Tag: Čekija

  • Lenkija siekia EuroHPC DI gigafabrikos: įvardijo Čekiją partneriu, skelbiami ir terminai

    Lenkija siekia, kad jos teritorijoje atsirastų Europos DI gigafabrika, o patikimiausiu partneriu šiame projekte įvardija Čekiją. Tai Ekonomikos forume Karpaczjuje pabrėžė Lenkijos vicepremjeras ir skaitmeninimo ministras Krzysztofas Gawkowskis.

    Pasak ministro, regioninis aljansas turėtų sustiprinti paraišką Europos lygiu ir padidinti galimybes, kad didelės skaičiavimo galios infrastruktūra būtų statoma Vidurio ir Rytų Europoje. Lenkija taip pat mini, kad iniciatyvą remia partneriai iš Baltijos šalių ir Balkanų regiono.

    Kas yra DI gigafabrikos?

    Europos Sąjunga per Europos didelio našumo kompiuterijos bendrąją įmonę EuroHPC JU pradėjo atranką DI gigafabrikoms – didelio masto skaičiavimo centrams, skirtiems itin reiklių dirbtinis intelektas modelių mokymui ir diegimui. EuroHPC JU numato atrinkti septynias gigafabrikas: keturias vidutinio masto ir tris didelio masto.

    Lenkija siekia vidutinio masto projekto, kuris, pagal skelbiamus kriterijus, turėtų užtikrinti bent 75 000 DI akceleratorių. Tokia infrastruktūra būtų orientuota ne tik į mokslą, bet ir į verslą, startuolius bei viešąjį sektorių.

    Ką Lenkija žada finansuoti?

    Lenkijos vyriausybė yra deklaravusi daugiau kaip 400 mln. zlotų investiciją į skaičiavimo galios pirkimą iš būsimos gigafabrik os. Tai atitinka apie 93 mln. eurų pagal apytikrį 4,3 zlotų už eurą kursą, todėl suma dažniausiai apvalinama iki maždaug 100 mln. eurų.

    Bendra projekto vertė viešai įvardijama kaip viršijanti 10 mlrd. zlotų, tai yra apie 2,3 mlrd. eurų. Šios investicijos mastas Lenkijoje lyginamas su strategiškai svarbiais nacionaliniais infrastruktūros projektais.

    Didelė dalis EuroHPC JU taisyklių logikos paremta tuo, kad konsorciumai turi finansuoti kapitalo išlaidas, o viešasis sektorius pirmuoju etapu suteikia paklausos garantiją, pirkdamas skaičiavimo paslaugas. Toks modelis turi sumažinti riziką ir paspartinti komercinį projekto įgyvendinimą.

    „Mums būtinos didelės skaičiavimo galios – gynybos sistemoms, sveikatos apsaugai, bet ir tam, kad įmonės galėtų greičiau augti“, – sakė Krzysztofas Gawkowskis.

    Terminai ir regioninė reikšmė

    EuroHPC JU skelbiamuose procesuose nurodoma, kad paraiškas gali teikti konsorciumai arba specialios paskirties bendrovės, jungiančios įmones, viešuosius subjektus ir investuotojus. Pasiūlymai vertinami pagal techninę kokybę, poveikį Europos DI ekosistemai, finansinį modelį ir paslaugų kainodarą.

    Lenkijos institucijos skelbė, kad paraiškų teikimo terminas siejamas su lapkričio 12 diena, o po sprendimų priėmimo skaičiavimo pajėgumai turėtų būti pradėti teikti ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo sutarties pasirašymo. EuroHPC JU planuose minima, kad sutartys su laimėtojais galėtų būti pasirašomos 2027 metų pradžioje, o gigafabrikos – pradėti veikti 2028 metais.

    Lenkija projektą mato kaip regioninį skaičiavimo galios centrą Vidurio ir Rytų Europai. Anksčiau viešai buvo minėta, kad pasirengimą pirkti paslaugas iš būsimos infrastruktūros yra deklaravusios ir kai kurios regiono valstybės, todėl konsorciumo partnerystės klausimas tampa vienu svarbiausių paraiškos elementų.

  • Lenkija siekia Europos DI gigafabrikos: Gawkowskis įvardijo Čekiją kaip pagrindinį partnerį

    Lenkija siekia, kad viena iš planuojamų Europos DI gigafabrikų atsirastų Centrinėje ir Rytų Europoje. Skaitmeninimo ministras ir vicepremjeras Krzysztofas Gawkowskis Ekonomikos forume Karpacze pabrėžė, kad šaliai būtinas patikimas partneris, o tokiu jis įvardijo Čekiją.

