CP v2

Tag: ChatGPT

  • „OpenAI“ pristatė Jalapeño lustą: žada iki 50 proc. pigesnį „ChatGPT“ ir naują etapą kovoje su „Nvidia“

    „OpenAI“ pristatė Jalapeño lustą: žada iki 50 proc. pigesnį „ChatGPT“ ir naują etapą kovoje su „Nvidia“

    „OpenAI“ kartu su „Broadcom“ pristatė „Jalapeño“ – pirmą bendrovės sukurtą specializuotą dirbtinio intelekto akseleratorių, skirtą didžiųjų kalbos modelių užklausų vykdymui. Tai yra ASIC tipo lustas, projektuotas tam, kad efektyviau aptarnautų „ChatGPT“ ir kūrėjams skirtos platformos „Codex“ apkrovas.

    Pagrindinis tikslas – sumažinti vadinamojo inferencijos etapo kainą, kuris vyksta kiekvieną kartą pateikus užklausą ir sudaro didelę kasdienių infrastruktūros išlaidų dalį. Skirtingai nei mokymas, inferencija turi vykti itin greitai ir dažnai yra ribojama ne tik skaičiavimo, bet ir atminties bei duomenų perdavimo spartos.

    Kodėl inferencija tokia brangi?

    Didelė dalis dabartinių sprendimų remiasi universalesniais GPU, kuriuos lengva pritaikyti skirtingoms užduotims, bet jie ne visada optimaliai išnaudoja resursus inferencijai. Dėl to dalis skaičiavimo galios lieka nepanaudota, o didžiausios sąnaudos persikelia į energiją, aušinimą ir duomenų centrų plėtrą.

    „Jalapeño“ architektūra, kaip aiškina projekto vadovai, buvo optimizuota branduoliams, atminties judėjimui, tinklui ir tipiniams darbo šablonams, kurie svarbiausi pažangiausiems modeliams. Kitaip tariant, lustas derinamas prie realaus „OpenAI“ modelių elgesio, o ne prie universalių scenarijų.

    Ką žada „OpenAI“ ir „Broadcom“?

    Pagal ankstyvų laboratorinių bandymų rezultatus, naujasis lustas esą pasiekia našumą, prilygstantį „Nvidia“ naujausios kartos sprendimams ir „Google“ TPU, o vieno tokeno savikainą galėtų mažinti maždaug 50 proc. Tokia ekonomika reikštų apčiuopiamą naudą tiek pačiai „OpenAI“, tiek API naudojantiems verslams, kuriems svarbi vieneto kaina ir stabilus našumas.

    „Architektūrą optimizavome pagal tai, kas labiausiai svarbu pažangiausiems modeliams: branduolius, atminties judėjimą, tinklą ir vykdymo šablonus“, – sakė „OpenAI“ techninės įrangos programos vadovas Richardas Ho.

    „OpenAI“ taip pat nurodo, kad lusto kūrimo ciklas nuo pirminio projekto iki gamybos paruošimo užtruko apie 9 mėnesius, o tai puslaidininkių industrijoje laikoma itin greitu tempu. Bendrovė teigia, kad šiame procese projektavimo sprendimams priimti buvo pasitelkti ir jų pačių dirbtinio intelekto modeliai.

    Kada tai pasieks realią rinką?

    „Jalapeño“ nebus parduodamas išoriniams klientams – jis kuriamas vidiniam „OpenAI“ poreikiui, kad būtų pigiau ir patikimiau vykdyti masines užklausas. Planuojama, kad nedidelio masto prototipiniai diegimai startuos 2026 metų pabaigoje, o masinė gamyba ir plėtra duomenų centruose, statomuose kartu su „Microsoft“, numatoma 2027–2028 metais.

    Šis žingsnis nekeičia fakto, kad modelių mokyme „Nvidia“ ekosistema vis dar yra itin stipri, tačiau inferencijoje atsiranda alternatyva, galinti pakeisti kaštų balansą. „OpenAI“ taip pereina į kitą vaidmenį: nuo pirkėjo, priklausomo nuo tiekėjų, link bendrovės, kuri pati formuoja savo skaičiavimo infrastruktūros pagrindą.

  • „OpenAI“ siūlo JAV valdžiai 5 proc. akcijų: sandoris vertinamas šimtais milijardų eurų

    „OpenAI“ siūlo JAV valdžiai 5 proc. akcijų: sandoris vertinamas šimtais milijardų eurų

    Siūlomas 5 proc. paketas

    „OpenAI“ pasiūlė Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybei įsigyti 5 proc. bendrovės akcijų paketą, apie tai pranešė Financial Times. Taip „ChatGPT“ kūrėja, kaip teigiama, siekia sumažinti augantį politinį spaudimą Vašingtone ir sustiprinti pasitikėjimą sparčiai besiplečiančia DI rinka.

