CP v2

Tag: Dalyvaujamasis biudžetas

  • Trakų rajone iki birželio 8 dienos tęsiasi balsavimas: iš 11 idėjų atrinkti 9 bendruomenės projektai

    Trakų rajone iki birželio 8 dienos tęsiasi balsavimas: iš 11 idėjų atrinkti 9 bendruomenės projektai

    Trakų rajono savivaldybė primena, kad iki birželio 8 dienos imtinai gyventojai dar gali balsuoti už bendruomenės iniciatyvų projektų idėjų pasiūlymus. Tai viešas balsavimas, kuriuo siekiama išrinkti labiausiai vietos žmonėms reikalingas iniciatyvas.

    Iš viso buvo gauta 11 projektų idėjų pasiūlymų, tačiau po dviejų vertinimo etapų viešam balsavimui patvirtinti 9. Atrankos procesas taikomas tam, kad toliau būtų teikiamos aiškiai suformuluotos, įgyvendinamos ir savivaldybės nustatytus kriterijus atitinkančios idėjos.

    Balsuoti gali visi Trakų rajono savivaldybės teritorijoje gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai, kurie balsavimo dieną yra ne jaunesni nei 18 metų. Vienas gyventojas turi teisę balsuoti ne daugiau kaip už vieną projektą, o jei balsuojama kelis kartus, galioja paskutinis balsavimas.

    Balsuojant prašoma nurodyti gimimo datą, vardą, pavardę, deklaruotą gyvenamąją vietą ir telefono numerį. Savivaldybė pabrėžia, kad nepateikus bent vieno iš duomenų arba nurodžius juos netiksliai, balsas gali būti atmestas, nes duomenys reikalingi asmens tapatybei patikrinti ir užtikrinti, kad nebūtų balsuojama daugiau kartų, nei leidžiama.

    Pasak savivaldybės, balsavimo metu pateikti duomenys naudojami tik identifikavimo ir patikros tikslais, o viešai neskelbiami. Daugelyje Lietuvos savivaldybių tokios bendruomenės iniciatyvų programos siejamos su dalyvaujamuoju biudžetu, kai gyventojai turi realią galimybę nukreipti dalį viešųjų lėšų į jų aplinkai aktualius projektus.

    Balsavimo laikotarpis nurodomas nuo 2026 metų gegužės 25 dienos iki birželio 8 dienos. Papildomą informaciją apie balsavimo tvarką ir procesą teikia Trakų rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Karolina Mečkovska.

  • Elektrėnų dalyvaujamasis biudžetas: startavo idėjų atranka, balsuoti galima iki liepos 3 dienos

    Elektrėnų savivaldybėje 2026 metais ketvirtą kartą vyksta dalyvaujamasis biudžetas, kai gyventojai patys siūlo idėjas viešosioms erdvėms ir balsuodami išrenka projektus. Savivaldybės administracija įsipareigoja laimėjusias iniciatyvas įgyvendinti šimtu procentų.

    Šiemet dalyvaujamajam biudžetui skirta 100 000 eurų. Gyventojai balsuoja dviejose kategorijose: miesto idėjai numatyta 70 000 eurų, o kaimo ar miestelio idėjai – 30 000 eurų.

    Balsuoti gali ne jaunesni nei 16 metų Elektrėnų savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravę asmenys. Vienas žmogus gali balsuoti po vieną kartą kiekvienoje kategorijoje, o balsavimas vyksta iki liepos 3 dienos.

    Savo nuomonę galima išreikšti internetu savivaldybės svetainėje arba atvykus į seniūniją pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Prieš balsuojant kviečiama susipažinti su projektų idėjų santraukomis ir įvertinti, kurios iniciatyvos labiausiai atitinka bendruomenės poreikius.

