Tag: COP31

  • Turkija su Kinija pasirašė preliminarų 15 mlrd. dolerių susitarimą dėl saulės ir vėjo projektų

    Turkija su Kinija pasirašė preliminarų 15 mlrd. dolerių susitarimą dėl saulės ir vėjo projektų

    Turkija pasirašė preliminarų susitarimą su Kinija, kuriuo siekiama pritraukti apie 15 mlrd. JAV dolerių investicijų į saulės ir vėjo energetikos projektus.

    Apie tai lapkričio 12 dieną paskelbė šalies energetikos ministras, o susitarimas buvo pasirašytas COP31 JT klimato viršūnių susitikime Antalijoje, praneša „Euronews“.

    Planuojama saulės ir vėjo jėgainių parkų bendra galia – 7 gigavatai. Taip pat numatyti energijos kaupimo sprendimai ir elektros tinklo modernizavimas.

    Vis dėlto kol kas nepateikta nei projektų įgyvendinimo laiko grafiko, nei aiškių detalių, kaip konkrečiai būtų finansuojami planuojami darbai.

    Kokie darbai numatyti susitarime

    Turkijos energetikos ministro Alparsano Bayraktaro teigimu, bendradarbiavimas apimtų ne tik investicijas, bet ir technologijų dalijimąsi. Tai turėtų padėti Turkijoje plėtoti vėjo turbinų įrangos gamybą.

    Susitarimas pasirašytas po Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdoğano ir Kinijos viceprezidento Han Zhengo derybų, vykusių lapkričio 11 dieną tame pačiame klimato viršūnių susitikime.

    Kinijos viceprezidentas, remiantis Kinijos valstybinės naujienų agentūros „Xinhua“ informacija, teigė, kad Pekinas yra pasirengęs skatinti daugiau Kinijos įmonių investuoti Turkijoje, o atsinaujinančią energetiką įvardijo kaip vieną svarbiausių sričių.

    Turkijos tikslas – spartus galios augimas iki 2040 metų

    Turkijos energetikos ministerijos duomenimis, rugsėjo pabaigoje šalis turėjo apie 43,8 gigavato saulės ir vėjo elektrinių galios. Tai sudarė kiek daugiau nei trečdalį visos šalies elektros gamybos pajėgumų.

    Pagal naują nacionalinę energetikos strategiją Turkija siekia iki 2040 metų saulės ir vėjo pajėgumus padidinti iki 175 gigavatų. Plane numatoma ir platesnė energetikos transformacija – didesnė dalis energijos vartojimo turėtų persikelti nuo naftos bei dujų prie elektros.

    Ministras A. Bayraktaras klimato susitikime lapkričio 10 dieną yra sakęs, kad iki 2040 metų Turkijos energetikos pertvarkai gali reikėti apie 300 mlrd. JAV dolerių investicijų. Pasak jo, tam būtinos tarptautinės partnerystės ir investuotojams nuspėjamos sąlygos.

  • Uzbekistanas COP31 siūlo bendrą klimato planą Centrinei Azijai: įspėjimai ir finansavimas

    Uzbekistanas COP31 siūlo bendrą klimato planą Centrinei Azijai: įspėjimai ir finansavimas

    Uzbekistanas per COP31 Jungtinių Tautų klimato konferenciją Turkijos Antalijoje pasiūlė naują regioninio bendradarbiavimo modelį Centrinei Azijai. Šalies prezidentas Šavkatas Mirzijojevas ragina kurti bendras ankstyvojo perspėjimo sistemas, diegti žaliąsias technologijas ir ieškoti naujų finansavimo mechanizmų.

    Kaip skelbia „Euronews“, pasiūlytas trijų dalių „Klimato integracijos modelis“ turėtų padėti koordinuoti atsaką į tirpstančius ledynus, vandens trūkumą ir vis dažnesnes sausras. Prezidentas pabrėžė, kad nė viena šalis klimato kaitos iššūkių viena pati neišspręs.

    Siūlymai pateikti regione, kuriame didėja spaudimas bendrai naudojamiems vandens ištekliams – jie svarbūs ir žemės ūkiui, ir elektros gamybai. Pasaulio banko vertinimu, per pastaruosius šešis dešimtmečius Centrinės Azijos ledynų plotas sumažėjo maždaug 30 proc., o tai kelia grėsmę ilgalaikiam vandens prieinamumui.

    Uzbekistano planas apima ne tik skubias priemones, bet ir ilgesnio laikotarpio sprendimus: nuo rizikų stebėsenos iki dirvožemio atkūrimo bei finansinių instrumentų pritaikymo regionams, kuriuos veikia užsitęsiančios sausros.

    Trys pasiūlymo kryptys

    Pirmoji plano dalis skirta klimato informacijos dalijimuisi. Uzbekistano prezidentas pasiūlė sukurti regioninę sistemą, kuri leistų keistis duomenimis apie aplinkos rizikas, pasitelkiant Pasaulio meteorologijos organizacijos (WMO) paramą.

    Numatoma, kad tokia sistema apimtų ankstyvojo perspėjimo sprendimus stichinėms nelaimėms ir bendrą lėtesnių aplinkos pokyčių stebėseną. Tai, pasak iniciatorių, padėtų šalims geriau prognozuoti rizikas, darančias įtaką bendrai naudojamiems ištekliams.

    Antroji dalis orientuota į technologijas: degradavusių žemių atkūrimą, anglies kaupimą sausringuose regionuose ir kovą su dulkių bei smėlio audromis.

