CP v2

Tag: Capgemini

  • „Capgemini“ parduoda JAV padalinį po skandalo dėl ICE kontrakto: kas slypi už sprendimo

    „Capgemini“ parduoda JAV padalinį po skandalo dėl ICE kontrakto: kas slypi už sprendimo

    Sandoris po viešos kritikos

    Prancūzijos IT paslaugų grupė „Capgemini“ pranešė pasirašiusi galutinį susitarimą parduoti savo JAV padalinį „Capgemini Government Solutions“. Šis žingsnis žengtas po kilusio skandalo dėl padalinio ryšių su JAV imigracijos institucijomis ir bendradarbiavimo su ICE.

    Pirkėju įvardijama bendrovė ITC Federal, kuri teikia skaitmenines paslaugas ir sprendimus JAV federalinėms agentūroms, susijusioms su vidaus saugumu ir gynyba. „Capgemini“ teigimu, sandoris dar turi įveikti įprastas tokio tipo sandoriams sąlygas ir turėtų būti užbaigtas per artimiausias savaites.

    Kas sukėlė skandalą?

    Diskusijos įsiplieskė po to, kai viešumoje nuskambėjo informacija apie sutartį su ICE, pagal kurią buvo teikiamas technologinis įrankis užsienio piliečiams JAV teritorijoje identifikuoti ir jų judėjimui sekti. Kritikai akcentavo, kad tokia infrastruktūra gali būti naudojama griežtesnei migracijos kontrolei ir kelti žmogaus teisių rizikas.

    ICE veikla JAV jau ne vienus metus vertinama prieštaringai, o agentūros pareigūnų intervencijos metodai dažnai tampa visuomenės ir politikų diskusijų objektu. „Capgemini“ atsidūrė dėmesio centre, nes būtent privačių technologijų tiekėjų sprendimai gali sustiprinti valstybės institucijų galimybes rinkti duomenis ir automatizuoti sprendimų priėmimą.

    Ką aiškino „Capgemini“?

    Dar anksčiau, skelbdama apie planus atsisakyti šio verslo, „Capgemini“ argumentavo, kad JAV įprasti teisiniai ribojimai, taikomi sudarant sutartis su federalinėmis institucijomis, kurios vykdo įslaptintas veiklas, ribojo grupės galimybes tinkamai kontroliuoti kai kuriuos padalinio veiklos aspektus. Tai tapo viena svarbiausių priežasčių, kodėl pasirinktas pardavimo kelias.

    Į situaciją buvo įsitraukę ir politikai Prancūzijoje, kurie ragino bendrovę pateikti daugiau aiškumo dėl veiklos JAV ir su ja susijusių įsipareigojimų. Tokiais atvejais viešai listinguojamoms tarptautinėms grupėms kyla ne tik reputacinė, bet ir atitikties rizika, ypač kai kalbama apie jautrias viešojo sektoriaus sutartis.

    Poveikis grupei ir platesnės tendencijos

    „Capgemini“ veikia maždaug 50 šalių ir yra viena didžiųjų Prancūzijos biržoje kotiruojamų bendrovių. Grupė skelbė, kad 2025 metais jos pajamos siekė 22,5 milijardo eurų.

    Bendrovės teigimu, parduodamas padalinys sudarė tik 0,4 proc. visos grupės apyvartos tais metais ir mažiau nei 2 proc. „Capgemini“ pajamų JAV. Vis dėlto net ir santykinai mažas padalinys gali tapti dideliu reputaciniu iššūkiu, kai technologijos siejamos su migracijos kontrole, biometrinių duomenų ar identifikavimo sistemomis.

    Pastaraisiais metais didėja spaudimas technologijų tiekėjams įsivertinti žmogaus teisių, privatumo ir skaidrumo aspektus, ypač dirbant su viešojo saugumo institucijomis. Kartu daugėja diskusijų apie automatizuotų sprendimų, pažangios analitikos ir DI naudojimą valstybinėse sistemose, o tai kelia klausimų dėl atsakomybės grandinės ir realios kontrolės tarptautinėse korporacijose.

