CP v2

Tag: Call of Duty

  • Remasterių bumas: „Call of Duty: Black Ops 2“ PS5 aplenkė „Fortnite“ – ką tai sako rinkai?

    Remasterių bumas: „Call of Duty: Black Ops 2“ PS5 aplenkė „Fortnite“ – ką tai sako rinkai?

    Vaizdo žaidimų rinkoje vis ryškiau matyti tendencija: atnaujintos senesnių hitų versijos dažnai sulaukia daugiau dėmesio nei nauji leidimai. Tai dar kartą patvirtino „Call of Duty: Black Ops“ remasterių rezultatai, kurie, nepaisant ankstyvų ginčų dėl kainodaros, greitai įsitvirtino tarp populiariausių žaidimų.

    Po oficialaus starto dalis žaidėjų socialiniuose tinkluose kritikavo, kad už bazinę vieno žaidimo versiją prašoma apie 40 eurų, o sezono prieiga parduodama atskirai. Tokia praktika daugeliui priminė agresyvią monetizaciją, ypač kai kalbama apie jau anksčiau išleistų žaidimų atnaujinimus.

    Vis dėlto praėjus mažiau nei trims savaitėms dėmesį perėmė skaičiai. Analitikas Mat Piscatella skelbė, kad „Black Ops“ remasteriai pateko į dešimtuką labiausiai žaidžiamų PS5 žaidimų JAV per praėjusią savaitę.

    Didžiausias signalas rinkai – „Call of Duty: Black Ops 2“ pakilo į pirmą vietą, aplenkdamas tokius ilgalaikius lyderius kaip „Fortnite“, „NBA 2K26“, „Roblox“ ir „Marvel Rivals“. Tai rodo, kad nostalgija ir patikrintas turinys gali įveikti net nuolat atnaujinamas gyvųjų paslaugų platformas.

    Pasak Piscatellos, situacija tapo pretekstu ironiškai priminti, kad auditorija vis dar laukia naujų, drąsesnių idėjų, o ne vien 10–15 metų senumo hitų atgaivinimo. Tačiau leidėjams remasteriai išlieka patrauklūs: rizika mažesnė, prekės ženklas žinomas, o su šiuolaikinėmis platformomis suderinimas dažnai atneša greitą grąžą.

    Panašių pavyzdžių netrūksta ir kitur: „Ubisoft“ pastaruoju metu akcentavo gerus „Assassin’s Creed IV: Black Flag“ atnaujintos versijos rezultatus. Tai kontrastuoja su dalies žaidėjų vėsesne reakcija į kai kurias naujausias serijos dalis ir stiprina įspūdį, kad rinka vis dažniau balsuoja už tai, kas jau pažįstama.

    Šią kryptį sustiprina ir platesnės pramonės aplinkybės. Didelių biudžetų žaidimų kūrimas brangsta, ciklai ilgėja, o leidėjai ieško būdų stabilizuoti pajamas, todėl vis dažniau renkasi remasterius, perdirbinius ir senų katalogų grąžinimą į apyvartą.

    Žaidėjams tai reiškia dvi skirtingas realybes: viena vertus, sugrįžta geriausiai įvertinti klasikiniai kūriniai su patogesniu veikimu šiuolaikinėje įrangoje. Kita vertus, kyla klausimas, ar kūrėjai nepradės pernelyg remtis praeitimi, atidėdami naujų idėjų paieškas ir rizikingesnius projektus.

  • „Call of Duty: Black Ops 7“ keičia žaidėjų parinkimą: žada grįžti prie senų laikų

    „Call of Duty: Black Ops 7“ keičia žaidėjų parinkimą: žada grįžti prie senų laikų

    Diskusijos dėl žaidėjų parinkimo sistemos „Call of Duty“ serijoje nerimsta jau nuo 2019 metais pasirodžiusio „Modern Warfare“. Tuomet pradėta vadinamoji nauja era atnešė sezoninį modelį, agresyvesnę monetizaciją ir kitokį požiūrį į tai, kaip žaidėjai suporuojami internetiniuose mačuose.

    Dalis bendruomenės iki šiol pabrėžia, kad senesniuose serijos žaidimuose svarbiausias kriterijus buvo ryšio kokybė, dažniausiai įvardijama kaip pingas. Logika buvo paprasta: kuo geresnis ryšys su serveriu ir varžovais, tuo sklandesnė patirtis, mažiau delsos ir daugiau sąžiningumo dvikovose.

