Tag: ChatGPT

  • Apklausa: daugiau nei 60 proc. psichikos sveikatos patarimų ieško per DI, bet beveik pusė nusivilia

    Apklausa: daugiau nei 60 proc. psichikos sveikatos patarimų ieško per DI, bet beveik pusė nusivilia

    Daugiau nei šeši iš dešimties žmonių psichikos sveikatos klausimais patarimų ieško pasitelkdami dirbtinis intelektas, tačiau beveik kas antras lieka nepatenkintas gautais atsakymais. Tai rodo draudimo bendrovės AXA ir tyrimų įmonės IPSOS atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 19 000 suaugusiųjų 18–75 metų iš 18 šalių.

    Tyrimas atliktas 2026 metų sausio 12–vasario 16 dienomis, vertinant, kaip žmonės jaučiasi ir kokių pagalbos priemonių imasi. Apklausos duomenimis, 68 proc. respondentų gali būti paveikti nerimo, streso ar depresijos, net jei simptomai yra lengvi, o 18–24 metų grupėje šis rodiklis išauga iki 85 proc.

    Jauniausiems tenka didžiausia našta

    Didžiausias sunkumas fiksuotas būtent 18–24 metų amžiaus grupėje: apie 43 proc. jų galimai patiria stiprius ar itin stiprius depresijos, nerimo ar streso simptomus. Tai beveik dvigubai daugiau nei pasaulinis vidurkis, siekiantis 26 proc.

    Tyrimo autoriai taip pat nurodo, kad 46 proc. apklaustųjų priskiria save „sunkiai besitvarkantiems“ arba „stingstantiems“ būsenose. Dažniausiai įvardytas jausmas buvo prislėgta nuotaika, kurią nurodė 65 proc. respondentų.

    Ekranai ir priklausomybė nuo technologijų

    Viena ryškiausių blogėjančios savijautos priežasčių įvardijamas ekranų ir technologijų naudojimas. Vidutiniškai žmonės, neskaičiuodami darbo, mokslų ir savaitgalio veiklų, prie ekranų praleidžia 5,1 valandos per dieną.

    Skirtingose šalyse šis laikas smarkiai skiriasi: nuo 6,4 valandos Tailande ir Filipinuose iki 4,2 valandos Japonijoje ir 4,1 valandos Šveicarijoje. 66 proc. respondentų teigė, kad ekranai bent vidutiniškai blogina miegą, koncentraciją ar fizinio aktyvumo įpročius, o 39 proc. poveikį apibūdino kaip itin stiprų.

    Kodėl žmonės kreipiasi į DI?

    Apklausoje pabrėžiama, kad daliai žmonių profesionali pagalba išlieka sunkiai pasiekiama dėl kainos ir laiko trūkumo. Tarp tų, kurie jaučiasi prasčiau, 43 proc. per pastaruosius 12 mėnesių nesulaukė jokios profesionalios pagalbos, o dalis jų teigė netikintys, kad medicininė pagalba apskritai reikalinga.

    Šiame kontekste DI įrankiai tampa savipagalbos alternatyva, kuri visada po ranka. 63 proc. apklaustųjų nurodė naudoję DI valdomus pokalbių įrankius, tokius kaip „ChatGPT“ ar „Gemini“, psichikos sveikatos klausimams, o 38 proc. teigė jais pasitikintys labiau nei psichikos sveikatos specialistais.

    „Turime būti labai atsargūs, kad DI neapibūdintume kaip vien blogio psichikos sveikatai“, – sakė AXA sveikatos ir prevencijos vadovas Khaled El Shaarany.

    „DI yra prieinamas visą parą, dažnai nemokamas, ir jis tavo telefone būtent tada, kai esi vienas vėlų vakarą ir jautiesi prastai“, – sakė Khaled El Shaarany.

    „Tačiau bendro pobūdžio modeliai, tokie kaip „ChatGPT“ ar „Gemini“, nėra sukurti kaip medicininės pagalbos priemonė, tai labiau panašu į pokalbį su draugu, o ne su gydytoju“, – sakė Khaled El Shaarany.

    Apklausos rezultatai rodo ir paradoksą: nors DI naudojimas plinta, 45 proc. DI pasitelkusių žmonių liko nepatenkinti patarimų kokybe. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad DI atsakymai gali būti informatyvūs, bet psichikos sveikatos situacijose svarbūs kontekstas, rizikų atpažinimas ir aiškūs veiksmai, o ne platus galimų priežasčių sąrašas.

