CP v2

Tag: COP31

  • Business PRECOP artėja: atskleisti nauji pranešėjai ir temos prieš COP31, registracija jau vyksta

    Iki Business PRECOP konferencijos liko vos kelios savaitės: renginys vyks 2026 metų rugsėjo 30 dieną ir spalio 1 dieną Tarptautiniame kongresų centre Katovicuose. Organizatoriai skelbia papildomus pranešėjus ir akcentuoja, kad dviejų dienų programa skirta pasirengti artėjančioms Jungtinių Tautų klimato deryboms, įskaitant COP31.

    Renginyje numatytos tarpdisciplininės diskusijos apie klimato ir aplinkos politikos kryptis, reguliacinių sprendimų poveikį verslui bei energetikos transformacijos tempą Europoje. Programoje žadami pokalbiai apie atsakomybę tiekimo grandinėse, investicijų rizikas ir tai, kaip keičiasi verslo strategijos po vadinamojo žaliojo entuziazmo bangos.

    Kas pasirodys scenoje

    Tarp naujai pristatomų pranešėjų yra nevyriausybinio sektoriaus, mokslo, finansų ir pramonės atstovų, taip pat buvę ir esami politikos formuotojai. Organizatoriai įvardija, kad tokia sudėtis pasirinkta tam, kad diskusijose būtų sujungtas reguliuotojų, investuotojų ir realiosios ekonomikos požiūris.

    Skelbiama, kad tarp dalyvių bus klimato ir tvarumo ekspertai, energetikos bendrovių bei pramonės įmonių vadovai, taip pat savivaldos atstovai. Programoje taip pat numatyti tinklaveikos formatai, skirti praktiniams susitarimams ir partnerystėms, kurios vis dažniau tampa būtinos įgyvendinant emisijų mažinimo planus.

    Daugiau diskusijų ir apdovanojimai

    Organizatoriai primena, kad ankstesnėje renginio laidoje vyko daugiau nei 30 diskusijų ir debatuose dalyvavo beveik 1 000 dalyvių, o scenoje pasisakė daugiau nei 150 ekspertų. Šis formatas leidžia aprėpti temas nuo energetikos kainų ir infrastruktūros iki pramonės dekarbonizacijos ir klimato politikos įgyvendinimo praktikoje.

    Pirmąją konferencijos dieną numatyta apdovanojimų ceremonija Green Changer, kuri, pasak organizatorių, taps ir neformalių susitikimų erdve. Registracija į konferenciją jau vyksta, o galutinė programa ir dalyvių sąrašas bus pildomi artėjant renginio datai.

  • ES į COP31 važiuoja su griežtu įspėjimu: pažadų nebepakanka, reikės veiksmų ir pinigų

    ES į COP31 važiuoja su griežtu įspėjimu: pažadų nebepakanka, reikės veiksmų ir pinigų

    ES keičia toną prieš COP31

    Europos Sąjunga, ruošdamasi Jungtinių Tautų klimato konferencijai COP31 Antalijoje, signalizuoja aiškų posūkį: vien deklaracijų nebeužtenka, svarbiausia tampa įgyvendinimas. ES Tarybos išvadų projekte akcentuojama, kad dabartinės pasaulio ambicijos ir realūs veiksmai vis dar per silpni, kad šiltėjimą pavyktų išlaikyti ties 1,5 laipsnio riba.

    Ši riba yra Paryžiaus susitarimo kertinis orientyras, tačiau tarptautinė politika vis dažniau susiduria su atotrūkiu tarp pažadų ir faktinių emisijų mažinimo rezultatų. ES dokumente pabrėžiama, kad būtina spartinti sprendimus, kurie duoda tiesioginį, išmatuojamą poveikį jau šiame dešimtmetyje.

    Ką ES nori matyti konferencijoje

    ES pozicijoje labiau akcentuojami konkretūs rezultatai: greitesnė švarios energijos plėtra, perėjimas nuo iškastinio kuro, didesnė elektrifikacija ir greitesnis energijos vartojimo efektyvumo didinimas. Taip pat išskiriamas tikslas iki 2030 metų reikšmingai sumažinti metano ir kitų ne anglies dioksido šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

    Šie prioritetai dera su tarptautinėmis kryptimis, kurios pastaraisiais metais vis dažniau įvardijamos kaip greičiausias kelias stabdyti šiltėjimą: atsinaujinančių išteklių plėtra, energijos taupymas ir transporto bei pramonės elektrifikacija. ES diplomatai siekia, kad COP31 neapsiribotų naujais tekstais, o sutelktų valstybes į terminus, investicijų sprendimus ir praktinius įsipareigojimus.