    Miesto kategorijos idėjos

    Miesto kategorijoje pristatytos iniciatyvos apima tiek aktyvaus laisvalaikio, tiek kultūros ir miesto identiteto stiprinimo sprendimus. Tarp jų – interaktyvaus lauko muzikos parko idėja, siūlanti viešoje erdvėje įrengti lauko sąlygoms pritaikytus instrumentus ir poilsio zonas.

    Taip pat siūloma atnaujinti futbolo aikštelių infrastruktūrą skirtingose miesto vietose ir papildyti „OmniGym“ lauko treniruoklių parką. Kitos iniciatyvos orientuotos į bendruomeniškumo skatinimą, pavyzdžiui, aktyvi erdvė prie Laisvalaikio centro ar tautinio stiliaus želdinių ir poilsio zonos įrengimas prie sporto objektų.

    Vievyje siūlomas išmaniųjų suoliukų takas, kuriame suoliukai būtų aprūpinti įkrovimo ir ryšio sprendimais bei informaciniais elementais apie miesto istoriją. Kartu tarp idėjų minimas ir didelio formato muralas ant viešo pastato, turintis tapti vizualiniu Elektrėnų simboliu ir turistų traukos objektu.

    Kaimo ir miestelio kategorijos idėjos

    Kaimo ar miestelio kategorijoje akcentuojamos kasdieniam patogumui ir bendruomenės įtraukimui svarbios iniciatyvos. Kazokiškėse siūloma įrengti basų kojų taką su skirtingomis natūraliomis dangomis ir poilsio zonomis, skirtą sveikatinimui ir aktyviam laisvalaikiui.

    Žebertonių kaime planuojamas tujų labirintas su edukaciniais regionų simboliais ir užduotimis, kuris galėtų būti naudojamas tiek grupinėms edukacijoms, tiek savarankiškam lankymui. Pakalniškėse pristatytas edukacinio šaligatvio projektas, kuriuo siekiama atnaujinti prastos būklės infrastruktūrą ir integruoti vaikų lavinamuosius elementus.

    Dalyvaujamasis biudžetas Lietuvoje pastaraisiais metais vis plačiau taikomas kaip būdas įtraukti gyventojus į sprendimų priėmimą ir tiksliau nukreipti investicijas į realius vietos poreikius. Elektrėnų savivaldybė ragina gyventojus aktyviai balsuoti, nes būtent balsai nulems, kurios idėjos bus įgyvendintos artimiausiu metu.

  • Šiaulių ir Liepojos „GREEN“ projektas: žalinimo planai, karščio bangų tyrimai ir kvietimas idėjoms

    Šiauliuose lankėsi projekto GREEN partneriai iš Liepojos savivaldybės, atvykę pasidalyti patirtimi ir gyvai susipažinti su mieste įgyvendintais žalinimo sprendimais. Svečius pasitiko Šiaulių miesto vicemeras Justinas Švėgžda kartu su savivaldybės specialistais.

    Vizito metu daug dėmesio skirta dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvoms, kurios leidžia gyventojams siūlyti ir balsuoti už viešųjų erdvių gerinimo idėjas. Aptarta, kaip tokie sprendimai prisideda prie patrauklesnės aplinkos kūrimo ir stiprina bendruomenių įsitraukimą.

    Latvijos delegacija apžiūrėjo Rėkyvos ežero pakrantę ir čia įgyvendintus bendruomenių projektus, skirtus gyvenamajai aplinkai gerinti. Taip pat aplankytas Dainų parkas, kuriame įrengta „Pump Track“ velotrasa, bei Juliaus Janonio gimnazija su mokinių iniciatyva įkurta „Žaliąja oaze“.

    Žalinimo ir apželdinimo sprendimai aptarti ir Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos botanikos sode, diskutuojant su čia dirbančiais specialistais. Vizito maršrute buvo ir Talkšos ežero pakrantė, kurioje vertintos žaliosios infrastruktūros galimybės.

    Ką numato GREEN projektas?

