CP v2

Tag: Darbo užmokestis

  • JK šokas darbo rinkoje: nedarbas auga, algų tempas lėtėja – ką darys Anglijos bankas?

    JK šokas darbo rinkoje: nedarbas auga, algų tempas lėtėja – ką darys Anglijos bankas?

    Jungtinėje Karalystėje nedarbo lygis pakilo pirmą kartą nuo 2023 metų liepos, o darbo užmokesčio augimas pradėjo vėsti. Tokie nacionalinės statistikos tarnybos duomenys sustiprino signalą, kad spaudimas kainoms gali silpnėti, tačiau palūkanų mažinimo kelias išliks atsargus.

    Skaičiuojant 2023 metų lapkričio–2024 metų sausio laikotarpį, nedarbo lygis pakilo iki 3,9 proc., kai ankstesniu trijų mėnesių laikotarpiu siekė 3,8 proc. Nors pokytis nedidelis, rinkai jis svarbus, nes rodo palaipsnį darbo rinkos persilaužimą po ilgesnio stabilumo.

    Vidutinis darbo užmokestis, neskaičiuojant premijų, augo 6,1 proc., palyginti su 6,2 proc. ankstesniu laikotarpiu. Įskaičiavus premijas, augimas sulėtėjo iki 5,6 proc. nuo 5,8 proc., o tai leidžia manyti, kad atlyginimų spaudimas infliacijai po truputį mažėja.

    Palūkanų mažinimas dar neskubės

    Rinkos dalyviai šiuos duomenis vertina kaip palankius Anglijos bankui, nes atlyginimų dinamika yra viena svarbiausių dedamųjų, lemiančių paslaugų infliaciją. Vis dėlto, net ir lėtėjant augimui, 5–6 proc. atlyginimų didėjimas tebėra gerokai aukštesnis, nei būtų suderinama su tvariai žema infliacija.

    „Atlyginimų augimas silpnėja, bet vis dar išlieka pakankamai tvirtas, todėl Anglijos bankui gali neužtekti šių signalų“, – sakė investicijų ekspertė Victoria Scholar.

    „Centrinis bankas aiškiai nori matyti reikšmingesnių įrodymų, kad atlyginimų augimas rimčiau lėtėja, prieš pradėdamas mažinti palūkanas, tačiau vasaros sprendimas vis dar tikėtinas“, – pridūrė ji.

    Finansų analizės vadovė Danni Hewson pabrėžė, kad vien šių skaičių neužteks, jog palūkanų mažinimas būtų paankstintas. Tam įtakos gali turėti ir papildomi veiksniai, tokie kaip gyventojų disponuojamų pajamų pokyčiai, infliacijos trajektorija ir vartojimo atsparumas.

    Daugiau pašalpų gavėjų, mažiau laisvų vietų

    Nacionalinės statistikos tarnybos duomenimis, bedarbio pašalpų gavėjų skaičius per mėnesį iki 2024 metų vasario padidėjo 16 800, o per metus išaugo 85 800. Tai rodo, kad daliai gyventojų darbo rinka tampa mažiau palanki, net jei bendras nedarbo lygis vis dar išlieka santykinai žemas.

    Laisvų darbo vietų skaičius mažėjo jau 20-ą kartą iš eilės ir per tris mėnesius iki vasario sumenko 43 000. Vis dėlto laisvų vietų lygis, statistikos vertinimu, išlieka didesnis nei iki pandemijos, o darbo paklausą dalinai palaiko struktūriniai veiksniai.

    Vienas jų – ilgalaikis nedarbingumas ir ekonominis neaktyvumas darbingo amžiaus grupėje. Neaktyvių žmonių, kurie nei dirba, nei aktyviai ieško darbo, skaičius paskutinį ketvirtį šiek tiek sumažėjo, bet vis dar siekia apie 2 700 000 ir išlieka arti rekordinių lygių.

    „Pereita nuo rekordinių užimtumo tikslų prie rekordinių ilgalaikio nedarbingumo mastų“, – sakė Resolution Foundation ekonomistė Louise Murphy.

    „Didžiausias Jungtinės Karalystės darbo rinkos iššūkis 2020-aisiais yra sugrąžinti neaktyvius žmones į užimtumą“, – pridūrė ji.

    Ką tai reiškia gyventojams ir verslui

    Atvėsusi darbo rinka paprastai mažina spaudimą atlyginimams ir kainoms, bet kartu gali signalizuoti lėtesnį ekonomikos augimą. Įmonėms tai reiškia atsargesnius planus dėl samdos, o darbuotojams – didesnę konkurenciją dėl geriausiai apmokamų pozicijų.

    Anglijos bankui šie rodikliai yra svarbūs sprendžiant, ar palūkanų normos jau pakankamai sugriežtino finansines sąlygas. Kol atlyginimų augimas išlieka aukštas, o paslaugų infliacija jautriai reaguoja į darbo sąnaudas, tikėtina, kad palūkanų mažinimo sprendimai bus priimami tik sulaukus aiškesnės ir nuoseklesnės tendencijos.

  • Kur Europoje darbuotojai praranda daugiausia algos: Lietuva tarp lyderių, o Kipras stebina

    Kur Europoje darbuotojai praranda daugiausia algos: Lietuva tarp lyderių, o Kipras stebina

    Asmens pajamų mokesčio ir socialinio draudimo taisyklės Europoje smarkiai skiriasi, todėl skiriasi ir tai, kiek atlyginimo žmonės realiai parsineša į namus. Naujausi Eurostato skaičiavimai rodo, kad kai kur nuo vidutinio darbo užmokesčio nurėžiama daugiau nei trečdalis.

    Eurostato 2025 metų duomenys, paskelbti 2026 metų viduryje, leidžia palyginti vadinamąją „į rankas“ dalį nuo bruto atlyginimo. Skaičiuojama, kiek bruto uždarbio atitenka mokesčiams ir privalomoms įmokoms, vertinant vienišą asmenį be vaikų, gaunantį vidutinį atlyginimą.

    Kur dalis mažiausia ir didžiausia

    Didžiausia atskaitų dalis fiksuota Rumunijoje, kur mokesčiams ir įmokoms tenka 41,5 proc. bruto uždarbio. Nedaug atsilieka Lietuva su 39,1 proc., o tarp valstybių, kur atskaitos viršija trečdalį, patenka ir Belgija, Slovėnija, Vokietija, Danija bei Vengrija.

