CP v2

Tag: Darbo užmokestis

  • Marijampolės savivaldybė ieško vyriausiojo specialisto: alga apie 2 517 eurų prieš mokesčius

    Marijampolės savivaldybė ieško vyriausiojo specialisto: alga apie 2 517 eurų prieš mokesčius

    Marijampolės savivaldybės administracija paskelbė konkursą į karjeros valstybės tarnautojo Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Kandidatai atrankoje dalyvaus valstybės tarnybos nustatyta tvarka.

    Skelbime nurodoma, kad pareiginės algos koeficientas siekia 1,40 bazinio dydžio, o atlygis sudaro apie 2 517 eurų neatskaičius mokesčių. Galutinis išmokamas darbo užmokestis priklausys nuo taikomų mokesčių ir individualios situacijos.

    Priimant į pareigas bus taikomas 3 mėnesių išbandymo terminas. Šis laikotarpis skirtas įvertinti, ar darbuotojas tinkamas pareigoms, o pareigos atitinka lūkesčius ir kompetencijas.

    Dokumentai priimami elektroniniu būdu per VATIS atrankos į valstybės tarnybą modulį. Kandidatai dokumentus gali pateikti 10 darbo dienų nuo konkurso paskelbimo Viešojo valdymo agentūros interneto svetainėje.

    Konkurso administravimo, dokumentų priėmimo ir konkurso vykdymo funkcijas atlieka konkursą inicijuojanti įstaiga, tai yra Marijampolės savivaldybės administracija. Papildoma informacija teikiama savivaldybės nurodytais kontaktais.

  • Lenkijoje ZUS įmokos verslui artėja prie 2 000 eurų per mėnesį: ką žada 2027 metų prognozės

    Lenkijoje artėja svarbus terminas smulkiajam ir vidutiniam verslui: iki gegužės 20 dienos reikia pateikti metinį sveikatos draudimo įmokos perskaičiavimą už praėjusius metus. Priklausomai nuo galutinių pajamų, daliai įmonių tai reikš priemoką, o kitoms gali atsirasti permoka ir grąžinimo teisė.

    Šis perskaičiavimas vyksta tuo metu, kai Vyriausybė viešina naujas makroekonomines prognozes, nuo kurių tiesiogiai priklauso privalomų socialinių įmokų dydžiai. Verslo organizacijos ir mokesčių konsultantai atkreipia dėmesį, kad artimiausiais metais administracinė našta ir kaštai gali augti greičiau, nei daugelis planuoja.

    Kas stumia įmokas aukštyn?

    Lenkijoje vadinamosios „didelės“ ZUS socialinės įmokos individualiai dirbantiems ir mažoms įmonėms yra skaičiuojamos nuo bazės, susietos su prognozuojamu vidutiniu atlyginimu. Vyriausybės patvirtintuose daugiametėse makroekonominėse gairėse numatyta, kad 2027 metais vidutinis darbo užmokestis gali siekti 9 971 zlotą, tai yra apie 2 310 eurų.

    Tokiu atveju, taikant standartinę formulę, socialinės įmokos (įskaitant ligos draudimą, bet neįtraukiant sveikatos draudimo įmokos) 2027 metais gali sudaryti apie 2 039 zlotus per mėnesį, tai yra maždaug 470 eurų. Tai reikštų, kad vien socialinės įmokos peržengtų 2 000 zlotų ribą, kuri Lenkijos viešojoje erdvėje dažnai įvardijama kaip psichologinis slenkstis.

    „Verslininkų ZUS 2027 metais peržengs 2 000 zlotų per mėnesį“, – sakė mokesčių konsultantas Piotras Juszczykas.

    Per šešerius metus – daugiau nei dvigubai

    Ilgesnio laikotarpio dinamika ypač iškalbinga. 2021 metais pilnos socialinės įmokos Lenkijoje siekė 998,37 zlotus per mėnesį, tai yra apie 230 eurų, o 2027 metais prognozuojamas lygis būtų apie 2 039 zlotus, arba maždaug 470 eurų.