    GREEN projekto tikslas – stiprinti miestų atsparumą klimato kaitai, gerinant žaliųjų erdvių planavimą ir mažinant karščio bangų poveikį. Pastaraisiais metais karščio epizodai Baltijos regione fiksuojami vis dažniau, todėl savivaldybėms aktualu taikyti sprendimus, kurie padeda vėsinti urbanizuotas teritorijas.

    Šiuo metu rengiami Žalinimo planai Šiauliams ir Liepojai, kuriuose bus numatytos strateginės gairės žaliųjų erdvių plėtrai. Kartu bus atliekami karščio bangų tyrimai, o jų išvados integruojamos į planavimo dokumentus, kad sprendimai būtų pagrįsti duomenimis.

    Kur bus kuriamos naujos erdvės?

    Įgyvendinant Žalinimo planus abiejuose miestuose numatyta kurti naujas žaliąsias erdves, kurios prisidėtų prie vėsesnio mikroklimato, didesnės biologinės įvairovės ir patogesnės kasdienės rekreacijos. Šiauliuose viena iš planuojamų teritorijų – Architektų gatvės aplinka.

    Praktikoje tokie projektai dažniausiai apima medžių ir krūmų juostas, pavėsio zonas, lietaus vandens sulaikymo sprendimus ir želdynų jungtis, kurios mažina įkaitusių dangų dominavimą. Savivaldybės pabrėžia, kad žalinimas yra ne vien estetinis sprendimas, bet ir infrastruktūra, turinti apčiuopiamą naudą gyventojų savijautai.

    Kada laukti kvietimo gyventojams?

    Siekiant didesnio bendruomenių įtraukimo, bus rengiami konkursai vietinėms viešųjų erdvių žalinimo iniciatyvoms. Kiekviename mieste planuojama įgyvendinti tris daugiausia balsų surinkusias idėjas, o kvietimai teikti pasiūlymus gyventojus turėtų pasiekti šią vasarą.

    Projekto trukmė – dveji metai, o bendras biudžetas siekia 478 409,73 eurus. Iš jų 20 proc. sudaro pačių partnerių indėlis, o likusi dalis finansuojama pagal 2021–2027 metų Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą.

    Šiaulių miesto savivaldybės administracija yra pagrindinis partneris, o jai tenkanti projekto biudžeto dalis sudaro 277 193,16 eurus. Savivaldybė savo lėšomis prisideda 55 438,64 eurais.

    Projektas įgyvendinamas kaip iniciatyva Atsparios ir ekologiškos aplinkos kūrimas Šiauliuose ir Liepojoje, kurios trumpinys – GREEN, projekto numeris LL-00253. Programos tikslas – prisidėti prie darnaus socialinio ir ekonominio regionų vystymosi, stiprinant jų patrauklumą gyventi, mokytis, dirbti ir lankytis.

  • Kelmės meras patvirtino dalyvaujamojo biudžeto lyderius: kurie projektai surinko daugiausia balsų

    Kelmės meras patvirtino dalyvaujamojo biudžeto lyderius: kurie projektai surinko daugiausia balsų

    Kelmės rajono savivaldybėje patvirtintas dalyvaujamojo biudžeto projektų sąrašas, kuriems gyventojai skyrė daugiausia balsų. Atitinkamą potvarkį pasirašė Kelmės rajono savivaldybės meras, įtvirtindamas balsavimo rezultatus ir tolesnį projektų įgyvendinimo kelią.

    Dalyvaujamasis biudžetas leidžia gyventojams tiesiogiai nuspręsti, kokioms viešosioms iniciatyvoms skirti dalį savivaldybės lėšų. Paprastai tokie projektai apima viešųjų erdvių atnaujinimą, mažosios infrastruktūros įrengimą, aktyvaus laisvalaikio zonas ar bendruomenėms aktualius saugumo sprendimus.

    Patvirtintas sąrašas reiškia, kad daugiausia palaikymo sulaukę pasiūlymai pereina į kitą etapą, kai tikslinamos sąmatos, vertinami techniniai sprendiniai ir planuojami pirkimai. Galutinis įgyvendinimo grafikas dažniausiai priklauso nuo procedūrų trukmės, sezoniškumo ir konkrečių darbų pobūdžio.

