Europos lyderiams COP31 konferencijoje diskutuojant, kaip spartinti atsitraukimą nuo iškastinio kuro, dalis ES valstybių tuo pat metu ieško būdų užsitikrinti papildomus naftos ir dujų tiekimus.
Energijos rinkas supurtę įvykiai po JAV ir Izraelio karo su Iranu naftą ir dujas vėl pastūmėjo į Europos ekonominių ir geopolitinių sprendimų centrą, rašo „Euronews“.
Augančios energijos kainos, galimi tiekimo sutrikimai ir pramonės spaudimas verčia vyriausybes prioritetą teikti įperkamai ir patikimai energijai, net jei tai kertasi su ilgalaikiais klimato tikslais.
Nors visos 27 ES narės yra pritarusios bendroms Bendrijos pozicijoms COP31 derybose, realūs sprendimai namuose rodo vis didesnį susiskaidymą: plečiamos importo galimybės, sudarinėjami nauji sandoriai ir vėl grįžtama prie idėjų didinti vietinę gavybą.
Energetinis saugumas stumia į kompromisus
Vengrijos energetikos ministras Istvánas Kapitány teigė, kad Budapeštas derasi dėl dujų pirkimo iš Rumunijos „Neptun Deep“ telkinio ir siekia didesnės prieigos prie Kroatijos bei Graikijos SGD terminalų.
Ministras tai argumentavo priklausomybe nuo riboto tiekėjų skaičiaus, pabrėždamas, kad energetinis saugumas tokioje situacijoje tampa svarbiausiu klausimu.
Tuo metu Vengrijos naftos ir dujų grupės MOL vadovas György Bacsa įspėjo, kad ryšių su rusiškais energijos ištekliais nutraukimas gali brangiai kainuoti ekonomikai.
Pasak jo, tai nėra vien politinio pasirinkimo tema: energijos ir žaliavų kainų „priemokos“ gali pasiekti lygį, kai ima veikti visuomenės stabilumą, o sąskaitų šuolis, jo vertinimu, gali smarkiai pakenkti Vengrijos ir Slovakijos ekonomikai.
Kroatija ir Graikija akcentuoja infrastruktūrą
Kroatija savo ruožtu siekia išnaudoti Krko SGD terminalą ir uosto infrastruktūrą, kad kaimynėms būtų lengviau mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų.
Kroatijos premjeras Andrejus Plenkovićius teigia, kad Adrijos vamzdynas galėtų tapti alternatyva rusiškai naftai valstybėms, neturinčioms išėjimo prie jūros, nors Budapeštas ir Bratislava argumentuoja, jog tokia alternatyva būtų brangesnė.
Graikijoje energetinio saugumo tema vis dažniau pristatoma kaip nacionalinio suvereniteto dalis. Prieš COP31 aplinkos ir energetikos ministras Stavros Papastavrou yra sakęs, kad šalys neturėtų būti verčiamos rinktis tarp klimato apsaugos ir energijos tiekimo užtikrinimo.
Graikija taip pat siekia mažinti priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių ir stiprinti ryšius su Jungtinėmis Valstijomis, Kipru, Egiptu bei Balkanų šalimis, o dujų infrastruktūra vis labiau siejama su užsienio politikos strategija.
Šalyje vėjo ir saulės energija 2025 metais sudarė daugiau kaip 40 proc. elektros gamybos, tačiau, nepaisant investicijų į švarią energetiką, tų metų elektros gamyboje jų dalis nedidėjo, o dujos stiprino pozicijas.
Rumunija mato šansą tapti regiono tiekėja
Rumunija taip pat pozicionuojasi kaip regiono energijos tiekėja: valstybės sekretorius energetikai Marius-Viorelis Poșa lapkričio 3 dieną Abu Dabyje akcentavo šalies išteklius ir infrastruktūrą, ypač „Neptun Deep“ projektą Juodojoje jūroje.
Tuo pat metu Bukareštas nerimauja dėl ekonominės dekarbonizacijos kainos. ES energetikos ministrų susitikime spalio 15 dieną Rumunijos energetikos ministras Dumitru Chisăliță palaikė energetikos perėjimą, tačiau perspėjo dėl priemonių, kurios gali silpninti pramonės konkurencingumą.
Jis pabrėžė, kad įmonėms reikia nuspėjamų taisyklių ir realistiškų prisitaikymo bei investicijų terminų, o klimato tikslus būtina derinti su tiekimo saugumu, ekonomika ir vartotojų interesais.
Briuselis mažina lūkesčius dėl proveržio
Susidūrus su vidaus politiniu pasipriešinimu ir pasauline energetikos krize, Briuselis, pasak straipsnyje cituojamo aukšto rango Europos Komisijos pareigūno, mažina lūkesčius, kad COP31 pavyks pasiekti didelį proveržį dėl iškastinio kuro.
ES siekia remtis COP28 Dubajuje įtvirtintu įsipareigojimu pereiti nuo iškastinio kuro, tačiau pripažįstama, kad pažangą užtikrinti bus politiškai sudėtinga.
Europos Komisija palankiai įvertino Brazilijos COP30 pirmininkavimo pristatytą kelrodį dėl perėjimo nuo iškastinio kuro, matydama jame galimybę suteikti naują pagreitį Dubajuje priimtam įsipareigojimui.
Vis dėlto COP31 šeimininkė Turkija, oficialiai akcentuojanti elektrifikaciją, sulaukia aplinkosaugos organizacijų kritikos dėl to, kad šalis išlieka priklausoma nuo iškastinio kuro ir plečia jo naudojimą.
Leave a Reply