosi pagerbtas galėjęs dirbti kartu su tiek daug talentingų žmonių – daugelis jų liks mano draugais visam gyvenimui – prie tiek daug nuostabių projektų. Ačiū visiems gerbėjams už entuziazmą, palaikymą ir gerus žodžius per šiuos metus“, – rašė jis.

    Kūrėjas taip pat priminė, kad per darbą su „Black Ops Cold War“ buvo nominuotas BAFTA apdovanojimui – tai vienas ryškiausių įvertinimų jo karjeroje.

    Bendruomenės reakcija – palaikymo banga

    Po Houstono įrašu netruko pasirodyti daugybė palaikymo komentarų. Žaidimų bendruomenė ir kolegos kūrėjai išreiškė solidarumą bei apgailestavimą, kad industrijoje darbo netenka net itin patyrę specialistai.

    Komentaruose žmonės akcentavo, kad Houstono darbas darė įtaką jų pačių keliui žaidimų kūrimo srityje, o jo indėlis į „Call of Duty“ seriją – sunkiai pervertinamas.

    Ši istorija dar kartą parodo, kad restruktūrizacijos ir atleidimai paliečia ne tik naujokus: permainų akivaizdoje darbo gali netekti ir ilgus metus prie didžiausių pasaulio žaidimų dirbę veteranai.

  • Buvęs „Call of Duty“ prodiuseris kritikuoja naujas dalis: griežtas SBMM „žudo“ nerankines kovas

    Buvęs „Call of Duty“ prodiuseris kritikuoja naujas dalis: griežtas SBMM „žudo“ nerankines kovas

    Nauja „Call of Duty“ dalis „Modern Warfare 4“ vėl įplieskė ginčus dėl žaidėjų parinkimo pagal įgūdžius (SBMM) – dalis bendruomenės skundžiasi, kad net įprastos, nerankinės kovos tapo pernelyg sunkios. Diskusijoje ryškiai nuskambėjo ir buvusio serijos kūrėjo Marko Rubino pozicija.

    Rubinas – ilgametis „Infinity Ward“ veteranas, dešimtmetį prisidėjęs prie tokių žaidimų kaip „Call of Duty 4: Modern Warfare“, „Modern Warfare 2“, „Modern Warfare 3“ ir „Ghosts“, o vėliau dirbęs su šaudykle „XDefiant“. Apie tai, kas, jo manymu, negerai su dabartiniu požiūriu į matchmakingą, jis pasisakė įraše platformoje „X“.

    Anot jo, versti žaidėjus nuolat rungtis su lygiaverčiais varžovais nerankiniuose režimuose ilgainiui atima dalį malonumo. Pagrindinė problema – tokios kovos ima kartotis, o žaidėjai jaučiasi spaudžiami rinktis tik efektyviausią „metos“ ginkluotę vietoje eksperimentų su skirtingais komplektais.

    Rubinas taip pat pabrėžė, kad, esant griežtam SBMM, dingsta aiškus progreso pojūtis: net ir tobulėjant, bendras lobio lygis kyla kartu, todėl sudėtingumas išlieka panašus. Jo teigimu, tai ypač kerta per viešus lobby, kurie turėtų pasiūlyti natūralesnį skirtingų įgūdžių žaidėjų „mišinį“.

    Kodėl SBMM tinka reitingams, bet ne visur

    Pasak Rubino, pagal įgūdžius parenkami varžovai yra logiškas sprendimas reitinginėse (Ranked Play) kovose, kur tikslas – kuo tiksliau atspindėti žaidėjo lygį ir užtikrinti konkurencingą aplinką. Tačiau viešuose, nerankiniuose režimuose toks modelis, jo nuomone, neturėtų dominuoti.

    Jis aiškina, kad senesnėse „Call of Duty“ dalyse būtent mažesnė SBMM įtaka ir sukurdavo daugiau įvairovės: vienose rungtynėse pasitaikydavo tiek stipresnių, tiek silpnesnių žaidėjų. Tokia dinamika, anot jo, leisdavo atsipalaiduoti, išbandyti nepopuliarias strategijas ir vis tiek jausti žaidimo „srautą“.