    Pastaraisiais metais daugelyje daugelio žaidėjų režimų įsitvirtino įgūdžiais grįstas parinkimas, dažnai vadinamas skill-based matchmaking. Tokia sistema siekia dažniau suvesti panašaus pajėgumo žaidėjus, tačiau daliai gerbėjų ji kelia frustraciją, nes po kelių sėkmingų mačų gali sekti gerokai sunkesni susitikimai.

    Kūrėjai ir leidėjai šios temos dažnai vengdavo detalizuoti viešai, todėl atsirado daugybė interpretacijų, ar sistema ne tik subalansuoja pajėgumą, bet ir netiesiogiai veikia žaidėjo patiriamą pasitenkinimą. Vis dėlto pastaruoju metu matyti daugiau bandymų siūlyti alternatyvas, kai kur išskiriant atskirus režimus, kuriuose prioritetas teikiamas ryšiui ir greitam mačo suradimui.

    Naujas pažadas „Black Ops 7“

    Oficialiame „Call of Duty“ paskyros įraše platformoje X studija „Treyarch“ pranešė, kad atnaujina „Black Ops 7“ žaidėjų parinkimą keliuose režimuose. Pasak kūrėjų, sprendimai paremti žaidėjų duomenimis, bendruomenės atsiliepimais ir pastaruoju metu išaugusia nostalgija ankstesniems „Black Ops“ serijos žaidimams.

    „Per pastaruosius metus daug sužinojome apie daugelio žaidėjų parinkimą iš duomenų ir bendruomenės atsiliepimų. Džiaugiamės, kad augantis dėmesys klasikiniams „Black Ops“ priminė, kokių elementų žaidėjai labiausiai pasiilgo“, – teigė „Treyarch“.

    Kūrėjų teigimu, nuo šios savaitės, kartu su penktuoju sezonu, „Black Ops Classic“, „Quick Play“ ir „Party Games“ režimuose diegiamas atnaujintas žaidėjų parinkimas, įkvėptas klasikinių serijos dalių. Tai signalas, kad bent dalyje grojaraščių gali būti siekiama labiau subalansuoti ryšio kokybės ir įgūdžių kriterijų santykį.

    Kas yra „Open“ grojaraščiai?

    „Treyarch“ taip pat akcentavo, kad „Black Ops 7“ ir toliau bus siūlomi „Open“ grojaraščiai, kuriuose įgūdžiais grįstas parinkimas nėra pagrindinis principas. Tokiuose režimuose dažniausiai daugiau reikšmės suteikiama ryšio kokybei ir greitesniam mačo suradimui, o tai ypač svarbu žaidėjams, jautriems delsai.

    „Open“ grojaraščiai tapo savotišku kompromisu tarp skirtingų bendruomenės grupių: vieni nori kuo lygesnių dvikovų, kiti siekia laisvesnės, mažiau nuspėjamos patirties ir sklandaus ryšio. Pastaraisiais metais panašūs pasirinkimai vis dažniau matomi dideliuose internetiniuose žaidimuose, kai vietoje vieno universalaus modelio siūlomi keli skirtingi parinkimo scenarijai.

    Užuomina apie „Modern Warfare 4“ betą

    Dar viena reikšminga detalė yra tai, kad „Open“ grojaraščių principas, pasak „Treyarch“, turėtų būti numatytas ir artėjančiuose „Call of Duty: Modern Warfare 4“ beta testuose. Nors už šią serijos kryptį atsakinga kita studija, „Infinity Ward“, panašu, kad kai kurios sprendimų kryptys gali būti perimamos kaip bendras serijos standartas.

    Žaidėjams tai reiškia daugiau pasirinkimo: norintys griežtesnio pajėgumo balansavimo galės rinktis įprastus režimus, o norintys labiau klasikinės patirties turės alternatyvą. Ar pažadai iš tiesų išspręs ilgalaikį ginčą dėl parinkimo, paaiškės tik įsibėgėjus sezonui ir įvertinus realią žaidėjų statistiką bei reakcijas.