    Skaičiuojama, kad toks paketas galėtų būti vertas apie 37,4 mlrd. eurų. Šis vertinimas siejamas su investuotojų nustatyta maždaug 749 mlrd. eurų bendrovei priskiriama verte, kuri minima po naujo finansavimo pritraukimo 2026 metų kovo mėnesį.

    Altmano idėja apimtų ir konkurentus

    Pasak publikacijos, „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas esą siūlo panašų 5 proc. akcijų modelį pritaikyti ir kitiems dideliems JAV DI žaidėjams, tarp jų „Anthropic“, „Google“ ir „Meta“. Tokiu būdu valstybė gautų dalį nuosavybės platesnėje JAV DI ekosistemoje, o ne vienoje įmonėje.

    Kol kas neaišku, ar konkurentai sutiktų su tokiu žingsniu, nes jis reikštų tiesioginį valstybės dalyvavimą privačių technologijų bendrovių kapitale. Toks modelis galėtų kelti klausimų dėl valdymo, interesų konfliktų ir įtakos konkurencijai, ypač kai DI sektorius jau atsidūręs reguliuotojų akiratyje.

    Viešasis turto fondas ir dividendų idėja

    Siūlymas siejamas su anksčiau S. Altmano minėta „viešojo turto fondo“ koncepcija, kuri investuotų į DI įmones, o iš investicijų gautą grąžą nukreiptų gyventojams. Idėja lyginama su Aliaskos naftos dividendų schema, kai dalis valstijos naftos pajamų kasmet paskirstoma rezidentams.

    Panašių minčių viešojo intereso kryptimi yra išsakę ir konkurentai: „Anthropic“ yra aptarusi skaitmeninių dividendų modelį, kuris būtų finansuojamas apmokestinant DI sektorių. Tokios iniciatyvos rodo platesnę tendenciją ieškoti būdų, kaip technologijų kuriama vertė galėtų pasiekti ne tik investuotojus, bet ir visuomenę.

    Politinis fonas Vašingtone

    Pranešime teigiama, kad S. Altmanas šią idėją aptarė su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, prekybos sekretoriumi Howardu Lutnicku ir iždo sekretoriumi Scottu Bessentu. Taip pat jis kalbėjosi su senatoriumi Bernie Sandersu, kuris esą mano, kad siūlymas yra per menkas, palyginti su realios viešos nuosavybės ambicijomis.

    B. Sandersas, remiantis publikacija, ragina svarstyti vienkartinį 50 proc. mokestį „OpenAI“, „Anthropic“ ir „xAI“ akcijoms, o S. Altmano planą vertina kaip švelnesnę alternatyvą. D. Trumpas yra pripažinęs, kad pokalbiai vyksta, tačiau nepatvirtino, jog būtų pasiektas konkretus susitarimas.

    Teigiama, kad idėja pirmąkart viešai nuskambėjo 2025 metų pradžioje, o derybos užkulisiuose tęsėsi daugiau nei metus. Augant DI svarbai ekonomikai ir nacionaliniam saugumui, diskusijos dėl valstybės vaidmens šiame sektoriuje, tikėtina, artimiausiu metu tik intensyvės.

  • Ši ChatGPT frazė užtvindė internetą: kalbininkai įspėja, kad keičiasi mūsų mąstymas

    Ši ChatGPT frazė užtvindė internetą: kalbininkai įspėja, kad keičiasi mūsų mąstymas

    Kalbininkai seniai pabrėžia, kad žodžiai ne tik apibūdina tikrovę, bet ir ją formuoja: tai, kaip kalbame, veikia, kaip suvokiame reiškinius, o mūsų mąstymo įpročiai grįžta į kalbą. Pastaraisiais metais šis ratas įgavo naują pagreitį, nes vis didesnė dalis viešosios komunikacijos kuriama pasitelkiant DI tekstų generatorius.

    Vienas ryškiausių ženklų yra išpopuliarėjusi konstrukcija „tai ne X, tai Y“. Ji dažnai pasirodo socialiniuose tinkluose, naujienų antraštėse, reklamoje, net pranešimuose spaudai, nes trumpa forma leidžia greitai sukurti kontrastą ir pateikti aiškų „teisingą“ teiginį.

    Ši schema ypač siejama su „ChatGPT“ ir kitais didžiaisiais kalbos modeliais, kuriuos žmonės naudoja rašydami įrašus, aprašymus ar scenarijus. Kadangi dalis turinio kopijuojama beveik be redagavimo, DI parinkti sakinių šablonai ima atrodyti kaip „normali“ šiuolaikinė kalba ir plinta iš įrašo į įrašą.

    Kodėl šis šablonas taip limpa?

    Konstrukcija „tai ne X, tai Y“ atitinka trumpų formatų logiką, kuri dominuoja „Youtube“, „Instagram“ ar „Facebook“ turinyje. Žinutė suformuluojama kaip šūkis: pirma paneigiama viena idėja, o iškart pateikiama kita, dažnai skambanti tvirčiau ir patraukliau.