    Pasak ministro, partnerystė su Praha turėtų sustiprinti regiono kandidatūrą Europos Sąjungos mastu. Jis taip pat teigė, kad iniciatyvą remia dalis Baltijos valstybių ir Balkanų regiono partnerių, kurie mato naudą kuriant bendrą skaičiavimo pajėgumų ekosistemą.

    Kas yra DI gigafabrika?

    Europos Komisija kartu su Europos aukštos našumo kompiuterijos bendra įmone EuroHPC JU vykdo konkursą, kuriuo planuojama atrinkti 7 DI gigafabrikų projektus. Idėja – sukurti didžiulės galios skaičiavimo centrus, skirtus pažangiems DI modeliams mokyti ir kurti, taip mažinant Europos priklausomybę nuo pajėgumų už ES ribų.

    EuroHPC JU skelbia, kad atrankoje bus vertinama techninė projekto kokybė, numatomas poveikis Europos DI ekosistemai, finansinis modelis bei paslaugų kaina. Papildomų taškų gali suteikti europinių aparatinės ir programinės įrangos sprendimų naudojimas bei indėlis į ES skaitmeninį suverenumą.

    Lenkijos planas ir terminai

    Lenkijos skaitmeninimo ministerija nurodė, kad konsorciumai, norintys teikti paraišką dėl DI gigafabrikos projekto Lenkijoje, dokumentus Europos konkurse gali pateikti iki lapkričio 12 dienos. Patvirtinus projektą, konsorciumas skaičiavimo pajėgumus turėtų pradėti tiekti ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo sutarties pasirašymo.

    Lenkija taikosi į vidutinės apimties projektą, kuris pagal minimalius kriterijus turėtų užtikrinti bent 75 000 DI akceleratorių ekvivalentą. Gigafabrika Lenkijoje būtų orientuota į regioninį vaidmenį, aptarnaujant Centrinės ir Rytų Europos poreikius.

    Kiek tai kainuotų ir kas už tai mokėtų?

    Lenkijos vyriausybė yra deklaravusi daugiau kaip 400 mln. zlotų investiciją, skirtą skaičiavimo paslaugų įsigijimui iš būsimos gigafabrikos. Perskaičiavus į eurus, tai sudaro apie 95 mln. eurų, o bendra iniciatyvos vertė Lenkijoje minima kaip viršijanti 10 mlrd. zlotų, tai yra apie 2,3 mlrd. eurų.

    EuroHPC JU konkurso taisyklės numato, kad konsorciumai investicines išlaidas turi finansuoti patys, o viešasis finansavimas pirmiausia orientuojamas į paslaugų pirkimą starto laikotarpiu. Tai turėtų sumažinti projekto komercinę riziką ir pagerinti prognozuojamumą rinkoje.

    „Mums reikia didelių skaičiavimo pajėgumų, kurie būtų panaudojami gynyboje, sveikatos apsaugoje ir tam, kad verslas galėtų greičiau augti“, – sakė Krzysztofas Gawkowskis.

    Pagal skelbiamus planus sutartys su laimėjusiais konsorciumais galėtų būti pasirašytos 2027 metų pradžioje. Pačios DI gigafabrikos, jei projektai vyks pagal numatytą grafiką, turėtų pradėti veikti 2028 metais.

  • Čekijos vicepremjeras: Lenkija ir Čekija telkiasi dėl DI gigafabrikų, kad regionas neliktų už borto

    Lenkija ir Čekija stiprina bendradarbiavimą dirbtinio intelekto srityje, siekdamos sustiprinti Vidurio ir Rytų Europos vaidmenį ES technologijų politikoje. Prahoje vykusiame CEE AI Summit pasirašyta vadinamoji Prahos deklaracija, kuria šalys įsipareigoja glaudžiau derinti pozicijas dėl DI infrastruktūros ir investicijų.

    Kartu Čekija su Lenkija pasirašė dvišalį memorandumą, numatantį praktinį bendradarbiavimą, konsultacijas Europos lygmens formatuose ir bendrus projektus, susijusius su EuroHPC ir InvestAI finansavimo galimybėmis. Dokumente akcentuojama, kad infrastruktūra turėtų tarnauti ne tik verslui, bet ir viešajam sektoriui, saugumui bei moksliniams tyrimams.

    DI gigafabrika: 4 milijardai eurų

    Čekijos vicepremjeras ir pramonės bei prekybos ministras Karelas Havlíčekis teigia, kad regiono šalims svarbu veikti kartu, nes taip lengviau konkuruoti su didžiosiomis ES valstybėmis dėl vienos iš planuojamų DI gigafabrikų. Pasak jo, projektas būtų itin brangus, o investicijos galėtų siekti apie 4 milijardus eurų.

    „Iš mano perspektyvos tai tikras lūžio taškas: deklaruojame, kad Vidurio ir Rytų Europos šalys gali atlikti svarbų vaidmenį DI plėtroje ir Europos DI ekonomikoje“, – sakė Karelas Havlíčekis.