    Taip pat pasiūlyta Uzbekistane kasmet rengiamą Central Asia ECO-EXPO paversti nuolat veikiančia platforma, kuri sujungtų aplinkosauginių technologijų tiekėjus, investuotojus ir regiono institucijas.

    Didesnis dėmesys prisitaikymo finansavimui

    Trečioji pasiūlymo kryptis – klimato kaitos prisitaikymo finansavimas. Prezidentas paragino bendradarbiauti su tarptautiniais plėtros bankais, kad būtų teikiamos lengvatinės dotacijos ir kuriami nauji finansavimo instrumentai, pritaikyti vandens stokos ir užsitęsusių sausrų paveiktiems regionams.

    Mirzijojevas taip pat patvirtino, kad Uzbekistanas 2027 metais perims Tarptautinio Aralo jūros gelbėjimo fondo pirmininkavimą. Ši organizacija vienija Centrinės Azijos valstybes sprendžiant bendrus vandens valdymo ir aplinkosaugos iššūkius.

    Kalbėdamas apie nacionalinius tikslus, Uzbekistano vadovas teigė, kad šalis anksčiau laiko pasiekė ankstesnį tikslą – 35 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, skaičiuojant vienam BVP vienetui.

    Be to, Uzbekistanas siekia, kad 2030 metais 54 proc. šalies elektros būtų pagaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

    Pradėta 264,4 mln. eurų programa

    Konferencijos metu taip pat oficialiai pradėta atskira 264,4 mln. eurų vertės programa, skirta padėti Uzbekistanui, Kirgizijai ir Tadžikistanui prisitaikyti prie klimato kaitos.

    Septynerių metų iniciatyva „Climate-Resilient Landscapes in Central Asia“ (CLiCA) Žaliojo klimato fondo buvo patvirtinta 2026 metų spalio 28 dieną, o įgyvendinimą planuojama pradėti 2027 metais.

    Programa apima kelių šaltinių finansavimą: Žaliojo klimato fondo ir Vokietijos plėtros partnerių lėšas, o Europos investicijų bankas įvardijamas kaip galimas papildomas finansavimo partneris.

    Iš planuojamų investicijų 103,7 mln. eurų numatyta Uzbekistanui – projektai būtų skirti pažeistų ekosistemų atkūrimui ir pagalbai kaimo bendruomenėms prisitaikant prie vis sudėtingesnių klimato sąlygų.

    Tarp numatomų priemonių – 18 000 hektarų miško žemių ir 123 000 hektarų ganyklų atkūrimas, taip pat lašelinės drėkinimo sistemos, sausrai atsparių kultūrų diegimas ir geresnė prieiga prie žemės ūkio finansavimo.

    Prognozuojama, kad apie 12 000 ūkininkų gaus klimato konsultavimo paslaugas, o atsparumas klimato rizikoms Uzbekistane turėtų pagerėti maždaug 342 000 žmonių.

    COP31 užkulisiuose Mirzijojevas aptarė klimato finansavimo ir aplinkos atkūrimo klausimus Aralo jūros regione su Žaliojo klimato fondo vykdomąja direktore Mafalda Duarte, o su WMO vadove Celeste Saulo kalbėjo apie orų stebėseną bei dulkių ir smėlio audrų prognozavimą.

    Uzbekistanas ir Turkija taip pat pasirašė aplinkosaugos bendradarbiavimo susitarimą, apimantį prisitaikymą prie klimato kaitos, taršos prevenciją, atliekų tvarkymą ir kovą su dykumėjimu.

  • Karo su Iranu poveikis: iškastinio kuro emisijos pasaulyje gali kristi 0,4 proc., bet bendra tarša augs

    Pasaulinės anglies dioksido emisijos iš naftos, dujų ir anglies šiemet gali sumažėti 0,4 proc., tačiau tai nereiškia, kad klimato tikslai jau pasiekiami. Naujoje ataskaitoje pabrėžiama, kad nedidelį kritimą iš dalies nulėmė ir karo su Iranu sukelti energijos kainų šuoliai.

    Apie šias prognozes rašo „Live Science“, remdamasis 2026 metų „Global Carbon Budget“ ataskaita. Ji paskelbta lapkričio 10 dieną žurnale „Earth System Science Data“ ir šią savaitę turėtų būti pristatyta COP31 klimato konferencijoje Antalijoje (Turkija).

    Ataskaitoje prognozuojama, kad iškastinio kuro sektorius šiemet išmes apie 38,2 mlrd. metrinių tonų CO2. Tai būtų pirmas metinis iškastinio kuro CO2 emisijų sumažėjimas nuo 2020 metų, kai emisijos buvo kritusios dėl COVID-19 pandemijos ribojimų.

    Tačiau už šio skaičiaus slypi svarbi išlyga: bendras pasaulio CO2 kiekis iš visų šaltinių, tikėtina, vis tiek padidės iki rekordinio lygio. Prie to prisideda emisijos, susijusios su durpynų gaisrais, miškų kirtimu ir gaisrais, kuriuos stiprina sausesnės sąlygos, siejamos su „El Niño“.

    Kas lėmė nedidelį iškastinio kuro emisijų kritimą

    Ataskaitos autoriai nurodo dvi pagrindines priežastis: sparčiai augančius įdiegtų vėjo ir saulės elektrinių pajėgumus bei energijos kainų kilimą. Pastarasis siejamas su karo su Iranu poveikiu energijos rinkoms – ribojama kuro pasiūla, o didesnės kainos mažina paklausą.

