CP v2

Tag: CENTCOM

  • Iranas stabdo preliminaraus susitarimo su JAV vykdymą: Teheranas kaltina Vašingtoną pažeidimais

    Iranas paskelbė sustabdęs įsipareigojimų pagal preliminarų susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis vykdymą. Apie tai valstybinėje televizijoje pranešė Irano užsienio reikalų viceministras Kazemas Gharibabadi, teigdamas, kad Vašingtonas esą pažeidė sutartas sąlygas.

    Pasak pareigūno, JAV, jo vertinimu, nesilaikė paliaubų ir politinių įsipareigojimų, todėl Teheranas nebegali toliau vykdyti savo dalies. Šis pareiškimas nuskambėjo regione didėjant karinei įtampai ir tęsiantis abipusėms atakoms.

    Eskalacija po atsinaujinusių smūgių

    JAV Centrinė vadovybė (CENTCOM) pranešė, kad pastarosiomis naktimis buvo tęsiami smūgiai prieš taikinius Irane. Skelbiama, kad taikiniu tapo karinės infrastruktūros objektai, požeminiai ginklų sandėliai ir su Irano karinėmis jūrų pajėgomis siejami objektai.

    Iranas savo ruožtu įspėjo, jog valstybės, kurių teritorijoje dislokuotos JAV pajėgos, gali sulaukti atsako, jei jų bazės ar infrastruktūra būtų panaudota atakoms prieš Iraną. Tokie perspėjimai kelia papildomą riziką visam Persijos įlankos saugumo balansui.

    Kuveitas ir rizika energetikai

    Pranešimuose apie regiono įvykius minimas Kuveitas, kuris, kaip skelbiama, patyrė vieną rimčiausių smūgių pastarosiomis dienomis. Nurodoma, kad buvo apgadinta elektrinė ir gėlinimo įrenginys, o tai ypač jautru šaliai, kurios kasdienė vandens tiekimo sistema smarkiai priklauso nuo jūros vandens gėlinimo.

    Irano Revoliucijos gvardija pranešė atakavusi JAV ryšių centrą bei infrastruktūrą Al Achmadžio uoste, kur, kaip teigiama, JAV karinis jūrų laivynas naudojasi degalų papildymo galimybėmis. Nepriklausomo patvirtinimo visoms detalėms viešojoje erdvėje gali trūkti, tačiau pati kryptis rodo, kad smūgių geografija plečiasi.

    Ką tai reiškia toliau?

    Preliminaraus susitarimo stabdymas siunčia signalą, kad politinis „saugiklis“, turėjęs riboti konflikto plėtrą, silpnėja. Diplomatiniu požiūriu tai apsunkina bet kokias greitas deeskalacijos pastangas, nes viena pusė skelbia nebevykdysianti įsipareigojimų, kol kita, jos teigimu, jų nesilaiko.

    Didžiausia praktinė rizika išlieka regiono saugumas ir jūrų kelių stabilumas, įskaitant laivybą netoli Hormūzo sąsiaurio, kuris yra kritiškai svarbus pasaulinei energijos ir prekių prekybai. Tolesni veiksmai priklausys nuo to, ar bus atnaujinti derybų kanalai, ir ar pavyks sustabdyti smūgių grandinę, kurią vis sunkiau kontroliuoti.

  • JAV smogė Iranui jau šeštą naktį iš eilės: ar taikiniu tapo ir civilinė infrastruktūra?

    JAV smogė Iranui jau šeštą naktį iš eilės: ar taikiniu tapo ir civilinė infrastruktūra?

    Jungtinių Valstijų Centrinė vadavietė (CENTCOM) pranešė, kad smūgių Irane serija tęsėsi šeštą naktį iš eilės. Pasak kariškių, per naujausią atakų bangą lėktuvai, bepiločiai orlaiviai ir laivai atakavo pakrantės stebėjimo bei priešlėktuvinės gynybos pozicijas, logistikos infrastruktūrą ir jūrinius pajėgumus.

    Amerikos karinė vadovybė taip pat nurodė, kad jūrų pėstininkai Omano jūroje perėmė tanklaivį ir apsuko tris prekybinius laivus, mėginusius pralaužti Irano uostų blokadą. JAV pareigūnai akcentuoja, kad veiksmų tikslas yra mažinti Irano karines galimybes ir spausti Teheraną grįžti prie derybų.

    Iranas pateikia kitokią įvykių versiją ir teigia, kad smūgių mastas buvęs platesnis nei skelbiama oficialiuose JAV pranešimuose. Valstybinė žiniasklaida tvirtino, jog raketos esą pataikė ir į civilinę infrastruktūrą, įskaitant Iranshahr oro uostą, geležinkelio stotį Bandar Khamir bei kelis tiltus netoli Bandar Abbas.