    Rubino pasiūlymas: bonusai už nelygią dvikovą

    Be kritikos, Rubinas pasiūlė ir idėją, kaip mišrius lobby būtų galima padaryti įdomesnius. Jo manymu, sistema galėtų skirti apdovanojimus proporcingai įgūdžių skirtumui – pavyzdžiui, silpnesniam žaidėjui suteikti papildomų bonusų, jei jam pavyksta eliminuoti gerokai labiau patyrusį varžovą.

    Kol kas „Infinity Ward“ nėra patvirtinusi, ar ketina švelninti matchmakingo taisykles „Modern Warfare 4“. Tuo metu diskusijos apie SBMM tęsiasi dar nuo „Modern Warfare“ (2019) laikų – nors buvo bandymų sprendimą koreguoti, šiemet, panašu, bendruomenė vėl grįžta prie tų pačių nusiskundimų.

    Rubino požiūris nestebina ir dėl kitos priežasties: jo vėliau kuruotas „XDefiant“ tarp dalies šaudyklių gerbėjų išpopuliarėjo būtent dėl labiau „senamadiško“ žaidėjų parinkimo, kuris, kaip teigiama, suteikdavo daugiau spontaniškumo ir įvairovės.

  • „Call of Duty“ sukėlė audrą: žaidime panaudotas tikras vaizdo įrašas iš Seulo tragedijos

    „Call of Duty“ sukėlė audrą: žaidime panaudotas tikras vaizdo įrašas iš Seulo tragedijos

    Naujausia „Call of Duty“ serijos dalis „Modern Warfare 4“ atsidūrė skandalo centre po to, kai žaidimo įžangoje buvo panaudotas autentiškas vaizdo įrašas iš 2022 metais Seule įvykusios Itaevono tragedijos. Kritikai teigia, kad realių aukų kančia buvo perkelta į pramoginį kontekstą, o tai sukėlė didelį pasipiktinimą socialiniuose tinkluose.

    Kontroversija kilo dėl to, kad minėtas kadras žaidime pateiktas kaip fikcinio konflikto Korėjos pusiasalyje dalis, tarsi iliustruotų išgalvotą Šiaurės Korėjos invaziją į Pietų Korėją. Įrašui išplitus internete, jis pasiekė ir tragedijos aukų artimuosius, kurie tokį naudojimą įvardijo kaip nejautrų ir neetišką.

    2022 metų spalio pabaigoje Seulo Itaevono rajone per Helovino minėjimą susigrūdusi minia pateko į mirtinai pavojingą spūstį siaurose gatvėse. Tuomet žuvo daugiau nei 150 žmonių, o incidentas tapo viena skaudžiausių masinių nelaimių šiuolaikinėje Pietų Korėjos istorijoje ir paskatino diskusijas apie saugumo planavimą, minios kontrolę bei institucijų atsakomybę.

    Į situaciją sureagavo leidėja „Activision“, pripažinusi, kad įrašas neturėjo būti suprastas kaip tragedijos menkinimas ar nuoroda į realius įvykius. Bendrovė nurodė, kad po visuomenės ir nukentėjusiųjų artimųjų reakcijos įsipareigoja pašalinti prieštaringai įvertintą klipą iš žaidimo.

    „Reiškiame giliausią užuojautą ir nuoširdžiai atsiprašome gedinčių šeimų, aukų ir visų, kuriuos šis incidentas įskaudino ar palietė“, – sakė „Activision“.

    Šis atvejis vėl iškėlė platesnį klausimą, kur brėžiama riba tarp kūrybinės laisvės ir atsakomybės, kai pramogų industrijoje naudojama dokumentinė medžiaga. Pastaraisiais metais vis dažniau kritikuojama praktika, kai realūs karai, nelaimės ar smurto epizodai tampa rinkodaros, siužeto atmosferos ar šoko efekto priemone, ypač kai nukentėjusieji apie tai sužino jau po fakto.

