CP v2

Tag: Ciurichas

  • Kur Europoje butai brangiausi: Ciurichas ir Ženeva diktuoja kainas, Londonas lenkia Paryžių

    Kur Europoje butai brangiausi: Ciurichas ir Ženeva diktuoja kainas, Londonas lenkia Paryžių

    Būstas daugelyje Europos miestų tapo vienu didžiausių kasdienių iššūkių: problema jau ne vien pasiūla, bet ir įperkamumas. Didžiausios kainos paprastai fiksuojamos sostinėse, stambiuose ekonomikos centruose ir turistų traukos vietose, kur paklausa nuolat viršija pasiūlą.

    Deutsche Bank Research Institute ataskaita „Mapping the World’s Prices 2026“ lygino, kiek kainuoja įsigyti butą miestų centruose, vertinant 69 pasaulio miestus, iš jų 28 Europoje. Skaičiuota kaina už kvadratinį metrą, todėl skirtingų šalių rinkas galima palyginti vienu masteliu.

    Šveicarija užlipo į viršūnę

    Brangiausios Europoje išlieka Šveicarijos didmiesčių centro kainos. Ciuriche kvadratinis metras įvertintas 22 910 eurų, o Ženevoje – 19 439 eurais, todėl būstas šiose vietose sparčiai peržengia milijono eurų ribą.

    Skaičiuojant 80 kvadratinių metrų butą, Ciuriche suma siektų apie 1 833 000 eurų, o Ženevoje – apie 1 555 000 eurų. Tokie skaičiai rodo, kad Šveicarijos rinka išsiskiria ne tik Europos, bet ir pasaulio kontekste.

    Londonas smarkiai atsiplėšė nuo Paryžiaus

    Trečioje vietoje Europoje įsitvirtino Londonas, kur kvadratinis metras miesto centre siekia 17 241 eurą. Tai reiškia, kad 80 kvadratinių metrų būstas Londone vidutiniškai kainuotų apie 1 379 000 eurų.

    Paryžiuje kvadratinio metro kaina įvertinta 12 771 euru, o tai reiškia, kad Londono centras yra maždaug 35 proc. brangesnis. Penketuką užbaigia Viena su 12 483 eurais už kvadratinį metrą.

    Tarp penkių brangiausių miestų tik du priklauso didžiausių Europos ekonomikų sostinėms ar svarbiausiems centrams: Londonas Jungtinėje Karalystėje ir Paryžius Prancūzijoje. Likusias vietas užima rinkos, kuriose aukštas pajamas dažnai lydi ribota pasiūla prestižinėse zonose.

    Vidurio ir Rytų Europa: kai kur brangiau nei sostinėse Vakaruose

    Ataskaitoje išsiskiria Praha, kuri pagal kainas aplenkė Madridą ir Berlyną. Prahoje kvadratinio metro kaina siekia 8 352 eurus, kai Madride – 7 831 eurą, o Berlyne – 7 613 eurų.

    Tuo metu Miunchenas įvardijamas brangiausiu Vokietijos miestu, kur kvadratinis metras kainuoja 11 435 eurus. Į Europos dešimtuką taip pat patenka Liuksemburgas, Kopenhaga, Stokholmas ir Oslas, kur Oslui tenka riba žemiau 10 000 eurų už kvadratinį metrą.

    Kur rasti pigiausia ir ką rodo vidurkis

    Pigiausias miestas Europoje šiame palyginime yra Stambulas, kur kvadratinis metras kainuoja 2 646 eurus. Antroje vietoje nuo galo – Atėnai su 3 442 eurais, o tarp pigiausių minimas ir Briuselis, kur kvadratinis metras įvertintas 4 380 eurais.

    Vidutiniškai 28 Europos miestuose kvadratinis metras kainuoja 9 090 eurų, o 80 kvadratinių metrų butas sudarytų apie 727 000 eurų. Pagal šį skaičiavimą, 1 000 000 eurų ribą peržengia tik keturi miestai, o Ciurichas priartėja prie 2 000 000 eurų.

    Pasauliniame reitinge brangiausias miestas yra Honkongas su 23 790 eurų už kvadratinį metrą, o pigiausiu įvardijamas Kairas su 784 eurais. Ataskaitos skaičiavimai paremti „Numbeo“ ir Deutsche Bank duomenimis, o valiutos konvertuotos pagal Europos Centrinio Banko pirmojo 2026 metų pusmečio vidutinius kursus.

  • SBB pasirašė 2 mlrd. eurų vertės sutartį su „Siemens Mobility“: 116 dviaukščių traukinių Ciurichui

    Šveicarijos valstybiniai geležinkeliai SBB pasirašė sutartį su „Siemens Mobility Switzerland“ dėl 116 šešių vagonų dviaukščių elektrinių traukinių „Desiro DoSto“ tiekimo. Sandorio vertė, perskaičiavus iš Šveicarijos frankų, siekia apie 2,1 mlrd. eurų, o sutartyje numatyta ir papildoma 84 traukinių įsigijimo galimybė.

    Naujoji riedmenų partija skirta Ciuricho priemiestinio geležinkelio tinklui, o pirmieji traukiniai keleivius turėtų pradėti vežti 2031 metais. SBB akcentuoja, kad atnaujinimas būtinas didėjant srautams ir siekiant didesnio pralaidumo piko metu.

    „Ši sutartis patvirtina SBB pasitikėjimą „Siemens“ patikimumu, tvarumu ir technologijomis, kurios Šveicarijoje siejamos su geležinkeliu“, – sakė „Siemens“ generalinis direktorius Rolandas Buschas.

    Gamintojo teigimu, dviaukščiai „Desiro“ kuriami remiantis „Desiro HC“ platforma, jau eksploatuojama įvairiose šalyse. „Siemens Mobility“ nurodo, kad „Desiro HC“ šeima yra parduota daugiau kaip 440 vienetų, o jų rida viršija 200 mln. kilometrų, todėl pasirinkimas grindžiamas sukaupta eksploatacine patirtimi.

    Numatoma, kad viename traukinyje bus apie 540 sėdimų vietų ir aštuonios daugiafunkcės zonos, padedančios greičiau įlaipinti ir išlaipinti keleivius. Lyginant su keičiama pirmąja šių traukinių karta, naujasis parkas turėtų pasiūlyti apie 30 proc. daugiau stovimų vietų ir 10 proc. daugiau sėdimų vietų.

    Užsakymas neapsiėjo be ginčų: dėl konkurso rezultatų buvo kilę klausimų, kodėl pasirinktas „Siemens Mobility“, o ne Šveicarijos gamintojas Stadler. Stadler buvo pateikęs skundą, kvestionuodamas pasiūlymų vertinimą, ypač eksploatacinių sąnaudų, priežiūros ir tvarumo kriterijus, tačiau 2026 metų balandį skundą atsiėmė, taip atverdamas kelią galutinei sutarties pasirašymo procedūrai.

    Šis sandoris išryškina platesnę Europos tendenciją: sparčiai augant priemiestinių ir regioninių geležinkelių paklausai, vežėjai vis dažniau renkasi didelės talpos riedmenis, kurie leidžia padidinti pralaidumą nedidinant reisų skaičiaus. Dviaukščiai traukiniai tokiuose tinkluose tampa vienu efektyviausių sprendimų, ypač kai svarbus greitas keleivių srautų pasikeitimas stotyse.