Tag: CBAM

  • Italija aukcione parduos sulaikytą rusišką geležį: 33 tūkst. tonų už 6,832 mln. eurų

    Italijos valdžia aukcione parduos 33 tūkst. tonų rusiškos karštai briketintos geležies (HBI), kuri buvo sulaikyta po įtarimų dėl suklastotų kilmės dokumentų. Visa partija bus siūloma su 6,832 mln. eurų pradine kaina.

    Aukcionas numatytas lapkričio 17 dieną, o pardavimas vyks per Italijos internetinę platformą, skirtą teismo ir antstolių organizuojamiems elektroniniams aukcionams. Apie šį atvejį rašo „Steelradar“.

    Šis krovinys Brindizio uoste buvo sulaikytas 2025 metų lapkritį, kai kilo įtarimų, jog geležis iš Rusijos dokumentuose galėjo būti pateikta kaip kilusi iš Indijos arba Turkijos. Tuo metu HBI importas iš Rusijos dar nebuvo uždraustas, tačiau galiojo kvotos, kurios metų pabaigoje galėjo būti išnaudotos.

    Skelbiama, kad pagrindinė problema buvo būtent dokumentų neatitikimai ir bandymai nuslėpti laivo užsukimą į Novorosijską, iš kur, kaip įtariama, ir buvo pakrautas HBI krovinys. Dėl sulaikymo medžiaga beveik metus pragulėjo uoste – dalis jos surūdijo ir sutrupėjo.

    Kodėl ši partija domina rinką?

    HBI (karštai briketuota geležis) yra tiesioginės redukcijos geležis, suformuota į briketus ir naudojama kaip žaliava plieno gamybai. Būtent dėl savo savybių tai yra paklausi pramoninė žaliava, ypač kai pasiūla ribota.

    „SteelOrbis“ skaičiavimu, aukciono pradinė kaina atitinka maždaug 207 eurus už toną. Leidinys pažymi, kad, vertinant dabartines rinkos kainas ir ribotą HBI pasiūlą pasaulyje, tokia kaina gali atrodyti patraukli.

    Tačiau kartu pabrėžiama, kad galutinį sandorio patrauklumą gali pakeisti ne iki galo aiškūs kaštai, susiję su ES anglies dioksido korekciniu mechanizmu (CBAM) būtent šiai partijai. Nuo šių išlaidų gali priklausyti, ar pirkimas išliks finansiškai naudingas.

    Rinkos kontekstas taip pat svarbus: teigiama, kad pastaruoju metu HBI pasiūla Europos Sąjungoje yra ribota. Be to, augančios krovinių gabenimo kainos gali turėti papildomos įtakos galutinei žaliavos savikainai.

  • ES ir Jungtinė Karalystė arti susitarimo sujungti CO2 kvotų rinkas: ką tai keistų pramonei

    Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė priartėjo prie susitarimo, kuris sujungtų jų CO2 emisijų leidimų prekybos sistemas. Jei susitarimas įsigaliotų, įmonės galėtų naudoti vienos rinkos leidimus įsipareigojimams kitoje pusėje vykdyti.

    Kaip skelbia „Bloomberg“, po beveik šešerių metų nuo britiškos sistemos starto derybininkai jau suderino emisijų limitus, pasiūlos reguliavimo taisykles ir nemokamų leidimų skyrimo principus. Paskutinis ne iki galo išspręstas klausimas – kaip būtų traktuojamos išvestinės finansinės priemonės.

    Šiuo metu veikia dvi atskiros sistemos: ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (EU ETS) ir po „Brexit“ sukurta Jungtinės Karalystės sistema (UK ETS). Dalis didžiųjų pramonės grupių dirba abiejose rinkose, todėl atskiri režimai reiškia daugiau administravimo ir sudėtingesnį planavimą.

    Pramonei toks žingsnis galėtų reikšti paprastesnį atsiskaitymą ir potencialiai mažesnes sąnaudas, tačiau kai kurios kliūtys prekybai tarp ES ir Jungtinės Karalystės neišnyktų automatiškai. Be to, galimas kainų suartėjimas vieniems būtų naudingas, kitiems – reikštų brangesnius leidimus.

    Susitarimas galėtų būti svarstomas lapkričio 20 dieną

    Planuojama, kad galimas susitarimas taps vienu svarbiausių ES ir Jungtinės Karalystės lyderių susitikimo, numatyto lapkričio 20 dieną, darbotvarkės klausimų. Galutiniam sprendimui vis tiek reikėtų politinio pritarimo ir vėlesnio formalaus ratifikavimo.