    Todėl vis dažniau pabrėžiama apsauginių mechanizmų būtinybė: DI sistemos turėtų gebėti atpažinti įspėjamuosius ženklus, nukreipti žmogų į tinkamą pagalbą ir, kai reikia, skatinti kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus. Tuo pat metu ekspertai ragina DI vertinti kaip papildomą priemonę, o ne pakaitalą diagnostikai ar gydymui.

  • Įsilaužėliai rado naują triuką: kenkėjišką kodą slepia „ChatGPT“ dalijimosi nuorodose

    Įsilaužėliai rado naują triuką: kenkėjišką kodą slepia „ChatGPT“ dalijimosi nuorodose

    Skaitmeninių grėsmių aplinka sparčiai keičiasi: sukčiai vis dažniau pasitelkia dirbtinis intelektas paremtus įrankius, kad apeitų įprastas apsaugas ir atrodytų patikimi. Kibernetinio saugumo bendrovės pastaruoju metu fiksuoja atvejus, kai piktnaudžiaujama populiarių pokalbių robotų turinio dalijimosi funkcijomis.

    Push Security tyrėjai šį metodą apibūdina kaip LLMShare: nusikaltėliai išnaudoja tai, kad tokios sritys kaip „chatgpt.com“ daugelyje organizacijų laikomos patikimomis. Dėl to nuorodos iš žinomų domenų neretai praslysta pro filtrus, kurie remiasi reputacijos vertinimu.

    Ankstesniuose scenarijuose aukai būdavo pateikiama vieša nuoroda į tariamai oficialią instrukciją, o tuomet siūloma nukopijuoti ir komandinėje eilutėje įklijuoti komandą. Tokie veiksmai gali nepastebimai atsisiųsti ir paleisti duomenis vagiančias programas, ypač taikantis į slaptažodžius, naršyklių saugyklas ir kriptovaliutų pinigines.

    Naujesnė atakos versija tampa dar pavojingesnė, nes mažina poreikį aukai ranka vykdyti komandas. Pasitelkiant programinio kodo generavimą, to paties patikimo domeno aplinkoje gali būti pademonstruojamas suklastotas puslapis, imituojantis sistemos sutrikimą ir raginantis atsisiųsti programą darbui tęsti.

    Paspaudus atsisiuntimo mygtuką vartotojas paprastai nukreipiamas į išorinę svetainę, kuri vizualiai kopijuoja „OpenAI“ atsisiuntimo puslapį ir siūlo diegimo failus „Windows“ ar „macOS“ sistemoms. Diegikliai gali bandyti aptikti saugos programas, tikrinti, ar neveikia virtualioje aplinkoje, o galiausiai įdiegti vadinamąjį infostealer tipo kenkėją, skirtą duomenų vagystei.

    Kad apgaulę būtų sunkiau nustatyti, naudojamas sąlyginis atvaizdavimas: saugumo skeneriams ar automatiniams tikrintuvams rodinys gali būti visai nepavojingas. Tuo tarpu realiam vartotojui pateikiamas kenkėjiškas turinys, todėl incidentą sunkiau atkartoti ir greitai užblokuoti.

    Tokios nuorodos dažnai išplatinamos per paieškos sistemų reklamą ir SEO, kai sukčiai taikosi į populiarias užklausas bei dažnas rašybos klaidas. Dėl to paieškos rezultatuose matomas adresas gali atrodyti visiškai normalus, nors veda į kruopščiai suklastotą puslapį.

    Ekspertai pabrėžia platesnę tendenciją: nusikaltėliai vis dažniau naudojasi teisėtomis platformomis ir globalių technologijų prekės ženklų infrastruktūra, kad jų veiksmai atrodytų patikimi. Tai apima ir el. pašto siuntimo paslaugų, ir teisėtų talpinimo sprendimų išnaudojimą, kai tradiciniai filtrai automatiškai suteikia pasitikėjimo kreditą.

    Praktinė apsauga prasideda nuo elgsenos higienos: nepasitikėti instrukcijomis, raginančiomis vykdyti komandas terminale, net jei jos pateikiamos kaip pagalbos centro patarimai. Taip pat verta tikrinti tikrąjį atsisiuntimo adresą, diegti atnaujinimus, naudoti daugiafaktorį prisijungimą ir organizacijose taikyti saugumo priemones, kurios vertina ne tik domeno reputaciją, bet ir turinio bei elgsenos požymius.