    Anot vicepremjero, Čekija būtų pasirengusi dalį DI infrastruktūros pajėgumų atverti partneriams Lenkijoje, tiek viešosioms institucijoms, tiek privačiam sektoriui. Jo teigimu, tokia partnerystė padidintų regiono derybinę galią ir leistų dalytis resursais, užuot dubliavus investicijas keliose valstybėse.

    Skaitmeninis saugumas ir suverenitetas

    Havlíčekis pabrėžia, kad bendra DI infrastruktūra regionui svarbi ne vien ekonomine prasme. Ši tema siejama su skaitmeniniu suverenitetu, kibernetiniu saugumu ir atsparumu dezinformacijos kampanijoms, kurios vis dažniau pasitelkia technologines priemones.

    „Šiandien saugumas neapsiriboja vien gynyba: turime investuoti į energetinį saugumą, DI saugumą, kibernetinį ir skaitmeninį saugumą“, – sakė Karelas Havlíčekis.

    Pasak jo, Europos technologinė konkurencija aštrėja tiek dėl Kinijos, tiek dėl platesnių Azijos rinkų spaudimo, o tai didina poreikį Europoje kurti daugiau savos infrastruktūros. Šiame kontekste DI gigafabrikos vertinamos kaip strateginiai projektai, galintys lemti regiono vietą būsimoje Europos skaitmeninėje ekonomikoje.

    Požiūris į didžiąsias platformas

    Čekijos vicepremjeras taip pat atkreipė dėmesį į diskusijas Europoje dėl didžiųjų technologijų bendrovių vaidmens ir atsakomybės. Jo teigimu, Europa šių įmonių technologijų ir įrankių reikia, tačiau kartu tai kelia suvereniteto ir mokesčių teisingumo klausimus.

    Havlíčekio vertinimu, transatlantinė partnerystė išlieka svarbi, tačiau taisyklės turi būti vienodos: tarptautinės bendrovės Europoje turėtų konkuruoti sąžiningai ir mokėti mokesčius tokiomis pačiomis sąlygomis kaip vietos įmonės. Tai, pasak jo, tampa vis svarbesne platesnės skaitmeninės politikos dalimi, ypač kai ES investicijų kryptys vis labiau sukasi apie didelio masto skaičiavimo ir DI pajėgumus.

  • Čekija svarsto SMR reaktorių prie Lenkijos sienos: kodėl pasirinkta Dětmarovicų elektrinė ir ko siekia Praha

    SMR planai prie sienos

    Čekija svarsto mažojo modulio branduolinio reaktoriaus statybą Dětmarovicų elektrinės teritorijoje, vos keli šimtai metrų nuo Lenkijos sienos palei Olzės upę. Apie tai viešai kalbėta ekonomikos renginyje, pabrėžiant, kad projektai turėtų atsirasti ten, kur yra pramonė ir kvalifikuota darbo jėga.

    Čekijos pramonės ir prekybos viceministras Janas Sechteris teigė, kad tokiose vietose lengviau pasitelkti techninę patirtį, infrastruktūrą ir specialistus. Dětmarovicai iki šiol siejami su tradicine energetika, todėl teritorija vertinama kaip tinkama didesniems energijos projektams.

    Kodėl svarbus dialogas?

    Kalbėdamas apie galimą Lenkijos nepritarimą, viceministras akcentavo pasitikėjimą ir dialogą, nes tokio tipo investicijoms reikalingos tarpvalstybinės poveikio aplinkai procedūros. Pasak jo, būtent skaidrus bendradarbiavimas gali sumažinti įtampas pasienio regione.

    „Tokiose investicijose dar labiau reikia pasitikėjimo ir dialogo“, – sakė Janas Sechteris.

    Lenkijoje tema jau aptarta

    Lenkijoje klausimas dėl SMR prie sienos jau buvo iškeltas parlamente, akcentuojant vietos bendruomenių ir savivaldos susirūpinimą. Tuo pačiu pabrėžta, kad tiesioginės, oficialios informacijos iš nacionalinių institucijų apie konkretų projektą ir jo eigą ilgą laiką trūko.

    Lenkijos klimato ir aplinkos apsaugos institucijos yra nurodžiusios, kad galimas Čekijos SMR lokacijas stebi, o tema keliama dvišaliuose susitikimuose dėl tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo. Praktikoje tai reiškia, kad projektui judant į priekį lemiami bus procedūriniai etapai, duomenų apsikeitimas ir visuomenės informavimas abiejose sienos pusėse.

    SMR Europoje dažnai pristatomi kaip lankstesnė alternatyva didiesiems reaktoriams, tačiau jų diegimas išlieka priklausomas nuo licencijavimo, saugos reikalavimų ir socialinio priimtinumo. Dėl to Čekijos planai prie Lenkijos sienos, net ir ankstyvoje stadijoje, tampa jautriu regioniniu klausimu, kuriame svarbi ne tik technologija, bet ir kaimyninių šalių pasitikėjimas.