    Kitame spektro gale – Kipras, kur atskaitoms tenka 15,1 proc., o Graikijoje – 17,0 proc. Tai reiškia, kad vienodo „vidutinio“ profilio darbuotojo pajamų neto dalis skirtingose šalyse gali skirtis dešimtimis procentinių punktų.

    Europos Sąjungos vidurkis siekia 29,1 proc. Tai atitinka situaciją, kai vidutinis metinis bruto uždarbis sudaro 37 958 eurus, o neto pajamos – 26 929 eurus, tad 11 029 eurai nukeliauja mokesčiams ir privalomoms įmokoms.

    Didžiosios ekonomikos ir regionų skirtumai

    Tarp keturių didžiausių ES ekonomikų didžiausia atskaitų dalis tenka Vokietijai – 34,8 proc. Mažiausia tarp šios grupės yra Ispanijoje – 22,1 proc., Prancūzijoje rodiklis siekia 26,2 proc., o Italijoje – 24,1 proc.

    Bendra tendencija rodo, kad pietų Europos šalys dažniau pasižymi mažesne atskaitų dalimi, o didesnė našta dažniau matoma Vidurio ir Rytų Europoje. Vis dėlto išimčių netrūksta: Vakarų Europoje Belgija ir Vokietija yra tarp aukščiausių, o Šiaurės ir Baltijos šalyse rodikliai labai nevienodi.

    Vaikai gali apversti skaičius

    Eurostato skaičiavimai rodo, kad šeimos sudėtis gali kardinaliai pakeisti rezultatą. Vieno dirbančiojo porai su dviem vaikais ES vidurkis smunka iki 8,0 proc., o kai kur mokesčių ir išskaitų dalis tampa net neigiama, nes šeimos gauna išmokas ar mokesčių grąžinimus.

    Pavyzdžiui, Graikijoje tokio namų ūkio rodiklis siekia minus 3,3 proc., o Lenkijoje – minus 0,6 proc., tai reiškia, kad neto pajamos viršija bruto uždarbį dėl paramos šeimai mechanizmų. Tuo metu Rumunijoje šiai grupei tenka 33,4 proc., o Lietuvoje – 23,8 proc.

    Didžiausias kontrastas išryškėja Vokietijoje, kur vienišam asmeniui be vaikų atskaitos sudaro 34,8 proc., o vieno dirbančiojo porai su dviem vaikais – vos 0,2 proc. Esant tam pačiam 47 514 eurų metiniam bruto uždarbiui, tokia šeima į rankas gauna 47 424 eurus, kai vienišas asmuo – 31 000 eurų, skirtumas siekia 16 424 eurus.

    Mokesčių politikos analitikai pabrėžia, kad darbuotojams svarbi ne vien gyventojų pajamų mokesčio norma, o visas darbo apmokestinimo „krepšelis“, įskaitant socialines įmokas. „Svarbiausia yra bendra darbo apmokestinimo našta, nes skirtingose šalyse ji susideda iš nevienodų dalių“, – sakė Tax Foundation ekonomistas Alexas Mengdenas.

  • Dirbote 20, 30 ar 40 metų? Štai kas iš tiesų lemia pensiją ir kada ji tampa saugesnė

    Dirbote 20, 30 ar 40 metų? Štai kas iš tiesų lemia pensiją ir kada ji tampa saugesnė

    Dažnas įsivaizduoja paprastą taisyklę: po 20 metų darbo pensija būna maža, po 30 – vidutinė, o po 40 – didelė. Tačiau šiuolaikinėse socialinio draudimo sistemose išmokos dydį dažniausiai lemia ne vien stažas, o per karjerą sumokėtos įmokos, sukauptas kapitalas ir amžius, kada nutraukiama darbo veikla.

    Kitaip tariant, žmogus, dirbęs keturis dešimtmečius už mažą atlyginimą arba patyręs ilgų pertraukų, gali gauti mažesnę išmoką nei tas, kuris dirbo trumpiau, bet nuolat mokėjo didesnes socialinio draudimo įmokas. Todėl vien tik darbo metų skaičius neatsako į klausimą, ar senatvėje pajamos bus komfortiškos.

    Kas realiai sudaro pensijos dydį

    Naujesniuose modeliuose pensija paprastai skaičiuojama iš per gyvenimą sukauptų ir indeksuotų įmokų bei kitų apskaitomų dalių, o galutinis dydis siejamas su prognozuojamu išmokos mokėjimo laikotarpiu. Kuo daugiau kapitalo sukaupta ir kuo vėliau kreipiamasi dėl pensijos, tuo didesnė mėnesinė išmoka gali būti paskirta.

    Praktikoje tai reiškia, kad vienodi 30 ar 40 metų stažo skaičiai negarantuoja vienodo rezultato. Skirtumus didina atlyginimų lygis, darbo forma, laikotarpiai, kai įmokos nemokėtos, ir tai, ar įmokos skaičiuotos nuo visų pajamų, ar tik nuo dalies.

    Kodėl 20 metų riba svarbi

    Stažas vis dar turi reikšmę, kai kalbama apie minimalių išmokų garantijas ir teisę į tam tikrą apsaugą, jeigu paskaičiuota pensija yra labai maža. Kai kuriose sistemose taikomi skirtingi reikalavimai moterims ir vyrams, todėl ta pati 20 metų riba gali reikšti nevienodą rezultatą skirtingoms grupėms.

    Minimali pensija veikia kaip apsauginis tinklas tiems, kurie atitinka stažo reikalavimus, bet jų įmokų suma nepakankama didesnei išmokai. Vis dėlto viršijus minimaliam dydžiui būtiną stažą dažniausiai neatsiranda automatinė formulė, kad kiekvieni papildomi metai garantuoja konkrečią, iš anksto žinomą sumą.

    Ar verta dirbti ilgiau

    Ilgesnis darbas po pensinio amžiaus dažniausiai didina būsimą išmoką keliais kanalais: toliau mokamos įmokos, sukauptos lėšos papildomai indeksuojamos, o paskaičiuotas kapitalas dalijamas iš trumpesnio prognozuojamo išmokų mokėjimo laikotarpio. Dėl to net vieneri papildomi metai gali apčiuopiamai padidinti mėnesines pajamas senatvėje.