    Irano naujienų agentūra IRNA skelbė apie septynis žuvusiuosius, tačiau nepriklausomai patikrinti šių skaičių karo sąlygomis sudėtinga. Tuo pat metu pranešta apie smūgius ir prie Kešmo salos, taip pat Bandar Abbas ir Bušehr apylinkėse, kur yra Irano branduolinės energetikos objektas.

    BBC nurodė, kad žurnalistams pavyko patikrinti vaizdo įrašų, kuriuose matomas vieno tilto atakos epizodas į vakarus nuo Bandar Abbas, autentiškumą Hormozgano provincijoje. Vis dėlto transliuotojas pabrėžė, kad dėl kitų teiginių kreipėsi komentaro į Baltuosius rūmus ir CENTCOM, o galutinis civilių objektų apšaudymo mastas lieka ginčytinas.

    Įtampa auga, bet durys deryboms neužvertos

    Pastarųjų dienų įvykių fone dėmesio sulaukė ir JAV vidaus politiniai signalai. Viešojoje erdvėje buvo priminti Donaldo Trumpo perspėjimai, kad jei Iranas negrįš prie derybų, JAV gali smogti ir tiltams bei elektrinėms, o tai kursto diskusijas, kur baigiasi kariniai taikiniai ir prasideda kritinė civilinė infrastruktūra.

    Teheranas atsakė savomis priemonėmis ir pranešė apie atakas prieš JAV karinę infrastruktūrą Kuveite ir Bahreine. Tokie abipusiai veiksmai didina platesnio regioninio konflikto riziką, ypač Persijos įlankoje, kur sutelkta svarbi pasaulinės energetikos ir laivybos infrastruktūra.

    Nepaisant įtampos, Vašingtonas viešai kartoja, kad kelias diplomatinėms deryboms išlieka atviras. Baltųjų rūmų atstovė Karoline Leavitt pabrėžė, kad prezidentas sieks atsakomybės, kai nesilaikoma Jungtinėms Valstijoms duotų įsipareigojimų, tačiau kartu išlaikys atvirumą diplomatijai.

  • JAV smūgiai Iranui dieną ir grasinimai dėl Hormuzo: kas nutiks pasaulio naftai?

    JAV smūgiai Iranui dieną ir grasinimai dėl Hormuzo: kas nutiks pasaulio naftai?

    Jungtinės Valstijos atnaujino oro smūgius Iranui ir šį kartą juos vykdė dienos metu, teigdamos, kad taip siekia susilpninti Teherano galimybes grasinti komercinei laivybai Hormuzo sąsiauryje. JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM) nurodė, kad smūgiai buvo nukreipti į pakrantės gynybos sistemas ir sparnuotųjų raketų sandėliavimo bei paleidimo infrastruktūrą.

    Pasak CENTCOM, atakos buvo dalis platesnės kampanijos, kuri turi sumažinti riziką tanklaiviams ir krovininiams laivams viename strategiškai svarbiausių pasaulio jūrinių koridorių. JAV pareigūnai taip pat tvirtino, kad per pastarąją savaitę Iranas atakavo mažiausiai septynis komercinius laivus, todėl Vašingtonas didina spaudimą.

    Kas pasikeitė JAV taktikoje?

    Smūgių tęsimas dieną rodo, kad JAV gali siekti nuolatinio tempo, kuris ribotų Irano galimybes persigrupuoti, atstatyti pažeistą infrastruktūrą ir atsakyti. Tokia taktika dažnai pasirenkama siekiant greičiau išsekinti priešą, tačiau ji didina ir eskalacijos riziką, ypač regione, kur veikia keli tarpusavyje susiję konfliktų židiniai.

    Iranas pranešė apie aukas ir sužeistuosius. Irano kariuomenė teigė, kad per raketos smūgį į kareivines netoli Iranshahro žuvo septyni kariai, o sveikatos apsaugos pareigūnai skelbė apie daugiau nei 260 sužeistųjų per naktines atakas, tarp jų esą buvo ir nepilnamečių.

    Teherane griežtėja retorika

    Irano vidaus politikoje daugėja raginimų atsakyti griežčiau. Televizijos laidoje buvęs užsienio reikalų ministras ir parlamentaras Manouchehras Mottaki svarstė, kad Iranas turėtų galvoti ne tik apie raketinius smūgius, bet ir apie JAV bazių regione užėmimą bei karių paėmimą į nelaisvę.

    Viešojoje erdvėje Teherane taip pat daugėja simbolinių keršto žinučių. Valstybei artima žiniasklaida ir institucijos tokius vaizdinius pateikia kaip atsaką į besitęsiantį karinį konfliktą, o tai didina įtampą ir apsunkina diplomatinio deeskalavimo galimybes.

