CP v2

Tag: Darbo užmokestis

  • Visagine – atlygis iki 3 596 eurų: Socialinių paslaugų centras ieško vadovo pavaduotojo

    Visagine – atlygis iki 3 596 eurų: Socialinių paslaugų centras ieško vadovo pavaduotojo

    Visagino socialinių paslaugų centras skelbia konkursą direktoriaus pavaduotojo socialiniam darbui pareigoms. Tai savivaldybės biudžetinė įstaiga, teikianti socialines paslaugas miesto gyventojams ir šeimoms.

    Pareigybė yra vieno etato, numatytas 40 darbo valandų per savaitę krūvis. Skelbimas galioja iki 2026 metų spalio 6 dienos, o atranka vyks pokalbio forma.

    Įstaiga nurodo, kad darbo užmokestis siektų nuo 2 697 eurų iki 3 596 eurų neatskaičius mokesčių. Atlygis priklauso nuo pareiginės algos koeficiento, kuris šioms pareigoms numatytas 1,50–2,0 bazinio dydžio intervale.

    Ko tikimasi iš kandidato

    Pretendentas turi turėti universitetinį socialinių mokslų srities išsilavinimą socialinio darbo arba socialinės pedagogikos krypties srityje. Taip pat reikalaujama bent 5 metų darbo patirties socialinėje ar švietimo-socialinėje srityje.

    Tarp reikalavimų – valstybinės kalbos mokėjimas, bent vienos užsienio kalbos žinios ne žemesniu nei A2 lygiu bei gebėjimas dirbti su „MS Office“. Privalumu laikomas darbo išmanymas Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje SPIS.

    Atsakomybės ir kasdienės užduotys

    Direktoriaus pavaduotojas planuotų ir koordinuotų kelių padalinių veiklą, prižiūrėtų teikiamų paslaugų kokybę ir darbuotojų darbą. Tarp kuruojamų sričių nurodomos paslaugos šeimoms, vaikų dienos centro veikla, nakvynės namai ir savarankiško gyvenimo namai.

    Pareigose numatyta analizuoti paslaugų gavėjų situacijas, organizuoti atvejo vadybos procesus, prižiūrėti dokumentaciją ir teikti ataskaitas vadovybei bei išorės institucijoms. Taip pat pavaduotojas dalyvautų strateginiame planavime ir inicijuotų projektus, susijusius su paslaugų plėtra.

    Didelis dėmesys skiriamas duomenų apsaugai ir konfidencialumui, laikantis BDAR reikalavimų. Pavaduotojas prireikus vykdytų direktoriaus funkcijas jam nesant ir atstovautų įstaigai pagal suteiktus įgaliojimus.

    Kokius dokumentus reikės pateikti

    Kandidatai turės pateikti asmens tapatybės ir išsilavinimo dokumentus, gyvenimo aprašymą bei užpildytą pretendento anketą. Taip pat prašoma pateikti dokumentą, patvirtinantį profesinę patirtį, ir teisėto darbo su vaikais QR kodą.

    Dokumentai priimami per Valstybės tarnybos portalą. Dėl papildomos informacijos galima kreiptis į Visagino socialinių paslaugų centrą skelbime nurodytais kontaktais.

  • Berlyno „Integral“ pritraukė 18 mln. eurų: DI keičia buhalteriją, mokesčius ir algų apskaitą

    Berlyno „Integral“ pritraukė 18 mln. eurų: DI keičia buhalteriją, mokesčius ir algų apskaitą

    Berlyne įsikūrusi apskaitos technologijų bendrovė „Integral“ pritraukė 18 mln. eurų A serijos investiciją. Lėšos bus skirtos plėsti DI pagrįstas buhalterinės apskaitos, mokesčių ir darbo užmokesčio paslaugas mažoms ir vidutinėms įmonėms, pirmiausia Vokietijoje.

    Raundui kartu vadovavo „Mosaic Ventures“ ir investuotojas Reidas Hoffmanas, taip pat prisidėjo ankstesni investuotojai „Cherry Ventures“, „General Catalyst“ ir „Puzzle Ventures“. Po šios investicijos bendras „Integral“ pritrauktas finansavimas viršija 30 mln. eurų.

    Paslauga, o ne vien įrankis

    „Integral“, įkurta 2024 metais Luko Zörnerio ir Anilo Cano Baykalo, vysto vadinamąjį DI natūralų modelį profesionalioms apskaitos paslaugoms. Skirtingai nei tradiciniai apskaitos programų kūrėjai, įmonė ne tik siūlo programinę įrangą specialistams, bet jungia DI agentus su licencijuotais profesionalais ir paslaugą teikia tiesiogiai verslui.