  • Lenkija ir Čekija susitarė dėl DI gigafabrykos: planuoja dalytis skaičiavimo galia per EuroHPC

    Lenkija ir Čekija Prahoje vykusiame CEE AI Summit pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo kuriant DI gigafabrykas pagal EuroHPC iniciatyvą. Šalys siekia greičiau užsitikrinti didelės apimties skaičiavimo išteklius, reikalingus DI modeliams kurti ir diegti viešajame bei privačiame sektoriuose.

    Memorandume numatyti keli scenarijai: bendras Lenkijos ir Čekijos projektas, dviejų atskirų gigafabrykų koordinuota plėtra arba abiejų šalių dalyvavimas viename pasirinktame projekte. Akcentuojamas praktinis bendradarbiavimas dalijantis skaičiavimo galia, paskirstant apkrovas ir vykdant bendrus pirkimus.

    Kas sutarta memorandume?

    Dokumente taip pat įtvirtintas įsipareigojimas derinti pozicijas Europos forumuose ir kartu ieškoti finansavimo bei infrastruktūros panaudojimo modelių. Skaičiavimo pajėgumus planuojama nukreipti administracijos poreikiams, saugumui, moksliniams tyrimams ir plėtrai, kad būtų galima sparčiau diegti DI sprendimus.

    Tokie susitarimai atspindi platesnę Europos kryptį mažinti priklausomybę nuo ne Europos debesijos ir lustų tiekimo grandinių, o kritinę skaitmeninę infrastruktūrą stiprinti regione. DI gigafabrykos šiame kontekste suprantamos kaip itin didelio našumo skaičiavimo centrai, skirti DI mokymui ir eksploatavimui.

    Du objektai vietoje vieno?

    Lenkijos skaitmeninimo viceministras Dariusz Standerski pabrėžė, kad, jo vertinimu, geriausias scenarijus būtų gigafabryką vystyti dviem dalimis: Lenkijoje ir Čekijoje. Taip, anot jo, būtų pasiųstas aiškus signalas verslui, kad projektai derinami ir regionas veikia kaip vienas technologinis blokas.

    „Geriausias scenarijus būtų dvi DI gigafabrykos dalys: Lenkijoje ir Čekijoje. Abi vyriausybės šį scenarijų laiko geriausiu ir rekomenduoja įmonėms judėti būtent šia kryptimi“, – sakė Dariusz Standerski.

    Viceministras taip pat teigė, kad Lenkijoje jau formuojasi trys konsorciumai, kurie ruošiasi dalyvauti konkurse dėl gigafabrykos projekto. Konkurencija, valdžios vertinimu, turėtų padėti atrinkti techniškai ir finansiškai pajėgiausią pasiūlymą, o sprendimai priklausys nuo atrankos rezultatų ir partnerystės modelio.

    Regioninė partnerystė plečiasi

    Pasak Dariusz Standerskio, Lenkija derina DI gigafabrykos klausimus ir su kitomis Vidurio Europos šalimis, tarp jų Vengrija, Slovakija, Kroatija ir Lietuva. Šių valstybių įsitraukimas siejamas su galimybe prisidėti prie pajėgumų finansavimo ir vėliau naudotis skaičiavimo galia.

    Toks modelis tampa vis aktualesnis dėl augančio DI skaičiavimo poreikio: didelių kalbos modelių ir generatyvinių sprendimų kūrimas reikalauja milžiniškų skaičiavimo resursų, o jų trūkumas ES rinkoje dažnai riboja DI produktų kūrimo tempą. Todėl EuroHPC rėmuose stiprinama superkompiuterių ir su DI pritaikyta infrastruktūra, kurią galėtų pasiekti mokslas, valstybė ir verslas.

  • Lenkija ir Čekija jungia jėgas dėl DI gigafabrikų: bendras planas, kuris turi įtikinti Europos Komisiją

    Lenkija ir Čekija pasirašė memorandumą, kuriuo susitarė koordinuoti veiksmus siekiant pritraukti į regioną Europos DI gigafabrikų projektus. Šis žingsnis pristatytas Prahoje vykusiame CEE AI Summit 2026, pabrėžiant norą stiprinti Vidurio ir Rytų Europos konkurencingumą.

    Memorandumas numato abiejų šalių bendradarbiavimą vystant didelio našumo skaičiavimo ir DI infrastruktūrą, taip pat derinant pozicijas Europos Sąjungos formatuose. Akcentuojama EuroHPC iniciatyva, kuri siejama su naujos kartos skaičiavimo pajėgumais dirbtinio intelekto sprendimams.