    Hormuzo sąsiauris – pagrindinis nervas

    Konfrontacijos centre išlieka Hormuzo sąsiauris, per kurį, įvairiais tarptautiniais vertinimais, keliauja reikšminga pasaulio naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų dalis. Būtent todėl bet kokie grasinimai riboti laivybą čia akimirksniu kelia įtampą energijos rinkose, didina draudimo ir logistikos kaštus, o tai vėliau atsispindi degalų ir prekių kainose.

    Iranas tvirtina, kad sąsiauris lieka uždarytas, o Revoliucinė gvardija pareiškė, jog apribojimai tęsis, kol JAV nenutrauks, Teherano vertinimu, agresyvių veiksmų. Toje pačioje žinutėje buvo perspėta, kad taikiniais gali tapti ir kiti regiono naftos eksporto maršrutai.

    Irano valstybinėje televizijoje kalbėjęs buvęs diplomatas ir ekonomistas Hosseinas Adeli pabrėžė, kad atgrasymas esą nėra vien laivų judėjimas, o priklauso nuo karinių pajėgumų, politinės valios ir jūrinio eismo valdymo. Jo teigimu, jei Iranas mato grėsmę savo esminiams interesams, sąsiaurio uždarymo galimybė turi likti ant stalo.

    Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo to, ar JAV ir Iranas pasirinks tolesnę eskalaciją, ar bandys grįžti prie riboto konflikto rėmų. Rinkos ir regiono partneriai stebi ne tik karinius pranešimus, bet ir laivybos srautus, draudimo įkainius bei tanklaivių maršrutų pokyčius, nes tai greičiausiai parodys realų krizės mastą.

  • JAV pirmąkart kare panaudojo jūrinius kovinius dronus: smūgiai Iranui ir naujas karo jūroje etapas

    JAV pirmąkart kare panaudojo jūrinius kovinius dronus: smūgiai Iranui ir naujas karo jūroje etapas

    JAV Centrinė vadovybė (CENTCOM) pranešė, kad operacijoje Artimuosiuose Rytuose pirmą kartą savo istorijoje panaudojo jūrinius kovinius bepiločius aparatus smūgiams į taikinius. Pasak oficialios informacijos, atakų taikiniais tapo Irano karinės infrastruktūros objektai, susiję su laivų ir povandeninių laivų aptarnavimu.

    JAV teigia, kad ši operacija buvo platesnės tikslių smūgių serijos dalis, orientuota į pakrantės radarus, oro gynybos elementus bei raketų ir dronų pajėgumus. CENTCOM nurodė, kad veiksmuose dalyvavo ir pilotuojami naikintuvai, karo laivai bei oro bepiločiai, o jūriniai dronai panaudoti kaip nauja priemonė realiomis kovos sąlygomis.

    Hormūzo sąsiauris – strateginis taškas

    Pentagonas akcentuoja, kad vienas pagrindinių tikslų – mažinti Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpuso galimybes trikdyti tarptautinę laivybą Hormūzo sąsiauryje. Tai vienas svarbiausių pasaulio jūrinių koridorių, per kurį juda reikšminga dalis energijos išteklių ir krovinių srautų.

    JAV viešai pabrėžia, kad Iranas nekontroliuoja sąsiaurio ir kad Vašingtonas esą siekia užtikrinti laivybos laisvę. Pastaraisiais metais šioje zonoje išaugęs incidentų skaičius bei įtampa regione paskatino didesnį dėmesį jūrų saugumui ir naujoms technologijoms, kurios mažina riziką įguloms.

    Kas žinoma apie „Corsair“

    Užsienio gynybos tematikos žiniasklaida skelbia, kad operacijoje galėjo būti naudotas „Corsair“ tipo jūrinis dronas. Šis modelis siejamas su „Saronic Technologies“ – JAV autonominių jūrinių sistemų kūrėju, įsikūrusiu Ostine, Teksase.

    Gamintojas yra nurodęs, kad „Corsair“ gali pasiekti iki 92 kilometrų per valandą greitį, jo veikimo nuotolis – iki 1 850 kilometrų, o naudingoji apkrova – apie 450 kilogramų. Toks derinys leidžia platformą pritaikyti tiek žvalgybai, tiek logistikai, tiek smogiamoms užduotims.

    „Didžiuojamės, kad mūsų platforma „Corsair“ pirmą kartą panaudota kovinėmis sąlygomis – tai patvirtina jos patikimumą ir universalumą“, – sakė „Saronic Technologies“ atstovas.