    EU ETS veikia nuo 2005 metų ir yra vienas pagrindinių ES klimato politikos įrankių. Sistema apima apie 10 tūkst. įrenginių ir subjektų, įskaitant energetiką, metalurgiją, cemento ir trąšų gamybą bei aviaciją, o mažinamas leidimų kiekis turėtų skatinti mažinti emisijas.

    Kainų skirtumas tarp rinkų išlieka, nors pastaruoju metu jis mažėjo. Tekste nurodoma, kad gruodžio kontraktas britiškiems leidimams penktadienį kainavo 64,81 svaro už toną, o ES orientyras buvo 86,55 euro.

    CBAM klausimas: automatinio palengvinimo nebus

    Rinkų sujungimas svarbus ir dėl anglies dioksido pasienio korekcinio mechanizmo (CBAM), kuris skirtas suvienodinti emisijų kainos naštą ES viduje ir už jos ribų. Teoriškai glaudesnis ETS sistemų ryšys galėtų mažinti išlaidas ir formalumus prekiaujant tarp Jungtinės Karalystės ir ES.

    Vis dėlto CBAM taikymas Jungtinei Karalystei nenutrūktų vien dėl politinės deklaracijos. ES teisė numato, kad reikalingas pilnas ETS rinkų susiejimas ir veiksmingas emisijų kainos nustatymas be preferencinių išimčių, o tik tuomet Europos Komisija galėtų atskiru sprendimu keisti JK statusą.

    Tekste taip pat pažymima, kad britiškas CBAM atitikmuo turėtų pradėti galioti nuo 2027 metų pradžios. Tai reiškia, kad net ir judant ETS susiejimo link, pereinamuoju laikotarpiu verslui gali tekti veikti dviejų skirtingų taisyklių aplinkoje.

    Kainos gali suartėti, bet tai reikštų ir riziką

    Vienas svarbiausių praktinių aspektų – galimas leidimų kainų suartėjimas. ABN Amro ekonomistas Moutazas Altaghlibis vertina, kad per artimiausius dvejus metus britiška rinka galėtų priartėti prie ES kainų, tačiau tai reikštų brangesnius leidimus daliai Jungtinės Karalystės įmonių.

    Pagal projektą numatoma ir didesnė taisyklių dermė. ES turėtų pripažinti JK emisijų limitus 2028–2030 metams, o nuo 2031 metų metinis UK ETS išduodamų leidimų kiekis negalėtų viršyti 7,1 proc. to, kas išduodama EU ETS.

    Taip pat numatyta, kad Jungtinė Karalystė turėtų derinti savo reguliavimą prie būsimų ES teisės aktų. Galutiniam susitarimui reikės ratifikavimo abiejose pusėse, įskaitant Europos Parlamentą ir valstybes nares Taryboje, o kai kurios nuostatos galėtų būti pradėtos taikyti laikinai.

  • Kinijos buitinė technika sparčiai išstumia lenkišką: ES rinkoje jau 38 proc., grėsmė 100 tūkst. darbo vietų

    Kinijos buitinės technikos importas į Europos Sąjungą šiemet ryškiai šoktelėjo ir vis labiau spaudžia Lenkijos gamintojus – sektorius įspėja apie galimus gamyklų uždarymus ir darbo vietų praradimą.

    Apie situaciją, remdamasis „Eurostat“ ir APPLiA Polska duomenimis, skelbia dienraštis „Rzeczpospolita“: nuo metų pradžios iki liepos į ES pristatyta daugiau kaip 26,5 mln. vienetų buitinės technikos iš Kinijos – tai 12,1 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

    Tuo pat metu tiekimai iš Lenkijos sumažėjo 0,8 proc. iki 9,1 mln. vienetų. Skaičiuojama, kad Kinija jau užima daugiau kaip 38 proc. ES buitinės technikos rinkos, o Lenkijos dalis siekia 13,2 proc.

    Problema gamintojams ne vien vienetų skaičius: vertės išraiška importas iš Kinijos augo dar sparčiau – 12,9 proc. ir viršijo 3,2 mlrd. eurų, kai eksportas iš Lenkijos smuko 6 proc. iki kiek daugiau nei 2 mlrd. eurų.

    Lenkijos AGD sektorius kalba apie riziką gamykloms

    Sektoriaus atstovai pabrėžia, kad tendencija aiškiai matoma nuo pandemijos laikotarpio – anksčiau Lenkija buvo pagrindinė buitinės technikos tiekėja ES rinkoms, tačiau situacija keičiasi Kinijos naudai.

    Lenkijoje šiuo metu veikia apie 30 stambios buitinės technikos gamyklų, be to, yra įmonių, gaminančių smulkią buitinę techniką. Skaičiuojama, kad visas sektorius su tiekėjais ir susijusiomis veiklomis įdarbina daugiau kaip 100 tūkst. darbuotojų, nors šis skaičius mažėja.

