CP v2

Tag: CBAM

  • CBAM turėjo stabdyti cemento importą į ES: kodėl tik 2027 metais paaiškės, ar priemonė veikia

    Lenkijos cemento pramonė 2026 metais prognozuoja beveik neaugsianti: gamyba, tikėtina, išliks panaši kaip 2025 metais ir sieks apie 17,1 mln. tonų. Tokį vertinimą pateikė Lenkijos cemento gamintojų asociacijos vadovas Krzysztofas Kieresas, pabrėždamas, kad rinka neatsigavo taip, kaip tikėtasi dar 2025 metų rudenį.

    Tuomet buvo laukiama, kad po silpnesnių 2025 metų gamyba 2026 metais paaugs maždaug 5 proc. ir pasieks apie 17,8 mln. tonų. Tačiau metų pradžia parodė, kad optimistinis scenarijus blėsta, o pramonė susiduria su keliais vienu metu veikiančiais spaudimais.

    Kas sustabdė rinkos atsigavimą

    Viena pagrindinių priežasčių – neįprastai šalta 2026 metų žiema. Sausio ir vasario mėnesiais statybų sektorius daug kur praktiškai stojo, o tokio prastovos laikotarpio per kelis mėnesius kompensuoti neįmanoma net ir pagerėjus orams.

    Kita priežastis – vangus viešųjų investicijų tempas. Pramonės atstovai nurodo, kad savivaldybių ir valstybės užsakymų lygis išlieka ribotas, o lėšų iš nacionalinių atsigavimo planų poveikis rinkoje kol kas juntamas silpnai.

    Be vidaus paklausos, didelę įtaką daro importas iš ne ES valstybių. 2025 metais cemento importas į Lenkiją, pasak sektoriaus atstovų, siekė apie 1,7 mln. tonų, o reikšminga dalis buvo atvežta iš Ukrainos, kuriai netaikomi ES masto reikalavimai dėl taršos leidimų ir su tuo susijusių kaštų.

    CBAM startavo, bet atsakymas bus vėliau

    Europos Sąjungos anglies dioksido korekcinis mechanizmas pasienyje (CBAM) pradėtas taikyti 2026 metų sausio 1 dieną, tačiau jo poveikį įvertinti sudėtinga. Šiuo etapu importuotojai pirmiausia turi deklaruoti importo apimtis ir su gamyba susijusias CO2 emisijas, o realūs mokėjimai numatyti vėlesniame etape.

    Pramonė akcentuoja riziką, kad deklaracijų tikslumas ir vienodas jų taikymas taps esminiu veiksniu, nuo kurio priklausys, ar CBAM iš tiesų sumažins nelygią konkurenciją. Dėl to, sektoriaus vertinimu, aiškesnis atsakymas, ar priemonė efektyvi, išryškės tik 2027 metais, kai prasidės mokėjimų vykdymas ir bus matomas realus kainų bei srautų pokytis.

    Kol kas, pasak pramonės atstovų, 2026 metų pradžios statistika galėjo klaidinti, nes importo dinamika sutapo su bendru statybų sulėtėjimu dėl oro sąlygų. Sektorius teigia matantis požymių, kad atšilus orams importas vėl pradėjo augti.

    Didelė sąnaudų dalis – elektra

    Cemento pramonė išlieka viena iš energijai imliausių šakų, todėl elektros kainos tiesiogiai veikia savikainą ir konkurencingumą. Pasak sektoriaus, elektros energija sudaro apie 30 proc. cemento gamybos sąnaudų, tad bet koks kainų šuolis ar rinkos neapibrėžtumas greitai persikelia į galutinę produkto kainą.

    Dėl šios priežasties pramonės atstovai siekia valstybės pagalbos ir europinių instrumentų pritaikymo energijai imlioms įmonėms, tačiau tam dažnai reikalingi suderinimai ir nacionaliniai sprendimai. Sektorius tikisi, kad diskusijos su valdžios institucijomis padės rasti mechanizmus, kurie sumažintų energijos kaštų spaudimą ir leistų vietos gamintojams išlaikyti konkurencingumą.