    Karo jūroje lūžis: nuo bandymų prie rutinos

    Kariniai analitikai pažymi, kad jūriniai dronai tampa vis svarbesne modernių konfliktų dalimi, nes leidžia vykdyti rizikingas užduotis mažesnėmis sąnaudomis ir be tiesioginės grėsmės įguloms. Pastarųjų metų patirtis Juodojoje jūroje parodė, kad tokios sistemos gali daryti disproporciškai didelį spaudimą net ir didesniems laivynams.

    JAV sprendimas panaudoti jūrinius smogiamuosius dronus realioje operacijoje signalizuoja, kad technologija peržengė eksperimentinę stadiją. Tai taip pat gali paskatinti spartesnę autonominių sistemų plėtrą, integraciją su žvalgybos priemonėmis ir DI sprendimais, kurie didina taiklumą ir leidžia greičiau priimti taktinius sprendimus.

  • Trumpas grasina Iranui: 1 000 raketų paruoštos, o Hormūzo sąsiauris vėl užverda

    Trumpas grasina Iranui: 1 000 raketų paruoštos, o Hormūzo sąsiauris vėl užverda

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniuose tinkluose paskelbė griežtą perspėjimą Iranui, pareiškęs, kad pasikėsinimo į jį atveju Jungtinės Valstijos „visiškai sunaikintų“ Iraną. Įraše jis taip pat teigė, jog „1 000 raketų yra paruoštos ir nutaikytos“ į Islamo Respubliką.

    Ši retorika pasirodė praėjus vos dienai po to, kai Trumpas sakė sutikęs tęsti derybas su Teheranu. Vis dėlto jis pabrėžė, kad anksčiau aptartas paliaubų pagrindas nebeveikia, o pastarųjų dienų smūgių apsikeitimas kelia grėsmę bet kokiai galutinei sutarties formai.

    Hormūzo sąsiauris – įtampos epicentras

    Konflikto fone išlieka ginčas dėl Hormūzo sąsiaurio – vieno svarbiausių pasaulio naftos ir dujų tranzito taškų. Net ir riboti trikdžiai šiame koridoriuje dažnai sukelia grandininę reakciją energijos bei laivybos rinkose, todėl situaciją atidžiai stebi tiek Persijos įlankos šalys, tiek Vakarų sostinės.

    JAV Centrinė vadovybė pranešė šią savaitę surengusi naują smūgių bangą prieš Irano oro gynybos ir kitus karinius taikinius, argumentuodama, kad taip siekiama sumažinti Irano pajėgumus atakuoti komercinę laivybą sąsiauryje. Iranas savo ruožtu pranešė smogęs JAV objektams Bahreine ir Kuveite.

    Teheranas kaltina Vašingtoną susitarimo laužymu

    Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pareiškė, kad Iranas esą laikėsi paliaubų dvasios, tačiau Vašingtonas jas pažeidžia papildomomis sankcijomis. Jo teigimu, laikinasis susitarimas turėjo numatyti status quo dėl Irano branduolinės programos ir naujų sankcijų neįvedimą iki galutinio susitarimo.

    „Gali būti tik abipusis įsipareigojimų laikymasis“, – sakė Abbasas Araghchi.

    Pasak Irano valstybinės žiniasklaidos, A. Araghchi turėtų vykti į Omaną derybų dėl padėties sąsiauryje. Omanas ir Kataras regione dažnai minimi kaip tarpininkai, galintys palaikyti komunikacijos kanalus, kai tiesioginis dialogas tarp Vašingtono ir Teherano stringa.

    Tuo pat metu pranešta apie incidentus laivybos maršrutuose: britų jūrinės saugos institucijos fiksavo smūgius tanklaiviams, o Kataro pareigūnai vieną ataką priskyrė Iranui. Teheranas kaltinimus neigė, tačiau tokie epizodai dar labiau didina riziką, kad karinė įtampa persikels į prekybinius laivybos kelius.

  • Iranas ir JAV atidarė tiesioginį ryšio kanalą: siekia mažinti incidentų riziką Ormuzo sąsiauryje

    Iranas ir JAV pradėjo veikti nauju tiesioginės komunikacijos kanalu, kuris, kaip skelbia Irano transliuotojas Press TV, turėtų padėti mažinti ginkluotų incidentų riziką strategiškai svarbiame Ormuzo sąsiauryje. Šis žingsnis pristatomas kaip praktinis mechanizmas, skirtas greičiau spręsti įtampas jūroje ir išvengti klaidingų interpretacijų.

    Naujasis kanalas siejamas su neseniai suderintais saugumo principais, kurių tikslas – stabilizuoti laivybą Persijos įlankoje. Ormuzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, todėl bet kokie incidentai čia greitai persiduoda naftos ir dujų kainoms bei draudimo tarifams.

    Kas numatyta dėl laivybos?

