Tag: Dahšuras

  • Mokslininkai atskleidė: ši Egipto piramidė galėjo veikti kaip vandens sistema prieš 4 500 metų

    Mokslininkai atskleidė: ši Egipto piramidė galėjo veikti kaip vandens sistema prieš 4 500 metų

    Mokslininkai pateikė naują hipotezę apie vieną seniausių Egipto piramidžių kompleksų: greta faraono Snofru laikų statinių galėjo veikti pažangi hidrotechninė infrastruktūra, padėjusi valdyti staigius potvynius ir kaupti vandenį. Tyrėjų išvados paskelbtos mokslo žurnale npj Heritage Science.

    Pasak publikacijos autorių, dvi masyvios akmeninės konstrukcijos, kertančios Vadi Dahšūro slėnį, galėjo būti ne transportavimo rampų dalis, kaip manyta anksčiau, o užtvankų tipo statiniai. Jų paskirtis galėjo būti kontroliuoti vandens srautą per intensyvias sezonines liūtis.

    Tyrime remtasi palydoviniais vaizdais, reljefo analize ir hidrologiniais modeliais, kurie leido atkurti tikėtiną vandens judėjimą senovėje. Mokslininkai taip pat aptarė galimą kanalą, kuris nukreipdavo vandens perteklių į vakarus nuo piramidės komplekso, sudarydamas vientisą vandens valdymo tinklą.

    Tokia sistema, anot tyrėjų, galėjo turėti kelias funkcijas vienu metu. Pirmiausia ji galėjo saugoti karališkąjį kompleksą nuo staigių, niokojančių potvynių ir mažinti sąnašų pernašą, kuri užneštų statybvietę.

    Kita vertus, vandens kontrolė galėjo būti svarbi ir pačiai statybų logistikai. Valdomas priėjimas prie vandens galėjo palengvinti skiedinio ruošimą, užtikrinti darbininkų aprūpinimą, mažinti dulkėtumą ir, teoriškai, prisidėti prie medžiagų transportavimo, jei vanduo būdavo nukreipiamas tinkama kryptimi.

    Ginčas dėl rampų teorijos

    Naujoji interpretacija meta iššūkį įsitvirtinusiai minčiai, kad šalia piramidžių buvusios akmeninės struktūros pirmiausia tarnavo kaip rampos blokams gabenti. Rampų hipotezė tebėra plačiai aptariama, tačiau šiuo atveju tyrėjai pabrėžia, kad konstrukcijų mastas ir parametrai labiau primena didelius hidrotechninius statinius.

    Autorių teigimu, svarbus ir objektų išdėstymas slėnio atžvilgiu. Jų santykis su natūraliu reljefu esą geriau paaiškinamas vandens srauto reguliavimo logika, o ne vien akmens luitų kėlimo ir stūmimo maršrutais.

    Klimatas buvo kitoks nei dabar

    Tyrėjai primena, kad Senosios karalystės laikais Egipto klimatas skyrėsi nuo dabartinio. Nors regionas ilgainiui sausėjo, tuo laikotarpiu galėjo pasitaikyti intensyvių sezoninių kritulių, kurie sausuose slėniuose sukelia staigius vandens pliūpsnius.

    Tokiose sąlygose potvynių kontrolės ir vandens kaupimo sprendimai galėjo būti kritiškai svarbūs tiek saugumui, tiek ilgalaikėms statyboms, kurios trukdavo metus ar net dešimtmečius. Tai taip pat padėtų paaiškinti, kodėl karališkųjų kompleksų aplinkoje galėjo būti investuojama į stambius inžinerinius objektus.

    Dar reikia įrodymų vietoje

    Mokslininkai pabrėžia, kad hipotezė dar turės būti tikrinama papildomais archeologiniais ir geologiniais tyrimais vietoje. Vis dėlto, jei naujoji interpretacija pasitvirtintų, ji reikštų, kad senovės egiptiečiai hidrologijos ir vandens inžinerijos žinias taikė plačiau, nei iki šiol buvo įprasta manyti.

    Tokiu atveju piramidžių istorija įgytų dar vieną svarbų sluoksnį: monumentalūs statiniai galėjo būti ne tik architektūros ir valdžios simboliai, bet ir kompleksinės infrastruktūros dalis, susietos su vandens valdymu dykumėjančioje aplinkoje.

  • Egipto princesės ne tik pozuodavo su ginklais: griaučių analizė verčia perrašyti istoriją

    Egipto princesės ne tik pozuodavo su ginklais: griaučių analizė verčia perrašyti istoriją

    Nauji radiniai iš Dahšuro

    Vidurinės karalystės laikotarpio Egipto karališkųjų moterų įvaizdis gali keistis iš esmės. Nauja kaulų analizė leidžia manyti, kad dalis princesių ne tik buvo laidojamos su ginklais, bet ir galėjo jais naudotis gyvenime.

    Iki šiol egiptologijoje dažnai vyravo aiškinimas, kad lankai, buožės, durklai ar strėlės moterų kapuose buvo simboliniai. Tokie daiktai buvo siejami su statusu, religiniu ritualu ar pomirtinio pasaulio įkapių tradicija.

    Kaulai rodo pasikartojusį krūvį

    Tyrėjai iš naujo ištyrė šešių asmenų palaikus iš karališkosios nekropolio Dahšure: penkių princesių ir karaliaus Horo. Šie kaulai buvo rasti dar XIX amžiaus pabaigoje, tačiau ilgą laiką praktiškai nebuvo nuosekliai analizuojami šiuolaikiniais metodais.

    Didžiausias dėmesys sutelktas į raumenų prisitvirtinimo vietas rankų, pečių ir dilbių kauluose. Kelių moterų skeletuose fiksuoti pakitimai, kurie, tyrėjų vertinimu, atitinka ilgalaikį, intensyvų ir pasikartojantį fizinį krūvį.

    Pasak autorių, toks pakitimų derinys galėtų sietis su lanko įtempimu, stipriu suėmimu ir veiksmu, būdingu artimos kovos ginklams. Ryškiausi požymiai aptikti princesės Ity palaikuose, kurios kape buvo rastas prabangiai dekoruotas durklas.

    Ar tai reiškia, kad jos kariavo?

    Tyrėjai pabrėžia, kad net ir palankiausiu atveju tai nebūtinai įrodo dalyvavimą mūšiuose. Tačiau tokie duomenys labiau dera su prielaida, kad karališkosios moterys galėjo treniruotis, medžioti ar dalyvauti kitose fiziškai reikliose veiklose, o ne vien atlikti rūmų ir religines pareigas.

    „Ginklai kapuose gali būti ne vien statuso ženklas, bet ir užuomina į realius įgūdžius bei gyvenimo praktiką“, – teigiama tyrimo aptarimuose.

    Vis dėlto mokslinėje bendruomenėje išlieka atsargumas. Bioarcheologai primena, kad raumenų prisitvirtinimo vietų pakitimus gali lemti amžius, genetika ar kasdienė veikla, o imtis yra maža ir trūksta platesnio palyginimo su nekarališkos kilmės moterų palaikais.

    Nepaisant to, pats faktas, kad daugiau nei šimtmetį saugoti radiniai vėl prabyla naujais duomenimis, rodo, kaip greitai archeologijoje kinta interpretacijos. Kuo daugiau senųjų kolekcijų bus peržiūrėta moderniais metodais, tuo dažniau gali tekti koreguoti nusistovėjusius pasakojimus apie praeitį.