  • Ar Lenkija gali pasitraukti iš ETS: teoriškai įmanoma, bet kaina energetikai būtų didelė

    Lenkijoje vėl įsiplieskė diskusija, ar šalis galėtų pasitraukti iš ES apyvartinių taršos leidimų sistemos ETS, kuri daro įtaką elektros kainai ir pramonės konkurencingumui. Energetikos sektoriaus atstovai pabrėžia, kad reali išeitis dažniau slypi ne pasitraukime, o sistemos reformoje ir aiškesnėse taisyklėse.

    ETS yra Europos Sąjungos mechanizmas, kuriuo nustatoma bendra emisijų „riba“, o įmonės privalo turėti leidimus išmesti tam tikrą kiekį anglies dioksido. Šių leidimų kaina veikia elektros gamybos savikainą, ypač ten, kur energijos miksas labiau priklausomas nuo anglies ar dujų.

    Kaip ETS veikia elektros kainą?

    Europos Komisijos duomenimis, ETS dalis elektros kainoje skirtingose ES šalyse sudaro maždaug 11–24 proc., tačiau Lenkijoje įvardijama net iki 50 proc. Tokį skirtumą lemia tai, kad taršesniems gamybos pajėgumams reikia daugiau leidimų, o jų įsigijimo sąnaudos persiduoda galutinei kainai.

    Energetikos asociacija PKEE, vienijanti Lenkijos energetikos įmones, tikisi, kad Europos Komisija artimiausiu metu pateiks ETS pokyčių paketą. Sektorius ragina reformas sieti ne tik su ilgalaikiais 2040 metų klimato tikslais, bet ir su saugumo bei konkurencingumo realijomis.

    „Norime ne kosmetinių pataisų, o rimtos, gilesnės ETS reformos, kuri atsižvelgtų į naujas geopolitines ir ekonomines aplinkybes“, – sakė Ryszardas Pawlikas iš PKEE atstovybės Briuselyje.

    Kokios reformos siūlomos?

    Viena pagrindinių žinučių Briuseliui – mažinti kainų spaudimą didinant rinkoje prieinamų taršos leidimų pasiūlą. Energetikos atstovai įspėja, kad pagal dabartinę trajektoriją apie 2038 metus naujų leidimų pasiūla gali smarkiai sumažėti, o tai, jų vertinimu, didintų kainų šuolių riziką.

    Kitas akcentas – stipresni „antišokiniai“ mechanizmai, kurie suteiktų daugiau kainų stabilumo ir prognozuojamumo. Tai svarbu tiek investicijoms į naujus pajėgumus, tiek pramonės planavimui, nes staigūs leidimų kainų svyravimai didina neapibrėžtumą.

    Taip pat siūloma ilginti Modernizavimo fondo veikimą po 2030 metų. Šis fondas finansuojamas iš ETS pajamų ir skirtas investicijoms, mažinančioms emisijas, įskaitant atsinaujinančią energetiką ir efektyvumo priemones, todėl Lenkijai, kaip vienai didžiausių gavėjų, tęstinumas būtų strategiškai svarbus.

    Ar pasitraukimas iš ETS išspręstų problemą?

    Ekspertų vertinimu, pasitraukimas iš ETS praktiškai neatsiejamas nuo pasitraukimo iš Europos Sąjungos, todėl toks scenarijus laikomas politiškai ir teisiškai labai sudėtingu. Be to, net ir už ES ribų veiktų anglies dioksido korekcinis mechanizmas CBAM, pagal kurį į ES importuojančios įmonės turėtų kompensuoti konkurencinį pranašumą, jei gamyba vyko be analogiškų anglies kaštų.

    Tai reiškia, kad neperėjus prie mažesnio emisijų intensyvumo energetikos, vien formalus pasitraukimas nuo dalies taisyklių nebūtinai panaikintų ekonominį spaudimą. Energetikos atstovai todėl ragina dėmesį telkti į realistiškas derybines pozicijas Briuselyje, o ne į politiškai sunkiai įgyvendinamas deklaracijas.

    „Tai nėra rimtai svarstomas scenarijus Briuselyje, todėl susitelkiame į konkrečius pasiūlymus, kad ETS veiktų skatindama transformaciją, bet nepakenktų ekonomikos konkurencingumui“, – sakė Ryszardas Pawlikas.