    Vis dėlto vien užrašas „40 metų darbo“ pats savaime negarantuoja aukštos pensijos, jei didžiąją karjeros dalį įmokos buvo mažos. Didžiausią skirtumą paprastai sukuria nuoseklus įmokų mokėjimas, didesnės apmokestinamos pajamos ir sprendimas, kada tiksliai išeiti į pensiją.

    Todėl planuojant senatvės pajamas svarbiausia vertinti ne tik stažą, bet ir realiai sukauptą kapitalą, galimas karjeros pertraukas bei tikėtiną darbo pabaigos amžių. Tik toks vaizdas leidžia priartėti prie atsakymo, ar pensija bus panaši į minimalų dydį, ar suteiks daugiau finansinio saugumo.

  • Biržų Kaštonų pagrindinė mokykla ieško mokytojų: 2 atrankos startuoja nuo 2026 metų rugsėjo

    Biržų Kaštonų pagrindinė mokykla ieško mokytojų: 2 atrankos startuoja nuo 2026 metų rugsėjo

    Biržų Kaštonų pagrindinė mokykla skelbia atranką pradinio ugdymo mokytojo  pareigoms užimti (1 pareigybei)  darbui nuo 2026 m. rugsėjo 1 d.

    Pareigybės lygis – A2

    Darbo pradžia – 2026 m. rugsėjo 1 d.

    Darbo užmokestis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymu. Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas priklauso nuo darbo stažo, kvalifikacinės kategorijos. Darbo užmokestis 2137,10 – 2666,79 Eur iki mokesčių. Pareiginės algos koeficientas dėl veiklos sudėtingumo didinamas 1–15 procentų, jei klasėje ugdomas vienas ar daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių vidutinių, didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių bei mokomas vienas ar daugiau užsieniečių arba Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių gyventi į Lietuvos Respubliką, nemokančių valstybinės kalbos, dvejus metus nuo mokinio mokymosi pradžios Lietuvos Respublikoje.

     Kvalifikaciniai reikalavimai ir kompetencijos:

    1. Aukštasis pedagoginis išsilavinimas, pradinio ugdymo mokytojo kvalifikacija, atitinkanti reikalavimus mokytojų dalykiniam pasirengimui ir kompetencijoms („Reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašas, patvirtintas Lietuvos  Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. V-774, 16 punktas) arba studijos pagal pradinio ugdymo ar vaikystės pedagogikos programą,
    2. Gerai mokėti lietuvių kalbą, jos mokėjimo lygis turi atitikti Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1688, reikalavimus, būti išklausę lietuvių kalbos kultūros kursus pagal Mokytojų, mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui bei skyrių vedėjų lietuvių kalbos kultūros mokymo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-2106 „Dėl Mokytojų, mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui bei skyrių vedėjų lietuvių kalbos kultūros mokymo programos patvirtinimo“, per metus nuo darbo mokytoju pradžios, jeigu nėra išklausę ne mažesnės apimties (22 valandų arba 1 studijų kredito) dalyko studijų metu.
    3. Gebėti valdyti informacines komunikacines technologijas ir jas taikyti ugdymo procese, būti įgiję kompetencijas, numatytas Reikalavimų mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų skaitmeninio raštingumo programoms apraše.
    4. Būti išklausęs specialiosios pedagogikos ir specialiosios psichologijos kursą mokytojams pagal Specialiosios pedagogikos ir specialiosios psichologijos kvalifikacijos tobulinimo kursų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. ISAK-2481 „Dėl Specialiosios pedagogikos ir specialiosios psichologijos kvalifikacijos tobulinimo kursų programos patvirtinimo“, per metus nuo darbo mokytoju pradžios, jeigu nėra išklausę ne mažesnės apimties (60 valandų arba 2 studijų kreditų) kursų anksčiau arba studijų metu (šis reikalavimas netaikomas mokytojams, baigusiems specialiosios pedagogikos ir (ar) psichologijos studijų programas).
    5. Gebėti planuoti, organizuoti ugdymo procesą pagal atnaujintas bendrąsias ugdymo programas, taikyti mokymąsi aktyvinančius metodus pamokose (privalumas).
    6. Gebėti bendrauti ir bendradarbiauti, konstruktyviai, dalykiškai spręsti problemas, dirbti komandoje su švietimo pagalbos specialistais, mokytojais, klasių auklėtojais, mokinių tėvais.  (privalumas).
    7. Išmanyti įvairias įtraukiojo ugdymo strategijas, metodus, būdus (privalumas).

     Pretendentai privalo pateikti šiuos dokumentus:

    1. prašymą leisti dalyvauti atrankoje;
    2. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir jo kopiją;
    3. gyvenimo aprašymą;
    4. kvalifikaciją ir išsilavinimą patvirtinančius dokumentus ir jų kopijas;
    5. galima pateikti buvusių darboviečių rekomendacijas;
    6. teisėto darbo su vaikais kodą (QR kodas).

    Pretendentai dokumentus siunčia elektroniniu paštu: kastonai@kastonupm.lt  iki 2026 m. birželio 14 d. Informacija teikiama telefonu +370 450 36740 darbo dienomis nuo 8:00 iki 17:00 val., adresu Kaštonų g. 13, Biržai.

     Dokumentų originalai pateikiami atrankos dieną ir sutikrinti grąžinami pretendentui.

     Pretendentų atrankos būdas – pokalbis. Pokalbis su pakviestais pretendentais numatomas 2026 m. birželio 16 d. Apie laiką pretendentai bus informuojami asmeniškai.

    Informaciją apie asmens duomenų tvarkymą rasite Biržų Kaštonų pagrindinės mokyklos internetinėje svetainėje: http://www.kastonupm.lt/asmens…  

     

    Biržų Kaštonų pagrindinė mokykla skelbia atranką ikimokyklinio/ priešmokyklinio ugdymo mokytojo pareigoms užimti (1 pareigybei) Medeikių pradinio ugdymo skyriuje ir Germaniškio daugiafunkciniame centre darbui nuo 2026m. rugsėjo 1 d.

    Pareigybės lygis – A2

    Darbo pradžia – 2026 m. rugsėjo 1 d.

    Darbo užmokestis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymu. Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas priklauso nuo darbo stažo, kvalifikacinės kategorijos. Darbo užmokestis 2137,10 – 2666,79 Eur iki mokesčių. Pareiginės algos koeficientas dėl veiklos sudėtingumo didinamas 5–10 procentų.

