Tag: Čatnis

  • Ruduo stiklainyje visiems metams: miško grybų čatnis virtuvėje taps tikru hitu

    Ruduo stiklainyje visiems metams: miško grybų čatnis virtuvėje taps tikru hitu

    Čatnis vis dažniau atranda vietą Europos virtuvėse kaip tirštas, aromatingas pagardas, kilęs iš Indijos kulinarinės tradicijos. Klasikiniai receptai dažnai derina saldumą, rūgštumą ir aštrumą, todėl čatnis tinka tiek kasdieniams, tiek šventiniams patiekalams.

    Europietiškoje versijoje populiarėja grybų čatnis, kuriame atsiskleidžia miško grybų skonis ir kvapas. Toks pagardas patogus tuo, kad jį galima pasigaminti sezono metu ir laikyti ilgiau, kai šviežių grybų pasirinkimas sumažėja.

    Virtuvėje grybų čatnis dažniausiai naudojamas kaip užtepėlė ant duonos ar skrudžio, bet jo galimybės tuo nesibaigia. Šaukštas čatnio gali pagyvinti padažą, suteikti sodrumo sriubai arba tapti greitu priedu prie košės ar bulvių patiekalų.

    Dar viena idėja – čatnį naudoti kaip skonio akcentą makaronams, panašiai kaip naminis pesto, tik su ryškesne grybų nata. Jis tinka ir prie sūrių, mėsos ar keptų daržovių, kai norisi intensyvesnio, gilesnio skonio be sudėtingo gaminimo.

    Nors čatnis dažnai pristatomas kaip naujovė, panašūs tiršti padažai Europoje žinomi seniai. Lietuvoje ir Lenkijoje istoriniuose šaltiniuose minimi tiršti padažai, gaminti iš vietinių produktų, tad grybų čatnis iš esmės tęsia seną idėją šiuolaikišku pavidalu.

  • Žali pomidorai vis dar ant krūmų? Šis paprastas triukas padės sunokinti namuose

    Rudeniui artėjant daržuose neretai lieka daug žalių pomidorų, o vėsesnės naktys primena, kad delsti neverta. Pomidorai jautrūs šalčiui, todėl ilgiau užsitęsęs vėsumas gali pristabdyti nokimą ir padidinti vaisių gedimo riziką. Vis dėlto žalia spalva dar nereiškia, kad derlius prarastas – dalis pomidorų sėkmingai sunoksta jau nuskinti.

    Pirmiausia verta atsirinkti, kurie vaisiai tikrai tinkami nokinti patalpoje. Geriausiai sunoksta pomidorai, kurie jau pasiekė veislei būdingą dydį, yra kieti, o jų spalva nebėra ryškiai tamsiai žalia – dažnai matyti šviesesnės, gelsvos ar balkšvos dėmės. Labai maži, ką tik užsimezgę ir kieti tamsiai žali pomidorai gali taip ir nepasiekti gero skonio.

    Norint, kad pomidorai namuose noktų tolygiai, svarbiausia ne saulė, o stabili šiluma ir sausos sąlygos. Nuskintus vaisius reikėtų apžiūrėti ir atskirti įskilusius, sumuštus ar jau minkštėjančius, nes jie greičiau pradeda gesti ir gali sugadinti kitus. Sveikus pomidorus geriausia dėti vienu sluoksniu taip, kad jie kuo mažiau liestųsi tarpusavyje.

    Pomidorų nereikėtų laikyti ant palangės vien dėl šviesos – tiesioginė saulė ir temperatūros svyravimai dažnai kenkia labiau nei padeda. Kur kas patikimiau laikyti juos sausoje vietoje kambario temperatūroje, atokiau nuo skersvėjų ir šaltų paviršių. Nokimo metu vaisiai išskiria etileną – natūralią medžiagą, skatinančią nokimą, todėl tinkamos sąlygos padeda procesui vykti greičiau.

    Jei norisi pagreitinti rezultatą, padeda paprastas triukas su prinokusiu obuoliu arba bananu. Keli pomidorai kartu su vienu prinokusiu vaisiumi sudedami į popierinį maišelį ar kartoninę dėžę – taip etilenas susikoncentruoja ir nokimas paspartėja. Svarbu maišelio neužspausti visiškai sandariai ir kas kelias dienas patikrinti, ar neatsirado gedimo požymių.

    Reguliari patikra yra esminė, ypač jei pomidorų daug ir jie laikomi kartu. Pastebėjus, kad kuris nors vaisius pradeda minkštėti, raukšlėtis, skleisti nemalonų kvapą ar ant jo atsiranda pelėsis, jį reikėtų nedelsiant išimti. Sunokusius pomidorus galima perkelti į virtuvę ir suvartoti artimiausiomis dienomis.

    Net ir tie pomidorai, kurie taip ir neparausta, nebūtinai turi keliauti į šiukšliadėžę. Tvirti žali pomidorai tinka konservavimui, marinatams, čatniui, taip pat galima juos pjaustyti ir termiškai apdoroti troškiniuose ar apkepuose. Svarbiausia nebandyti gelbėti akivaizdžiai sugedusių vaisių – jei pomidoras gleivėtas, pelija ar pūva, jis turi būti išmetamas.