    Su „Integral“ susijusi licencijuota Vokietijos audito ir mokesčių įmonė „Integral Tax“ veikia toje pačioje platformoje. DI agentai perima pasikartojančias užduotis, tokias kaip sąskaitų ir banko operacijų suderinimas, apskaitos įrašų parengimas, darbo užmokesčio skaičiavimų vykdymas ir mokesčių deklaracijų paruošimas, o specialistai peržiūri ir patvirtina rezultatus.

    Greitis nuo savaičių iki valandų

    Pasak „Integral“, daugiau nei pusei klientų buhalterinė apskaita jau parengiama nuo pradžios iki pabaigos, o vidutinis mėnesio apskaitos užbaigimo laikas sutrumpėjo nuo savaičių iki valandų. Bendrovė taip pat teigia, kad „Integral Tax“ specialistai nuo metų pradžios padvigubino klientų, kuriuos gali aptarnauti, skaičių.

    Tokia schema atspindi platesnę tendenciją rinkoje: DI vis dažniau naudojamas ne tik dokumentams apdoroti, bet ir procesams automatizuoti griežtai reguliuojamose srityse. Apskaitoje ir mokesčiuose tai ypač svarbu dėl teisinių rizikų, todėl įmonės dažniau renkasi modelį, kuriame automatizavimą „prilaiko“ licencijuoto specialisto atsakomybė.

    „Programinė įranga nepateikia jūsų verslo mokesčių deklaracijų. Ji nepaleidžia atlyginimų ir nepasirašo metinių ataskaitų. Tai daro licencijuotas specialistas, o jų kasmet mažėja. Todėl vietoje dar vieno įrankio specialistams sukūrėme pačią įmonę: DI agentai atlieka darbą, o už kiekvieną rezultatą atsako ekspertai. Kuo giliau automatizuojame, tuo geresnė tampa paslauga“, – sakė „Integral“ bendraįkūrėjas ir vadovas Lukas Zörneris.

    Planuoja samdyti ir gilinti atitikties technologiją

    „Integral“ akcentuoja, kad vienas pagrindinių tikslų yra spręsti darbo jėgos trūkumą Vokietijos apskaitos ir mokesčių sektoriuje, didinant vieno specialisto aptarnaujamų įmonių skaičių. Investuotojai taip pat pabrėžia, kad DI gali keisti ne vien įrankius, bet ir patį paslaugų teikimo modelį.

    Gautos lėšos bus naudojamos samdyti DI inžinierius, licencijuotus specialistus ir stiprinti komercines komandas. Bendrovė taip pat ketina gilinti automatizavimą apskaitos, mokesčių ir darbo užmokesčio procesuose bei toliau vystyti nuosavą atitikties technologiją, skirtą darbui reguliuojamoje finansinių paslaugų aplinkoje.

  • Berlyno „Integral“ pritraukė 18 mln. eurų: DI perima buhalteriją, mokesčius ir algas smulkiam verslui

    Berlyne įsikūręs startuolis „Integral“ pranešė užbaigęs A serijos investicijų etapą ir pritraukęs 18 mln. eurų. Bendrovė kuria DI grįstas apskaitos, mokesčių ir darbo užmokesčio paslaugas smulkiajam ir vidutiniam verslui, o iš viso nuo įkūrimo jau yra surinkusi daugiau kaip 30 mln. eurų.

    Į investicijų etapą įsitraukė „Mosaic Ventures“ ir investuotojas Reidas Hoffmanas, taip pat dalyvavo anksčiau investavę fondai „Cherry Ventures“, „General Catalyst“ ir „Puzzle Ventures“. „Integral“ plėtra tęsiasi po ankstesnių finansavimo etapų ir 2025 metais įvykusio Vokietijos skaitmeninės algų ir personalo paslaugų bendrovės „cleverlohn“ įsigijimo.

    DI agentai vietoje komandų

    „Integral“ įkurta 2024 metais, ją įsteigė Lukas Zörner ir Anil Can Baykal. Bendrovė pabrėžia derinanti licencijuotų mokesčių specialistų darbą ir DI inžineriją, kad įmonėms nereikėtų pačioms valdyti didelės dalies atitikties ir dokumentų srautų.

    Startuolio teigimu, DI agentai gali atlikti užduotis, kurioms įprastai reikėtų visos buhalterių ir mokesčių specialistų komandos. Jie sutikrina sąskaitas ir banko operacijas, paruošia apskaitos įrašus, suformuoja darbo užmokesčio skaičiavimus ir parengia mokesčių deklaracijų dokumentus.

