Tag: Darbo teisė

  • Ar lapkričio 2-ąją Lenkijoje dirba parduotuvės? Po Visų Šventųjų prekyba grįžta į įprastą ritmą

    Po lapkričio 1-osios, kai Lenkijoje minima Visų Šventųjų diena ir dalis prekybos vietų nedirba, daugelis planuoja apsipirkti jau kitą dieną. Dėl to kasmet kartojasi tas pats klausimas: ar lapkričio 2-ąją parduotuvės atviros, ar galioja ribojimai kaip švenčių ar sekmadienių metu?

    Atsakymas pirkėjams palankus: lapkričio 2 dieną parduotuvės Lenkijoje gali dirbti be jokių papildomų teisinių kliūčių. Tai reiškia, kad įprastai veikia ir prekybos centrai, ir maisto prekių tinklai.

    Ši data Lenkijoje siejama su Vėlinių diena (Dzień Zaduszny), tačiau ji nėra įtraukta į įstatymu nustatytų nedarbo dienų sąrašą. Todėl jai netaikomi ribojimai, numatyti prekybos draudimui sekmadieniais ir švenčių dienomis.

    Praktiškai tai reiškia, kad apsipirkti galima įprasta tvarka – tiek didžiuosiuose prekybos centruose, tiek diskontuose, tiek vietinėse parduotuvėse ar franšizės tipo prekybos vietose.

    Kas numatyta teisės aktuose?

    Klausimas apie prekybą lapkričio 2-ąją kyla dėl artumo Visų Šventųjų dienai. Tačiau kadangi Vėlinės Lenkijoje nėra oficiali nedarbo diena, tai yra įprasta darbo diena ir biurams, ir prekybos sektoriui.

    Tekste taip pat atkreipiamas dėmesys į darbo laiko skaičiavimą: pagal Lenkijos darbo teisę darbo laiko norma mažinama tik tada, kai šventinė diena išpuola ne sekmadienį (pavyzdžiui, šeštadienį). Kadangi lapkričio 1-oji minima sekmadienį, lapkričio 2-oji lieka įprasta darbo diena.

    Kada geriausia planuoti apsipirkimą?

    Nors įstatymai nenumato jokių papildomų darbo laiko ribojimų, konkrečias darbo valandas gali koreguoti patys prekybos tinklai. Po vienos dienos pertraukos dalyje vietų gali būti didesni pirkėjų srautai.

    Tekste nurodoma, kad daugelis diskontų ir supermarketų dirba nuo ankstyvo ryto (dažnai nuo 6 ar 7 valandos) iki vėlaus vakaro. Norint išvengti eilių, patariama apsipirkimą planuoti ryte arba priešpiet.

  • Ar lapkričio 2 dieną 2026 metais bus laisvadienis? Atsakymas nustebins ne vieną

    2026 metais Vėlinių diena bus pirmadienį, lapkričio 2 dieną, iškart po Visų Šventųjų. Toks kalendoriaus sutapimas kasmet kelia klausimą, ar žmonėms priklauso papildomas poilsis ir ar tądien keičiasi įprastas darbo bei pamokų ritmas.

    Lietuvoje lapkričio pradžia tradiciškai siejama su kapinių lankymu, mirusiųjų pagerbimu ir religinėmis apeigomis. Vis dėlto praktikoje svarbiausia yra teisinis dienos statusas, nes būtent jis lemia, ar darbdaviai ir mokyklos privalo suteikti laisvą dieną.

    Ar Vėlinės yra laisvadienis?

    Pagal galiojančią tvarką lapkričio 2 diena nėra priskiriama prie valstybinių švenčių, per kurias nedirbama. Tai reiškia, kad daugumai dirbančiųjų 2026 metų lapkričio 2 dieną galios įprastas darbo grafikas.

    Kitaip yra su lapkričio 1 diena, kai minima Visų Šventųjų diena ir kuri Lietuvoje yra šventinė nedarbo diena. Tačiau 2026 metais ji bus sekmadienį, todėl papildomas laisvadienis už tai paprastai nesusidaro.

    Kaip bus su mokyklomis?

    Valstybiniu mastu lapkričio 2 dienai nėra numatyta privaloma mokinių atostogų ar papildomos ugdymo proceso pertraukos. Dėl to daugumoje mokyklų tądien pamokos turėtų vykti įprasta tvarka.