    Imperial College London klimato mokslininkas Joeri Rogelj, kuris tyrime nedalyvavo, tokį pokytį vadina „drąsinančiu ženklu“, kad dekarbonizacijos pastangos ima duoti rezultatų. Vis dėlto jis pabrėžia, kad 0,4 proc. kritimas yra labai mažas, todėl jo nepakanka laikyti ilgalaikio lūžio įrodymu.

    Alfredo Wegenerio instituto biogeomokslininkė Judith Hauck (viena iš darbo bendraautorių) atkreipia dėmesį, kad vien energijos paklausos augimas, jei ji būtų tenkinama tradiciniu būdu, šiemet būtų stūmęs emisijas į viršų. Jos teigimu, apie du trečdalius šio augimo padengė saulės ir vėjo energetika bei elektromobiliai, tačiau likusią dalį „suvalgė“ kainų šokas, sumažinęs paklausą.

    Skirtingos tendencijos didžiausiuose regionuose

    Tarp didžiausių teršėjų ataskaita prognozuoja emisijų mažėjimą Kinijoje (0,9 proc.), JAV (1,3 proc.), Europos Sąjungoje (1,5 proc.) ir Japonijoje (1 proc.). Tuo metu Indijos metinės CO2 emisijos, kaip nurodoma, turėtų augti 4,4 proc.

    Dar vienas svarbus aspektas – ataskaitoje minimi 40 valstybių, kurios per pastarąjį dešimtmetį mažino emisijas kartu augindamos ekonomiką. Tarp jų įvardijamos JAV, Australija, Naujoji Zelandija, Pietų Korėja, Jungtinė Karalystė, Japonija ir apie 30 Europos Sąjungos šalių.

    Likusiame pasaulyje iškastinio kuro CO2 emisijos, prognozuojama, mažės 0,7 proc., daugiausia dėl 1,9 proc. kritimo naftos emisijose. Autoriai tai sieja su trumpalaike reakcija į tiekimo suvaržymus ir kainų augimą.

    Kodėl klimato tikslai vis tiek tolsta

    Nors iškastinio kuro emisijos šiemet gali kiek mažėti, bendra CO2 emisijų suma iš visų šaltinių, prognozuojama, pakils nuo 42,8 mlrd. iki 43,3 mlrd. metrinių tonų. Tai reiškia, kad bendras taršos „paveikslas“ išlieka prastas net ir matant pažangą energetikos transformacijoje.

    Ataskaitoje teigiama, kad likęs CO2 kiekis, kurį pasaulis dar gali išmesti iki 1,5 laipsnio Celsijaus atšilimo ribos, siekia apie 150 mlrd. metrinių tonų – mažiau nei ketverių metų emisijos dabartiniu tempu. Judith Hauck taip pat svarsto, kad 1,5 laipsnio tikslas greičiausiai jau praleistas, o grįžti prie jo būtų įmanoma tik plačiai šalinant CO2 iš atmosferos.

    Joeri Rogelj pabrėžia, kad vienkartiniai ar krizių sukelti kritimai nėra sprendimas: norint išvengti didėjančios žalos, emisijas reikia nuosekliai mažinti iki nulio. Priešingu atveju visuomenėms teks spręsti „dvigubą uždavinį“ – pertvarkyti ekonomiką ir kartu susitaikyti su vis prastėjančio klimato padariniais.

  • COP31 Europoje kalbama apie žalią kursą, bet šalys ieško trumpalaikių naftos ir dujų sprendimų

    COP31 Europoje kalbama apie žalią kursą, bet šalys ieško trumpalaikių naftos ir dujų sprendimų

    Europos lyderiams COP31 konferencijoje diskutuojant, kaip spartinti atsitraukimą nuo iškastinio kuro, dalis ES valstybių tuo pat metu ieško būdų užsitikrinti papildomus naftos ir dujų tiekimus.

    Energijos rinkas supurtę įvykiai po JAV ir Izraelio karo su Iranu naftą ir dujas vėl pastūmėjo į Europos ekonominių ir geopolitinių sprendimų centrą, rašo „Euronews“.

    Augančios energijos kainos, galimi tiekimo sutrikimai ir pramonės spaudimas verčia vyriausybes prioritetą teikti įperkamai ir patikimai energijai, net jei tai kertasi su ilgalaikiais klimato tikslais.

    Nors visos 27 ES narės yra pritarusios bendroms Bendrijos pozicijoms COP31 derybose, realūs sprendimai namuose rodo vis didesnį susiskaidymą: plečiamos importo galimybės, sudarinėjami nauji sandoriai ir vėl grįžtama prie idėjų didinti vietinę gavybą.

    Energetinis saugumas stumia į kompromisus

    Vengrijos energetikos ministras Istvánas Kapitány teigė, kad Budapeštas derasi dėl dujų pirkimo iš Rumunijos „Neptun Deep“ telkinio ir siekia didesnės prieigos prie Kroatijos bei Graikijos SGD terminalų.

    Ministras tai argumentavo priklausomybe nuo riboto tiekėjų skaičiaus, pabrėždamas, kad energetinis saugumas tokioje situacijoje tampa svarbiausiu klausimu.

    Tuo metu Vengrijos naftos ir dujų grupės MOL vadovas György Bacsa įspėjo, kad ryšių su rusiškais energijos ištekliais nutraukimas gali brangiai kainuoti ekonomikai.