    „Su DI galima perkurti ištisas industrijas nuo pamatų, o ne tik parduoti geresnę programinę įrangą. Apskaitoje, mokesčiuose ir darbo užmokesčio srityje poreikis akivaizdus, nes darbo jėgos trūkumas tik didėja“, – sakė „Mosaic Ventures“ partneris Chandaras Lal.

    Žmogus pasirašo, DI automatizuoja

    „Integral“ akcentuoja, kad automatizavimas nėra atsiejamas nuo profesinės atsakomybės: kiekvieną pateikimą peržiūri ir pasirašo licencijuotas specialistas. Bendrovė tvirtina, kad specialistų peržiūros grįžtamasis ryšys nuolat „moko“ sistemą, todėl automatizavimo lygis didėja su kiekvienu klientu.

    Pasak įmonės, daugiau nei 50 proc. klientų apskaitos procesas jau parengiamas nuo pradžios iki pabaigos, o mėnesinių uždarymų trukmė esą sutrumpėjo nuo savaičių iki valandų. Toks modelis taikomas tuo pat metu išlaikant specialistų kontrolę galutiniam rezultatui.

    „Programinė įranga pati nepateikia jūsų verslo mokesčių deklaracijų, nevykdo darbo užmokesčio ir nepasirašo metinių ataskaitų. Tai daro licencijuotas specialistas, o jų kasmet mažėja. Todėl mes sukūrėme ne dar vieną įrankį specialistams, o pačią įmonę: DI agentai atlieka darbą, o licencijuoti ekspertai atsako už kiekvieną rezultatą“, – sakė „Integral“ bendraįkūrėjas ir vadovas Lukas Zörner.

    Reguliavimas ir duomenų apsauga

    Bendrovė nurodo, kad su ja susijusi nepriklausoma licencijuota įmonė „Integral Tax“ dirba naudodama „Integral“ platformą ir DI agentus, aptarnaudama verslus visoje Vokietijoje. Teigiama, kad nuo metų pradžios vienam specialistui tenkančių klientų skaičius jau padvigubėjo.

    „Integral“ taip pat pabrėžia veikianti griežtai reguliuojamoje aplinkoje: bendrovė nurodo esanti pripažinta audito įmonė pagal Vokietijos viešųjų auditorių reguliavimą ir prižiūrima atitinkamos profesinės rūmų institucijos. Tai svarbu, nes mokesčių ir apskaitos automatizavimas dažnai susiduria su pasitikėjimo ir atsakomybės ribomis.

    Kalbėdama apie duomenų apsaugą, bendrovė teigia, kad procesai suprojektuoti atitikti BDAR reikalavimus, o klientų duomenys saugomi ir apdorojami tik Europos duomenų centruose. Taip pat akcentuojamos apibrėžtos prieigos teisės, dokumentuotos procedūros ir profesinės paslapties principai.

    „Tikrasis DI pažadas yra sustiprinti tai, ką žmonės gali padaryti, o ne juos pakeisti. „Integral“ parodo, kaip tai atrodo vienoje labiausiai reguliuojamų ir pasitikėjimu grįstų industrijų: agentai padidina licencijuotų specialistų pasiekiamumą“, – sakė investuotojas Reidas Hoffmanas.

    „Integral“ skelbia, kad naujas kapitalas bus skirtas samdai DI inžinerijos, licencijuotų specialistų ir komercinėse komandose. Taip pat planuojama gilinti automatizavimą sudėtingesniuose apskaitos, mokesčių ir darbo užmokesčio procesuose bei plėtoti atitikties sprendimus, pritaikytus reguliuojamam finansiniam darbui.

  • Lenkija skelbia minimalią algą 2027 metais: nustatytos naujos mėnesio ir valandinės sumos

    Lenkijos teisės aktų leidinyje „Dziennik Ustaw“ paskelbtame Vyriausybės nutarime įtvirtinta, kad nuo 2027 metų sausio 1 dienos minimali alga šalyje didės iki maždaug 1 150 eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių. Kartu nustatyta ir minimali valandinė alga – apie 7,50 euro neatskaičius mokesčių.

    Nauji dydžiai buvo derinami Trišalio dialogo taryboje, kurioje dalyvauja darbuotojų, darbdavių ir valdžios atstovai. Susitarimo pasiekti nepavyko, todėl galutinį sprendimą priėmė Vyriausybė, kaip tai numato Lenkijos tvarka, kai socialiniai partneriai nepasiekia bendros pozicijos.