    Praktikoje savivaldybės, įgyvendindamos dalyvaujamojo biudžeto laimėtojus, siekia užtikrinti skaidrumą ir aiškią atskaitomybę, kad gyventojai matytų, kaip jų balsai virsta realiais pokyčiais. Įgyvendinimo metu neretai tikslinamos apimtys ar sprendiniai, kad projektai atitiktų saugos, prieinamumo ir aplinkosaugos reikalavimus.

    Gyventojams rekomenduojama sekti savivaldybės skelbiamą informaciją apie patvirtintus projektus ir jų progresą, nes viešinami sprendimai, terminai ir rangos darbų eiga. Tai taip pat padeda bendruomenėms laiku įsitraukti, jei atsiranda poreikis derinti detales ar informuoti apie vietos situaciją.

  • Gegužė Kelmės rajono mokykloje tapo karjeros mėnesiu: nuo dviratininko pažymėjimo iki KTU laboratorijų

    Gegužė Kelmės rajono mokykloje tapo karjeros mėnesiu: nuo dviratininko pažymėjimo iki KTU laboratorijų

    Gegužės mėnuo Kelmės rajono Užvenčio Šatrijos Raganos pagrindinėje mokykloje tradiciškai skiriamas karjeros ugdymui. Šiemet mokyklinis projektas Gegužės mėnuo – karjeros mėnuo tapo respublikinio projekto Kryptis – profesijų pasaulis 2026 dalimi.

    Per visą mėnesį skirtingų klasių mokiniai dalyvavo profesinio orientavimo ir pažintinėse veiklose nuo 1 iki 10 klasės. Mokykla akcentavo praktinį patyrimą, kad profesijų pažinimas būtų ne vien pokalbiai, bet ir realios užduotys, vizitai bei susitikimai.

    Vyresniųjų pažintis su studijomis

    9–10 klasių mokiniai vyko į Kauno technologijų universiteto Maisto mokslo ir kompetencijų centrą. Ten jie susipažino su maisto mokslo kryptimi, laboratoriniais tyrimais, kokybės ir saugos temomis bei tuo, kaip mokslas pritaikomas versle.

    Toks vizitas padeda mokiniams geriau suprasti, kokių kompetencijų tikimasi aukštojoje mokykloje ir darbo rinkoje. Karjeros specialistai pabrėžia, kad ankstyvas kontaktas su realia studijų aplinka mažina klaidingų pasirinkimų tikimybę ir skatina kryptingiau planuoti tolesnį mokymąsi.

    Susitikimai, idėjos ir pilietiškumas

    Mokyklos bendruomenė taip pat dalyvavo susitikime su profesinės karo tarnybos kariais. Mokiniai sužinojo apie tarnybos specifiką, atrankos reikalavimus, kasdienes užduotis ir fizinio pasirengimo svarbą.

    Keturi 9 klasės mokiniai įsitraukė į praktinį idėjų kūrimo užsiėmimą su jaunimo neformalaus ugdymo ir socialinių iniciatyvų ekspertu bei mokyklos psichologo asistente. Jo metu buvo lavinami kūrybiškumo ir iniciatyvumo įgūdžiai, o parengta idėja artimiausiu metu turėtų virsti realiu pokyčiu mokykloje.

    5, 8 ir 9 klasių mokiniai dalyvavo dalyvaujamojo biudžeto praktinių seminarų cikle. Veiklose dėmesys skirtas atsakingam sprendimų priėmimui, bendruomeniškumui ir supratimui, kaip idėjos virsta konkrečiais sprendimais, kai reikia pagrįsti naudą ir numatyti įgyvendinimą.

