CP v2

Tag: Dalyvaujamasis biudžetas

  • Gegužė Kelmės rajono mokykloje tapo karjeros mėnesiu: nuo dviratininko pažymėjimo iki KTU laboratorijų

    Gegužė Kelmės rajono mokykloje tapo karjeros mėnesiu: nuo dviratininko pažymėjimo iki KTU laboratorijų

    Gegužės mėnuo Kelmės rajono Užvenčio Šatrijos Raganos pagrindinėje mokykloje tradiciškai skiriamas karjeros ugdymui. Šiemet mokyklinis projektas Gegužės mėnuo – karjeros mėnuo tapo respublikinio projekto Kryptis – profesijų pasaulis 2026 dalimi.

    Per visą mėnesį skirtingų klasių mokiniai dalyvavo profesinio orientavimo ir pažintinėse veiklose nuo 1 iki 10 klasės. Mokykla akcentavo praktinį patyrimą, kad profesijų pažinimas būtų ne vien pokalbiai, bet ir realios užduotys, vizitai bei susitikimai.

    Vyresniųjų pažintis su studijomis

    9–10 klasių mokiniai vyko į Kauno technologijų universiteto Maisto mokslo ir kompetencijų centrą. Ten jie susipažino su maisto mokslo kryptimi, laboratoriniais tyrimais, kokybės ir saugos temomis bei tuo, kaip mokslas pritaikomas versle.

    Toks vizitas padeda mokiniams geriau suprasti, kokių kompetencijų tikimasi aukštojoje mokykloje ir darbo rinkoje. Karjeros specialistai pabrėžia, kad ankstyvas kontaktas su realia studijų aplinka mažina klaidingų pasirinkimų tikimybę ir skatina kryptingiau planuoti tolesnį mokymąsi.

    Susitikimai, idėjos ir pilietiškumas

    Mokyklos bendruomenė taip pat dalyvavo susitikime su profesinės karo tarnybos kariais. Mokiniai sužinojo apie tarnybos specifiką, atrankos reikalavimus, kasdienes užduotis ir fizinio pasirengimo svarbą.

    Keturi 9 klasės mokiniai įsitraukė į praktinį idėjų kūrimo užsiėmimą su jaunimo neformalaus ugdymo ir socialinių iniciatyvų ekspertu bei mokyklos psichologo asistente. Jo metu buvo lavinami kūrybiškumo ir iniciatyvumo įgūdžiai, o parengta idėja artimiausiu metu turėtų virsti realiu pokyčiu mokykloje.

    5, 8 ir 9 klasių mokiniai dalyvavo dalyvaujamojo biudžeto praktinių seminarų cikle. Veiklose dėmesys skirtas atsakingam sprendimų priėmimui, bendruomeniškumui ir supratimui, kaip idėjos virsta konkrečiais sprendimais, kai reikia pagrįsti naudą ir numatyti įgyvendinimą.

    Nuo pirmokų profesijų iki dviratininko pažymėjimo

    5 klasės mokiniai įsitraukė į veiklą Svajok, kuo būsi, kur aptarė ateities profesijas ir bandė įsivertinti, kokie gebėjimai tam reikalingi. Taip pat jie laikė teorijos ir praktikos žinių patikrinimą dviratininko pažymėjimui bei susijusioms kompetencijoms įgyti.

    1–4 klasių mokiniai dalyvavo kūrybinėje veikloje Apsirenk ateičiai ir per aprangą pristatė pasirinktą profesiją. Antrokai lankėsi parduotuvėje ir susipažino su pardavėjo darbu, o 3–4 klasių mokiniai edukacijoje Babilono soduose gilinosi į architekto profesiją.

    Pirmokai taip pat pažino ūkininko profesiją ir verslo kasdienybę, vykdami į Šiaulių rajono Dargaičių kaimą. Mokykla akcentuoja, kad tokios patirtys padeda vaikams iš anksto susieti mokymąsi su realiu gyvenimu ir ugdo smalsumą skirtingoms sritims.