    Skirtumas sudaro apie 1 041 zlotą per mėnesį, tai yra maždaug 240 eurų, o tai atitinka daugiau nei 104 proc. augimą per šešerius metus. Metine išraiška tai reikštų papildomai apie 12 500 zlotų, arba maždaug 2 890 eurų, palyginti su 2021 metais.

    Šalia socialinių įmokų verslui svarbi ir sveikatos draudimo įmoka, kurios minimalus dydis priklauso nuo minimalios algos ir taikomų taisyklių. Nors kai kuriems mokesčių režimams buvo taikyti pereinamieji pakeitimai, konsultantai pabrėžia, kad nuo 2026 metų minimalios bazės griežtėjimas reiškia didesnę tikimybę, kad minimalios sveikatos įmokos didės kartu su minimalia alga.

    Ar padės vadinamosios ZUS atostogos?

    Lenkijoje numatyta lengvata, dažnai vadinama „ZUS atostogomis“, leidžia vieną pasirinktą mėnesį per metus nemokėti socialinių įmokų ir Darbo fondo įmokos. Tačiau svarbi detalė ta, kad ši lengvata neapima sveikatos draudimo įmokos, kuri ir toliau turi būti mokama.

    Įvertinus socialinių ir minimalios sveikatos įmokos sumą, 2027 metais bendra mėnesinė našta daliai verslų gali priartėti prie 2 500 zlotų, tai yra apie 580 eurų, o per metus viršyti 30 000 zlotų, arba maždaug 6 940 eurų. Dėl to mokesčių specialistai ragina įmones jau dabar peržiūrėti kainodarą, pinigų srautus ir rezervus, kad planuojami kaštai netaptų staigmena.

    Ekspertai taip pat akcentuoja, kad galutiniai dydžiai priklausys nuo faktinės ekonomikos raidos, minimalaus atlyginimo sprendimų ir teisės aktų pakeitimų. Vis dėlto dabartinės prognozės rodo aiškią kryptį: verslo privalomų įmokų „grindys“ artimiausiais metais kyla, todėl finansinis planavimas tampa ne mažiau svarbus nei pardavimai.

  • Lenkijoje skaičiuoja 2027 metų minimalią algą: prognozuojama suma gali ne visus nudžiuginti

    Ką rodo dabartiniai skaičiavimai?

    Lenkijoje pradėtos preliminarios 2027 metų minimalios algos prognozės, paremtos galiojančia formule ir Vyriausybės patvirtintomis makroekonominėmis prielaidomis 2026–2030 metų laikotarpiui. Šie rodikliai yra vienas pagrindinių atspirties taškų rengiant 2027 metų biudžeto projektą.

    Šiuo metu minimali alga Lenkijoje siekia 4 806 zlotus bruto, tai yra apie 1 130 eurų. Galutinė 2027 metų suma priklausys nuo to, kokius vidutinio darbo užmokesčio duomenis už pirmą ketvirtį paskelbs Lenkijos statistikos institucija.

    Du scenarijai pagal taisykles

    Ekonomistų vertinimu, galimi du baziniai variantai, kurie priklauso nuo to, ar minimali alga išlieka didesnė nei 50 proc. vidutinio atlyginimo pirmą ketvirtį. Pagal vieną scenarijų būtų numatytas mažesnis privalomas augimas, pagal kitą – didesnis.

    Perskaičiavus į eurus, prognozuojama, kad 2027 metais minimali alga galėtų sudaryti maždaug nuo 1 140 iki 1 170 eurų bruto. Tai būtų apie 10–40 eurų didėjimas, palyginti su dabartiniu lygiu, tačiau tikslūs dydžiai priklausys nuo statistinių duomenų ir vėlesnių sprendimų.

    Kodėl galutinė suma gali būti didesnė?

    Praktika rodo, kad valdžios institucijų teikiami pasiūlymai dažnai būna suapvalinami į didesnę pusę iki „gražios“ sumos. Be to, minimalios algos didinimas neretai siejamas su infliacijos dinamika ir politiniu siekiu palaikyti mažiausias pajamas gaunančių darbuotojų perkamąją galią.