  • Paaiškėjo Call of Duty: Modern Warfare 4 betos datos ir svarbi naujiena Switch 2 žaidėjams

    Paaiškėjo Call of Duty: Modern Warfare 4 betos datos ir svarbi naujiena Switch 2 žaidėjams

    Paaiškėjo, kada prasidės „Call of Duty: Modern Warfare 4“ beta testai: kūrėjai juos suskirstė į du etapus, o prie palaikomų platformų pirmą kartą įtrauktas ir Nintendo Switch 2. Testai bus skirti surinkti žaidėjų atsiliepimus prieš pilną žaidimo startą, numatytą spalio 23 dieną.

    Pirmasis etapas bus ankstyva prieiga, vyksianti rugpjūčio 21–25 dienomis. Jame galės dalyvauti tik iš anksto žaidimą užsisakę žaidėjai asmeniniuose kompiuteriuose, „Xbox“ „Series X/S“ ir „PlayStation 5“.

    Antrasis etapas bus atvira beta, numatyta rugpjūčio 28 dieną–rugsėjo 1 dieną. Šioje fazėje prisijungti galės visi norintys, net jei žaidimo dar nėra įsigiję, o palaikomų įrenginių sąraše atsiras ir Nintendo Switch 2.

    Switch 2 savininkams svarbu įsidėmėti vieną reikalavimą: žaidimui tinkle reikės aktyvios „Nintendo Switch Online“ prenumeratos. Kūrėjai taip pat pabrėžia, kad visose platformose bus būtinas nuolatinis interneto ryšys.

    Per abu beta savaitgalius žaidėjai išbandys kelių žaidėjų žemėlapius ir režimus, tarp jų ir naują režimą „Kill Block“, taip pat sugrįžtantį klasikinį „Search & Destroy“. Numatyta ir treniruočių trasa tiems, kurie prieš realias kovas nori pasipraktikuoti judėjimą bei mechanikas.

    Viena didžiausių naujienų gerbėjams – režimo DMZ sugrįžimas. Šis režimas serijoje nebuvo matytas nuo „Call of Duty: Modern Warfare 2“ laikų, tačiau bendruomenė ilgą laiką ragino kūrėjus jį sugrąžinti.

    Teigiama, kad beta metu bus pasiekiama 19 ginklų modelių ir naujų operatorių rinkinys. Tuo metu pirkėjams, pasirinkusiems brangiausią „Vault Edition“ leidimą, žadami papildomi privalumai ankstyvos prieigos metu, įskaitant išskirtinius personažus.

    Dar prieš pirmąjį beta savaitgalį, rugpjūčio 21 dieną, numatyta speciali transliacija „Call of Duty: NEXT“, kurioje kūrėjai ketina atskleisti daugiau informacijos apie daugelio žaidėjų režimą. Norintys kampaniją pradėti anksčiau žaidėjai ją galės pasiekti nuo spalio 16 dienos, jei bus pateikę išankstinį užsakymą.

    Taip pat paskelbta, kad „Call of Duty: Modern Warfare 4“ išankstiniai užsakymai Nintendo Switch 2 platformoje startuos tik rugpjūčio 26 dieną. Tai yra vos dvi dienos iki atviros betos pradžios, kai kitose platformose išankstiniai užsakymai jau yra aktyvūs.

  • Call of Duty: Modern Warfare 4 beta jau čia pat: atskleistos datos, režimai ir premijos

    Call of Duty: Modern Warfare 4 beta jau čia pat: atskleistos datos, režimai ir premijos

    „Activision Blizzard“ ruošiasi artėjančiai „Call of Duty: Modern Warfare 4“ betai ir jau aiškėja, kada žaidėjai pirmą kartą galės išbandyti naująją dalį. Testavimas suskirstytas į du savaitgalius ir prasidės iškart po pasaulinio renginio „Call of Duty: NEXT“, numatyto rugpjūčio 21 dieną.

    Pirmasis etapas bus skirtas ankstyvajai prieigai ir vyks rugpjūčio 21–25 dienomis. Jame dalyvaus tik tie, kurie žaidimą užsisakė iš anksto, o beta bus prieinama per „PlayStation 5“, „Xbox Series X|S“ ir asmeninius kompiuterius.

    Antrasis etapas bus atviroji beta, planuojama rugpjūčio 28 dieną–rugsėjo 1 dieną. Šiuo laikotarpiu serveriai bus atverti visiems norintiems, nepriklausomai nuo to, ar žaidimas buvo užsakytas iš anksto, ir taip pat apims visas pagrindines platformas.

    Kas laukia betoje?