  • Serbija taikosi į regioninį energetikos centrą: nauji elektros ir dujų koridoriai į šiaurę

    Serbija taikosi į regioninį energetikos centrą: nauji elektros ir dujų koridoriai į šiaurę

    Planas tapti srautų kryžkele

    Serbija siekia įsitvirtinti kaip regioninis energetikos centras, per kurį pietų–šiaurės kryptimi judėtų elektros energijos ir gamtinių dujų srautai. Apie tai Energetikos perėjimo viršūnių susitikime kalbėjo Serbijos energetikos ministrė Dubravka Đedović Handanović.

    Pasak jos, Balkanų pusiasaliui kuo greičiau reikia gilesnės integracijos su Europa tiek dujų, tiek elektros sektoriuose, nes tai didina energijos saugumą. Pagrindinė sąlyga tam, ministrės teigimu, yra infrastruktūra ir nuoseklios investicijos.

    Jau padaryti žingsniai ir nauji projektai

    Ministrė išskyrė, kad Serbija jau įgyvendino du svarbius darbus: pastatė dujų jungtį su Bulgarija ir padidino perdavimo tinklo pralaidumą kryptimi į Rumuniją. Šie projektai laikomi kertiniais, kai siekiama daugiau alternatyvių tiekimo kelių regione.

    Pagal Serbijos 2030–2035 metų planą elektros perdavimo pajėgumus numatoma didinti nuo 4 000 iki 6 000 megavatų. Tuo pat metu šalis stato dujų jungtis su Šiaurės Makedonija ir Graikija, o į dujų infrastruktūrą planuoja investuoti apie 1,2 mlrd. eurų.

    Ministrės teigimu, ilgalaikis tikslas yra padidinti gamtinių dujų transportavimo per Serbiją pajėgumą iki 20–25 mlrd. kubinių metrų per metus. Tokie skaičiai reikštų ambiciją tapti svarbia tranzito grandimi tarp pietinių tiekimo krypčių ir Vidurio Europos.

    ES taisyklės, rinkų sujungimas ir saugumo dilema

    Serbija skelbia perkėlusi į nacionalinę teisę ES Trečiąjį energetikos paketą ir šiuo metu esanti patikros procese prieš Europos Komisiją. Vis dėlto rinkų sujungimui, kuris leistų efektyviau prekiauti elektra tarp šalių, dar gali prireikti dalinių reguliavimo pakeitimų.

    Ministrė taip pat akcentavo, kad dekarbonizacija ir žalioji darbotvarkė yra svarbios, tačiau, jos vertinimu, jos neturėtų mažinti energijos saugumo. Ji atkreipė dėmesį, kad įvedamas anglies dioksido korekcinis mechanizmas pasienyje gali slopinti energijos mainus, jei rinkos dar nėra pilnai sujungtos.

    „Tie, kurie geriau sujungti infrastruktūra, krizėms atsparūs labiau“, – sakė Dubravka Đedović Handanović.

    Kalbėdama apie branduolinę energetiką, ministrė ją siejo su poreikiu turėti patikimus bazinės generacijos šaltinius. Ji pabrėžė, kad daugiau nei 60 proc. elektros gamybos šalyje vis dar remiasi iškastiniu kuru, įskaitant dujas ir anglį, o anglies kokybė prastėja, todėl ilgainiui didėja spaudimas ieškoti naujų sprendimų.

  • Trąšų kainų šuolis Europoje: kaip dujų krizė ir ES sprendimai gali pabranginti maistą iki 2027 metų

    Trąšų kainų šuolis Europoje: kaip dujų krizė ir ES sprendimai gali pabranginti maistą iki 2027 metų

    Dujų ir trąšų kainos Europoje vėl kyla, o didesnį poveikį pirkėjai gali pajusti ne iškart, o per ateinančius sezonus. Žemės ūkio ekonomistai pabrėžia paprastą grandinę: brangesnės dujos didina azotinių trąšų savikainą, trąšos lemia derlių, o derlius galiausiai atsispindi maisto kainose.