    Kvalifikaciniai reikalavimai ir kompetencijos:

    1. Aukštasis išsilavinimas, ikimokyklinio ugdymo ar pradinio ugdymo  mokytojo kvalifikacija  arba studijos pagal ikimokyklinio, pradinio ugdymo ar vaikystės pedagogikos programą,
    2. Gerai mokėti lietuvių kalbą, jos mokėjimo lygis turi atitikti Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1688, reikalavimus, būti išklausę lietuvių kalbos kultūros kursus pagal Mokytojų, mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui bei skyrių vedėjų lietuvių kalbos kultūros mokymo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-2106 „Dėl Mokytojų, mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui bei skyrių vedėjų lietuvių kalbos kultūros mokymo programos patvirtinimo“, per metus nuo darbo mokytoju pradžios, jeigu nėra išklausę ne mažesnės apimties (22 valandų arba 1 studijų kredito) dalyko studijų metu.
    3. Gebėti valdyti informacines komunikacines technologijas ir jas taikyti ugdymo procese, būti įgiję kompetencijas, numatytas Reikalavimų mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų skaitmeninio raštingumo programoms apraše, kurį tvirtina švietimo,  mokslo ir sporto ministras.
    4. Gebėti bendrauti ir bendradarbiauti, konstruktyviai, dalykiškai spręsti problemas, dirbti komandoje su švietimo pagalbos specialistais, mokytojais, klasių auklėtojais, mokinių tėvais.  (privalumas).
    5. Išmanyti įvairias įtraukiojo ugdymo strategijas, metodus, būdus (privalumas).

     Pretendentai privalo pateikti šiuos dokumentus:

    1. prašymą leisti dalyvauti atrankoje;
    2. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir jo kopiją;
    3. gyvenimo aprašymą;
    4. išsilavinimą ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus ir jų kopijas;
    5. galima pateikti buvusių darboviečių rekomendacijas;
    6. teisėto darbo su vaikais kodą (QR kodas).

    Pretendentai dokumentus siunčia elektroniniu paštu: kastonai@kastonupm.lt  iki 2026 m. birželio 14 d. Informacija teikiama telefonu +370 450 36740 darbo dienomis nuo 8:00 iki 17:00 val., adresu Kaštonų g. 13, Biržai.

    Dokumentų originalai pateikiami atrankos dieną ir sutikrinti grąžinami pretendentui.

    Pretendentų atrankos būdas – pokalbis. Pokalbis su pakviestais pretendentais numatomas 2026 m. birželio 16 d. Apie laiką pretendentai bus informuojami asmeniškai.

    Informaciją apie asmens duomenų tvarkymą rasite Biržų Kaštonų pagrindinės mokyklos internetinėje svetainėje  http://www.kastonupm.lt/asmens…  

    Biržų Kaštonų pagrindinė mokykla skelbia atranką pradinio ugdymo mokytojo  pareigoms užimti (1 pareigybei)  darbui nuo 2026 m. rugsėjo 1 d.

    Pareigybės lygis – A2

    Darbo pradžia – 2026 m. rugsėjo 1 d.

    Darbo užmokestis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymu. Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas priklauso nuo darbo stažo, kvalifikacinės kategorijos. Darbo užmokestis 2137,10 – 2666,79 Eur iki mokesčių. Pareiginės algos koeficientas dėl veiklos sudėtingumo didinamas 1–15 procentų, jei klasėje ugdomas vienas ar daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių vidutinių, didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių bei mokomas vienas ar daugiau užsieniečių arba Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių gyventi į Lietuvos Respubliką, nemokančių valstybinės kalbos, dvejus metus nuo mokinio mokymosi pradžios Lietuvos Respublikoje.

     Kvalifikaciniai reikalavimai ir kompetencijos:

    1. Aukštasis pedagoginis išsilavinimas, pradinio ugdymo mokytojo kvalifikacija, atitinkanti reikalavimus mokytojų dalykiniam pasirengimui ir kompetencijoms („Reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašas, patvirtintas Lietuvos  Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. V-774, 16 punktas) arba studijos pagal pradinio ugdymo ar vaikystės pedagogikos programą,
    2. Gerai mokėti lietuvių kalbą, jos mokėjimo lygis turi atitikti Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1688, reikalavimus, būti išklausę lietuvių kalbos kultūros kursus pagal Mokytojų, mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui bei skyrių vedėjų lietuvių kalbos kultūros mokymo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-2106 „Dėl Mokytojų, mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui bei skyrių vedėjų lietuvių kalbos kultūros mokymo programos patvirtinimo“, per metus nuo darbo mokytoju pradžios, jeigu nėra išklausę ne mažesnės apimties (22 valandų arba 1 studijų kredito) dalyko studijų metu.
    3. Gebėti valdyti informacines komunikacines technologijas ir jas taikyti ugdymo procese, būti įgiję kompetencijas, numatytas Reikalavimų mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų skaitmeninio raštingumo programoms apraše.
    4. Būti išklausęs specialiosios pedagogikos ir specialiosios psichologijos kursą mokytojams pagal Specialiosios pedagogikos ir specialiosios psichologijos kvalifikacijos tobulinimo kursų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. ISAK-2481 „Dėl Specialiosios pedagogikos ir specialiosios psichologijos kvalifikacijos tobulinimo kursų programos patvirtinimo“, per metus nuo darbo mokytoju pradžios, jeigu nėra išklausę ne mažesnės apimties (60 valandų arba 2 studijų kreditų) kursų anksčiau arba studijų metu (šis reikalavimas netaikomas mokytojams, baigusiems specialiosios pedagogikos ir (ar) psichologijos studijų programas).
    5. Gebėti planuoti, organizuoti ugdymo procesą pagal atnaujintas bendrąsias ugdymo programas, taikyti mokymąsi aktyvinančius metodus pamokose (privalumas).
    6. Gebėti bendrauti ir bendradarbiauti, konstruktyviai, dalykiškai spręsti problemas, dirbti komandoje su švietimo pagalbos specialistais, mokytojais, klasių auklėtojais, mokinių tėvais.  (privalumas).
    7. Išmanyti įvairias įtraukiojo ugdymo strategijas, metodus, būdus (privalumas).

