CP v2

Tag: Chemoterapija

  • Po vėžio gydymo – reali galimybė susilaukti: kaip Lenkijoje saugomas vaisingumas ir kas keičiasi

    Po vėžio gydymo – reali galimybė susilaukti: kaip Lenkijoje saugomas vaisingumas ir kas keičiasi

    Šiuolaikinis onkologinis gydymas vis dažniau leidžia pasiekti remisiją, tačiau chemoterapija, radioterapija ar operacijos gali paveikti vaisingumą. Rizika priklauso nuo naviko tipo, taikyto gydymo intensyvumo, jo trukmės ir paciento amžiaus.

    Didžiausią grėsmę dažniausiai kelia chemoterapija, nes vaistai veikia greitai besidalijančias ląsteles ir gali pažeisti kiaušialąstes bei spermatozoidus. Dalis preparatų sukelia laikinus menstruacijų sutrikimus, o kiti gali lemti ilgalaikį kiaušidžių funkcijos nusilpimą ir ankstyvą menopauzę.

    Amžius čia yra kritinis veiksnys, nes kiaušidžių rezervas su metais mažėja. Dėl to moterims po 35 metų dažniau kyla nuolatinio vaisingumo sumažėjimo rizika, o laikas sprendimams prieš gydymo pradžią tampa ypač svarbus.

    Radioterapija taip pat gali turėti didelį poveikį, ypač jei švitinimas taikomas dubens srityje. Tokiais atvejais gali būti pažeidžiamos kiaušidės ar gimda, o pasekmės apima ne tik sunkumus pastoti, bet ir didesnę persileidimų ar priešlaikinių gimdymų riziką.

    Kalbant apie taikinių terapiją ir imunoterapiją, ilgalaikių duomenų vis dar trūksta, todėl gydytojai paprastai rekomenduoja vengti nėštumo gydymo metu ir tam tikrą laiką po jo. Sprendimai priimami individualiai, įvertinus vaistų poveikį hormonų pusiausvyrai ir bendrą ligos eigą.

    Chirurginis gydymas kai kuriais atvejais tiesiogiai panaikina galimybę pastoti natūraliai, pavyzdžiui, kai būtina pašalinti gimdą ar kiaušides. Vis dėlto daliai pacienčių gali būti taikomos vaisingumą tausojančios operacijos, jei tai leidžia onkologinė situacija.

    Specialistai pabrėžia, kad pokalbis apie vaisingumo išsaugojimą turėtų vykti dar prieš pradedant onkologinį gydymą, nes laikas neretai skaičiuojamas savaitėmis. Tokiu atveju pacientė gali būti skubiai nukreipiama į reprodukcinės medicinos centrą, kur įvertinamos realios galimybės.

    „Vaisingumas yra labai asmeniška tema, tačiau apie ją reikia kalbėtis dar prieš terapiją, nes chemoterapija, švitinimas ar operacijos gali smarkiai pakeisti reprodukcinės sistemos veiklą“, – sakė ginekologijos ir reprodukcinės medicinos specialistas profesorius Robertas Jachas.

    Dažniausiai taikomas sprendimas yra kiaušialąsčių užšaldymas. Procedūra apima hormoninę kiaušidžių stimuliaciją, kiaušialąsčių paėmimą ir jų užšaldymą, kad vėliau, pasibaigus gydymui, jos galėtų būti panaudotos pagalbiniam apvaisinimui.

    Kai pacientė turi partnerį arba nusprendžia pasinaudoti donoro sperma, galimas ir embrionų užšaldymas. Šis metodas laikomas vienu efektyviausių, tačiau reikalauja apsispręsti dėl embrionų panaudojimo ateityje.

    Kai kuriais atvejais taikoma ir medikamentinė kiaušidžių apsauga, skiriant gonadotropiną atpalaiduojančio hormono analogus. Tai gali sumažinti kiaušidžių pažeidimo riziką chemoterapijos metu, tačiau šis būdas nelaikomas visiška alternatyva užšaldymo procedūroms.