    Testų dalyviai turės prieigą prie kelių žemėlapių ir režimų, o vienas ryškiausių akcentų bus naujas 10 prieš 10 formato režimas „Kill Block“. Jis orientuotas į intensyvius susišaudymus ankštose erdvėse, kur taktika turi keistis akimirksniu, priklausomai nuo situacijos.

    Kartu bus palikta ir serijos klasika, įskaitant „Search & Destroy“. „Activision Blizzard“ taip pat žada progresavimo sistemą, 19 ginklų, naują taktinę įrangą, atnaujintus privalumus ir serijas už eliminacijas, kurios tradiciškai daro didelę įtaką rungtynių tempui.

    Papildomos premijos ištikimiausiems

    Turintiems „Vault Edition“ versiją numatomos papildomos privilegijos jau beta metu. Tarp jų minima galimybė greičiau išbandyti operatorius iš „Hostile Alliance“ paketų, taip pat ir gerai žinomus veikėjus, tokius kaip Price’as ir Ghostas.

    Skaitmeniniu būdu užsisakius „Modern Warfare 4“ iki liepos 23 dienos, žaidėjams žadamas universalus kamufliažas „Moonlit Pearl“. Nuo tos pačios datos startuos ir atskiras iššūkis, leidžiantis atrakinti dar vieną kamufliažą „Gilded Ruin“, kuriam reikės surinkti 5 000 kaukolių už eliminacijas „Call of Duty: Black Ops 7“ arba „Warzone“ režimuose.

    Rugpjūčio 21 dieną vyksiantis „Call of Duty: NEXT“ renginys turėtų tapti pagrindiniu informacijos šaltiniu apie „Modern Warfare 4“ turinį, mechanikas ir planuojamus pokyčius. Tai taip pat signalas, kad dėmesys pamažu krypsta nuo „Black Ops 7“ sezono turinio į kitą didžiąją serijos premjerą.

  • „Call of Duty“ ir „Aston Martin“ sujungė jėgas: pristatė supersportinį Dreadnought

    „Call of Duty“ ir „Aston Martin“ sujungė jėgas: pristatė supersportinį Dreadnought

    „Call of Duty“ kūrėjai kartu su „Aston Martin“ pristatė naują koncepcinį supersportinį automobilį Dreadnought, sukurtą specialiai Modern Warfare visatos scenarijams. Tai ne serijinis modelis, o nuo nulio suprojektuota vizija, kaip atrodytų ultra prabangaus sportinio automobilio įžengimas į šiuolaikinio karo tematiką.

    Kūrėjų teigimu, prie dizaino dirbo ta pati „Aston Martin“ komanda, kuri kuria ir realius gamintojo modelius. Dreadnought žadamas kaip agresyvaus charakterio visų varančiųjų ratų mašina, kurioje derinamas supersportinio automobilio našumas, šarvavimo technologijų idėjos ir adaptyvūs žvalgybos sprendimai.

    Žaidime šis automobilis nuo pristatymo dienos bus randamas keliuose svarbiausiuose dominančiuose taškuose. Dreadnought planuojama integruoti tiek Modern Warfare 4 DMZ režime, tiek „Call of Duty: Warzone“, todėl jis taps ne tik kosmetiniu, bet ir žaidimo dinamiką galinčiu pakeisti objektu.

    Tokia partnerystė atspindi platesnę tendenciją, kai automobilių gamintojai vis aktyviau investuoja į žaidimų industriją: taip pasiekiama jauna auditorija, o prekės ženklui suteikiamas modernus, technologijomis paremtas įvaizdis. Žaidimų kūrėjams tai taip pat yra būdas pasiūlyti išskirtinį turinį ir sukurti papildomą ažiotažą aplink naujus sezonus ar atnaujinimus.

    Prieš virtualią premjerą Dreadnought bus parodytas ir gyvai: renginio Fanatics Fest NYC lankytojai liepos 16–19 dienomis galės pamatyti pilno mastelio fizinę automobilio versiją. Organizatoriai skelbia, kad tai bus proga iš arti įvertinti, kaip žaidimo estetika perkelta į realų objektą dar iki jo pasirodymo žaidėjams.

