Tag: Cukrus

  • Gydytojas įspėja: šis populiarus pusryčių duetas gali būti blogesnis už greitą maistą

    Socialiniuose tinkluose plačiai aptarinėjamas gydytojo Erico Bergo įspėjimas dėl, atrodytų, nekalto pusryčių pasirinkimo: saldinti pusryčių dribsniai ir stiklinė apelsinų sulčių. Pasak jo, toks derinys daugeliui tapo kasdienybe, tačiau metabolinei sveikatai gali kainuoti daugiau, nei žmonės įsivaizduoja.

    Gydytojas aiškina, kad dribsniai ir sultys kartu sukuria ypač greitą gliukozės šuolį kraujyje, o po jo dažnai seka staigus energijos kritimas ir alkio jausmas. Ilgainiui tai gali skatinti užkandžiavimą, didesnį bendrą cukraus suvartojimą ir prastesnę svorio kontrolę.

    Kodėl kritikuojami dribsniai

    Nors rinkoje yra pilno grūdo ar mažiau cukraus turinčių variantų, populiariausi pusryčių dribsniai neretai yra itin perdirbti. Juose dažnai būna pridėtinio cukraus, rafinuotų angliavandenių, skonio stipriklių ar dažiklių, todėl sotumo jausmas trunka trumpai.

    Specialistai pabrėžia, kad perdirbtų grūdinių produktų poveikis priklauso nuo sudėties: kuo mažiau skaidulų ir kuo daugiau pridėtinio cukraus, tuo greitesnis gliukozės kilimas. Dėl to rekomenduojama atkreipti dėmesį ne į reklaminius užrašus ant pakuotės, o į maistingumo lentelę ir sudedamąsias dalis.

    Apelsinų sulčių spąstai

    Antroji pusryčių dalis, apelsinų sultys, dažnai suvokiamos kaip sveikas vitamino C šaltinis, tačiau jose beveik nelieka skaidulų, esančių visame vaisiuje. Dėl to cukrus iš sulčių pasisavinamas greičiau, o organizmas negauna to, kas paprastai lėtina gliukozės šuolį ir suteikia sotumo.

    Ekspertai taip pat primena, kad stiklinėje sulčių gali būti kelių apelsinų cukrus, o išgeriant gėrimą jo suvartojama nepastebimai. Parduotuvėse dažnai pasitaiko ir gėrimų, kurie atrodo kaip sultys, tačiau iš tiesų yra sulčių gėrimai su papildomais saldikliais ar priedais.

    Ką rinktis vietoj to

    Jei norisi greitų pusryčių, mitybos specialistai pataria orientuotis į daugiau baltymų ir skaidulų turinčius produktus, nes jie ilgiau suteikia sotumo ir švelnina gliukozės svyravimus. Vietoj sulčių dažniau siūloma rinktis visą vaisių, o norint dribsnių, ieškoti variantų su didesniu skaidulų kiekiu ir kuo mažiau pridėtinio cukraus.

    Praktinis sprendimas gali būti paprastas: dribsnius keisti į mažiau perdirbtas avižas, į pusryčius įtraukti natūralaus jogurto, varškės ar kiaušinių, o saldumą kurti uogomis ar vaisiais. Toks derinys paprastai stabiliau veikia energiją ir sumažina norą užkandžiauti jau pirmoje dienos pusėje.

    „Žmonės taip priprato prie šių pusryčių, kad nebejaučia, kaip nuo pat ryto išbalansuoja savo medžiagų apykaitą“, – sakė Ericas Bergas.

  • Duonos gira grįžta į madą: kuo ji naudinga žarnynui ir kaip neapsigauti parduotuvėje

    Duonos gira grįžta į madą: kuo ji naudinga žarnynui ir kaip neapsigauti parduotuvėje

    Duonos gira, Rytų Europoje nuo seno žinomas fermentuotas gėrimas, pastaraisiais metais vėl išgyvena populiarumo bangą. Karštomis dienomis ji gaivina, o po sotaus maisto neretai pasirenkama kaip natūralesnė alternatyva saldiesiems gėrimams.

    Tradiciškai duonos gira gaminama fermentuojant ruginę duoną su vandeniu, mielėmis ir nedideliu kiekiu cukraus. Fermentacijos metu susidaro organinės rūgštys, angliarūgštė ir kiti junginiai, lemiantys lengvai rūgštų skonį bei natūralų putojimą.

    Didžiausias susidomėjimas šiuo gėrimu siejamas su žarnyno sveikata. Fermentuoti produktai dažnai vertinami dėl to, kad gali prisidėti prie įvairesnės mitybos ir palaikyti virškinimo komfortą, ypač kai racione trūksta raugintų produktų.

    Vis dėlto svarbu atskirti tradicinę girą nuo pramoninių gėrimų, kurie tik primena jos skonį. Parduotuvėse pasitaiko produktų, kurių pagrindą sudaro gazuotas vanduo, sirupai, dažikliai ar aromatai, todėl jų poveikis mitybai ir savijautai gali būti visai kitoks.