    Pasak jo, tai nėra vien politinio pasirinkimo tema: energijos ir žaliavų kainų „priemokos“ gali pasiekti lygį, kai ima veikti visuomenės stabilumą, o sąskaitų šuolis, jo vertinimu, gali smarkiai pakenkti Vengrijos ir Slovakijos ekonomikai.

    Kroatija ir Graikija akcentuoja infrastruktūrą

    Kroatija savo ruožtu siekia išnaudoti Krko SGD terminalą ir uosto infrastruktūrą, kad kaimynėms būtų lengviau mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų.

    Kroatijos premjeras Andrejus Plenkovićius teigia, kad Adrijos vamzdynas galėtų tapti alternatyva rusiškai naftai valstybėms, neturinčioms išėjimo prie jūros, nors Budapeštas ir Bratislava argumentuoja, jog tokia alternatyva būtų brangesnė.

    Graikijoje energetinio saugumo tema vis dažniau pristatoma kaip nacionalinio suvereniteto dalis. Prieš COP31 aplinkos ir energetikos ministras Stavros Papastavrou yra sakęs, kad šalys neturėtų būti verčiamos rinktis tarp klimato apsaugos ir energijos tiekimo užtikrinimo.

    Graikija taip pat siekia mažinti priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių ir stiprinti ryšius su Jungtinėmis Valstijomis, Kipru, Egiptu bei Balkanų šalimis, o dujų infrastruktūra vis labiau siejama su užsienio politikos strategija.

    Šalyje vėjo ir saulės energija 2025 metais sudarė daugiau kaip 40 proc. elektros gamybos, tačiau, nepaisant investicijų į švarią energetiką, tų metų elektros gamyboje jų dalis nedidėjo, o dujos stiprino pozicijas.

    Rumunija mato šansą tapti regiono tiekėja

    Rumunija taip pat pozicionuojasi kaip regiono energijos tiekėja: valstybės sekretorius energetikai Marius-Viorelis Poșa lapkričio 3 dieną Abu Dabyje akcentavo šalies išteklius ir infrastruktūrą, ypač „Neptun Deep“ projektą Juodojoje jūroje.

    Tuo pat metu Bukareštas nerimauja dėl ekonominės dekarbonizacijos kainos. ES energetikos ministrų susitikime spalio 15 dieną Rumunijos energetikos ministras Dumitru Chisăliță palaikė energetikos perėjimą, tačiau perspėjo dėl priemonių, kurios gali silpninti pramonės konkurencingumą.

    Jis pabrėžė, kad įmonėms reikia nuspėjamų taisyklių ir realistiškų prisitaikymo bei investicijų terminų, o klimato tikslus būtina derinti su tiekimo saugumu, ekonomika ir vartotojų interesais.

    Briuselis mažina lūkesčius dėl proveržio

    Susidūrus su vidaus politiniu pasipriešinimu ir pasauline energetikos krize, Briuselis, pasak straipsnyje cituojamo aukšto rango Europos Komisijos pareigūno, mažina lūkesčius, kad COP31 pavyks pasiekti didelį proveržį dėl iškastinio kuro.

    ES siekia remtis COP28 Dubajuje įtvirtintu įsipareigojimu pereiti nuo iškastinio kuro, tačiau pripažįstama, kad pažangą užtikrinti bus politiškai sudėtinga.

    Europos Komisija palankiai įvertino Brazilijos COP30 pirmininkavimo pristatytą kelrodį dėl perėjimo nuo iškastinio kuro, matydama jame galimybę suteikti naują pagreitį Dubajuje priimtam įsipareigojimui.

    Vis dėlto COP31 šeimininkė Turkija, oficialiai akcentuojanti elektrifikaciją, sulaukia aplinkosaugos organizacijų kritikos dėl to, kad šalis išlieka priklausoma nuo iškastinio kuro ir plečia jo naudojimą.

  • Brazilija pristatė pirmą pasaulinį planą, kaip savanoriškai atsisakyti iškastinio kuro

    Brazilija pristatė pirmą pasaulinį planą, kaip savanoriškai atsisakyti iškastinio kuro

    Brazilija paskelbė, kaip teigiama, pirmą pasaulinį kelrodį, skirtą laipsniškai atsisakyti iškastinio kuro – anglies, naftos ir dujų. Dokumente šalys raginamos pradėti planuoti perėjimą jau dabar, nors pats planas yra savanoriškas.

    Kelrodis paskelbtas baigiantis Brazilijos, kaip COP30 klimato konferencijos šeimininkės, darbotvarkei – kitą savaitę „estafetė“ perduodama Turkijai ir Australijai, rašo „Euronews“, remdamasis AFP.

    COP30 konferencija 2025 metais Brazilijos Amazonės mieste Belemyje baigėsi susitarimu, kuriame po didžiųjų naftos gamintojų, tokių kaip Saudo Arabija ir Rusija, pasipriešinimo nebuvo aiškiai paminėtas iškastinis kuras. Todėl Brazilija kaip alternatyvą pasiūlė atskirą kelrodį, kviečiantį šalis savanoriškai trauktis nuo naftos, dujų ir anglies.

    Kelrodyje teigiama, kad turimi įrodymai ir analizė veda prie išvados, jog perėjimas nuo iškastinio kuro yra „skubus, neišvengiamas ir kartu įmanomas“. Kartu pabrėžiama, kad vieno universalaus sprendimo nėra – priemonės turėtų būti pritaikomos pagal kiekvienos šalies situaciją.

    Trys etapai iki 2033 metų

    Dokumente siūloma „bendra darbotvarkė“ trimis etapais 2028–2033 metų laikotarpiu. Per šiuos metus valstybės raginamos parengti planus ir imtis realių žingsnių, transformuojant energetikos sistemas.