  • „Dead Space“ kūrėjas Glenas Schofieldas traukiasi: po 35 metų atskleidė, kas jam svarbiausia

    „Dead Space“ kūrėjas Glenas Schofieldas traukiasi: po 35 metų atskleidė, kas jam svarbiausia

    Vaizdo žaidimų industrijoje gerai žinomas kūrėjas Glenas Schofieldas pranešė išeinantis į pensiją po daugiau nei 35 metų karjeros. Apie sprendimą jis paskelbė savo „LinkedIn“ paskyroje, padėkodamas kolegoms, partneriams ir artimiesiems.

    Schofieldas laikomas vienu ryškiausių kūrybinių lyderių, prisidėjusių prie modernių siaubo žaidimų populiarumo. Jo patirtis apėmė ir kūrybą, ir verslo valdymą, todėl jis dažnai buvo siejamas ne tik su idėjomis, bet ir su didelių projektų įgyvendinimu.

    „Dead Space“ palikimas

    Ryškiausias Schofieldo karjeros akcentas yra 2008 metais pasirodęs „Dead Space“, dažnai įvardijamas kaip vienas svarbiausių išlikimo siaubo žanro kūrinių. Žaidimas išsiskyrė įtempta atmosfera, garsiniu dizainu ir pasakojimu apie inžinierių Isaacą Clarke’ą.

    Šio titulo sėkmė padėjo įtvirtinti kryptį, kuria vėliau sekė daugelis panašaus tipo projektų, o pati serija ilgainiui tapo vienu atpažįstamiausių vardų žanre. Pastaraisiais metais susidomėjimą franšize atgaivino ir atnaujinta „Dead Space“ versija, priminusi, kokią įtaką turėjo originali kūrybinė vizija.

    Darbas su „Call of Duty“ ir nauja studija

    Schofieldo veikla neapsiribojo vien „Dead Space“. Jis buvo vienas iš „Sledgehammer Games“ bendraįkūrėjų ir prisidėjo prie kelių svarbių „Call of Duty“ serijos dalių, tarp jų „Modern Warfare 3“ (2011 metais), „Advanced Warfare“ (2014 metais) ir „WWII“ (2017 metais).

    Vėliau kūrėjas dirbo savo suburtoje „Striking Distance Studios“ komandoje, kur buvo vystomas mokslinės fantastikos siaubo žaidimas „The Callisto Protocol“. Nors projektas sulaukė dėmesio dėl vizualinės kokybės ir atmosferos, jo priėmimas buvo prieštaringas, o lūkesčių kartelė, natūraliai lyginant su „Dead Space“, buvo itin aukšta.

    Ką kūrėjas pasakė atsisveikindamas

    Apie pasitraukimą Schofieldas kalbėjo emocionaliai, pabrėždamas, kad už ilgos karjeros stovi ne tik asmeniniai pasiekimai, bet ir žmonės, su kuriais teko dirbti. Jis taip pat išskyrė partnerius, padėjusius įgyvendinti didžiausius projektus, ir palinkėjo sėkmės naujai kūrėjų kartai.

    „Tai buvo neįtikėtina karjera, ir esu dėkingas daugeliui žmonių. Artimiems draugams ir šeimai, taip pat tiems, kurie buvo šalia, palaikė ir klausėsi mano beprotiškų idėjų, nuoširdžiai ačiū“, – sakė Glenas Schofieldas.

    „Linkiu jums, naujajai žaidimų kūrėjų kartai, sėkmės. Tyrinėkite, eksperimentuokite, kurkite ir nepamirškite, kad svarbiausia yra idėja“, – pridūrė jis.

    Schofieldo pasitraukimas išryškina platesnę industrijos tendenciją, kai veteranai vis dažniau užleidžia vietą naujiems kūrybiniams lyderiams, o dideli projektai vis labiau priklauso nuo komandų stabilumo ir ilgalaikės strategijos. Nepaisant to, jo darbai jau dabar laikomi reikšminga šiuolaikinės vaizdo žaidimų istorijos dalimi.

  • 15 metų „Call of Duty“ šluoja „PlayStation Store“: aplenkė net „GTA 6“ išankstinius pirkimus

    15 metų „Call of Duty“ šluoja „PlayStation Store“: aplenkė net „GTA 6“ išankstinius pirkimus

    „Call of Duty: Black Ops“ ir „Call of Duty: Black Ops II“ netikėtai sugrįžo į „PlayStation Store“ ir akimirksniu užkopė į perkamiausių sąrašų viršūnes. Kalbama apie maždaug 15 metų senumo žaidimus, tačiau būtent nostalgija ir geras vardas šįkart suveikė geriau nei naujų leidimų reklama.