    Pinigai ir prisitaikymas: sudėtingiausia dalis

    Dokumente pabrėžiama, kad klimato politika nebegali būti vien apie ateities rizikų prevenciją, nes nuostoliai jau patiriami dabar. Todėl ES ragina šalis prisitaikymo planus integruoti į nacionalinius investicijų planus ir vystymosi strategijas, kad atsparumas karščiui, sausroms, miškų gaisrams ir potvyniams taptų ekonominės politikos dalimi.

    Tačiau būtent klimato finansavimas žadamas būti viena kebliausių derybų temų. ES pripažįsta, kad vien viešųjų lėšų nepakaks reikiamam mastui pasiekti, todėl ieškoma būdų mobilizuoti privatų kapitalą, o anglies dioksido kainodara įvardijama kaip viena efektyviausių priemonių nukreipti pinigų srautus į mažiau taršius sprendimus.

    ES taip pat ragina didžiuosius teršėjus kelti ambicijas ir kuo labiau mažinti vadinamojo viršijimo mastą bei trukmę, jei pasaulinė temperatūra laikinai peržengtų 1,5 laipsnio ribą. Briuselis akcentuoja, kad po viršijimo turi sekti grįžimas į su 1,5 laipsnio trajektorija suderinamą kelią, o tam reikės greitesnio emisijų mažinimo ir nuoseklių investicijų.

    „Taryba ragina visas šalis, ypač didžiausius teršėjus, veikti su didžiausia įmanoma ambicija ir dėti visas pastangas grįžti į su 1,5 laipsnio riba suderinamą trajektoriją“, – teigiama ES Tarybos išvadų projekte.

    Neuždarytas lieka ir politinis klausimas, kiek pati Europa yra pasirengusi padėti finansuoti pokytį besivystančiose šalyse, ypač dėl prisitaikymo ir nuostolių bei žalos. Nevyriausybinių organizacijų atstovai sveikina ES dėmesį 1,5 laipsnio tikslui ir atsinaujinančiai energetikai, tačiau kartu primena, kad be aiškių finansinių įsipareigojimų derybose lengva likti reikalaujant daugiau iš kitų nei iš savęs.

  • Verslo konferencija Business PRECOP Katovicuose jau artėja: startavo registracija į 2026 metų renginį

    Prasidėjo dalyvių registracija į vieną didžiausių Vidurio Europos renginių, skirtų klimato ir aplinkos transformacijai, – konferenciją Business PRECOP. 2026 metais ji vyks rugsėjo 30 dieną ir spalio 1 dieną Tarptautiniame kongresų centre Katovicuose.

    Organizatoriai pabrėžia, kad Business PRECOP tradiciškai orientuota į pasirengimą globalioms Jungtinių Tautų deryboms ir sprendimams, susijusiems su klimato politika. Šių metų darbotvarkė siejama ir su artėjančia COP31 klimato konferencija, kuri numatoma Turkijoje.

    Kas bus programos centre

    Konferencijos programos šūkis – United for Climate and Nature, o diskusijos žadamos plačios ir tarpdisciplininės. Tikimasi pokalbių apie reguliavimą, verslo atsakomybę, viešojo sektoriaus vaidmenį ir laikotarpį po žaliojo entuziazmo, kai pažadai vis dažniau vertinami pagal realius rezultatus.

    Renginio turinys dažnai siejamas su trimis pagrindiniais tarptautiniais procesais, kurie formuoja globalią aplinkosaugos kryptį: Jungtinių Tautų bendrąja klimato kaitos konvencija, Biologinės įvairovės konvencija ir Kovos su dykumėjimu konvencija. Praktikoje tai reiškia, kad greta emisijų mažinimo vis labiau akcentuojamos gamtos atkūrimo, vandens, žemės naudojimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos temos.

    Gala, tinklaveika ir auditorija

    Kaip ir ankstesniais metais, konferenciją lydės vakarinė Green Changer gala bei tinklaveika, skirta sprendimų priėmėjų ir ekspertų susitikimams. Organizatoriai akcentuoja, kad būtent neformalūs pokalbiai dažnai tampa vieta, kur gimsta partnerystės ir projektai, vėliau pereinantys į konkrečias investicijas ar viešojo sektoriaus iniciatyvas.