    Tokia antitezė patogi ir rinkodarai, ir vadinamajai profesinei komunikacijai, ypač kai siekiama greitai sudėlioti emocinį akcentą. Be to, šablonas lengvai perkeliamas į antraštes, nes žada „netikėtą“ perspektyvą ir skatina paspaudimą.

    Kuo tai gali tapti problema?

    Kalbos tyrėjai atkreipia dėmesį, kad nuolat kartojami šablonai mažina stiliaus įvairovę ir skurdina argumentavimą. Kai tekstai tampa panašūs vienas į kitą, skaitytojas rečiau susiduria su niuansuota mintimi, o vietoj jos gauna kategorišką formulę, kurioje mažai vietos abejonėms ar alternatyvoms.

    Kita rizika siejama su tuo, kad ši konstrukcija yra iš prigimties autoritetinga: ji skamba kaip verdiktas „ne taip, o štai taip“. Viešojoje erdvėje tai gali skatinti supaprastintą pasaulio aiškinimą, kai sudėtingi reiškiniai sutraukiami į dvi priešpriešas ir vieną „teisingą“ išvadą.

    Prie to prisideda ir reiškinys, kai DI mokosi iš interneto, o internete vis daugiau teksto jau būna sukurta DI. Taip susidaro savotiškas atgalinis ryšys: dažniau kopijuojami šablonai tampa dar labiau tikėtini, todėl modeliai juos siūlo dar dažniau, o žmonės vėl perkelia į viešą kalbą.

    Kaip atsirinkti ir nepasiduoti klišėms?

    Ekspertai pataria kritiškai vertinti lengvai „įkrentančius“ šūkius ir pasitikrinti, ar teiginys nėra tik retorinis triukas be turinio. Jei tekstas teigia „tai ne X, tai Y“, verta paklausti, ar X tikrai paneigiamas faktais, ar tik pakeičiamas patrauklesniu skambesiu.

    Praktinis sprendimas redakcijoms ir turinio kūrėjams paprastas: DI sugeneruotus tekstus būtina redaguoti, perrašyti ir papildyti argumentais, o ne palikti šablonais. Skaitytojams naudinga sąmoningai ieškoti skirtingų stilių ir ilgesnės formos tekstų, kad kalbinė įvairovė neišnyktų iš kasdienio vartojimo.

  • „OpenAI“ GPT-5.6 gali negauti visi: JAV valdžia nori spręsti, kas bus įleistas pirmas

    „OpenAI“ GPT-5.6 gali negauti visi: JAV valdžia nori spręsti, kas bus įleistas pirmas

    „OpenAI“ jau ruošia naują dirbtinio intelekto modelį GPT-5.6, tačiau jo startas gali būti neįprastas: prieiga iš pradžių būtų suteikiama tik atrinktiems klientams. Toks etapinis paleidimas, remiantis žiniasklaidos publikacijomis, siejamas su JAV federalinės valdžios reikalavimais.

    Skelbiama, kad pirmojoje fazėje prieiga prie GPT-5.6 būtų tvirtinama individualiai, klientas po kliento. Plačiau modelis galėtų tapti pasiekiamas po kelių savaičių, tačiau kol kas neaišku, ar vėliau jis būtų atvertas visiems norintiems.

    Kas keičiasi „OpenAI“ planuose

    Etapinis diegimas reiškia, kad naujausias modelis pirmiausia galėtų būti skirtas ribotai įmonių grupei, ypač toms, kurios dirba su jautriais duomenimis ar kritine infrastruktūra. Tai leidžia testuoti saugumo priemones realiose situacijose, bet kartu kuria nelygią prieigos dinamiką rinkoje.

    Tokių ribojimų fonas siejamas su JAV politika, kai pažangiausi dirbtinio intelekto modeliai vis dažniau vertinami ir kaip inovacijų variklis, ir kaip nacionalinio saugumo rizikos veiksnys. Pastaraisiais metais daugėja diskusijų apie tai, ar labai galingi modeliai turėtų būti tikrinami prieš viešą paleidimą.

    Valdžios argumentas – nacionalinis saugumas

    Žiniasklaida nurodo, kad valdžios institucijos ragino „OpenAI“ atidėti arba išskaidyti išleidimą, motyvuodamos nacionalinio saugumo sumetimais. Tokia logika dažniausiai siejama su piktnaudžiavimo scenarijais, kai pažangūs modeliai gali būti panaudoti kibernetinėms atakoms, dezinformacijai ar biologinių rizikų didinimui.

    „Mes paaiškinome JAV vyriausybei, kad tai nėra mūsų pageidaujamas ilgalaikis modelis, ir bendradarbiausime siekdami labiau subalansuoto požiūrio būsimuose leidimuose“, – sakė „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas.

    JAV institucijos pastaruoju metu aktyviau ieško vieningų kriterijų, kaip vertinti pažangius DI modelius, ypač prieš jų masinį pritaikymą. Praktikoje tai gali reikšti rizikos vertinimus, ribotos prieigos testus, incidentų valdymo procedūras ir aiškesnes taisykles, kam leidžiama naudoti galingiausius įrankius.

