Tag: Darbo užmokestis

  • „Valeria“ pritraukė 5,5 mln. eurų: spartins DI paremtą darbo užmokesčio ir HR automatizavimą

    „Valeria“ pritraukė 5,5 mln. eurų: spartins DI paremtą darbo užmokesčio ir HR automatizavimą

    Barselonoje įsikūrusi personalo ir darbo užmokesčio valdymo platforma „Valeria“ pritraukė 5,5 mln. eurų pradinės (seed) investicijų etape. Įmonė kuria DI sprendimais paremtą sistemą, skirtą bendrovėms, kuriose darbuotojų kaita ypač didelė.

    Kaip skelbia „Tech.eu“, investicijų etapui vadovavo fondas BlackFin, jame dalyvavo esami investuotojai VentureFriends ir Fortino, taip pat prisijungė naujas investuotojas GoHub.

    Naujausia investicija seka po 2026 metų vasarį paskelbto 1,7 mln. eurų pre-seed etapo. Taip šiemet įmonės pritraukto kapitalo suma perkopė 7 mln. eurų.

    „Valeria“ įkūrė Pau Laporte (vadovas), Carlos Saiz ir Sergio Morales. Platforma orientuota į verslus, kuriems dėl nuolatinio įdarbinimo, darbuotojų pasikeitimų ir reguliacinių reikalavimų darbo užmokesčio administravimas tampa ypač sudėtingas.

    Kaip veikia „Valeria“ sprendimas

    Platformos pagrindas – pačios įmonės sukurtas darbo užmokesčio skaičiavimo variklis, kuris per API jungiasi prie Ispanijos viešųjų administracijų sistemų. „Valeria“ pabrėžia, kad taip verslai gali valdyti procesus savarankiškiau, mažiau remdamiesi trečiųjų šalių paslaugų teikėjais.

    Teigiama, kad sprendimas automatizuoja visą grandinę nuo darbuotojų priėmimo iki oficialios komunikacijos ir atlyginimų skaičiavimo. Tarp automatizuojamų procesų minimi pranešimai apie nedarbingumą, išskaitos iš darbo užmokesčio, pranešimai apie nelaimingus atsitikimus darbe ir sektoriams taikomų kolektyvinių sutarčių įgyvendinimas.

    Įmonė taip pat nurodo, kad automatizavimas derinamas su vidine darbo teisės ir darbo užmokesčio specialistų komanda, kuri prižiūri neatitikimus ir užtikrina atitiktį reikalavimams.

    Pasak „Valeria“ vadovo Pau Laporte, bendrovė orientuojasi ne į „standartines“ korporacines struktūras, o į verslus, kuriems reikia lankstumo ir greitos reakcijos.

    Komanda plečiasi, planuojama plėtra į naujus sektorius

    Per pastaruosius metus „Valeria“ komandą išplėtė iki daugiau nei 40 žmonių inžinerijos, produkto ir darbo užmokesčio operacijų srityse, taip pat atidarė naujus biurus Barselonoje.

    Įmonė teigia dirbanti su daugiau nei 100 verslų ir aptarnaujanti 20 000 darbuotojų. Taip pat nurodoma, kad Ispanijos darbo jėgos valdymo rinka vertinama daugiau nei 1 mlrd. eurų.

    Gautas kapitalas bus naudojamas toliau vystyti ir diegti nuosavą darbo užmokesčio skaičiavimo variklį, stiprinti automatizavimo galimybes ir plėsti platformos pritaikymą į kitas didelės kaitos sritis – svetingumą, mažmeninę prekybą ir valymo paslaugas.

  • Barselonos startuolis „Valeria“ pritraukė 5,5 mln. eurų: automatizuos atlyginimus ir HR didelės kaitos sektoriuose

    Barselonos startuolis „Valeria“ pritraukė 5,5 mln. eurų: automatizuos atlyginimus ir HR didelės kaitos sektoriuose

    Barselonoje įsikūrusi atlyginimų ir personalo valdymo platforma „Valeria“ pritraukė 5,5 mln. eurų „Seed“ investicijų, kad automatizuotų procesus įmonėms, kur darbuotojų kaita itin didelė.

    Po šio etapo bendrovės 2026 metais pritrauktas kapitalas viršijo 7 mln. eurų, skelbia „EU-Startups“.

    „Seed“ raundui vadovavo Europos fondas „BlackFin“, jame taip pat dalyvavo esami investuotojai „VentureFriends“ ir „Fortino“, bei naujas investuotojas „GoHub Ventures“. Dar vasarį įmonė buvo užbaigusi 1,7 mln. eurų „pre-Seed“ etapą.