    Anot organizatorių, ankstesnėje renginio edicijoje į daugiau nei 30 diskusijų ir susitikimų susirinko beveik 1 000 dalyvių, o scenose pasisakė per 150 ekspertų. Tarp jų buvo ir aukšto rango tarptautinių institucijų atstovų, politikų, mokslininkų bei verslo lyderių, todėl konferencija išlaiko reputaciją kaip regioninis susitikimo taškas klimato ir aplinkos politikos darbotvarkei.

  • Turkija blokuoja Kiprą COP31 pasirengime: ES pirmininkaujanti šalis atsidūrė diplomatiniame akligatvyje

    Turkija blokuoja Kiprą COP31 pasirengime: ES pirmininkaujanti šalis atsidūrė diplomatiniame akligatvyje

    Turkija, šiemet kartu su Australija rengianti Jungtinių Tautų klimato konferenciją COP31, apribojo Kipro dalyvavimą pasirengimo briefinguose ir ignoruoja dvišalių susitikimų prašymus, siunčiamus Nikosijos Europos Sąjungos vardu. Apie tai Briuselyje kalbėjo keli diplomatai ir pareigūnai, situaciją įvardiję kaip netikėtą kliūtį ES koordinacijai prieš lapkritį Antalijoje vyksiantį viršūnių susitikimą.

    Kipras šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai, todėl atlieka visų 27 valstybių narių pozicijų derinimo ir atstovavimo funkciją. Dėl to Kipro atstovų neprileidimas prie neformalių pasirengimo susitikimų tampa ne vien dvišaliu Turkijos ir Kipro ginču, bet ir praktiniu iššūkiu visai ES, siekiančiai vieningai koordinuoti darbotvarkę tarptautinėse klimato derybose.

    Kodėl Kipras tapo problema?

    Sala padalyta nuo 1974 metais įvykusių įvykių, kai Turkija įžengė į Kiprą po Graikijos remto perversmo. Tarptautiniu mastu pripažįstama Nikosijoje įsikūrusi Kipro Respublika, tačiau Turkija jos nepripažįsta ir palaiko ryšius su šiaurine salos dalimi, kurią laiko atskira turkų kipriečių administracija.

    Šis nepripažinimas persikelia ir į COP31 pasirengimo procesą. Pasak diplomatų, Turkijos COP31 pirmininkaujanti komanda kelis kartus nesiuntė kvietimų Kiprui į neformalius koordinacinius susitikimus, o kai kuriais atvejais esą prieštaravo, kai Kipro atstovai atvyko kartu su ES delegacija.

    ES reakcija ir spaudimas Ankarai

    Europos Komisija patvirtino, kad dėl Kipro atstūmimo klausimas buvo keliamas Turkijos atstovams, taip pat aptartas su Australija ir Jungtinėmis Tautomis. Briuselis pabrėžia, kad COP procesas turi būti įtraukus, o Jungtinių Tautų renginių šeimininkai privalo užtikrinti, kad nė viena JT narė nebūtų eliminuojama iš pasirengimo.

    „Pabrėžėme Turkijos valdžiai, kad JT valstybės narės pašalinimas iš COP31 pasirengimo proceso yra nepriimtinas“, – sakė Europos Komisijos atstovas spaudai.

    „Turkija patikino, kad Kipras nebus šalinamas iš būsimų COP31 pasirengimo susitikimų, o mes toliau atidžiai stebėsime situaciją“, – pridūrė jis.

    Ką tai reiškia COP31 deryboms?

    Diplomatai pabrėžia, kad kol kas nėra ženklų, jog Kipras negalėtų dalyvauti formaliuose JT susitikimuose ar pačioje COP31 konferencijoje. Vis dėlto neformalūs pasirengimo formatai dažnai lemia, kaip sklandžiai vyksta derybos, kaip suderinamos pozicijos ir kaip anksti išsprendžiami jautrūs klausimai.

    Situaciją komplikuoja ir institucinė rotacija: Kipras ES Tarybai pirmininkauja iki liepos, o COP31 laikotarpiu pirmininkavimą jau bus perėmusi Airija. Dalis pareigūnų tai vertina kaip praktinį palengvėjimą, tačiau pats precedentas, kai ES pirmininkaujanti šalis susiduria su ribojimais dėl šeimininko politinės pozicijos, gali turėti ilgalaikių pasekmių pasitikėjimui COP proceso neutralumu.

