Vasaros gėlės silpsta ne be priežasties
Antroje rugpjūčio pusėje ir rugsėjį daugelio balkonų vaizdas keičiasi: surfinijos, petunijos ar ankstyvesnės pelargonijų veislės pradeda skursti, rečiau krauna žiedus, o dalis ūglių gelsta. Tai lemia trumpėjanti diena, vėsesnės naktys ir didesni temperatūrų svyravimai, kuriems šilumamėgės gėlės yra jautrios.
Prie problemų prisideda ir per vasarą išsekęs substratas, drėgmės režimo klaidos bei vėjas, kuris greičiau išdžiovina vazonų žemę. Dėl to daugelis šeimininkų nusprendžia balkoną palikti iki pavasario, nors būtent dabar galima sukurti antrą, rudeninį žydėjimo etapą.
Penki augalai, kurie sužydi vėliau
Vasaros ir rudens sandūra gali būti ryški, jei renkamasi vėsesnį orą pakeliančios rūšys. Vienos jų išsiskiria ilgu dekoratyvumu, kitos žavi spalvomis, o dalis tampa puikiu fonu rudeninėms kompozicijoms vazonuose ir loveliuose.
Viržiai dažnai laikomi sezono klasika, nes jų žiedynai ilgai išlieka dekoratyvūs, o spalvų gama tinka ir moderniam, ir tradiciniam balkonui. Smulkiažiedės chrizantemos rudenį formuoja tankius kupstus ir žydi gausiai, todėl jas ypač mėgsta norintys greito efekto.
Celiozija išsiskiria ryškiais, liepsnos formos žiedynais ir sukuria egzotišką akcentą, tačiau ją verta laikyti labiau apsaugotoje vietoje. Šalavijas ar kitą sidabrišką lapiją turintys augalai, pavyzdžiui, jūrinė cinerarija, dažnai pasirenkami kaip kontrastinis fonas, nes lapai išlieka gražūs net atvėsus orams.
Vėlyvą vasarą itin vertinamas ir šilokas, kuris sukaupia drėgmę lapuose, todėl trumpą sausrą pakelia lengviau. Jo žiedynai vilioja apdulkintojus, o augalas išlieka dekoratyvus ilgiau nei daugelis vasarinių gėlių.
Kaip prižiūrėti gėles sezono pabaigoje?
Vėsesniu laikotarpiu laistymas turi būti saikingesnis: vanduo iš vazono garuoja lėčiau, todėl perlaistymas tampa dažnesne klaida nei perdžiovinimas. Laistyti verta tuomet, kai pradžiūsta viršutinis žemės sluoksnis, ir nepalikti vandens lėkštelėse, kad šaknys nepradėtų pūti.
Taip pat svarbu koreguoti tręšimą: sezono pabaigoje azoto perteklius skatina minkštą, šalnoms jautrų augimą, todėl dažniau renkamasi kalio ir fosforo turinčios trąšos. Viržiams reikalinga rūgšti žemė, o sodinant į lovelius pravartu įrengti drenažo sluoksnį, kad šaknys nepatirtų užmirkimo.
Jei norisi, kad kompozicija būtų tvarkinga ir ilgiau žydėtų, nužydėjusius žiedus ar pažeistas dalis verta reguliariai pašalinti. Toks paprastas atnaujinimas dažnai suteikia balkonui antrą kvėpavimą ir leidžia džiaugtis spalvomis iki pirmųjų rimtesnių šalnų.
Leave a Reply