    „Valeria“ orientuojasi į mažas ir vidutines įmones tokiuose sektoriuose kaip logistika, pristatymas, svetingumas, mažmena ar renginiai – ten, kur darbo grafikai ir darbuotojų srautai nuolat kinta, o administraciniai procesai dažnai vis dar atliekami rankiniu būdu.

    Platforma sujungia automatizavimą ir ekspertų priežiūrą

    Bendrovė įkurta 2024 metais – ją įsteigė Pau Laporte, Carlos Saiz ir Sergio Morales. Įmonė teigia sukūrusi atlyginimų ir HR valdymo sprendimą, kuriame automatizavimas ir dirbtinis intelektas derinami su darbo užmokesčio specialistų priežiūra.

    Pasak įmonės, vienas esminių skirtumų nuo įprastų HR sistemų – nuosavas atlyginimų skaičiavimo variklis, kuris per API jungiasi su Ispanijos viešosiomis institucijomis, tarp jų Social Security, SEPE ir mokesčių administracija, nesiremiant trečiųjų šalių tarpininkais.

    „Valeria“ tvirtina, kad platforma automatizuoja visą procesų grandinę: nuo darbuotojo priėmimo, sutarčių generavimo iki pranešimų apie nedarbingumą, išskaitų iš darbo užmokesčio bei darbinių nelaimių registravimo.

    Daugiau nei 100 įmonių ir 20 000 darbuotojų

    Bendrovė nurodo šiuo metu aptarnaujanti daugiau nei 100 įmonių ir 20 000 darbuotojų. Taip pat teigiama, kad per kiek daugiau nei metus nuo biuro Barselonoje atidarymo komanda išaugo iki daugiau nei 40 žmonių – inžinerijos, produkto ir darbo užmokesčio srityse.

    Tarp įmonės klientų įvardijami „Glovo“, „UberEats“, „Goiko“, „Honest Greens“ ir „Desigual“.

    „GoHub Ventures“ partneris Pablo Perea cituojamas teigiantis, kad didelės kaitos sektoriuose darbo valdymas vis dar dažnai remiasi rankiniais procesais, o „Valeria“ tai sprendžia DI principais sukurta sistema, kuri gali suteikti daugiau lankstumo ir sutaupymų.

    Kur bus panaudotos investicijos ir kokie planai

    „Valeria“ teigia, kad naujas kapitalas daugiausia bus skiriamas atlyginimų skaičiavimo variklio plėtrai ir diegimui, o sprendimo taikymo sritis bus plečiama už logistikos ir pristatymo ribų – į svetingumą, mažmeną ir valymo paslaugas.

    Įmonės vadovas ir bendraįkūrėjas Pau Laporte sako, kad tikslas – suteikti verslams galimybę realiu laiku valdyti savo darbo jėgą, o sistema veiktų 24/7 ir sumažintų priklausomybę nuo tradicinių agentūrų bei jų darbo valandų.

    Artimiausiu laikotarpiu bendrovė taikosi į lyderystę Ispanijos darbo jėgos valdymo rinkoje, kuri, kaip teigiama, viršija 1 mlrd. eurų, o ateityje svarstoma ir tarptautinė plėtra.

  • Prancūzija nuo gruodžio 1-osios didina minimalią algą: augs 24 eurais, žada ir mokesčių lengvatų

    Prancūzija nuo gruodžio 1-osios didina minimalią algą: augs 24 eurais, žada ir mokesčių lengvatų

    Prancūzijos ministras pirmininkas Sébastien Lecornu paskelbė, kad nuo gruodžio 1 dienos šalyje anksčiau nei planuota bus didinamas minimalus darbo užmokestis.

    Kaip skelbia „Euronews“, minimali alga kils 1,6 proc. ir turėtų siekti apie 1 502 eurus į rankas per mėnesį – tai būtų maždaug 24 eurų prieaugis.

    Iš pradžių šis padidinimas buvo numatytas nuo 2027 metų sausio, tačiau sprendimą nuspręsta paankstinti. Taip siekiama reaguoti į visuomenėje tvyrantį nepasitenkinimą ir kartu atsižvelgti į darbdavių keliamus darbo kaštų augimo nuogąstavimus.

    Premjeras pabrėžė, kad vien minimalios algos didinimo nepakanka, tačiau jis gali paskatinti platesnį diskusijų ciklą dėl atlyginimų augimo įvairiuose sektoriuose.

    Dekretas ir planai dėl įmokų

    Skelbiama, kad netrukus turėtų būti paskelbtas dekretas, įtvirtinsiantis šiuos pokyčius. S. Lecornu teigė, jog tai – vienas didžiausių minimalios algos šuolių per pastaruosius du dešimtmečius.

    Kartu pranešta apie ketinimą pradėti reformos projektą, susijusį su vadinamosiomis bendrosiomis socialinio draudimo įmokų lengvatomis. Tikslas – didinti darbuotojų gaunamą atlygį „į rankas“.