    Nuo pirmokų profesijų iki dviratininko pažymėjimo

    5 klasės mokiniai įsitraukė į veiklą Svajok, kuo būsi, kur aptarė ateities profesijas ir bandė įsivertinti, kokie gebėjimai tam reikalingi. Taip pat jie laikė teorijos ir praktikos žinių patikrinimą dviratininko pažymėjimui bei susijusioms kompetencijoms įgyti.

    1–4 klasių mokiniai dalyvavo kūrybinėje veikloje Apsirenk ateičiai ir per aprangą pristatė pasirinktą profesiją. Antrokai lankėsi parduotuvėje ir susipažino su pardavėjo darbu, o 3–4 klasių mokiniai edukacijoje Babilono soduose gilinosi į architekto profesiją.

    Pirmokai taip pat pažino ūkininko profesiją ir verslo kasdienybę, vykdami į Šiaulių rajono Dargaičių kaimą. Mokykla akcentuoja, kad tokios patirtys padeda vaikams iš anksto susieti mokymąsi su realiu gyvenimu ir ugdo smalsumą skirtingoms sritims.

    Pasak mokyklos, gegužės veiklos padėjo mokiniams geriau pažinti profesijų įvairovę, stiprinti karjeros planavimo įgūdžius ir drąsiau kelti klausimus apie ateitį. Projektas apėmė tiek pažintines išvykas, tiek praktinius užsiėmimus, kurie skatina savarankiškumą ir atsakingą pasirinkimą.

    „Karjeros ugdymas veiksmingiausias tuomet, kai mokiniai profesijas pamato iš arti ir patys išbando skirtingas veiklas“, – sakė karjeros specialistė Dalia Orlakienė.

  • Vilkaviškio rajone startavo gyventojų iniciatyvų balsavimas: 12 projektų 11 seniūnijų

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje prasidėjo trečiasis gyventojų iniciatyvų, skirtų gyvenamajai ir mokymosi aplinkai gerinti, atrankos etapas – balsavimas. Rajone gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai kviečiami išsirinkti, kurios idėjos seniūnijose turėtų būti įgyvendintos pirmiausia.

    Balsuoti galima iki birželio 3 dienos 17.00 valandos. Savivaldybė pabrėžia, kad tai yra svarbiausias atrankos etapas, nes galutinį sprendimą dėl prioritetų lemia pačių gyventojų balsai.

    12 idėjų iš 11 seniūnijų

    Kaip nurodoma savivaldybės informacijoje, darbo grupė įvertino pateiktas paraiškas ir gyventojų balsavimui atrinko 12 iniciatyvų iš 11 seniūnijų. Tarp siūlomų projektų vyrauja laisvalaikio erdvių atnaujinimas, viešųjų vietų pritaikymas poilsiui, apšvietimo modernizavimas ir aplinkos patrauklumo didinimas.

    Gyventojams siūlomos skirtingo pobūdžio idėjos: nuo interaktyvių pramogų zonos Vilkaviškyje ir lauko LED ekrano įrengimo iki vandens telkinio atkūrimo, pakrantės parko, miesto sodo ir želdynų atnaujinimo. Dalis iniciatyvų orientuotos į saugumą ir energijos vartojimo efektyvumą – numatomas gatvių apšvietimo infrastruktūros modernizavimas.

    Kaip vyksta balsavimas?

    Vienas gyventojas gali balsuoti kiekvienoje seniūnijoje tik už vieną projekto idėją. Balsavimas galimas elektroniniu būdu arba atvykus į Vilkaviškio rajono savivaldybę bei seniūnijas.

    Savivaldybė taip pat primena, kad balsuoti gali Vilkaviškio rajono gyventojai nuo 16 metų. Toks amžiaus kriterijus vis dažniau taikomas savivaldos dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvose, siekiant į sprendimų priėmimą įtraukti ir vyresnius mokinius bei jaunus žmones.

    Kada projektai laikomi laimėjusiais?

    Daugiausia balsų surinkę projektai bus įgyvendinami tik tuo atveju, jei pasieks minimalų palaikymo slenkstį. Jis nustatytas kaip 0,5 proc. nuo atitinkamoje seniūnijoje gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičiaus, remiantis Registrų centro einamųjų metų sausio 1 dienos duomenimis.