    Dėl šios priežasties neatmetama, kad Vyriausybė galėtų siūlyti ir aukštesnę sumą nei minimaliai privaloma pagal formulę. Tai ypač tikėtina, jei infliacija išliktų didesnė arba jei būtų siekiama spartesnio atlyginimų augimo mažesnes pajamas gaunančiuose sektoriuose.

    „Patirtis rodo, kad sumos paprastai apvalinamos į viršų, o pasiūlymai dažnai nebūna mažesni už infliacijos rodiklį, net jei techninis perskaičiavimas jį koreguoja žemyn“, – sakė ekonomistas Łukaszas Kozłowskis.

    Artimiausiais mėnesiais diskusijos dėl minimalios algos Lenkijoje turėtų intensyvėti, nes nuo jos tiesiogiai priklauso ne tik dalies darbuotojų atlyginimai, bet ir kai kurie socialiniai skaičiavimai bei darbdavių kaštai. Galutinė kryptis taps aiškesnė paskelbus naujausius atlyginimų statistikos duomenis ir prasidėjus oficialioms deryboms.

  • Berlyno technologijų algos 2026 metais: DI kelia produktyvumą, bet atlyginimai stringa ir auga kaita

    Berlyno technologijų algos 2026 metais: DI kelia produktyvumą, bet atlyginimai stringa ir auga kaita

    DI tampa atlyginimų varikliu

    Naujausia 2026 metų Berlyno technologijų atlyginimų apžvalga rodo aiškią kryptį: DI ir mašininio mokymosi pareigos sparčiai kyla į geriausiai apmokamų pozicijų viršų. Tyrimas parengtas remiantis 4 627 išvalytais Berlyno technologijų specialistų atsakymais, iš jų 4 138 yra dirbantys pilnu etatu.

    Ataskaitoje nurodoma, kad DI ir mašininio mokymosi inžinerijos medianinis atlyginimas siekia 95 000 eurų per metus. Daugiau uždirba tik inžinerijos vadovai su 115 000 eurų ir teisės bei atitikties specialistai su 99 000 eurų, o bendrosios programinės įrangos inžinerijos mediana siekia 88 000 eurų.

    Augimas yra, bet ne visiems

    Bendra pilnu etatu dirbančiųjų medianinė alga pakilo iki 80 000 eurų per metus, tai yra 4,6 proc. daugiau nei ankstesniais metais, kai perskaičiuota lyginant tą pačią pilno etato imtį. Vidurkis pasiekė 83 949 eurus ir augo 3,5 proc., tačiau šie skaičiai slepia nevienodą situaciją skirtingose pareigose ir įmonėse.

    Ataskaitoje taip pat pateikiamas palyginimas su europiniais rinkos orientyrais, rodantis, kad Berlyno lygis dažniau yra panašus į Europą, o ne aukštesnis. Vadovų ir vadybininkų atlyginimai arti Europos medianos, tačiau specialistų grupėje Berlynas šiek tiek atsilieka.

    Produktyvumas auga, nerimas nemažėja

    Viena ryškiausių tendencijų susijusi su tuo, kaip darbuotojai naudoja DI kasdienėje veikloje. Net 87,5 proc. apklaustųjų teigia asmeniškai naudojantys DI įrankius, o 84,7 proc. sako, kad tai padidino jų produktyvumą.

    Vis dėlto produktyvumo šuolis ne visiems siejasi su didesniu saugumu: 61,2 proc. respondentų nerimauja, kad DI paveiks jų darbo vietos stabilumą. Kartu tik nedidelė dalis nurodo, kad jų darbovietėje apskritai nėra aiškios DI politikos, vadinasi, taisyklės dažnėja, bet baimės išlieka.

    Atotrūkiai mažėja, bet neišnyksta

    Ataskaita fiksuoja ir mažėjantį, tačiau vis dar reikšmingą lyčių atlyginimų skirtumą. Moterų medianinis atlyginimas siekia 70 000 eurų per metus, vyrų 85 000 eurų, tad „žalias“ skirtumas sudaro 17,6 proc. ir yra mažesnis nei prieš metus.