    Dokumente taip pat įvardijamas siekis kartu naudotis ES finansavimo instrumentais, įskaitant InvestAI kryptį, pagal kurią planuojamos investicijos į DI gigafabrikus. Tokia infrastruktūra būtų skirta ne tik verslui, bet ir administracijos, saugumo bei mokslinių tyrimų poreikiams.

    Trys galimi scenarijai

    Lenkijos skaitmenizacijos institucijų teigimu, galutinis modelis priklausys nuo Europos Komisijos atrankos rezultatų. Svarstomas bendras Lenkijos ir Čekijos projektas, dviejų atskirų fabrikų bendradarbiavimas arba abiejų šalių dalyvavimas viename pasirinktame projekte per prieigą prie skaičiavimo galios ir bendrus pirkimus.

    CEE AI Summit 2026 metu Čekija pranešė pasirašiusi panašius susitarimus ir su kitomis regiono valstybėmis. Tokiu būdu siekiama sukurti platesnę koaliciją, kuri galėtų koordinuotai atstovauti regiono interesams ES lygmeniu.

    Pragos deklaracija ir regiono ambicija

    Kartu pristatyta Pragos deklaracija, kuria Vidurio ir Rytų Europos šalys siekia kalbėti vienu balsu DI srityje. Pabrėžiami tikslai stiprinti skaitmeninį suverenumą, saugumą ir etikos principus, kartu sudarant sąlygas regiono inovacijoms bei startuoliams.

    Čekijos įgaliotinis DI klausimais Lukáš Kačena pabrėžė, kad deklaracija turi virsti praktiniais darbais ir koordinavimu.

    „Norime, kad Vidurio ir Rytų Europa atsirastų pasauliniame DI žemėlapyje, o tam kursime neformalią už DI atsakingų žmonių tinklą, kuris koordinuos tolesnius veiksmus“, – sakė Lukáš Kačena.

    Pasak jo, vienas svarbiausių aspektų yra bendra skaičiavimo infrastruktūra, nes atskirai kiekvienai valstybei konkuruoti dėl tokių investicijų būtų gerokai sunkiau. Tai atspindi platesnę ES kryptį: DI plėtra vis labiau remiasi didelio našumo skaičiavimo ištekliais, todėl infrastruktūros prieinamumas tampa strateginiu pranašumu.

    Lenkijos paraiška ir derybos dėl konsorciumų

    Lenkija jau anksčiau įsitraukė į procesą teikdama paraišką dėl „Baltic AI Gigafactory“ projekto, o derybos su partneriais regione tęsiasi. Siekiama, kad Europos Komisija pasirinktų regioną kaip vieną iš vietų naujos kartos Europos DI skaičiavimo infrastruktūrai.

    Europos Komisija paskelbė kvietimą teikti paraiškas dėl kelių DI gigafabrikų kūrimo ES, o Lenkijos valdžia viešai signalizuoja apie reikšmingą viešąjį indėlį ir pasirengimą formuoti konsorciumus su privačiu sektoriumi. Tai rodo, kad kova vyks ne tik tarp valstybių, bet ir tarp skirtingų pramonės bei technologijų partnerystės modelių.

  • Čekijos vicepremjeras: bendras DI „gigafabrikos“ planas su Lenkija gali sustiprinti CEE balsą ES

    Lenkija ir Čekija stiprina bendradarbiavimą dirbtinio intelekto srityje, siekdamos sustiprinti Vidurio ir Rytų Europos pozicijas Europos Sąjungoje. Prahoje vykusiame CEE DI viršūnių susitikime pasirašyta vadinamoji Prahos deklaracija, kuria šalys įsipareigojo koordinuoti veiksmus ir keistis pajėgumais.

    Čekijos vicepremjeras ir pramonės bei prekybos ministras Karel Havlíček teigė, kad regiono šalims svarbu veikti išvien, ypač kai ES planuoja didelius skaičiavimo infrastruktūros projektus. Anot jo, bendras požiūris padidina šansus, kad investicijos ir pajėgumai būtų nukreipti ne tik į didžiąsias Vakarų Europos valstybes.

    „Iš mano perspektyvos tai tikras lūžis. Parodome, kad Vidurio ir Rytų Europos šalys gali atlikti svarbų vaidmenį DI ir Europos DI ekonomikoje“, – sakė Karel Havlíček.

    Kas numatyta susitarimuose

    Pasirašyti dokumentai numato darbinį bendradarbiavimą ir pozicijų derinimą europiniuose formatuose, taip pat bendras iniciatyvas, susijusias su ES skaičiavimo infrastruktūros ir investicijų priemonėmis. Praktiniu lygmeniu akcentuojamas infrastruktūros panaudojimas viešajam sektoriui, saugumui, moksliniams tyrimams ir DI plėtrai.