    Pasak mokyklos, gegužės veiklos padėjo mokiniams geriau pažinti profesijų įvairovę, stiprinti karjeros planavimo įgūdžius ir drąsiau kelti klausimus apie ateitį. Projektas apėmė tiek pažintines išvykas, tiek praktinius užsiėmimus, kurie skatina savarankiškumą ir atsakingą pasirinkimą.

    „Karjeros ugdymas veiksmingiausias tuomet, kai mokiniai profesijas pamato iš arti ir patys išbando skirtingas veiklas“, – sakė karjeros specialistė Dalia Orlakienė.

  • Vilkaviškio rajone startavo gyventojų iniciatyvų balsavimas: 12 projektų 11 seniūnijų

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje prasidėjo trečiasis gyventojų iniciatyvų, skirtų gyvenamajai ir mokymosi aplinkai gerinti, atrankos etapas – balsavimas. Rajone gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai kviečiami išsirinkti, kurios idėjos seniūnijose turėtų būti įgyvendintos pirmiausia.

    Balsuoti galima iki birželio 3 dienos 17.00 valandos. Savivaldybė pabrėžia, kad tai yra svarbiausias atrankos etapas, nes galutinį sprendimą dėl prioritetų lemia pačių gyventojų balsai.

    12 idėjų iš 11 seniūnijų

    Kaip nurodoma savivaldybės informacijoje, darbo grupė įvertino pateiktas paraiškas ir gyventojų balsavimui atrinko 12 iniciatyvų iš 11 seniūnijų. Tarp siūlomų projektų vyrauja laisvalaikio erdvių atnaujinimas, viešųjų vietų pritaikymas poilsiui, apšvietimo modernizavimas ir aplinkos patrauklumo didinimas.

    Gyventojams siūlomos skirtingo pobūdžio idėjos: nuo interaktyvių pramogų zonos Vilkaviškyje ir lauko LED ekrano įrengimo iki vandens telkinio atkūrimo, pakrantės parko, miesto sodo ir želdynų atnaujinimo. Dalis iniciatyvų orientuotos į saugumą ir energijos vartojimo efektyvumą – numatomas gatvių apšvietimo infrastruktūros modernizavimas.

    Kaip vyksta balsavimas?

    Vienas gyventojas gali balsuoti kiekvienoje seniūnijoje tik už vieną projekto idėją. Balsavimas galimas elektroniniu būdu arba atvykus į Vilkaviškio rajono savivaldybę bei seniūnijas.

    Savivaldybė taip pat primena, kad balsuoti gali Vilkaviškio rajono gyventojai nuo 16 metų. Toks amžiaus kriterijus vis dažniau taikomas savivaldos dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvose, siekiant į sprendimų priėmimą įtraukti ir vyresnius mokinius bei jaunus žmones.

    Kada projektai laikomi laimėjusiais?

    Daugiausia balsų surinkę projektai bus įgyvendinami tik tuo atveju, jei pasieks minimalų palaikymo slenkstį. Jis nustatytas kaip 0,5 proc. nuo atitinkamoje seniūnijoje gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičiaus, remiantis Registrų centro einamųjų metų sausio 1 dienos duomenimis.

    Toks reikalavimas taikomas tam, kad laimėtų idėjos, turinčios realų bendruomenės palaikymą, o ne tik pavienių balsuotojų aktyvumą. Savivaldybė ragina gyventojus nelikti nuošalyje, nes balsavimo rezultatai tiesiogiai nulems, kurie viešosios erdvės pokyčiai rajone įvyks artimiausiu metu.

  • Kėdainiuose startavo gyventojų iniciatyvų konkursas: idėjas teiksite iki rugpjūčio 1 dienos

    Kėdainiuose startavo gyventojų iniciatyvų konkursas: idėjas teiksite iki rugpjūčio 1 dienos

    Kėdainių miesto ir rajono gyventojai kviečiami įsitraukti į savivaldybės sprendimus ir siūlyti projektų idėjas, kurios galėtų pakeisti jų gyvenamąją aplinką. Savivaldybė paskelbė gyventojų iniciatyvų konkursą, o geriausiai įvertintos idėjos vėliau būtų įgyvendinamos.

