Tag: Darbdaviai

  • Krajowy Fundusz Szkoleniowy: iki 90 proc. paramos darbuotojų mokymams ir kvalifikacijai kelti

    Krajowy Fundusz Szkoleniowy (KFS) siūlo darbdaviams finansinę paramą darbuotojų kvalifikacijai kelti ir kompetencijoms ugdyti. Skelbiama, kad finansavimas gali padengti iki 90 proc. mokymosi išlaidų.

    Parama gali būti skiriama įvairioms kvalifikacijos kėlimo formoms – nuo kursų ir mokymų iki podiplominių studijų. Tokia pagalba skirta tam, kad įmonėms būtų lengviau investuoti į darbuotojų žinias ir įgūdžius.

    Priemonė orientuota į darbdavius, siekiančius kelti darbuotojų profesinę kvalifikaciją, taip pat į kompetencijų stiprinimą, reikalingą įmonių veiklai ir plėtrai. Kuo didesnę dalį išlaidų kompensuoja fondas, tuo mažesnė finansinė našta tenka pačiai organizacijai.

    Tekste pabrėžiama, kad šia parama naudojasi ir Šventokšyskės vaivadijos verslai bei darbdaviai, tai rodo, jog priemonė taikoma ir regioniniu lygmeniu.

    Ką gali apimti finansuojami mokymai

    Nurodoma, kad KFS finansavimas gali būti pritaikomas skirtingiems ugdymo poreikiams – tiek trumpiems profesiniams mokymams, tiek platesnėms programoms, pavyzdžiui, studijoms po universiteto.

    Tokios galimybės aktualios įmonėms, kurios ieško būdų greičiau prisitaikyti prie rinkos pokyčių ir keliamų reikalavimų, kartu išlaikant darbuotojų kompetencijas atitinkančias praktinius darbo poreikius.

  • Apklausa: 63 proc. lenkų darbe slepia psichikos sunkumus, baimindamiesi dėl karjeros

    Dauguma Lenkijoje dirbančių vyrų jaučia stiprų spaudimą neparodyti „silpnumo“ ir apie psichikos sveikatos sunkumus darbo vietoje kalba itin retai. Naujas „InterviewMe“ pristatytas tyrimas rodo, kad net 63 proc. vyrų yra slėpę psichikos problemas nuo vadovo ar kolegų, nes baiminosi neigiamų pasekmių karjerai.

    Tyrime pabrėžiama, kad toks tylėjimas nėra pavieniai atvejai – jis siejamas su giliai įsišaknijusiu požiūriu, jog vyras turi „sukąsti dantis“ ir susitvarkyti pats. Apklausos duomenimis, 93 proc. dirbančių vyrų pripažino jaučiantys būtent tokį spaudimą.

    Darbo aplinka ir jos reakcija į psichikos sveikatos temas, kaip rodo rezultatai, dažnai vertinama skeptiškai. Tik 27 proc. dirbančių lenkų tikisi, kad darbdavys realiai suprastų ir palaikytų darbuotoją, jei šis praneštų apie psichikos krizę.

    Praktinės pasekmės – akivaizdžios: 68 proc. dirbančių vyrų svarstė išeiti iš darbo dėl neigiamo jo poveikio psichikos sveikatai, o 35 proc. teigė galiausiai taip ir pasielgę.

    „Tylėjimo“ kaina darbo vietoje

    Ataskaitoje išskiriama, kad viena didžiausių kliūčių ieškoti pagalbos yra įsitikinimas, jog su problemomis reikia tvarkytis vienam – taip atsakė 53 proc. apklaustųjų. Dar 52 proc. įvardijo baimę būti palaikytam silpnu.

    Prie to prisideda ir rūpestis dėl profesinės ateities: 22 proc. respondentų mano, kad vyrai gali vengti kreiptis pagalbos, nes bijo neigiamų karjeros pasekmių. Kiti minėti veiksniai – nežinojimas, kur ieškoti paramos (14 proc.), ir profesionalios pagalbos kaina (12 proc.).

    Tyrimo autorė ir „InterviewMe“ ekspertė Žaneta Spadło šią situaciją apibūdina kaip užburtą ratą: poreikis pagalbai susiduria su baime būti įvertintam kaip silpnam.

