CP v2

Tag: Ciurichas

  • Ciuricho „Klarent“ pritraukė 7,13 mln. eurų: DI testavimo agentus ruošia JAV rinkai

    Ciuricho „Klarent“ pritraukė 7,13 mln. eurų: DI testavimo agentus ruošia JAV rinkai

    Ciuriche įsikūręs autonominio programinės įrangos testavimo startuolis „Klarent“ užbaigė sėklos etapo finansavimo etapą ir pritraukė 7,13 mln. eurų. Bendrovė teigia, kad lėšos bus skirtos plėtrai į JAV ir produkto galimybių didinimui.

    Investavimo etapui vadovavo Londone įsikūręs fondas „Mosaic Ventures“, prie jo prisidėjo „Moonfire Ventures“ ir keli verslo angelai. Pasak investuotojų, rinka vis aiškiau susiduria su problema: programinį kodą kurti darosi lengviau, tačiau jo patikimą patikrą užtikrinti tampa vis brangiau ir lėčiau.

    „DI padeda rašyti kodą vis greičiau, bet testavimas tampa pagrindiniu stabdžiu. Mus įtikino „Klarent“ siekis determinuotumo: DI kuria testus, o ne juos vykdo, todėl įmonės drąsiau naudoja sprendimą realioje veikloje“, – sakė „Mosaic Ventures“ partneris Chandar Lal.

    „Klarent“ 2023 metais įkūrė du buvę „Google“ inžinieriai: vadovas Asheem Panakkat ir technologijų vadovas Momchil Ivanov. Įkūrėjai akcentuoja, kad didėjant DI kuriamo kodo apimtims ryškėja grįžtamojo ryšio problema: be patikimų testų sunku užtikrinti, kad naujos versijos nesukels kritinių klaidų.

    Bendrovės modelis paremtas vadinamąja determinuota autonomija: DI naudojamas testų kodui sugeneruoti, tačiau patys testai vykdomi įprastai, pakartojamai ir nuspėjamai. Papildomai įdiegtas žmogaus patvirtinimo sluoksnis, kad klientai mokėtų už patikrintus rezultatus, o ne už neaiškias automatizavimo užduotis.

    Įmonė skelbia jau dirbanti su verslo klientais Europoje, tarp jų minimi JD Sports, Šveicarijos žiniasklaidos grupė NZZ ir mobilumo paslaugų bendrovė Sixt. „Klarent“ teigimu, platforma automatizuoja kelių sistemų procesus elektroninės prekybos grandinėje, kur panašų sprendimą vidinėms komandoms ne visuomet pavyksta atkurti savo jėgomis.

    Gautos investicijos, anot „Klarent“, bus nukreiptos į JAV rinkos startą, inžinerinės komandos didinimą ir testavimo aprėpties plėtimą žiniatinklio bei mobiliųjų programėlių aplinkose. Bendrovė taip pat planuoja aktyviau dirbti su finansų sektoriumi, kur klaidingas programinės įrangos atnaujinimas gali kainuoti ypač brangiai.

  • 2026 metų Ig Nobel premijos Ciuriche: keisčiausi tyrimai apie bučinius, etiką ir tarakonus

    2026 metų Ig Nobel premijos Ciuriche: keisčiausi tyrimai apie bučinius, etiką ir tarakonus

    2026 metais Ig Nobel premijos vėl priminė, kad mokslas kartais prasideda nuo juoko, o baigiasi labai rimtomis įžvalgomis. Šių apdovanojimų idėja paprasta: įvertinti tyrimus, kurie pirmiausia prajuokina, o vėliau priverčia susimąstyti apie žmogaus elgesį, gamtą ir kasdienius įpročius.

    Šių metų ceremonija įvyko Ciuriche, Šveicarijoje, ir tai buvo neįprastas sprendimas, nes renginys dažniausiai rengiamas Jungtinėse Valstijose. Organizatoriai aiškino, kad daliai svečių ir žurnalistų kelionės į JAV pastaruoju metu tapo mažiau patrauklios, o bendras požiūris į mokslą kelia papildomų rizikų.