    Šiuo metu dalis prekybos tinklų dar fiksuoja, kad kainų lentynose pokyčiai riboti, nes daug prekių pagaminta iš žaliavų ir naudojant trąšas, įsigytas iki naujausio kainų šuolio. Tačiau tokia atokvėpio fazė dažniausiai trunka mėnesius, o ne metus, todėl kainų spaudimas linkęs persikelti į kitą derliaus ciklą.

    Kaip dujos virsta trąšomis

    Europa nemažą dalį azotinių trąšų pasigamina pati, tačiau jų gamyba tiesiogiai priklauso nuo gamtinių dujų. Kai dujų kaina šokteli, brangsta ir vietoje pagamintos trąšos, nes dujos yra viena svarbiausių sąnaudų gaminant amoniaką ir jo produktus, įskaitant karbamidą.

    Rinkoje tai matyti greitai: kai energijos kainos kyla, trąšų pardavėjai koreguoja kainodarą, o ūkininkams tenka perskaičiuoti sezonų biudžetus. Jei grūdų supirkimo kainos tuo pat metu neauga, mažėja paskata tręšti įprastais kiekiais, o tai didina riziką, kad derlius bus mažesnis.

    Ūkininkų sprendimai dabar, pasekmės vėliau

    Dalis ūkių pavasario sezonui gali būti spėję apsirūpinti trąšomis anksčiau, todėl trumpuoju laikotarpiu pokyčiai laukuose ne visada akivaizdūs. Vis dėlto rudenį ir kitų metų pavasarį, kai pateikiami nauji užsakymai, ūkininkai dažniau susiduria su dilema: mažinti azoto normas arba rinktis mažiau trąšų reikalaujančias kultūras.

    Abi strategijos turi kainą. Mažesnės normos dažnai reiškia mažesnį derlingumą, o kultūrų keitimas gali sumažinti bendrą ūkių pajamas, ypač jei rinkoje geriausiai atsiperkančioms kultūroms reikia daugiau azoto. Tokie sprendimai paprastai atsispindi ne iškart, o per vėlesnių metų derlių ir pasiūlą.

    ES politika ir papildomi kaštai

    Prie kainų spaudimo prisideda ir reguliacinė aplinka. Europos Sąjungoje veikia anglies dioksido korekcinis mechanizmas pasienyje, kuris taikomas ir daliai importuojamų prekių, įskaitant trąšas. Jo tikslas yra sulyginti konkurencines sąlygas su šalimis, kuriose klimato reikalavimai mažiau griežti, tačiau praktikoje tai gali reikšti papildomus kaštus importui.

    Žemdirbių organizacijos ne kartą įspėjo, kad tokie kaštai ypač skaudžiai jaučiami tada, kai rinka ir taip patiria energijos kainų sukrėtimą. Diskusijos dėl galimų išimčių ar laikino palengvinimo paprastai įgauna pagreitį krizėms užsitęsus, tačiau trumpuoju laikotarpiu ūkininkai sprendimus turi priimti remdamiesi tuo, kas galioja dabar.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad maisto kainų efektas dažnai būna uždelstas ir pasireiškia per kelis ciklus: pirmiausia brangsta logistika ir degalai, vėliau įsijungia trąšų kanalas, o galiausiai kainos persiduoda per grūdų, pašarų ir perdirbtų produktų grandines. Dėl to didžiausias spaudimas vartotojams gali sutapti su ateinančiais derliais, kai į rinką patenka produkcija, užauginta jau esant naujoms sąnaudoms.

    Jei dujų kainos išliks aukštesnės, o trąšų pasiūla bus ribojama eksporto apribojimais ar prekybos trikdžiais, Europa gali susidurti su ilgesniu brangimo periodu. Tuomet didesnė našta tektų ne tik ūkininkams, bet ir perdirbėjams bei prekybos tinklams, o galutinis poveikis vartotojams labiausiai išryškėtų kasdienio maisto krepšelyje.

  • ES svarsto išimtį Ukrainos plienui iš anglies mokesčio: ką tai reikštų gynybai ir eksportui

    ES svarsto išimtį Ukrainos plienui iš anglies mokesčio: ką tai reikštų gynybai ir eksportui

    Europos Sąjungoje svarstoma galimybė suteikti Ukrainos plieno gamintojams išimtį iš Anglies dioksido pasienio korekcinio mechanizmo, vadinamo CBAM. Apie vykstančias diskusijas viešai užsiminė Ukrainos atstovai, o tema išryškėjo dėl karo nualintos šalies ekonomikos poreikių ir augančių Europos gynybos užsakymų.