    Ko vyrai tikisi iš darbdavių – ir ko bijo

    Vertinant galimą darbdavių reakciją, nemaža dalis apklaustųjų mano, kad net formaliai leidus pasiimti atostogas ar ieškoti pagalbos, realybėje darbuotojas gali sulaukti nepalankaus vertinimo. Trečdalis respondentų prognozuoja, kad tokia situacija lydėtųsi su teisimu ar nepalankumu.

    Dar 26 proc. mano, kad problema būtų tiesiog nuvertinta, o 14 proc. baiminasi, kad prisipažinimas apie psichikos krizę paveiktų darbuotojo vertinimą darbe.

    Atskira 300 dirbančių vyrų apklausa rodo, kad tik 30 proc. jaustųsi patogiai, apie psichikos krizę kalbėdami su savo vadovu. Likusieji dažniau renkasi tylėti.

    Kaip tai pasireiškia kasdienybėje

    Ataskaitoje aprašoma, kad psichologinė įtampa darbo vietoje dažnai nesprendžiama atvirai. 42 proc. apklaustųjų teigia pastebintys, jog vyrai atsitraukia nuo komandos, užsisklendžia, mažiau bendrauja.

    35 proc. mini bandymus stresą „numalšinti“ po darbo – pavyzdžiui, per žalingus įpročius ar rizikingą elgesį, o 33 proc. atkreipia dėmesį į dirglumą, pykčio protrūkius ir ciniškumą.

    Dar vienas dažnas modelis – bėgimas į darbą: 29 proc. respondentų sako pastebintys, kad vyrai ima dirbti viršvalandžius ir prisiima vis daugiau užduočių. Tuo metu atvirą pagalbos ieškojimą įmonėje ar pas specialistus teigė matę vos 3 proc. apklaustųjų.

    Tyrimo išvada paprasta: kol darbo kultūroje vyraus nuostata, kad „tikras vyras visada susitvarko pats“, dalis darbuotojų ir toliau mokės aukštą kainą – sveikata, santykiais ir net sprendimu palikti darbą.

  • Iki 1 150 eurų už 15 dienų atostogų: Lenkijoje siūloma dalį atostogų paversti išmoka

    Lenkijoje vėl įsibėgėja diskusijos, ką daryti su nepanaudotomis atostogomis, kurių vertė šalies mastu siekia milijardus. Darbdaviai pabrėžia, kad dalyje sektorių realiai sudėtinga išnaudoti visas priklausančias poilsio dienas, o kai kurie darbuotojai atostogas sąmoningai kaupia tikėdamiesi didesnės išmokos išeinant iš darbo.

    Problema kyla dėl teisės aktuose įtvirtintos tvarkos: jei darbuotojas palieka darbovietę, už likusias atostogų dienas darbdavys privalo sumokėti piniginę kompensaciją. Ji skaičiuojama pagal darbuotojo atlyginimą ir vadinamąjį atostogų koeficientą, todėl didesnes pajamas gaunantiems žmonėms susikaupusios dienos virsta labai didelėmis sumomis.

    Idėja: 20 dienų poilsiui, 6 dienos pasirinktinai

    Vienas iš siūlomų sprendimų yra padalyti 26 kasmetines atostogų dienas į dvi dalis. 20 dienų liktų kaip bazinės atostogos, o papildomos 6 dienos, atsirandančios iš nacionalinio reguliavimo, galėtų būti panaudojamos darbuotojo pasirinkimu: arba kaip poilsis, arba kaip piniginė išmoka.

    „Praktiškai galima svarstyti, ar nevertėtų 26 dienų atostogas atskirti į 20 dienų bazinį poilsį ir 6 papildomas dienas, kurias darbuotojas galėtų pasirinktinai išnaudoti arba paversti pinigine kompensacija“, – sakė teisininkas dr. Marcin Wojewódka.

    Tokia schema, šalininkų teigimu, leistų sumažinti įtampą darbo rinkoje, kai darbuotojai atostogas kaupia „juodai dienai“, o darbdaviai susiduria su netikėtomis didelėmis išmokomis darbuotojui išėjus. Kartu tai skatintų planuoti poilsį taip, kad jis būtų realiai išnaudojamas, o ne virstų skola įmonės biudžete.

