CP v2

Tag: CSIS

  • JAV išsekino „Patriot“ ir THAAD raketų atsargas: NATO rytiniam flangui – nerimo signalas

    JAV išsekino „Patriot“ ir THAAD raketų atsargas: NATO rytiniam flangui – nerimo signalas

    Jungtinės Valstijos po intensyvių karinių veiksmų Artimuosiuose Rytuose gerokai sumažino svarbiausių oro ir priešraketinės gynybos raketų atsargas. Naujausios analizės rodo, kad labiausiai nukentėjo „Patriot“ perėmėjų ir THAAD kompleksų amunicijos rezervai, o tai kelia papildomų klausimų dėl JAV gebėjimo greitai paremti sąjungininkus.

    Center for Strategic and International Studies vertinimu, JAV sandėliuose gali būti likę mažiau nei 827 „Patriot“ sistemos perėmėjų ir apie 250 THAAD raketų. Palyginimui, prieš konfliktą „Patriot“ modernių variantų atsargos buvo vertinamos maždaug 2 200–2 330 vienetų, o THAAD – apie 452, tad „Patriot“ sumažėjimas siektų daugiau nei 60 proc.

    „Patriot“ sistemos skirtos naikinti lėktuvus, sparnuotąsias ir balistines raketas, o THAAD yra specializuota priešbalistinė gynyba, veikianti didesniu nuotoliu ir aukštyje. JAV turi ribotą THAAD baterijų skaičių, todėl jų permetimas į vieną regioną neišvengiamai sumažina lankstumą kitose kryptyse.

    Analitikai pabrėžia, kad tokios atsargos tiesiogiai siejasi su NATO atgrasymo patikimumu, ypač rytiniame flange. Jei Rusija ryžtųsi eskalacijai prieš Aljansą, mažesni perėmėjų rezervai gali reikšti sudėtingesnius sprendimus dėl prioritetų, kur ir kiek gynybos priemonių skirti.

    Rizika didėja ir kituose teatruose: JAV strategai vis dažniau vertina, kad didelio intensyvumo konfliktas Indijos ir Ramiojo vandenyno regione pareikalautų milžiniškų oro gynybos išteklių. Kai atsargos menkos, kariuomenė gali būti priversta keisti taktiką ir leisti mažiau perėmėjų į vieną taikinį, o tai didina tikimybę, kad dalis priešo raketų prasiskverbs.

    „Kai atsargos nukrenta iki tokio lygio, sprendimai tampa nebe apie komfortą, o apie rizikos valdymą ir prioritetų nustatymą“, – teigiama CSIS analizėje.

    Didelę įtampą rinkoje kuria ir tai, kad „Patriot“ sistemas naudoja daug šalių, todėl dalis metinės gamybos nuolat keliauja sąjungininkams. Pastaraisiais metais reikšmingi kiekiai buvo skiriami ir Ukrainai, o tai kartu su naujais konfliktų židiniais dar labiau padidino paklausą.

    JAV planuoja atsargų atkūrimą, tačiau čia veikia gynybos pramonės ciklų realybė: užsakymai, komponentų tiekimas ir gamybos pajėgumų plėtra užtrunka. Skelbiama apie tikslą ateityje ženkliai didinti „Patriot“ raketų PAC-3 MSE gamybą ir plėsti tiekimo grandinę, tačiau net ir optimistiniu scenarijumi pilnas atsargų atstatymas gali užtrukti kelerius metus.

    Situacija primena, kad oro gynybos perėmėjai yra vienas greičiausiai eikvojamų išteklių intensyviuose konfliktuose, o jų gamyba nėra tokia paprasta kaip artilerijos šaudmenų. Europai tai signalas spartinti oro gynybos sprendimus, koordinuoti bendrus pirkimus ir didinti pasirengimą, nes krizės metu svarbus ne tik sistemų skaičius, bet ir realios amunicijos atsargos.

  • JAV iššovė kritinę amuniciją: „Tomahawk“, „Patriot“ ir THAAD atsargoms atkurti prireiks metų

    JAV iššovė kritinę amuniciją: „Tomahawk“, „Patriot“ ir THAAD atsargoms atkurti prireiks metų

    Intensyvūs JAV kariniai veiksmai Artimuosiuose Rytuose išryškino nemalonią realybę: net ir turėdamos didžiulį arsenalą, Jungtinės Valstijos gali greitai sumažinti modernios, brangios ir sudėtingos gamybos amunicijos atsargas. Analitikų vertinimu, kai kurių kritinių raketų ir perėmėjų atsargų atkūrimas gali užtrukti ne mėnesius, o metus.

    Center for Strategic and International Studies (CSIS) analizė daugiausia dėmesio skiria trims kategorijoms, kurios šiuolaikiniuose konfliktuose yra ypač paklausios: sparnuotosioms raketoms „Tomahawk“ ir oro gynybos perėmėjams, naudojamiems sistemose „Patriot“ bei THAAD. Šie ginklai skirti tiek tiksliems smūgiams, tiek gynybai nuo raketų ir bepiločių grėsmių, todėl jų naudojimas eskalacijos metu gali būti labai intensyvus.

    Ekspertai pabrėžia, kad dabartinių atsargų lygis gali būti pakankamas riboto masto scenarijams, tačiau rizikos profilis keičiasi kalbant apie didesnio intensyvumo ir ilgesnės trukmės konfliktą. Tokiu atveju didžiausia problema būtų ne pavieniai vienetai, o nuoseklus, didelis aukštos kokybės amunicijos suvartojimo tempas, kurį reikia kompensuoti gamyba.

    JAV politinėje darbotvarkėje atsargų atkūrimas jau seniai laikomas prioritetu, o Kongrese dažnai sutariama, kad modernios amunicijos gamybos pajėgumai turi augti. Vis dėlto pagrindinis ribojantis veiksnys, anot analitikų, yra laikas: net ir skiriant daugiau lėšų, pramonė negali akimirksniu padvigubinti ar patrigubinti sudėtingų raketų gamybos.

    Modernios amunicijos gamyba remiasi ilgomis tiekimo grandinėmis, specializuotais komponentais, ribotais gamybos pajėgumais ir griežtomis kokybės bei saugumo procedūromis. Naujų linijų įrengimas, sertifikavimas, darbuotojų parengimas ir subrangovų pajėgumų didinimas paprastai užtrunka, todėl atsargų „duobė“ gali išlikti ilgiau nei vienus biudžetinius metus.

    CSIS vertinimu, pilnas kritinių atsargų atstatymas gali trukti bent trejus metus, o iki optimalių lygių sugrįžti gali prireikti dar daugiau laiko. Toks laikotarpis, analitikų teigimu, yra jautrus, nes tuo pat metu JAV strateginiuose planuose nuolat modeliuojami didesnio masto scenarijai, kuriems reikėtų gerokai daugiau precizinės amunicijos ir oro gynybos priemonių.

    „Problema yra laikas, o ne vien pinigai: gynybos pramonė nepaspartins gamybos per vieną naktį“, – pažymi analitikai, vertinantys JAV atsargų atkūrimo perspektyvas.

    JAV politiniai lyderiai viešai kartoja, kad kariuomenė išlieka pasirengusi veikti, tačiau tuo pat metu spaudžia gamintojus didinti gamybos apimtis. Praktikoje tai reiškia, kad artimiausiais metais JAV turės vienu metu spręsti dvi užduotis: išlaikyti atgrasymą ir operacinį pasirengimą, kartu nuosekliai užpildant brangiausių ir reikalingiausių amunicijos rūšių sandėlius.