Tag: CENTCOM

  • JAV svarsto dislokuoti Dark Eagle: hipergarsiniai smūgiai Iranui būtų precedentas

    JAV svarsto dislokuoti Dark Eagle: hipergarsiniai smūgiai Iranui būtų precedentas

    JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM) svarsto galimybę Artimuosiuose Rytuose dislokuoti ilgo nuotolio hipergarsinę ginkluotę, kuri būtų skirta naikinti į Irano gilumą perkeltas balistinių raketų paleidimo sistemas. Apie tokius planus pranešė „Bloomberg“, remdamasi su situacija susipažinusiu, viešai neįvardytu šaltiniu.

    Pasak šaltinio, CENTCOM siekis susijęs su tuo, kad dalis Irano pajėgumų esą tapo sunkiau pasiekiami įprastoms JAV precizinėms priemonėms, naudojamoms iš sausumos platformų. Hipergarsinės sistemos šiuo atveju būtų matomos kaip būdas greitai smogti tolimiems ir gerai saugomiems taikiniams.

    Jeigu politinis sprendimas būtų priimtas ir ginkluotė realiai panaudota, tai galėtų tapti pirmuoju atveju, kai JAV kovinėse operacijose pasitelktų hipergarsinius ginklus. Tokia eskalacija turėtų ne tik karinę, bet ir didelę politinę bei atgrasymo reikšmę regione.

    Kas yra „Dark Eagle“?

    „Dark Eagle“ yra JAV kariuomenės ilgo nuotolio hipergarsinės ginkluotės programa, dar vadinama LRHW (Long-Range Hypersonic Weapon). Šios sistemos tikslas – suteikti galimybę atlikti itin greitus precizinius smūgius prieš aukštos vertės, stipriai ginamus taikinius dideliu atstumu.

    Hipergarsine vadinama ginkluotė, kurios skrydis viršija 5 kartus didesnį už garso greitį ir kuri pasižymi manevringumu. Dėl to tokios priemonės teoriškai gali būti sunkiau aptinkamos ir perimamos, o sprendimų priėmimo laikas gynybai sutrumpėja iki minučių.

    Remiantis viešai skelbiamais JAV institucijų aprašymais, LRHW naudoja raketinį greitintuvą ir hipergarsinį sklandantį kovinį bloką, žinomą kaip Common Hypersonic Glide Body. Nurodoma, kad sistema gali pasiekti taikinius maždaug iki 2 776 kilometrų atstumu per maždaug pusvalandį, priklausomai nuo trajektorijos ir profilio.

    Kodėl tai laikoma rizika?

    Ši programa vis dar laikoma ankstyvos brandos: „Dark Eagle“ iki šiol vertinama kaip prototipinė ir riboto kiekio sistema. Skelbiama, kad JAV kariuomenė šiuo metu turi tik vieną bateriją, dislokuotą Joint Base Lewis-McChord bazėje JAV šiaurės vakaruose.

    Ribotas kiekis reiškia, kad bet koks panaudojimas kovinėmis sąlygomis būtų brangus ir strategiškai jautrus, nes praradus ginklo komponentus galėtų kilti technologinės informacijos nutekėjimo rizika. Kartu tai būtų ir realus naujos kartos ginkluotės bandymas, kurio rezultatai galėtų turėti įtakos tolimesniam programos finansavimui bei diegimo tempui.

    JAV Kongreso tyrimų tarnybos medžiagoje ir biudžeto dokumentuose nurodoma, kad 2025 fiskaliniams metams JAV kariuomenė planavo įsigyti 8 bandomąsias raketas, kurių vieneto kaina siekė apie 38 mln. eurų. Tai rodo, kad net ir taikos metu atsargos formuojamos lėtai, o kiekvienas panaudojimas reikštų labai apčiuopiamą kainą.

    Ką tai reikštų regionui?

    Hipergarsinių ginklų dislokavimas Artimuosiuose Rytuose būtų signalas ne tik Iranui, bet ir visiems regiono veikėjams, kad JAV didina tolimojo nuotolio smogiamąsias galimybes. Tuo pačiu toks žingsnis galėtų paskatinti atsakomąsias priemones, įskaitant oro gynybos stiprinimą, maskavimo ir mobilumo taktiką bei papildomą atgrasymo retoriką.