    „Per pastaruosius metus tapo nesaugu prašyti svečių vykti į šalį, todėl šįkart to daryti negalime“, – sakė renginio vedėjas ir žurnalo The Annals of Improbable Research redaktorius Marcas Abrahamsas.

    Ig Nobel premijos teikiamos nuo 1991 metų, o jų tradicijos sąmoningai žaismingos. Laureatai vietoje solidžios piniginės premijos dažnai gauna simbolinius prizus, kurie pabrėžia renginio satyrą, tačiau patys tyrimai paprastai remiasi realiais duomenimis ir akademine metodika.

    Bučinio apibrėžimas iš naujo

    Biomechanikos kategorijoje apdovanotas darbas pasiūlė tikslesnį bučinio apibrėžimą, pritaikomą ne tik žmonėms. Tyrėjai analizavo neagresyvias sąveikas, kai vyksta burnos kontaktas ir lūpų ar burnos dalių judesys, bet nėra maisto perdavimo, lygindami skirtingas rūšis.

    Tyrimo autoriai teigė, kad bučiavimasis gali būti gerokai senesnis reiškinys, nei įprasta manyti, ir galėjo egzistuoti tarp ankstyvųjų žmonių bei kitų homininų. Tokie svarstymai, nors ir skamba netikėtai, leidžia kelti hipotezes apie socialinių ryšių evoliuciją ir elgesio kilmę.

    Kodėl turtingieji dažniau peržengia ribas?

    Ekonomikos kategorijoje įvertinta tyrėjų grupė pateikė duomenų, kad aukštesnė socialinė padėtis kai kuriose situacijose siejasi su didesne neetiško elgesio tikimybe. Tyrimuose buvo stebima, kaip žmonės elgiasi konkurencinėse ar pagundą sukuriančiose situacijose: nuo polinkio nuslėpti tiesą iki abejotinų sprendimų kasdienėje aplinkoje.

    Autoriai argumentavo, kad didėjant turtui ir galiai daliai žmonių mažėja jautrumas kitų poreikiams, o savi interesai imami vertinti kaip savaime suprantamas prioritetas. Tyrėjų teigimu, tokie rezultatai svarbūs ne dėl pačių epizodų, o dėl to, ką jie signalizuoja apie socialinių normų laikymąsi ir empatiją.

    Tarakonų pienas ir kasdienybės fizika

    Chemijos kategorijoje dėmesys atkreiptas į viviparinių tarakonų išskiriamas maistines medžiagas, kurios tyrėjams pasirodė itin koncentruotos energijos požiūriu. Šis darbas dar nereiškia praktinio produkto atsiradimo, tačiau iliustruoja, kaip biologijoje randami neįprasti sprendimai gali įkvėpti naujas maistinių medžiagų ar baltymų struktūrų analizės kryptis.

    Fizikos kategorijoje apdovanotas tyrimas siekė sumažinti purslų susidarymą šlapinantis ir ieškojo optimalaus srovės kampo bei paviršiaus formos. Nors tema gali kelti šypseną, praktinis aspektas akivaizdus: mažiau purslų reiškia geresnę higieną, paprastesnę priežiūrą ir potencialiai mažesnes vandens bei valymo priemonių sąnaudas viešose erdvėse.

    Medicinos kategorijoje apdovanotas darbas nagrinėjo nosies pūtimo aerodinamiką ir bandė kiekybiškai įvertinti, kas lemia efektyvesnį gleivių pašalinimą. Tyrėjas akcentavo, kad svarbiausias veiksnys yra iškvėpimo impulso stiprumas ir kryptingumas, o iš pirmo žvilgsnio banalūs įpročiai gali turėti reikšmės savijautai.

    Renginio organizatoriai jau paskelbė, kad 2027 metų Ig Nobel ceremoniją planuojama rengti Antverpene, Flandrijoje. Kaip ir kasmet, žinutė išlieka ta pati: net keisčiausi klausimai gali atverti kelią į naudingas diskusijas apie mokslą ir mūsų kasdienius pasirinkimus.