    Diskusijose profesinės sąjungos siekė didesnio šuolio ir siūlė minimalią algą kelti iki maždaug 1 210 eurų neatskaičius mokesčių. Darbdavių pusė laikėsi atsargesnio vertinimo ir rėmė mažesnį didinimą, argumentuodama sąnaudų augimu ir poveikiu konkurencingumui.

    Kas keitėsi pastarąjį dešimtmetį?

    Lenkijoje minimalus atlyginimas per 10 metų augo ypač sparčiai: nuo 2015 metais buvusių apie 405 eurų iki 2027 metais planuojamų maždaug 1 150 eurų neatskaičius mokesčių. Tai reiškia daugiau nei 700 eurų padidėjimą per dešimtmetį, o didžiausi šuoliai fiksuoti 2023–2024 metais.

    Tais metais minimalus atlyginimas buvo didinamas du kartus per metus – metų pradžioje ir viduryje. Toks mechanizmas taikomas tada, kai prognozuojama metinė infliacija viršija nustatytą ribą, todėl valstybė numato papildomą korekciją siekdama greičiau prisitaikyti prie kainų augimo.

    Ką tai reiškia darbuotojams ir verslui?

    Darbuotojams minimali alga yra svarbi ne tik kaip bazinis atlygis, bet ir kaip atskaitos taškas daliai išmokų bei darbo užmokesčio struktūros žemiausiuose segmentuose. Didėjant minimaliam atlygiui, dažnai kyla spaudimas didinti algas ir aukštesnėse pareigybių grupėse, kad būtų išlaikyti atlygio skirtumai.

    Verslui didesnė minimali alga reiškia didėjančius darbo kaštus, ypač sektoriuose, kur daug žemesnės kvalifikacijos darbo vietų. Kartu tai gali paskatinti investicijas į našumo didinimą, automatizavimą ir procesų optimizavimą, o kai kuriais atvejais – spartesnį paslaugų ir prekių kainų perskaičiavimą.

  • Naktinis darbas rugsėjį: priedas už valandą auga, o suma gali siekti apie 220 eurų

    Naktinis darbas Lietuvoje apmokamas papildomai, o priedo dydis priklauso nuo minimaliosios mėnesinės algos ir konkretaus mėnesio darbo valandų skaičiaus. Dėl to kiekvieną mėnesį galutinė suma darbuotojams gali keistis, net jei jų grafikas nesikeičia.

    Darbo kodeksas numato, kad nakties laikas paprastai apima valandas nuo 22.00 iki 6.00, tačiau darbdavys darbo tvarkos taisyklėse ar kolektyvinėje sutartyje gali nustatyti ir kitą, bet ne ilgesnį nei 8 valandų, nakties intervalą. Jei darbuotojo pamainose nuolat kartojasi naktinės valandos, jis patenka į didesnės rizikos ir didesnio reguliavimo zoną, kur svarbios ir sveikatos, ir poilsio garantijos.

    Darbuotojas laikomas dirbančiu naktį, jei jo darbo grafike yra bent 3 valandos nakties laiku per parą arba jei per apskaitinį laikotarpį ne mažiau kaip ketvirtadalis viso darbo laiko tenka nakčiai. Tokiu atveju už kiekvieną nakties valandą turi būti mokamas priedas prie darbo užmokesčio.

    Pagrindinė taisyklė paprasta: priedas už naktinį darbą skaičiuojamas nuo minimaliojo valandinio atlygio ir negali būti mažesnis nei 20 proc. šio dydžio už kiekvieną nakties valandą. Kuo didesnė MMA ir kuo mažiau darbo valandų konkrečiame mėnesyje, tuo didesnis minimalus valandinis tarifas, vadinasi, auga ir priedas.

    Jeigu taikytume originaliame tekste pateiktą pavyzdį, rugsėjį, kai darbo laiko norma siekia 176 valandas, priedas už vieną nakties valandą sudarytų 5,46 zloto bruto. Tai atitinka maždaug 1,28 euro bruto, o už 176 nakties valandas suma galėtų siekti apie 220 eurų bruto.

    Svarbu atskirti, kad tai yra teorinis maksimumas, galimas tik tada, kai visos mėnesio valandos sutampa su nakties laiku, o praktikoje taip nutinka retai. Taip pat darbuotojo reali išmoka priklauso nuo mokesčių, pritaikomų konkrečiam darbo užmokesčiui, todėl bruto suma nebūtinai sutaps su tuo, kas pasiekia sąskaitą.

