Tag: CNES

  • Prancūzai išbandė Mach 5 skraidyklę: ji kyla iki 200 km ir grįžta ant tako per 6 valandas

    Prancūzai išbandė Mach 5 skraidyklę: ji kyla iki 200 km ir grįžta ant tako per 6 valandas

    Prancūzijos bendrovė „AndroMach“ pranešė užbaigusi raketinio variklio „Banger“ bandymų kampaniją. Šis variklis kuriamas daugkartinio naudojimo bepilotčiui aparatui „Envol“, kuris turėtų kilti nuo įprasto pakilimo tako, pasiekti hipergarsinį greitį ir grįžti nusklendęs atgal į aerodromą.

    Pagal skelbiamą koncepciją aparatas ore pasiektų apie Mach 5, tai yra maždaug 6 200 kilometrų per valandą, ir pakiltų iki maždaug 200 kilometrų aukščio. Toks profilis nenumato išėjimo į orbitą, tačiau leidžia atlikti aukštą skrydžio lanką, per kurį kelioms minutėms sudaromos mikrogravitacijos sąlygos.

    Kam reikalingas „Envol“?

    Programos autoriai akcentuoja mokslinius tikslus: medžiagų, skysčių ar biologinių mėginių tyrimus mikrogravitacijoje, taip pat elektronikos ir jutiklių bandymus realioje hipergarsinėje aplinkoje. Svarbi detalė ta, kad naudingasis krovinys turėtų grįžti kartu su aparatu, todėl mėginius galima nedelsiant analizuoti pakartotinai.

    Kartu atvirai įvardijamas ir gynybos kontekstas. Toks bepilotis, greitai manevruojantis ir sunkiai perimamas taikinys gali tapti platforma oro gynybos jutiklių bei perėmimo sprendimų bandymams, kai reikia imituoti sudėtingas trajektorijas.

    Kaip veiktų variklis ir skrydis

    Iš viešai skelbiamos informacijos matyti, kad „Envol“ turėtų būti apie 4 metrų ilgio ir gabenti iki 30 kilogramų naudingąjį krovinį. Startui ir pradinei skrydžio fazei numatomi du reaktyviniai varikliai, o pakilus ore turėtų būti įjungiamas kriogeninis raketinis variklis „Banger“.

    „Banger“ kaip kurą naudoja skystą deguonį ir propaną. Variklio degimo kamera pagaminta iš metalo naudojant 3D spausdinimo technologiją, kuri leidžia greičiau keisti konstrukciją ir suformuoti sudėtingus aušinimo kanalus, reikalingus didelėms šiluminėms apkrovoms.

    Skelbiama, kad bandymai vyko Prancūzijos gynybos bandymų infrastruktūroje, dalyvaujant ir Prancūzijos kosmoso agentūrai CNES. Variklis buvo užvestas 21 kartą, o bendra darbo trukmė siekė apie 7 minutes, nurodant, kad bandymų ciklas praėjo be gedimų ir išlaikyta pakartotinio panaudojimo galimybė.

    Kada tikėtis pirmųjų skrydžių

    Pasak programos rengėjų, prototipo „Envol XP1“ pirmieji skrydžiai planuojami 2026 metų pabaigoje ir 2027 metų pradžioje, o pramoninė versija siejama su 2028 metais. Komercinių misijų pradžia įvardijama 2029 metais, jei bandymų grafikas nesikeis.

    Europos kontekste tokie projektai vertinami kaip būdas pigiau ir dažniau pasiekti mikrogravitacijos sąlygas, neatliekant brangių orbitalinių misijų. Be to, hipergarsinių skrydžių technologijos ir jų testavimo infrastruktūra tampa vis svarbesnė dėl spartėjančių ginkluotės programų ir priešpriešos jutiklių bei perėmimo srityje.

  • Paryžiaus „ArcSpace“ pritraukė per 2 mln. eurų: ruošia palydovų remontą orbitoje nuo 2027 metų

    Paryžiaus „ArcSpace“ pritraukė per 2 mln. eurų: ruošia palydovų remontą orbitoje nuo 2027 metų

    Paryžiuje įsikūręs kosmoso technologijų startuolis „ArcSpace“ pranešė užbaigęs daugiau kaip 2 mln. eurų investicijų etapą. Bendrovė kuria sprendimus, skirtus palydovų remontui, surinkimui ir techninei priežiūrai orbitoje, o pritrauktas kapitalas turėtų paspartinti pasirengimą demonstracinei misijai.