  • 2026 metų Ig Nobelio laureatai: nuo „bučinio“ apibrėžimo iki tarakonų pieno ir turtuolių etikos

    2026 metų Ig Nobelio laureatai: nuo „bučinio“ apibrėžimo iki tarakonų pieno ir turtuolių etikos

    Kas yra Ig Nobelis?

    2026 metais paskelbti Ig Nobelio premijų laureatai – kasmetinis renginys, kuriame apdovanojami neįprasti, kartais juokingi, bet mąstyti priverčiantys moksliniai tyrimai. Šių premijų idėja paprasta: pirmiausia prajuokinti, o paskui paskatinti rimčiau pasižiūrėti į tai, kaip veikia mokslas ir kasdienis pasaulis.

    Skirtingai nei Nobelio premijų laureatai, Ig Nobelio laimėtojai negauna didžiulių piniginių prizų. Tačiau ceremonija tradiciškai žaidžia simboliais: šiemet apdovanotiesiems įteiktos ir humoristinės dovanos, o renginio tema buvo grybai.

    Ceremonija persikėlė į Europą

    Šių metų apdovanojimai įteikti Ciuriche, Šveicarijoje – tai išskirtinis atvejis, nes paprastai ceremonija vykdavo Jungtinėse Valstijose. Organizatoriai viešai aiškino, kad sprendimui įtakos turėjo prastėjantis požiūris į mokslą ir su kelionėmis susiję saugumo bei logistikos klausimai.

    Renginio vedėjas ir „The Annals of Improbable Research“ redaktorius Marcas Abrahamsas pabrėžė, kad per pastaruosius metus svečiams tapo nesaugu atvykti į šalį.

    „Per pastaruosius metus mūsų svečiams tapo nesaugu atvykti į šalį. Negalime sąžiningai prašyti nei naujų laureatų, nei tarptautinių žurnalistų šiemet keliauti į Jungtines Valstijas“, – sakė Marcas Abrahamsas.

    Už ką apdovanota: bučiniai, etika ir tarakonų pienas

    Viena labiausiai aptariamų 2026 metų kategorijų – biomechanika, kurioje siūlomas tikslesnis bučinio apibrėžimas. Tyrėjai analizavo skirtingų rūšių elgesį ir aprašė bučinį kaip neagresyvų, kryptingą tos pačios rūšies individų burnos kontaktą su lūpų ar burnos dalių judesiu, kai neperduodamas maistas.

    Toks apibrėžimas leido palyginti elgesį tarp skirtingų gyvūnų ir žmonių bei kelti hipotezes apie bučinio kilmę evoliucijoje. Tyrimo autoriai teigė, kad bučiavimosi elgesys galėjo būti paplitęs tarp didžiųjų beždžionių, o jo ištakos gali siekti labai senus žmonijos raidos etapus.

    Ekonomikos srityje apdovanotas darbas, kuriame apibendrinti tyrimai apie socialinės klasės ir neetiško elgesio ryšį. Autoriai rėmėsi kelių eksperimentų ir stebėjimų duomenimis, rodančiais, kad aukštesnį statusą turintys žmonės tam tikrose situacijose dažniau linkę elgtis savanaudiškai, pavyzdžiui, nepaisyti taisyklių ar siekti asmeninės naudos kitų sąskaita.

    Chemijos kategorijoje dėmesį patraukė tyrimas apie viviparinius tarakonus ir jų gaminamų pieno kristalų baltymus. Mokslininkai analizavo šių kristalų struktūrą, o viešojoje erdvėje tai dažnai supaprastinama iki teiginio, kad tarakonų pieno baltymai yra ypač kaloringi ir energingi, nors praktinio maisto produkto konteksto čia nėra.

    Fizikos premija skirta bandymams sukurti mažiau taškančius pisuarus. Tyrėjai derino teorinius skaičiavimus ir eksperimentus, siekdami nustatyti, kokiu kampu srovė turi pataikyti į paviršių, kad sumažėtų atšokimai ir purslai, o tai svarbu higienai ir vandens taupymui.

    Medicinos kategorijoje apdovanotas darbas apie nosies pūtimo aerodinamiką ir tai, kaip iškvėpimo greitis bei trukmė gali lemti gleivių pašalinimo efektyvumą. Autorius taip pat aptarė kultūrinius skirtumus, kodėl vienose šalyse nosies pūtimas viešumoje laikomas įprastu, o kitose – nemandagiu.