    Darbdaviams tai reiškia pareigą nuosekliai sekti mėnesio darbo laiko normą ir teisingai perskaičiuoti priedą, ypač taikant suminę darbo laiko apskaitą. Darbuotojams verta periodiškai pasitikrinti algalapius ir įsitikinti, kad naktinės valandos atpažintos teisingai, o priedas apskaičiuotas nuo aktualaus minimaliojo valandinio dydžio.

  • Lenkijos ekonomika ties lūžiu: mažų algų modelis nebeveikia, o proveržį stabdo DI diegimo spragos

    Lenkija sparčiai artėja prie ekonominio lūžio: ilgą laiką konkurencingumą rėmęs žemų darbo sąnaudų modelis blėsta, o augimui vis dažniau reikia produktyvumo, inovacijų ir technologijų. Apie tai kalba prof. Katarzyna Śledziewska, tarptautinės prekybos ir skaitmeninės ekonomikos tyrėja, pabrėžianti, kad vien ekspertų ir žinių nepakanka be nuoseklios strategijos.

    Pasak jos, tikslas turėtų būti perėjimas nuo talentų tiekėjo ir subrangovo vaidmens prie vertės kūrėjo ir savininko. Tai reiškia didesnę intelektinės nuosavybės, prekės ženklų, duomenų ir ilgalaikių klientų santykių svarbą, o ne vien gamybą ir fizinių prekių eksportą.

    Lenkija šiandien priskiriama prie maždaug dvidešimties didžiausių pasaulio ekonomikų pagal nominalų bendrąjį vidaus produktą. Šią poziciją padėjo pasiekti gebėjimas prisitaikyti, verslumas ir greitas rinkos ekonomikos taisyklių perėmimas, taip pat integracija į Europos ir pasaulines tiekimo grandines.

    Nuo konteinerių prie gigabitų

    Prof. K. Śledziewska akcentuoja, kad tarptautinė prekyba vis labiau priklauso nuo duomenų, algoritmų, platformų, standartų ir sistemų suderinamumo. Eksporto vertė kuriama ne tik gamykloje, bet ir programinėje įrangoje, duomenyse, aptarnavime bei santykyje su klientu.

    Ši kryptis glaudžiai susijusi su servitizacija, kai produktas jungiamas su paslauga, skaitmeniniais atnaujinimais, nuotoline diagnostika ar garantuotu prieinamumu. Tokiu atveju klientas perka ne vien prekę, o funkcionalumą, patikimumą ir tęstinumą, o įmonė gali konkuruoti ne tik kaina.

    Skaitmeninėje ekonomikoje įėjimas į užsienio rinką reiškia įsiliejimą į konkretų ekosistemų tinklą. Įmonei nebeužtenka lokalizuoti svetainę, nes reikia integruotis su vietiniais atsiskaitymais, logistika, grąžinimų valdymu ir klientų aptarnavimo kanalais.

    DI tampa ir vartais, ir kliūtimi

    Didžiausia problema, anot ekspertės, yra ne talentų ar IT sektoriaus trūkumas, o per lėtas technologijų įsisavinimas pačiose įmonėse. Tai ypač matoma mažose ir vidutinėse bendrovėse, kurios dažnai neturi duomenų kultūros, modernių informacinių sistemų ar aiškių investicinių planų.

    Eurostato duomenimis, 2025 metais bent vieną dirbtinis intelektas technologiją naudojo 8,4 proc. Lenkijos įmonių, kuriose dirba ne mažiau kaip 10 darbuotojų, kai Europos Sąjungos vidurkis siekė 20 proc. Mažose įmonėse DI taikė 5,8 proc., vidutinėse 14,8 proc., o didelėse 45,8 proc.

    Ši atotrūkio logika lemia riziką, kad šalis kuria sprendimus užsienio klientams, bet pernelyg lėtai skaitmenina savo ekonomiką. Be kokybiškų duomenų, suderinamų sistemų ir stipraus kibernetinio saugumo, DI tampa ne tik produktyvumo įrankiu, bet ir papildomu įėjimo į rinką barjeru.

    „Didžiausias tikslas turėtų būti perėjimas nuo talentų tiekėjo ir subrangovo vaidmens prie vertės kūrėjo ir savininko“, – sakė prof. Katarzyna Śledziewska.

    Ekspertė pabrėžia, kad pavojinga likti vien kitų platformų naudotojais: efektyvumas gali augti, tačiau vertės grandinėje įmonės išliks žemiau, neturėdamos kontrolės nei technologijai, nei duomenims, nei santykiui su klientu. Sprendimas, jos vertinimu, yra ne bandymas kiekvienam kurti bazinius modelius, o gebėjimas turėti savas taikomąsias DI sistemas, domeno žinias, procesus ir produktus, kurių sunku kopijuoti.