    Toks reikalavimas taikomas tam, kad laimėtų idėjos, turinčios realų bendruomenės palaikymą, o ne tik pavienių balsuotojų aktyvumą. Savivaldybė ragina gyventojus nelikti nuošalyje, nes balsavimo rezultatai tiesiogiai nulems, kurie viešosios erdvės pokyčiai rajone įvyks artimiausiu metu.

  • Kėdainiuose startavo gyventojų iniciatyvų konkursas: idėjas teiksite iki rugpjūčio 1 dienos

    Kėdainiuose startavo gyventojų iniciatyvų konkursas: idėjas teiksite iki rugpjūčio 1 dienos

    Kėdainių miesto ir rajono gyventojai kviečiami įsitraukti į savivaldybės sprendimus ir siūlyti projektų idėjas, kurios galėtų pakeisti jų gyvenamąją aplinką. Savivaldybė paskelbė gyventojų iniciatyvų konkursą, o geriausiai įvertintos idėjos vėliau būtų įgyvendinamos.

    Idėjų teikimo etapas jau prasidėjo ir tęsis iki rugpjūčio 1 dienos. Iniciatyvų autoriai raginami aiškiai aprašyti problemą, siūlomą sprendimą ir numatomą naudą bendruomenei, kad gyventojams būtų paprasta palyginti skirtingus pasiūlymus.

    Kaip ir pernai, visas procesas vyksta internetu, todėl paraiškos teikiamos ir vėliau balsavimas organizuojamas tik elektroniniu būdu. Tokia tvarka padeda greičiau administruoti pateiktas idėjas ir užtikrinti, kad su pasiūlymais patogiai susipažintų daugiau žmonių.

    Po idėjų pateikimo gyventojai bus kviečiami balsuoti už labiausiai patinkančius projektus, o daugiausia palaikymo sulaukusios iniciatyvos pereis į įgyvendinimo etapą. Savivaldybės praktikoje tokie konkursai paprastai orientuojasi į viešąsias erdves, mažąją infrastruktūrą ir kasdienį patogumą didinančius sprendimus.

    Gyventojų iniciatyvų konkursai Lietuvoje dažnai siejami su dalyvaujamojo biudžeto principu, kai bendruomenė realiai prisideda prie prioritetų nustatymo. Tokie procesai paprastai didina pasitikėjimą vietos valdžia ir leidžia tiksliau atliepti konkrečių mikrorajonų ar seniūnijų poreikius.

  • Kelmėje ieškota, kaip sustiprinti jaunimo įtrauktį: savanorystė, studijų rėmimas ir darbas vasarą

    Kelmėje ieškota, kaip sustiprinti jaunimo įtrauktį: savanorystė, studijų rėmimas ir darbas vasarą

    Kelmėje įvyko susitikimas, kuriame aptartos jaunimo galimybės rajone ir naujos iniciatyvos, galinčios padėti jauniems žmonėms lengviau įsilieti į bendruomenės gyvenimą. Diskusijoje dalyvavo Jaunimo reikalų agentūros ir projekto „Jungtys“ atstovai, taip pat Kelmės rajono savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos nariai bei jaunimo srityje dirbančios organizacijos.

    Susitikimo metu buvo apžvelgta Kelmės rajono situacija jaunimo politikos srityje, ją palyginant su kitomis savivaldybėmis. Daug dėmesio skirta priemonėms, kurios tiesiogiai veikia jaunimo kasdienybę: finansavimo galimybėms, savanorystei, asmeninių kompetencijų stiprinimui ir įsitraukimui į visuomenines veiklas.

    Vienas pagrindinių akcentų buvo Jaunimo savanoriška tarnyba, kuri padeda įgyti praktinės patirties ir sustiprinti socialinius bei darbo įgūdžius. Aptarta, kaip akredituotos įstaigos rajone galėtų dar efektyviau įtraukti jaunuolius, o savanorystę paversti aiškiu žingsniu link studijų ar pirmojo darbo.