    Taikos kategorijoje išskirtas tyrimas apie tai, ko žmonės tikisi iš draugų socialiniuose konfliktuose. Tyrėjai nagrinėjo paradoksą, kad draugo agresija ar šiurkštumas mums nepatinka, kai tai nukreipta į mus, bet kai kuriose situacijose dalis žmonių vertina draugą, kuris griežčiau elgiasi su tais, kurių patys nemėgsta.

    Tarp kitų apdovanotų temų minėti ir tyrimai apie tai, kaip tėvai vertina vaikų kūno kvapą skirtingais amžiaus tarpsniais, taip pat eksperimentai, susiję su aplinkos stebėsena ir netikėtais metodais įvairiems reiškiniams išmatuoti. Organizatoriai skelbia, kad 2027 metų Ig Nobelio ceremonija planuojama Antverpene, Flandrijoje.

  • Ciuricho „KOVE Medical“ pritraukė 1,7 mln. eurų: implantas, galintis mažinti priešlaikinio gimdymo riziką

    Ciuriche įsikūręs medicinos technologijų startuolis „KOVE Medical“ pritraukė 1,7 mln. eurų investiciją. Lėšos bus skirtos kuriamam implantuojamam medicinos prietaisui, kuris, bendrovės teigimu, gali sumažinti priešlaikinio gimdymo riziką po vaisiaus chirurginių procedūrų.

    Finansavimo etapą palaikė privačių investuotojų, daugiausia vadinamųjų verslo angelų, sindikatas. Įmonė nurodo, kad naujas kapitalas padės pasirengti pirmiesiems bandymams su žmonėmis.

    „Esame dėkingi komandai ir stipriam verslo angelų ratui. Einame spręsti sveikatos problemų pačioje gyvenimo pradžioje“, – sakė įmonės vadovas ir vienas iš įkūrėjų Yannickas Devaud.

    Kas kelia riziką po fetoskopijos?

    „KOVE Medical“ sprendimas orientuotas į komplikaciją, kuri riboja fetoskopijos taikymą. Fetoskopija yra minimaliai invazinė vaisiaus chirurgija, kai per gimdos sienelę ir vaisiaus dangalus įvedami instrumentai, siekiant dar prieš gimimą gydyti tam tikras sunkias būkles.

    Prenatalinės intervencijos gali būti taikomos, pavyzdžiui, spina bifida atvejais, esant dvynių tarpusavio transfuzijos sindromui ar įgimtai diafragmos išvaržai. Tačiau pati prieiga per vaisiaus dangalus sukuria angą, kuri gali susilpninti membranas ir lemti vaisiaus vandenų nutekėjimą.

    Tokiais atvejais gali įvykti priešlaikinis vaisiaus dangalų plyšimas, o kartu išauga priešlaikinio gimdymo tikimybė. Būtent šis rizikos veiksnys neretai tampa kliūtimi tiek platesniam fetoskopijos taikymui, tiek sudėtingesnių prenatalinių procedūrų plėtrai.

    Kaip veiktų „KOVE Medical“ implantas?

    Bendrovė kuria implantą, skirtą užverti angą, kuri lieka užbaigus vaisiaus chirurginę procedūrą. Sprendimas būtų įdedamas iš amniono ertmės pusės ir turėtų stabilizuoti vaisiaus dangalus punkcijos vietoje.

    „KOVE Medical“ teigimu, prietaisas suderinamas su įprastai fetoskopijoje naudojamais įvedimo kanalais, todėl chirurgams nereikėtų atlikti papildomos punkcijos vien tam, kad būtų uždaryta anga. Įmonė taip pat nurodo, kad implantą būtų galima pozicionuoti per trumpiau nei penkias minutes.

    Ilgalaikis tikslas yra suteikti chirurgams praktišką būdą patikimiau užverti vaisiaus dangalus po prenatalinių intervencijų. Jei sprendimas pasiteisintų klinikoje, tai galėtų sumažinti vieną iš pagrindinių rizikų, ribojančių vaisiaus chirurgijos plėtrą.