    Vis dėlto praktikoje kai kurios mokyklos, atsižvelgdamos į bendruomenės poreikius ir vietos tradicijas, gali koreguoti darbo organizavimą. Tėvams ir mokiniams rekomenduojama iš anksto pasitikrinti konkrečios mokyklos skelbiamą kalendorių ir pranešimus.

    Ar įmanomas ilgesnis poilsis?

    Kadangi Vėlinės 2026 metais bus pirmadienį, daliai žmonių tai atrodys kaip natūrali proga ilgesniam savaitgaliui. Tačiau be įstatyminio laisvadienio toks planas realiai įmanomas tik susitarus dėl kasmetinių atostogų, laisvos dienos ar darbo grafiko pakeitimų.

    Darbuotojams, planuojantiems vykti į kapines ar keliauti pas artimuosius, verta iš anksto aptarti galimybes su darbdaviu. Ypač tai aktualu sektoriams, kuriuose lapkričio pradžioje tradiciškai padidėja srautai, o pamainų grafikai sudaromi iš anksto.

  • Laiko sukimas žada priedą iki 200 eurų: kam spalio naktis gali atnešti didesnę algą?

    Laikrodžių persukimas atgal rudenį daugeliui reiškia papildomą miego valandą, tačiau dirbantiems naktinėje pamainoje tai gali tapti papildoma darbo valanda. Tokiu atveju atlygis dažniausiai didėja, nes papildomas laikas gali būti laikomas viršvalandžiu naktį, o tai keičia apmokėjimo tvarką.

    ES valstybėse laikas tradiciškai sukamas spalio pabaigoje, kai pereinama iš vasaros į žiemos laiką. Būtent tada viena valanda naktį pasikartoja, todėl daliai darbuotojų pamaina realiai pailgėja, nors grafike pokytis ne visada aiškiai matomas.

    Darbo teisės praktikoje tokia situacija sprendžiama pagal faktinį išdirbtą laiką. Jeigu darbuotojas tą naktį dirba pagal darbo sutartį, darbdavys turi užtikrinti, kad už papildomą valandą būtų atsiskaityta, o darbo laiko apskaitoje neliktų neatitikimų.

    Kaip apmokama papildoma valanda?

    Papildoma valanda dažniausiai vertinama kaip viršvalandinis darbas, kuris sutampa su nakties laiku. Tai reiškia, kad be įprasto valandinio atlygio gali būti taikomi papildomi priedai, priklausomai nuo darbo laiko apskaitos modelio, kolektyvinės sutarties ir darbdavio vidaus tvarkų.

    Naktinis darbas paprastai apmokamas didesniu tarifu nei dieninis, tačiau konkretūs dydžiai priklauso nuo darbo sutarties sąlygų ir taikomo darbo apmokėjimo reglamento. Dėl to skirtingose darbovietėse galutinė papildomos valandos suma gali reikšmingai skirtis.

    Praktikoje didžiausi skirtumai matomi ten, kur įprastai mokami didesni tarifai už naktį ar budėjimą, pavyzdžiui, sveikatos priežiūroje ar transporto sektoriuje. Tokiose srityse viena papildoma valanda gali duoti apčiuopiamą priedą prie atlyginimo.

    Kada vietoj pinigų gali būti suteiktas laisvadienis?

    Kai kuriais atvejais darbdavys gali siūlyti kompensuoti papildomą laiką poilsiu, o ne išmokomis. Tokie sprendimai paprastai derinami su darbuotoju ir turi būti aiškiai fiksuojami, kad vėliau nekiltų ginčų dėl apskaitos ir apmokėjimo.

    Svarbu atskirti darbuotojus pagal darbo sutartį nuo dirbančių pagal civilines sutartis ar savarankiškai. Pastariesiems viršvalandžių ir naktinio darbo priedų taisyklės dažnai netaikomos taip, kaip taikomos pagal darbo teisę, todėl apmokėjimą lemia sutartiniai susitarimai.

    Ką verta pasitikrinti prieš laiko persukimą?

    Darbuotojams, kurių pamaina patenka į laikrodžių sukimo naktį, verta iš anksto pasitikrinti grafiką ir darbo laiko apskaitą. Jei kyla abejonių, naudinga raštu pasitikslinti, kaip konkrečioje darbovietėje bus skaičiuojamas papildomas laikas ir kokia kompensavimo tvarka taikoma.

