Intensyvūs JAV kariniai veiksmai Artimuosiuose Rytuose išryškino nemalonią realybę: net ir turėdamos didžiulį arsenalą, Jungtinės Valstijos gali greitai sumažinti modernios, brangios ir sudėtingos gamybos amunicijos atsargas. Analitikų vertinimu, kai kurių kritinių raketų ir perėmėjų atsargų atkūrimas gali užtrukti ne mėnesius, o metus.
Center for Strategic and International Studies (CSIS) analizė daugiausia dėmesio skiria trims kategorijoms, kurios šiuolaikiniuose konfliktuose yra ypač paklausios: sparnuotosioms raketoms „Tomahawk“ ir oro gynybos perėmėjams, naudojamiems sistemose „Patriot“ bei THAAD. Šie ginklai skirti tiek tiksliems smūgiams, tiek gynybai nuo raketų ir bepiločių grėsmių, todėl jų naudojimas eskalacijos metu gali būti labai intensyvus.
Ekspertai pabrėžia, kad dabartinių atsargų lygis gali būti pakankamas riboto masto scenarijams, tačiau rizikos profilis keičiasi kalbant apie didesnio intensyvumo ir ilgesnės trukmės konfliktą. Tokiu atveju didžiausia problema būtų ne pavieniai vienetai, o nuoseklus, didelis aukštos kokybės amunicijos suvartojimo tempas, kurį reikia kompensuoti gamyba.
JAV politinėje darbotvarkėje atsargų atkūrimas jau seniai laikomas prioritetu, o Kongrese dažnai sutariama, kad modernios amunicijos gamybos pajėgumai turi augti. Vis dėlto pagrindinis ribojantis veiksnys, anot analitikų, yra laikas: net ir skiriant daugiau lėšų, pramonė negali akimirksniu padvigubinti ar patrigubinti sudėtingų raketų gamybos.
Modernios amunicijos gamyba remiasi ilgomis tiekimo grandinėmis, specializuotais komponentais, ribotais gamybos pajėgumais ir griežtomis kokybės bei saugumo procedūromis. Naujų linijų įrengimas, sertifikavimas, darbuotojų parengimas ir subrangovų pajėgumų didinimas paprastai užtrunka, todėl atsargų „duobė“ gali išlikti ilgiau nei vienus biudžetinius metus.
CSIS vertinimu, pilnas kritinių atsargų atstatymas gali trukti bent trejus metus, o iki optimalių lygių sugrįžti gali prireikti dar daugiau laiko. Toks laikotarpis, analitikų teigimu, yra jautrus, nes tuo pat metu JAV strateginiuose planuose nuolat modeliuojami didesnio masto scenarijai, kuriems reikėtų gerokai daugiau precizinės amunicijos ir oro gynybos priemonių.
„Problema yra laikas, o ne vien pinigai: gynybos pramonė nepaspartins gamybos per vieną naktį“, – pažymi analitikai, vertinantys JAV atsargų atkūrimo perspektyvas.
JAV politiniai lyderiai viešai kartoja, kad kariuomenė išlieka pasirengusi veikti, tačiau tuo pat metu spaudžia gamintojus didinti gamybos apimtis. Praktikoje tai reiškia, kad artimiausiais metais JAV turės vienu metu spręsti dvi užduotis: išlaikyti atgrasymą ir operacinį pasirengimą, kartu nuosekliai užpildant brangiausių ir reikalingiausių amunicijos rūšių sandėlius.
Leave a Reply