    Lenkijoje vaisingumo išsaugojimas onkologiniams pacientams tampa vis labiau integruojamas į gydymo kelią, ypač didžiuosiuose centruose, kur dirba daugiadalykės komandos. Tokios pacientės neretai aptarnaujamos prioriteto tvarka, nes onkologinį gydymą būtina pradėti greitai.

    Finansinė pusė išlieka jautria tema, nes procedūrų kainos skiriasi priklausomai nuo klinikos ir regiono. Įvertinus, kad tekste minima suma siekia kelis ar keliolika tūkstančių zlotų, tai apytikriai atitinka maždaug 700–3 500 eurų, o papildomai prisideda biologinės medžiagos saugojimo mokestis.

    „Valstybinės pagalbinio apvaisinimo programos onkologiniams pacientams yra svarbus sisteminis signalas, kad gydymas neturi atimti ateities planų. Daugeliui žmonių vien žinojimas, jog vaisingumas išsaugotas, suteikia vilties ir kontrolės jausmą“, – sakė profesorius Robertas Jachas.

    Sprendimas planuoti nėštumą po onkologinio gydymo visada turėtų būti priimamas kartu su gydytojų komanda. Vertinamas naviko tipas, taikyto gydymo pobūdis, atkryčio rizika ir tai, kaip atsistatė organizmas.

    Praktikoje dažnai rekomenduojama palaukti bent dvejus metus po gydymo pabaigos, nes šiuo laikotarpiu kai kurių vėžio formų atkryčio rizika gali būti didžiausia. Vis dėlto kai kurioms pacientėms šis terminas gali būti trumpesnis ar ilgesnis, priklausomai nuo individualios situacijos.

    Hormonams jautraus krūties vėžio atvejais gydymas hormonoterapija gali trukti penkerius ar net dešimt metų, todėl šeimos planavimas tampa sudėtingesnis. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio sulaukia klinikinė praktika, kai atrinktoms pacientėms, griežtai prižiūrint medikams, svarstoma laikina terapijos pertrauka nėštumui.

    Prieš pradedant bandymus susilaukti vaiko paprastai įvertinama kiaušidžių funkcija ir rezervas, gimdos būklė bei bendra sveikata po gydymo. Dauguma tyrimų rodo, kad tinkamai parinktu laiku nėštumas dažniausiai nedidina ligos atsinaujinimo rizikos, o po gydymo gimę vaikai įprastai vystosi normaliai.

  • Pirmas pasaulyje atvejis: vyrui atkurta sperma iš vaikystėje užšaldyto sėklidės audinio

    Pirmas pasaulyje atvejis: vyrui atkurta sperma iš vaikystėje užšaldyto sėklidės audinio

    Belgijoje medikams pavyko tai, kas iki šiol buvo laikoma tik teorine galimybe: suaugusiam vyrui aptikta gyvybingų spermatozoidų, susiformavusių iš vaikystėje paimto ir užšaldyto sėklidės audinio. Tai pirmasis toks aprašytas atvejis, galintis iš esmės pakeisti vaisingumo išsaugojimo galimybes berniukams, kuriems taikomas gonadotoksinis gydymas.

    Chemoterapija ir spindulinė terapija kasmet išgelbsti daugybę vaikų gyvybių, tačiau kartu gali negrįžtamai pažeisti lytines ląsteles formuojančius audinius. Medicinos literatūroje nurodoma, kad reikšminga dalis vyrų, vaikystėje patyrusių tokį gydymą, po brendimo gali susidurti su azoospermija, kai ejakuliate nėra spermatozoidų.

    Aprašytame klinikiniame atvejyje pacientas vaikystėje sirgo pjautuvine anemija ir prieš gydymą šeima sutiko, kad dalis audinio būtų paimta ateičiai. 2008 metais, pacientui esant maždaug 10 metų, vienas sėklidės audinio mėginys buvo pašalintas ir užšaldytas, siekiant išsaugoti galimą vaisingumą vėlesniame gyvenime.