  • Pietų Korėjos politikas ragina prezidentą žaisti „Call of Duty“: perspėja dėl Šiaurės grėsmės

    Pietų Korėjos politikas ragina prezidentą žaisti „Call of Duty“: perspėja dėl Šiaurės grėsmės

    Pietų Korėjoje netikėtai į politinių debatų centrą pateko naujausias serijos „Call of Duty“ žaidimas „Call of Duty: Modern Warfare 4“. Diskusijas įplieskė jo siužetas, kuriame vaizduojama fikcinė Šiaurės Korėjos invazija į Pietų Korėją ir kovos Seule.

    Vienas konservatyvių pažiūrų parlamentaras Han Dong-hoon viešai paragino prezidentą Lee Jae Myungą pačiam pereiti žaidimo istorijos režimą. Politiko teigimu, virtualiai pavaizduotas konfliktas esą aiškiai parodo, kuo gali baigtis nepakankamas šalies pasirengimas gynybai.

    „Toks scenarijus primena, kad blogiausiam variantui reikia ruoštis dabar, o ne tada, kai jau per vėlu“, – sakė Han Dong-hoon.

    Žaidime žaidėjai perkelti į Korėjos pusiasalį, kur fiktyvus konfliktas išauga į plataus masto karą. Kampanijoje vaizduojamos intensyvios kovos Pietų Korėjos sostinėje ir misijos, susijusios su Šiaurės Korėjos valdžios infrastruktūra, kas daliai visuomenės pasirodė provokuojantis sprendimas.

    Kritikai Pietų Korėjoje perspėja, kad tokio pobūdžio populiariosios kultūros produktai gali kurstyti įtampą ir dar labiau apsunkinti santykius su Pchenjanu. Kai kurie pilietinės visuomenės atstovai ir nevyriausybinės organizacijos akcentuoja, kad eskalacijos rizika regione ir taip didelė, todėl jautrios temos pramogų industrijoje reikalauja atsakomybės.

    Vis dėlto politikai, pasitelkę žaidimo premjerą, daugiau dėmesio skyrė vidaus saugumo politikai. Kritika nukreipta į gynybos planavimo sprendimus, bendrų pratybų su Jungtinėmis Valstijomis apimtis ir platesnę diskusiją dėl Pietų Korėjos kariuomenės pasirengimo galimiems scenarijams.

    Į polemiką sureagavo ir valdžios institucijos, pabrėždamos, kad vyriausybė netaiko prevencinės žaidimų cenzūros. Tai atspindi platesnę tendenciją demokratinėse šalyse, kur populiariosios kultūros turinys tampa politinių ginčų objektu, tačiau ribojimai paprastai vertinami itin jautriai.

    Kontekstą sustiprina ir tai, kad abi Korėjos formaliai tebėra karo būsenoje, nes Korėjos karas baigėsi paliaubomis, o ne taikos sutartimi. Pastaraisiais metais regione nuolat fiksuojami raketų bandymai, karinių pajėgumų demonstravimas ir abipusės retorikos aštrėjimas, todėl bet kokie signalai visuomenėje greitai įgauna politinį atspalvį.

    Tuo pat metu žaidėjų bendruomenėje „Call of Duty: Modern Warfare 4“ sulaukė gerokai šiltesnio priėmimo nei politiniuose debatuose. Socialiniuose tinkluose ir žaidimų platformose daug dėmesio skiriama kampanijos kokybei, o ne geopolitinėms interpretacijoms, tačiau diskusija parodė, kad fikcija gali lengvai persikelti į realios politikos lauką.

    Kol kas nėra ženklų, kad „Activision Blizzard“ oficialiai komentuotų kilusį ažiotažą. Tačiau istorija jau tapo pavyzdžiu, kaip didelio populiarumo žaidimai, ypač paliečiantys jautrius regioninius konfliktus, gali tapti ne vien pramoga, bet ir argumentu politinėse kovose.