    „Deja, atrodo, kad ES valdžios institucijos vis dar nesupranta, kokiame sudėtingame taške atsidūrė buitinės technikos pramonė Europoje“, – teigė „Amica“ grupės vadovas Robertas Stobińskis, priminęs, kad vien pernai Europoje uždarytos penkios gamyklos, vieną gamintoją Ispanijoje įsigijo Kinijos bendrovė „Midea“, o vienas gamintojas Prancūzijoje bankrutavo.

    „Beko Europe“ atstovas Maurizio David Sberna taip pat akcentavo, kad be greitų sprendimų diskusijos apie konkurencingumą gali virsti diskusijomis apie gamyklų uždarymus ir darbo vietų praradimą, todėl reikalingi sprendimai, stiprinantys „Made in Europe“ gamybą.

    Vilčių dedama į CBAM ir ETS kaštų suvienodinimą

    Gamybos sektorius daug vilčių sieja su ES rengiamu anglies dioksido korekciniu mechanizmu (CBAM), kurio tikslas – suvienodinti CO2 emisijų kaštus su tais, kuriuos ES įmonės patiria per apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ETS).

    Kadangi buitinės technikos gamyboje plačiai naudojamos žaliavos, kurioms taikomi tokie mechanizmai kaip CBAM (pavyzdžiui, plienas ar aliuminis), vietos gamintojai moka su tarša susijusius kaštus, o įvežamai produkcijai iš trečiųjų šalių šie kaštai ne visada atsispindi analogiškai.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad darbai dėl naujos sistemos tęsiasi jau apie dvejus metus, o konkurencija iš Tolimųjų Rytų tuo metu stiprėja. APPLiA Polska vadovas Wojciechas Koneckis viešai kalbėjo, kad vien „vienodų sąlygų“ retorikos jau nepakanka – esą reikia tiesioginės paramos sektoriui, kuris svarbus užimtumui ir eksportui.

    Per pastaruosius penkerius metus stambios buitinės technikos gamyba ES, kaip nurodoma, sumažėjo 22 proc. Tuo metu pati Europos buitinės technikos pramonė išlieka didelė: kalbama apie maždaug 1 mln. darbo vietų ir daugiau nei 130 gamybos įmonių, tačiau konkurencinis spaudimas iš Azijos rinkų auga.

  • Lenkijos plieno sektorius muša pavojaus varpais: kasdien bankrutuoja įmonės, kaltina importą iš Kinijos

    Lenkijos plieno pramonės atstovai įspėja, kad šalies įmonės vis dažniau neišsilaiko rinkoje, o bankrotai fiksuojami praktiškai kasdien. Pasak sektoriaus atstovų, problema jau seniai nebeapsiriboja vien didžiosiomis gamyklomis – smūgį pirmiausia patiria mažesnės įmonės.

    Apie tai rašo Lenkijos portalas WNP, cituodamas Piotrą Sikorskį – Lenkijos plieno platintojų ir perdirbėjų sąjungos (PUDS) prezidentą. Jis teigia nuolat sulaukiantis informacijos apie žlungančias bendroves įvairiuose ekonomikos segmentuose.

    P. Sikorskio vertinimu, vienas svarbiausių veiksnių – didelis komponentų ir jau pagamintų gaminių, kuriuose daug plieno, importas iš Azijos, ypač Kinijos. Jo teigimu, viešojoje erdvėje nepakankamai įvertinamas šio proceso mastas ir tai, kaip jis veikia vietos tiekėjus.

    Tuo pat metu Europos Sąjungoje ir Lenkijoje vyksta teisėkūros darbai, kuriais siekiama palengvinti padėtį energijai imlioms pramonės šakoms. Tačiau sektoriaus atstovai akcentuoja, kad kasdienėje rinkoje kova dėl išlikimo vyksta jau dabar, o kai kurios apsaugos priemonės, jų manymu, veikia nepakankamai.

    ES priemonės: nuo ETS iki CISAF

    Tekste pabrėžiama, kad Europos Sąjungos lygmeniu vyksta diskusijos dėl su pramone susijusių klimato politikos taisyklių – tarp jų ir dėl apyvartinių taršos leidimų sistemos (ETS) aspektų. Europos Parlamentas yra priėmęs pozicijas, susijusias su didesniu nemokamų CO2 emisijų leidimų kiekiu pramonei.

    Lenkijoje tuo pačiu metu svarstomi sprendimai, kaip įgyvendinti ES „Clean Industrial Deal State Aid Framework“ (CISAF) nuostatas. Kaip nurodoma, viena pagrindinių ašių – parama energijai imlioms įmonėms iki 2030 metų, dėl kurios šalies parlamente vyksta atitinkami procesai.