    Svarbu tai, kad žaidėjams pasiūlyti klasikiniai perleidimai be esminių patobulinimų: nebuvo pristatyta nei atnaujinta grafika, nei perdirbtos mechanikos. Esminis pokytis – suderinamumas su „PlayStation 4“ ir „PlayStation 5“, todėl senieji hitai tapo patogiai pasiekiami dabartinės kartos konsolių naudotojams.

    Kaina taip pat tapo diskusijų objektu: vienas žaidimas kainuoja apie 37 eurus, o „PlayStation Plus“ prenumeratoriams taikoma maždaug 50 proc. nuolaida. Vis dėlto dalį bendruomenės papiktino tai, kad papildomas turinys (DLC) nėra įskaičiuotas ir jį tenka pirkti atskirai.

    Nepaisant kritikos, pirkimų banga buvo pakankamai stipri, kad abu „Black Ops“ leidimai trumpam aplenktų net kitus ryškius vardus parduotuvės reitinguose. Tarp jų – ir „Grand Theft Auto 6“, kuris laikomas vienu labiausiai laukiamų žaidimų per visą industrijos istoriją ir jau dabar generuoja didžiulį išankstinių užsakymų bei susidomėjimo srautą.

    Toks senų žaidimų sugrįžimas į viršūnes parodo dar vieną tendenciją: skaitmeninėse parduotuvėse paklausa dažnai šokteli ne vien dėl naujienų, bet ir dėl emocinio ryšio, bendruomenės rekomendacijų bei matomumo pačioje platformoje. Trumpalaikis šuolis nebūtinai reiškia ilgalaikį dominavimą, tačiau jis aiškiai signalizuoja, kad klasika vis dar turi komercinę galią.

  • Haalandas atskleidė, kokius žaidimus dievina: sąrašas nustebino, prakalbo ir apie „Xbox“

    Haalandas atskleidė, kokius žaidimus dievina: sąrašas nustebino, prakalbo ir apie „Xbox“

    Vienas ryškiausių šiuolaikinio futbolo vardų Erlingas Haalandas vis dažniau atsiduria dėmesio centre ne tik dėl rezultatų aikštėje. Pastaruoju metu futbolininkas leido pažvelgti į savo kasdienybę ir atvirai papasakojo, kuo užsiima laisvalaikiu, kai baigiasi treniruotės ir rungtynės.

    Vaizdo įraše, kuriame sportininkas pasakojo apie savo dienos rutiną, paaiškėjo, kad viena mėgstamiausių jo pramogų yra vaizdo žaidimai. Haalandas įvardijo kelis žinomus pavadinimus, kuriuos renkasi skirtingoms nuotaikoms ir žaidimo stiliui.

    „Eilės tvarka atsitiktinė: Assassin’s Creed, Call of Duty, Modern Warfare, Minecraft, FIFA“, – sakė Erlingas Haalandas.

    Jo paminėti žaidimai atspindi dvi ryškias tendencijas, kurios pastaraisiais metais dominuoja ir sportininkų, ir plačiosios auditorijos įpročiuose: konkurenciniai šaudyklės žaidimai bei bendruomeniškumą skatinantys projektai. Tokie pavadinimai kaip „Call of Duty“ ar „FIFA“ dažnai pasirenkami dėl greito tempo ir varžybų elemento, o „Minecraft“ išlieka populiarus dėl kūrybos ir bendro žaidimo galimybių.

    Futbolininkas taip pat užsiminė, kad norėtų bendradarbiauti su „Xbox“ ir net paminėjo turintis su šiuo prekės ženklu susijusį aksesuarą. Tokie sporto ir žaidimų industrijų susikirtimai nėra naujiena: žaidimų įrangos gamintojai, platformos ir leidėjai vis dažniau renkasi sporto žvaigždes kaip ambasadorius, nes jų auditorijos persidengia, o skaitmeninės pramogos tapo įprasta kasdienybės dalimi.

    Dar viena detalė, kuri išryškėjo iš Haalando pasakojimo, yra socialinis žaidimų aspektas. Jis pabrėžė, kad jam svarbiausia žaisti su draugais, o ne vienam, nes bendras laikas ir pokalbiai žaidžiant tampa tokia pat svarbia patirtimi kaip ir pats žaidimas.