  • „Microsoft“ bėda: naujų „Xbox“ žaidimų recenzijos stringa, o kritikai renkasi PC ir PS5

    „Microsoft“ bėda: naujų „Xbox“ žaidimų recenzijos stringa, o kritikai renkasi PC ir PS5

    Naujausias „Call of Duty“ serijos žaidimas sulaukė gerų kritikų įvertinimų, tačiau „Microsoft“ džiaugsmą temdo viena detalė: „Xbox“ versijos apžvalgų beveik nėra. Dėl to „Metacritic“ puslapyje „Xbox Series X“ leidimas ilgai gali likti pažymėtas kaip TBD, t. y. be galutinio įvertinimo.

    Problema, pasak žaidimų žiniasklaidos apžvalgininkų, dažniausiai nėra susijusi su redakcijų požiūriu į „Xbox“ ar šališkumu. Esminis kliuvinys yra sudėtingesnė priešpremjerinių kopijų ir prieigos suteikimo tvarka, kuri kai kurioms redakcijoms tampa per lėta, ypač kai spaudžia embargo terminai.

    Kas stabdo „Xbox“ recenzijas?

    PC ir „PlayStation“ atveju recenzavimo kodą dažnai pakanka aktyvuoti platformoje ir parsisiųsti žaidimą. Tuo metu „Xbox“ procese žurnalistams neretai tenka sistemos nustatymuose susirasti „Xbox Live“ įrenginio identifikatorių, perduoti jį ryšių su visuomene agentūrai ir laukti, kol leidėjas rankiniu būdu įtrauks konkretų įrenginį į vadinamąjį baltąjį sąrašą.

    Toks kelias reiškia papildomus veiksmus, kurie gali užtrukti nuo kelių valandų iki kelių dienų, priklausomai nuo leidėjo ir komunikacijos greičio. Intensyviu rudens žaidimų sezonu, kai vienu metu pasirodo daug didelių leidimų, redakcijos dažniausiai renkasi paprasčiausią ir greičiausią maršrutą.

    „Jei „Microsoft“ nori, kad „Xbox“ ir toliau būtų rimta platforma kritikams ir žaidėjams, ji turi kuo greičiau supaprastinti ankstyvos prieigos sistemą ir atsisakyti pasenusio įrenginio tikrinimo“, – sakė žaidimų žurnalistai, aptardami situaciją.

    Smūgis įvaizdžiui ir matomumui

    Recenzijų trūkumas tiesiogiai veikia platformos matomumą: be pakankamo įvertinimų skaičiaus agregatoriai neformuoja galutinio balo, o tai gali mažinti dėmesį „Xbox“ versijai. Leidėjams ir „Microsoft“ tai tampa reputacine problema, nes rinkodaros medžiagoje dažniau atsiranda PC ar „PlayStation“ įvertinimai, o „Xbox“ lieka nuošalyje.

    Situacija paradoksali dar ir todėl, kad net su „Microsoft“ ekosistema siejami leidiniai pripažįsta kartais pasirinkę recenzuoti PC versiją vien dėl greitesnio priėjimo. Panašūs vėlavimai, pasak žaidimų žiniasklaidos, nėra naujiena ir anksčiau yra kliudę testuoti didelius leidimus, kai laiku nebuvo sutvarkyti techniniai prieigos formalumai.

    Kodėl tai svarbu dabar?

    Pastaraisiais metais žaidimų rinkoje ypač sustiprėjo išankstinių įvertinimų ir pirmųjų dienų matomumo reikšmė, nes auditorijos sprendimus vis dažniau lemia greitai pasiekiami apžvalgų suvestiniai balai. Kuo vėliau pasirodo recenzijos, tuo sunkiau konkuruoti informacijos sraute, ypač kai tuo pačiu metu dėmesį dalijasi keli dideli žaidimai.