    2022 metais suaugęs vyras į Briuselio vaisingumo centrą grįžo norėdamas susilaukti vaikų, tačiau tyrimai parodė, kad jo likusioje sėklidėje gyvybingų spermatozoidų nėra. Tuomet buvo nuspręsta panaudoti vaikystėje išsaugotą audinį ir atlikti jo persodinimą, tikintis atkurti spermatozoidų gamybą.

    Kaip veikė procedūra

    2025 metais, vykstant klinikiniam tyrimui, chirurgai persodino kelis užšaldyto audinio fragmentus į sėklidę ir kapšelio poodį. Po maždaug metų dalis persodintų fragmentų pradėjo gaminti subrendusius ir judrius spermatozoidus, o tai laikoma esminiu biologinio veiksmingumo įrodymu.

    Vis dėlto gydytojai pabrėžia svarbią detalę: spermatozoidai aptikti tik tose vietose, kuriose buvo persodinti audinio fragmentai, ir jos nėra sujungtos su sėkliniu lataku. Tai reiškia, kad spermatozoidai greičiausiai nepatenka į ejakuliatą, todėl natūralus pastojimas šiuo atveju gali būti mažai tikėtinas.

    Jei pacientas sieks biologinės tėvystės, realiausia kryptis būtų pagalbinio apvaisinimo metodai, kai spermatozoidai panaudojami laboratorijoje. Tokiose situacijose praktikoje dažniausiai taikomos procedūros, leidžiančios apvaisinti kiaušialąstę net ir esant labai mažam spermatozoidų kiekiui.

    Kodėl tai svarbu berniukams

    Suaugusiems vyrams prieš chemoterapiją dažnai siūloma spermos kriokonservacija, tačiau berniukams iki brendimo ši galimybė netinka, nes jie dar negamina brandžių spermatozoidų. Vis dėlto sėklidėse jau yra spermatogoninių kamieninių ląstelių, kurios vėliau gali tapti spermatozoidais, todėl audinio užšaldymas vertinamas kaip potenciali ateities išeitis.

    Briuselio universitetinė ligoninė dar 2002 metais pradėjo taikyti nesubrendusių sėklidės audinių užšaldymą vaisingumui išsaugoti, o per pastaruosius metus ši praktika paplito ir kituose centruose. Mokslininkai nurodo, kad visame pasaulyje tokia kriokonservacija jau pritaikyta daugiau nei 3 000 berniukų, daugiausia kaip investicija į būsimus mokslo ir klinikinių sprendimų proveržius.

    Kokie klausimai dar lieka

    Šis atvejis kol kas pateiktas kaip ankstyvas klinikinis pranešimas, todėl jo išvados dar turi būti patvirtintos nepriklausomų ekspertų vertinimu ir didesnių tyrimų duomenimis. Mokslininkams svarbu atsakyti, kiek ilgai persodinti fragmentai išliks aktyvūs, nes gyvūnų tyrimuose yra duomenų, kad jų „gyvavimo“ trukmė gali būti ribota.

    Ne mažiau svarbus klausimas yra saugumas ir galimi rezultatai vaikams, jei būtų naudojami tokiu būdu gauti spermatozoidai. Klinikiniai protokolai paprastai numato ilgalaikę stebėseną, vertinant embrionų vystymąsi, nėštumo eigą ir vėlesnius sveikatos rodiklius, kad būtų užtikrinta, jog technologija ne tik veikia, bet ir yra saugi.

    Vis dėlto pats faktas, kad po užšaldymo, atšildymo ir persodinimo audinys sugebėjo atkurti spermatozoidų gamybą, medicinoje laikomas reikšmingu žingsniu. Tai suteikia realios vilties tiems vaikystėje gydytiems pacientams, kuriems iki šiol praktiškai nebuvo galimybių išsaugoti biologinio vaisingumo.

  • Rusijoje dingo gyvybiškai svarbūs vaistai nuo vėžio: pacientai priversti nutraukti gydymą

    Rusijos vaistinių tinkluose fiksuojamas ryškus gyvybiškai svarbių priešnavikinių vaistų trūkumas, dėl kurio daliai pacientų kyla rizika vėluoti ar nutraukti gydymą. Vietos pacientų organizacijos ir medikai skelbia, kad kai kurių chemoterapijoje naudojamų preparatų neįmanoma rasti dešimtyse regionų.