    Vis dėlto plieno sektorius atkreipia dėmesį, kad net ir turint paramos instrumentų, finansinių galimybių didinti pagalbą gali būti ribota. Tekste pateikiamas palyginimas su Vokietijos taikomomis subsidijomis energijos kainoms mažinti, kurios, sektoriaus požiūriu, sukuria nevienodas konkurencines sąlygas.

    „Lengvai perdirbti“ gaminiai, kurių apsauga nepasiekia

    P. Sikorskis kelia klausimą, kodėl ES rinka saugoma nuo dempinguojamos plieno produkcijos, tačiau apsaugos mechanizmai ne visada apima atvejus, kai plienas į ES patenka jau kaip šiek tiek perdirbtas komponentas. Jo teigimu, būtent tokie produktai gali apeiti dalį barjerų.

    Kaip pavyzdys minimas ES anglies dioksido korekcinis mechanizmas pasienyje (CBAM) ir kitos apsaugos priemonės. Sektoriaus atstovų nuomone, vien CBAM plėtra į vadinamąjį „downstream“ – perdirbimo ir gaminių grandinę – yra teisinga kryptis, bet gali būti nepakankama, jei galutiniame produkte mokesčio dalis išliks maža.

    Jo vertinimu, tuomet gali prireikti papildomų sprendimų, pavyzdžiui, kvotų platesniam plieno gaminių spektrui. Tekste užsimenama, kad tai galėtų paliesti ir kasdienius gaminius, tokius kaip smulkūs tvirtinimo elementai.

    Dar vienas klausimas – konkurencija eksporto rinkose

    PUDS vadovas taip pat akcentuoja eksporto problemą: ES įmonės, kurios patiria CO2 kaštus, už ES ribų konkuruoja su gamintojais iš valstybių, kuriose tokio finansinio krūvio nėra. Pasak jo, diskusijos šia tema tęsiasi ilgai, tačiau aiškaus sprendimo dar nėra.

    Tekste kritiškai vertinamas ir sprendimų priėmimo tempas kuriant ES pramonės skatinimo priemones, įskaitant „Industrial Accelerator Act“. Sektorius ragina veikti greičiau, nes priešingu atveju rizika prarasti dalį vietos gamybos ir tiekimo grandinių tik didės.

  • Plieno sektoriaus „Bowim“ po nuostolio uždirbo 16,5 mln zl pelno, bet rinka išlieka silpna

    Lenkijos plieno pramonės bendrovė „Bowim“ per tris 2026 metų ketvirčius uždirbo 16,5 mln. zl grynojo pelno, nors prieš metus tuo pačiu laikotarpiu fiksavo nuostolį.

    Bendrovės valdyba pristatė preliminarius, dar įvertinimo stadijoje esančius 2026 metų trijų ketvirčių finansinius rezultatus, kuriuos cituoja portalas „WNP“.

    Įmonė skelbia, kad jos atskirosios (vienetinės) grynosios pajamos per šį laikotarpį siekė 1,28 mlrd. zl. Tai 24,9 mln. zl mažiau nei pernai tuo pačiu metu.

    Nors bendras rezultatas pagerėjo, pati „Bowim“ pabrėžia, kad vien trečiąjį 2026 metų ketvirtį ekonominė konjunktūra rinkose, kuriose ji dirba, išliko susilpnėjusi.

    Pelną padėjo išauginti kainų stabilizacija

    „Bowim“ nurodo, kad per tris 2026 metų ketvirčius jos veiklos pelnas siekė 32,9 mln. zl – tai 32,1 mln. zl daugiau nei prieš metus.

    Grynasis pelnas, bendrovės vertinimu, išaugo 29,5 mln. zl ir pasiekė 16,5 mln. zl.

    Pasak įmonės, rezultatams teigiamą įtaką turėjo plieno gaminių kainų stabilizacija po ankstesnės rinkos korekcijos, taip pat optimizavimo veiksmai pirkimų ir veiklos sąnaudų srityse, padėję palaikyti pelningumą ir maržas.

    „Bowim“ taip pat atkreipia dėmesį į reguliacinius pokyčius Europos Sąjungos plieno rinkoje, įskaitant nuo 2026 metų sausio 1 dienos įdiegtą CBAM mechanizmą ir nuo 2026 metų liepos 1 dienos įsigaliojusias naujas apsaugos priemones, ribojančias pigų, be muito įvežamą plieną.

    Trečiąjį ketvirtį paklausą slopino statybos

    Bendrovė teigia, kad trečiąjį ketvirtį rinkos sąlygos buvo prastesnės pirmiausia dėl sumažėjusio plieno gaminių vartojimo statybų sektoriuje.