     Pretendentai privalo pateikti šiuos dokumentus:

    1. prašymą leisti dalyvauti atrankoje;
    2. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir jo kopiją;
    3. gyvenimo aprašymą;
    4. kvalifikaciją ir išsilavinimą patvirtinančius dokumentus ir jų kopijas;
    5. galima pateikti buvusių darboviečių rekomendacijas;
    6. teisėto darbo su vaikais kodą (QR kodas).

    Pretendentai dokumentus siunčia elektroniniu paštu: kastonai@kastonupm.lt  iki 2026 m. birželio 14 d. Informacija teikiama telefonu +370 450 36740 darbo dienomis nuo 8:00 iki 17:00 val., adresu Kaštonų g. 13, Biržai.

     Dokumentų originalai pateikiami atrankos dieną ir sutikrinti grąžinami pretendentui.

     Pretendentų atrankos būdas – pokalbis. Pokalbis su pakviestais pretendentais numatomas 2026 m. birželio 16 d. Apie laiką pretendentai bus informuojami asmeniškai.

    Informaciją apie asmens duomenų tvarkymą rasite Biržų Kaštonų pagrindinės mokyklos internetinėje svetainėje: http://www.kastonupm.lt/asmens…  

     

    Biržų Kaštonų pagrindinė mokykla skelbia atranką ikimokyklinio/ priešmokyklinio ugdymo mokytojo pareigoms užimti (1 pareigybei) Medeikių pradinio ugdymo skyriuje ir Germaniškio daugiafunkciniame centre darbui nuo 2026m. rugsėjo 1 d.

    Pareigybės lygis – A2

    Darbo pradžia – 2026 m. rugsėjo 1 d.

    Darbo užmokestis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymu. Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas priklauso nuo darbo stažo, kvalifikacinės kategorijos. Darbo užmokestis 2137,10 – 2666,79 Eur iki mokesčių. Pareiginės algos koeficientas dėl veiklos sudėtingumo didinamas 5–10 procentų.

    Kvalifikaciniai reikalavimai ir kompetencijos:

    1. Aukštasis išsilavinimas, ikimokyklinio ugdymo ar pradinio ugdymo  mokytojo kvalifikacija  arba studijos pagal ikimokyklinio, pradinio ugdymo ar vaikystės pedagogikos programą,
    2. Gerai mokėti lietuvių kalbą, jos mokėjimo lygis turi atitikti Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1688, reikalavimus, būti išklausę lietuvių kalbos kultūros kursus pagal Mokytojų, mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui bei skyrių vedėjų lietuvių kalbos kultūros mokymo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-2106 „Dėl Mokytojų, mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui bei skyrių vedėjų lietuvių kalbos kultūros mokymo programos patvirtinimo“, per metus nuo darbo mokytoju pradžios, jeigu nėra išklausę ne mažesnės apimties (22 valandų arba 1 studijų kredito) dalyko studijų metu.
    3. Gebėti valdyti informacines komunikacines technologijas ir jas taikyti ugdymo procese, būti įgiję kompetencijas, numatytas Reikalavimų mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų skaitmeninio raštingumo programoms apraše, kurį tvirtina švietimo,  mokslo ir sporto ministras.
    4. Gebėti bendrauti ir bendradarbiauti, konstruktyviai, dalykiškai spręsti problemas, dirbti komandoje su švietimo pagalbos specialistais, mokytojais, klasių auklėtojais, mokinių tėvais.  (privalumas).
    5. Išmanyti įvairias įtraukiojo ugdymo strategijas, metodus, būdus (privalumas).

     Pretendentai privalo pateikti šiuos dokumentus:

    1. prašymą leisti dalyvauti atrankoje;
    2. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir jo kopiją;
    3. gyvenimo aprašymą;
    4. išsilavinimą ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus ir jų kopijas;
    5. galima pateikti buvusių darboviečių rekomendacijas;
    6. teisėto darbo su vaikais kodą (QR kodas).

    Pretendentai dokumentus siunčia elektroniniu paštu: kastonai@kastonupm.lt  iki 2026 m. birželio 14 d. Informacija teikiama telefonu +370 450 36740 darbo dienomis nuo 8:00 iki 17:00 val., adresu Kaštonų g. 13, Biržai.

    Dokumentų originalai pateikiami atrankos dieną ir sutikrinti grąžinami pretendentui.

    Pretendentų atrankos būdas – pokalbis. Pokalbis su pakviestais pretendentais numatomas 2026 m. birželio 16 d. Apie laiką pretendentai bus informuojami asmeniškai.

    Informaciją apie asmens duomenų tvarkymą rasite Biržų Kaštonų pagrindinės mokyklos internetinėje svetainėje  http://www.kastonupm.lt/asmens…  

  • Įtampa virš „Dino“: po streiko – 300 eurų priedas, bet profsąjungos rengia naują eskalaciją

    Įtampa virš „Dino“: po streiko – 300 eurų priedas, bet profsąjungos rengia naują eskalaciją

    Lenkijos mažmeninės prekybos tinklą „Dino“ pastarosiomis savaitėmis lydėjo auganti įtampa: balandžio pabaigoje dalyje parduotuvių įvyko įspėjamasis streikas, o netrukus darbuotojams pranešta apie algų didinimą. Profsąjungų teigimu, sprendimas atsirado ne „iš geros valios“, o dėl sustiprėjusio spaudimo ir viešumo.

    Kaip skelbia OPZZ Konfederacija Pracy atstovai, darbuotojams išmokėtas 300 eurų dydžio priedas, o nuo kito mėnesio jis turėtų tapti nuolatine bazinio atlygio dalimi. Vis dėlto profsąjungos pabrėžia, kad derybiniai reikalavimai buvo gerokai didesni ir siekė 900 eurų, tad dabartinį sprendimą jos vadina tik daliniu.

    „Ši išmoka yra tiesioginis spaudimo rezultatas, bet ji neatitinka darbuotojų lūkesčių ir nebaigia ginčo“, – sakė OPZZ Konfederacja Pracy pirmininkas Wojciechas Jendrusiak.

    Darbuotojų atstovai skelbia, kad konfliktas gali aštrėti: gegužės 25–27 dienomis prie bendrovės būstinės Krotoszyne planuojama trijų dienų manifestacija. Profsąjungos užsimena ir apie galimo visuotinio streiko scenarijų, kuris kolektyviniuose ginčuose laikomas viena griežčiausių priemonių.