    Kad tai įvyktų greičiau, reikalinga praktinė parama diegimui: skaičiavimo infrastruktūra, testavimo centrai, reguliacinės smėliadėžės, duomenų ir kibernetinio saugumo konsultacijos bei finansavimas pilotiniams projektams. Toks palaikymas, anot ekspertės, turėtų būti nukreiptas ne tik į skaitmeninių sprendimų kūrėjus, bet ir į tradicines įmones, kurios gali kelti produktyvumą ir eksporto mastą.

  • Atlyginimų žemėlapis keičiasi: skirtumas tarp regionų pasiekė 454 eurus – kur mokama daugiausia?

    2026 metų antrąjį ketvirtį vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp Sostinės regiono ir Vidurio bei vakarų Lietuvos regiono siekė 454 eurus. Naujausi duomenys rodo, kad šis skirtumas, palyginti su 2026 metų pirmuoju ketvirčiu, beveik nepasikeitė.

    Sostinės regione vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualiųjų įmonių) sudarė 2 879,7 euro ir per ketvirtį padidėjo 2,6 proc. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione vidutinis bruto darbo užmokestis siekė 2 425,7 euro ir per ketvirtį augo 3,3 proc.

    Vertinant pajamas į rankas, vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis Sostinės regione buvo 1 742,2 euro ir per ketvirtį padidėjo 2,6 proc. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione jis siekė 1 492,2 euro ir buvo 2,7 proc. didesnis nei ankstesnį ketvirtį.

    Per ketvirtį sparčiausiai bruto darbo užmokestis augo Šiaulių apskrityje, kur fiksuotas 4,3 proc. didėjimas. Toliau rikiuojasi Utenos apskritis su 3,9 proc. ir Panevėžio apskritis su 3,7 proc. augimu, rodant, kad atlyginimų dinamika kai kuriose teritorijose išlieka ryškesnė nei didmiesčiuose.

    Didžiausias vidutinis bruto darbo užmokestis apskrityse fiksuotas Vilniaus apskrityje ir siekė 2 879,7 euro. Mažiausias vidutinis bruto darbo užmokestis apskrityse buvo Marijampolės apskrityje, kur jis sudarė 2 140,8 euro.

    Duomenys taip pat rodo, kad 2026 metų antrąjį ketvirtį, palyginti su 2026 metų pirmuoju ketvirčiu, bruto darbo užmokestis augo visose savivaldybėse. Augimo tempai svyravo nuo 0,8 proc. Mažeikių rajono savivaldybėje iki 8,2 proc. Visagino savivaldybėje.

    Didžiausias vidutinis bruto darbo užmokestis savivaldybių pjūvyje fiksuotas Vilniaus miesto savivaldybėje ir siekė 2 966,7 euro. Mažiausias vidutinis bruto darbo užmokestis buvo Zarasų rajono savivaldybėje, kur jis sudarė 1 941 eurą.

    Lyginant su 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu, 2026 metų antrąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis augo visose savivaldybėse. Metinis augimas svyravo nuo 4,6 proc. Neringos savivaldybėje iki 15,8 proc. Kelmės rajono savivaldybėje.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad atlyginimų pokyčius dažniausiai lemia ne vien bazinių atlygių peržiūros, bet ir bendras darbų mastas, sezoniniai svyravimai bei darbuotojų struktūros pokyčiai. Praktikoje tai reiškia, kad net ir esant panašiam regionų skirtumui, atskirose savivaldybėse atlyginimų dinamika gali būti labai nevienoda.

  • Atlyginimai Lietuvoje šoktelėjo: vidutinis bruto jau 2 628 eurai, viešajame sektoriuje – dar sparčiau

    Vidutinis atlyginimas antrąjį ketvirtį augo

    2026 metų antrąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) siekė 2 628,2 euro. Palyginti su 2026 metų pirmuoju ketvirčiu, jis padidėjo 2,9 proc.

    Viešajame sektoriuje vidutinis bruto atlyginimas sudarė 2 819,1 euro ir augo 4,6 proc., o privačiame sektoriuje pasiekė 2 547,9 euro ir didėjo 2,2 proc. Skirtumą daugiausia lėmė nevienodi darbo užmokesčio peržiūrų grafikai ir darbo rinkos poreikiai skirtinguose sektoriuose.

    Kiek „į rankas“ ir ką rodo realus augimas

    Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis (atskaičius darbuotojo mokesčius) antrąjį ketvirtį siekė 1 594,9 euro. Per ketvirtį jis padidėjo 2,4 proc., o viešajame sektoriuje neto augimas buvo ryškesnis nei privačiame.