    Renkantis girą verta atidžiai skaityti sudėtį ir įvertinti, ar gėrimas iš tiesų gautas fermentacijos būdu. Jei nurodomi rauginti ingredientai ir fermentacija, tai dažniau signalizuoja apie artimesnį tradicijai produktą, o labai ilgas priedų sąrašas paprastai rodo, kad tai labiau gaivusis gėrimas nei fermentuotas maistas.

    Dar vienas kriterijus yra terminis apdorojimas. Pasterizavimas pailgina galiojimą, tačiau kartu sumažina gyvų mikroorganizmų kiekį, todėl toks produktas labiau tinka kaip skonis ir gaiva, o ne kaip fermentuotų kultūrų šaltinis.

    Mitybos specialistai primena ir saiko principą: net ir natūraliai fermentuota gira gali turėti cukraus, o jautresniems žmonėms rūgštesni, gazuoti gėrimai kartais sukelia pilvo pūtimą ar diskomfortą. Jei turite virškinamojo trakto ligų, verta pasitarti su gydytoju arba dietologu, ypač kai keičiate mitybos įpročius.

    Augantis susidomėjimas fermentuotais produktais dera su bendra tendencija rinktis mažiau perdirbtą maistą ir ieškoti alternatyvų saldintiems gėrimams. Tačiau didžiausia nauda paprastai atsiskleidžia tada, kai gira tampa subalansuotos mitybos dalimi, o ne stebuklingu sprendimu vietoj visų kitų įpročių.

  • Mokslininkai nustebino: ledai ne tik kenkia – paaiškėjo netikėtas poveikis sveikatai

    Ilgą laiką ledai buvo laikomi desertu, kurį verta riboti dėl didelio cukraus ir kalorijų kiekio. Tačiau naujesnės mitybos ir visuomenės sveikatos studijos rodo, kad ryšys tarp ledų vartojimo ir kai kurių sveikatos rodiklių gali būti ne toks vienareikšmis.

    Dalies stebimųjų tyrimų duomenimis, žmonės, kurie ledus valgo saikingai, kai kuriose grupėse turėjo palankesnius metabolinės sveikatos rodiklius. Tokie rezultatai skamba netikėtai, bet patys mokslininkai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog ledai savaime gerina sveikatą.

    Ką rodo tyrimai ir ko ne

    Tokio tipo darbai dažniausiai fiksuoja sąsajas, o ne priežastinį ryšį, todėl negalima teigti, kad ledai mažina diabeto ar širdies ligų riziką. Labai tikėtina, kad įtakos turi ir kiti veiksniai: bendras mitybos modelis, fizinis aktyvumas, miego kokybė, rūkymas, kūno masė ir socialiniai įpročiai.

    Be to, skiriasi ir pats produktas: vieni ledai turi daugiau pridėtinio cukraus, kiti gaminami iš pieno, grietinėlės ar jogurto, neretai skiriasi ir porcijų dydžiai. Dėl to vieno „ledų efekto“ visiems pritaikyti neįmanoma.

    Kodėl pieno produktai kartais siejami su nauda

    Ledų sudėtyje, ypač pieniniuose, yra pieno riebalų ir baltymų, taip pat kalcio. Kai kuriuose tyrimuose diskutuojama, kad pieno riebalų junginiai, įskaitant konjuguotą linolo rūgštį, gali būti siejami su metaboliniais procesais, tačiau tai nėra pagrindas desertą laikyti sveikatinančia priemone.

    Mitybos specialistai primena, kad nauda dažniau siejama su visos mitybos kokybe, o ne su atskiru produktu. Net jei dalis komponentų teoriškai palankūs, didelis cukraus kiekis ir per didelės porcijos gali „nubraukti“ galimą teigiamą efektą.

    Kaip valgyti ledus, kad nepakenktumėte

    Svarbiausias principas išlieka saikas, ypač jei siekiama kontroliuoti kūno svorį ar gliukozės kiekį kraujyje. Praktikoje tai reiškia mažesnes porcijas, retesnį vartojimą ir dėmesį sudėčiai, pirmiausia pridėtiniam cukrui.

    Jei ledai tampa kasdieniu įpročiu, bendra pridėtinio cukraus ir sočiųjų riebalų norma gali būti viršyta nepastebimai. Todėl ledus tikslinga vertinti kaip desertą, o ne kaip būdą „pagerinti“ sveikatos rodiklius.

    Apibendrinant, ledai nėra nei priešas, nei vaistas: jie gali tilpti subalansuotoje mityboje, jei renkamasi protingai ir valgoma saikingai. O teigiamas tyrimuose fiksuotas ryšys greičiau primena, kad svarbiausia yra bendras gyvenimo būdas.