Skylantys, lūžinėjantys ir sluoksniuojantys nagai dažnai laikomi vien kosmetine problema, tačiau specialistai pabrėžia, kad kartais tai gali būti ir organizmo signalas. Nago plokštelė daugiausia sudaryta iš keratino, o jos būklę veikia ir išoriniai veiksniai, ir bendra sveikata.
Dažna priežastis yra ilgalaikis kontaktas su vandeniu bei buitiniais plovikliais. Drėgmė ir chemikalai suminkština nago plokštelę, ji tampa trapesnė, o nuolatinis džiūvimas ir šlapimas skatina sluoksniavimąsi.
Rizika didesnė žmonėms, kurie dažnai plauna rankas, dirba valymo darbus ar reguliariai naudoja nagų lakus ir nuėmimo priemones. Prie to prisideda ir mechaniniai pažeidimai, pavyzdžiui, įprotis krapštyti, graužti nagus ar netaisyklingai atliktas manikiūras.
Ko gali trūkti organizmui?
Nuolat skyla ir lūžinėja nagai gali būti susiję su mitybos nepakankamumu, ypač jei kartu vargina nuovargis, silpnumas ar odos blyškumas. Dermatologijos apžvalgose nagų trapumas siejamas su geležies stoka ir mažakraujyste, taip pat su cinko ir kai kurių B grupės vitaminų, įskaitant biotiną, trūkumu.
Cinkas svarbus audinių atsistatymui, todėl jo stoka kartais pasireiškia lėtesniu nagų augimu ir plokštelės silpnėjimu. Biotinas siejamas su keratino gamyba, o daliai žmonių ilgiau vartojant jis gali pagerinti nagų tvirtumą, nors rezultatai paprastai matomi tik po kelių mėnesių.
Vis dėlto vienas svarbiausių principų išlieka paprastas: nagams reikia statybinių medžiagų. Pakankamas baltymų kiekis, įvairūs vitaminai ir mikroelementai dažniausiai duoda daugiau naudos nei atsitiktinai pasirinkti papildai, jei realaus trūkumo nėra patvirtinta.
Kada įtarti skydliaukės sutrikimus?
Nagų trapumas kartais siejamas su hormoniniais pokyčiais, įskaitant skydliaukės veiklos sulėtėjimą. Sumažėjęs hormonų kiekis gali bloginti audinių aprūpinimą ir drėgmės balansą, todėl nagai tampa sausesni, trapesni ir lengviau pažeidžiami.
Hormoniniai svyravimai galimi ir menopauzės laikotarpiu, kai mažėjantis estrogenų kiekis veikia odos bei nagų elastingumą. Jei kartu atsiranda šalčio netoleravimas, mieguistumas, svorio pokyčiai ar odos sausumas, verta aptarti situaciją su šeimos gydytoju.
Infekcijos ir odos ligos
Nagų sluoksniavimąsi gali sustiprinti ir infekcijos, ypač grybelinės, kurios keičia nago struktūrą ir spalvą. Tokiu atveju dažniau matomas gelsvumas, storėjimas, trupėjimas, o kartais atsiranda nemalonus kvapas ar diskomfortas.
Nagų pokyčiai pasitaiko ir sergant kai kuriomis odos ligomis, pavyzdžiui, psoriaze ar atopiniu dermatitu. Uždegimas gali paveikti nago augimo zoną, todėl ilgainiui keičiasi plokštelės paviršius, atsiranda deformacijų.
Kartais problemą palaiko ir virškinamojo trakto sutrikimai, kurie blogina maistinių medžiagų įsisavinimą. Jei nagų būklė prastėja kartu su virškinimo simptomais, tai gali būti papildoma užuomina, kad reikalingas platesnis ištyrimas.
Kasdienėje priežiūroje svarbiausia apsauga nuo vandens ir chemikalų: tvarkant namus verta mūvėti pirštines, o po rankų plovimo naudoti drėkinantį kremą. Dažniausiai rekomenduojami kremai su šlapalu, glicerinu ar kitomis drėgmę sulaikančiomis medžiagomis, o vakare gali padėti aliejai, kurie pagerina elastingumą.
Pastaruoju metu populiarėja ir naktinė intensyvi priežiūra, kai ant nagų ir odelių tepamas serumas ar kremas, o viršuje užtepamas apsauginis sluoksnis, kad drėgmė ilgiau išliktų. Vis dėlto nagai atsistato lėtai, todėl net ir tinkama rutina dažniausiai duoda rezultatą tik po kelių savaičių.
Į gydytoją verta kreiptis, jei nagai keičia spalvą ar formą, atsiranda skausmas, uždegimas, nagas ima atsiskirti nuo nago guolio arba problema kartojasi nepaisant priežiūros. Tokiais atvejais gali prireikti dermatologo apžiūros, grybelio tyrimo ar kraujo tyrimų, įvertinančių geležies atsargas bei skydliaukės funkciją.