    „Microsoft“ spaudimas didėja ir dėl to, kad „Xbox“ strategijoje akcentuojamos paslaugos, prenumeratos bei platus turinio prieinamumas. Jei platforma nori išlaikyti kritiškai svarbią žiniasklaidos ir nuomonės formuotojų grandį, ankstyvos prieigos procesas turėtų tapti toks pat paprastas, kaip konkurentų sprendimai.

  • „Activision“ nustojo girtis nauju „Call of Duty“: žaidėjai įtaria vieną dalyką

    „Activision“ nustojo girtis nauju „Call of Duty“: žaidėjai įtaria vieną dalyką

    Pastarosiomis savaitėmis „Call of Duty“ gerbėjai atkreipė dėmesį į neįprastą „Activision“ komunikaciją: apie naujausią serijos dalį skelbiama santūriai, beveik neviešinant konkrečių pardavimų ar žaidėjų skaičių. Tai kontrastuoja su ankstesniais metais, kai leidėjas viešai fiksuodavo rekordus ir pabrėždavo kiekvieną pasiektą etapą.

    Papildomų klausimų sukėlė ir „Xbox“ vadovės Asha Sharma įrašas, kuriame ji priminė, kad „Call of Duty“ per visą istoriją sugeneravo 40 milijardų eurų pajamų. Tačiau iš šio skaičiaus neįmanoma suprasti, kokią dalį sudaro naujausias leidimas ir ar jis pateisino vidinius lūkesčius.

    Žaidimo kokybė, sprendžiant iš apžvalgų ir bendruomenės diskusijų, neatrodo pagrindinė problema. Dažniausiai teigiamai vertinama vieno žaidėjo kampanija, taip pat režimai, skirti žaidimui internetu, tačiau viešojoje erdvėje vis dažniau remiamasi netiesioginiais rodikliais, pavyzdžiui, vienu metu žaidžiančiųjų skaičiumi „Steam“ platformoje.

    Vis dėlto tokie duomenys neatspindi pilno vaizdo, nes „Call of Duty“ auditorija išsisklaido per kelias ekosistemas: „Xbox“ ir „PlayStation“ konsoles, kompiuterius, taip pat skirtingus paleidiklius ir prenumeratos modelius. Būtent dėl to rinkoje įprasta, kad leidėjai, norėdami užkirsti kelią interpretacijoms, pateikia apibendrintas metrikas, tokias kaip parduotų kopijų skaičius ar aktyvių žaidėjų rodikliai.

    Anksčiau „Activision“ nevengdavo akcentuoti istorinių pasiekimų, įskaitant įspūdingus savaitgalio pardavimus po starto. Tarp dažniausiai minimų sėkmės pavyzdžių žaidėjų bendruomenė prisimena „Call of Duty: Black Ops 3“ ir „Call of Duty: Modern Warfare“ iš 2019 metų, kurie buvo įvardijami kaip vieni didžiausių serijos komercinių hitų.

    Dabar situaciją apsunkina ir tai, kad „Activision“ priklauso „Microsoft“, o komunikacija apie rezultatus dažnai persikelia į ketvirtines ataskaitas, investuotojų pristatymus ar platesnius verslo rodiklius. Rinkos stebėtojai dėmesį nukreipia į artėjančius „Microsoft“ susitikimus su akcininkais, tikėdamiesi, kad ten bus pateikta daugiau aiškių duomenų apie „Call of Duty“ auditoriją ir pardavimus.

    Kol kas viešumoje išlieka paradoksas: serija pristatoma kaip viena didžiausių pramonėje pagal sukauptas pajamas, tačiau naujausio leidimo rezultatai pateikiami be įprastų skaičių ir rekordų retorikos. Būtent ši tyla ir kursto spėliones, ar šį kartą „Activision“ tiesiog neturi kuo pasigirti, ar pasirinko naują komunikacijos strategiją.