  • Milijonierių bumas Europoje: „Capgemini“ skaičiuoja milijonus naujų turtuolių – kas juos augina?

    Milijonierių bumas Europoje: „Capgemini“ skaičiuoja milijonus naujų turtuolių – kas juos augina?

    2025 metais pasaulyje ženkliai padaugėjo didelės grynosios vertės žmonių, o jų sukauptas turtas pasiekė naują rekordą. „Capgemini“ World Wealth Report skaičiuoja, kad per metus prie turtingiausiųjų prisijungė beveik 2 000 000 žmonių, o bendra jų turto vertė išaugo 8,7 proc.

    Ataskaitoje didelės grynosios vertės asmenimis laikomi tie, kurie turi daugiau nei apie 850 000 eurų investuojamo turto, neįskaičiuojant pagrindinio būsto. Ši riba svarbi todėl, kad ji parodo ne nekilnojamojo turto, o finansinių investicijų ir kapitalo koncentraciją.

    Europoje milijonierių gretos taip pat augo, tačiau tendencijos skiriasi pagal šalis ir ekonomikos struktūrą. „Capgemini“ vertinimu, Europoje yra apie 6 000 000 didelės grynosios vertės asmenų, o jų turto augimas 2025 metais paspartėjo iki 8,0 proc., kai metais anksčiau siekė 0,7 proc.

    Ryškiausi pokyčiai fiksuojami šalyse, kurios pasižymi palankesne investicine ir mokestine aplinka bei stipriais finansų sektoriais. Ataskaitoje išskiriamas Liuksemburgas, kur milijonierių skaičius augo 13,5 proc., Vokietija – 11,1 proc., Belgija – 9,0 proc., o Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje augimas buvo gerokai nuosaikesnis.

    Kas iš tikrųjų didina turtą?

    Ekspertai pabrėžia, kad turto šuolį dažnai lemia finansų rinkų ciklai ir investicijų grąža, o ne vien atlyginimų augimas. Kai akcijų ir obligacijų rinkos kyla, didesnę investicinę bazę turintys žmonės turtėja sparčiau, todėl atotrūkis nuo vidutinių pajamų gyventojų gali didėti.

    „Matėme aiškų poslinkį link akcijų ir fiksuotos grąžos priemonių, o grynųjų dalis portfeliuose mažėjo“, – sakė „Capgemini“ vykdomasis viceprezidentas Gareth Wilson.

    Pasak jo, grynųjų mažėjimas rodo didesnį norą siekti grąžos net prisiimant daugiau rizikos. Tokie sprendimai gali skatinti kapitalo patekimą į įmones, inovacijas ir projektus, tačiau kartu didina priklausomybę nuo rinkų svyravimų.

    Kodėl tai svarbu ne milijonieriams?

    Milijonierių skaičiaus augimas dažnai sutampa su investicijų aktyvėjimu, o tai gali prisidėti prie įmonių plėtros, darbo vietų kūrimo ir technologinės pažangos. Kita vertus, visuomenėse auga klausimai dėl nelygybės, būsto įperkamumo ir to, ar ekonomikos augimo vaisiai pasiskirsto pakankamai plačiai.

    Europa pastaraisiais metais patyrė didesnį spaudimą išlaidoms dėl gynybos, energetikos ir pramonės transformacijos, todėl kapitalo srautai vis dažniau krypsta į sektorius, kuriuos stipriai veikia geopolitika ir valstybės prioritetai. „Capgemini“ aptariamame kontekste išskiriama, kad rinkos impulsų gali suteikti ir centrinio banko sprendimai, kai palūkanų normų politika sukuria daugiau stabilumo investicijoms.