    Idėjų teikimo etapas jau prasidėjo ir tęsis iki rugpjūčio 1 dienos. Iniciatyvų autoriai raginami aiškiai aprašyti problemą, siūlomą sprendimą ir numatomą naudą bendruomenei, kad gyventojams būtų paprasta palyginti skirtingus pasiūlymus.

    Kaip ir pernai, visas procesas vyksta internetu, todėl paraiškos teikiamos ir vėliau balsavimas organizuojamas tik elektroniniu būdu. Tokia tvarka padeda greičiau administruoti pateiktas idėjas ir užtikrinti, kad su pasiūlymais patogiai susipažintų daugiau žmonių.

    Po idėjų pateikimo gyventojai bus kviečiami balsuoti už labiausiai patinkančius projektus, o daugiausia palaikymo sulaukusios iniciatyvos pereis į įgyvendinimo etapą. Savivaldybės praktikoje tokie konkursai paprastai orientuojasi į viešąsias erdves, mažąją infrastruktūrą ir kasdienį patogumą didinančius sprendimus.

    Gyventojų iniciatyvų konkursai Lietuvoje dažnai siejami su dalyvaujamojo biudžeto principu, kai bendruomenė realiai prisideda prie prioritetų nustatymo. Tokie procesai paprastai didina pasitikėjimą vietos valdžia ir leidžia tiksliau atliepti konkrečių mikrorajonų ar seniūnijų poreikius.

  • Kelmėje ieškota, kaip sustiprinti jaunimo įtrauktį: savanorystė, studijų rėmimas ir darbas vasarą

    Kelmėje ieškota, kaip sustiprinti jaunimo įtrauktį: savanorystė, studijų rėmimas ir darbas vasarą

    Kelmėje įvyko susitikimas, kuriame aptartos jaunimo galimybės rajone ir naujos iniciatyvos, galinčios padėti jauniems žmonėms lengviau įsilieti į bendruomenės gyvenimą. Diskusijoje dalyvavo Jaunimo reikalų agentūros ir projekto „Jungtys“ atstovai, taip pat Kelmės rajono savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos nariai bei jaunimo srityje dirbančios organizacijos.

    Susitikimo metu buvo apžvelgta Kelmės rajono situacija jaunimo politikos srityje, ją palyginant su kitomis savivaldybėmis. Daug dėmesio skirta priemonėms, kurios tiesiogiai veikia jaunimo kasdienybę: finansavimo galimybėms, savanorystei, asmeninių kompetencijų stiprinimui ir įsitraukimui į visuomenines veiklas.

    Vienas pagrindinių akcentų buvo Jaunimo savanoriška tarnyba, kuri padeda įgyti praktinės patirties ir sustiprinti socialinius bei darbo įgūdžius. Aptarta, kaip akredituotos įstaigos rajone galėtų dar efektyviau įtraukti jaunuolius, o savanorystę paversti aiškiu žingsniu link studijų ar pirmojo darbo.

    Taip pat pristatytos ir aptartos programos, kurios jau įgyvendinamos Kelmės rajone ir yra orientuotos į konkrečius jaunuolių poreikius. Tarp jų išskirta vasaros jaunimo užimtumo ir integracijos į darbo rinką programa, studijų rėmimo programa bei mokyklų dalyvaujamasis biudžetas, skatinantis mokinius spręsti, kam skirti dalį lėšų mokyklos aplinkoje.

    Diskusijoje paliesta ir mobilaus darbo su jaunimu iniciatyva, kuri ypač aktuali mažesnėse gyvenvietėse, kur paslaugos ir veiklos ne visada pasiekiamos lengvai. Taip pat kalbėta apie jaunimo iniciatyvų projektų finansavimą ir tai, kokių papildomų sprendimų reikia, kad jaunuoliai drąsiau kurtų idėjas, jas įgyvendintų ir jaustų realią grįžtamąją naudą savo krašte.