    Darbdaviams aktualu iš anksto pasiruošti, kad darbo laiko apskaitos sistemos korektiškai užfiksuotų pasikartojančią valandą. Tai sumažina riziką klaidoms atlyginimuose ir padeda išvengti konfliktų su darbuotojais, ypač ten, kur dirbama pamainomis.

  • Iki 1 150 eurų už 15 dienų atostogų: Lenkijoje siūloma dalį atostogų paversti išmoka

    Lenkijoje vėl įsibėgėja diskusijos, ką daryti su nepanaudotomis atostogomis, kurių vertė šalies mastu siekia milijardus. Darbdaviai pabrėžia, kad dalyje sektorių realiai sudėtinga išnaudoti visas priklausančias poilsio dienas, o kai kurie darbuotojai atostogas sąmoningai kaupia tikėdamiesi didesnės išmokos išeinant iš darbo.

    Problema kyla dėl teisės aktuose įtvirtintos tvarkos: jei darbuotojas palieka darbovietę, už likusias atostogų dienas darbdavys privalo sumokėti piniginę kompensaciją. Ji skaičiuojama pagal darbuotojo atlyginimą ir vadinamąjį atostogų koeficientą, todėl didesnes pajamas gaunantiems žmonėms susikaupusios dienos virsta labai didelėmis sumomis.

    Idėja: 20 dienų poilsiui, 6 dienos pasirinktinai

    Vienas iš siūlomų sprendimų yra padalyti 26 kasmetines atostogų dienas į dvi dalis. 20 dienų liktų kaip bazinės atostogos, o papildomos 6 dienos, atsirandančios iš nacionalinio reguliavimo, galėtų būti panaudojamos darbuotojo pasirinkimu: arba kaip poilsis, arba kaip piniginė išmoka.

    „Praktiškai galima svarstyti, ar nevertėtų 26 dienų atostogas atskirti į 20 dienų bazinį poilsį ir 6 papildomas dienas, kurias darbuotojas galėtų pasirinktinai išnaudoti arba paversti pinigine kompensacija“, – sakė teisininkas dr. Marcin Wojewódka.

    Tokia schema, šalininkų teigimu, leistų sumažinti įtampą darbo rinkoje, kai darbuotojai atostogas kaupia „juodai dienai“, o darbdaviai susiduria su netikėtomis didelėmis išmokomis darbuotojui išėjus. Kartu tai skatintų planuoti poilsį taip, kad jis būtų realiai išnaudojamas, o ne virstų skola įmonės biudžete.

    Kiek tai sudaro pinigais?

    Lenkijos žiniasklaidoje pateikiamas pavyzdys rodo, kad darbuotojui, uždirbančiam apie 1 600 eurų bruto per mėnesį, 15 nepanaudotų atostogų dienų kompensacija siektų maždaug 1 150 eurų. Jei susikaupia 100 dienų, suma gali viršyti 7 600 eurų, o tokios išlaidos įmonėms tampa apčiuopiama rizika, ypač kai darbuotojų kaita didelė.

    Diskusijas kaitina ir viešojo sektoriaus pavyzdžiai, kai išeinant iš tarnybos už sukauptas dienas išmokamos išskirtinai didelės sumos. Vienu atveju Lenkijos aukščiausioji audito institucija yra fiksavusi kompensaciją, kuri siekė apie 157 000 eurų.

    Kodėl tema aktuali ir darbuotojams?

    Darbo teisės ekspertai pabrėžia, kad atostogų paskirtis pirmiausia yra poilsis ir sveikatos apsauga, o ne galimybė kaupti dienas kompensacijai. Vis dėlto kai kuriose profesijose, ypač ten, kur trūksta darbuotojų, atostogų suderinimas su darbu tampa sudėtingas, todėl kaupimas neretai būna ne darbuotojo „strategija“, o organizacinė realybė.

    Jei siūlymas būtų įgyvendintas, jis reikštų reikšmingą pokytį: dalis atostogų taptų labiau panaši į papildomą išmoką, tačiau kartu atsirastų ir rizika, kad dalis žmonių rinksis pinigus vietoje poilsio. Dėl to bet kokiems pakeitimams greičiausiai prireiktų aiškių apsaugų, kad nebūtų skatinamas perdegimas ir piktnaudžiavimas.