    Pagal Irano pateikiamą informaciją Teheranas įsipareigojo 60 dienų užtikrinti laisvą komercinių laivų judėjimą per sąsiaurį be kliūčių ir be papildomų mokesčių. Tokia formuluotė rinkoms svarbi, nes pastaraisiais mėnesiais įtampai išaugus būta signalų, kad Iranas gali griežtinti kontrolę arba taikyti rinkliavas.

    Pastaruoju metu laivybos saugumas regione tapo ypač jautrus po karo eskalacijos, kai buvo kilę realių rizikų maršrutų sutrikimams. Ormuzo sąsiauryje laivai juda siaurais, intensyviai naudojamais koridoriais, todėl net pavienis incidentas gali sukelti grandininį vėlavimų ir kainų šuolių efektą.

    Tiesioginiai kariškių kontaktai Dohoje

    JAV viceprezidentas J.D. Vance yra nurodęs, kad naujoje deeskalacijos schemoje numatomi tiesioginiai kontaktai tarp JAV Centrinės vadavietės (CENTCOM) atstovų ir Irano Revoliucinės gvardijos pareigūnų. Planuojama, kad susitikimai vyks Katare, Dohoje, siekiant greitai aptarti incidentus ir sumažinti netyčinių susidūrimų tikimybę.

    Toks modelis tarptautinėje praktikoje dažnai laikomas „karštąja linija“, kai įtampos sąlygomis kuriamas minimalus, bet patikimas ryšys tarp potencialiai konfliktuojančių pusių. Pagrindinis tikslas – užkirsti kelią situacijoms, kai vienos pusės veiksmai interpretuojami kaip tyčinė eskalacija.

    Įtampa išlieka: ataka ir ginčai dėl maršrutų

    Pranešta, kad Ormuzo sąsiauryje įvyko išpuolis prieš pro šalį plaukusį laivą, o Vakarų šaltiniai incidentą siejo su Iranu, nors Teheranas to nepatvirtino. Iranas anksčiau yra perspėjęs, kad negali garantuoti saugumo laivams, kurie juda ne jo nurodytais maršrutais.

    Tuo pat metu regione tęsiasi ginčai dėl „saugių“ kelių – Omanas buvo paskelbęs laikiną maršrutą savo pusėje, tačiau Iranas viešai teigė, kad saugus plaukimas galimas tik pagal Teherano nurodytą trajektoriją. Kadangi sąsiauris yra prie Irano ir Omano teritorinių vandenų, praktiniai laivybos sprendimai čia neišvengiamai turi ir politinį, ir karinį atspalvį.

    Incidentai jūroje taip pat gali paveikti tarptautines operacijas, skirtas „užstrigusiems“ laivams ir įguloms išvesti iš rizikingų zonų. Todėl naujasis Iraną ir JAV siejantis ryšio kanalas vertinamas kaip bandymas įvesti daugiau nuspėjamumo, nors platesnė regiono įtampa išlieka aukšta.

  • Naftos kainos svyruoja: rinkos vis atsargiau vertina greitą JAV ir Irano susitarimą

    Naftos kainos svyruoja: rinkos vis atsargiau vertina greitą JAV ir Irano susitarimą

    Kas vyksta naftos rinkoje

    Pasaulio naftos rinkoje fiksuojami priešingi judesiai: dalis sutarčių pinga, dalis brangsta, o kryptį lemia ne tik paklausos prognozės, bet ir politinė rizika Artimuosiuose Rytuose. Investuotojai vertina, kad susitarimas tarp JAV ir Irano gali užtrukti ilgiau, nei tikėtasi, todėl kainos išlieka jautrios bet kokioms naujienoms.

    Prekyboje matyti skirtumai tarp etaloninių rūšių: WTI kaina vienu metu smuko apie 4,6 proc., o „Brent“ – pakilo maždaug 2,5 proc. Tokie išsiskyrimai dažnai atspindi skirtingas regionines pasiūlos ir logistikos rizikas, taip pat pozicijų perskirstymą ateities sandorių rinkoje.

    Geopolitika ir derybų šešėlis

    Rinkų nuotaikas apsunkina pranešimai apie JAV veiksmus regione ir mažėjantis tikėjimas greitu proveržiu derybose su Iranu. JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM) skelbė apie smūgius, kuriuos įvardijo kaip gynybinius, o tokios žinios paprastai didina vadinamąją geopolitinę rizikos priemoką naftos kainoje.

    „JAV pajėgos pietų Irane atliko gynybinius smūgius, kad apsaugotų mūsų karius nuo Irano pajėgų keliamos grėsmės“, – sakė CENTCOM atstovas Timas Hawkinsas.

    Pasak pateiktos informacijos, tarp taikinių buvo raketų paleidimo pozicijos ir laivai, galėję būti susiję su minų dislokavimu. Nors akcentuojama, kad veiksmai nereiškia platesnio konflikto eskalavimo, rinkoms svarbiausia yra pati netikrumo būsena ir rizika tiekimo maršrutams.