    Susitikimo dalyviai sutarė, kad ilgalaikis pokytis dažniausiai prasideda nuo nuoseklaus institucijų ir organizacijų bendradarbiavimo. Kuo aiškiau jaunuoliams pristatomos galimybės ir kuo paprastesnis jų kelias į pagalbą, patirtį ar finansavimą, tuo didesnė tikimybė, kad jie rinksis augti, veikti ir kurti ateitį Kelmės rajone.

  • Pakruojo dalyvaujamasis biudžetas: paaiškėjo, ką gyventojai nori įgyvendinti pirmiausia

    Pakruojo rajone baigėsi balsavimas už dalyvaujamojo biudžeto idėjas. Savivaldybė pranešė, kad per mėnesį už projektus savo balsą atidavė daugiau nei 5 000 gyventojų.

    Didžiausio palaikymo sulaukusios iniciatyvos taps pagrindu tolesniam planavimui ir sprendimams dėl įgyvendinimo. Dalyvaujamasis biudžetas savivaldybėse dažniausiai taikomas tam, kad gyventojai galėtų tiesiogiai nuspręsti, kurioms vietos reikmėms skirti dalį viešųjų lėšų.

    Kur bus sutelktas dėmesys?

    Pagal balsų pasiskirstymą planuojama atnaujinti daugiabučių namų 49, 51, 53 ir 55 automobilių aikštelę P. Mašioto gatvėje. Tokie projektai įprastai vertinami dėl kasdienės naudos, nes sprendžia parkavimo ir saugumo problemas.

    Taip pat numatyta įrengti krepšinio aikšteles Pamūšyje ir Rozalime. Sporto infrastruktūra dažnai pritraukia platų palaikymą, nes ja gali naudotis įvairaus amžiaus gyventojai, o aikštelės tampa bendruomenės susitikimų vieta.

    Dar vienas pasirinktas sumanymas – laisvalaikio erdvė, sensorinis kiemelis Pakruojo Žemynos progimnazijos kiemelyje. Tokios erdvės paprastai kuriamos atsižvelgiant į vaikų užimtumą, įtrauktį ir emocinę gerovę, o nauda dažnai juntama ne tik mokykloje, bet ir visai aplinkinei bendruomenei.

    Kas vyks toliau?

    Po balsavimo darbą tęs dalyvaujamojo biudžeto įgyvendinimo darbo grupė. Ji turėtų susisiekti su laimėjusių idėjų autoriais ir aptarti kitus žingsnius, reikalingus projektams parengti ir įgyvendinti.

    Praktikoje tai reiškia, kad toliau bus tikslinamos apimtys, techniniai sprendimai, suderinimai ir preliminarūs biudžetai. Nors gyventojų balsavimas parodo prioritetus, reali darbų pradžia priklauso nuo pasirengimo, viešųjų pirkimų procedūrų ir sezoniškumo.

    Pakruojo rajono savivaldybė pažymi, kad dalyvaujamasis biudžetas yra viena iš priemonių, leidžiančių gyventojams tiesiogiai prisidėti prie sprendimų apie viešąsias erdves, sporto infrastruktūrą ir kasdienio patogumo gerinimą.

  • Prienuose atidaryta nauja BMX ir riedlenčių trasa: dvi zonos skirtingam meistriškumui

    Prienų sporto centro prieigose gegužės 27 dieną atidaryta nauja trasa riedučių, riedlenčių, paspirtukų ir BMX dviračių entuziastams. Naujoji erdvė skirta aktyviam vaikų ir jaunimo laisvalaikiui, o pirmieji ją išbandė tiek pradedantieji, tiek pažengę sportininkai.

    Atidarymo metu simbolinę juostą perkirpo Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas, Prienų sporto centro direktorius Paulius Ivanauskas ir idėjos autorė, Prienų „Ąžuolo“ progimnazijos pradinių klasių mokytoja bei jaunųjų skautų vadovė Alma Liutkuvienė. Savivaldybė pabrėžė, kad tokios erdvės padeda kurti patrauklesnę aplinką jaunimui ir skatina judėjimą kasdien.