    Premjeras taip pat kritikavo greitus, tik antraštėms skirtus sprendimus ir tvirtino norintis skelbti priemones, kurios realiai veiktų praktikoje.

    Mokesčių priemonės verslui ir derybos sektoriuose

    Siekiant sušvelninti verslo nerimą dėl darbo jėgos brangimo, numatomos ir mokesčių priemonės. Tarp jų – pajamų mokesčio netaikymas viršvalandžiams iki 10 000 eurų.

    Taip pat planuojama atleisti nuo darbdavio įmokų už darbuotojų viešojo transporto išlaidų kompensavimą ir neapmokestinti vadinamosios vertės dalijimosi premijos, dažnai įvardijamos „Macron premija“.

    Ši premija leidžia įmonėms išmokėti vienkartinę išmoką darbuotojams, tam tikromis sąlygomis taikant palankesnį mokestinį ir socialinį režimą.

    Vyriausybė nurodo, kad derybos turėtų tęstis maždaug šimte profesinių sektorių – kiekviename jų būtų tariamasi dėl atlyginimų didinimo modelių.

    Profsąjungų reakcija – atsargi

    Profsąjungos į paskelbtą minimalios algos didinimą reagavo santūriai – jų teigimu, 1,6 proc. yra gerokai mažiau nei prašyta. CFDT buvo raginusi didinti minimalią algą dar 100 eurų į rankas, o CGT – maždaug 150 eurų.

    CGT generalinė sekretorė Sophie Binet kviečia rengti naują streikų ir demonstracijų dieną lapkričio 17-ąją.

  • Svarbios 2 dienos darbuotojams: „force majeure“ atostogos metų pabaigoje neprasikelia

    Svarbios 2 dienos darbuotojams: „force majeure“ atostogos metų pabaigoje neprasikelia

    Nuo 2023 metų balandžio 26 dienos Lenkijoje įsigaliojo nauja atleidimo nuo darbo rūšis – vadinamosios atostogos dėl nenugalimos jėgos (force majeure).

    Ši teisė taikoma visiems dirbantiems pagal darbo sutartį ir gali būti naudojama staigiose, nenumatytose situacijose – pavyzdžiui, dėl skubių šeimos reikalų, susijusių su liga ar netikėtu įvykiu.

    Lenkijos valstybinė darbo inspekcija aiškina, kad nenugalima jėga suprantama kaip išorinis, neeilinis, neišvengiamas ir konkrečiomis aplinkybėmis neįmanomas numatyti įvykis.

    Praktinė detalė darbuotojams ypač svarbi: jei per metus šios atostogos nepanaudojamos, jos į kitus metus neperkeliamos ir nesikaupia.

    Kiek priklauso ir kaip apmokama

    Atostogos dėl nenugalimos jėgos suteikiamos 2 dienoms arba 16 valandų. Kaip tiksliai jas naudoti konkrečiais metais (dienomis ar valandomis), darbuotojas nusprendžia pateikdamas pirmą prašymą tais kalendoriniais metais.

    Dirbant ne visą darbo laiką, valandų skaičius nustatomas proporcingai etatui, o nepilna valanda apvalinama į didesnę pusę iki pilnos valandos.

    Pasinaudojus šiomis atostogomis darbuotojui išlieka teisė į darbo užmokestį, tačiau mokama 50 proc. atlygio.

    Prašymą galima pateikti tą pačią dieną

    Darbdavys privalo suteikti tokį atleidimą nuo darbo, jei darbuotojas pateikia prašymą ne vėliau kaip tą dieną, kai juo naudojasi.

    Darbo kodeksas nenurodo vienos privalomos prašymo formos, todėl jis gali būti pateiktas įvairiai – pavyzdžiui, el. paštu, SMS žinute, telefonu, per vidinę įmonės komunikacijos platformą ar žodžiu.

    Taip pat nėra numatyta pareiga darbuotojui pateikti dokumentus, kurie įrodytų, kad atostogos dėl nenugalimos jėgos buvo būtinos.

    Kodėl metų pabaiga svarbi

    Jei per kalendorinius metus darbuotojas nepanaudoja dviejų dienų (ar 16 valandų) atostogų dėl nenugalimos jėgos, jos nepridedamos prie kitų metų – tokia teisė tiesiog „sudega“.

    Kita vertus, darbuotojas neprivalo jų naudoti – tai galimybė, skirta tik netikėtoms situacijoms.