    Kiek tai sudaro pinigais?

    Lenkijos žiniasklaidoje pateikiamas pavyzdys rodo, kad darbuotojui, uždirbančiam apie 1 600 eurų bruto per mėnesį, 15 nepanaudotų atostogų dienų kompensacija siektų maždaug 1 150 eurų. Jei susikaupia 100 dienų, suma gali viršyti 7 600 eurų, o tokios išlaidos įmonėms tampa apčiuopiama rizika, ypač kai darbuotojų kaita didelė.

    Diskusijas kaitina ir viešojo sektoriaus pavyzdžiai, kai išeinant iš tarnybos už sukauptas dienas išmokamos išskirtinai didelės sumos. Vienu atveju Lenkijos aukščiausioji audito institucija yra fiksavusi kompensaciją, kuri siekė apie 157 000 eurų.

    Kodėl tema aktuali ir darbuotojams?

    Darbo teisės ekspertai pabrėžia, kad atostogų paskirtis pirmiausia yra poilsis ir sveikatos apsauga, o ne galimybė kaupti dienas kompensacijai. Vis dėlto kai kuriose profesijose, ypač ten, kur trūksta darbuotojų, atostogų suderinimas su darbu tampa sudėtingas, todėl kaupimas neretai būna ne darbuotojo „strategija“, o organizacinė realybė.

    Jei siūlymas būtų įgyvendintas, jis reikštų reikšmingą pokytį: dalis atostogų taptų labiau panaši į papildomą išmoką, tačiau kartu atsirastų ir rizika, kad dalis žmonių rinksis pinigus vietoje poilsio. Dėl to bet kokiems pakeitimams greičiausiai prireiktų aiškių apsaugų, kad nebūtų skatinamas perdegimas ir piktnaudžiavimas.

  • Tauragės savivaldybė kompensuos darbdaviams algas už vasarą įdarbintus moksleivius: ką svarbu žinoti

    Tauragės rajono savivaldybė primena darbdaviams apie galimybę susigrąžinti dalį išlaidų, patirtų vasaros metu įdarbinant moksleivius ir studentus. Priemonė skirta skatinti jaunimo užimtumą, padėti įgyti pirmosios darbo patirties ir mažinti sezoninį nedarbą.

    Kompensacija taikoma, jei vasarą buvo įdarbinti 14–23 metų jaunuoliai. Savivaldybė nurodo, kad kompensuojama iki 50 proc. minimaliosios mėnesinės algos dydžio, todėl reali grąžinama suma priklauso nuo įdarbinimo trukmės, darbo krūvio ir kitų sutarties sąlygų.

    Kas gali pretenduoti į kompensaciją?

    Į kompensaciją gali pretenduoti darbdaviai, kurie vasaros laikotarpiu teisėtai įdarbino moksleivius ar studentus ir už juos mokėjo darbo užmokestį bei privalomas įmokas. Praktikoje tokios priemonės dažniausiai orientuotos į tai, kad jaunuoliai dirbtų pagal darbo sutartį, o darbdavys turėtų visus įdarbinimą ir atsiskaitymą pagrindžiančius dokumentus.

    Darbdaviams verta iš anksto pasitikrinti, ar visi dokumentai tvarkingi, nes kompensacijų administravime dažniausiai vertinami aiškūs kriterijai: įdarbinimo faktas, atlygio išmokėjimas, sutarties atitikimas teisės aktams ir prašymo pateikimas laiku. Jei kyla klausimų dėl tinkamumo, saugiausia pasikonsultuoti su savivaldybės atsakingu specialistu.

    Kada ir kaip pateikti prašymą?

    Prašymus dėl kompensacijos skyrimo kartu su reikalingais dokumentais savivaldybė kviečia pateikti rugsėjo 1–15 dienomis. Dokumentai priimami elektroniniu paštu, todėl darbdaviams svarbu pasirūpinti, kad visi priedai būtų pateikti vienu laišku ir būtų lengvai patikrinami.