  • Assassin’s Creed Hexe režisierius išbandė DI mokytis programuoti: rezultatas nuvylė

    Assassin’s Creed Hexe režisierius išbandė DI mokytis programuoti: rezultatas nuvylė

    Buvęs kuriamos „Assassin’s Creed Hexe“ kūrybos vadovas Clintas Hockingas nusprendė išmokti programuoti pasitelkdamas DI įrankį „ChatGPT“. Eksperimentas, kaip jis pats pripažino, baigėsi nusivylimu, nes generuojamas kodas dažnai neveikė ir turėjo klaidų.

    Apie šią patirtį jis papasakojo žurnalui „Edge“, pabrėždamas, kad vietoje nuoseklaus mokymosi jam teko praleisti daug laiko taisant sugeneruotus skriptus. Problema ta, kad neturint pagrindų klaidas taisyti sunku, o neteisingi pavyzdžiai gali klaidinti ir sulėtinti progresą.

    „Galiausiai supratau, kad išmokau programuoti ne dėl „ChatGPT“, o nepaisant jo“, – sakė Clintas Hockingas.

    Pasak kūrėjo, bandymas truko apie pusantrų metų, kol jis atsisakė asistento ir perėjo prie klasikinio mokymosi būdo, taip įvaldydamas „JavaScript“. Ši istorija atspindi platesnę tendenciją: generatyvūs DI įrankiai gali padėti ieškant idėjų ar aiškinantis sąvokas, tačiau kaip mokytojas pradedančiajam jie ne visuomet patikimi.

    DI modeliai gali pateikti įtikinamai skambančius, bet neteisingus atsakymus, o programavimo atveju tai virsta neveikiančiu kodu, saugumo spragomis ar paslėptomis klaidomis. Dėl to įmonės ir kūrėjai vis dažniau akcentuoja, kad DI sugeneruotą medžiagą būtina tikrinti, testuoti ir vertinti taip pat griežtai, kaip ir žmogaus parašytą.

    Tuo pat metu pats Hockingas neatmeta, kad DI integracija į žaidimų kūrimo procesą artimiausiais metais tik stiprės. Vis daugiau studijų bando automatizuoti dalį užduočių, tačiau praktika rodo, kad be aiškių taisyklių, kokybės kontrolės ir atsakomybės ribų tokie bandymai gali atnešti daugiau chaoso nei naudos.

    „Assassin’s Creed Hexe“ kontekstas irgi įtemptas: viešumoje aptariami pokyčiai komandoje ir galimi darbų vėlavimai rodo, kad projektui reikia stabilumo. Kūrėjo pasakojimas apie DI tapo dar vienu signalu, kad technologiniai sprendimai žaidimų industrijoje nėra stebuklingas mygtukas, o veikiau įrankis, kuriam būtini įgūdžiai, procesai ir atsargumas.

  • „OpenAI“ IPO gali tapti rekordu: Samas Altmanas taikosi į trilijono eurų vertę

    „OpenAI“ IPO gali tapti rekordu: Samas Altmanas taikosi į trilijono eurų vertę

    „OpenAI“, valdanti „ChatGPT“, artėja prie vieno laukiamiausių debiutų biržoje: skelbiama, kad bendrovė artimiausiomis dienomis gali pradėti pirminio viešo akcijų siūlymo (IPO) procesą. JAV žiniasklaida nurodo, kad vadovas Samas Altmanas viešą akcijų platinimą taikosi surengti 2026 metų rugsėjį.

    Jei planai pasitvirtins, tai būtų reikšmingas posūkis organizacijai, kuri 2015 metais pradėjo veikti kaip ne pelno siekianti tyrimų laboratorija. 2025 metų spalį „OpenAI“ užbaigė perėjimą prie viešosios naudos bendrovės modelio, siekdama lengviau pritraukti kapitalą ir plėsti veiklą.

    Galimai didžiausias IPO istorijoje

    Rinkoje skaičiuojama, kad „OpenAI“ per IPO galėtų siekti pritraukti apie 55 400 000 000 eurų. Toks mastas viršytų ankstesnius rekordus ir dar labiau kaitintų technologijų sektoriaus kapitalo rinkas, kuriose investuotojai ieško ryškių augimo istorijų.

    Vis dėlto „OpenAI“ rekordui iššūkį gali mesti „SpaceX“, kuri taip pat siejama su pasirengimu viešam akcijų platinimui ir galimai dar didesne pritraukiama suma. Dėl to 2026 metais rinkoje gali susiformuoti retai matoma konkurencija dėl didžiausio debiuto pasaulio biržų istorijoje.