    Rinka nerimauja dėl nelygių taisyklių

    Etapinė prieiga gali turėti ir konkurencinių pasekmių: jei vieni rinkos dalyviai naujausius modelius gauna anksčiau, jų pranašumas kuriant produktus ir automatizuojant procesus didėja. Technologijų sektoriuje tai kelia klausimų, ar taisyklės bus taikomos vienodai skirtingoms bendrovėms.

    Be to, tokia praktika stiprina tendenciją, kad pažangiausios DI galimybės pirma pasiekia dideles organizacijas, o ne plačią visuomenę. Tai gali gilinti atotrūkį tarp įmonių, kurios gali greitai diegti automatizaciją, ir tų, kurios turi laukti vėlesnių, labiau prieinamų versijų.

    Kol kas „OpenAI“ nėra paskelbusi viešo grafiko, kada GPT-5.6 būtų prieinamas plačiai, todėl pagrindinis klausimas lieka atviras: ar etapinis modelio paleidimas taps laikina priemone, ar nauju standartu pažangiausiam DI JAV reguliavimo aplinkoje.

  • DI prenumeratų karas: kiek kainuoja „ChatGPT“, „Gemini“, „Claude“ ir kitos alternatyvos?

    DI prenumeratų karas: kiek kainuoja „ChatGPT“, „Gemini“, „Claude“ ir kitos alternatyvos?

    Dirbtinis intelektas per pastaruosius metus iš nišinės technologijos virto kasdieniu darbo įrankiu, o kartu sustiprėjo ir konkurencija tarp populiariausių platformų. „ChatGPT“ turi ne vieną rimtą varžovą, o „Google“ „Gemini“, „Anthropic“ „Claude“, „Perplexity“ ar „Microsoft“ „Copilot“ dažnai taikosi į skirtingus vartotojų poreikius.

    Daugeliui žmonių nemokamų planų pakanka: jie leidžia atlikti paiešką, parašyti tekstą, sugeneruoti idėjų ar pasitikrinti faktus. Vis dėlto ribojimai tampa pastebimi, kai DI naudojamas intensyviai, pavyzdžiui, darbui su didesniais dokumentais, ilgoms užklausų serijoms ar nuolatinei analizei.

    Kodėl mokami planai traukia?

    Mokamos prenumeratos paprastai siūlo didesnius užklausų limitus, prioritetinį veikimą piko metu ir prieigą prie naujesnių modelių. Taip pat dažnai pridedamos papildomos funkcijos, tokios kaip gilesnis tyrimas, integracijos su el. paštu ar dokumentais, pažangesnis balsinis režimas ar vaizdų generavimas.

    Kaina daugeliu atvejų sukasi apie panašų lygį, tačiau vertė skiriasi priklausomai nuo ekosistemos. Vieniems svarbiausia integracija su „Google Workspace“, kitiems su „Microsoft 365“, o dar kitiems aktualiausia patikima paieška su šaltinių suvestinėmis.

    Kiek tai kainuoja eurais?

    Remiantis viešai skelbiamais planų įkainiais, dauguma populiariausių DI prenumeratų kainuoja apie 18–20 eurų per mėnesį, tačiau atskiros paslaugos gali būti ir brangesnės. Pavyzdžiui, „Grok“ aukštesnio lygio planas kai kuriose rinkose kainuoja apie 27–28 eurus per mėnesį, priklausomai nuo regiono ir atsiskaitymo sąlygų.

    „ChatGPT Plus“ dažniausiai vertinamas kaip universali prenumerata, nes orientuotas į plačią auditoriją: nuo kasdienio rašymo iki sudėtingesnių užduočių. Tuo metu „Claude“ dažnai minimas tarp turinio kūrėjų ir žmonių, dirbančių su tekstais, o „Perplexity“ labiau akcentuoja paiešką ir atsakymus su nuorodomis į šaltinius.

    Kaip išsirinkti tinkamiausią?

    Jei didžioji dalis darbo vyksta „Gmail“, dokumentuose ir debesyje, dažnai pasirenkamas „Google“ siūlomas „Gemini“ planas, nes jis stipriausias integracijose. Jei kasdienybėje dominuoja „Word“, „Excel“, „PowerPoint“ ir „Outlook“, praktiškesnis sprendimas paprastai būna „Microsoft“ „Copilot“.

    Jeigu DI naudojamas daugiausia analizei ir informacijos paieškai, svarbus tampa atsakymų tikrinamumas ir šaltinių pateikimas, todėl dalis vartotojų renkasi „Perplexity“. O tiems, kurie DI naudoja retkarčiais, dažniausiai racionaliausia likti prie nemokamų planų ir mokėti tik tuomet, kai limitai realiai pradeda stabdyti darbą.