    Kelrodyje akcentuojama, kad šalys skiriasi tiek tempu, kuriuo gali judėti, tiek reikalingos paramos apimtimi, tačiau planavimas, pasak autoriaus, naudingas visoms. Mintis paprasta: net jei perėjimas bus nevienodas, pradėti ruoštis verta nedelsiant.

    COP30 vadovė Ana Toni per žiniasklaidos instruktažą teigė, kad perėjimas yra neišvengiamas, todėl planuoti reikia „dabar ir kuo greičiau“, nes tai esą būtų naudinga šalims, visuomenei ir ekonomikai. Vis dėlto pačiame kelrodyje pripažįstama, kad iki šiol paskelbtos politikos priemonės ir planai vis dar nepasiekia tikslų, dėl kurių šalys susitarė anksčiau.

    Priminta ir tai, kad beveik 200 valstybių 2023 metais COP28 viršūnių susitikime Dubajuje priėmė svarbų tekstą, raginantį „pereiti nuo iškastinio kuro energetikos sistemose“.

    Ko tikėtis COP31 Turkijoje?

    Naujo privalomo susitarimo dėl iškastinio kuro per dvi savaites vyksiančioje COP31 konferencijoje, kuri prasideda lapkričio 9 dieną Turkijos Viduržemio jūros kurorte Antalijoje, mažai tikėtina. Vietoj to Turkija, o derybas koordinuojanti Australija, remia savanorišką programą, orientuotą į didesnę „elektrifikaciją“ siekiant mažinti šiltnamio efektą sukeliančias emisijas.

    Tačiau kritikai atkreipia dėmesį, kad tokia kryptis neįvardija, iš kokių šaltinių turėtų būti gaunama elektra. Dėl to, jų teigimu, elektrifikacija teoriškai galėtų tapti priedanga plėsti iškastinio kuro naudojimą, o ne pereiti prie švarių atsinaujinančių išteklių.

    Ana Toni sakė, kad iškastinio kuro kelrodis Antalijoje turėtų būti aptariamas lapkričio 10 dieną, tačiau Brazilijos pareigūnai pabrėžė: tai nėra dokumentas, dėl kurio būtų deramasi COP31, o veikiau raginimas veikti.

    COP30 prezidentas Andre Correa do Lago aiškino, kad Brazilija nesiūlo naujų derybų, o kviečia šalis pradėti veiksmus jau dabar, nes reikalingos žinios ir technologijos, jo teigimu, yra prieinamos. Jo žodžiais, esminis iššūkis – įgyvendinti tai, dėl ko jau sutarta.

    Aktyvistai: kelrodis neturi dulkėti lentynoje

    Klimato kampanijų atstovai Brazilijos iniciatyvas sutiko palankiai, tačiau kartu pabrėžė, kad vien dokumento paskelbimo nepakanka. 350.org politikos analitikė Fanny Petitbon perspėjo, jog kelrodis neturėtų virsti dar viena ataskaita, kuri „renka dulkes lentynoje“.

    Jos teigimu, COP31 turėtų tapti momentu, kai vyriausybės perkelia šį darbą į praktinius sprendimus: su aiškiais įsipareigojimais, terminais ir ištekliais, reikalingais teisingam ir tvarkingam pasitraukimui iš anglies, naftos ir dujų.

    Brazilija taip pat paskelbė atskirą kelrodį, kuriuo siekiama iki 2030 metų sustabdyti miškų naikinimą.

  • Karščio bangos kelia grėsmę nėščiosioms ir kūdikiams: ekspertai sako, sprendimai jau yra

    Karščio bangos kelia grėsmę nėščiosioms ir kūdikiams: ekspertai sako, sprendimai jau yra

    Ekstremalus karštis vis dažniau tampa rizikos veiksniu nėštumui ir gimdymui, perspėja sveikatos ekspertai. Pasaulinės sveikatos fondo „Wellcome“ užsakymu atlikta apklausa rodo, kad beveik trys iš keturių akušerių, gydytojų ir kitų specialistų per pastaruosius penkerius metus matė išaugusį su karščiu siejamų komplikacijų skaičių.

    Apklausą viešai aptardamas Jungtinių Tautų klimato sistemos vadovas Simonas Stiellas pabrėžė, kad šilumos pavojai ne visada akivaizdūs. Jo teigimu, klimato politikos sprendimuose turi atsirasti aiški vieta motinų ir naujagimių sveikatai, nes karščio ekstremumai tiesiogiai veikia pažeidžiamiausias grupes.

    Kas nutinka per karščius?

    Medicinos literatūroje ir visuomenės sveikatos institucijų vertinimuose aukštesnė oro temperatūra siejama su didesne priešlaikinio gimdymo, vaisiaus žūties ir mažo naujagimių svorio rizika. „Wellcome“ pateikia ir kiekybinius ryšius: kiekvienas 1 laipsnio temperatūros kilimas koreliuoja su maždaug 5 proc. didesniu priešlaikinių gimdymų skaičiumi ir 7 proc. didesne gestacinio diabeto rizika.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad nėščiosios patiria didesnį šilumos stresą dėl fiziologinių pokyčių, o dehidratacija ir perkaitimas gali paaštrinti esamas būkles. Didžiausia rizika dažniausiai tenka moterims, dirbančioms lauke, gyvenančioms be patikimo vėsinimo namuose arba turinčioms ilgai keliauti į sveikatos priežiūros įstaigas.