  • Profsąjungos įspėja: EU Inc įstatymas gali apeiti darbo teises ir pakeisti taisykles visoje ES

    Profsąjungos įspėja: EU Inc įstatymas gali apeiti darbo teises ir pakeisti taisykles visoje ES

    Šimtai profesinių sąjungų aktyvistų Briuselyje susirinko prie ES institucijų protestuoti prieš vadinamąjį EU Inc teisės aktą, kuriuo siekiama palengvinti ir atpiginti įmonių steigimą bei veiklą visoje Europos Sąjungoje. Protestą organizavusi Europos profesinių sąjungų konfederacija teigia, kad planuojamos taisyklės gali susilpninti nacionalinius darbo standartus.

    Pasak konfederacijos, projekte esą trūksta privalomų saugiklių, kurie užtikrintų kolektyvines darbuotojų teises, įskaitant kolektyvines derybas, profesinių sąjungų veiklą, darbuotojų informavimo ir konsultavimo mechanizmus. Profsąjungos baiminasi, kad įmonės galėtų rinktis joms palankiausią teisinį režimą, o tai skatintų socialinį dempingą.

    „Tekste nėra įpareigojančių nuostatų laikytis kolektyvinių darbo teisių, todėl realių apsaugos priemonių darbuotojams nematome“, – sakė Europos profesinių sąjungų konfederacija.

    Profsąjungos taip pat kritikuoja numatomas nuostatas dėl darbuotojų atstovavimo įmonių valdybose. Jų vertinimu, siūlomas modelis gali kelti grėsmę darbuotojų dalyvavimui priimant sprendimus ir sudaryti prielaidas restruktūrizacijoms, kurios susilpnintų kolektyvines garantijas.

    Skaitmeninė įmonė ir registracijos vieta

    Viena jautriausių temų protestuotojams tapo idėja kurti visiškai skaitmeninį įmonės gyvavimo ciklą. Profsąjungų vertinimu, toks modelis gali dar labiau atitolinti įmonių valdymą nuo realios darbo vietos, kurioje dirba darbuotojai, ir apsunkinti priežiūrą bei teisių gynimą.

    Diskusijas kaitina ir siūlymas dėl laisvesnio registruotos buveinės pasirinkimo, kai steigėjai galėtų pasirinkti valstybę, kurioje registruoja bendrovę, nebūtinai sutapatindami ją su faktine veiklos vieta. Verslo organizacijos tokį principą mato kaip priemonę mažinti administracinę naštą, tačiau profsąjungos įžvelgia riziką, kad tai leistų apeiti dalį nacionalinių taisyklių.

    Kodėl ES to siekia

    ES institucijos EU Inc iniciatyvą sieja su konkurencingumo didinimu ir bandymu sumažinti kliūtis įmonėms plėstis per sienas. Briuselis ne kartą pabrėžė, kad ES vidaus rinka išlieka fragmentuota, o skirtingos nacionalinės taisyklės ir procedūros brangina plėtrą bei apsunkina įmonių augimą.

    ES vadovai yra sutarę siekti, kad teisės aktas būtų galutinai parengtas iki metų pabaigos. Tuo pat metu politinėse derybose svarbiausiu klausimu tampa pusiausvyra: kaip supaprastinti įmonių veiklą, bet kartu išlaikyti aiškias ir privalomas garantijas darbuotojų teisėms bei socialiniams standartams.

  • Europos darbuotojai nebeatsijungia po darbo: kas penktą vis dar pasiekia žinutės ir laiškai

    Europos darbuotojai nebeatsijungia po darbo: kas penktą vis dar pasiekia žinutės ir laiškai

    Vėlyvi darbo laiškai, žinutės ir skambučiai po oficialių darbo valandų Europoje tampa nebe išimtimi, o rutina. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo Eurofound tyrimai rodo, kad maždaug kas penktas Europos Sąjungos darbuotojas su darbu susijusių kontaktų už įprastų valandų sulaukia daug kartų per mėnesį.

    Tokia nuolatinio pasiekiamumo kultūra sustiprėjo išplitus nuotoliniam ir hibridiniam darbui, taip pat dėl įtampos darbo rinkoje ir reorganizacijų. Kai darbas persikelia į telefoną, riba tarp laisvalaikio ir pareigų nyksta, o atsigauti tampa sunkiau net po darbo dienos.

    Eurofound fiksuoja aiškią sąsają tarp kontaktų po darbo ir patiriamo streso. Tyrime nurodoma, kad apie 59 proc. apklaustų Europos darbuotojų darbovietėje visada arba beveik visada jaučia stresą, o dažnesni pranešimai po darbo šiuos rodiklius dar padidina.