    Startuolio ištakos ir platesnis kontekstas

    „KOVE Medical“ įkurta 2020 metais Yannicko Devaud ir Kurto Ruffieux. Įmonė išaugo iš tyrimų, susijusių su Ciuricho universitetu ir Ciuricho universitetine ligonine.

    Finansavimo etapas vyksta tuo metu, kai Europoje išlieka aktyvus medicinos prietaisų sektoriaus investuotojų dėmesys. Pastaraisiais metais rinkoje ryškėja tendencija finansuoti sprendimus, kurie mažina procedūrų komplikacijų riziką ir leidžia medicinos paslaugas teikti saugiau bei efektyviau.

    „Tai svarbus žingsnis į priekį, ir esame dėkingi už investuotojų pasitikėjimą“, – rašoma „KOVE Medical“ pranešime.

  • Kur Europoje butai brangiausi: Ciurichas ir Ženeva diktuoja kainas, Londonas lenkia Paryžių

    Kur Europoje butai brangiausi: Ciurichas ir Ženeva diktuoja kainas, Londonas lenkia Paryžių

    Būstas daugelyje Europos miestų tapo vienu didžiausių kasdienių iššūkių: problema jau ne vien pasiūla, bet ir įperkamumas. Didžiausios kainos paprastai fiksuojamos sostinėse, stambiuose ekonomikos centruose ir turistų traukos vietose, kur paklausa nuolat viršija pasiūlą.

    Deutsche Bank Research Institute ataskaita „Mapping the World’s Prices 2026“ lygino, kiek kainuoja įsigyti butą miestų centruose, vertinant 69 pasaulio miestus, iš jų 28 Europoje. Skaičiuota kaina už kvadratinį metrą, todėl skirtingų šalių rinkas galima palyginti vienu masteliu.

    Šveicarija užlipo į viršūnę

    Brangiausios Europoje išlieka Šveicarijos didmiesčių centro kainos. Ciuriche kvadratinis metras įvertintas 22 910 eurų, o Ženevoje – 19 439 eurais, todėl būstas šiose vietose sparčiai peržengia milijono eurų ribą.

    Skaičiuojant 80 kvadratinių metrų butą, Ciuriche suma siektų apie 1 833 000 eurų, o Ženevoje – apie 1 555 000 eurų. Tokie skaičiai rodo, kad Šveicarijos rinka išsiskiria ne tik Europos, bet ir pasaulio kontekste.

    Londonas smarkiai atsiplėšė nuo Paryžiaus

    Trečioje vietoje Europoje įsitvirtino Londonas, kur kvadratinis metras miesto centre siekia 17 241 eurą. Tai reiškia, kad 80 kvadratinių metrų būstas Londone vidutiniškai kainuotų apie 1 379 000 eurų.

    Paryžiuje kvadratinio metro kaina įvertinta 12 771 euru, o tai reiškia, kad Londono centras yra maždaug 35 proc. brangesnis. Penketuką užbaigia Viena su 12 483 eurais už kvadratinį metrą.

    Tarp penkių brangiausių miestų tik du priklauso didžiausių Europos ekonomikų sostinėms ar svarbiausiems centrams: Londonas Jungtinėje Karalystėje ir Paryžius Prancūzijoje. Likusias vietas užima rinkos, kuriose aukštas pajamas dažnai lydi ribota pasiūla prestižinėse zonose.

    Vidurio ir Rytų Europa: kai kur brangiau nei sostinėse Vakaruose

    Ataskaitoje išsiskiria Praha, kuri pagal kainas aplenkė Madridą ir Berlyną. Prahoje kvadratinio metro kaina siekia 8 352 eurus, kai Madride – 7 831 eurą, o Berlyne – 7 613 eurų.

    Tuo metu Miunchenas įvardijamas brangiausiu Vokietijos miestu, kur kvadratinis metras kainuoja 11 435 eurus. Į Europos dešimtuką taip pat patenka Liuksemburgas, Kopenhaga, Stokholmas ir Oslas, kur Oslui tenka riba žemiau 10 000 eurų už kvadratinį metrą.