    Medikai prašo daugiau pagalbos

    „Wellcome“ apklausoje dalyvavo 1 000 motinystės sveikatos specialistų Australijoje, Brazilijoje, Indijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Zimbabvėje. 98 proc. respondentų nurodė slaugę nėščiąją, kurios sveikatai, jų vertinimu, pakenkė ekstremalus karštis, o 99 proc. teigė matę panašų poveikį kūdikiams.

    Dauguma apklaustųjų akcentavo, kad vien informacijos nepakanka. 92 proc. teigė, jog reikia daugiau mokymų, praktinių gairių ir resursų, kad būtų galima geriau apsaugoti nėščiąsias per karščius ir laiku atpažinti pavojingus simptomus.

    „Išlikti vėsiems nėra pasirinkimas, kai nėra kur pasislėpti nuo karščio“, – sakė Simonas Stiellas.

    Sprendimai yra, bet reikia įgyvendinimo

    Ekspertų vertinimu, dalį rizikų galima sumažinti gana greitai, jei veikia bazinė infrastruktūra: patikimas vanduo, elektra ir vėsinimas klinikose, taip pat aiškios karščio perspėjimo sistemos. S. Stiellas ragina šias priemones laikyti ne komforto klausimu, o būtina sveikatos apsaugos pasirengimo dalimi.

    Praktiniai bandymai jau vyksta. Zimbabvėje ir Pietų Afrikoje „Wellcome“ finansuojamas projektas, kuriame dalyvauja apie 1 600 moterų, testuoja nebrangias apsaugos priemones: skrybėles nuo saulės, vandens talpas, skėčius ir ventiliatorius, o dalis bendruomenių taiko ir paprastus pastatų vėsinimo sprendimus, pavyzdžiui, šviesina stogus.

    Miestuose vis svarbesnės tampa vadinamosios klimato priedangos, kai pavojingų karščių metu gyventojams atveriami vėsūs viešieji pastatai. Ispanijoje tokia praktika taikoma plačiau, o Barselonoje, kaip skelbiama, veikia apie 400 vietų, kur galima trumpam atsikvėpti nuo karščio, įskaitant bibliotekas, muziejus ir savivaldybės turgus.

    Kitas kryptingas kelias yra tikslinės priemonės ten, kur susikerta didžiausia kaitra ir pažeidžiamos grupės. COP31 šeimininkė Antalija yra žemėlapiuose identifikavusi karščio ir pažeidžiamumo zonas, kad prioritetas tektų pavėsiui, želdynams, ankstyvo perspėjimo sistemoms ir sveikatos pagalbai būtent ten, kur jų labiausiai reikia.

    Finansavimas išlieka esminiu išbandymu. COP30 metu šalys sutarė iki 2035 metų tris kartus didinti prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimą, o artėjanti COP31 konferencija, tikėtina, taps testu, ar šie įsipareigojimai virs realiais projektais, kurie sumažina riziką nėščiosioms ir naujagimiams.

  • Business PRECOP artėja: atskleisti nauji pranešėjai ir temos prieš COP31, registracija jau vyksta

    Iki Business PRECOP konferencijos liko vos kelios savaitės: renginys vyks 2026 metų rugsėjo 30 dieną ir spalio 1 dieną Tarptautiniame kongresų centre Katovicuose. Organizatoriai skelbia papildomus pranešėjus ir akcentuoja, kad dviejų dienų programa skirta pasirengti artėjančioms Jungtinių Tautų klimato deryboms, įskaitant COP31.

    Renginyje numatytos tarpdisciplininės diskusijos apie klimato ir aplinkos politikos kryptis, reguliacinių sprendimų poveikį verslui bei energetikos transformacijos tempą Europoje. Programoje žadami pokalbiai apie atsakomybę tiekimo grandinėse, investicijų rizikas ir tai, kaip keičiasi verslo strategijos po vadinamojo žaliojo entuziazmo bangos.

    Kas pasirodys scenoje

    Tarp naujai pristatomų pranešėjų yra nevyriausybinio sektoriaus, mokslo, finansų ir pramonės atstovų, taip pat buvę ir esami politikos formuotojai. Organizatoriai įvardija, kad tokia sudėtis pasirinkta tam, kad diskusijose būtų sujungtas reguliuotojų, investuotojų ir realiosios ekonomikos požiūris.

    Skelbiama, kad tarp dalyvių bus klimato ir tvarumo ekspertai, energetikos bendrovių bei pramonės įmonių vadovai, taip pat savivaldos atstovai. Programoje taip pat numatyti tinklaveikos formatai, skirti praktiniams susitarimams ir partnerystėms, kurios vis dažniau tampa būtinos įgyvendinant emisijų mažinimo planus.

    Daugiau diskusijų ir apdovanojimai

    Organizatoriai primena, kad ankstesnėje renginio laidoje vyko daugiau nei 30 diskusijų ir debatuose dalyvavo beveik 1 000 dalyvių, o scenoje pasisakė daugiau nei 150 ekspertų. Šis formatas leidžia aprėpti temas nuo energetikos kainų ir infrastruktūros iki pramonės dekarbonizacijos ir klimato politikos įgyvendinimo praktikoje.

    Pirmąją konferencijos dieną numatyta apdovanojimų ceremonija Green Changer, kuri, pasak organizatorių, taps ir neformalių susitikimų erdve. Registracija į konferenciją jau vyksta, o galutinė programa ir dalyvių sąrašas bus pildomi artėjant renginio datai.

