CP v2

Tag: Čikungunija

  • Uodų invazija Europoje stiprėja: ECDC įspėja dėl Vakarų Nilo viruso ir spragų kontrolėje

    Uodų invazija Europoje stiprėja: ECDC įspėja dėl Vakarų Nilo viruso ir spragų kontrolėje

    Europa susiduria su augančia uodų platinamų ligų grėsme, o pasirengimas ją suvaldyti skirtingose šalyse išlieka nevienodas. Apie tai perspėja Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, raginantis stiprinti uodų stebėseną ir plėsti kontrolės priemonių arsenalą.

    ECDC atkreipia dėmesį, kad Vakarų Nilo virusas žemyne plinta toliau, o invazinės uodų rūšys įsitvirtina naujose teritorijose. Didžiausias rizikos laikotarpis paprastai sutampa su vasaros pabaiga, kai perdavimo sezonas būna aktyviausias.

    „Vakarų Nilo viruso plitimo plėtra ir invazinių uodų rūšių sklaida rodo, kodėl Europai būtina stiprinti uodų kontrolės pajėgumus“, – sakė ECDC ekspertė Céline Gossner.

    Iki rugpjūčio 13 dienos ECDC buvo užfiksuoti 429 vietiniai Vakarų Nilo viruso atvejai devyniose Europos šalyse, o šešiuose regionuose vietinis užsikrėtimas šiemet registruotas pirmą kartą. ECDC pabrėžia, kad užsikrėtimų pikas dažniausiai pasiekiamas rugpjūtį ir ankstyvą rugsėjį, todėl skaičiai gali augti.

    Skirtingos taisyklės, bendra rizika

    ECDC analizė rodo, kad Europoje nėra vientisos uodų kontrolės sistemos. Skiriasi tiek programų organizavimas, tiek finansavimas, tiek praktinis įgyvendinimas, o tai apsunkina koordinaciją tarp valstybių ir regionų.

    Apklausoje dalyvavo 26 iš 38 pakviestų šalių ir jurisdikcijų. Išvadose akcentuojama, kad dalis stebėsenos ir kontrolės programų remiasi trumpalaikiu finansavimu, todėl trūksta ilgalaikio planavimo ir stabilumo, ypač tada, kai sezonas būna intensyvus.

    „Kad uodų kontrolė būtų veiksminga, Europoje reikia glaudaus bendradarbiavimo ir integruoto požiūrio, apimančio stebėseną, bendruomenių įtraukimą ir tikslingas priemones, vertinant poveikį aplinkai“, – sakė Céline Gossner.

    Tigrinis uodas jau įsitvirtino

    Kartu su Vakarų Nilo virusu ECDC išskiria ir invazinių rūšių plitimą, ypač Azijos tigrinį uodą Aedes albopictus. Ši rūšis jau įsitvirtino 16 Europos šalių, tai yra maždaug dukart daugiau nei prieš 12 metų.

    Azijos tigrinis uodas gali platinti dengės ir čikungunijos virusus, kurie anksčiau dažniausiai buvo siejami su tropinėmis ir subtropinėmis vietovėmis. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama ne tik importuotų atvejų stebėjimui, bet ir vietinio perdavimo rizikai.

    Kodėl kontrolė tampa sunkesnė?

    ECDC pažymi, kad daugelyje vietų uodų kontrolė išlieka reaktyvi ir epizodinė, dažnai koncentruojantis į suaugusių uodų naikinimą. Tuo metu ilgalaikės strategijos, skirtos invazinių populiacijų įsitvirtinimui stabdyti, dažnai būna nepakankamai išplėtotos.

    Valstybės taiko ir chemines, ir nechemines priemones, įskaitant lervų kontrolę bei informavimo kampanijas, kurios skatina gyventojus mažinti veisimosi vietas. ECDC pabrėžia, kad uodai nepaiso administracinių sienų, todėl vienos savivaldybės ar vienos šalies pastangų nepakanka, jei kaimynystėje priemonės nevykdomos.