    Trilijono eurų vertės kartelė

    Analitikų vertinimu, „OpenAI“ vertinimas listinguojant akcijas galėtų perkopti 922 000 000 000 eurų ribą. Tokia kapitalizacija iškart įkeltų bendrovę į pasaulio didžiausių įmonių klubą, šalia brandžių ir pelningų gigantų.

    Tuo pat metu investuotojams tai būtų reta proga įsigyti beveik gryną DI bendrovės akciją viešojoje rinkoje. Iki šiol daugumai rinkos dalyvių DI tematika dažniausiai pasiekiama netiesiogiai, per lustų gamintojus, debesijos tiekėjus ar didžiąsias technologijų platformas.

    Didžiausias klausimas: pelningumas

    Didžiausias neapibrėžtumas išlieka „OpenAI“ finansų tvarumas: viešai akcentuojama, kad bendrovė dar nėra pasiekusi pelningumo. Rinkoje minimi vertinimai rodo, kad metinės pajamos gali siekti apie 27 700 000 000 eurų, tačiau kartu prognozuojami ir itin dideli kaštai.

    Pastaraisiais metais DI verslams brangiausia dalis yra skaičiavimo resursai, duomenų centrų infrastruktūra ir modelių mokymas, o tai spaudžia maržas net sparčiai augant pardavimams. Būtent todėl IPO prospektas, kuriame atsispindėtų detalūs pinigų srautai, įsipareigojimai ir kaštų struktūra, gali tapti lemiamu testu investuotojų lūkesčiams.

    „Dar teks pamatyti, kaip viešosios rinkos įvertins „OpenAI“ ir panašias bendroves, kai jų finansai bus atverti detalesnei patikrai“, – teigiama rinkos analitikų komentaruose, vertinančiuose būsimą debiutą.

    Jeigu „OpenAI“ pavyks įrodyti, kad pajamų augimas gali aplenkti DI infrastruktūros išlaidas, 2026 metų IPO gali tapti ne tik rekordiniu pagal dydį, bet ir nustatyti naują standartą visam DI sektoriui. Priešingu atveju rinkos entuziazmą gali greitai pakeisti griežtesni reikalavimai dėl pelningumo ir aiškesnio verslo modelio.

  • „OpenAI“ ruošia slaptą IPO paraišką: šaltiniai atskleidė, kada ji gali pasiekti rinką

    „OpenAI“ ruošia slaptą IPO paraišką: šaltiniai atskleidė, kada ji gali pasiekti rinką

    Dirbtinio intelekto bendrovė „OpenAI“ artimiausiomis dienomis gali konfidencialiai pateikti pirminio viešo akcijų siūlymo (IPO) prospekto projektą, praneša su situacija susipažinę šaltiniai. Toks žingsnis leistų įmonei pradėti oficialų pasirengimą debiutui biržoje, išlaikant dalį informacijos neviešą iki vėlesnio etapo.

    Konfidencialus prospekto pateikimas JAV rinkoje nėra išskirtinis, ypač didelėms, sparčiai augančioms įmonėms. Praktika leidžia derinti dokumentus su priežiūros institucijomis ir tik vėliau pereiti prie viešo prospekto, kai pasirengimas ir rizikų atskleidimas būna suvaldytas.

    Kas žinoma apie pasirengimą IPO

    Šaltinių teigimu, „OpenAI“ dėl IPO rengimo dirba su investiciniais bankais, tarp jų minimi „Goldman Sachs“ ir „Morgan Stanley“. Patys bankai viešai šios informacijos nekomentavo, o „OpenAI“ akcentuoja, kad vertina įvairias strategines alternatyvas ir išlieka susitelkusi į vykdymą.

    Rinkoje „OpenAI“ vertė privataus kapitalo sandoriuose siejama su daugiau nei 850 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 780 mlrd. eurų, įvertinimu. Tokia kartelė reikštų vieną didžiausių IPO istorijoje, tačiau galutiniai skaičiai paprastai priklauso nuo pajamų dinamikos, pelningumo perspektyvų ir investuotojų apetito.

    Įmonės vadovai anksčiau yra užsiminę, kad tokio masto organizacijai svarbu veikti kaip viešai listinguojamai bendrovei net ir iki sprendimo dėl IPO. Tai apima finansinės atskaitomybės brandą, rizikų valdymo procedūras ir aiškią valdymo struktūrą.