    Turkija į žurnalistų užklausas viešai neatsakė. Tuo metu Australijos pusė anksčiau yra akcentavusi siekį, kad COP31 būtų skaidri, įtrauki ir bendradarbiavimu paremta, tačiau diplomatai nenurodo, kad Kanbera būtų prisidėjusi prie Kipro atstūmimo.

  • Europos Komisija įspėja Turkiją: Kipro šalinimas iš COP31 pasirengimo susitikimų nepriimtinas

    Europos Komisija įspėja Turkiją: Kipro šalinimas iš COP31 pasirengimo susitikimų nepriimtinas

    Europos Komisija viešai sukritikavo Turkiją dėl to, kad ši pastaraisiais mėnesiais į neformalius pasirengimo susitikimus prieš Jungtinių Tautų klimato konferenciją COP31 neįtraukė Kipro. Briuselis pabrėžia, kad tokia praktika kertasi su tarptautinių renginių rengimo principais ir kelia politinę įtampą prieš svarbų klimato diplomatijos etapą.

    COP31 konferencija šių metų lapkričio mėnesį turėtų vykti Antalijoje, o Turkija kaip šeimininkė atsidūrė dėmesio centre ne tik dėl klimato darbotvarkės, bet ir dėl santykių su Europos Sąjunga. Diplomatų teigimu, Kipras taip pat susidūrė su ignoruojamais ar atmetamais prašymais dėl dvišalių kontaktų.

    Europos Komisijos klimato politikos vadovas Wopke Hoekstra pabrėžė, kad ES šiuo klausimu laiko liniją aiškia: jeigu renginys tarptautinis, jo organizavimas negali būti grindžiamas atskirų valstybių politinėmis išlygomis. Jo žinutė iš esmės reiškia, kad Turkija negali pasirinktinai bendrauti su ES valstybėmis narėmis.

    „Tai nepriimtina, ir mes to taip pat nepriimsime. Arba bendraujate su visomis 27, arba su nė viena“, – sakė Wopke Hoekstra.

    Komisija akcentuoja, kad Kipro, kaip Jungtinių Tautų valstybės narės, šalinimas iš COP31 pasirengimo proceso neatitinka įtraukios ir skaidrios klimato diplomatijos logikos. Briuselio teigimu, Turkija patikino, kad ateityje Kipras nebebus eliminuojamas iš pasirengimo susitikimų, tačiau ES signalizuoja situaciją atidžiai stebėsianti.

    Ši istorija atgaivina seną ir jautrų geopolitinį kontekstą: Turkija nepalaiko diplomatinių santykių su Kipro Respublika, kuri tarptautiniu mastu pripažįstama kaip teisėta visos salos valdžia. Ankara pripažįsta tik šiaurinėje salos dalyje veikiančią turkų kipriečių administraciją, o Kipras nuo 1974 metų išlieka faktiškai padalytas.

    ES atsiduria nepatogioje padėtyje ir dėl institucinio vaidmens: Kipras šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai rotacijos principu, todėl formaliai atstovauja visoms 27 valstybėms narėms. Dėl to Turkijos sprendimas atmesti ar apeiti Nikosiją tampa ne vien dvišaliu ginču, bet ir klausimu, kaip su ES elgiamasi kaip su politiniu vienetu.

    Klimato konferencijų šeimininkams paprastai keliami aukšti neutralumo ir įtraukties standartai, nes COP formate sprendžiami globalūs klausimai: emisijų mažinimas, prisitaikymas prie klimato kaitos, finansavimas ir technologijų perdavimas. Augant karščio bangų, vandens stygiaus ir energetinio saugumo problemoms, bet kokie politiniai trukdžiai pasirengimo procesui gali paveikti ir derybų tempą, ir pasitikėjimą šeimininko vaidmeniu.

  • COP31 ruošia kryptį: pasaulio elektrifikacija tampa centrine tema siekiant mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro

    COP31 ruošia kryptį: pasaulio elektrifikacija tampa centrine tema siekiant mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro

    Šių metų Jungtinių Tautų klimato konferencijoje COP31 pagrindiniu akcentu gali tapti pasaulio elektrifikacija, siekiant sparčiau mažinti priklausomybę nuo naftos ir dujų. Tokį signalą po ministrų susitikimo Kopenhagoje pasiuntė Turkija ir Australija, kurios organizuoja lapkritį Antalijoje vyksiantį viršūnių susitikimą.