    Šiuo metu viešai nėra patvirtinta, kad sprendimas dėl „Dark Eagle“ dislokavimo jau priimtas. Vis dėlto pats svarstymas parodo, kad JAV karinė planavimo logika vis dažniau remiasi greičio, nuotolio ir sunkiau perimamų priemonių deriniu, kuris pastaraisiais metais tapo viena ryškiausių šiuolaikinės ginkluotės tendencijų.

  • Ormuzo sąsiauris: JAV jau dvi savaites riboja laivybą, bet Irano nafta vis dar pasiekia rinką

    Ormuzo sąsiauris: JAV jau dvi savaites riboja laivybą, bet Irano nafta vis dar pasiekia rinką

    Nuo balandžio 13 dienos Jungtinės Valstijos ėmėsi veiksmų, kuriais faktiškai riboja laivybą per Ormuzo sąsiaurį ir Irano uostų kryptimis. Vašingtonas teigia, kad taip siekia spausti Teheraną grįžti prie derybų ir griežčiau vykdo sankcijų kontrolę jūroje.

    JAV Centrinė vadovybė (CENTCOM) nurodė, kad per šį laikotarpį JAV pajėgos nukreipė dešimtis laivų, plaukusių į Irano uostus arba iš jų. Operacijos mastas, remiantis viešais pareiškimais, apima ne tik Persijos įlanką, bet ir Arabijos jūrą bei Indijos vandenyno akvatorijas.

    Skirtingi signalai dėl veiksmingumo

    Vis dėlto nepriklausomi jūrų transporto stebėtojai skelbia kitokį vaizdą: dalis tanklaivių, įtariamų gabenant Irano naftą, esą sugeba apeiti kontrolės linijas arba išplaukti kitais maršrutais. Remiantis palydovinių vaizdų analize, Irano eksporto terminaluose pastarosiomis dienomis fiksuotas intensyvus krovos aktyvumas.

    Jūrų duomenų analitikos bendrovės, vertinančios laivų įplaukimus ir išplaukimus, taip pat mini, kad per blokados laikotarpį Irano uostuose vis tiek užfiksuota reikšminga tanklaivių apyvarta. Tai reikštų, kad net ir sugriežtinus kontrolę, dalis tiekimo grandinės išlieka veikianti.

    Naftos rinkai svarbiausia – Ormuzo „butelio kaklelis“

    Ormuzo sąsiauris yra vienas kritiškiausių pasaulio energijos prekybos taškų: juo keliauja didelė dalis Persijos įlankos naftos ir suskystintųjų dujų krovinių. Dėl to bet koks ilgesnis trikdis, net jei jis formaliai nukreiptas į vieną šalį, didina rizikos premiją naftos kainose ir kelia įtampą laivybos draudimo rinkoje.

    Jei judėjimas sąsiauryje dar labiau lėtėtų, poveikį pajustų ne tik Irano, bet ir kaimyninių eksportuotojų srautai, o tai didintų spaudimą pasaulinei pasiūlai. Dėl tokios rizikos rinkos dalyviai paprastai itin jautriai reaguoja į palydovinius duomenis, krovos tempus ir pranešimus apie tanklaivių maršrutų pokyčius.

    Irano dilema: mažinti gavybą ar kaupti atsargas

    Analitikai pažymi, kad Irano galimybės greitai stabdyti gavybą yra ribotos, ypač senesniuose telkiniuose, kur staigūs režimo pokyčiai gali pakenkti ilgalaikiam slėgiui ir išgavimo potencialui. Todėl, net jei eksportas trumpuoju laikotarpiu sutriktų, Teheranas susidurtų su kita problema – kur dėti išgaunamą naftą.

    Tokiais atvejais svarbų vaidmenį ima vaidinti saugyklos: antžeminiai rezervuarai, vamzdynų sistemos ir plaukiojančios saugyklos. Kai sausumos pajėgumai ima sekti, dažnas sprendimas yra kaupti naftą prie krantų stovinčiuose tanklaiviuose, taip laikinai išlaikant gavybą ir laukiant palankesnių eksporto sąlygų.