    Didžiausia ambicija – siekis tapti vienu iš regionų, kuriame galėtų atsirasti europinė DI „gigafabrika“, tai yra itin didelio masto skaičiavimo ir duomenų centrų infrastruktūra. Čekijos pusė viešai įvardija, kad toks projektas galėtų kainuoti apie 4 milijardus eurų, o pagrindinė finansavimo našta būtų privačių, įskaitant tarptautines, bendroves, o ne vien valstybė.

    „Čekija pasirengusi dalį DI infrastruktūros atverti partneriams Lenkijoje – tiek viešajam, tiek privačiam sektoriui“, – sakė Karel Havlíček.

    Kodėl svarbi skaitmeninė suverenitetas

    Čekijos vicepremjeras pabrėžė, kad bendra infrastruktūra ir glaudesnis bendradarbiavimas reikšmingi ne vien ekonomikai. Jo teigimu, tai tiesiogiai susiję su skaitmeniniu suverenitetu, kibernetiniu saugumu ir atsparumu dezinformacijai, nes didėjant DI panaudojimui auga ir technologinių grėsmių spektras.

    Pasak K. Havlíčeko, saugumas šiandien apima ne tik gynybą, bet ir energetiką, kibernetinę erdvę bei skaitmeninę infrastruktūrą. Jis taip pat akcentavo globalią konkurenciją su Azijos rinkomis ir teigė, kad Europa privalo stiprinti savo technologinį savarankiškumą bei mokslinių tyrimų potencialą.

    Čekijos pusė atkreipė dėmesį ir į didžiųjų technologijų bendrovių vaidmenį Europoje. K. Havlíčeko vertinimu, Europa šių įmonių paslaugų ir sprendimų reikia, tačiau kartu būtina užtikrinti vienodas konkurencijos taisykles ir mokesčių principus, kad europinės įmonės galėtų varžytis dėl panašių produktų ir paslaugų.

  • Čekijoje aptiko už Stounhendžą senesnę šventvietę: įėjimai rodo ryšį su Saule ir Mėnuliu

    Čekijoje aptiko už Stounhendžą senesnę šventvietę: įėjimai rodo ryšį su Saule ir Mėnuliu

    Čekijos archeologai prie Chleby gyvenvietės tyrinėja didžiulę, maždaug 6 500 metų senumo šventvietę, kuri, mokslininkų vertinimu, yra senesnė už Stounhendžą. Beveik apvalios formos statinys siekia apie 230 metrų skersmens, o jį juosė daugiau nei 2,5 metro gylio griovys.

    Kasimą vykdantys tyrėjai nustatė, kad į vidų vedė net 12 netaisyklingai išdėstytų įėjimų. Iš pirmo žvilgsnio jie galėjo atrodyti atsitiktiniai, tačiau tikslesnė geometrijos analizė parodė, kad įėjimų kryptys greičiausiai buvo parinktos apgalvotai.

    Archeologų teigimu, šios konstrukcijos planas leido stebėti svarbiausius Saulės ir Mėnulio ciklų momentus. Nurodomi du pagrindiniai stebėjimo taškai: vienas siejamas su ekstremaliomis Mėnulio padėtimis horizonte per maždaug 18,6 metų ciklą, kitas su Saulės tekėjimu per vasaros saulėgrįžą ir leidimusi per žiemos saulėgrįžą.

    Tokie astronominiai orientyrai primena kai kuriuos Stounhendžo išdėstymo principus, tačiau Čekijoje tiriamas objektas, sprendžiant iš datavimo, atsirado gerokai anksčiau. Tai sustiprina hipotezę, kad ankstyvosios žemdirbių bendruomenės Vidurio Europoje jau turėjo sudėtingų žinių apie dangaus reiškinių kaitą ir gebėjo tai įkūnyti monumentalioje architektūroje.

    Mokslininkai pabrėžia, kad vieta greičiausiai buvo ne vien stebykla, bet ir ritualų centras. Griovyje rasta galvijų kaukolių ir ragų, kurie galėjo būti naudojami kaip simboliniai papuošimai prie įėjimų, o tai siejama su ankstyvųjų žemdirbių tikėjimams svarbia gyvulių, ypač jaučių, kulto tradicija.

    Šioje teritorijoje aptikta ir žmonių palaikų, tačiau tyrėjai atkreipia dėmesį, kad ne visi palaidojimai būtinai priklauso pirminiam šventvietės naudojimo laikotarpiui. Ankstesni darbai yra atskleidę bronzos amžiaus laidojimą, siejamą su uneticės kultūra, kuriame rasta maždaug 18 žmonių palaikų.