    Turkijos aplinkos ministras Muratas Kurumas, kuris eis COP31 pirmininko pareigas, teigė, kad elektrifikacija yra prioritetas, o jos stiprinimas leistų pereiti nuo iškastinio kuro ne tik deklaracijose, bet ir praktikoje. Australijos klimato ir energetikos ministras Chrisas Bowenas pabrėžė, kad atsinaujinančia elektra pagrįsta sistema valstybėms suteikia patikimesnį ir labiau savarankišką energijos pasirinkimą.

    Kas slepiasi už elektrifikacijos

    Elektrifikacija šiame kontekste reiškia platesnį elektros naudojimą ten, kur iki šiol dominavo iškastinis kuras: transporte, pastatų šildyme ir pramonėje. Tai apima elektromobilių plėtrą, šilumos siurblių diegimą, dalies pramonės procesų perkėlimą į elektrą ir elektros tinklų stiprinimą.

    Šios krypties argumentas paprastas: kai energija vis labiau gaminama iš atsinaujinančių šaltinių, iškastinio kuro pakeitimas elektra mažina emisijas ir didina atsparumą kainų šuoliams. Kopenhagoje aptartas ir geopolitinis fonas: rinkos sukrėtimai dėl tiekimo rizikų vėl iškėlė energetinio saugumo klausimą.

    Skaičiai, kuriuos siūlo IRENA

    Tarptautinė atsinaujinančios energijos agentūra IRENA susitikime pristatė rekomendaciją dėl aiškesnių tikslų: elektros dalis pasauliniame energijos vartojime turėtų augti nuo maždaug 20 proc. dabar iki 35 proc. 2035 metais ir 50 proc. 2050 metais. Pasak agentūros, toks tempas būtų svarbus siekiant išlaikyti galimybę riboti atšilimą iki 1,5 laipsnio pagal Paryžiaus susitarimo tikslą.

    IRENA vadovas Francesco La Camera šią idėją prilygino ankstesniems COP28 susitarimo kryptiniams tikslams, kai valstybės įsipareigojo iki 2030 metų patrigubinti atsinaujinančios energijos gamybą ir padvigubinti energijos efektyvumo pastangas. Vis dėlto kol kas nėra aišku, ar COP31 organizatoriai sieks formalaus pasaulinio elektrifikacijos tikslo.

    Kurios temos gali konkuruoti

    Ne visi derybininkai nori, kad elektrifikacija užgožtų kitas darbotvarkės dalis. Mažųjų salų valstybių aljanso derybininkė Anne Rasmussen pabrėžė, kad tai gera iniciatyva, bet ją reikia derinti su kitais prioritetais, įskaitant finansavimą prisitaikymui prie klimato nelaimių ir klimato mokslo apsaugą.

    Klimato kampanijų atstovai elektrifikaciją vertina kaip būtina žingsnį, tačiau ragina ją sieti su aiškesniais sprendimais dėl iškastinio kuro atsisakymo. Jų argumentas, kad vien elektros vartojimo augimas be konkrečių pasitraukimo nuo iškastinio kuro planų gali neužtikrinti nei emisijų mažinimo tempo, nei ilgalaikio kainų stabilumo.

    Europos Komisijos vaidmuo

    Elektrifikacijos tema gali sutapti ir su Europos Komisijos planuojamais žingsniais, nes artimiausiu metu Briuselis ketina pristatyti elektrifikacijos tikslą Europos Sąjungai. Europos Komisijos pranešime apie susitikimą teigiama, kad Chrisas Bowenas ir už energetiką atsakingas eurokomisaras Danas Jørgensenas sutarė bendradarbiauti dėl naujos pasaulinės elektrifikacijos iniciatyvos.

    Artėjant COP31, diskusijų ašis, tikėtina, suksis apie tai, kaip elektrifikaciją paversti įgyvendinamais įsipareigojimais: nuo tinklų plėtros ir investicijų iki atsinaujinančios energijos integracijos bei pramonės transformacijos. Tai bus testas, ar politinė kryptis virs konkrečiais skaičiais, terminais ir finansavimo mechanizmais.