    Kontroliuojant patirtį, pareigų grupę, senioriškumą ir įmonės dydį, skirtumas mažėja iki 6,6 proc. Tai rodo, kad dalis atotrūkio paaiškinama struktūriniais veiksniais, tačiau visiškai jų neeliminuoja.

    Biuro politika ir algų stagnacija skatina kaitą

    Darbdaviams svarbus signalas ateina iš darbuotojų nuostatų dėl darbo biure. Tarp tų, kuriuos realiai paliestų griežtesnis reikalavimas būti biure, 20,2 proc. sako išeitų per šešis mėnesius, o 46,4 proc. liktų, bet iškart pradėtų aktyviai ieškoti kito darbo.

    Kartu 33,0 proc. respondentų nurodo, kad 2026 metais tikėtina keis darbą, o svarbiausias motyvas yra didesnis atlygis. Fone matyti ir atlyginimų „plokštuma“: 45 proc. per metus negavo jokio pakėlimo, o dar 37 proc. gavo tik 1–5 proc. augimą, kuris daugeliui vargiai kompensuoja gyvenimo brangimą.

    Ataskaitos autoriai pabrėžia, kad Berlyno technologijų rinka gali atrodyti stabili, tačiau kaupiasi išlaikymo rizika. Kai produktyvumą kelia DI, o algos daugeliui neauga, didėja tikimybė, kad pagerėjus samdos sąlygoms darbuotojai greitai pasinaudos didesnėmis galimybėmis kitur.

  • Vokietija tikrina 2022 metų energetinį priedą: dalis Lenkijoje gyvenančių darbuotojų gauna raginimus grąžinti

    Vokietijos mokesčių administracija pradėjo aktyviau tikrinti, kam 2022 metais buvo išmokėtas vienkartinis energetinis priedas, skirtas sušvelninti sparčiai brangusios energijos poveikį. Dalis žmonių, tarp jų ir Vokietijoje dirbę užsieniečiai, pastaruoju metu gauna raštus su prašymu grąžinti išmoką.

    2022 metais Vokietijoje buvo išmokėtas 300 eurų dydžio vienkartinis energetinis priedas. Jį daugeliu atvejų per darbo užmokesčio sistemą išmokėjo darbdaviai, todėl išmoka pasiekė ir nemažai Vokietijoje dirbusių žmonių iš kaimyninių šalių.

    Vėlesni patikrinimai parodė, kad ne visi gavėjai atitiko sąlygas. Svarbiausia iš jų siejama su mokesčių rezidavimo statusu Vokietijoje, kuris priklauso nuo gyvenamosios vietos ar įprastinės buvimo trukmės šalyje bei taikomos mokestinės prievolės apimties.

    Pradiniame etape, kaip skelbia užsienio žiniasklaida, dalis reikalavimų dėl neteisingai išmokėtų sumų buvo nukreipiami darbdaviams. Tačiau teismas Miunsteryje išaiškino, kad darbdaviai neturi pareigos detaliai tikrinti kiekvieno darbuotojo teisės į išmoką ir gali remtis formaliais įstatymo kriterijais.

    Po šio išaiškinimo atsakomybė realiai perkeliama pačiam gavėjui, todėl raštai dėl 300 eurų grąžinimo gali pasiekti tuos, kurie dirbo Vokietijoje, bet mokesčių prasme nelaikyti rezidentais arba neatitiko kitų nustatytų sąlygų. Praktikoje tai dažniau aktualu žmonėms, kurie į Vokietiją vykdavo trumpesniam laikui, gyveno kitoje valstybėje ir į darbą važinėjo periodiškai.

    Gavus Vokietijos mokesčių administracijos laišką, svarbu neignoruoti termino ir įvertinti savo situaciją pagal faktines aplinkybes: kur buvo deklaruota gyvenamoji vieta, kiek laiko realiai praleista Vokietijoje, kaip buvo apmokestintos pajamos. Jei kyla abejonių, paprastai verta kreiptis į mokesčių konsultantą ar teisininką, kad būtų įvertinta, ar reikalavimas pagrįstas ir kokie galimi atsakymo variantai.