    Rinka sparčiai juda link prenumeratų komplektų, kuriuose vienu metu siūlomi tekstų, vaizdų ir tyrimų įrankiai, integracijos bei papildoma debesų saugykla. Dėl to renkantis verta vertinti ne tik mėnesio kainą, bet ir tai, ar prenumerata realiai pakeis kelias atskiras paslaugas.

  • „OpenAI“: su Kinija siejama kampanija taikėsi į JAV nuomonę apie DI ir duomenų centrų plėtrą

    „OpenAI“ pranešė identifikavusi su Kinija siejamą internetinės įtakos operaciją, kuria, bendrovės vertinimu, siekta paveikti JAV visuomenės požiūrį į dirbtinį intelektą ir su juo susijusią infrastruktūrą. Pasak tyrėjų, kampanija buvo nukreipta į diskusijas Vašingtone dėl duomenų centrų plėtros ir federalinės technologijų politikos.

    „OpenAI“ teigia, kad dalis kampanijos dalyvių naudojo „ChatGPT“, kad greičiau kurtų įrašus socialiniams tinklams, komentarus ir vizualinį turinį. Tyrime minimos dvi vartotojų grupės, kurios, tikėtina, veikė iš Kinijos, o jų generuotas turinys buvo platinamas paskyromis, apsimetančiomis amerikiečiais.

    Kaip, anot „OpenAI“, veikė schema

    Pasak bendrovės, viena naratyvų linija siejo duomenų centrų plėtrą su didesnėmis elektros sąnaudomis JAV namų ūkiams ir bandė sustiprinti vietos bendruomenėse jau kylančias abejones. Kita kryptis kritikavo JAV tarifų politiką, ją vaizduodama kaip bandymą dominuoti technologinėje konkurencijoje.

    „OpenAI“ nurodė, kad aptiktos paskyros ir susiję veiklos pėdsakai buvo užblokuoti, kai tik tyrėjai susiejo juos su koordinuotu elgesiu. Bendrovė pabrėžė, kad DI įrankiai tokiose operacijose dažniausiai naudojami ne idėjoms sukurti, o apimčiai didinti ir turiniui pritaikyti skirtingoms auditorijoms.

    „Nei viena kampanija, atrodo, nesulaukė daug tikro, organiško įsitraukimo“, – sakė „OpenAI“ žvalgybos ir tyrimų pagrindinis tyrėjas Benas Nimmo.

    Kodėl duomenų centrai tapo politiniu taikiniu

    Duomenų centrai JAV pastaraisiais metais tapo vienu karščiausių klausimų vietos politikoje: gyventojai ir savivaldybės kelia klausimus dėl elektros tinklų apkrovos, vandens naudojimo, triukšmo, žemės paskirties ir poveikio aplinkai. Dalis valstijų ir miestų svarsto ribojimus ar laikinuosius moratoriumus, kol bus aiškesnės taisyklės ir poveikio vertinimai.

    DI plėtrai reikalinga infrastruktūra yra ypač imli energijai, todėl ginčas persikelia į nacionalinį lygmenį: kaip suderinti technologinę konkurenciją, energetinį saugumą ir vietos bendruomenių interesus. Šiame kontekste, anot „OpenAI“, informacinės operacijos gali bandyti išnaudoti tikras, visuomenėje jau egzistuojančias įtampas.

    Politinis fonas ir reakcijos

    „OpenAI“ tyrimas paskelbtas tuo metu, kai dalis Respublikonų politikų viešai ragina tirti galimą Kinijos vaidmenį kurstant nepritarimą DI duomenų centrams. Tuo pat metu JAV institucijos diskutuoja, ar reikalingi vieningi nacionaliniai aplinkosaugos reikalavimai, ar daugiau sprendimų turėtų likti valstijoms ir savivaldybėms.

    Kinijos ambasados atstovai, kaip nurodoma publikacijoje, į prašymą pakomentuoti operatyviai neatsakė. „OpenAI“ akcentuoja, kad didžiausia šio atvejo reikšmė yra ne pasiektas poveikis, o tai, kokius naratyvus ir auditorijas bando testuoti užsienio įtakos operatoriai.

  • Apklausa: daugiau nei 60 proc. psichikos sveikatos patarimų ieško per DI, bet beveik pusė nusivilia

    Apklausa: daugiau nei 60 proc. psichikos sveikatos patarimų ieško per DI, bet beveik pusė nusivilia

    Daugiau nei šeši iš dešimties žmonių psichikos sveikatos klausimais patarimų ieško pasitelkdami dirbtinis intelektas, tačiau beveik kas antras lieka nepatenkintas gautais atsakymais. Tai rodo draudimo bendrovės AXA ir tyrimų įmonės IPSOS atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 19 000 suaugusiųjų 18–75 metų iš 18 šalių.