    Be to, „Bowim“ pažymi, kad kituose plieną naudojančiuose sektoriuose paklausa atsigavo lėčiau, nei tikėtasi.

    Įmonės aplinka, jos vertinimu, išliko permaininga ir dėl energijos sąnaudų, valiutų kursų (ypač euro ir zloto santykio) bei geopolitinių rizikų.

    „Bowim“ mano, kad laipsniškas ekonominės veiklos atsigavimas ir ES taikomos taisyklės bei prekybinės sąlygos, skirtos kovoti su nesąžiningomis prekybos praktikomis, gali prisidėti prie pardavimų apimčių ir kainų stabilizacijos.

    Bendrovė dar neturi preliminarių konsoliduotų trijų 2026 metų ketvirčių rezultatų.

  • Kinijos buitinė technika užtvindo ES rinką: Lenkijos gamintojai įspėja dėl fabrų uždarymų

    Į Europos Sąjungos rinką šiemet keliauja jau tris kartus daugiau buitinės technikos (AGD) iš Kinijos nei iš Lenkijos, o pramonės atstovai perspėja: be papildomų priemonių gali daugėti uždaromų gamyklų.

    Kaip skelbia „Rzeczpospolita“, remdamasi „Eurostat“ ir APPLiA Polska duomenimis, nuo metų pradžios iki liepos pabaigos į ES iš Kinijos pateko daugiau nei 26,5 mln. AGD vienetų – tai 12,1 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

    Tuo metu tiekimas iš Lenkijos per tą patį laikotarpį sumažėjo 0,8 proc. – iki 9,1 mln. vienetų. Kinija, nurodoma, sudaro per 38 proc. rinkos, o Lenkijos dalis smuko iki 13,2 proc.

    Vertės išraiška importas iš Kinijos augo dar sparčiau: jis didėjo 12,9 proc. ir viršijo 3,2 mlrd. eurų. Iš Lenkijos į ES įvežtų AGD gaminių vertė, anot duomenų, krito 6 proc. – iki kiek daugiau nei 2 mlrd. eurų.

    Kodėl konkurencijos sąlygos kelia įtampą

    Vienas iš aptariamų argumentų – skirtinga kaštų našta gamintojams ES ir už jos ribų. Europos Komisija yra pasiūliusi CBAM reglamentą, kurio tikslas – suvienodinti su anglies dvideginio (CO2) emisijomis susijusius kaštus.

    AGD gamyboje plačiai naudojamos žaliavos, patenkančios į šį mechanizmą, todėl ES gamintojai patiria su taršos leidimais susijusias išlaidas pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ETS). Konkurentų už ES ribų produkcijoje tokie kaštai ne visada atsispindi.

    Pramonė prašo ES veiksmų

    Pasak pramonės atstovų, augantis importas turėtų būti laikomas įspėjamuoju signalu. Sektorius ragina ES institucijas imtis priemonių, kurios padėtų išvengti tolesnio gamyklų uždarymo.

    Nurodoma, kad pagrindinis prašymas – kurti vienodas taisykles produktams, pagamintiems ES ir už jos ribų, kad konkurencija rinkoje būtų sąžiningesnė.

    Taip pat akcentuojamas užimtumo aspektas: sektorius kartu su tiekėjais ir susijusia aplinka esą suteikia darbą daugiau nei 100 tūkst. žmonių, tačiau šis skaičius mažėja.

  • „Stalprofil“ pelnas šoktelėjo 378 proc.: kas pakeitė plieno rinką ir kodėl pajamos vis tiek krito

    Lenkijos plieno ir infrastruktūros grupė „Stalprofil“ paskelbė preliminarius 2026 metų devynių mėnesių rezultatus: konsoliduotas grynasis pelnas išaugo iki maždaug 7,8 mln. eurų. Tai yra apie 378 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais.

    Tuo pat metu grupės pajamos mažėjo iki maždaug 275,3 mln. eurų, o tai reiškia apie 31 proc. kritimą per metus. Bendrovė pabrėžia, kad skaičiai yra pirminiai ir dar gali keistis iki oficialios ataskaitos paskelbimo.

    Kas didino pelningumą

    „Stalprofil“ nurodo, kad pelningumą gerino palankesnės sąlygos plieno prekybos segmente ir infrastruktūros veikloje. Viena svarbiausių priežasčių buvo aukštesnės nei pernai plieno produktų kainos, kurios, taikant FIFO apskaitos principą, leido fiksuoti didesnes maržas.

    Plieno kainų kilimas siejamas ir su griežtėjančiu ES reguliavimu, skirtu riboti pigesnio importo srautus į Bendriją. Tokie veiksniai kaip CBAM mechanizmo taikymas ir importo sąlygų pakeitimai rinkoje dažnai perskirsto konkurencines pozicijas vietos tiekėjų naudai.