    Skirtumas ryškus ir pagal darbo organizavimą. Lankstų darbo pradžios ir pabaigos laiką turintys darbuotojai dažniau sulaukia kontaktų už įprastų valandų, kaip ir dirbantieji nuotoliu: tokių atvejų dalis didesnė nei tarp dirbančiųjų tik darbdavio patalpose.

    Jungtinėje Karalystėje situacija taip pat kelia nerimą: personalo dokumentų paslaugas teikiančios bendrovės „MyPerfectCV“ 2026 metais paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad daugiau nei pusė darbuotojų kasdien dirba ilgiau nei numatyta. Nors tai nėra ES statistika, ji atspindi bendrą tendenciją Vakarų darbo rinkose, kur skaitmeninės priemonės prailgina darbo dieną.

    Įtampą didina ir neapmokamas viršvalandinis darbas. Jungtinės Karalystės profesinių sąjungų konfederacija TUC, remdamasi šalies darbo jėgos tyrimo duomenimis, skaičiuoja, kad apie 3,5 milijono darbuotojų reguliariai dirbo neapmokamus viršvalandžius, o jų vertė siekė maždaug 39 milijardus eurų per metus.

    Eurofound įvardija ir pagrindinę priežastį, kodėl darbuotojai pasiekiami po darbo: dideli darbo krūviai. Nuotolinis darbas papildomai skatina nereguliarų grafiką, trumpas reakcijos trukmes ir lūkestį būti pasiekiamam, net jei formaliai tai nėra įrašyta pareigybėje.

    „Lankstų darbo laiką turintys darbuotojai ir dirbantieji nuotoliu dažniau sulaukia kontaktų už įprastų darbo valandų, o tai didina streso riziką“, – teigiama Eurofound tyrimo išvadose.

    Europos šalys bando ieškoti atsakų per teisines ir kolektyvines priemones. Prancūzija, Italija, Belgija, Ispanija, Portugalija, Airija, Graikija ir Liuksemburgas yra įvedusios teisines nuostatas ar praktikos kodeksus, kurie riboja darbdavio kontaktus po darbo ir stiprina darbuotojų teisę į poilsį.

    Vis dėlto praktinis įgyvendinimas išlieka sudėtingas: skirtingose šalyse galioja nevienodos taisyklės, o tarptautinės komandos, darbas skirtingose laiko juostose ir hibridinis modelis apsunkina vienodų ribų nustatymą. Kai kur apsauga labiau taikoma didesnėms įmonėms, todėl mažesnių organizacijų darbuotojai ne visada gauna tokį patį aiškumą.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien teisės aktų nepakanka, jei organizacijose išlieka nerašyta norma atsakyti nedelsiant. Tam įtakos turi baimė atrodyti mažiau įsitraukusiam, nerimas dėl pakeičiamumo, darbo programėlės telefone ir vadovų lūkesčiai, todėl reali kultūros kaita dažnai tampa ilgesniu procesu nei formalūs pokyčiai dokumentuose.

  • Atleido DI ar žmonės? 26 „Meta“ darbuotojai teisme ieško atsakymo, bet įrodyti beveik neįmanoma

    Atleido DI ar žmonės? 26 „Meta“ darbuotojai teisme ieško atsakymo, bet įrodyti beveik neįmanoma

    Jungtinėse Valstijose nagrinėjama byla prieš „Meta“ atkreipė dėmesį į vis dažniau keliamą klausimą: ar darbuotojai gali būti atleidžiami remiantis DI generuojamais vertinimais, o ne tiesioginiu vadovų sprendimu. Ieškinį pateikę buvę darbuotojai tvirtina, kad atranka į atleidžiamųjų sąrašą galėjo būti paremta automatizuotais rodikliais, kurių jie patys nematė ir negalėjo ginčyti.

    Teismo dokumentuose akcentuojama pagrindinė problema, su kuria susiduria tokiose bylose dalyvaujantys žmonės: darbuotojai paprastai neturi prieigos prie vidinių modelių, kriterijų ar duomenų, pagal kuriuos darbdavys vertina našumą. Net jei įmonėje naudojami automatizuoti sprendimų palaikymo įrankiai, jų įtaka galutiniam sprendimui dažnai lieka neapčiuopiama, o įrodymai būna įmonės rankose.