    Kaip įrengta naujoji trasa?

    Trasa įrengta iš dalyvaujamojo biudžeto lėšų, kai dėl miesto ar rajono iniciatyvų sprendžia patys gyventojai. Toks modelis pastaraisiais metais vis dažniau pasitelkiamas savivaldybėse, nes leidžia greičiau identifikuoti realius bendruomenės poreikius ir nukreipti investicijas į konkrečias, plačiai naudojamas viešąsias erdves.

    Velotrasą sudaro dvi dalys: maždaug 45 metrų ilgio atkarpa pradedantiesiems ir vaikams bei apie 100 metrų ilgio pagrindinė trasa pažengusiems. Toks suskirstymas svarbus saugumui, nes skirtingo pasirengimo sportininkai gali treniruotis atskirai, pasirinkdami savo greičiui ir įgūdžiams tinkamesnę zoną.

    Nuo pasirodymų iki saugaus eismo pamokų

    Šventėje žiūrovams pristatytas „Boardsport Skatepark“ profesionalų pasirodymas, po kurio vyko nemokamos riedlenčių pamokos. Organizatorių teigimu, tokios praktinės treniruotės padeda pradedantiesiems greičiau įsisavinti pagrindus ir skatina į sportą žiūrėti atsakingai, ypač kalbant apie apsaugas ir elgesį trasoje.

    Renginio metu veikė ir edukacinės erdvės: policijos bendruomenės pareigūnės priminė saugaus eismo taisykles, o visuomenės sveikatos biuro specialistai akcentavo pirmosios pagalbos žinias. Atvira jaunimo erdvė Prienas kvietė į kūrybines veiklas, o atmosferą papildė muzika ir Balbieriškio KLC šiuolaikinių šokių kolektyvo „Fidema“ pasirodymai.

    Kodėl tokios erdvės tampa svarbios miestams?

    Skateparkai ir BMX trasos Lietuvoje vis dažniau suvokiamos ne vien kaip pramoga, bet ir kaip prevencinė priemonė, suteikianti jaunimui saugią, aiškiai apibrėžtą vietą sportuoti. Savivaldybėms tai taip pat tampa būdu mažinti konfliktus viešosiose erdvėse, kai riedlentės ar paspirtukai naudojami ten, kur tam nepritaikyta infrastruktūra.

    Prienuose atidaryta trasa, tikimasi, taps nuolatine susitikimų ir treniruočių vieta, ypač šiltuoju sezonu. Tokie projektai paprastai gyvuoja ilgiau, kai bendruomenė ne tik inicijuoja jų įrengimą, bet ir jaučiasi atsakinga už tvarką, taisyklių laikymąsi bei pagarbią sportavimo kultūrą.

  • Klaipėdos rajonas skiria 500 000 eurų gyventojų idėjoms: didėja sumos ir atsiveria naujos erdvės

    Klaipėdos rajonas skiria 500 000 eurų gyventojų idėjoms: didėja sumos ir atsiveria naujos erdvės

    Klaipėdos rajono savivaldybė šiemet didina Dalyvaujamojo biudžeto konkurso „Tavo idėja“ finansavimą iki 500 000 eurų. Tai 100 000 eurų daugiau nei praėjusiais metais, o kartu keičiamos ir taisyklės, kurios turėtų išplėsti galimybes teikti bei įgyvendinti gyventojų siūlymus.

    Savivaldybė pabrėžia, kad dalyvaujamasis biudžetas tapo vienu matomiausių būdų, kaip bendruomenių iniciatyvos virsta apčiuopiamais pokyčiais viešosiose erdvėse. Per ankstesnius etapus jau įgyvendinta 28 idėjos iš 43 laimėjusių, o dalis ankstesnių metų projektų dar bus įgyvendinami šiemet.