    Ataskaita leidžia daryti išvadą, kad 2025 metais turto augimas buvo ne tik statistinis reiškinys, bet ir signalas apie investavimo elgsenos pokyčius. Kuo daugiau kapitalo nukreipiama į rinkas, tuo labiau bendras ekonomikos pulsas priklauso nuo jų dinamikos, o tai aktualu ir tiems, kurie patys milijono dar neturi.

  • Europos įmonės grąžina gamybą arčiau namų, bet investicijas karpo iki 2,3 trln. eurų

    Europos įmonės grąžina gamybą arčiau namų, bet investicijas karpo iki 2,3 trln. eurų

    Reindustrializacija įsibėgėja

    Europos ir JAV bendrovės vis aktyviau peržiūri, kur ir kaip gamina produkciją, tačiau planuojamų investicijų apimtys mažėja. Nauja „Capgemini Research Institute“ analizė rodo, kad reindustrializacijos kryptis tampa masinė, bet atsargesnė.

    Ataskaitoje nurodoma, kad 73 proc. Europos ir JAV įmonių jau turi reindustrializacijos strategiją, kai 2024 metais tokių buvo 59 proc. Ispanijoje šis rodiklis dar didesnis – 76 proc., o prieš dvejus metus siekė 45 proc.

    Mažiau pinigų, daugiau selektyvumo

    Nors strategijų daugėja, pinigų planuojama skirti mažiau: numatytos investicijos artimiausiems trejiems metams sumažėjo nuo maždaug 4,3 trln. eurų iki 2,3 trln. eurų. Ataskaitos autoriai tai vadina ne atsitraukimu, o persiderinimu – įmonės renkasi mažiau kapitalo reikalaujančius sprendimus.

    Toks posūkis siejamas su brangusiu finansavimu, didesniu neapibrėžtumu dėl geopolitikos ir tiekimo grandinių bei noru greičiau pasiekti rezultatą ne vien statant naujas gamyklas. Dėl to akcentuojamos technologijos, procesų optimizavimas ir lankstesni gamybos modeliai.

    Tiekimo grandinės tampa prioritetu

    Ataskaita fiksuoja ryškų prioritetų pasikeitimą: 86 proc. įmonių tiekimo grandinių atsparumą jau vertina svarbiau nei trumpalaikį pelną. Pastarųjų metų patirtys, kai sutrikdavo žaliavų, komponentų ir logistikos srautai, paskatino verslą ieškoti artimesnių, patikimesnių tiekėjų.

    Siekiant, kad gamybos perkėlimas ar priartinimas būtų ekonomiškai pagrįstas, 87 proc. respondentų planuoja investuoti į DI, automatizavimą ir skaitmeninio modeliavimo priemones. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį robotizacijai, gamybos planavimui realiu laiku ir procesų simuliacijoms.

    Europa ir JAV renkasi skirtingus kelius

    Ataskaita pabrėžia, kad JAV ir Europa vis dažniau renkasi skirtingas strategijas. JAV labiau orientuojasi į gamybos grąžinimą į šalį, o Europa dažniau pasirenka gaminti sąjungininkų ar politiškai artimose valstybėse.

    Kaip alternatyvos Kinijai dažniau minimos Indija, Vietnamas, Meksika ir Kanada, tačiau daugiau nei pusė įmonių teigia neketinančios visiškai pasitraukti iš Kinijos rinkos. Tai rodo, kad daugeliu atvejų kalbama ne apie vieną perkėlimą, o apie tiekimo grandinės diversifikavimą.

    „Įmonės vis dažniau renkasi ne didžiausią, o patikimiausią ir greičiausiai pritaikomą gamybos modelį“, – sakė ataskaitos autoriai, apibendrindami tendenciją.

    Ispanija išsiskyrė kaip vienas ryškiausių pavyzdžių: 85 proc. vadovų teigė, kad būtent geopolitinis spaudimas pastūmėjo imtis veiksmų. 60 proc. jų nurodė, kad laikysis pasirinkto kurso net jei trumpuoju laikotarpiu sąnaudos didės.