2025 metais pasaulyje ženkliai padaugėjo didelės grynosios vertės žmonių, o jų sukauptas turtas pasiekė naują rekordą. „Capgemini“ World Wealth Report skaičiuoja, kad per metus prie turtingiausiųjų prisijungė beveik 2 000 000 žmonių, o bendra jų turto vertė išaugo 8,7 proc.
Ataskaitoje didelės grynosios vertės asmenimis laikomi tie, kurie turi daugiau nei apie 850 000 eurų investuojamo turto, neįskaičiuojant pagrindinio būsto. Ši riba svarbi todėl, kad ji parodo ne nekilnojamojo turto, o finansinių investicijų ir kapitalo koncentraciją.
Europoje milijonierių gretos taip pat augo, tačiau tendencijos skiriasi pagal šalis ir ekonomikos struktūrą. „Capgemini“ vertinimu, Europoje yra apie 6 000 000 didelės grynosios vertės asmenų, o jų turto augimas 2025 metais paspartėjo iki 8,0 proc., kai metais anksčiau siekė 0,7 proc.
Ryškiausi pokyčiai fiksuojami šalyse, kurios pasižymi palankesne investicine ir mokestine aplinka bei stipriais finansų sektoriais. Ataskaitoje išskiriamas Liuksemburgas, kur milijonierių skaičius augo 13,5 proc., Vokietija – 11,1 proc., Belgija – 9,0 proc., o Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje augimas buvo gerokai nuosaikesnis.
Kas iš tikrųjų didina turtą?
Ekspertai pabrėžia, kad turto šuolį dažnai lemia finansų rinkų ciklai ir investicijų grąža, o ne vien atlyginimų augimas. Kai akcijų ir obligacijų rinkos kyla, didesnę investicinę bazę turintys žmonės turtėja sparčiau, todėl atotrūkis nuo vidutinių pajamų gyventojų gali didėti.
„Matėme aiškų poslinkį link akcijų ir fiksuotos grąžos priemonių, o grynųjų dalis portfeliuose mažėjo“, – sakė „Capgemini“ vykdomasis viceprezidentas Gareth Wilson.
Pasak jo, grynųjų mažėjimas rodo didesnį norą siekti grąžos net prisiimant daugiau rizikos. Tokie sprendimai gali skatinti kapitalo patekimą į įmones, inovacijas ir projektus, tačiau kartu didina priklausomybę nuo rinkų svyravimų.
Kodėl tai svarbu ne milijonieriams?
Milijonierių skaičiaus augimas dažnai sutampa su investicijų aktyvėjimu, o tai gali prisidėti prie įmonių plėtros, darbo vietų kūrimo ir technologinės pažangos. Kita vertus, visuomenėse auga klausimai dėl nelygybės, būsto įperkamumo ir to, ar ekonomikos augimo vaisiai pasiskirsto pakankamai plačiai.
Europa pastaraisiais metais patyrė didesnį spaudimą išlaidoms dėl gynybos, energetikos ir pramonės transformacijos, todėl kapitalo srautai vis dažniau krypsta į sektorius, kuriuos stipriai veikia geopolitika ir valstybės prioritetai. „Capgemini“ aptariamame kontekste išskiriama, kad rinkos impulsų gali suteikti ir centrinio banko sprendimai, kai palūkanų normų politika sukuria daugiau stabilumo investicijoms.
Ataskaita leidžia daryti išvadą, kad 2025 metais turto augimas buvo ne tik statistinis reiškinys, bet ir signalas apie investavimo elgsenos pokyčius. Kuo daugiau kapitalo nukreipiama į rinkas, tuo labiau bendras ekonomikos pulsas priklauso nuo jų dinamikos, o tai aktualu ir tiems, kurie patys milijono dar neturi.
Leave a Reply