  • Call of Duty perkopė 37 mlrd. eurų ribą: „Microsoft“ siunčia žinutę ir gerbėjams

    Call of Duty perkopė 37 mlrd. eurų ribą: „Microsoft“ siunčia žinutę ir gerbėjams

    Žaidimų serija „Call of Duty“ per kiek daugiau nei du dešimtmečius tapo viena pelningiausių pramogų industrijos franšizių. „Microsoft“ žaidimų padalinio vadovė Asha Sharma pranešė, kad bendros serijos pajamos jau perkopė 40 mlrd. JAV dolerių ribą, tai yra apie 37 mlrd. eurų.

    Šis skaičius apima visų iki šiol išleistų serijos dalių komercinius rezultatus ir parodo, kad prekės ženklas išlieka itin stiprus net tada, kai bendruomenės nuotaikos dėl atskirų leidimų svyruoja. Pastaraisiais metais dalis žaidėjų ir kritikų viešai kalbėjo apie kūrybinį nuovargį, tačiau finansiniai rodikliai signalizuoja, kad auditorija vis dar milžiniška.

    „Neįtikėtinas pasiekimas. Sveikinimai „Activision“ komandai. O žaidėjams ačiū, kad esate su mumis“, – sakė Asha Sharma.

    Naujausia serijos dalis „Call of Duty: Modern Warfare 4“ daliai gerbėjų tapo ženklu, kad kūrėjai grįžta prie stipresnio naratyvo ir aiškesnės kūrybinės krypties. Straipsnyje teigiama, kad šį kartą daugiau dėmesio sulaukė siužetinė kampanija ir atmosferos kūrimas, o tai dažnai laikoma vienu svarbiausių būdų atgaivinti ilgai besitęsiančias franšizes.

    Žaidėjų aktyvumas taip pat rodo išaugusį susidomėjimą: „Steam“ platformoje vienu metu buvo fiksuota daugiau nei 220 000 prisijungusių žaidėjų. Tokie vienalaikio aktyvumo rodikliai dažnai naudojami kaip greita nuotaikų rinkoje indikacija, nors jie neatspindi visos auditorijos, nes didelė dalis žaidėjų renkasi ir konsoles ar kitus kompiuterinių žaidimų paleidimo kanalus.

    „Call of Duty“ sėkmės kontekstas glaudžiai siejamas ir su „Microsoft“ strategija po „Activision Blizzard“ įsigijimo. Bendrovė vis dažniau pabrėžia didžiausių prekės ženklų vertę, siekdama ilgiau išlaikyti žaidėjus ekosistemoje, plėsti prenumeratų pasiūlą ir gerinti turinio pasiekiamumą skirtingose platformose.

  • Call of Duty filmas žada parodyti tikrą karo kainą: režisierius atskleidė, ko laukti

    Call of Duty filmas žada parodyti tikrą karo kainą: režisierius atskleidė, ko laukti

    Vaizdo žaidimų serija „Call of Duty“, skaičiuojanti daugiau nei 20 metų istoriją, pagaliau artėja prie oficialios kino ekranizacijos. Projektą kartu vysto „Paramount“ ir „Activision“, o pastaraisiais mėnesiais daugėja detalių, leidžiančių suprasti, kokios krypties kūrinio gali tikėtis gerbėjai.

    Filmo režisieriumi ir vienu scenarijaus bendraautorių paskirtas Peteris Bergas, anksčiau dirbęs su didelio masto veiksmo dramomis. Kūrybinė komanda patvirtino, kad istorija bus paremta „Modern Warfare“ visata, todėl ekrane gali pasirodyti gerbėjams pažįstami veikėjai, tokie kaip Johnas Price’as ir Simonas Riley.

    Režisierius pabrėžė, kad siekiama ne vien efektingų susišaudymų, o emociškai paveikios istorijos, kurioje būtų jaučiama žmogiškoji karo pusė. Pasak jo, filmas turėtų kalbėti apie karo tamsą ir kainą, vengiant konflikto romantizavimo.