    Finansavimo etapui vadovavo „DEPO Ventures“ per fondą „DEPO Ventures One“, taip pat prisidėjo „SCE Freiraum Ventures“, „IRDI Capital Investissement“ ir Prancūzijos verslo angelų tinklas. Investuotojai akcentuoja, kad palydovų aptarnavimas orbitoje tampa strategine kryptimi, susijusia tiek su kritinės infrastruktūros atsparumu, tiek su gynybos poreikiais.

    „ArcSpace“ įkurta 2022 metais ir vysto įrankius bei gamybos procesus, kuriuos būtų galima naudoti kosmose. Esminė kryptis – elektronų pluošto technologija, leidžianti pjauti, sujungti ir virinti medžiagas vakuume, tiesiog kosminiame aparate ar specializuotame remonto įrenginyje.

    Iki šiol dauguma palydovų buvo kuriami pagal vienkartinio panaudojimo logiką: sugedus, pritrūkus kuro ar patyrus pažeidimą, jie dažnai virsta neveiksniu objektu ir papildomu kosminių šiukšlių šaltiniu. Praktikoje tai reiškia ne tik finansinę žalą, bet ir didesnę susidūrimų riziką tankėjančiose orbitose.

    Bendrovė teigia sukūrusi kompaktišką aukštos energijos elektronų pluošto įrankį, kurį būtų galima integruoti į misiją kaip nedidelį modulį. „ArcSpace“ pabrėžia, kad sprendimas gali būti panaudotas be sudėtingo išankstinio palydovų pritaikymo aptarnavimui, o tai yra vienas didžiausių barjerų dabartinėje rinkoje.

    „Kosmoso pramonė tradiciškai veikė vienkartinio naudojimo modeliu. Sugedus sistemai ar palydovui pritrūkus kuro, infrastruktūra, verta šimtų milijonų eurų, būdavo prarandama“, – sakė „ArcSpace“ vadovas ir vienas įkūrėjų Guillaume Mohara.

    „Mūsų tikslas – parodyti daugiau nei 100 sekundžių visiškai autonominio virinimo kosminiame aparate 2027 metais, o tai būtų pasaulinė naujovė“, – pridūrė jis.

    Pasak įmonės, technologija jau įveikė reiklius bandymus, imituojančius kosmoso aplinką, įskaitant aukšto vakuumo sąlygas ir mechanines vibracijas. Naujas finansavimas bus skirtas komandai plėsti, skrydžio įrangai kvalifikuoti ir pasirengti pirmajai demonstracinei misijai, kuri šiuo metu planuojama 2027 metais.

    „ArcSpace“ taip pat nurodo sulaukusi susidomėjimo iš daugiau nei keliolikos komercinių įmonių ir bendradarbiaujanti su instituciniais partneriais, įskaitant Prancūzijos kosmoso agentūrą CNES, Europos kosmoso agentūrą ir Europos gynybos fondą. Tokios partnerystės paprastai padeda startuoliams greičiau pasiekti sertifikavimo, testavimo infrastruktūros ir potencialių pirmųjų klientų kanalus.

    Rinkos kontekstas palankus: Europos Komisija įvardija palydovų aptarnavimą orbitoje ir operacijas kaip vieną iš būsimos Europos kosmoso ekonomikos atramų. Tikimasi, kad artimiausiais metais daugės investicijų į technologijas, kurios leistų prailginti palydovų eksploatacijos laiką, saugiau juos deorbituoti ir sumažinti kosminių šiukšlių augimą.

    Bendrovės planuose numatyta nuo 2028 metų pradėti komercinę veiklą su sprendimais, skirtais palydovų gyvavimo pratęsimui, deorbitavimui ir dvejopos paskirties misijoms. Ilgesnėje perspektyvoje ta pati technologijų bazė būtų plečiama didesnių konstrukcijų surinkimui orbitoje ir Mėnulio aplinkoje bei gamybai kosmose.

  • Paryžiuje „Cercle“ festivalis su ESA: DJ setai tarp raketų ir astronautų pasakojimai apie Marsą

    Paryžiuje „Cercle“ festivalis su ESA: DJ setai tarp raketų ir astronautų pasakojimai apie Marsą

    Festivalis, kuriame susitinka muzika ir kosmosas

    2026 metais Paryžiaus apylinkėse vykęs „Cercle“ festivalis šiemet išsiplėtė iki trijų dienų ir, organizatorių teigimu, tapo didžiausiu per visą renginio istoriją. Skelbiama, kad kasdien jis sutraukė maždaug po 20 000 lankytojų, o bendra atmosfera priminė ne vien elektroninės muzikos renginį, bet ir kultūros bei mokslo parodą.