    Branduolinė tema ir skirtingi vertinimai

    JAV pusė teigia, kad susitarimas vis dar įmanomas, tačiau derybos remiasi į jautrius klausimus, ypač dėl Irano sukaupto ir praturtinto urano. Vyriausybių signalai, kad galutiniam susitarimui dar reikia laiko, mažina lūkestį, jog į rinką netrukus galėtų grįžti papildomi Irano naftos kiekiai.

    Pranešama, kad Iranas yra sukaupęs apie 440 kilogramų praturtinto urano, kurio lygis viršija civiliniams tikslams įprastai reikalingą. Rinkoms tai svarbu ne tiesiogiai, o per sankcijų, derybų eigos ir rizikos scenarijų grandinę: kuo mažiau aiškumo, tuo labiau naftos kaina reaguoja į kiekvieną diplomatinį ar karinį signalą.

    Analitikai pabrėžia, kad net ir vykstant kontaktams, proveržis nebūtinai bus greitas, o susitarimo įgyvendinimas gali būti dar sudėtingesnis nei pats pasirašymas. Dėl to naftos kainų dinamika išlieka trapi: bet koks įtampos padidėjimas gali kainas kelti, o diplomatinės pažangos ženklai – slopinti.

  • JAV nuostoliai Artimuosiuose Rytuose pribloškia: Kongreso ataskaita mini 42 orlaivius

    JAV nuostoliai Artimuosiuose Rytuose pribloškia: Kongreso ataskaita mini 42 orlaivius

    JAV Kongresui pavaldi tyrimų institucija Congressional Research Service paskelbė suvestinę apie per operaciją „Epic Fury“ patirtus JAV karinės aviacijos nuostolius Artimuosiuose Rytuose. Dokumente nurodoma, kad per konfliktą, susijusį su JAV ir Izraelio veiksmų prieš Iraną kampanija, fiksuota 42 orlaivių netektis ar apgadinimas.

    Ataskaita išskiria 34 sunaikintus ir 8 apgadintus orlaivius, tačiau pabrėžia, kad tai nėra galutinis skaičius. Suvestinė sudaryta remiantis viešais pareiškimais, nutekėjusia informacija ir žiniasklaidos pranešimais, nes pilnų oficialių duomenų institucijos paprastai neviešina.

    Konfliktas, kaip nurodoma suvestinėje, prasidėjo 2026 metų vasario 28 dieną ir apėmė oro, jūrų bei raketinius smūgius regione. Balandį kovinių veiksmų tempas sumažėjo dėl paliaubų, tačiau po kelių savaičių dalis atakų buvo atnaujinta, o situacija išliko įtempta.

    Kokie orlaiviai minimi suvestinėje?

    Didžiausią nuostolių dalį sudaro bepilotės sistemos: ataskaitoje įvardijama 24 sunaikinti MQ-9 „Reaper“. Taip pat minimas vienas aukštuminis ilgo nuotolio MQ-4C „Triton“, prarastas dėl avarijos, kas primena, kad dalį netekčių lemia ne tik priešo veiksmai, bet ir incidentai eksploatacijos metu.

    Tarp pilotuojamų orlaivių nurodomi keturi sunaikinti F-15E „Strike Eagle“, iš jų trys, kaip teigiama, numušti per sąjungininkų apšaudymą virš Kuveito, o dar vienas prarastas per operacijas virš Irano. Suvestinėje taip pat minimas vienas apgadintas F-35A „Lightning II“, kurį, remiantis vieša informacija, paveikė Irano priešlėktuvinė ugnis.

    Ataskaitoje įrašytas ir vienas prarastas A-10 „Thunderbolt II“, taip pat keli strateginiai paramos orlaiviai. Pabrėžiami KC-135 „Stratotanker“ nuostoliai: vienas sunaikintas ir šeši apgadinti, o dalis apgadinimų siejami su raketų ir dronų smūgiais bazei Prince Sultan Saudo Arabijoje.

    Kodėl šie skaičiai kelia klausimų?

    CRS suvestinė akcentuoja, kad ji atspindi minimalų viešai patvirtinamų nuostolių lygį. Kitaip tariant, jei kai kurie incidentai nebuvo paskelbti arba buvo įslaptinti, jie į skaičių gali nepatekti, todėl realūs nuostoliai gali būti didesni.

    Be to, tekste pažymima, kad atskiri epizodai į ataskaitą galėjo būti įtraukti nevienodu detalumo lygiu, priklausomai nuo to, ką patvirtino JAV Centrinė vadavietė ir ką išviešino žiniasklaida. Dėl to suvestinė vertinama kaip orientyras, o ne pilnas oficialus auditas.