    Tyrimas atliktas 2026 metų sausio 12–vasario 16 dienomis, vertinant, kaip žmonės jaučiasi ir kokių pagalbos priemonių imasi. Apklausos duomenimis, 68 proc. respondentų gali būti paveikti nerimo, streso ar depresijos, net jei simptomai yra lengvi, o 18–24 metų grupėje šis rodiklis išauga iki 85 proc.

    Jauniausiems tenka didžiausia našta

    Didžiausias sunkumas fiksuotas būtent 18–24 metų amžiaus grupėje: apie 43 proc. jų galimai patiria stiprius ar itin stiprius depresijos, nerimo ar streso simptomus. Tai beveik dvigubai daugiau nei pasaulinis vidurkis, siekiantis 26 proc.

    Tyrimo autoriai taip pat nurodo, kad 46 proc. apklaustųjų priskiria save „sunkiai besitvarkantiems“ arba „stingstantiems“ būsenose. Dažniausiai įvardytas jausmas buvo prislėgta nuotaika, kurią nurodė 65 proc. respondentų.

    Ekranai ir priklausomybė nuo technologijų

    Viena ryškiausių blogėjančios savijautos priežasčių įvardijamas ekranų ir technologijų naudojimas. Vidutiniškai žmonės, neskaičiuodami darbo, mokslų ir savaitgalio veiklų, prie ekranų praleidžia 5,1 valandos per dieną.

    Skirtingose šalyse šis laikas smarkiai skiriasi: nuo 6,4 valandos Tailande ir Filipinuose iki 4,2 valandos Japonijoje ir 4,1 valandos Šveicarijoje. 66 proc. respondentų teigė, kad ekranai bent vidutiniškai blogina miegą, koncentraciją ar fizinio aktyvumo įpročius, o 39 proc. poveikį apibūdino kaip itin stiprų.

    Kodėl žmonės kreipiasi į DI?

    Apklausoje pabrėžiama, kad daliai žmonių profesionali pagalba išlieka sunkiai pasiekiama dėl kainos ir laiko trūkumo. Tarp tų, kurie jaučiasi prasčiau, 43 proc. per pastaruosius 12 mėnesių nesulaukė jokios profesionalios pagalbos, o dalis jų teigė netikintys, kad medicininė pagalba apskritai reikalinga.

    Šiame kontekste DI įrankiai tampa savipagalbos alternatyva, kuri visada po ranka. 63 proc. apklaustųjų nurodė naudoję DI valdomus pokalbių įrankius, tokius kaip „ChatGPT“ ar „Gemini“, psichikos sveikatos klausimams, o 38 proc. teigė jais pasitikintys labiau nei psichikos sveikatos specialistais.

    „Turime būti labai atsargūs, kad DI neapibūdintume kaip vien blogio psichikos sveikatai“, – sakė AXA sveikatos ir prevencijos vadovas Khaled El Shaarany.

    „DI yra prieinamas visą parą, dažnai nemokamas, ir jis tavo telefone būtent tada, kai esi vienas vėlų vakarą ir jautiesi prastai“, – sakė Khaled El Shaarany.

    „Tačiau bendro pobūdžio modeliai, tokie kaip „ChatGPT“ ar „Gemini“, nėra sukurti kaip medicininės pagalbos priemonė, tai labiau panašu į pokalbį su draugu, o ne su gydytoju“, – sakė Khaled El Shaarany.

    Apklausos rezultatai rodo ir paradoksą: nors DI naudojimas plinta, 45 proc. DI pasitelkusių žmonių liko nepatenkinti patarimų kokybe. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad DI atsakymai gali būti informatyvūs, bet psichikos sveikatos situacijose svarbūs kontekstas, rizikų atpažinimas ir aiškūs veiksmai, o ne platus galimų priežasčių sąrašas.

    Todėl vis dažniau pabrėžiama apsauginių mechanizmų būtinybė: DI sistemos turėtų gebėti atpažinti įspėjamuosius ženklus, nukreipti žmogų į tinkamą pagalbą ir, kai reikia, skatinti kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus. Tuo pat metu ekspertai ragina DI vertinti kaip papildomą priemonę, o ne pakaitalą diagnostikai ar gydymui.

  • Įsilaužėliai rado naują triuką: kenkėjišką kodą slepia „ChatGPT“ dalijimosi nuorodose

    Įsilaužėliai rado naują triuką: kenkėjišką kodą slepia „ChatGPT“ dalijimosi nuorodose

    Skaitmeninių grėsmių aplinka sparčiai keičiasi: sukčiai vis dažniau pasitelkia dirbtinis intelektas paremtus įrankius, kad apeitų įprastas apsaugas ir atrodytų patikimi. Kibernetinio saugumo bendrovės pastaruoju metu fiksuoja atvejus, kai piktnaudžiaujama populiarių pokalbių robotų turinio dalijimosi funkcijomis.

    Push Security tyrėjai šį metodą apibūdina kaip LLMShare: nusikaltėliai išnaudoja tai, kad tokios sritys kaip „chatgpt.com“ daugelyje organizacijų laikomos patikimomis. Dėl to nuorodos iš žinomų domenų neretai praslysta pro filtrus, kurie remiasi reputacijos vertinimu.