    „Nežaidžiu, jeigu nežaidžiu su draugais. Tiesiog kalbatės apie viską ir apie nieką ir žaidžiate, tai yra nuostabu“, – sakė Erlingas Haalandas.

    Toks požiūris atitinka ir platesnes rinkos kryptis: vis daugiau populiarių žaidimų kuriami taip, kad skatintų bendrą žaidimą, komandinį bendravimą ir bendruomenių formavimąsi. Sporto pasaulio žvaigždėms tai tampa patogia atsvara kasdieniam spaudimui, o sirgaliams – dar vienu būdu pamatyti savo mėgstamus atletus žmogiškoje, neformalioje aplinkoje.

  • „Call of Duty: Black Ops“ grįžo į „PlayStation“, bet kaina šokiruoja: už senus DLC prašo atskirai

    „Call of Duty: Black Ops“ grįžo į „PlayStation“, bet kaina šokiruoja: už senus DLC prašo atskirai

    Į „PlayStation Store“ netikėtai sugrįžo „Call of Duty: Black Ops“ ir „Call of Duty: Black Ops II“ – šie žaidimai dabar pasiekiami „PlayStation 4“ ir „PlayStation 5“ konsolėse. Tai ne atnaujintos versijos, o paprasti perleidimai, kurie iš esmės tik leidžia vėl paleisti senus hitus naujesnėje įrangoje.

    Žaidėjai pabrėžia, kad tokie perleidimai nepasiūlo to, ko įprastai tikimasi iš šiuolaikinių sugrįžimų: nėra grafikos patobulinimų, našumo šuolio ar valdymo korekcijų. Kitaip tariant, tai daugiau suderinamumo sprendimas, o ne remasteris ar perdirbinys.

    Kiek kainuoja ir kodėl piktina

    Didžiausias nepasitenkinimas kyla dėl kainodaros. Pati žaidimo kaina dar galėtų būti suprantama, tačiau papildomas turinys, vadinamieji DLC, parduodamas atskirai ir gali reikšmingai išauginti bendrą sumą.

    Skaičiuojant pagal šiuo metu Europos skaitmeninėse parduotuvėse įprastas kainas, vienas žaidimas dažnai įkainojamas maždaug 20 eurų, o be nuolaidų kaina gali siekti apie 40 eurų. Sezoniniai paketai ar atskiri DLC gali kainuoti papildomai, o jų suma neretai tampa didesnė už patį žaidimą.

    Jei pirkėjas nuspręstų įsigyti abu žaidimus ir visą jų papildomą turinį, galutinė suma gali priartėti prie kelių šimtų eurų ribos. Tokį sprendimą dalis bendruomenės vertina kaip bandymą dar kartą monetizuoti seną katalogą, neįdedant proporcingų pastangų į atnaujinimus.

    Kas keičiasi „Call of Duty“ pasaulyje

    Ši situacija ypač jautri, nes „Call of Duty“ serijoje per pastaruosius metus išpopuliarėjo kitoks modelis, kai dalis turinio žaidėjams siūloma nemokamai, o pajamos generuojamos per kosmetinius pirkinius ir sezoninius leidimus. Dėl to grįžimas prie senesnio, griežtai mokamo DLC modelio daliai žaidėjų atrodo kaip žingsnis atgal.

    Kita kritikos kryptis – bendruomenės skaidymas. Kai žemėlapiai ir kitas turinys prieinamas tik už papildomą mokestį, internetinių režimų žaidėjai pasidalija į tuos, kurie DLC turi, ir tuos, kurie jo neįsigijo, o tai ilgainiui gali mažinti aktyvių žaidėjų skaičių atskirose žaidimo dalyse.

    „Pakartotinis DLC pardavinėjimas yra godus ir erzinantis, nes bendruomenė suskyla į tuos, kurie turi papildymus, ir tuos, kurie jų neperka“, – sakė vienas žaidėjų bendruomenės narys, kritikuodamas sprendimą parduoti seną turinį atskirai.

    Kol kas panašu, kad dalis žaidėjų vis tiek renkasi pirkimą dėl nostalgijos ir noro sugrįžti prie vienų geriausiai vertinamų serijos dalių. Tačiau kainodara ir DLC atskyrimas nuo bazinių žaidimų, tikėtina, dar kurį laiką išliks viena karščiausių diskusijų temų tarp „Call of Duty“ gerbėjų.