    Didesnės sumos projektams

    Padidinus bendrą biudžetą, kartu auga ir maksimali vieno projekto vertė skirtingose kategorijose. Savivaldybė tikisi, kad tai leis gyventojams siūlyti ne tik mažus, bet ir didesnės apimties sprendimus, kuriems anksčiau nebūdavo pakankamo finansavimo.

    Didelės vertės projektams numatoma maksimali suma didėja nuo 120 000 iki 150 000 eurų. Mažos vertės projektams riba keliama nuo 50 000 iki 60 000 eurų, o mažų kaimų, kuriuose gyvena 250 ar mažiau gyventojų, projektams nuo 30 000 iki 35 000 eurų.

    Kur bus galima teikti idėjas?

    Vienas svarbiausių pokyčių – plečiamas teritorijų ratas, kuriose galima įgyvendinti gyventojų iniciatyvas. Nuo šiol idėjas bus galima teikti ne tik savivaldybei ar valstybei priklausančioje žemėje, bet ir urbanizuotose teritorijose esančioje miško paskirties žemėje, kuri priklauso valstybei arba yra valdoma Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise.

    Tokiose vietose numatomi sprendiniai turės būti skirti rekreacinėms arba aplinkosauginėms funkcijoms, o idėjai reikės Valstybinių miškų urėdijos pritarimo. Šiose teritorijose patvirtintiems projektams įgyvendinti būtų taikomas dvejų metų terminas.

    Aiškesni kriterijai ir startas rugpjūtį

    Savivaldybė akcentuoja, kad visi projektai turės būti įgyvendinami urbanizuotose teritorijose, tai yra miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytų kaimų erdvėse, susijusiose su infrastruktūra, viešosiomis erdvėmis ir želdynais. Taip pat numatyta sąlyga, kad idėjai turi neprieštarauti greta veikiančios viešąsias paslaugas teikiančios įstaigos.

    „Dalyvaujamasis biudžetas yra tas projektas, už kurį nuoširdžiai sergu. Kasmet sulaukiame vis įdomesnių idėjų, o rajonas puošiasi naujomis viešomis erdvėmis“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Konkursas „Tavo idėja“ šiemet turėtų startuoti rugpjūčio mėnesį. Savivaldybė ragina gyventojus iš anksto įsivertinti, ar siūloma iniciatyva atitinka atnaujintus reikalavimus, kad idėjų teikimo ir balsavimo etapas vyktų sklandžiai.

  • CITI4UD projektas: kaip alytiškių dalyvaujamojo biudžeto idėja tapo pavyzdžiu Europos miestams

    CITI4UD projektas „Tavo miestas – tavo pasirinkimas“ gimė iš Alytuje išbandyto dalyvaujamojo biudžeto modelio, kai gyventojai patys teikia idėjas, jas vertina ir balsuoja, ką mieste įgyvendinti. Alytaus miesto savivaldybės koordinuojama iniciatyva šį principą išplėtė į aiškų metodą, kurį galima perkelti ir kitoms savivaldybėms.

    Projektas įgyvendinamas pagal URBACT IV programą, kuri yra Europos Sąjungos tarpregioninio bendradarbiavimo krypties dalis. URBACT tikslas – padėti miestams keistis patirtimi ir pritaikyti pasiteisinusias praktikas, ypač susijusias su tvaria miesto plėtra, valdymu ir gyventojų įtrauktimi.

    Kas yra CITI4UD?

    CITI4UD esmė paprasta: žmonės, kurie kasdien gyvena mieste, geriausiai mato, ko jam reikia, todėl turi turėti realų kelią daryti įtaką sprendimams. Praktikoje tai reiškia ne tik balsavimą, bet ir skaidrią idėjų atranką, aiškias taisykles, viešą komunikaciją bei grįžtamąjį ryšį, kodėl vieni siūlymai įgyvendinami, o kiti atidedami.