    DI rinka bręsta, konkurencija aštrėja

    „OpenAI“ tapo vienu pagrindinių pasaulinio DI bumo simbolių po „ChatGPT“ starto 2022 metais. Tačiau investuotojai vis dažniau vertina ne tik technologinį lyderystės įspūdį, bet ir tai, kaip greitai augimas virsta tvariais pinigų srautais, ypač kai didžiausia sąnaudų eilutė yra skaičiavimo ištekliai.

    Tuo pat metu stiprėja konkurencija: įmonės DI sprendimų rinkoje varžosi dėl didžiųjų verslo klientų, kurie prašo aiškių saugumo, duomenų valdymo ir paslaugų patikimumo įsipareigojimų. Dėl to viešai listinguojamai bendrovei svarbūs tampa ne tik produktai, bet ir sutartiniai paslaugų lygio rodikliai bei infrastruktūros pajėgumų užsitikrinimas.

    Rinkos dėmesys krypsta ir į kitus didelius IPO planus technologijų sektoriuje, todėl investuotojų kapitalas ir lūkesčiai gali būti išskaidyti. Analitikai paprastai pabrėžia, kad tokiose situacijose lemia IPO laikas, komunikacijos kokybė ir gebėjimas įrodyti, kad augimas nėra vien išlaidas didinantis lenktyniavimas.

    Ko tikėtis toliau

    Konfidencialus prospekto pateikimas savaime dar nereiškia, kad IPO įvyks iškart. Toliau paprastai seka pastabų ir korekcijų etapas, o tik vėliau priimamas sprendimas dėl viešo prospekto, investuotojų pristatymų ir galutinės kainodaros.

    Jei „OpenAI“ nuspręstų judėti į priekį, rinka tikėtina gaus daugiau detalių apie pajamas, pelningumo trajektoriją, pagrindinius klientus, ilgalaikius įsipareigojimus infrastruktūrai bei rizikas, susijusias su reguliavimu ir teisiniais ginčais. Būtent šie duomenys galiausiai ir lems, ar planuojamas debiutas taps istoriniu ne tik pagal dydį, bet ir pagal investuotojų pasitikėjimą.

  • „OpenAI“ žada garantuotą skaičiavimo galią: klientai galės rezervuoti metus į priekį

    „OpenAI“ žada garantuotą skaičiavimo galią: klientai galės rezervuoti metus į priekį

    Kas yra „Guaranteed Capacity“

    „OpenAI“ pristatė naują pasiūlymą „Guaranteed Capacity“, kuris verslo klientams leidžia iš anksto užsitikrinti skaičiavimo resursus dirbtinio intelekto produktams, agentams ir darbo eigoms. Tai reiškia, kad įmonės gali planuoti DI paslaugų plėtrą žinodamos, jog turės pakankamai infrastruktūros modeliams vykdyti.

    Pasak bendrovės, klientai gali rinktis vienerių, dvejų arba trejų metų įsipareigojimus, o nuolaidos didėja priklausomai nuo sutarties trukmės. „OpenAI“ nurodo, kad programa bus siūloma tol, kol bus išparduotas šiuo metu numatytas pajėgumų kiekis, tačiau ateityje planuojama ją kartoti.

    Kodėl skaičiavimo pajėgumai tapo kritiniu klausimu

    DI sektoriuje skaičiavimo pajėgumai reiškia serverių, spartintuvų ir duomenų centrų resursus, reikalingus dideliems modeliams apmokyti ir jų darbui užtikrinti. Praktikoje tai vienas brangiausių ir sunkiausiai greitai išplečiamų komponentų, todėl rinkoje dažnai kalbama apie pajėgumų trūkumą.

    „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas yra pabrėžęs, kad klientai vis dažniau prašo garantijų dėl pajėgumų, o didėjant modelių galimybėms paklausa gali viršyti pasiūlą. „Kaip modeliai gerėja, tikimės, kad pasaulis dar kurį laiką susidurs su pajėgumų trūkumu“, – sakė Samas Altmanas.

    Signalas apie strategiją ir finansus

    Naujoji programa svarbi ir kaip verslo modelio dalis, nes ilgalaikiai įsipareigojimai leidžia tiekėjui tiksliau planuoti investicijas į infrastruktūrą. Rinkoje DI paslaugų teikėjai ieško būdų suderinti sparčiai augantį poreikį su milžiniškomis išlaidomis techninei bazei, o išankstinės rezervacijos padeda mažinti neapibrėžtumą.

    Anksčiau „OpenAI“ investuotojams yra pateikusi tikslą iki 2030 metų skaičiavimo pajėgumams išleisti apie 520 milijardų eurų. Toks mastas atspindi, kad lenktynės dėl pažangiausių DI sistemų vis labiau remiasi ne vien programine įranga, bet ir fizine infrastruktūra bei energijos ištekliais.