  • ES į COP31 važiuoja su griežtu įspėjimu: pažadų nebepakanka, reikės veiksmų ir pinigų

    ES į COP31 važiuoja su griežtu įspėjimu: pažadų nebepakanka, reikės veiksmų ir pinigų

    ES keičia toną prieš COP31

    Europos Sąjunga, ruošdamasi Jungtinių Tautų klimato konferencijai COP31 Antalijoje, signalizuoja aiškų posūkį: vien deklaracijų nebeužtenka, svarbiausia tampa įgyvendinimas. ES Tarybos išvadų projekte akcentuojama, kad dabartinės pasaulio ambicijos ir realūs veiksmai vis dar per silpni, kad šiltėjimą pavyktų išlaikyti ties 1,5 laipsnio riba.

    Ši riba yra Paryžiaus susitarimo kertinis orientyras, tačiau tarptautinė politika vis dažniau susiduria su atotrūkiu tarp pažadų ir faktinių emisijų mažinimo rezultatų. ES dokumente pabrėžiama, kad būtina spartinti sprendimus, kurie duoda tiesioginį, išmatuojamą poveikį jau šiame dešimtmetyje.

    Ką ES nori matyti konferencijoje

    ES pozicijoje labiau akcentuojami konkretūs rezultatai: greitesnė švarios energijos plėtra, perėjimas nuo iškastinio kuro, didesnė elektrifikacija ir greitesnis energijos vartojimo efektyvumo didinimas. Taip pat išskiriamas tikslas iki 2030 metų reikšmingai sumažinti metano ir kitų ne anglies dioksido šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

    Šie prioritetai dera su tarptautinėmis kryptimis, kurios pastaraisiais metais vis dažniau įvardijamos kaip greičiausias kelias stabdyti šiltėjimą: atsinaujinančių išteklių plėtra, energijos taupymas ir transporto bei pramonės elektrifikacija. ES diplomatai siekia, kad COP31 neapsiribotų naujais tekstais, o sutelktų valstybes į terminus, investicijų sprendimus ir praktinius įsipareigojimus.

    Pinigai ir prisitaikymas: sudėtingiausia dalis

    Dokumente pabrėžiama, kad klimato politika nebegali būti vien apie ateities rizikų prevenciją, nes nuostoliai jau patiriami dabar. Todėl ES ragina šalis prisitaikymo planus integruoti į nacionalinius investicijų planus ir vystymosi strategijas, kad atsparumas karščiui, sausroms, miškų gaisrams ir potvyniams taptų ekonominės politikos dalimi.

    Tačiau būtent klimato finansavimas žadamas būti viena kebliausių derybų temų. ES pripažįsta, kad vien viešųjų lėšų nepakaks reikiamam mastui pasiekti, todėl ieškoma būdų mobilizuoti privatų kapitalą, o anglies dioksido kainodara įvardijama kaip viena efektyviausių priemonių nukreipti pinigų srautus į mažiau taršius sprendimus.

    ES taip pat ragina didžiuosius teršėjus kelti ambicijas ir kuo labiau mažinti vadinamojo viršijimo mastą bei trukmę, jei pasaulinė temperatūra laikinai peržengtų 1,5 laipsnio ribą. Briuselis akcentuoja, kad po viršijimo turi sekti grįžimas į su 1,5 laipsnio trajektorija suderinamą kelią, o tam reikės greitesnio emisijų mažinimo ir nuoseklių investicijų.

    „Taryba ragina visas šalis, ypač didžiausius teršėjus, veikti su didžiausia įmanoma ambicija ir dėti visas pastangas grįžti į su 1,5 laipsnio riba suderinamą trajektoriją“, – teigiama ES Tarybos išvadų projekte.

    Neuždarytas lieka ir politinis klausimas, kiek pati Europa yra pasirengusi padėti finansuoti pokytį besivystančiose šalyse, ypač dėl prisitaikymo ir nuostolių bei žalos. Nevyriausybinių organizacijų atstovai sveikina ES dėmesį 1,5 laipsnio tikslui ir atsinaujinančiai energetikai, tačiau kartu primena, kad be aiškių finansinių įsipareigojimų derybose lengva likti reikalaujant daugiau iš kitų nei iš savęs.

  • Verslo konferencija Business PRECOP Katovicuose jau artėja: startavo registracija į 2026 metų renginį

    Prasidėjo dalyvių registracija į vieną didžiausių Vidurio Europos renginių, skirtų klimato ir aplinkos transformacijai, – konferenciją Business PRECOP. 2026 metais ji vyks rugsėjo 30 dieną ir spalio 1 dieną Tarptautiniame kongresų centre Katovicuose.

    Organizatoriai pabrėžia, kad Business PRECOP tradiciškai orientuota į pasirengimą globalioms Jungtinių Tautų deryboms ir sprendimams, susijusiems su klimato politika. Šių metų darbotvarkė siejama ir su artėjančia COP31 klimato konferencija, kuri numatoma Turkijoje.

    Kas bus programos centre

    Konferencijos programos šūkis – United for Climate and Nature, o diskusijos žadamos plačios ir tarpdisciplininės. Tikimasi pokalbių apie reguliavimą, verslo atsakomybę, viešojo sektoriaus vaidmenį ir laikotarpį po žaliojo entuziazmo, kai pažadai vis dažniau vertinami pagal realius rezultatus.