    Savivaldybė taip pat atkreipia dėmesį, kad prašymų teikimo terminas yra trumpas, todėl rekomenduojama dokumentus susiruošti iš anksto. Tai ypač актуalu įmonėms, kurios vasaros sezono metu įdarbino daugiau jaunuolių ar turėjo kelių mėnesių darbo laikotarpius.

    Kodėl ši priemonė svarbi vasarą?

    Vasaros įdarbinimas dažnai tampa pirmuoju žingsniu į darbo rinką, nes suteikia jaunuoliams praktinių įgūdžių, supratimą apie atsakomybę ir finansinį raštingumą. Darbdaviams tai galimybė lanksčiau planuoti sezono darbų apimtis, o kompensacija mažina dalį finansinės rizikos, susijusios su pradedančių darbuotojų apmokymu.

    Dėl konkrečių programos sąlygų, reikalingų dokumentų ir konsultacijų savivaldybė nurodo kontaktinį asmenį Aušrą Stankienę. Darbdaviams patariama kreiptis iškart, jei kyla neaiškumų dėl reikalavimų ar pateikiamų priedų.

  • Pratęstas terminas Alytuje: darbdaviai iki gegužės 15 dienos dar gali teikti paraiškas programai

    Alytaus miesto savivaldybė pratęsė paraiškų priėmimo terminą darbdaviams, norintiems dalyvauti Jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programoje. Iniciatyva skirta padėti jaunuoliams vasarą įgyti pirmosios darbo patirties ir geriau suprasti, kaip veikia darbo rinka.

    Programa numatyta liepos ir rugpjūčio mėnesiams, o konkreti įdarbinimo trukmė derinama darbdaviui ir jaunuoliui sudarant darbo sutartį. Savivaldybė pabrėžia, kad toks modelis leidžia darbą pritaikyti prie realių organizacijų poreikių ir jaunuolių galimybių.

    Kas gali dalyvauti programoje

    Paraiškas kviečiami teikti Alytuje veiklą vykdantys smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai, nevyriausybinės organizacijos ir socialiniai verslai. Programos tikslas – kad darbdaviai suteiktų jaunimui aiškias, saugias ir mokymuisi naudingas užduotis, atitinkančias amžių ir darbo teisės reikalavimus.

    Į programą gali būti įtraukiami 14–19 metų Alytaus mieste gyvenamąją vietą deklaravę ir besimokantys jaunuoliai. Taip pat numatyta galimybė dalyvauti specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems ar negalią turintiems jauniems žmonėms.

    Kompensacija darbdaviams ir ribojimai

    Darbdaviams kompensuojama iki 60 proc. minimalios mėnesinės algos už kiekvieną įdarbintą jaunuolį, kompensaciją skiriant iki 2 mėnesių laikotarpiui. Likusią dalį, ne mažiau kaip 40 proc., turi padengti darbdavys, o kompensacija skaičiuojama proporcingai faktiškai dirbtam laikui.

    Vienam darbdaviui numatyta kompensacija ne daugiau kaip už du įdarbintus jaunuolius. Savivaldybė nurodo, kad programoje negali dalyvauti savivaldybės įstaigos, darbdaviai, susiję su jaunuoliais artimais giminystės ryšiais, taip pat turintys įsiskolinimų savivaldybei.

    Iki kada ir kaip pateikti paraišką

    Paraiškų priėmimo terminas pratęstas iki 2026 metais gegužės 15 dienos imtinai. Norint dalyvauti, darbdavys turi susirasti jaunuolį arba jaunuolis turi susirasti darbdavį, užpildyti paraišką ir ją pateikti Alytaus miesto savivaldybės administracijai.

    Savivaldybė informuoja, kad paraiškos gali būti pateikiamos elektroniniu paštu arba pristatomos į priimamąjį Rotušės aikštėje. Daugiau informacijos teikiama nurodytais kontaktais savivaldybėje.

  • Zarasų rajone papildomas kvietimas darbdaviams: už vasarą įdarbintą jaunimą kompensuos MMA

    Zarasų rajone papildomas kvietimas darbdaviams: už vasarą įdarbintą jaunimą kompensuos MMA

    Zarasų rajono savivaldybė paskelbė papildomą kvietimą darbdaviams prisijungti prie programos „Jaunimo verslumo ugdymo ir investicijų į darbo rinką priemonių įgyvendinimas“. Priemonės tikslas – paskatinti jaunimo įsidarbinimą vasarą ir kartu paremti vietos verslą, suteikiant jaunuoliams pirmąją darbo patirtį.