    Ankstesniuose scenarijuose aukai būdavo pateikiama vieša nuoroda į tariamai oficialią instrukciją, o tuomet siūloma nukopijuoti ir komandinėje eilutėje įklijuoti komandą. Tokie veiksmai gali nepastebimai atsisiųsti ir paleisti duomenis vagiančias programas, ypač taikantis į slaptažodžius, naršyklių saugyklas ir kriptovaliutų pinigines.

    Naujesnė atakos versija tampa dar pavojingesnė, nes mažina poreikį aukai ranka vykdyti komandas. Pasitelkiant programinio kodo generavimą, to paties patikimo domeno aplinkoje gali būti pademonstruojamas suklastotas puslapis, imituojantis sistemos sutrikimą ir raginantis atsisiųsti programą darbui tęsti.

    Paspaudus atsisiuntimo mygtuką vartotojas paprastai nukreipiamas į išorinę svetainę, kuri vizualiai kopijuoja „OpenAI“ atsisiuntimo puslapį ir siūlo diegimo failus „Windows“ ar „macOS“ sistemoms. Diegikliai gali bandyti aptikti saugos programas, tikrinti, ar neveikia virtualioje aplinkoje, o galiausiai įdiegti vadinamąjį infostealer tipo kenkėją, skirtą duomenų vagystei.

    Kad apgaulę būtų sunkiau nustatyti, naudojamas sąlyginis atvaizdavimas: saugumo skeneriams ar automatiniams tikrintuvams rodinys gali būti visai nepavojingas. Tuo tarpu realiam vartotojui pateikiamas kenkėjiškas turinys, todėl incidentą sunkiau atkartoti ir greitai užblokuoti.

    Tokios nuorodos dažnai išplatinamos per paieškos sistemų reklamą ir SEO, kai sukčiai taikosi į populiarias užklausas bei dažnas rašybos klaidas. Dėl to paieškos rezultatuose matomas adresas gali atrodyti visiškai normalus, nors veda į kruopščiai suklastotą puslapį.

    Ekspertai pabrėžia platesnę tendenciją: nusikaltėliai vis dažniau naudojasi teisėtomis platformomis ir globalių technologijų prekės ženklų infrastruktūra, kad jų veiksmai atrodytų patikimi. Tai apima ir el. pašto siuntimo paslaugų, ir teisėtų talpinimo sprendimų išnaudojimą, kai tradiciniai filtrai automatiškai suteikia pasitikėjimo kreditą.

    Praktinė apsauga prasideda nuo elgsenos higienos: nepasitikėti instrukcijomis, raginančiomis vykdyti komandas terminale, net jei jos pateikiamos kaip pagalbos centro patarimai. Taip pat verta tikrinti tikrąjį atsisiuntimo adresą, diegti atnaujinimus, naudoti daugiafaktorį prisijungimą ir organizacijose taikyti saugumo priemones, kurios vertina ne tik domeno reputaciją, bet ir turinio bei elgsenos požymius.

  • Assassin’s Creed Hexe režisierius išbandė DI mokytis programuoti: rezultatas nuvylė

    Assassin’s Creed Hexe režisierius išbandė DI mokytis programuoti: rezultatas nuvylė

    Buvęs kuriamos „Assassin’s Creed Hexe“ kūrybos vadovas Clintas Hockingas nusprendė išmokti programuoti pasitelkdamas DI įrankį „ChatGPT“. Eksperimentas, kaip jis pats pripažino, baigėsi nusivylimu, nes generuojamas kodas dažnai neveikė ir turėjo klaidų.

    Apie šią patirtį jis papasakojo žurnalui „Edge“, pabrėždamas, kad vietoje nuoseklaus mokymosi jam teko praleisti daug laiko taisant sugeneruotus skriptus. Problema ta, kad neturint pagrindų klaidas taisyti sunku, o neteisingi pavyzdžiai gali klaidinti ir sulėtinti progresą.

    „Galiausiai supratau, kad išmokau programuoti ne dėl „ChatGPT“, o nepaisant jo“, – sakė Clintas Hockingas.

    Pasak kūrėjo, bandymas truko apie pusantrų metų, kol jis atsisakė asistento ir perėjo prie klasikinio mokymosi būdo, taip įvaldydamas „JavaScript“. Ši istorija atspindi platesnę tendenciją: generatyvūs DI įrankiai gali padėti ieškant idėjų ar aiškinantis sąvokas, tačiau kaip mokytojas pradedančiajam jie ne visuomet patikimi.

    DI modeliai gali pateikti įtikinamai skambančius, bet neteisingus atsakymus, o programavimo atveju tai virsta neveikiančiu kodu, saugumo spragomis ar paslėptomis klaidomis. Dėl to įmonės ir kūrėjai vis dažniau akcentuoja, kad DI sugeneruotą medžiagą būtina tikrinti, testuoti ir vertinti taip pat griežtai, kaip ir žmogaus parašytą.