    Didžiausias dėmesys krypsta į metotreksatą ir etopozidą, kurie plačiai taikomi skirtingų onkologinių ligų gydymo schemose. Pranešama, kad metotreksato trūkumas fiksuojamas mažiausiai 57 regionuose, o etopozido situacija dar sudėtingesnė ir siejama su apie 80 regionų.

    Rusijos onkologinių pacientų asociacijos „Здравствуй!“ vadovė Irina Borovova teigia, kad skundai dėl dingusių vaistų ateina iš visos šalies. Pasak jos, žmonės bando ieškoti likučių skirtingose vaistinėse, o dalis pacientų vaistų ieško privačiuose skelbimuose.

    „Skundų dėl vaistų nebuvimo sulaukiame iš visos šalies, žmonės priversti ieškoti likučių, o kartais ir pertraukti gydymą“, – sakė Irina Borovova.

    Gydytojai pabrėžia, kad šie preparatai daugeliui schemų laikomi baziniais, o greitas pakeitimas alternatyvomis ne visada įmanomas. Onkologė Marina Shorina atkreipia dėmesį, kad metotreksatas ir etopozidas kai kuriais atvejais neturi pilnaverčių analogų, todėl gydymo protokolų laikymasis tampa sudėtingas.

    „Tai baziniai vaistai, o kai kuriose situacijose pilnaverčio pakaitalo nėra, todėl rizika pacientui didėja“, – sakė Marina Shorina.

    Ypač jautri laikoma vaikų onkologijos sritis, kur griežtai standartizuoti protokolai remiasi konkrečiais veikliaisiais preparatais. Pediatras ir onkologas Oleksij Masčan perspėja, kad vaistų trūkumas gali lemti priverstines pertraukas, o tai blogina gydymo rezultatus ir didina komplikacijų tikimybę.

    „Pertraukos ir nukrypimai nuo protokolų vaikų onkologijoje reiškia didesnę nesėkmės riziką“, – sakė Oleksij Masčan.

    Ekspertai tokias spragas sieja su tiekimo grandinių sutrikimais, lygiagretaus importo ribojimais, gamybos ir registracijos kliūtimis bei augančiomis logistikos sąnaudomis. Nors Rusijos institucijos anksčiau deklaravo priemones kritinių vaistų tiekimui stabilizuoti, pacientų ir medikų liudijimai rodo, kad praktikoje vaistų prieinamumas regionuose išlieka nelygus.

    Onkologijoje laikas yra vienas svarbiausių veiksnių, todėl gydymo atidėjimas dažnai reiškia prastesnes prognozes. Kol sisteminis sprendimas neįgyvendintas, dalis pacientų lieka priklausomi nuo atsitiktinai rastų vaistų likučių arba priversti derinti gydymą su tuo, ką realiai įmanoma gauti.

  • 3 metus kovoja su vėžiu: aktorė Hanna Bieluszko prabilo apie atkrytį ir sistemos spragas

    3 metus kovoja su vėžiu: aktorė Hanna Bieluszko prabilo apie atkrytį ir sistemos spragas

    Balandžio pradžioje paviešinta, kad aktorė Hanna Bieluszko jau kurį laiką kovoja su onkologine liga, o jos gydymui ir reabilitacijai pradėta rinkti parama. Aktorė geriausiai žinoma iš teatro scenos, taip pat yra vaidinusi keliuose televizijos projektuose.

    Iki šiol ji viešai nebuvo detalizavusi diagnozės, tačiau naujausiame interviu atskleidė, kad 2023 metais jai buvo nustatytas storosios žarnos vėžys. Pasak aktorės, pirmieji signalai buvo bendras silpnumas ir prastėjanti savijauta, dėl kurios ji kreipėsi į medikus.