    Taip pat pristatytos ir aptartos programos, kurios jau įgyvendinamos Kelmės rajone ir yra orientuotos į konkrečius jaunuolių poreikius. Tarp jų išskirta vasaros jaunimo užimtumo ir integracijos į darbo rinką programa, studijų rėmimo programa bei mokyklų dalyvaujamasis biudžetas, skatinantis mokinius spręsti, kam skirti dalį lėšų mokyklos aplinkoje.

    Diskusijoje paliesta ir mobilaus darbo su jaunimu iniciatyva, kuri ypač aktuali mažesnėse gyvenvietėse, kur paslaugos ir veiklos ne visada pasiekiamos lengvai. Taip pat kalbėta apie jaunimo iniciatyvų projektų finansavimą ir tai, kokių papildomų sprendimų reikia, kad jaunuoliai drąsiau kurtų idėjas, jas įgyvendintų ir jaustų realią grįžtamąją naudą savo krašte.

    Susitikimo dalyviai sutarė, kad ilgalaikis pokytis dažniausiai prasideda nuo nuoseklaus institucijų ir organizacijų bendradarbiavimo. Kuo aiškiau jaunuoliams pristatomos galimybės ir kuo paprastesnis jų kelias į pagalbą, patirtį ar finansavimą, tuo didesnė tikimybė, kad jie rinksis augti, veikti ir kurti ateitį Kelmės rajone.

  • Pakruojo dalyvaujamasis biudžetas: paaiškėjo, ką gyventojai nori įgyvendinti pirmiausia

    Pakruojo rajone baigėsi balsavimas už dalyvaujamojo biudžeto idėjas. Savivaldybė pranešė, kad per mėnesį už projektus savo balsą atidavė daugiau nei 5 000 gyventojų.

    Didžiausio palaikymo sulaukusios iniciatyvos taps pagrindu tolesniam planavimui ir sprendimams dėl įgyvendinimo. Dalyvaujamasis biudžetas savivaldybėse dažniausiai taikomas tam, kad gyventojai galėtų tiesiogiai nuspręsti, kurioms vietos reikmėms skirti dalį viešųjų lėšų.

    Kur bus sutelktas dėmesys?

    Pagal balsų pasiskirstymą planuojama atnaujinti daugiabučių namų 49, 51, 53 ir 55 automobilių aikštelę P. Mašioto gatvėje. Tokie projektai įprastai vertinami dėl kasdienės naudos, nes sprendžia parkavimo ir saugumo problemas.

    Taip pat numatyta įrengti krepšinio aikšteles Pamūšyje ir Rozalime. Sporto infrastruktūra dažnai pritraukia platų palaikymą, nes ja gali naudotis įvairaus amžiaus gyventojai, o aikštelės tampa bendruomenės susitikimų vieta.

    Dar vienas pasirinktas sumanymas – laisvalaikio erdvė, sensorinis kiemelis Pakruojo Žemynos progimnazijos kiemelyje. Tokios erdvės paprastai kuriamos atsižvelgiant į vaikų užimtumą, įtrauktį ir emocinę gerovę, o nauda dažnai juntama ne tik mokykloje, bet ir visai aplinkinei bendruomenei.

    Kas vyks toliau?

    Po balsavimo darbą tęs dalyvaujamojo biudžeto įgyvendinimo darbo grupė. Ji turėtų susisiekti su laimėjusių idėjų autoriais ir aptarti kitus žingsnius, reikalingus projektams parengti ir įgyvendinti.

    Praktikoje tai reiškia, kad toliau bus tikslinamos apimtys, techniniai sprendimai, suderinimai ir preliminarūs biudžetai. Nors gyventojų balsavimas parodo prioritetus, reali darbų pradžia priklauso nuo pasirengimo, viešųjų pirkimų procedūrų ir sezoniškumo.