    Pasak archeologų, vietovė galėjo būti naudojama skirtingų bendruomenių per kelis tūkstantmečius, o jos paskirtis keitėsi. Skirtingai nei Stounhendžas, kuris įvairiais laikotarpiais buvo pernaudojamas ir perinterpretuojamas, Čekijoje esantis objektas, panašu, ilgainiui prarado pirminę reikšmę.

    Vėlesniais amžiais griovys buvo iš dalies užneštas, o šventvietės teritorijoje susiformavo paprasta gyvenvietė, rodanti, kad atmintis apie ankstesnę sakralinę funkciją galėjo išblėsti. Tokie virsmai archeologijoje laikomi svarbiu signalu, kaip kito kraštovaizdžio naudojimas ir bendruomenių santykis su senosiomis vietomis.

    Tolesniuose tyrimų etapuose planuojama detaliai analizuoti dirvožemį ir ieškoti cheminių pėdsakų, galinčių atskleisti, kokia veikla čia vyko skirtingais laikotarpiais. Tokie metodai vis dažniau taikomi archeologijoje, nes leidžia fiksuoti ne tik radinius, bet ir nematomas žmogaus veiklos žymes.

    Šis atradimas svarbus platesniam Europos priešistorės kontekstui: jis rodo, kad pirmosios žemdirbių visuomenės galėjo organizuoti didelio masto darbus, telkti žmones bendram tikslui ir kurti sudėtingą simbolinę aplinką. Kartu tai dar vienas pavyzdys, kaip dangaus stebėjimas galėjo būti glaudžiai susijęs su ritualais ir bendruomenės gyvenimo ritmu.

  • „Arlen“ planuoja perimti 75,06 proc. čekų „Prabos“: sandoris dviem etapais iki 2026 metų rudens

    Lenkijos uniformuotoms tarnyboms skirtos aprangos gamintoja „Arlen“ paskelbė pasirašiusi ketinimų dokumentą dėl kontrolinio čekų specializuotos avalynės gamintojo „Prabos“ akcijų paketo įsigijimo. Pagal numatytas sąlygas „Arlen“ siekia įsigyti 75,06 proc. bendrovės akcijų ir tiek pat balsų.

    Numatoma, kad sandoris vyktų dviem etapais, o pirmasis turėtų būti užbaigtas iki 2026 metų rugsėjo 30 dienos. Pirmajame etape investuotojas ketina nupirkti 600 000 akcijų, tai sudarytų 60 proc. „Prabos“ įstatinio kapitalo.

    Šio pirmojo paketo bendra kaina derybų metu įvardyta 6,4 mln. eurų, ją planuojama sumokėti vienkartiniu mokėjimu. Likęs 150 625 akcijų paketas, sudarantis 15,66 proc., būtų įgyjamas antrajame etape, o vienos akcijos kaina turėtų atitikti pirmajame etape sutartą lygį.

    Antrasis etapas būtų vykdomas investuotojui pareikalavus raštu, per 30 dienų, tačiau ne vėliau kaip per dvejus metus po pirmojo paketo pardavimo. Pažymima, kad pasirašytas dokumentas apibrėžia bendras planuojamos investicijos gaires, tačiau pats savaime nėra galutinė akcijų pirkimo–pardavimo sutartis.

    Ko dar reikia iki užbaigimo?

    Sandorio įgyvendinimas siejamas su ribotos apimties teisiniu ir mokestiniu „Prabos“ patikrinimu. Taip pat šalims dar reikės suderinti galutinę sandorio dokumentaciją, įskaitant akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir kitus su perėmimu susijusius įsipareigojimus.

    Vienas iš aptariamų aspektų yra dabartinio daugumos akcininko vaidmuo po sandorio. Nurodoma, kad jis išreiškė pasirengimą mažiausiai dvejus metus po pirmojo etapo išlikti „Prabos“ vadovu, kas „Arlen“ požiūriu galėtų palengvinti integracijos procesą.

    Partnerystė su aiškiu tikslu

    „Prabos“ yra Čekijoje veikianti specializuotos avalynės gamintoja, gaminanti karinę, taktinę, žygių ir darbinę avalynę. Bendrovė ilgą laiką tiekia produkciją Čekijos kariuomenei ir kitoms Europos šalių saugumo struktūroms.

    „Arlen“ ir „Prabos“ jau anksčiau bendradarbiavo įgyvendindamos tiekimo sutartis, susijusias su avalyne Lenkijos ginkluotosioms pajėgoms. Planuojamas akcijų įsigijimas rodo siekį šią partnerystę paversti struktūriniu vertės grandinės sustiprinimu, kai tiek apranga, tiek avalynė tampa vienos grupės kompetencijų dalimi.