    Reikalavimų paketas, anot profsąjungų, neapsiriboja vien atlyginimais. Tarp pagrindinių punktų minimas įmonės socialinio fondo sukūrimas, didesnis darbuotojų skaičius parduotuvėse ir darbo organizavimo peržiūra, kad krūviai būtų realistiški ir saugūs.

    Atskira įtampą kelianti tema – vaizdo stebėjimo sistemų naudojimas vertinant darbuotojų produktyvumą. Profsąjungos teigia, kad tokia praktika kelia privatumo ir psichologinio spaudimo klausimus, o kartu tampa argumentu, kodėl, jų nuomone, būtinas aiškesnis dialogas dėl darbo sąlygų ir kontrolės priemonių ribų.

    „Dino“ viešų komentarų šiuo klausimu kol kas pateikia mažai, o profsąjungos tvirtina, kad vietoje tiesioginių derybų dažniau pasitelkiami darbo teisės specialistai. Tuo pat metu pranešama, kad Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimai nustatė daugiau nei 1 000 galimų pažeidimų, o tyrimai tęsiami, todėl pastabų ir įpareigojimų skaičius dar gali augti.

    Analitikai pažymi, kad tokie ginčai mažmeninės prekybos sektoriuje dažniausiai kyla dėl atlygio ir darbo intensyvumo, ypač sparčiai augančiuose tinkluose. Esminis klausimas „Dino“ atveju dabar – ar pavyks pereiti prie nuoseklių derybų ir išvengti ilgesnių streikų, galinčių paveikti tiek parduotuvių darbą, tiek įmonės reputaciją darbo rinkoje.

  • Neringos savivaldybė skelbia naują darbo užmokesčio sistemą: kaip keisis algos 2025–2026 metais

    2025-01-24 d. Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. V13-8 “Dėl Neringos savivaldybės administracijos darbo apmokėjimo sistemos patvirtinimo”

    2025-01-27 d. Neringos savivaldybės mero potvarkis Nr. V10-19 “Dėl Neringos savivaldybės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemos tvarkos aprašo patvirtinimo”

    2024-01-02 d. Neringos savivaldybės mero potvarkis Nr. V11-17 “Dėl viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra Neringos savivaldybė, vadovų darbo apmokėjimo sistemos aprašo patvirtinimo”

    2024-11-05 d. Neringos savivaldybės mero potvarkis Nr. V10-596 “Dėl Neringos savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemos patvirtinimo”

     

    Pareigybės pavadinimas

    Pareigybių skaičius

    2025 m. vidutinis mėnesis bruto darbo užmokestis, eurais

    2026 m. vidutinis mėnesis bruto darbo užmokestis, eurais

    I

    II

    III

    IV

    ketvirtis

    ketvirtis

    ketvirtis

    ketvirtis

    Meras

    1

    Vicemerai

    2

    Politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai

    Administracijos vadovai

    1

    Tarybos sekretorius

    1

    Mero patarėjas

    2

    Karjeros valstybės tarnautojai

    Skyriaus vedėjas

    12

    Skyriaus vedėjo pavaduotojas

    4

    Vyriausiasis specialistas

    30

    Dirbantys pagal darbo sutartis

    Specialistas

    9

    Buhalteris

    3

    Vairuotojas

    2

     

     

     

    Biudžetinė įstaiga Duomenys kaupiami

    ir saugomi Juridinių asmenų registre.

    Kodas 188754378

    Norime Jus informuoti, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Jeigu sutinkate, prašome, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Daugiau informacijos rasite Privatumo politikos apraše.

    Būtini slapukai reikalingi, kad svetainė veiktų ir kad galėtumėte naudotis jos bent minimaliomis funkcijomis: ją naršyti, sutikti ar nesutikti su slapukų naudojimu. Šie slapukai negali būti išjungti.

    Šie slapukai leidžia svetainei įsiminti Jūsų pasirinkimus, nustatymus, nuo kurių priklauso, kaip ir ką matote svetainėje, pvz., kurią svetainės kalbinę vesriją Jums rodyti ir pan. Jie taip pat suteikia galimybę Jums rodyti suasmenintą informaciją. Jei išjungsite šiuos slapukus, kai kurios svetainės funkcijos gali neveikti.

    Šiuo metu funkciniai slapukai yra nenaudojami.

    Šie slapukai naudojami analizuojant svetainės lankomumo statistiką. Jie leidžia skaičiuoti apsilankymus ir srauto šaltinius, kad galėtume išmatuoti svetainės efektyvumą ir ją tobulinti, siekdami ją padaryti kuo naudingesnę ir patogesnę lankytojams. Jie padeda mums sužinoti, kurie puslapiai yra labiausiai ar mažiausiai lankomi, sužinoti, kaip lankytojai vaikšto per svetainės puslapius. Visa informacija, kurią renka šie slapukai, yra anoniminė, nes saugom tik visų lankytojų bendri rodikliai.

    Šiuos slapukus nustato trečiosios šalys, pvz., YouTube.com. Jos stebi jūsų elgesį su jų tiekiamu turiniu, pvz., peržiūrint vaizdo įrašus. Jei išjungsite šiuos slapukus, svetainėje negalėsite žiūrėti jų teikiamo turinio, pvz., YouTube.com vaizdo įrašų. Slapukų teikėjas gali naudoti šiuos slapukus, kad sektų jūsų pomėgius ir pagal juos Jums parinktų panašų turinį kitose svetainėse.

    Šiuo metu reklaminiai slapukai yra nenaudojami.

  • „Samsung Electronics“ akcijos šovė 6 proc.: profsąjunga stabdo streiką po preliminaraus algų susitarimo

    „Samsung Electronics“ akcijos šovė 6 proc.: profsąjunga stabdo streiką po preliminaraus algų susitarimo

    Streikas pristabdytas paskutinę minutę

    „Samsung Electronics“ akcijos pakilo daugiau nei 6 proc., kai bendrovės darbuotojų profsąjunga sustabdė planuotą 18 dienų streiką. Investuotojai tai įvertino kaip signalą, kad artimiausiu metu mažėja rizika dėl trikdžių puslaidininkių gamyboje.

    Streikas buvo planuotas po to, kai tarpininkaujant valdžiai vykusios derybos buvo įstrigusios. Vis dėlto vėlesnis derybų raundas, kuriam vadovavo Pietų Korėjos užimtumo ir darbo ministras, atvedė prie preliminaraus susitarimo.