    „OpenAI“ taip pat nurodo, kad planuodama rezervacijas sieks palikti pakankamai resursų ir savo produktams, įskaitant „ChatGPT“ bei programavimo pagalbininką „Codex“. Tai reikšminga detalė, nes didelio vartotojų srauto paslaugos dažnai konkuruoja dėl tų pačių pajėgumų su verslo klientų projektais.

  • „Allegro“ pradeda partnerystę su „OpenAI“: DI sprendimai turėtų greičiau pasiekti pirkėjus ir pardavėjus

    Elektroninės prekybos platforma „Allegro“ paskelbė pradedanti bendradarbiavimą su JAV technologijų bendrove „OpenAI“. Įmonės teigia, kad partnerystė suteiks „Allegro“ prieigą prie naujausių DI technologijų ir ekspertinės pagalbos kuriant, testuojant bei diegiant naujus sprendimus platformoje.

    Pasak „Allegro“, tikslas nėra DI diegimas dėl mados, o apčiuopiama nauda kasdieniams procesams: geresnė prekių paieška ir pasiūlymų atitikimas, patogesnis aptarnavimas bei įrankiai, kurie padėtų pardavėjams efektyviau valdyti pasiūlą. Bendrovė akcentuoja, kad DI pritaikymas turėtų pagreitinti idėjų pavertimą praktiniais sprendimais, skirtais milijonams naudotojų.

    „DI jau dabar padeda mums daugelyje sričių, tačiau matome, kad tai tik pradžia. Partnerystė su „OpenAI“ suteikia prieigą ne tik prie technologijų, bet ir prie žinių, kurios leis greičiau paversti idėjas naudomis naudotojams“, – sakė „Allegro“ vadovas Marcin Kuśnierz.

    „Allegro“ primena, kad DI jau yra integruotas į dalį jos veiklos. Platforma yra bandžiusi DI asistento sprendimus pilotiniuose projektuose, o naujasis bendradarbiavimas turėtų paspartinti šių iniciatyvų plėtrą ir atverti kelią naujoms funkcijoms, įskaitant pažangesnį pagalbos centrą ir automatizuotas užduotis komandoms.

    „OpenAI“ atstovai, komentuodami susitarimą, pabrėžia augantį DI diegimo tempą Vidurio ir Rytų Europoje, ypač Lenkijoje, ir teigia matantys didelį potencialą e. prekyboje. Jų vertinimu, tokiose platformose DI gali būti pritaikytas ne tik pirkėjų patirčiai gerinti, bet ir pardavėjų darbui bei vidiniams įmonės procesams optimizuoti.

    Ekspertų vertinimu, e. prekyboje DI dažniausiai kuria vertę trijose kryptyse: personalizuoja rekomendacijas ir paiešką, automatizuoja klientų aptarnavimą bei padeda pardavėjams kurti ir valdyti turinį. Vis dėlto tokie projektai paprastai reikalauja aiškių duomenų valdymo taisyklių, saugumo priemonių ir kokybės kontrolės, kad automatizuoti sprendimai išliktų tikslūs, o naudotojų pasitikėjimas nemažėtų.

  • Seminaras apie DI smulkiam verslui: kaip su „ChatGPT“ taupyti laiką ir aiškiau priimti sprendimus

    Kam skirtas seminaras

    Smulkus verslas dažnai remiasi vieno ar kelių žmonių sprendimais, todėl kasdienė rutina greitai virsta darbų pertekliumi ir informacijos chaosu. Būtent į šią realybę orientuotas seminaras apie dirbtinio intelekto taikymą kasdienėse užduotyse.

    Renginys skirtas tiems, kurie nori ne teorijos, o praktiškų būdų sutaupyti laiko, aiškiau planuoti ir greičiau pasirengti komunikacijai bei dokumentams. Akcentuojama, kad DI čia suprantamas kaip pagalbininkas, o ne darbo pakaitalas.

    Ką žada išmokyti

    Seminare daugiausia dėmesio skiriama „ChatGPT“ kaip universaliam įrankiui, pritaikomam planavimui, tekstų rengimui, idėjų generavimui ir informacijos apibendrinimui. Taip pat aptariama, kada verta rinktis kitus sprendimus, pavyzdžiui, „Gemini“, „Copilot“ ar „Perplexity“.