    Vienas ryškiausių šių metų akcentų – pirmą kartą įgyvendintas bendras projektas su Europos kosmoso agentūra (ESA) ir Prancūzijos kosmoso agentūra CNES. Organizatoriai pabrėžė, kad tai buvo ne reklaminė partnerystė, o programos bendraautorystė, kai kosmoso institucijos prisidėjo prie turinio ir edukacinių patirčių.

    Scenos tarp lėktuvų ir raketų

    Renginio erdve tapo Musée de l’Air et de l’Espace teritorija šalia Paryžiaus Le Buržė oro uosto. Šis 1919 metais įkurtas aviacijos ir kosmoso muziejus laikomas vienu seniausių ir žinomiausių pasaulyje, o jo kolekcijoje – daugiau nei 150 orlaivių, taip pat palydovai, raketos, varikliai ir kiti istoriją iliustruojantys eksponatai.

    Tarp „Ariane“ raketų, „Concorde“ ir didžiulio „Airbus A380“ festivalis pastatė tris scenas, kuriose pasirodė Eric Prydz, Röyksopp, ARTBAT, Ben Böhmer, Monolink, Michael Bibi, Adriatique ir kiti. Tokia aplinka tapo ne tik dekoracija, bet ir renginio tapatybės dalimi – muzika buvo sąmoningai įkomponuota į aviacijos ir kosmoso kontekstą.

    ESA į festivalį atvežė mokslą

    Greta koncertų programa buvo papildyta atskira „CUPOLA“ zona – kupolo formos erdve, kurioje vyko astronautų ir mokslininkų pranešimai bei diskusijos apie kosmoso tyrimus. Čia lankytojai galėjo išgirsti, kaip skirtingoje atmosferoje keičiasi garso sklidimas ir kodėl, pavyzdžiui, Marse žmogus garsus galėtų suvokti kitaip nei Žemėje.

    „Marse skirtingi garso dažniai sklinda nevienodu greičiu, todėl jie mus pasiekia skirtingu vėlavimu, o Žemėje taip nevyksta“, – sakė vienas ESA mokslininkų.

    Ši kryptis atspindi platesnę ESA komunikacijos tendenciją: kosmoso agentūros vis dažniau ieško ne tik formalių pranešimų, bet ir kultūrinių formatų, kurie pasiektų jaunesnes auditorijas. Festivalis šiuo atveju tapo platforma, kur emocinė patirtis ir mokslinis pasakojimas veikia vienu metu.

    Simbolinis startas iš TKS ir artistų įspūdžiai

    Vienu simboliškiausių momentų tapo festivalio atidarymas, įgarsintas Prancūzijos ESA astronautės Sophie Adenot sveikinimu, įrašytu iš Tarptautinės kosminės stoties. Organizatoriai tai pristatė kaip išskirtinį bandymą sujungti elektroninės muzikos sceną su realia kosmoso misijų kasdienybe.

    Brazilų DJ ir prodiuserė ANNA, pasirodžiusi „Concorde“ scenoje, teigė, kad vieta pakeitė ir jos seto sprendimus. Ji priminė, kad karjerą pradėjo dar paauglystėje tėvo klube, o šiandien kuria bei remiksuoja tarptautinio lygio atlikėjams ir vis dažniau eksperimentuoja su ambient, meditatyvia muzika.

    „Kai rinkausi kūrinius, kuriuos grosiu, planas buvo vienoks, bet galiausiai viskas pasikeitė. Ši vieta prašosi kažko kitokio, platesnio ir ypatingesnio“, – sakė ANNA.

    „Cercle“ per dešimtmetį išaugo iš idėjos filmuoti DJ pasirodymus išskirtinėse pasaulio vietose į tarptautinį reiškinį, kuriam didelę auditorijos dalį atnešė „Youtube“ platformoje publikuojami vaizdo įrašai. 2026 metų festivalis parodė, kad šis formatas evoliucionuoja dar toliau – į renginį, kuriame vienoje erdvėje susijungia koncertas, audiovizualinis šou ir gyvas mokslo populiarinimas.