    CBAM yra priemonė, kurią ES taiko siekdama suvienodinti konkurencijos sąlygas tarp ES įmonių, mokančių už taršą pagal apyvartinių taršos leidimų sistemą, ir importuotojų iš šalių, kuriose aplinkosauginiai reikalavimai švelnesni. Pereinamuoju laikotarpiu daugiausia dėmesio skiriama duomenų teikimui ir taršos apskaitai, tačiau vėliau mechanizmas numato finansinę prievolę už importuojamų prekių įkūnytą emisiją.

    Ukrainos metalurgijos sektorius laikomas vienu svarbiausių šalies eksporto pajamų šaltinių, o plienas išlieka strategiškai reikšminga žaliava tiek civilinei pramonei, tiek gynybai. Kartu pati Europa, didindama gynybos pajėgumus ir gamybą, siekia patikimų tiekimo grandinių, todėl Ukrainos plieno prieinamumas gali tapti ir ekonominiu, ir politiniu klausimu.

    Metalo pramonės atstovai perspėja, kad papildomos su CBAM susijusios sąnaudos gali mažinti Ukrainos produkcijos konkurencingumą ES rinkoje, kuri yra svarbiausia eksporto kryptis. Sektorius patiria spaudimą ne tik dėl reguliavimo, bet ir dėl karo rizikų, logistikos sutrikimų, uostų ir jūrinių maršrutų nesaugumo, kurie tiesiogiai veikia tiekimo stabilumą.

    Diskusijose minimi keli galimi keliai, kaip suderinti klimato tikslus su geopolitine realybe. Viena iš svarstomų krypčių yra laikinos ar tikslinės išimtys, panašios į tas, kurios taikomos kai kurioms Europos ekonominei erdvei priklausančioms šalims ar į ES anglies kainodaros sistemą integruotiems partneriams. Kita idėja, kurią yra siūlę pramonės atstovai, būtų CBAM mokėjimus nukreipti į specialias priemones, skirtas modernizuoti gamybą ir mažinti taršą, tačiau karo sąlygomis investicijos į žaliąsias technologijas objektyviai apsunkintos.

    Politiniu lygmeniu sprendimas būtų precedentas, nes CBAM iš esmės kuriamas kaip vienodai taikoma prekybos ir klimato priemonė. Vis dėlto Ukrainos kandidatės į ES statusas, karo ekonomikos poreikiai ir Europos saugumo situacija gali lemti didesnį lankstumą, ypač jei būtų ieškoma sprendimo, kuris ne panaikintų reikalavimus, o atidėtų ar sušvelnintų poveikį, kartu išlaikant aiškų dekarbonizacijos tikslą.

    Europos Komisija viešai neįsipareigojo konkrečiam scenarijui, o diskusijos priklausys nuo to, ar bus pripažinta, kad egzistuoja pakankamos sąlygos išimčiai taikyti. Artimiausiu metu svarbiausi klausimai bus du: kaip užtikrinti, kad parama Ukrainos pramonei neprieštarautų ES klimato politikos logikai, ir kaip išlaikyti stabilų plieno tiekimą Europos pramonei bei gynybos sektoriui.

  • CBAM nuo 2026 metų: kodėl anglies mokestis gali stabdyti ES ir Vakarų Balkanų elektros rinkas

    CBAM nuo 2026 metų: kodėl anglies mokestis gali stabdyti ES ir Vakarų Balkanų elektros rinkas

    CBAM startas ir tikslas

    Europos Sąjungoje nuo 2026 metų sausio 1 dienos pradėtas taikyti anglies dioksido pasienio korekcinis mechanizmas (CBAM), apimantis ir elektros importą iš ne ES šalių. Jo esmė – importui priskirti anglies kainą, kuri būtų panaši į taikomą ES apyvartinių taršos leidimų sistemoje, kad konkurencinės sąlygos būtų vienodesnės.