    Organizatoriai pabrėžia, kad smulkiam verslui svarbiausia ne įrankių gausa, o aiškus procesas: ką automatizuoti, ką standartizuoti ir kaip patikrinti sprendimų logiką. Dėl to žadama nagrinėti ir situacijas, kai pakanka vieno įrankio, o papildomos platformos tik apsunkina darbą.

    Praktinė dalis ir lektorius

    Praktinėje dalyje dalyviai kviečiami dirbti su savo veiklos pavyzdžiais: identifikuoti pasikartojančias užduotis, susidėlioti prioritetus ir pamatyti, kaip DI gali paversti išsibarsčiusią informaciją aiškiais veiksmais. Tokia struktūra ypač aktuali, kai sprendimai priimami greitai, o laiko planavimui nuolat trūksta.

    Nurodoma, kad seminarą ves Darius Simanavičius, „Mintys.ai“ vystytojas. Programoje taip pat numatoma pristatyti lietuvišką sprendimą „mintys.ai“ ir aptarti, kur jis gali būti praktiškai naudingas kasdienėje smulkaus verslo veikloje.

    Seminaras planuojamas 2026 metų balandžio 29 dieną. Registracija vykdoma organizatorių nurodytais kanalais.

  • DI iš čatų atspėja jūsų asmenybę: tyrimas įspėja, kad taip galima jumis manipuliuoti

    DI iš čatų atspėja jūsų asmenybę: tyrimas įspėja, kad taip galima jumis manipuliuoti

    DI kuria psichologinį portretą

    Ciuricho ETH mokslininkai parodė, kad dirbtinis intelektas gali prognozuoti žmogaus asmenybės bruožus vien iš jo pokalbių su pokalbių robotais, tokiais kaip „ChatGPT“. Tyrime analizuota didelė pokalbių istorijų imtis ir asmenybės testų rezultatai, kad būtų galima palyginti modelio spėjimus su realiais duomenimis.

    Publikacijoje nurodoma, kad dalyvių buvo 668, o duomenų rinkinyje sukaupta daugiau kaip 62 000 pokalbių. Prognozėms taikytas kalbos modelis, pritaikytas atpažinti asmenybės bruožus iš teksto, o tikslumas, priklausomai nuo bruožo ir duomenų, siekė iki 61,8 proc.

    Kuriuos bruožus atpažįsta geriausiai?

    Analizė rėmėsi vadinamuoju Didžiojo penketo modeliu, kuriuo vertinamas atvirumas patirčiai, sąžiningumas, ekstraversija, sutariamumas ir emocinis stabilumas. Tyrėjų teigimu, DI geriausiai sekėsi prognozuoti sutariamumą ir emocinį stabilumą, o daugiausia sunkumų kėlė sąžiningumas.

    Svarbi detalė ta, kad prognozės gerėjo ilgėjant pokalbių istorijai. Kuo daugiau žmogus bendrauja su pokalbių robotu, tuo daugiau kontekstinių užuominų palieka ir tuo išsamesnį psichologinį profilį galima sudaryti.

    Kur slypi manipuliavimo rizika?

    Tyrėjai pabrėžia, kad asmenybės bruožai yra jautrūs duomenys, nes jie leidžia itin tiksliai pritaikyti žinutes konkrečiam žmogui. Toks personalizavimas gali būti naudojamas ne tik patogesniam asistento veikimui, bet ir elgsenai paveikti, pavyzdžiui, didinant įsitraukimą ar stumiant link konkrečių sprendimų.

    „Jautrūs duomenys, tokie kaip žinios apie žmogaus asmenybę, gali būti piktnaudžiaujami siekiant daryti įtaką elgesiui, pavyzdžiui, per itin personalizuotas žinutes“, – sakė tyrimo autoriai.

    Tekste akcentuojama, kad pokalbių agentai teoriškai galėtų daryti poveikį ne tik pavieniams asmenims, bet ir didelėms grupėms, jei žinutės būtų taikomos pagal psichologinį profilį. Papildoma grėsmė siejama su kenkėjiškais bandymais paveikti modelių elgseną, taip pat su specialiai sukurtais, menkai etiškus ribojimus turinčiais pokalbių robotais.

    Ką žmonės atskleidžia pokalbiuose

    Analizėje nurodoma, kad pokalbiuose dažnai atsiranda itin asmeniška informacija: apie darbą ir mokslus, kasdienius įpročius, finansus, šeimos situaciją, sveikatą, gyvenamąją vietą ir judėjimą. Taip pat pasitaiko duomenų apie nuotaiką, politines pažiūras, religiją, intymų gyvenimą ar net prisijungimo duomenis.