    Kodėl pajamos smuko

    Bendrovė aiškina, kad didžiausią neigiamą įtaką pajamoms turėjo laikinas užsakymų sumažėjimas dujų rinkoje. Kritimas fiksuotas po to, kai 2025 metų pabaigoje buvo užbaigti didelės apimties kontraktai dėl izoliuotų plieninių vamzdžių tiekimo „Gaz-System“ projektams, susijusiems su FSRU infrastruktūra Gdansko įlankoje.

    Nors apyvarta sumažėjo, „Stalprofil“ teigia, kad pelną padėjo išlaikyti geresnė pardavimų struktūra ir didesnis veiklos efektyvumas. Tai reiškia, kad bendrovė daugiau uždirbo iš pelningesnių pozicijų, net ir esant mažesniam bendram pardavimų kiekiui.

    Vienkartinis efektas po įsigijimo

    Prie konsoliduoto rezultato prisidėjo ir vienkartinis finansinis veiksnys, susijęs su „Proma“ įsigijimu 2026 metų sausį. „Stalprofil“ nurodo, kad į konsoliduotą pelną įtraukta apie 3,0 mln. eurų finansinių pajamų, atsiradusių dėl to, kad įsigytos bendrovės grynasis turtas viršijo už akcijas sumokėtą kainą.

    Bendrovė taip pat primena, kad galutiniai trečiojo ketvirčio ir devynių mėnesių skaičiai bus patikslinti ketvirtinėje ataskaitoje. Ją „Stalprofil“ planuoja paskelbti 2026 metų lapkričio 27 dieną.

  • Karas Ukrainoje ir brangūs degalai keičia ES žaliąją transformaciją: kas bus su pramone?

    Karas Ukrainoje ir įtampos pasaulinėse naftos bei dujų rinkose Europos Sąjungoje vis dažniau vertinami ne tik kaip kainų, bet ir kaip energetinio saugumo problema. Dėl to žalioji transformacija vis labiau grindžiama argumentu, kad mažesnė priklausomybė nuo importuojamų iškastinių išteklių mažina geopolitinę riziką.

    Tuo pat metu pramonė vis garsiau reikalauja, kad ES klimato politika taptų labiau prognozuojama ir suderinta su konkurencingumu. Diskusijos dėl ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (EU ETS) ir anglies dioksido pasienio korekcinio mechanizmo (CBAM) vis dažniau sukasi apie tempą, technologijų kainą ir apsaugą nuo konkurentų už ES ribų.

    Saugumas ir importo kaina

    Lenkijoje vykusioje diskusijoje ministerijos atstovė Katarzyna Wrona atkreipė dėmesį, kad šalis kasmet išleidžia daugiau kaip 23 milijardus eurų iškastinio kuro importui. Jos teigimu, karo patirtis parodė, jog ištekliai gali tapti spaudimo priemone, todėl vien kainos faktorius nebėra pagrindinis.

    „Karas Ukrainoje parodė, kad iškastinio kuro tiekimas gali būti naudojamas kaip karo ir spaudimo priemonė“, – sakė Katarzyna Wrona.

    Ji pabrėžė, kad strateginė kryptis nesikeičia, tačiau svarstoma, kaip koreguoti tempą, kad dekarbonizacija nevirstų pramonės iškėlimu iš Europos. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį finansiniams instrumentams, tokiems kaip Modernizavimo fondas, ir realistiškesnį pereinamųjų laikotarpių planavimą.

    ETS neužtenka be pigių technologijų

    Energetikos sektoriaus atstovai akcentavo, kad vien tik aukšta anglies dioksido kaina nepadarys Europos konkurencingesnės, jei naujos technologijos išliks brangios ir sunkiai prieinamos. Vienas svarbiausių kelių į mažesnes emisijas įvardijamas spartesnis ekonomikos elektrifikavimas, tačiau jis reikalauja didelių tinklų, generacijos ir lankstumo investicijų.

    Diskusijoje priminta, kad ES tikslai numato reikšmingą elektrifikacijos šuolį iki 2040 metų, kai tuo tarpu kai kurios Azijos valstybės jau dabar yra pasiekusios aukštesnį elektrifikacijos lygį. Dėl to ES vis dažniau kalbama ne tik apie griežtesnius reikalavimus senoms technologijoms, bet ir apie paramą tam, kad naujos technologijos taptų pigesnės greičiau nei už ES ribų.