    „Jie nebuvo patalpose, kuriose tai vyko“, – pažymėjo teisėjas Williamas Orrickas, vertindamas prašymą laikinai sustabdyti 26 žmonių atleidimų užbaigimą.

    Bylos esmė siejama su įtarimais, kad darbuotojai galėjo būti atrenkami dėl sveikatos būklės, negalios ar naudojimosi sveikatos ir šeimos atostogomis, nes tokie laikotarpiai keičia veiklos rodiklius. Ieškovai teigia, kad vertinimui galėjo būti pasitelkti našumo stebėsenos įrankiai, komunikacijos ir dokumentų analizė, taip pat su DI įrankių naudojimu susiję matavimai.

    „Meta“ teismo dokumentuose šiuos kaltinimus neigia ir tvirtina, kad sprendimus dėl šiemet paskelbtų beveik 8 000 atleidimų priėmė žmonės, o DI nebuvo naudojamas kaip atleidimo pagrindas. Teisėjas nurodė, kad kol kas privalo remtis įmonės pozicija, jei ieškovai nepateikia konkrečių priešingų įrodymų.

    Svarbi šios istorijos dalis yra tai, kad didelė dalis JAV darbuotojų yra saistomi arbitražo susitarimų, kurie nukreipia ginčus iš viešo teismo proceso į privatų nagrinėjimą. Tai paprastai sumažina galimybes viešai išreikalauti dokumentus, apsunkina kolektyvinius ieškinius ir riboja precedentinę tokių bylų reikšmę, todėl apie DI naudojimą darbo sprendimuose viešumoje girdima gerokai rečiau, nei prognozuota.

    Teismas kol kas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau toliau vertins galimybę priimti sprendimą, kuris laikinai grąžintų darbuotojus į pareigas iki arbitražo pabaigos. Byloje numatytas tolesnis posėdis 2026 metų rugpjūčio 24 dieną, o teisėjas leido suprasti, kad pozicija gali keistis, jei bus pateikta daugiau duomenų apie tai, ar ir kaip DI galėjo būti panaudotas netinkamai.

    Ši byla išryškina platesnę tendenciją: įmonės vis dažniau naudoja automatizuotas sistemas našumui matuoti, tikslams sekti ir sprendimams pagrįsti, tačiau darbuotojams neretai trūksta skaidrumo. Europoje tokios praktikos vis dažniau vertinamos per duomenų apsaugos, nediskriminavimo ir automatizuoto sprendimų priėmimo prizmę, o JAV ginčus dažnai lemia sutartinės arbitražo sąlygos ir prieigos prie įrodymų klausimas.

  • „Meta“ atsidūrė teisme: buvę darbuotojai tvirtina, kad DI atrinkinėjo atleidžiamuosius

    „Meta“ atsidūrė teisme: buvę darbuotojai tvirtina, kad DI atrinkinėjo atleidžiamuosius

    Buvusių „Meta“ darbuotojų grupė JAV pateikė ieškinį federaliniam teismui Kalifornijoje, teigdama, kad bendrovė atleidimų bangos metu pasitelkė dirbtinis intelektas įrankius žmonėms atrinkti. Ieškinys susijęs su šių metų pradžioje vykdyta darbuotojų mažinimo programa, apėmusia apie 8 000 darbo vietų.

    Anot ieškovų, sprendimai dėl atleidimų nebuvo grindžiami vien vadovų vertinimais ar individualiais pokalbiais. Jie tvirtina, kad „Meta“ naudojo vidinių sistemų rinkinį, kuris analizavo veiklos rezultatus ir papildomus elgsenos signalus iš darbinių įrenginių.

    Ieškinyje teigiama, kad tokie įrankiai galėjo vertinti klavišų paspaudimų skaičių, pelės aktyvumą, naršymo istoriją ir kitus produktyvumo rodiklius. Šie duomenys esą buvo paverčiami balais, kurie vėliau galėjo turėti įtakos sudarant atleidžiamų darbuotojų sąrašus.

    Pagrindinis ieškovų argumentas yra diskriminacijos rizika: jų teigimu, algoritminiai vertinimai neva neatsižvelgė į teisėtas ir teisiškai saugomas nebuvimo darbe priežastis. Dėl to neproporcingai dažnai galėjo nukentėti darbuotojai, esantys nėštumo ir gimdymo, tėvystės, sveikatos ar negalios pagrindu suteiktose atostogose.