    Po pirminių tyrimų gydytojai nustatė ryškią mažakraujystę, o ieškant jos priežasties buvo atlikta kolonoskopija. Tyrimas, kaip pasakojo Bieluszko, padėjo aptikti pakitimus storojoje žarnoje, kurie vėliau patvirtinti kaip piktybiniai.

    Tuomet buvo atlikta operacija, o po jos, aktorės teigimu, ji kuriam laikui grįžo į įprastą gyvenimą ir darbą. Vis dėlto po maždaug dvejų metų, būnant nuolatinėje gydytojų priežiūroje, ji sužinojo apie ligos atsinaujinimą, dėl kurio vėl prireikė operacijos ir chemoterapijos.

    Interviu metu aktorė kalbėjo ir apie komplikacijas bei patirtus sunkumus, akcentuodama ne pavienes pavardes, o pačios sistemos trūkumus. Ji pasakojo, kad vienu metu skausmai tapo nepakeliami, prireikė skubios pagalbos ir dar vienos operacijos, o situacija atskleidė gydymo tęstinumo spragas.

    „Raitausi iš skausmo, mane išveža greitoji, ir vėl atsiduriu operacinėje. Paaiškėjo, kad viduje buvo komplikacija ir kad ankstesnė operacija nebuvo atlikta taip, kaip turėjo“, – sakė Hanna Bieluszko.

    Aktorė teigė, kad po vienos iš operacijų kurį laiką buvo be sąmonės, o šeimai buvo perduota itin sunki informacija apie ligos išplitimą. Ji taip pat atvirai prabilo apie kasdienius iššūkius, kai sveikimas priklauso ne tik nuo medicininių sprendimų, bet ir nuo to, kaip greitai pavyksta užtikrinti reikalingą priežiūrą.

    Storosios žarnos vėžys yra viena dažniausių onkologinių ligų Europoje, o rizika didėja su amžiumi. Specialistai pabrėžia, kad liga neretai vystosi tyliai, todėl itin svarbi ankstyva diagnostika ir profilaktiniai patikrinimai, ypač vyresniems nei 50 metų žmonėms ar turintiems šeiminę riziką.

    Dažniausi įspėjamieji simptomai gali būti užsitęsę tuštinimosi pokyčiai, pasikartojantis viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, taip pat nepilno pasituštinimo jausmas. Dėmesį turėtų atkreipti kraujas išmatose, neaiškios kilmės mažakraujystė, pilvo skausmai, pūtimas ir neplanuotas svorio kritimas.

    Gydymo taktika paprastai priklauso nuo ligos stadijos ir naviko išplitimo. Dažniausiai taikomas chirurginis gydymas, o prireikus skiriama chemoterapija, spindulinė terapija, taip pat vis plačiau naudojamos taikinių terapijos ir imunoterapija, parenkama pagal naviko molekulinius požymius.

    Kai kuriems pacientams prireikia stomos, o sudėtingesniais atvejais gali būti reikalinga specializuota mitybos pagalba, įskaitant parenterinį maitinimą. Bieluszko pasakojo, kad jos atveju buvo nuspręsta formuoti stomą, o mitybos užtikrinimas tapo papildomu kasdieniu išbandymu.

    „Noriu, kad jokia liga nebūtų gėdos priežastis ir kad niekam netektų sveikimo kelio grįsti pažintimis ar bandymais pergudrauti sistemą“, – sakė Hanna Bieluszko.

    Medikai primena, kad užsitęsę virškinamojo trakto simptomai neturėtų būti nurašomi nuovargiui ar stresui, ypač jei kartu nustatoma mažakraujystė. Laiku atlikti tyrimai, įskaitant slapto kraujo testą ir kolonoskopiją, daugeliu atvejų leidžia ligą aptikti anksčiau, kai gydymo rezultatai būna geriausi.