    Kur rasti pigiausia ir ką rodo vidurkis

    Pigiausias miestas Europoje šiame palyginime yra Stambulas, kur kvadratinis metras kainuoja 2 646 eurus. Antroje vietoje nuo galo – Atėnai su 3 442 eurais, o tarp pigiausių minimas ir Briuselis, kur kvadratinis metras įvertintas 4 380 eurais.

    Vidutiniškai 28 Europos miestuose kvadratinis metras kainuoja 9 090 eurų, o 80 kvadratinių metrų butas sudarytų apie 727 000 eurų. Pagal šį skaičiavimą, 1 000 000 eurų ribą peržengia tik keturi miestai, o Ciurichas priartėja prie 2 000 000 eurų.

    Pasauliniame reitinge brangiausias miestas yra Honkongas su 23 790 eurų už kvadratinį metrą, o pigiausiu įvardijamas Kairas su 784 eurais. Ataskaitos skaičiavimai paremti „Numbeo“ ir Deutsche Bank duomenimis, o valiutos konvertuotos pagal Europos Centrinio Banko pirmojo 2026 metų pusmečio vidutinius kursus.

  • SBB pasirašė 2 mlrd. eurų vertės sutartį su „Siemens Mobility“: 116 dviaukščių traukinių Ciurichui

    Šveicarijos valstybiniai geležinkeliai SBB pasirašė sutartį su „Siemens Mobility Switzerland“ dėl 116 šešių vagonų dviaukščių elektrinių traukinių „Desiro DoSto“ tiekimo. Sandorio vertė, perskaičiavus iš Šveicarijos frankų, siekia apie 2,1 mlrd. eurų, o sutartyje numatyta ir papildoma 84 traukinių įsigijimo galimybė.

    Naujoji riedmenų partija skirta Ciuricho priemiestinio geležinkelio tinklui, o pirmieji traukiniai keleivius turėtų pradėti vežti 2031 metais. SBB akcentuoja, kad atnaujinimas būtinas didėjant srautams ir siekiant didesnio pralaidumo piko metu.

    „Ši sutartis patvirtina SBB pasitikėjimą „Siemens“ patikimumu, tvarumu ir technologijomis, kurios Šveicarijoje siejamos su geležinkeliu“, – sakė „Siemens“ generalinis direktorius Rolandas Buschas.

    Gamintojo teigimu, dviaukščiai „Desiro“ kuriami remiantis „Desiro HC“ platforma, jau eksploatuojama įvairiose šalyse. „Siemens Mobility“ nurodo, kad „Desiro HC“ šeima yra parduota daugiau kaip 440 vienetų, o jų rida viršija 200 mln. kilometrų, todėl pasirinkimas grindžiamas sukaupta eksploatacine patirtimi.

    Numatoma, kad viename traukinyje bus apie 540 sėdimų vietų ir aštuonios daugiafunkcės zonos, padedančios greičiau įlaipinti ir išlaipinti keleivius. Lyginant su keičiama pirmąja šių traukinių karta, naujasis parkas turėtų pasiūlyti apie 30 proc. daugiau stovimų vietų ir 10 proc. daugiau sėdimų vietų.

    Užsakymas neapsiėjo be ginčų: dėl konkurso rezultatų buvo kilę klausimų, kodėl pasirinktas „Siemens Mobility“, o ne Šveicarijos gamintojas Stadler. Stadler buvo pateikęs skundą, kvestionuodamas pasiūlymų vertinimą, ypač eksploatacinių sąnaudų, priežiūros ir tvarumo kriterijus, tačiau 2026 metų balandį skundą atsiėmė, taip atverdamas kelią galutinei sutarties pasirašymo procedūrai.

    Šis sandoris išryškina platesnę Europos tendenciją: sparčiai augant priemiestinių ir regioninių geležinkelių paklausai, vežėjai vis dažniau renkasi didelės talpos riedmenis, kurie leidžia padidinti pralaidumą nedidinant reisų skaičiaus. Dviaukščiai traukiniai tokiuose tinkluose tampa vienu efektyviausių sprendimų, ypač kai svarbus greitas keleivių srautų pasikeitimas stotyse.