    Numatyta, kad darbdaviams bus skiriama kompensacija už kiekvieną įdarbintą jaunuolį – viena minimali mėnesinė alga. Kompensacija taikoma už darbą laikotarpiu nuo ugdymo proceso pabaigos iki rugpjūčio 31 dienos, o įdarbinimas galimas ne anksčiau kaip nuo birželio 1 dienos.

    Darbdavių anketų priėmimas vyksta iki gegužės 18 dienos 9.00 valandos. Savivaldybė pabrėžia, kad kvietimas skirtas Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, veiklą vykdantiems Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus tuos juridinius asmenis, kurių steigėja yra valstybė arba savivaldybė.

    Dalyvauti norintys darbdaviai turės pasirašyti trišalę sutartį su jaunuoliu ir savivaldybe. Atrankoje pirmenybė bus teikiama darbdaviams, kurie siūlo didesnį valandinį atlyginimą, o esant vienodiems pasiūlymams svarbi taps anketos pateikimo data.

    Pasibaigus jaunimo darbo laikotarpiui darbdaviai turės pateikti dokumentus, patvirtinančius įdarbinimą ir atlygio išmokėjimą. Programos įgyvendinimą savivaldybėje kuruoja jaunimo reikalų koordinatorė, kuri teikia informaciją ir konsultuoja dėl dalyvavimo sąlygų bei reikalingų veiksmų.

  • Lenkijos PPK perkopė 12 mlrd. eurų: kiek žmonių jau kaupia ir kodėl programa taip sparčiai auga

    Lenkijoje veikiančios Pracownicze Plany Kapitałowe (PPK) programos sukaupto turto vertė balandžio pabaigoje viršijo 50 mlrd. zlotų, pranešė Lenkijos plėtros fondas Polski Fundusz Rozwoju (PFR), kuris administruoja informacinį PPK portalą. Perskaičiavus, tai sudaro maždaug 12 mlrd. eurų.

    Vien per mėnesį PPK grynųjų aktyvų vertė padidėjo apie 3,46 mlrd. zlotų, arba maždaug 0,8 mlrd. eurų. Kovo pabaigoje sukaupta suma siekė 46,9 mlrd. zlotų, tad augimas išlieka nuoseklus.

    PFR duomenimis, balandžio pabaigoje aktyvių PPK sąskaitų skaičius pasiekė 5,36 mln. Tuo metu darbdavių, sudarančių darbuotojams galimybę dalyvauti programoje, buvo apie 343 300.

    Kaip veikia PPK?

    PPK yra ilgalaikio kaupimo sistema, kai lėšas kartu formuoja darbuotojas, darbdavys ir valstybė. Darbuotojui dalyvavimas yra savanoriškas, todėl jis gali bet kada nutraukti kaupimą ir vėliau prie jo sugrįžti.

    Programoje sukauptos lėšos laikomos privačia dalyvio nuosavybe, jos paveldimos ir investuojamos kapitalo rinkose. PFR taip pat nurodo, kad vidutinis PPK dalyvių amžius yra apie 40 metų, o tai rodo, kad dažniausiai kaupia darbingo amžiaus žmonės, planuojantys papildomas pajamas ateityje.

    Kodėl sukaupta suma didėja?

    Augimą paprastai lemia keli veiksniai: nuolatinės mėnesinės įmokos, darbdavių ir valstybės paskatos bei investicijų grąža rinkose. Kai dalyvių skaičius ir aktyvių sąskaitų apimtys didėja, bendras programos turtas natūraliai auga greičiau.

    PPK modelis išsiskiria tuo, kad jis sieja darbuotojo sprendimą taupyti su papildomu finansavimu iš darbdavio ir valstybės, todėl daugeliui dalyvių tai tampa apčiuopiama motyvacija kaupti. Tačiau galutinis rezultatas priklauso ir nuo rinkų svyravimų, nes lėšos „dirba“ investicijose, o jų vertė gali tiek kilti, tiek mažėti.