    Realiojo darbo užmokesčio indeksas, įvertinantis kainų pokyčius, 2026 metų antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, sudarė 100,3 proc. Tai reiškia, kad bendras darbo užmokesčio augimas tik nežymiai aplenkė vartotojų kainų pokyčius, todėl perkamoji galia didėjo minimaliai.

    Per metus augimas dviženklis

    Palyginti su 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu, vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje padidėjo 10,1 proc. Viešajame sektoriuje metinis augimas siekė 11,3 proc., o privačiame – 9,6 proc.

    Vidutinis neto darbo užmokestis per metus išaugo 9,1 proc.: viešajame sektoriuje – 10,4 proc., privačiame – 8,7 proc. Realiojo darbo užmokesčio indeksas per metus sudarė 103,4 proc., tad perkamoji galia, vertinant bendrą vidurkį, didėjo nuosaikiai.

    Kur atlyginimai augo sparčiausiai

    Bruto darbo užmokestis 2026 metų antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, didėjo visose ekonominėse veiklose. Labiausiai išsiskyrė žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės veiklos, kur augimas siekė 7,8 proc.

    Taip pat ryškesnis atlyginimų šuolis fiksuotas vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo srityje, kur augimas sudarė 6,9 proc., bei kasybos ir karjerų eksploatavimo veiklose, kur padidėjimas siekė 5,4 proc. Statistikos duomenimis, pokyčius lėmė didesnės darbų apimtys, sezoniškumas ir kiti veiksniai.

    Darbuotojų skaičius taip pat augo

    2026 metų antrąjį ketvirtį vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje padidėjo 7,4 tūkst., arba 0,5 proc., palyginti su pirmuoju ketvirčiu. Didžioji dalis augimo teko privačiam sektoriui, kuriame darbuotojų skaičius didėjo 6,6 tūkst., o viešajame sektoriuje – 0,8 tūkst.

    Palyginti su 2025 metų antruoju ketvirčiu, darbuotojų skaičius šalies ūkyje padidėjo 11,4 tūkst., arba 0,8 proc. Viešajame sektoriuje metinis augimas sudarė 1,2 proc., privačiame – 0,7 proc., o tai signalizuoja apie išliekantį darbuotojų poreikį ir santykinai tvirtą darbo rinką.

  • Karšta diskusija dėl arbatpinigių: Strzelczykas kertasi su Mateuszu Gessleriu – kas turi mokėti?

    Lenkijoje įsiplieskė diskusija apie arbatpinigius po restoratoriaus Mateuszo Gesslerio pasisakymo, kad papildomas mokestis už aptarnavimą turėtų tapti beveik privalomu kiekvienam svečiui. Jo teigimu, tai esą natūrali gastronominės kultūros dalis, padedanti aptarnaujančiam personalui užsidirbti daugiau.

    Į tokią idėją viešai sureagavo virtuvės šefas ir kulinarinio turinio kūrėjas Tomaszas Strzelczykas. Jis pabrėžė, kad arbatpinigiai turi prasmę tik tada, kai paliekami savo noru, o ne kaip automatinė priemoka, nepriklausomai nuo aptarnavimo kokybės.

    „Arbatpinigiai turi būti padėka už gerą aptarnavimą, o ne privalomas mokestis“, – sakė Tomaszas Strzelczykas.

    Pasak jo, privalomumo logikoje slypi prieštaravimas: jei klientas mokėti turi bet kokiu atveju, dingsta ryšys tarp paslaugos kokybės ir papildomo atlygio. Strzelczykas pridūrė, kad pats vertina gerą aptarnavimą ir noriai palieka arbatpinigių, tačiau nepritaria spaudimui tai daryti visiems ir visada.

    Atskira ašis šioje diskusijoje yra darbdavių atsakomybė. Strzelczyko nuomone, būtent restorano savininkas turi užtikrinti darbuotojams konkurencingą atlyginimą, o ne remtis prielaida, kad dalį algos padengs svečiai.

    „Jeigu darbuotojui reikia normalaus atlygio, tai yra darbdavio pareiga, o ne kliento“, – teigė Tomaszas Strzelczykas.

    M. Gessleris savo poziciją grindė asmenine patirtimi: jis yra dirbęs ne tik virtuvėje, bet ir salėje, o papildomi pinigai iš klientų, anot jo, anksčiau padėdavo subalansuoti šeimos biudžetą. Dėl to jis teigia paliekantis papildomą sumą net tada, kai restoranas į sąskaitą įtraukia aptarnavimo mokestį.