    Pramonė praranda dalį rinkos

    Pramonės atstovai, ypač chemijos sektoriuje, pabrėžė ilgalaikę konkurencingumo eroziją. Diskusijoje cituoti duomenys rodė, kad Europos chemijos pramonės dalis pasaulinėje prekyboje per maždaug du dešimtmečius smuko nuo apie 26,4 proc. iki 12,7 proc., o tai siejama ir su didesnėmis reguliacinėmis bei emisijų sąnaudomis.

    „Vis girdime, kad galima suderinti pramonės konkurencingumą su ETS, bet tada kyla paprastas klausimas: kodėl realybėje taip nėra?“ – sakė Piotr Mikusek.

    Jo argumentas – problema ne vien ETS, o visos reguliavimo sistemos nenuoseklumas, kai skirtingos klimato politikos priemonės persidengia ir siunčia įmonėms prieštaringus signalus. CBAM, kuris turėtų mažinti importo konkurencinį pranašumą, atsirado vėliau nei daugelis pramonės lūkesčių, todėl dalis sektorių teigia praradę laiką investicijoms.

    Neapibrėžtumas stabdo investicijas

    Energetikos bendrovės savo ruožtu įvardija kitą riziką – reguliacinį ir geopolitinį neapibrėžtumą, dėl kurio sunkiau sudaryti dešimtmečiams skirtus investicijų planus. Pabrėžiama, kad net jei bendras ES kursas aiškus, korekcijos dėl tempo ir parametrų gali iš esmės keisti projektų atsiperkamumą.

    Diskusijoje skambėjo ir užsienio investuotojų lūkestis: mažiau biurokratijos, daugiau stabilumo ir aiškesnės paskatos investuoti į švarią energiją bei pramonės dekarbonizaciją. Tai ypač svarbu šalims, kurios siekia pritraukti gamybą ir kartu mažinti priklausomybę nuo importuojamų energijos išteklių.

    Galiausiai dalis ekspertų primena, kad ETS strateginė logika lieka aktuali, nes Europa neturi struktūrinio pranašumo pigios naftos ar dujų prieigoje. Todėl transformacija, nors ir brangi, vertinama kaip būdas sumažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų ir ilgainiui sustiprinti ekonominį atsparumą.

  • CBAM startas keičia žaidimą: stalo importas į ES traukiasi, bet spraga lieka gataviems gaminiams

    CBAM pradeda veikti

    Nuo 2026 metų sausio 1 dienos visu pajėgumu pradėtas taikyti ES anglies dioksido pasienio korekcinis mechanizmas CBAM. Jo tikslas – sumažinti kainų skirtumą tarp ES gamintojų, mokančių už emisijas pagal ETS, ir trečiųjų šalių bendrovių, kurios tokių kaštų dažnai nepatiria.

    Praktiškai tai reiškia, kad dalies į ES importuojamų prekių importuotojai turi deklaruoti su gamyba susijusias emisijas ir sumokėti už jas atitinkamą kainą. Mechanizmas taikomas, be kita ko, geležies ir plieno gaminiams, aliuminiui, cementui, trąšoms, elektros energijai ir vandeniliui.

    Importas mažėja, bet atsargiai

    Europos plieno rinkoje jau fiksuojami pirmieji pokyčiai: per pirmąjį pusmetį plieno gaminių importas iš trečiųjų šalių į ES sumažėjo 2 proc. Tuo pat metu importas į Lenkiją traukėsi 6 proc. ir sudarė apie 1,21 mln. tonų.

    Pramonės atstovai pabrėžia, kad šiuos pokyčius dar per anksti priskirti vien CBAM. Rinką veikė ir praktiniai veiksniai, pavyzdžiui, išankstinis sandėlių „užsipirkimas“ metų pabaigoje, kai įmonės bandė apsidrausti dėl naujų taisyklių neapibrėžtumo.

    CBAM ir TRQ sprendžia skirtingas problemas

    Plieno sektoriui svarbus ir kitas apsaugos instrumentas – tarifinės kvotos TRQ, skirtos riboti perteklinį importą. Pramonė pabrėžia, kad CBAM nėra klasikinis muitas ir pats savaime neriboja importo apimčių, o tik sulygina emisijų kaštus.

    Rinkos dalyvių vertinimu, šie du mechanizmai papildo vienas kitą: CBAM skirtas sąžiningesnėms konkurencijos sąlygoms dėl klimato politikos, o TRQ reaguoja į globalią plieno perprodukciją, kuri pasaulyje skaičiuojama šimtais milijonų tonų per metus.

    Didžiausia spraga – gatavi gaminiai

    Didžiausias sektoriaus nusivylimas – tai, kad dabartinis modelis vis dar palieka reikšmingą spragą gataviems gaminiams, kuriuose naudojamas plienas. Kalbama apie vadinamuosius plieno išvestinius gaminius, pavyzdžiui, varžtus, įrankius ar konstrukcines detales, kurie į ES patenka be analogiškai sulygintų emisijų kaštų.