    Ieškinyje pateikiami ir konkretūs pavyzdžiai: viena darbuotoja teigia apie atleidimą sužinojusi likus dviem dienoms iki gimdymo, nors tuo metu buvo patvirtintose priešgimdyminėse atostogose. Kitas darbuotojas nurodo gavęs žemesnį įvertinimą dėl traumos, o vienas vadovas esą buvo atleistas praėjus 16 dienų nuo nedarbingumo pradžios.

    „Meta“ kaltinimus atmeta ir tvirtina, kad personalo valdymo bei organizacinių pokyčių sprendimus priima žmonės, o ne dirbtinis intelektas. Bendrovės pozicija, kaip nurodoma viešuose komentaruose, yra tokia, kad darbuotojų pretenzijos neturi faktinio pagrindo.

    Byla išryškina platesnę tendenciją: vis daugiau įmonių darbo rinkoje naudoja automatizuotas sistemas vertinimui, atrankai ir našumo stebėsenai, o tai kelia skaidrumo ir atskaitomybės klausimus. Europos Sąjungoje papildomą kontekstą suteikia DI aktas, numatantis griežtesnius reikalavimus didelės rizikos DI taikymams, o su darbu susiję sprendimai dažnai priskiriami jautriausioms sritims.

    Ekspertai pabrėžia, kad net jei galutinį sprendimą formaliai patvirtina vadovas, rizika išlieka, kai žmonės remiasi algoritmų sugeneruotais balais ar reitingais jų nekvestionuodami. Todėl tokie ginčai teismuose gali tapti precedentu, apibrėžiančiu, kiek darbdaviai privalo atskleisti apie automatizuotų vertinimų logiką, duomenų šaltinius ir tai, kaip užkertamas kelias diskriminacijai.

  • Slauga sergančiam artimajam: „ZUS“ gali mokėti išmoką, bet galioja dvi aiškios sąlygos

    Lenkijoje dirbantys žmonės ne visada žino, kad slaugant sergantį sutuoktinį ar kitą artimąjį galima gauti „ZUS“ mokamą slaugos išmoką. Ji priklauso ne tik darbuotojams pagal darbo sutartį, bet ir savarankiškai dirbantiems bei vykdantiems veiklą pagal civilines sutartis, jei atitinkami reikalavimai.

    Pirmoji sąlyga susijusi su socialiniu draudimu: teisė į išmoką atsiranda tik tuomet, kai asmuo yra apdraustas ir turi pagrindą gauti ligos socialinio draudimo išmokas. Darbuotojams tai paprastai užtikrina darbdavys, o savarankiškai dirbantys turi būti sumokėję ligos draudimo įmokas, jei toks draudimas jiems nėra privalomas.

    Antroji sąlyga taikoma pačiai slaugos situacijai: išmoka mokama tik tada, kai realiai nėra kito šeimos nario, galinčio pasirūpinti ligoniu, o slaugomas asmuo gyvena kartu su apdraustuoju viename namų ūkyje. Praktikoje tai reiškia, kad vien tik giminystės ryšio nepakanka, vertinama ir faktinė galimybė užtikrinti priežiūrą.

    Ką laikoma šeimos nariu?

    Pagal Lenkijoje taikomą slaugos išmokų reguliavimą, šeimos nariu gali būti ne tik sutuoktinis ar vaikas, bet ir kiti artimieji, pavyzdžiui, tėvai, seneliai, broliai ar seserys, taip pat uošviai. Esminė detalė daugeliu atvejų yra bendras gyvenimas ir tai, kad slauga iš tiesų būtina.

    Taip pat svarbu atskirti slaugos išmoką nuo įprasto nedarbingumo dėl savo ligos. Šiuo atveju nedarbingumas suteikiamas ne dėl paties darbuotojo sveikatos, o dėl būtinybės prižiūrėti sergantį artimąjį.

    Kiek mokama ir kiek laiko?

    Išmoka paprastai siekia 80 proc. išmokos bazės, kuri skaičiuojama iš ankstesnių 12 mėnesių pajamų. Darbuotojams bazė nustatoma pagal darbo užmokestį, o savarankiškai dirbantiems pagal pajamas, nuo kurių mokamos socialinio draudimo įmokos.

    Slaugos nedarbingumui taikomi ir trukmės limitai. Dažniausiai per metus bendra riba siekia 60 dienų, tačiau kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, kai slaugomi tik vyresni nei 14 metų namų ūkio nariai, limitas gali būti mažesnis ir siekti 14 dienų per metus.