    Kartu planai skelbiami tuo metu, kai „Arlen“ finansiniai rezultatai prastėja: bendrovė nurodė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį patyrė 11,95 mln. Lenkijos zlotų konsoliduotą grynąjį nuostolį, kai prieš metus fiksavo 1,1 mln. zlotų pelną. Perskaičiavus pagal apytikrį 1 zloto kursą apie 0,23 euro, tai yra maždaug 2,7 mln. eurų nuostolis, o ankstesnis rezultatas siekė apie 250 000 eurų pelno.

    Pajamos per tą patį laikotarpį sumažėjo nuo 58,5 mln. zlotų iki 21,3 mln. zlotų, tai yra nuo maždaug 13,5 mln. eurų iki 4,9 mln. eurų, arba 63 proc. kritimas. Tokie skaičiai leidžia manyti, kad plėtra per įsigijimą gali būti vertinama ir kaip bandymas sustiprinti pasiūlą bei stabilizuoti užsakymų portfelį, tačiau galutinį sandorio poveikį lems integracijos greitis ir naujų kontraktų apimtis.

  • Čekija svarsto aukso kasybą prie Lenkijos sienos: 11 tonų ištekliai ir 120 darbo vietų

    Šiaurinėje Čekijoje, Opavos kalnų regione netoli Zlaté Hory miestelio, vėl grįžta diskusijos apie aukso gavybą vos keli kilometrai nuo Lenkijos sienos. Valstybinė bendrovė Diamo skelbia užbaigusi pirmąjį išankstinio projekto vertinimo etapą ir apibendrinusi iki šiol turimus geologinių tyrimų duomenis.

    Pagal Diamo pateiktą informaciją, Zlaté Hory – Západ telkinyje geologiniai aukso ištekliai vertinami apie 11 tonų. Be aukso, telkinyje identifikuojami ir kiti metalai, ypač varis bei cinkas, kurie, bendrovės teigimu, būtų laikomi šalutiniu produktu.

    Istorinė kasyba ir planai šiandien

    Zlaté Hory pavadinimas ir regiono istorija tiesiogiai susiję su auksu: šiose vietovėse metalas buvo kasamas nuo viduramžių, o pramoninė veikla skirtingais laikotarpiais tai intensyvėjo, tai slopo. Po Antrojo pasaulinio karo kasyba buvo atnaujinta, tačiau XX amžiaus pabaigoje nutraukta dėl ekonominių ir technologinių priežasčių.

    Diamo, kurios veikla Čekijoje siejama ir su uždaromų kasyklų tvarkymu bei pasekmių aplinkai mažinimu, pastaraisiais metais atnaujino geologinius darbus šiame rajone. Bendrovė akcentuoja, kad dabar kalbama apie ankstyvą vertinimo stadiją, o ne apie galutinį sprendimą pradėti kasybą.

    Kiek aukso realiai būtų išgaunama?

    Nors geologiniai ištekliai įvardijami 11 tonų, reali išgaunamo aukso apimtis priklausytų nuo pasirinktų technologijų, nuostolių kasybos ir apdorojimo metu bei ekonominio pagrįstumo. Diamo skaičiuoja, kad per maždaug 10 metų eksploatacijos būtų galima gauti apie 6,2 tonos aukso.

    Bendrovė taip pat nurodo, kad telkinio potencialas gali kisti tęsiant žvalgybą, todėl eksploatavimo laikotarpis teoriškai galėtų būti ilgesnis nei dešimtmetis. Vis dėlto tai priklausytų nuo vėlesnių tyrimų rezultatų ir leidimų proceso.

    Žaliavų saugumas ir vietos bendruomenės nerimas

    Diamo argumentuoja, kad auksas, varis ir cinkas yra svarbūs pramonei, o Čekija šių metalų praktiškai neišgauna ir yra priklausoma nuo importo. Bendrovės vertinimu, vietinių telkinių tyrimai ir galimas panaudojimas prisidėtų prie žaliavų tiekimo saugumo bei mažintų priklausomybę nuo išorės tiekėjų.

    „Vietinių telkinių tyrimai padeda mažinti priklausomybę nuo tiekimo iš užsienio ir stiprina žaliavų saugumą“, – teigia Diamo.

    Numatoma, kad prieiga prie telkinio galėtų būti užtikrinama pasitelkiant jau esamas požemines šachtų struktūras, o pati kasyba vyktų požeminiu būdu. Bendrovė mini, kad projektas galėtų sukurti apie 120 tiesioginių darbo vietų pačioje kasybos aikštelėje.

    Tačiau vietos valdžia ir dalis gyventojų skeptiški: jie kelia klausimus dėl vandens režimo, galimų požeminių sukrėtimų, dulkių, triukšmo ir poveikio turizmui. Diamo pripažįsta, kad prieš bet kokį sprendimą būtini išsamūs tyrimai, poveikio aplinkai vertinimas ir leidimų procedūros, o nepriimtinos rizikos atveju projektas turėtų būti koreguojamas arba stabdomas.