  • Nuo storosios žarnos vėžio diagnozės iki Londono maratono: kodėl jis bėgo net per chemoterapiją

    Nuo storosios žarnos vėžio diagnozės iki Londono maratono: kodėl jis bėgo net per chemoterapiją

    Didžiosios Britanijos gyventojas Andy Spray, gyvenantis Tunbridž Velse netoli Londono, į 2026 metų Londono maratoną pateko ne per įprastą loteriją, į kurią šiemet pretendavo daugiau nei 1 000 000 žmonių. Vietą jis gavo per labdaros organizaciją, kai jau buvo įveikęs vieną sunkiausių savo gyvenimo etapų.

    2024 metais vyrui, turinčiam Krono ligą, planuota operacija iš pradžių atrodė susijusi su abscesu. Gydytojams rekomendavus atlikti magnetinio rezonanso tyrimą, paaiškėjo kita diagnozė: trečios stadijos storosios žarnos vėžys, netipiškai išplitęs sėdmenų srityje.

    Gydymas ir bėgimas

    Po diagnozės sekė intensyvus gydymo planas: stomos suformavimas, kelių mėnesių chemoterapija ir penkių savaičių radioterapija. Nepaisant šalutinių poveikių, vyras teigia stengęsis išlaikyti judėjimą kaip kasdienę rutiną.

    „Chemoterapiją gaudavau kas dvi savaites. Trečiadienį ją atlikdavo, penktadienį jausdavausi visiškai prastai, bet po kelių dienų tai atlėgdavo ir vėl išeidavau pabėgioti“, – sakė Andy Spray.

    Savo patirtimi jis dalijosi socialiniuose tinkluose, pripažindamas ir sunkesnes dienas, tačiau išlaikydamas optimizmą. Vyro teigimu, žmonių palaikymas internete tik dar labiau priminė, kiek svarbi yra artimųjų parama.

    Sunkiausia operacija ir grįžimas

    Prieš maždaug 11 mėnesių Andy Spray buvo atlikta didelė operacija, kurios metu pašalintos storosios žarnos ir tiesiosios žarnos dalys bei aplinkiniai audiniai, o vėliau atlikta rekonstrukcinė operacija. Pirmosiomis savaitėmis po jos jam buvo sudėtinga net normaliai vaikščioti.

    Vis dėlto per tris ar keturis mėnesius jis vėl apsiavė bėgimo batelius, pradėjo treniruotes ir pasirengė dviem pusmaratoniams bei Londono maratonui. 2026 metais jis finišavo pirmajame savo maratone per 3 valandas 25 minutes.

    Kodėl tai svarbu jaunesniems

    Vyras teigia norėjęs kvestionuoti vis dar gajus stereotipus, kad vėžys neišvengiamai reiškia blogą baigtį. Jo žinutė paprasta: gydymas pažengė į priekį, o ankstyva diagnostika ir aktyvus dalyvavimas sveikimo procese gali turėti didelę reikšmę.

    „Vis dar yra didelė stigma apie vėžį ir mirtį, nes anksčiau tai dažnai buvo mirties nuosprendis. Tačiau taip neturėtų būti“, – sakė Andy Spray.

    Pasak jo, grįžti į gyvenimo ritmą padėjo ne tik fizinis aktyvumas, bet ir ryšys su žmonėmis, patiriančiais panašius išbandymus. Per organizaciją „Trekstock“ jis prisijungė prie bendraamžių bendruomenės, kuri sportuoti skatino net ir tada, kai dalis užsiėmimų vyko nuotoliu.

    Į ką atkreipti dėmesį?

    Kalbėdamas apie storosios žarnos vėžį, Andy Spray ragina nedelsti, jei pasireiškia tokie simptomai kaip kraujas išmatose, pilvo ar dubens skausmas, pakitę tuštinimosi įpročiai. Nors šie požymiai nebūtinai reiškia vėžį, ankstyvas ištyrimas dažnai lemia gydymo sėkmę.

    Vyras pabrėžia, kad sveikimas po didelių operacijų gali užtrukti iki 18 mėnesių, o kelias nebūna tiesus. Tačiau po maratono finišo jis sako jaučiantis, kad yra beveik sugrįžęs į įprastą gyvenimą.

    „Jaučiu, kad iš esmės jau esu beveik ten“, – sakė Andy Spray.