    Artimiausiomis savaitėmis rinkos dėmesys kryps į du rodiklius: realų tanklaivių srautą per Ormuzą ir tai, ar JAV veiksmai pereis nuo atskirų nukreipimų prie nuoseklesnės, lengviau pamatuojamos laivybos kontrolės. Nuo šių signalų priklausys, ar blokada taps ilgalaikiu tiekimo suvaržymu, ar liks riboto efekto spaudimo priemone.

  • JAV pirmąkart nuo 2003-ųjų sutelkė tris lėktuvnešių grupes: ką tai sako Iranui?

    JAV pirmąkart nuo 2003-ųjų sutelkė tris lėktuvnešių grupes: ką tai sako Iranui?

    Persijos įlankos ir Arabijos jūros regione vienu metu veikia trys JAV lėktuvnešių smogiamosios grupės, taip pat desantinis laivas USS Tripoli. Toks mastas regione laikomas itin retu ir atkreipė analitikų dėmesį kaip viena ryškiausių JAV jūrinės galios demonstracijų per daugiau nei du dešimtmečius.

    Pranešama, kad kartu dislokuoti lėktuvnešiai USS Abraham Lincoln (CVN-72), USS Gerald R. Ford (CVN-78) ir USS George H.W. Bush (CVN-77). JAV Centrinės vadavietės (CENTCOM) pateikiamuose apibendrinimuose tokia grupuotė siejama su maždaug 15 000 jūrų pėstininkų ir jūrininkų pajėgomis, o lėktuvnešių sparnuose – šimtai įvairios paskirties orlaivių.

    Retas sutelkimas ir aiški žinutė

    Stebėtojai pabrėžia, kad kelių lėktuvnešių grupių sutelkimas vienoje operacijų erdvėje pirmiausia veikia kaip atgrasymo priemonė. Lėktuvnešiai leidžia greitai perkelti oro galią į krizes taškus be poreikio remtis regiono aerodromais, todėl tokia laikysena dažnai laikoma politiniu signalu oponentams.

    Šis žingsnis vyksta padidėjus įtampai tarp JAV ir Irano bei platesnių regiono saugumo rizikų fone. Strategiškai svarbios jūrų arterijos, ypač Hormūzo sąsiauris, išlieka jautri zona, kur bet kokie incidentai gali turėti poveikį tarptautinei prekybai ir energetikos rinkoms.

    Kokia yra lėktuvnešių vertė realiame konflikte?

    Kariniai ekspertai pažymi, kad trys lėktuvnešiai suteikia JAV didelį pranašumą ore: galima nuolat palaikyti kovinį budėjimą, vykdyti žvalgybą, smūgius ir elektroninę kovą, o pajėgas rotuoti neperskirstant viso kontingento. Praktikoje tai didina pasirengimą tiek ribotai operacijai, tiek greitam atsakui, jei situacija eskaluotųsi.

    Desantinis laivas USS Tripoli, priskiriamas „America“ klasei, gali būti naudojamas amfibinėms operacijoms ir jūrų pėstininkų veiksmams remti, taip pat aviacijos užduotims. Jo pasirodymas šalia lėktuvnešių rodo platesnę operacinę sąveiką tarp smogiamosios galios jūroje ir ekspedicinių pajėgų.

    Ką sako oficialūs pranešimai

    Viešai skelbiama informacija apie tokio sutelkimo tikslus paprastai būna ribota, tačiau CENTCOM komunikacijoje akcentuojamas pasirengimas užtikrinti navigacijos laisvę ir regioninį stabilumą. Tuo pat metu analitikai primena, kad tokio masto koncentracija yra ir brangi, ir logistiniu požiūriu sudėtinga, todėl paprastai pasirenkama tada, kai Vašingtonas nori maksimaliai sustiprinti atgrasymo efektą.

    Kol kas nėra požymių, kad tai automatiškai reikštų artėjančią didelę karinę operaciją, tačiau pati pajėgų konfiguracija suteikia JAV lankstumo. Regiono dinamika išlieka įtempta, o bet kokie nauji incidentai jūroje ar per įgaliotąsias grupes gali greitai pakeisti situacijos temperatūrą.