    Tyrėjų teigimu, tokia informacija gali būti išnaudota įvairiai: nuo bandymų pririšti žmogų prie mokamos prenumeratos iki tikslinių įtikinėjimo taktikų, skatinančių impulsyvius pirkinius, rizikingus sprendimus ar pažeidžiamumą dezinformacijai. Kuo tikslesnis profilis, tuo lengviau parinkti žodžius, kurie paveikia būtent tą žmogų.

    Kokios apsaugos priemonės siūlomos

    ETH mokslininkai pabrėžia, kad jų tikslas yra ne tik įspėti apie rizikas, bet ir paskatinti kurti praktines apsaugas. Viena krypčių yra automatiniai filtrai, kurie dar prieš apdorojimą galėtų aptikti ir pašalinti identifikuojančią bei jautrią informaciją, kad ji nepatektų į modelius.

    Vartotojams tai reiškia paprastą taisyklę: su pokalbių robotais elgtis taip, lyg pokalbis galėtų būti analizuojamas ir apibendrinamas. Kuo mažiau atskleidžiama detalių, kurios leidžia identifikuoti asmenį ar jo silpnąsias vietas, tuo mažesnė rizika, kad pokalbių istorija taps įrankiu tiksliniam poveikiui.

  • „OpenAI“ ruošia savo telefoną su „ChatGPT“: aiškėja lustas ir kada gali startuoti gamyba

    „OpenAI“ ruošia savo telefoną su „ChatGPT“: aiškėja lustas ir kada gali startuoti gamyba

    „OpenAI“, geriausiai žinoma dėl „ChatGPT“, svarsto žengti į išmaniųjų įrenginių rinką ir kuria savo telefoną. Apie planus viešai užsimenama tiekėjų grandinės kontekste, o vienu pagrindinių akcentų laikomos dirbtinis intelektas funkcijos pačiame įrenginyje.

    Šią informaciją siejama su analitiko Ming-Chi Kuo įžvalgomis, kuris dažnai remiasi komponentų tiekėjų ir gamybos partnerių duomenimis. Pasak jo, bendrovė esą jau dėlioja svarbiausių dalių tiekimą, o masinė gamyba galėtų prasidėti 2027 metų pradžioje, jei planai nesikeis.

    Kas galėtų išskirti telefoną?

    Teigiama, kad būsimame telefone gali būti naudojama speciali „MediaTek“ lustų versija, minima „Dimensity 9600“ linija. Šis procesorius dar nėra oficialiai pristatytas, o jo pasirodymas flagmanų segmente siejamas su 2026 metų antra puse.

    Vienas labiausiai aptariamų patobulinimų yra vaizdo apdorojimo dalis, vadinama vaizdo signalo procesoriumi, kuris galėtų geriau tvarkytis su HDR. Praktikoje tai reikštų tikslesnį realaus laiko vaizdo atpažinimą ir patikimesnį konteksto supratimą, kai DI analizuoja tai, ką mato kamera.

    Taip pat minima galimybė, kad luste būtų daugiau nei vienas neuroninių skaičiavimų blokas, skirtas DI užduotims. Toks sprendimas paprastai mažina vėlavimą, leidžia daugiau funkcijų vykdyti pačiame telefone ir sumažina priklausomybę nuo debesijos, kas svarbu tiek privatumui, tiek baterijos naudojimui.

    Kiek telefonų galėtų parduoti?

    Prognozuojama, kad 2027–2028 metais „OpenAI“ galėtų rinkai pateikti iki maždaug 30 mln. telefonų. Nors tai dar ne prilygtų didžiausiems pasaulio gamintojams, tokie skaičiai naujam žaidėjui būtų ambicingi ir reikštų rimtas investicijas į gamybą, logistiką bei platinimą.

    Vis dėlto vien „ChatGPT“ vardo gali nepakakti, kad telefonas taptų masiniu hitu. Rinkoje pastaruoju metu ryškėja tendencija, kad sėkmę lemia ne pavienės DI funkcijos, o jų integracija į kasdienius veiksmus, patikimas veikimas be ryšio trikdžių, privatumo valdymas ir aiški vertė vartotojui.

    Kol kas nėra patvirtintų techninių specifikacijų, kainos ar oficialios pristatymo datos. Dėl to informaciją reikėtų vertinti kaip ankstyvas indikacijas, o aiškesnis vaizdas turėtų atsirasti tik tuomet, kai pasirodys pirmieji oficialūs partnerystės ar produkto kūrimo patvirtinimai.