  • „Minecraft“ ir „Call of Duty“ bendruomenių serveriai nelegalūs? ESA pareiškimas sukėlė audrą

    „Minecraft“ ir „Call of Duty“ bendruomenių serveriai nelegalūs? ESA pareiškimas sukėlė audrą

    JAV žaidimų industriją vienijanti asociacija Entertainment Software Association (ESA) Kalifornijos įstatymų leidėjams pateikė pareiškimą, kuris akimirksniu sukėlė ginčą žaidėjų bendruomenėse. Viena organizacijos atstovių užsiminė, kad privačiai bendruomenių kuriami „Minecraft“ ir „Call of Duty“ serveriai esą gali būti nelegalūs.

    Toks teiginys internete buvo sutiktas itin jautriai, nes bendruomenių serveriai daugeliui žaidimų yra neatsiejama ekosistemos dalis: jie leidžia kurti modifikacijas, organizuoti turnyrus, įgyvendinti savas taisykles ir palaikyti žaidimo gyvybingumą net praėjus metams po išleidimo.

    Kur slypi painiava?

    Žaidimų žiniasklaidoje ir bendruomenėse netruko pasirodyti aiškinimų, kad ESA pasisakymas galėjo supainioti skirtingus serverių tipus. Viena yra žaidėjų ir modderių prižiūrimi bendruomeniniai serveriai, o visai kas kita yra infrastruktūra, kuri sąmoningai apeina mokėjimus, licencijas ar kitus prieigos ribojimus.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad „Minecraft“ atveju bendruomeniniai serveriai yra plačiai paplitę, o oficialioje žaidimo svetainėje pateikiama informacija, kaip juos rasti ir pasirinkti. Tai rodo, kad pati ekosistema ilgą laiką buvo grindžiama prielaida, jog tokia veikla savaime nėra neteisėta, jei nepažeidžiamos licencijos sąlygos.

    Kas iš tiesų lemia teisėtumą?

    Diskusijos esmė dažniausiai remiasi ne pačiu serverio faktu, o tuo, ką serveris daro: ar jis suteikia prieigą prie turinio be teisės, ar leidžia apeiti mokamus mechanizmus, ar platina nelegaliai modifikuotas kliento versijas. Tokiais atvejais rizika kyla ne tik serverio valdytojams, bet ir platformoms, per kurias platinami įrankiai ar instrukcijos.

    Kalbant apie „Call of Duty“, situacija dažnai būna sudėtingesnė, nes dalis bendruomeninių sprendimų istorijoje buvo susiję su senesnių žaidimo versijų palaikymu ar alternatyviomis prisijungimo sistemomis. Teisinis vertinimas čia gali priklausyti nuo to, ar serveris veikia su originaliais, teisėtai įsigytais žaidimo egzemplioriais ir ar nepažeidžia kūrėjų nustatytų licencijos ribojimų.

    Žaidėjų reakcija ir platesnė tendencija

    Po pasisakymo socialiniuose tinkluose ir forumuose pasipylė kritika, kad politikai posėdžių metu ne visada turi galimybių iš karto patikrinti techninių niuansų, todėl netiksliai suformuluotos frazės gali daryti neproporcingą įtaką įstatymų leidybai. Dalis bendruomenės tai vertina kaip bandymą sugriežtinti požiūrį į bet kokią ne oficialią infrastruktūrą.

    Pastaraisiais metais žaidimų rinkoje ryškėja tendencija griežčiau kontroliuoti platformas, serverius ir prieigos mechanizmus, ypač kai kalbama apie monetizaciją ir intelektinės nuosavybės apsaugą. Tačiau bendruomeniniai serveriai tuo pačiu laikomi vienu svarbiausių veiksnių, kuris padeda žaidimams išlaikyti auditoriją ir kurti ilgaamžišką bendruomenę.

    Kol kas viešoje erdvėje nėra aiškių ženklų, kad būtų planuojama masiškai persekioti įprastus bendruomenių serverius vien dėl jų egzistavimo. Vis dėlto diskusija dar kartą priminė, kad serverių valdytojams svarbu laikytis žaidimų licencijų, vengti mokėjimų apėjimo schemų ir aiškiai atskirti bendruomeninę veiklą nuo piratavimo.