    Dalyvaujamojo biudžeto modeliai Europoje pastaraisiais metais tampa vis dažnesni, nes savivaldybės ieško būdų stiprinti pasitikėjimą institucijomis ir įtraukti bendruomenes į konkrečius, matomus pokyčius. CITI4UD šią patirtį siekia paversti nuosekliu, kitoms savivaldybėms lengvai pritaikomu veikimo standartu.

    Tarptautinis tinklas ir terminai

    CITI4UD tinkle dalyvauja septyni miestai: Alytus, Algeras, Ampelokipė-Menemenė, Rivasas-Vasiamadridas, Dublinas, Čimišlija ir Podilskas. Skirtingi miestai reiškia skirtingas patirtis ir iššūkius, todėl tinklas leidžia palyginti, kaip gyventojų įtraukimas veikia skirtinguose kontekstuose ir kokios priemonės duoda geriausią rezultatą.

    Projektas planuojamas etapais: pirmiausia siekiama suprasti, kaip Alytaus praktika veikia ir kas joje svarbiausia, tuomet ją pritaikyti vietos sąlygoms, o galiausiai įgyvendinti konkrečiais sprendimais. Numatoma, kad šis procesas vyks nuo 2025 metų lapkričio iki 2028 metų balandžio.

    Kodėl tai svarbu miestams?

    Dalyvaujamasis biudžetas dažniausiai vertinamas kaip būdas paskirstyti dalį lėšų bendruomenės projektams, tačiau CITI4UD akcentuoja platesnį poveikį. Įtraukiant gyventojus į sprendimų priėmimą, savivaldybės gali greičiau identifikuoti realius poreikius, mažinti konfliktus dėl prioritetų ir užtikrinti, kad pokyčiai būtų suprantami bei palaikomi.

    Kartu tai kelia ir kokybės kartelę: norint, kad gyventojų įtraukimas nebūtų formalus, būtini aiškūs kriterijai, viešumas ir nuoseklus dialogas su bendruomene. Būtent tokią, praktika paremtą schemą CITI4UD siekia perduoti partneriams, kad sėkmingos alytiškių iniciatyvos taptų pritaikomos ir kituose Europos miestuose.

    Komunikacijos skyriaus informacija

  • Mažeikių rajone baigiasi balsavimas už gyventojų projektus: iš 13 idėjų atrinktos 6

    Mažeikių rajono savivaldybė primena, kad iki birželio 1 dienos gyventojai dar gali balsuoti už bendruomenės pasiūlytas idėjas, skirtas gyvenamajai aplinkai ir viešajai infrastruktūrai gerinti. Šiemet buvo pateikta 13 projektų, o po vertinimo finansuoti tinkamais pripažinti 6.

    Balsavimas vyksta dviejose kategorijose: didelės ir mažos apimties projektų. Kiekvienoje kategorijoje gyventojas gali pasirinkti tik vieną projektą, todėl pasirinkimas turi tiesioginę įtaką, kurios idėjos bus įgyvendinamos.

    Kas gali balsuoti ir kaip?

    Balsuoti gali Mažeikių rajono savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai nuo 16 metų. Tai viena iš dalyvaujamojo biudžeto priemonių, kai dalis savivaldybės lėšų paskirstoma pagal pačių gyventojų sprendimą.

    Balsuoti galima elektroniniu būdu, mobiliojoje programėlėje „Mažeikietis“, pasirinkus modulį Apklausos. Savivaldybė pabrėžia, kad balsavimas trunka ribotą laiką, todėl gyventojai raginami neatidėlioti.

    Kokie projektai pateikti balsavimui?

    Didelės apimties kategorijoje pateikti du projektai: A. Vienažindžio pėsčiųjų tako plėtra Laižuvos miestelyje ir Taikos skvero pėsčiųjų takų, lietaus nuvedimo sistemos bei aikštelės sutvarkymas Mažeikiuose. Abu projektai orientuoti į kasdienį patogumą ir saugesnį judėjimą.