    Mechanizmas sukurtas mažinti vadinamąjį anglies nutekėjimą, kai taršūs gamybos procesai perkeliami į valstybes su silpnesne klimato politika. Tačiau elektros sektoriuje šis instrumentas gali veikti kitaip nei pramonės prekėse, nes prekybos srautai itin jautrūs trumpalaikiams kainų skirtumams ir tinklų pralaidumui.

    Kas keičiasi elektros prekyboje

    Energetikos bendrijos sekretoriatas, apibendrinęs 2026 metų pirmojo ketvirčio patirtis, įspėja apie galimus struktūrinius pokyčius tarpvalstybinėje elektros prekyboje. Pagrindinė rizika – kad CBAM pakeičia arbitražo logiką, kai elektra natūraliai teka iš pigesnių zonų į brangesnes ir taip artina kainas.

    Jei importui taikomas vienodas anglies kaštas, nepriklausomai nuo kilmės ir realios generacijos, kainų signalai gali išsikreipti. Tai gali lėtinti arba net dalinai apsukti rinkų integraciją tarp ES valstybių ir Energetikos bendrijos šalių, įskaitant Vakarų Balkanus.

    Pirmojo ketvirčio skaičiai ir „hidro“ efektas

    2026 metų pirmąjį ketvirtį fiksuotos dvi aiškios tendencijos ES ir Vakarų Balkanų kryptyje. Pirma, komerciškai planuojami tarpvalstybiniai elektros mainai per ES sienas sumažėjo apie 25 proc.

    Antra, išankstinės dienos kainos Energetikos bendrijos šalyse vidutiniškai buvo maždaug 30 eurų už megavatvalandę mažesnės nei kaimyninėse ES rinkose. Įprastomis sąlygomis toks skirtumas skatintų eksportą į brangesnes zonas ir prisidėtų prie kainų suartėjimo.

    Šį kartą kainų atotrūkį iš dalies lėmė švarios elektros perteklius iš hidroenergijos dėl gausių kritulių. Tačiau CBAM sąlygomis šis perteklius ne visur virto eksporto augimu, nes mechanizme taikomi numatytieji emisijų koeficientai gali prilyginti atsinaujinančią elektrą iš importo taršiai gamybai.

    Kodėl tai gali mažinti investicijas

    Energetikos bendrijos sekretoriatas atkreipia dėmesį, kad vienodas anglies kašto priskyrimas importuojamai elektrai ir prielaida apie iškastinį gamybos pobūdį gali mažinti paskatas investuoti į atsinaujinančius projektus už ES ribų. Investuotojams svarbu, ar švari elektra gali būti patikimai atpažįstama ir įvertinama prekyboje, nes nuo to priklauso prognozuojamos pajamos.

    Praktikoje tai reiškia, kad dalis projektų gali tapti mažiau patrauklūs, jei eksportuojant į ES nepavyksta išvengti „numatytosios“ taršos prielaidos. Tuo pat metu ES rinkos gali netekti dalies pigesnės elektros pasiūlos, o tai blogina vartotojams svarbų konkurencijos ir kainų stabilumo aspektą.

    Skirtingas poveikis matėsi ir prekybos srautuose: kai kur hidroenergijos eksportas tęsėsi, o kitur panašūs srautai sumenko. Tai leidžia įtarti, kad ne vien fiziniai tinklų apribojimai, bet ir apskaitos bei koeficientų taikymo logika gali tapti lemiamu veiksniu.

    Kokie sprendimai svarstomi

    Didžiausia įtampa kyla dėl to, kaip CBAM turėtų vertinti realią importuojamos elektros kilmę, ypač kai ji pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių. Jei taisyklės neleidžia pakankamai tiksliai atskirti švarios ir taršios generacijos, mechanizmas gali sukurti šalutinį efektą, prieštaraujantį klimato tikslams.

    Todėl vykstančiose diskusijose dėl CBAM korekcijų tikėtina, kad daug dėmesio bus skiriama patikimai kilmės ir emisijų apskaitai, suderinamumui su regioniniais rinkų integracijos procesais ir aiškioms taisyklėms, kurios nemažintų prekybos paskatų švariai elektrai. Nuo šių sprendimų priklausys, ar CBAM taps skaidriu klimato politikos įrankiu, ar papildomu barjeru elektros rinkų suartėjimui.