    Tuo pat metu pats Hockingas neatmeta, kad DI integracija į žaidimų kūrimo procesą artimiausiais metais tik stiprės. Vis daugiau studijų bando automatizuoti dalį užduočių, tačiau praktika rodo, kad be aiškių taisyklių, kokybės kontrolės ir atsakomybės ribų tokie bandymai gali atnešti daugiau chaoso nei naudos.

    „Assassin’s Creed Hexe“ kontekstas irgi įtemptas: viešumoje aptariami pokyčiai komandoje ir galimi darbų vėlavimai rodo, kad projektui reikia stabilumo. Kūrėjo pasakojimas apie DI tapo dar vienu signalu, kad technologiniai sprendimai žaidimų industrijoje nėra stebuklingas mygtukas, o veikiau įrankis, kuriam būtini įgūdžiai, procesai ir atsargumas.

  • „OpenAI“ IPO gali tapti rekordu: Samas Altmanas taikosi į trilijono eurų vertę

    „OpenAI“ IPO gali tapti rekordu: Samas Altmanas taikosi į trilijono eurų vertę

    „OpenAI“, valdanti „ChatGPT“, artėja prie vieno laukiamiausių debiutų biržoje: skelbiama, kad bendrovė artimiausiomis dienomis gali pradėti pirminio viešo akcijų siūlymo (IPO) procesą. JAV žiniasklaida nurodo, kad vadovas Samas Altmanas viešą akcijų platinimą taikosi surengti 2026 metų rugsėjį.

    Jei planai pasitvirtins, tai būtų reikšmingas posūkis organizacijai, kuri 2015 metais pradėjo veikti kaip ne pelno siekianti tyrimų laboratorija. 2025 metų spalį „OpenAI“ užbaigė perėjimą prie viešosios naudos bendrovės modelio, siekdama lengviau pritraukti kapitalą ir plėsti veiklą.

    Galimai didžiausias IPO istorijoje

    Rinkoje skaičiuojama, kad „OpenAI“ per IPO galėtų siekti pritraukti apie 55 400 000 000 eurų. Toks mastas viršytų ankstesnius rekordus ir dar labiau kaitintų technologijų sektoriaus kapitalo rinkas, kuriose investuotojai ieško ryškių augimo istorijų.

    Vis dėlto „OpenAI“ rekordui iššūkį gali mesti „SpaceX“, kuri taip pat siejama su pasirengimu viešam akcijų platinimui ir galimai dar didesne pritraukiama suma. Dėl to 2026 metais rinkoje gali susiformuoti retai matoma konkurencija dėl didžiausio debiuto pasaulio biržų istorijoje.

    Trilijono eurų vertės kartelė

    Analitikų vertinimu, „OpenAI“ vertinimas listinguojant akcijas galėtų perkopti 922 000 000 000 eurų ribą. Tokia kapitalizacija iškart įkeltų bendrovę į pasaulio didžiausių įmonių klubą, šalia brandžių ir pelningų gigantų.

    Tuo pat metu investuotojams tai būtų reta proga įsigyti beveik gryną DI bendrovės akciją viešojoje rinkoje. Iki šiol daugumai rinkos dalyvių DI tematika dažniausiai pasiekiama netiesiogiai, per lustų gamintojus, debesijos tiekėjus ar didžiąsias technologijų platformas.

    Didžiausias klausimas: pelningumas

    Didžiausias neapibrėžtumas išlieka „OpenAI“ finansų tvarumas: viešai akcentuojama, kad bendrovė dar nėra pasiekusi pelningumo. Rinkoje minimi vertinimai rodo, kad metinės pajamos gali siekti apie 27 700 000 000 eurų, tačiau kartu prognozuojami ir itin dideli kaštai.

    Pastaraisiais metais DI verslams brangiausia dalis yra skaičiavimo resursai, duomenų centrų infrastruktūra ir modelių mokymas, o tai spaudžia maržas net sparčiai augant pardavimams. Būtent todėl IPO prospektas, kuriame atsispindėtų detalūs pinigų srautai, įsipareigojimai ir kaštų struktūra, gali tapti lemiamu testu investuotojų lūkesčiams.

    „Dar teks pamatyti, kaip viešosios rinkos įvertins „OpenAI“ ir panašias bendroves, kai jų finansai bus atverti detalesnei patikrai“, – teigiama rinkos analitikų komentaruose, vertinančiuose būsimą debiutą.

    Jeigu „OpenAI“ pavyks įrodyti, kad pajamų augimas gali aplenkti DI infrastruktūros išlaidas, 2026 metų IPO gali tapti ne tik rekordiniu pagal dydį, bet ir nustatyti naują standartą visam DI sektoriui. Priešingu atveju rinkos entuziazmą gali greitai pakeisti griežtesni reikalavimai dėl pelningumo ir aiškesnio verslo modelio.