  • Kaunas skatina vasaros įdarbinimą: darbdaviams kompensuos dalį algos už 14–19 metų jaunimą

    Kaunas skatina vasaros įdarbinimą: darbdaviams kompensuos dalį algos už 14–19 metų jaunimą

    Kauno miesto savivaldybė pradėjo darbdavių registraciją į jaunimo vasaros užimtumo programą, pagal kurią dalis jaunuolių darbo užmokesčio gali būti kompensuojama miesto lėšomis. Iniciatyva skirta tam, kad 14–19 metų jauni žmonės vasarą įgytų pirmąją darbo patirtį, o įmonės lengviau rastų sezoninių darbuotojų.

    Programoje gali dalyvauti Kaune gyvenamąją vietą deklaravę jaunuoliai, kurie mokosi bendrojo ugdymo ar profesinėse mokyklose, taip pat ir turintys specialiųjų ugdymosi poreikių. Paprastai jaunuoliai dirba liepos ir rugpjūčio mėnesiais, o galimybe galima pasinaudoti kartą per metus.

    Kaip veiks kompensacija?

    Savivaldybė numato dalinę darbo užmokesčio kompensaciją ir šiam tikslui skiria 200 000 eurų. Kompensacija vienam jaunuoliui gali būti taikoma iki 2 mėnesių, vertinant faktiškai išdirbtą laiką.

    Nurodoma, kad kompensacijos dydis gali siekti iki 50 proc. minimalios mėnesinės algos. Ji mokama tais atvejais, kai jaunuolis dirba ne trumpiau nei 10 darbo dienų, todėl darbdaviams svarbu realiai suplanuoti darbo grafiką ir pareigas.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Paraiškas gali teikti Lietuvoje įsteigtos ir Kaune veiklą vykdančios įmonės, organizacijos bei įstaigos, taip pat individualią veiklą vykdantys asmenys. Vienas darbdavys vienu metu galės įdarbinti iki penkių jaunuolių, tad programa orientuota ir į smulkesnius verslus, ir į didesnes organizacijas.

    Pasak savivaldybės, ankstyva darbo patirtis jaunimui padeda ne tik susipažinti su darbo rinka, bet ir stiprinti finansinį raštingumą bei savarankiškumą. Darbdaviams tai galimybė užsiauginti būsimus darbuotojus ir mažinti vasaros sezono darbuotojų trūkumą, kuris ypač juntamas aptarnavimo, prekybos ir paslaugų srityse.

    „Tai geriausia investicija į jauną žmogų ir kartu į mūsų miesto ateitį. Kuo anksčiau suteiksime galimybes jaunuoliams pažinti darbo kultūrą, tuo drąsiau jie žengs žingsnius tolyn“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Registracija ir terminai

    Darbdavių registracija vykdoma per Kauno savivaldybės elektroninių paslaugų sistemą. Jei dokumentų pateikti elektroniniu būdu nėra galimybės, jie priimami raštu Kauno miesto savivaldybėje, Laisvės al. 96.

    Savivaldybė pabrėžia, kad ranka pildytos formos nepriimamos, o po termino pateiktos paraiškos nebus nagrinėjamos. Paraiškų laukiama iki šių metų gegužės 25 dienos.

  • Darbdaviams dar paliko laiko: pratęstas paraiškų terminas į Jaunimo vasaros užimtumo programą

    Alytaus miesto savivaldybė pratęsė paraiškų priėmimo terminą darbdaviams, norintiems dalyvauti Jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programoje. Programa skirta tam, kad moksleiviai ir jaunimas vasarą įgytų pirmąją darbo patirtį, o darbdaviai galėtų lengviau pritraukti sezoninių darbuotojų.

    Iniciatyva planuojama įgyvendinti liepos–rugpjūčio mėnesiais, o konkreti įdarbinimo trukmė derinama individualiai sudarant darbo sutartį. Savivaldybė pabrėžia, kad svarbiausias programos tikslas yra realus įsitraukimas į darbo rinką, o ne trumpalaikė veikla be aiškių pareigų ir atsakomybių.