    Pakruojo rajono savivaldybė pažymi, kad dalyvaujamasis biudžetas yra viena iš priemonių, leidžiančių gyventojams tiesiogiai prisidėti prie sprendimų apie viešąsias erdves, sporto infrastruktūrą ir kasdienio patogumo gerinimą.

  • Prienuose atidaryta nauja BMX ir riedlenčių trasa: dvi zonos skirtingam meistriškumui

    Prienų sporto centro prieigose gegužės 27 dieną atidaryta nauja trasa riedučių, riedlenčių, paspirtukų ir BMX dviračių entuziastams. Naujoji erdvė skirta aktyviam vaikų ir jaunimo laisvalaikiui, o pirmieji ją išbandė tiek pradedantieji, tiek pažengę sportininkai.

    Atidarymo metu simbolinę juostą perkirpo Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas, Prienų sporto centro direktorius Paulius Ivanauskas ir idėjos autorė, Prienų „Ąžuolo“ progimnazijos pradinių klasių mokytoja bei jaunųjų skautų vadovė Alma Liutkuvienė. Savivaldybė pabrėžė, kad tokios erdvės padeda kurti patrauklesnę aplinką jaunimui ir skatina judėjimą kasdien.

    Kaip įrengta naujoji trasa?

    Trasa įrengta iš dalyvaujamojo biudžeto lėšų, kai dėl miesto ar rajono iniciatyvų sprendžia patys gyventojai. Toks modelis pastaraisiais metais vis dažniau pasitelkiamas savivaldybėse, nes leidžia greičiau identifikuoti realius bendruomenės poreikius ir nukreipti investicijas į konkrečias, plačiai naudojamas viešąsias erdves.

    Velotrasą sudaro dvi dalys: maždaug 45 metrų ilgio atkarpa pradedantiesiems ir vaikams bei apie 100 metrų ilgio pagrindinė trasa pažengusiems. Toks suskirstymas svarbus saugumui, nes skirtingo pasirengimo sportininkai gali treniruotis atskirai, pasirinkdami savo greičiui ir įgūdžiams tinkamesnę zoną.

    Nuo pasirodymų iki saugaus eismo pamokų

    Šventėje žiūrovams pristatytas „Boardsport Skatepark“ profesionalų pasirodymas, po kurio vyko nemokamos riedlenčių pamokos. Organizatorių teigimu, tokios praktinės treniruotės padeda pradedantiesiems greičiau įsisavinti pagrindus ir skatina į sportą žiūrėti atsakingai, ypač kalbant apie apsaugas ir elgesį trasoje.

    Renginio metu veikė ir edukacinės erdvės: policijos bendruomenės pareigūnės priminė saugaus eismo taisykles, o visuomenės sveikatos biuro specialistai akcentavo pirmosios pagalbos žinias. Atvira jaunimo erdvė Prienas kvietė į kūrybines veiklas, o atmosferą papildė muzika ir Balbieriškio KLC šiuolaikinių šokių kolektyvo „Fidema“ pasirodymai.

    Kodėl tokios erdvės tampa svarbios miestams?

    Skateparkai ir BMX trasos Lietuvoje vis dažniau suvokiamos ne vien kaip pramoga, bet ir kaip prevencinė priemonė, suteikianti jaunimui saugią, aiškiai apibrėžtą vietą sportuoti. Savivaldybėms tai taip pat tampa būdu mažinti konfliktus viešosiose erdvėse, kai riedlentės ar paspirtukai naudojami ten, kur tam nepritaikyta infrastruktūra.

    Prienuose atidaryta trasa, tikimasi, taps nuolatine susitikimų ir treniruočių vieta, ypač šiltuoju sezonu. Tokie projektai paprastai gyvuoja ilgiau, kai bendruomenė ne tik inicijuoja jų įrengimą, bet ir jaučiasi atsakinga už tvarką, taisyklių laikymąsi bei pagarbią sportavimo kultūrą.