    „Šią suvestinę reikia traktuoti kaip minimalų, viešai identifikuojamą JAV aviacijos nuostolių rodiklį“, – teigiama CRS apžvalgoje, apibendrinančioje viešai prieinamą informaciją.

    Analitikai tokiuose konfliktuose paprastai atkreipia dėmesį į dvi tendencijas: vis didesnę bepilotes platformas tenkančią rizikos dalį ir augantį bazėms keliamą pavojų, kai raketos bei dronai naudojami smūgiams prieš logistiką ir paramos aviaciją. Tokie smūgiai gali turėti didelį poveikį net tada, kai fronto linija yra toli nuo pačių bazių.

  • JAV svarsto dislokuoti Dark Eagle: hipergarsiniai smūgiai Iranui būtų precedentas

    JAV svarsto dislokuoti Dark Eagle: hipergarsiniai smūgiai Iranui būtų precedentas

    JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM) svarsto galimybę Artimuosiuose Rytuose dislokuoti ilgo nuotolio hipergarsinę ginkluotę, kuri būtų skirta naikinti į Irano gilumą perkeltas balistinių raketų paleidimo sistemas. Apie tokius planus pranešė „Bloomberg“, remdamasi su situacija susipažinusiu, viešai neįvardytu šaltiniu.

    Pasak šaltinio, CENTCOM siekis susijęs su tuo, kad dalis Irano pajėgumų esą tapo sunkiau pasiekiami įprastoms JAV precizinėms priemonėms, naudojamoms iš sausumos platformų. Hipergarsinės sistemos šiuo atveju būtų matomos kaip būdas greitai smogti tolimiems ir gerai saugomiems taikiniams.

    Jeigu politinis sprendimas būtų priimtas ir ginkluotė realiai panaudota, tai galėtų tapti pirmuoju atveju, kai JAV kovinėse operacijose pasitelktų hipergarsinius ginklus. Tokia eskalacija turėtų ne tik karinę, bet ir didelę politinę bei atgrasymo reikšmę regione.

    Kas yra „Dark Eagle“?

    „Dark Eagle“ yra JAV kariuomenės ilgo nuotolio hipergarsinės ginkluotės programa, dar vadinama LRHW (Long-Range Hypersonic Weapon). Šios sistemos tikslas – suteikti galimybę atlikti itin greitus precizinius smūgius prieš aukštos vertės, stipriai ginamus taikinius dideliu atstumu.

    Hipergarsine vadinama ginkluotė, kurios skrydis viršija 5 kartus didesnį už garso greitį ir kuri pasižymi manevringumu. Dėl to tokios priemonės teoriškai gali būti sunkiau aptinkamos ir perimamos, o sprendimų priėmimo laikas gynybai sutrumpėja iki minučių.

    Remiantis viešai skelbiamais JAV institucijų aprašymais, LRHW naudoja raketinį greitintuvą ir hipergarsinį sklandantį kovinį bloką, žinomą kaip Common Hypersonic Glide Body. Nurodoma, kad sistema gali pasiekti taikinius maždaug iki 2 776 kilometrų atstumu per maždaug pusvalandį, priklausomai nuo trajektorijos ir profilio.

    Kodėl tai laikoma rizika?

    Ši programa vis dar laikoma ankstyvos brandos: „Dark Eagle“ iki šiol vertinama kaip prototipinė ir riboto kiekio sistema. Skelbiama, kad JAV kariuomenė šiuo metu turi tik vieną bateriją, dislokuotą Joint Base Lewis-McChord bazėje JAV šiaurės vakaruose.

    Ribotas kiekis reiškia, kad bet koks panaudojimas kovinėmis sąlygomis būtų brangus ir strategiškai jautrus, nes praradus ginklo komponentus galėtų kilti technologinės informacijos nutekėjimo rizika. Kartu tai būtų ir realus naujos kartos ginkluotės bandymas, kurio rezultatai galėtų turėti įtakos tolimesniam programos finansavimui bei diegimo tempui.

    JAV Kongreso tyrimų tarnybos medžiagoje ir biudžeto dokumentuose nurodoma, kad 2025 fiskaliniams metams JAV kariuomenė planavo įsigyti 8 bandomąsias raketas, kurių vieneto kaina siekė apie 38 mln. eurų. Tai rodo, kad net ir taikos metu atsargos formuojamos lėtai, o kiekvienas panaudojimas reikštų labai apčiuopiamą kainą.

    Ką tai reikštų regionui?

    Hipergarsinių ginklų dislokavimas Artimuosiuose Rytuose būtų signalas ne tik Iranui, bet ir visiems regiono veikėjams, kad JAV didina tolimojo nuotolio smogiamąsias galimybes. Tuo pačiu toks žingsnis galėtų paskatinti atsakomąsias priemones, įskaitant oro gynybos stiprinimą, maskavimo ir mobilumo taktiką bei papildomą atgrasymo retoriką.