    „Nusipirkau platformoje Temu įrankių rinkinį už maždaug 15 eurų ir jį pasvėręs supratau, kad vien metalo laužas būtų vertas daugiau nei gatavas produktas. Tai parodo problemos mastą“, – sakė „Cognor“ vadovas Przemyslawas Sztuczkowskis.

    Hutų ir metalo pramonė siekia, kad CBAM būtų išplėstas ir tokiems gaminiams, nes priešingu atveju „pigios“ importuotos galutinės prekės gali aplenkti dabartines taisykles. Diskusijos dėl galimo išplėtimo turėtų tęstis rugsėjo mėnesį.

    Kainos taps lakmuso popierėliu

    Pramonės atstovai tikisi, kad realus apsaugos priemonių veiksmingumas labiausiai atsispindės kainose. Jei pigaus importo srautai iš tokių krypčių kaip Kinija ar Indija mažės, kainos teoriškai turėtų kilti.

    Jau dabar teigiama, kad pokyčiai aiškiausiai matomi karštai valcuotos skardos segmente, kur kainos kyla nuosekliau, o tai persiduoda ir vamzdžių bei uždarų profilių rinkoms. Vis dėlto pabrėžiama, kad šios priemonės pačios savaime nekuria paklausos – jos pirmiausia keičia importo ir vietinės gamybos santykį.

  • Startuoja registracija į Business PRECOP 2026: kaip verslui pasiruošti klimato ir energetikos pokyčiams

    Prasidėjo registracija į Business PRECOP – vieną didžiausių Vidurio Europos konferencijų, skirtų klimato ir aplinkosaugos transformacijai bei jos poveikiui verslui. Renginys vyks 2026 metais rugsėjo 30 dieną–spalio 1 dieną Tarptautiniame kongresų centre Katovicuose.

    Organizatoriai skelbia, kad konferencijos dėmesio centre bus praktiniai klausimai, su kuriais susiduria įmonės: energijos kainų nepastovumas, investicijų finansavimas, reguliavimo pokyčiai ir konkurencingumo išlaikymas. Tai tema, kuri ypač aktuali pramonei ir energetikai, kai Europos Sąjunga spartina žaliąją pertvarką.

    Kas laukia verslo Europoje?

    Pastaraisiais metais ES klimato politika įgavo aiškų pagreitį: įmonėms tenka ne tik mažinti emisijas, bet ir įrodyti pažangą duomenimis, ataskaitomis bei tiekimo grandinės vertinimais. Tam įtakos turi ir anglies dioksido kainodara per apyvartinių taršos leidimų sistemą, ir pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas, turintis mažinti „anglies nutekėjimo“ riziką.

    Verslui tai reiškia dvejopą spaudimą: viena vertus, reikia investuoti į efektyvumą, elektrifikaciją ar alternatyvius energijos šaltinius, kita vertus, būtina išlikti konkurencingiems pasaulinėse rinkose. Konferencijoje žadama aptarti, kaip įmonės gali suderinti aplinkosauginius tikslus su gamybos kaštais, rizikų valdymu ir energijos tiekimo saugumu.

    Kas apmokės transformaciją?

    Vienas jautriausių klausimų – finansavimas. Dekarbonizacija šilumos ūkyje, pramonės modernizavimas, energijos vartojimo efektyvumo priemonės ir emisijų mažinimo technologijos reikalauja didelių kapitalo investicijų, o palūkanų normų ir finansavimo sąlygų kaita verčia įmones atsargiau planuoti.

    Organizatoriai akcentuoja, kad Business PRECOP diskusijose bus ieškoma atsakymų, kaip pasitelkti investuotojus, viešąsias paramos priemones ir privačius finansuotojus, kad pertvarka vyktų greičiau. Taip pat numatoma kalbėti apie biologinės įvairovės reikšmę ekonomikai – ši tema vis dažniau atsiranda investuotojų ir rizikų vertinimuose.

    Diskusijų krypties Gospodarka i regulacje centre bus klausimai apie transformacijos finansavimo šaltinius, investuotojų vaidmenį ir biologinės įvairovės svarbą ekonomikai.

    Renginio programoje numatomi pokalbiai apie šilumos ūkio dekarbonizaciją, pramonės konkurencingumą griežtėjančio reguliavimo sąlygomis, tvarių investicijų dinamiką po spartaus augimo laikotarpio ir pasirengimą naujai energetinei realybei. Organizatoriai primena, kad ankstesnėse renginio edicijose dalyvavo apie 1 000 dalyvių ir daugiau nei 150 pranešėjų bei ekspertų.