    „Žiūrovai turėtų tikėtis ne tik veiksmo, bet ir istorijos su siela, kurioje atsiskleidžia karo šešėliai ir jo kaina“, – sakė Peteris Bergas.

    Kol kas neskelbiama, kas vaidins pagrindinius personažus, todėl aktorių sudėtis lieka viena didžiausių intrigų. Taip pat neaišku, kiek filmas remsis žaidimų siužetais, o kiek kurs naują pasakojimą, tačiau „Modern Warfare“ pasirinkimas leidžia tikėtis labiau realistiško tono.

    Filmo premjera kino teatruose šiuo metu planuojama 2028 metų birželio 30 dieną. Toks ilgas laikotarpis įprastas dideliems projektams, kai reikia suderinti scenarijų, aktorių grafikus, filmavimo planavimą ir vizualinių efektų gamybą.

  • „Call of Duty: Modern Warfare 4“ jau čia: kampanija trumpa, bet įtempta – kiek trunka perėjimas?

    „Call of Duty: Modern Warfare 4“ jau čia: kampanija trumpa, bet įtempta – kiek trunka perėjimas?

    Premjera ir pirmos reakcijos

    „Activision“ šiemet turi progą sustiprinti „Call of Duty“ prekės ženklą po kelerių permainingų metų, kai serija sulaukė ir kritikos, ir nuovargio ženklų. „Call of Duty: Modern Warfare 4“ startas rodo, kad kampanija ir bendra pateiktis daugeliui žaidėjų atrodo solidesnė nei kai kurie ankstesni bandymai.

    Pirmosios reakcijos žaidėjų bendruomenėse, ypač kompiuterių platformoje, dažnai akcentuoja kampanijos tempą ir režisūrą. Tokios nuotaikos leidžia tikėtis, kad daliai auditorijos tai gali tapti sugrįžimu prie labiau išbaigto vieno žaidėjo pasakojimo.

    Siužetas: karas Korėjos pusiasalyje

    Šįkart istorija nukelia į Korėjos pusiasalį, kur prasideda plataus masto konfliktas, siejamas su Šiaurės Korėjos pajėgų invazija. Pasakojimas seka kelias gijas, kurios pamažu suartėja ir konfliktą išplečia už vieno regiono ribų.

    „Jaunas Pietų Korėjos karių būrys kovoja dėl išlikimo griūvančiame fronte, o tuo pat metu kapitonas Price vykdo asmeninę operaciją iš šešėlio, nuolat žingsniu priekyje jį persekiojančiųjų“, – taip pristatoma viena iš pagrindinių siužeto krypčių.

    Kūrėjai pabrėžia, kad tai viena tamsesnių „Modern Warfare“ linijos dalių, kurioje bus ir emocinis lūžis. Lygiagrečiai su įvykiais Korėjoje veiksmas persikelia ir į kitus pasaulio taškus, tarp jų Niujorką, Paryžių bei Mumbajų.

    Kiek trunka kampanija ir kas laukia po jos

    Nors kampanija apibūdinama kaip dinamiška ir turinti daug veiksmo, jos trukmė nėra ilga. Remiantis žaidimų trukmę kaupiantį statistiką apibendrinančia „HowLongToBeat“ metodika, pagrindinę istoriją dažniausiai pavyksta užbaigti maždaug per 7 valandas.

    Norintiems išnarplioti daugiau turinio ir skirti laiko papildomiems iššūkiams, bendras praleistas laikas gali išaugti iki maždaug 14–15 valandų. Kampaniją sudaro 16 misijų, todėl ji orientuota į kompaktišką, aiškiai sukarpytą pasakojimą.

    „Call of Duty: Modern Warfare 4“ galima žaisti kompiuteriu, taip pat „PlayStation 5“ ir „Xbox Series X/S“ konsolėse. Ankstesnės kartos konsolių savininkams ši dalis nėra skirta, tad norint žaisti gali tekti planuoti ir įrangos atnaujinimą.