    Kas gali dalyvauti programoje

    Paraiškas kviečiami teikti Alytuje veiklą vykdantys smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai, nevyriausybinės organizacijos ir socialiniai verslai. Programa orientuota į vietos darbdavius, kuriems vasaros laikotarpiu dažnai išauga pagalbinių ar sezoninių darbų poreikis.

    Įdarbinami gali būti 14–19 metų Alytaus mieste gyvenamąją vietą deklaravę ir besimokantys jaunuoliai. Taip pat numatyta galimybė įtraukti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius ar negalią turinčius jaunuolius, kad vasaros darbas taptų įtraukesnis ir labiau prieinamas.

    Kompensacija darbdaviams ir ribojimai

    Savivaldybė darbdaviams kompensuos iki 60 proc. minimalios mėnesinės algos už kiekvieną įdarbintą jaunuolį, o kompensacija bus mokama iki 2 mėnesių. Likusią darbo užmokesčio dalį, ne mažiau kaip 40 proc., turės padengti darbdavys, o suma bus skaičiuojama proporcingai faktiškai dirbtam laikui.

    Vienam darbdaviui numatyta kompensacija ne daugiau kaip už du jaunuolius. Taip pat nurodoma, kad programoje negali dalyvauti savivaldybės įstaigos, darbdaviai, susiję su jaunuoliais artimais giminystės ryšiais, ir subjektai, turintys įsiskolinimų savivaldybei.

    Ką svarbu padaryti iki termino pabaigos

    Norint dalyvauti programoje, darbdaviui reikia susirasti jaunuolį arba jaunuoliui rasti darbdavį, užpildyti paraišką ir ją pateikti Alytaus miesto savivaldybės administracijai. Praktikoje tai reiškia, kad darbdaviams verta iš anksto apsibrėžti aiškias užduotis, darbo grafiką ir atsakingą asmenį, kuris padės jaunam darbuotojui įsilieti į darbą.

    Paraiškų priėmimo terminas pratęstas iki 2026 metais gegužės 12 dienos imtinai. Papildoma informacija teikiama savivaldybės nurodytais kontaktais, o sprendimus dėl dalyvavimo ir finansavimo darbdaviai turėtų planuoti kuo anksčiau, kad įdarbinimas galėtų sklandžiai startuoti vasaros pradžioje.

  • Darbdaviams Trakuose – nemokamas seminaras apie žmonių su negalia įdarbinimą ir paramą

    Darbdaviams Trakuose – nemokamas seminaras apie žmonių su negalia įdarbinimą ir paramą

    Trakų rajono savivaldybės administracija kartu su Užimtumo tarnyba gegužės 21 dieną rengia nemokamą, maždaug valandos trukmės seminarą darbdaviams apie žmonių su negalia įdarbinimą. Renginys vyks Trakų rajono savivaldybės administracijoje, Vytauto g. 33, Trakuose, Didžiojoje salėje.

    Seminare Užimtumo tarnybos specialistė pristatys, kokiais keliais darbdaviai gali įdarbinti žmones su negalia ir kaip praktiškai pasiruošti sklandžiam įdarbinimui. Taip pat bus aptartos dažniausios darbdavių klaidos, darbo vietos pritaikymo poreikiai ir bendradarbiavimo su institucijomis eiga.

    Dėmesys bus skiriamas ir finansinėms bei organizacinėms priemonėms, kurios gali padėti darbdaviui sumažinti įdarbinimo rizikas ir kaštus. Tokios priemonės dažniausiai siejamos su darbo vietos pritaikymu, darbuotojo integracijos palaikymu ir individualių poreikių įvertinimu.

    Renginio organizatoriai pabrėžia, kad seminaras orientuotas į praktinius sprendimus ir realias darbdavių situacijas, todėl dalyviams žadama ne tik teorija, bet ir taikomi patarimai. Darbdaviai taip pat turės galimybę užduoti klausimus apie atranką, darbo sąlygų pritaikymą ir komandos įtrauktį.

    Norintys dalyvauti darbdaviai kviečiami registruotis iki gegužės 15 dienos imtinai, susisiekiant su Trakų rajono savivaldybės asmenų su negalia reikalų koordinatore Jelena Marcinkevičiene. Registracijai nurodomas telefono numeris 370 618 79838 ir el. pašto adresas jelena.marcinkeviciene@trakai.lt.