    Šiuo metu viešai nėra patvirtinta, kad sprendimas dėl „Dark Eagle“ dislokavimo jau priimtas. Vis dėlto pats svarstymas parodo, kad JAV karinė planavimo logika vis dažniau remiasi greičio, nuotolio ir sunkiau perimamų priemonių deriniu, kuris pastaraisiais metais tapo viena ryškiausių šiuolaikinės ginkluotės tendencijų.

  • Ormuzo sąsiauris: JAV jau dvi savaites riboja laivybą, bet Irano nafta vis dar pasiekia rinką

    Ormuzo sąsiauris: JAV jau dvi savaites riboja laivybą, bet Irano nafta vis dar pasiekia rinką

    Nuo balandžio 13 dienos Jungtinės Valstijos ėmėsi veiksmų, kuriais faktiškai riboja laivybą per Ormuzo sąsiaurį ir Irano uostų kryptimis. Vašingtonas teigia, kad taip siekia spausti Teheraną grįžti prie derybų ir griežčiau vykdo sankcijų kontrolę jūroje.

    JAV Centrinė vadovybė (CENTCOM) nurodė, kad per šį laikotarpį JAV pajėgos nukreipė dešimtis laivų, plaukusių į Irano uostus arba iš jų. Operacijos mastas, remiantis viešais pareiškimais, apima ne tik Persijos įlanką, bet ir Arabijos jūrą bei Indijos vandenyno akvatorijas.

    Skirtingi signalai dėl veiksmingumo

    Vis dėlto nepriklausomi jūrų transporto stebėtojai skelbia kitokį vaizdą: dalis tanklaivių, įtariamų gabenant Irano naftą, esą sugeba apeiti kontrolės linijas arba išplaukti kitais maršrutais. Remiantis palydovinių vaizdų analize, Irano eksporto terminaluose pastarosiomis dienomis fiksuotas intensyvus krovos aktyvumas.

    Jūrų duomenų analitikos bendrovės, vertinančios laivų įplaukimus ir išplaukimus, taip pat mini, kad per blokados laikotarpį Irano uostuose vis tiek užfiksuota reikšminga tanklaivių apyvarta. Tai reikštų, kad net ir sugriežtinus kontrolę, dalis tiekimo grandinės išlieka veikianti.

    Naftos rinkai svarbiausia – Ormuzo „butelio kaklelis“

    Ormuzo sąsiauris yra vienas kritiškiausių pasaulio energijos prekybos taškų: juo keliauja didelė dalis Persijos įlankos naftos ir suskystintųjų dujų krovinių. Dėl to bet koks ilgesnis trikdis, net jei jis formaliai nukreiptas į vieną šalį, didina rizikos premiją naftos kainose ir kelia įtampą laivybos draudimo rinkoje.

    Jei judėjimas sąsiauryje dar labiau lėtėtų, poveikį pajustų ne tik Irano, bet ir kaimyninių eksportuotojų srautai, o tai didintų spaudimą pasaulinei pasiūlai. Dėl tokios rizikos rinkos dalyviai paprastai itin jautriai reaguoja į palydovinius duomenis, krovos tempus ir pranešimus apie tanklaivių maršrutų pokyčius.

    Irano dilema: mažinti gavybą ar kaupti atsargas

    Analitikai pažymi, kad Irano galimybės greitai stabdyti gavybą yra ribotos, ypač senesniuose telkiniuose, kur staigūs režimo pokyčiai gali pakenkti ilgalaikiam slėgiui ir išgavimo potencialui. Todėl, net jei eksportas trumpuoju laikotarpiu sutriktų, Teheranas susidurtų su kita problema – kur dėti išgaunamą naftą.

    Tokiais atvejais svarbų vaidmenį ima vaidinti saugyklos: antžeminiai rezervuarai, vamzdynų sistemos ir plaukiojančios saugyklos. Kai sausumos pajėgumai ima sekti, dažnas sprendimas yra kaupti naftą prie krantų stovinčiuose tanklaiviuose, taip laikinai išlaikant gavybą ir laukiant palankesnių eksporto sąlygų.

    Artimiausiomis savaitėmis rinkos dėmesys kryps į du rodiklius: realų tanklaivių srautą per Ormuzą ir tai, ar JAV veiksmai pereis nuo atskirų nukreipimų prie nuoseklesnės, lengviau pamatuojamos laivybos kontrolės. Nuo šių signalų priklausys, ar blokada taps ilgalaikiu tiekimo suvaržymu, ar liks riboto efekto spaudimo priemone.