    Kas numatyta preliminariame susitarime

    Profsąjunga pranešė, kad visi nariai balsuos dėl preliminaraus atlyginimų ir premijų susitarimo nuo gegužės 22 dienos iki gegužės 27 dienos. Kol vyksta balsavimas, visuotinis streikas yra sustabdytas.

    Pietų Korėjos darbo ministras viešai pabrėžė, kad tai dar nėra galutinis susitarimas ir iki jo dar laukia ilgas kelias. Pasak jo, abiejų pusių pozicijos suartėjo, o profsąjunga derybose padarė reikšmingų nuolaidų.

    Vietos žiniasklaida skelbė, kad itin pelningam lustų padaliniui būtų skirta 40 proc. bendro premijų fondo, o kitiems verslo padaliniams atitektų 60 proc. Tuo pat metu ginčytas premijų paskirstymas nuostolingiems padaliniams, kaip pranešta, būtų atidėtas vieneriems metams.

    Rinka reagavo ir į viso sektoriaus foną

    Akcijų šuolį sustiprino ir bendras optimizmas puslaidininkių sektoriuje, kilęs po „Nvidia“ paskelbtų stiprių ketvirčio rezultatų. Tokios naujienos dažnai pakelia viso segmento bendrovių vertinimus, nes rinkos dalyviai pervertina paklausos perspektyvas.

    Tuo pačiu streiko rizika „Samsung Electronics“ atveju investuotojams buvo jautri dėl bendrovės vaidmens atminties lustų ir pažangių gamybos pajėgumų grandinėje. Bet kokie sutrikimai gali turėti efektą ne tik tiekimo terminams, bet ir sutarčių vykdymui su didžiaisiais klientais.

    Diskusijos dėl premijų sistemos tapo esmine ginčo ašimi, nes darbuotojai siekė aiškesnio ryšio tarp bendrovės veiklos rezultatų ir išmokų. Žiniasklaidos pranešimuose taip pat minėta galimybė dalį specialių premijų finansuoti bendrovės akcijomis ilgesniu laikotarpiu, susiejant jas su ambicingais pelningumo tikslais.

    Pietų Korėjos politinė vadovybė anksčiau yra akcentavusi, kad darbuotojų teisė ginti interesus turi ribas, ypač kai rizikuojama strateginių sektorių stabilumu. Skaičiuota, kad užsitęsęs streikas galėjo lemti reikšmingus tiesioginius nuostolius ir dar didesnę žalą, jei būtų sutrikusi lustų gamyba.

  • „RemotePass“ pritraukė apie 16 mln. eurų: plečia globalių atlyginimų ir įdarbinimo platformą

    „RemotePass“ pritraukė apie 16 mln. eurų: plečia globalių atlyginimų ir įdarbinimo platformą

    Nuotolinio įdarbinimo, darbo užmokesčio ir išlaidų valdymo platforma „RemotePass“ pritraukė 17,4 mln. JAV dolerių, tai yra apie 16 mln. eurų, B serijos investicijų. Finansavimo raundui vadovavo EBRD Venture Capital, prisidėjo 500 Global ir ankstesni investuotojai Oraseya Capital, 212 VC, Access Bridge Ventures bei Khwarizmi Ventures.

    „RemotePass“ įkurta 2021 metais, o jos tikslas spręsti vieną dažniausių tarptautinės plėtros kliūčių: kaip teisėtai ir sklandžiai samdyti, apmokėti bei administruoti darbuotojus skirtingose šalyse, kai vietinės įmonės steigimas, atitiktis reikalavimams ir bankinė infrastruktūra užtrunka bei kainuoja.

    Vienoje vietoje sujungia įdarbinimą ir mokėjimus

    Įmonė teigia, kad platforma apima EOR modelį, laisvai samdomų specialistų valdymą, darbo užmokestį ir atitikties procesus. Taip pat integruotas finansinių paslaugų sluoksnis, leidžiantis darbuotojams gauti prieigą prie sąskaitų JAV doleriais, mokėjimo kortelių bei sveikatos draudimo sprendimų, priklausomai nuo rinkos.

    Tarp klientų minimos tokios bendrovės kaip „Logitech“, Tata Group, InDrive ir Careem. Tokie vardai signalizuoja, kad platforma orientuojasi į įmones, kurios samdo tarptautines komandas ir nori sumažinti administracinę naštą, kai darbuotojai dirba skirtingose jurisdikcijose.

    Pelningumas ir naujos išlaidų kortelės

    „RemotePass“ skelbia, kad pelningumą pasiekė 2025 metų pradžioje. Pasak įmonės, tai svarbus signalas investuotojams, vertinantiems augimą kartu su finansine disciplina, ypač konkurencingoje globalios darbo jėgos platformų rinkoje.

    Vėliau 2025 metais „RemotePass“ pristatė „SpendCards“ sprendimą, integruojantį įmonių išlaidų korteles į tą pačią sistemą, kurioje vykdomi atlyginimų ir rangovų mokėjimai. Tokiu būdu siekiama vienoje platformoje sujungti darbo užmokestį, rangovų apmokėjimą ir kasdienes įmonių išlaidas.

    DI agentai ir plėtra Europoje bei JAV

    Įmonė taip pat praneša įdiegusi DI agentus, kurie automatizuoja procesus, susijusius su įdarbinimu, atitiktimi ir pagalba vartotojams. Tokie sprendimai tampa vis aktualesni, nes tarptautinis samdymas reikalauja daug dokumentų, patikrų ir skirtingų taisyklių taikymo.

    „Šis raundas skirtas pagreičiui“, – sakė „RemotePass“ vadovas ir vienas įkūrėjų Kamal Reggad.

    „Turime produktą, augimą ir dabar partnerius, kad galėtume tinkamai plėstis. Įdarbinimas yra tik pradžia. Įmonėms iš tikrųjų reikia platformos, kuri palaikytų jų komandas nuo pradžios iki pabaigos, įskaitant finansines paslaugas, leidžiančias veikti paskirstytam darbui“, – sakė jis.

    Pasak EBRD Venture Capital atstovo Amine Chabane, „RemotePass“ mažina trintį darbdaviams, dirbantiems besivystančiose rinkose, ir kartu kuria ekonomines galimybes darbuotojams. Naujas finansavimas, kaip teigiama, bus skirtas plėtrai Europoje ir JAV, gilesnei atitikties aprėpčiai bei tolesnėms investicijoms į finansinius produktus ir DI galimybes.