    Klimato kaita problemą dar labiau paaštrina, nes šiltesnės sąlygos prailgina perdavimo sezoną ir sudaro palankesnę aplinką uodams bei virusų cirkuliacijai. ECDC teigimu, ilgesni ir intensyvesni sezonai jau stebimi Vakarų Nilo viruso, dengės ir čikungunijos atveju, todėl artimiausiais metais rizikos valdymui gali prireikti daugiau resursų ir nuoseklesnės politikos.

  • Neviltį keliantis uodų platinamas virusas artėja prie Europos: mokslininkai įspėja

    Uodų platinamas čikungunijos virusas, ilgą laiką laikytas tropikų ir subtropikų problema, vis dažniau siejamas su augančia rizika Europoje. Mokslininkai perspėja, kad šylantis klimatas ir švelnesnės žiemos sudaro palankesnes sąlygas virusą galintiems platinti uodams įsitvirtinti naujose teritorijose.

    Didžiausias dėmesys krypsta į azijinį tigriuką uodą Aedes albopictus, kuris geriau nei daugelis kitų rūšių prisitaiko prie vėsesnių sąlygų. Ši rūšis jau fiksuojama vis platesnėje pietų ir vidurio Europos dalyje, o jos plitimą spartina ir žmonių judėjimas bei prekyba, kai uodų kiaušinėliai ar lervos netyčia pervežami su prekėmis.

    Kas yra čikungunija?

    Čikungunija yra virusinė liga, dažniausiai perduodama per Aedes genties uodų įkandimus. Pirmą kartą ji aprašyta 1952 metais, o Pasaulio sveikatos organizacija ne kartą atkreipė dėmesį, kad ši infekcija neretai nuvertinama, nes daug dėmesio tenka kitoms uodų platinamoms ligoms.

    Ligai būdingas staigus karščiavimas, bendras silpnumas, galvos ir raumenų skausmai, bėrimas, tačiau labiausiai išsiskiria itin stiprus sąnarių skausmas. Daliai žmonių sąnarių skausmai gali užsitęsti mėnesius ar dar ilgiau ir apsunkinti kasdienę veiklą, ypač vyresnio amžiaus ar lėtinių ligų turintiems pacientams.

    Kodėl rizika auga Europoje?

    Mokslininkų vertinimu, kylanti vidutinė temperatūra ir ilgesni šilti sezonai didina tikimybę, kad uodai išgyvens, sėkmingiau veisis ir ilgiau išliks aktyvūs. Tai reiškia didesnę tikimybę, kad atvežtiniai čikungunijos atvejai, kai žmogus užsikrečia kelionėje, gali tapti vietinių protrūkių pradžia, jei tą žmogų įkanda vietoje paplitęs pernešėjas.

    Vietiniai protrūkiai Europoje jau anksčiau buvo siejami su Aedes genties uodais, todėl sveikatos apsaugos sistemoms svarbiausia ne panika, o pasirengimas. „Šie signalai pirmiausia skirti sveikatos sistemoms, kad jos laiku sustiprintų stebėseną ir reagavimo planus“, – pabrėžia tyrėjai, vertinantys klimato kaitos poveikį pernešėjų plitimui.

    Ką turėtų daryti institucijos ir gyventojai?

    Ekspertai pabrėžia, kad didžiausią efektą duoda ankstyva uodų stebėsena, greitesnė diagnostika ir aiškios procedūros, kaip reaguoti nustačius vietinio plitimo riziką. Medicinos įstaigoms svarbu atpažinti simptomus, ypač jei pacientas neseniai keliavo, o savivaldybėms aktualu planuoti dezinfekcijos ir uodų kontrolės priemones rizikos vietose.

    Gyventojams rekomenduojama mažinti uodų veisimosi vietas prie namų, nes Aedes uodai dažnai veisiasi nedideliuose vandens telkiniuose, pavyzdžiui, vandeniui užsistovėjus induose ar talpose. Keliaujantiems į regionus, kur čikungunija paplitusi, svarbiausia apsauga nuo įkandimų, o sugrįžus ir pajutus simptomus verta kuo greičiau kreiptis į gydytoją.