    Kita vertus, viešumoje vis dažniau keliami klausimai, kur iš tiesų nukeliauja aptarnavimo mokestis. Pats Gessleris atkreipė dėmesį, kad tokios įmokos ne visada visu šimtu proc. pasiekia padavėjus: dalis gali būti skiriama mokesčiams ar pasilikti įstaigos pusėje.

    Ekspertai pastebi, kad Europoje aiškios vienos taisyklės nėra: kai kur arbatpinigiai laikomi laisvanoriška padėka, kitur dažniau taikomas aptarnavimo mokestis, o kai kur klientai susiduria su abiem modeliais vienu metu. Dėl to auga lūkestis skaidrumui, kad klientas aiškiai matytų, ar papildoma suma yra savanoriška, ar įtraukta automatiškai ir kam ji skiriama.

    Ši diskusija primena ir platesnę tendenciją: kylant kainoms bei augant atlyginimų lūkesčiams, vis daugiau žmonių jautriai reaguoja į bet kokias privalomas priemokas. Todėl konfliktas tarp idėjos apie privalomą arbatpinigių normą ir principo, kad atlyginimą už darbą turi garantuoti darbdavys, greičiausiai niekur nedings.

  • Lenkijoje 2027 metais augs pensijos ir rentos: Vyriausybė nusprendė dėl indeksavimo dalies

    Lenkijoje 2027 metais planuojamas pensijų ir rentų didėjimas, tačiau tiksli būsimos indeksacijos apimtis paaiškės tik vėliau, kai bus paskelbti 2026 metų ekonominiai rodikliai. Vis dėlto Vyriausybė jau apsisprendė dėl vienos svarbiausių formulės dalių.

    Nuspręsta palikti įstatyme numatytą minimalų indeksavimo priedą, susietą su realiu vidutinio darbo užmokesčio augimu. Tai reiškia, kad prie indeksavimo skaičiavimo bus pridedama ne daugiau kaip privalomas minimumas, o ne didesnė dalis, dėl kurios paprastai deramasi socialiniame dialoge.

    Kas nuspręsta dėl indeksavimo?

    Pensijų ir rentų indeksavimo mechanizmas Lenkijoje remiasi dviem pagrindiniais veiksniais: metine infliacija ir realiu darbo užmokesčio augimu. Pagal taikomą taisyklę indeksavimo rodiklis skaičiuojamas iš praėjusių metų vidutinio vartojimo prekių ir paslaugų kainų augimo, papildomai pridedant ne mažiau kaip 20 proc. realaus vidutinio atlyginimo augimo.

    Vyriausybė nusprendė, kad būtent ši papildoma dalis ir liks ties įstatymo nustatyta riba, tai yra 20 proc. realaus darbo užmokesčio augimo. Tokia kryptis reiškia konservatyvesnį požiūrį į indeksavimą, ypač jei 2026 metais atlyginimai realiai augs sparčiau.

    Kodėl sprendimą priėmė Vyriausybė?

    Kasmet šis indeksavimo priedo dydis paprastai tampa derybų objektu tarp Vyriausybės, darbdavių ir profesinių sąjungų Socialinio dialogo taryboje. Tačiau teisės aktuose numatyta, kad jei susitarti nepavyksta, Vyriausybė privalo pati nustatyti dydį reglamentu.

    Šįkart kompromiso pasiekti nepavyko, todėl sprendimas priimtas vienašališkai, remiantis minimaliais įstatymo reikalavimais. Tai leidžia iš anksto apibrėžti vieną iš 2027 metų indeksacijos dedamųjų, nors galutinis indeksavimo procentas vis tiek priklausys nuo 2026 metų infliacijos ir realaus darbo užmokesčio pokyčių.

    Kada paaiškės, kiek didės išmokos?

    Galutinis 2027 metų pensijų ir rentų indeksavimo rodiklis bus nustatytas tik tada, kai bus žinomi visi 2026 metų statistiniai duomenys. Praktikoje tai reiškia, kad aiškus atsakymas dėl konkretaus didinimo dydžio atsiras tik po oficialių infliacijos ir darbo užmokesčio rodiklių paskelbimo.

    Kol kas sprendimas dėl minimalios „atlyginimų“ dalies leidžia prognozuoti kryptį: indeksavimas įvyks, tačiau papildomas priedas nuo realaus algų augimo bus skaičiuojamas pagal žemiausią leistiną ribą. Dėl to galutinis didėjimas gali būti mažesnis, nei tikėtųsi dalis gavėjų, jei ekonomika 2026 metais augs sparčiau.