    Mažos apimties kategorijoje pateiktos keturios idėjos, įgyvendinamos seniūnijose, išskyrus Mažeikių seniūniją. Tai Apšviesta ir jauki Laižuva, Kaime gyventi gera Tirkšlių seniūnijoje, Takas link Ventos skardžio Reivyčiuose ir daugiafunkcinė lauko edukacinė erdvė su infrastruktūra Pikelių miestelyje Židikų seniūnijoje.

    Kiek lėšų skiriama ir kas bus toliau?

    Šių metų dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvoms savivaldybė yra numačiusi 255 000 eurų. Balsavimu išrinkti projektai, kaip skelbiama, būtų įgyvendinami kitais metais, o savivaldybė planuos darbus pagal laimėjusius gyventojų sprendimus.

    Paraiškos projektams buvo teikiamos nuo kovo 2 dienos iki balandžio 1 dienos. Savivaldybė teigia, kad toks modelis leidžia tiksliau atliepti vietos poreikius, o gyventojams suteikia realų instrumentą spręsti, kas jų aplinkoje turėtų keistis pirmiausia.

  • Alytiškių iniciatyvos: 9 projektai jau atrinkti, iki birželio 15 dieną gyventojai kviečiami balsuoti

    Alytaus miesto savivaldybė baigė bendruomeninių projektų, vadinamų alytiškių iniciatyvomis, paraiškų priėmimą ir vertinimą. Šiemet atrinktos devynios idėjos, dėl kurių įgyvendinimo spręs patys miesto gyventojai.

    Balsuoti kviečiami alytiškiai nuo 16 metų, deklaravę gyvenamąją vietą Alytaus mieste. Sprendimus gyventojai gali priimti iki birželio 15 dieną, balsavimas vyksta savivaldybės nurodytoje elektroninėje platformoje.

    Kas pateko į balsavimą?

    Šių metų sąraše yra keturi mažos apimties projektai ir penki didelės apimties. Dalis idėjų orientuota į vaikų ir jaunimo užimtumą, kita dalis – į viešųjų erdvių patrauklumą ir bendruomenės susitikimų vietas.

    Tarp mažesnių projektų numatytos naujos kaimynystės erdvės, vaikų žaidimų ir laisvalaikio zonų atnaujinimas, taip pat Likiškių parke siūloma FPV dronų trasa. Jazminų parke siūloma kurti bendruomenės ir kūrybos erdvę su scena ir aktyvaus laisvalaikio zona.

    Dideli projektai: nuo skulptūros iki sporto trasų

    Didelės apimties projektų idėjos apima infrastruktūrą ir traukos objektus įvairioms amžiaus grupėms. Tarp jų – skulptūrinė kompozicija prie Mažosios Dailidės ežerėlio, modernaus riedlenčių parko ir kalnų dviračių trasų įrengimas.

    Taip pat siūloma sukurti žaliąją juostą, kuri padėtų mažinti triukšmą ir oro taršą, bei papildomos iniciatyvos jaunimui Alytaus skate parke. Jazminų parkui pateikta idėja įrengti išskirtinę gigantiško drugelio erdvę, skirtą žaidimams ir pažinimui.

    Kaip skaičiuojami balsai?

    Vienas gyventojas gali balsuoti ne daugiau kaip už tris kiekvienos kategorijos projektus. Nebūtina rinktis abiejų kategorijų – galima balsuoti tik mažos arba tik didelės apimties projektuose.

    Jeigu žmogus balsuoja elektroniniu būdu kelis kartus, galioja paskutinis pateiktas balsas. Jei pateikiamas ir elektroninis, ir popierinis balsas, skaičiuojamas elektroninis, o užpildžius kelias popierines korteles balsai neįskaitomi.

    Šios iniciatyvos – viena iš dalyvaujamojo biudžeto formų, kai gyventojai tiesiogiai sprendžia, kurioms idėjoms skirti savivaldybės lėšas. Praktika Lietuvoje pastaraisiais metais plečiasi, o daugiausia dėmesio dažniausiai sulaukia projektai, kurie greitai pagerina kasdienę aplinką: parkus, žaidimų aikšteles, sporto erdves ir bendruomenės susitikimų vietas.