  • Biržų savivaldybė ieško darbo užmokesčio finansininko: paraiškas priima iki birželio 2 dienos

    Biržų savivaldybė ieško darbo užmokesčio finansininko: paraiškas priima iki birželio 2 dienos

    Biržų rajono savivaldybės administracija paskelbė konkursą Buhalterinės apskaitos skyriaus darbo užmokesčio apskaitos finansininko pareigoms eiti. Pareigybė yra pagal darbo sutartį, o pareiginės algos koeficientas numatytas nuo 1,00 iki 1,12 baziniais dydžiais.

    Šiose pareigose pagrindinis dėmesys būtų skiriamas darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų skaičiavimui. Tai apima savivaldybės administracijos darbuotojus, politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojus, Kontrolės ir audito tarnybos darbuotojus bei komisijų narius.

    Taip pat reikėtų formuoti paraiškas lėšoms gauti, rengti bankinius mokėjimus, susijusius su darbo užmokesčiu, ir užtikrinti atsiskaitymų bei ataskaitų parengimą. Darbo dalis apima pažymų apie darbo užmokestį teikimą ir statistinių bei kitų privalomų duomenų pateikimą atsakingoms institucijoms.

    Ko tikimasi iš kandidato

    Kandidatas turi būti įgijęs finansų, apskaitos, vadybos, verslo, viešojo administravimo arba ekonomikos krypties aukštąjį išsilavinimą. Tinkamas tiek universitetinis bakalauro laipsnis ar jam prilygintas išsilavinimas, tiek koleginis profesinio bakalauro laipsnis ar jam prilygintas išsilavinimas.

    Darbdavys akcentuoja teisės aktų išmanymą: reikėtų orientuotis į Lietuvos Respublikos įstatymus, Vyriausybės nutarimus, viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus ir kitą su savivalda, biudžetu bei apskaitos kontrole susijusį reguliavimą.

    Taip pat svarbūs darbo su kompiuterinėmis programomis įgūdžiai, gebėjimas naudotis finansinės apskaitos informacine sistema ir kitomis informacinėmis technologijomis. Nurodoma, kad darbe būtina taikyti dokumentų rengimo bei dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisykles.

    Paraiškų teikimas ir sąlygos

    Prašymai dalyvauti konkurse priimami iki 2026 metų birželio 2 dienos elektroniniu būdu per viešojo sektoriaus darbo skelbimų portalą Dirbuvalstybei. Savivaldybė pažymi, kad pretenduoti į laisvas darbo vietas gali ir asmenys su negalia.

    Priimamam darbuotojui būtų nustatomas 3 mėnesių išbandymo terminas. Dėl detalesnių konkurso sąlygų ir organizavimo informacijos kviečiama kreiptis į savivaldybės Personalo skyrių arba Buhalterinės apskaitos skyriaus atsakingus darbuotojus.

  • Lenkijoje ryškėja 2027 metų minimali alga: pirmi skaičiavimai rodo, kiek ji gali siekti

    Lenkijoje ryškėja 2027 metų minimali alga: pirmi skaičiavimai rodo, kiek ji gali siekti

    Lenkijoje po naujausių Centrinės statistikos tarnybos (GUS) duomenų pasirodė pirmieji skaičiavimai, kokio dydžio 2027 metais gali būti įstatymu garantuojama minimali mėnesinė alga. Darbdavių organizacijoms atstovaujantis ZUS priežiūros tarybos narys Łukaszas Kozłowskis nurodė, kad pagal jo skaičiavimus garantuotas lygis siektų apie 1 150 eurų prieš mokesčius.

    Ši suma išplaukia iš taisyklės, siejančios minimalią algą su vidutiniu darbo užmokesčiu ir infliacijos rodikliais. GUS paskelbė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto atlyginimas Lenkijoje augo 6,70 proc. ir siekė apie 2 270 eurų, o 2026 metais minimali alga nustatyta ties maždaug 1 140 eurų riba.

    Kaip skaičiuojama minimali alga?

    Lenkijoje minimali alga apskaičiuojama remiantis keliomis dedamosiomis, įskaitant prognozuojamą infliaciją ir vadinamąjį verifikavimo rodiklį, kuris koreguoja ankstesnes infliacijos prognozes pagal faktinius duomenis. Taip pat vertinamos darbo užmokesčio tendencijos, nes svarbu, kokią dalį nuo vidutinio atlyginimo sudaro minimali alga.

    Pagal paskelbtus duomenis minimalaus atlygio santykis su vidutiniu darbo užmokesčiu 2026 metų pirmąjį ketvirtį išliko didesnis nei 50 proc. Būtent ši riba praktikoje reiškia, kad įstatyme numatytas minimalios algos augimas turi užtikrinti tam tikrą „grindų“ lygį ir negali būti mažesnis už iš anksto apskaičiuotą garantiją.

    Kodėl tai dar ne galutinis sprendimas

    Svarbu pabrėžti, kad įstatymu garantuojama suma nebūtinai sutaps su galutine 2027 metų minimalia alga. Kiekvienais metais ją aptaria Vyriausybė ir Socialinio dialogo taryba (Rada Dialogu Społecznego), kurioje dalyvauja valdžios, profesinių sąjungų ir darbdavių atstovai.

    Socialinio dialogo taryba paprastai turi laiko iki liepos pabaigos pasiekti susitarimą. Jei kompromiso nėra, galutinį sprendimą priima Vyriausybė, tačiau ji vis tiek privalo neperžengti žemiau įstatyme nustatyto garantuoto minimumo.

    Ką tai reiškia darbuotojams ir verslui

    Tokio masto minimalaus atlygio didėjimas paprastai turi dvi puses. Darbuotojams tai signalizuoja didesnes garantuotas pajamas, ypač sektoriuose, kuriuose atlyginimai tradiciškai arčiau minimalios algos, tačiau verslui tai reiškia didesnes darbo sąnaudas ir potencialų spaudimą kainoms.

    Minimalios algos pokyčius Lenkijoje atidžiai stebi ir kaimyninės rinkos, nes didėjant atlygiams gali keistis darbo jėgos migracijos srautai bei konkurencija dėl darbuotojų. Dėl to 2027 metų sprendimai bus vertinami ne tik socialinės politikos, bet ir platesnio regiono ekonomikos kontekste.