    Renginio turinys dažnai siejamas su trimis pagrindiniais tarptautiniais procesais, kurie formuoja globalią aplinkosaugos kryptį: Jungtinių Tautų bendrąja klimato kaitos konvencija, Biologinės įvairovės konvencija ir Kovos su dykumėjimu konvencija. Praktikoje tai reiškia, kad greta emisijų mažinimo vis labiau akcentuojamos gamtos atkūrimo, vandens, žemės naudojimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos temos.

    Gala, tinklaveika ir auditorija

    Kaip ir ankstesniais metais, konferenciją lydės vakarinė Green Changer gala bei tinklaveika, skirta sprendimų priėmėjų ir ekspertų susitikimams. Organizatoriai akcentuoja, kad būtent neformalūs pokalbiai dažnai tampa vieta, kur gimsta partnerystės ir projektai, vėliau pereinantys į konkrečias investicijas ar viešojo sektoriaus iniciatyvas.

    Anot organizatorių, ankstesnėje renginio edicijoje į daugiau nei 30 diskusijų ir susitikimų susirinko beveik 1 000 dalyvių, o scenose pasisakė per 150 ekspertų. Tarp jų buvo ir aukšto rango tarptautinių institucijų atstovų, politikų, mokslininkų bei verslo lyderių, todėl konferencija išlaiko reputaciją kaip regioninis susitikimo taškas klimato ir aplinkos politikos darbotvarkei.

  • Turkija blokuoja Kiprą COP31 pasirengime: ES pirmininkaujanti šalis atsidūrė diplomatiniame akligatvyje

    Turkija blokuoja Kiprą COP31 pasirengime: ES pirmininkaujanti šalis atsidūrė diplomatiniame akligatvyje

    Turkija, šiemet kartu su Australija rengianti Jungtinių Tautų klimato konferenciją COP31, apribojo Kipro dalyvavimą pasirengimo briefinguose ir ignoruoja dvišalių susitikimų prašymus, siunčiamus Nikosijos Europos Sąjungos vardu. Apie tai Briuselyje kalbėjo keli diplomatai ir pareigūnai, situaciją įvardiję kaip netikėtą kliūtį ES koordinacijai prieš lapkritį Antalijoje vyksiantį viršūnių susitikimą.

    Kipras šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai, todėl atlieka visų 27 valstybių narių pozicijų derinimo ir atstovavimo funkciją. Dėl to Kipro atstovų neprileidimas prie neformalių pasirengimo susitikimų tampa ne vien dvišaliu Turkijos ir Kipro ginču, bet ir praktiniu iššūkiu visai ES, siekiančiai vieningai koordinuoti darbotvarkę tarptautinėse klimato derybose.

    Kodėl Kipras tapo problema?

    Sala padalyta nuo 1974 metais įvykusių įvykių, kai Turkija įžengė į Kiprą po Graikijos remto perversmo. Tarptautiniu mastu pripažįstama Nikosijoje įsikūrusi Kipro Respublika, tačiau Turkija jos nepripažįsta ir palaiko ryšius su šiaurine salos dalimi, kurią laiko atskira turkų kipriečių administracija.

    Šis nepripažinimas persikelia ir į COP31 pasirengimo procesą. Pasak diplomatų, Turkijos COP31 pirmininkaujanti komanda kelis kartus nesiuntė kvietimų Kiprui į neformalius koordinacinius susitikimus, o kai kuriais atvejais esą prieštaravo, kai Kipro atstovai atvyko kartu su ES delegacija.

    ES reakcija ir spaudimas Ankarai

    Europos Komisija patvirtino, kad dėl Kipro atstūmimo klausimas buvo keliamas Turkijos atstovams, taip pat aptartas su Australija ir Jungtinėmis Tautomis. Briuselis pabrėžia, kad COP procesas turi būti įtraukus, o Jungtinių Tautų renginių šeimininkai privalo užtikrinti, kad nė viena JT narė nebūtų eliminuojama iš pasirengimo.

    „Pabrėžėme Turkijos valdžiai, kad JT valstybės narės pašalinimas iš COP31 pasirengimo proceso yra nepriimtinas“, – sakė Europos Komisijos atstovas spaudai.

    „Turkija patikino, kad Kipras nebus šalinamas iš būsimų COP31 pasirengimo susitikimų, o mes toliau atidžiai stebėsime situaciją“, – pridūrė jis.

    Ką tai reiškia COP31 deryboms?

    Diplomatai pabrėžia, kad kol kas nėra ženklų, jog Kipras negalėtų dalyvauti formaliuose JT susitikimuose ar pačioje COP31 konferencijoje. Vis dėlto neformalūs pasirengimo formatai dažnai lemia, kaip sklandžiai vyksta derybos, kaip suderinamos pozicijos ir kaip anksti išsprendžiami jautrūs klausimai.

    Situaciją komplikuoja ir institucinė rotacija: Kipras ES Tarybai pirmininkauja iki liepos, o COP31 laikotarpiu pirmininkavimą jau bus perėmusi Airija. Dalis pareigūnų tai vertina kaip praktinį palengvėjimą, tačiau pats precedentas, kai ES pirmininkaujanti šalis susiduria su ribojimais dėl šeimininko politinės pozicijos, gali turėti ilgalaikių pasekmių pasitikėjimui COP proceso neutralumu.

    Turkija į žurnalistų užklausas viešai neatsakė. Tuo metu Australijos pusė anksčiau yra akcentavusi siekį, kad COP31 būtų skaidri, įtrauki ir bendradarbiavimu paremta, tačiau diplomatai nenurodo, kad Kanbera būtų prisidėjusi prie Kipro atstūmimo.