    Kokie dokumentai reikalingi?

    Pagrindas išmokai gauti yra gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir prašymas skirti slaugos išmoką. Darbuotojai dokumentus paprastai pateikia darbdaviui, o savarankiškai dirbantys kreipiasi tiesiogiai į „ZUS“.

    Išmokos administravimas priklauso ir nuo darbdavio dydžio: jei įmonėje dirba daugiau nei 20 darbuotojų, išmoką dažniausiai apskaičiuoja ir išmoka darbdavys, o mažesnėse įmonėse mokėjimą perima „ZUS“. Išmoka gali būti mokama ir už poilsio bei švenčių dienas, jei jos patenka į patvirtinto nedarbingumo laikotarpį.

  • Profesinės sąjungos ragina ES įteisinti pertraukas per karščius: siūlo Pasaulio taurės modelį

    Profesinės sąjungos ragina ES įteisinti pertraukas per karščius: siūlo Pasaulio taurės modelį

    Europos profesinės sąjungos ragina Europos Komisiją imtis visai ES bendrų taisyklių, kurios nustatytų didžiausią leistiną darbo temperatūrą ir aiškias darbdavių pareigas per karščio bangas. Pasak jų, ekstremalus karštis tapo prognozuojama rizika, tačiau darbuotojų apsauga Europoje vis dar nevienoda.

    Europos profesinių sąjungų konfederacijos generalinė sekretorė Esther Lynch teigė, kad Pasaulio futbolo čempionate taikomos vadinamosios atvėsimo pertraukos parodė, kaip greitai galima prisitaikyti prie karščio. Jos vertinimu, analogiškas principas turėtų būti pritaikytas ir darbo vietose, ypač kai karščio bangos kartojasi vis dažniau.

    „Mums reikia didžiausios leistinos darbo temperatūros įstatymo, kuris suteiktų visiems darbuotojams teisę į apmokamas pertraukas, vandenį ir tualetus“, – sakė Esther Lynch.

    Karščio stresas darbe sukelia fiziologinę organizmo įtampą, kuri gali baigtis šilumos išsekimu, šilumos smūgiu ir net mirtimi. Pasaulio sveikatos organizacija yra nurodžiusi, kad visame pasaulyje daugiau kaip 2,4 mlrd. darbuotojų susiduria su pernelyg dideliu karščiu, o su tuo siejama daugiau kaip 22,85 mln. profesinių sužalojimų per metus.

    PSO taip pat pabrėžia, kad siekiant saugiai išlaikyti aštuonių valandų darbo pamainą, kūno branduolio temperatūra neturėtų viršyti 38 laipsnių. Ilgalaikis darbas karštyje didina širdies ir kraujagyslių sutrikimų riziką, gali sunkinti kvėpavimo ligas, o kai kuriais atvejais siejamas ir su lėtinėmis būklėmis, įskaitant inkstų pažeidimus.

    Kas labiausiai rizikuoja?

    Nors karštis veikia visus, didžiausia rizika tenka lauke dirbantiems žmonėms, ypač statybose ir žemės ūkyje, taip pat atliekantiems intensyvų fizinį darbą. Pažeidžiamesni yra vyresnio amžiaus darbuotojai, sergantys lėtinėmis ligomis, taip pat nėščiosios.

    Profesinės sąjungos atkreipia dėmesį, kad karštis nebėra vien tik lauko darbų problema: didelę dalį darbuotojų veikia ir prastai vėdinamos patalpos, karšti cechai ar paslaugų sektoriaus erdvės. Dėl to vien tik rekomendacijų, jų vertinimu, nepakanka.

    Kokios priemonės veikia praktikoje?

    Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra yra išskyrusi dažniausiai taikomas priemones, padedančias mažinti karščio stresą: darbo laiko lankstumą, reguliarias pertraukas, darbų rotaciją, pavėsio ar vėsesnių zonų sudarymą. Taip pat svarbūs geriamojo vandens, poilsio vietų ir sanitarinių sąlygų užtikrinimas.

    Pasak profesinių sąjungų, didžiausia problema yra tai, kad Europoje galiojančios nuostatos dažnai sudaro nevienodą ir pasenusių taisyklių mozaiką. Todėl siūloma pereiti prie privalomų ES reikalavimų ir stiprinti darbo inspekcijų pajėgumus, kad apsauga būtų realiai įgyvendinama, o ne liktų deklaratyvi.