  • Ispanijoje dirbantys skursta dėl nuomos: būsto kainos šovė 84,6 proc., algos nespėja

    Ispanijoje dirbantys skursta dėl nuomos: būsto kainos šovė 84,6 proc., algos nespėja

    Ispanijoje darbas vis dažniau nebeužtikrina galimybės įsigyti ar net išsinuomoti būstą. Nekilnojamojo turto ir nuomos kainos pastarąjį dešimtmetį augo gerokai sparčiau nei darbo užmokestis, todėl daugeliui gyventojų sunku ir mokėti įmokas, ir sukaupti pradiniam įnašui.

    Ši atskirtis ypač smogia jaunimui bei mažas ir vidutines pajamas gaunantiems namų ūkiams. Tema peraugo į politinę krizę: premjeras Pedro Sánchezas nusprendė paankstinti visuotinius rinkimus po to, kai Kongrese nepavyko prastumti skubių būsto prieinamumo priemonių.

    Remiantis Nacionalinio statistikos instituto duomenimis, būsto kainos 2015–2025 metais išaugo 84,6 proc., o vidutinis metinis bruto atlyginimas 2015–2024 metais padidėjo 27,85 proc. ir pasiekė 29 540 eurų. Kolektyvinėse sutartyse sutartos algos per panašų laikotarpį taip pat kilo apie 27 proc.

    Kainų ir pajamų atotrūkis, anot viešai skelbtų Ispanijos Darbo ministerijos cituojamų skaičių, nesitraukia ir 2026 metais: antrąjį ketvirtį būsto kainos buvo maždaug 12,2 proc. didesnės nei prieš metus. Tuo metu vidutinis darbo užmokestis augo tik apie 3–4 proc., tad perkamoji galia būsto rinkoje toliau silpnėja.

    Nuoma didina dirbančiųjų skurdą

    Nevyriausybinės organizacijos Oxfam Intermón tyrimas įspėja, kad būsto išlaidos Ispanijoje didina dirbančiųjų skurdo rodiklius. Skaičiuojama, kad dirbančiųjų skurdo lygis pakilo iki 15,49 proc. ir paliečia apie 770 000 žmonių.

    Didžiausia rizika tenka nuomininkams: tyrime teigiama, kad maždaug kas trečias žmogus, nuomojantis būstą rinkos kainomis, sumokėjęs nuomą patenka į skurdo zoną. Palyginimui, tarp būstą išsimokėtinai perkančių su būsto paskola skurdo rizika mažesnė, o tarp būstą turinčių be įsipareigojimų ji dar labiau krenta.

    „Iškeldinimai yra kraštutinė būsto krizės išraiška, bet ne vienintelė“, – sakė Oxfam Intermón būsto, užimtumo ir socialinės politikos vadovas Alejandro García-Gilas.

    „Yra ir kita, mažiau matoma realybė: žmonės dirba, kas mėnesį vos sugeba susimokėti už būstą, o po to jiems nebelieka pakankamai pajamų oriam gyvenimui“, – pridūrė jis.

    Pradinis įnašas tampa neįveikiamas

    Ispanijos banko vertinimu, keturi iš dešimties nuomininkų patiria per didelę finansinę naštą ir nuomai skiria daugiau nei 40 proc. pajamų. Didmiesčiuose ir turizmo labiausiai veikiamuose regionuose kainų spaudimas dar labiau aštrina situaciją.

    Madrido San Pablo-CEU universiteto taikomosios ekonomikos profesorius Rafaelis Pampillónas pabrėžia, kad problema yra struktūrinė: net jei mėnesinę įmoką teoriškai būtų įmanoma padengti, didžiausia kliūtis išlieka pradiniam įnašui reikalingos santaupos. Kai didelė algos dalis atitenka nuomai, taupyti tampa beveik neįmanoma.

    „Pirkti būstą reiškia iš anksto sumokėti didelę sumą, o tam reikia sukaupti reikšmingų santaupų“, – sakė Rafaelis Pampillónas.

    Tekste pabrėžiama, kad jei vidutinė būsto kaina siekia apie 200 000 eurų, pirkėjui gali prireikti maždaug 60 000 eurų pradiniam įnašui ir su sandoriu susijusioms išlaidoms. Tokia suma daliai namų ūkių tampa pasiekiama tik gavus šeimos paramą, o tai didina nelygybę tarp turinčiųjų sukauptą turtą ir gyvenančių tik iš darbo pajamų.

    Sprendimų nepakanka vien algomis

    Ekspertai situaciją sieja ne tik su atlyginimais, bet ir su pasiūlos stygiumi bei rinkos pokyčiais po finansų krizės. Ispanijos bankas skaičiuoja, kad 2021–2025 metais susidarė maždaug 750 000 būstų trūkumas: 2025 metais šalyje susikūrė apie 225 000 namų ūkių, o buvo užbaigta tik apie 92 000 naujų būstų.

    Europos Komisija taip pat yra konstatavusi, kad Ispanijos būsto sektorius susiduria su giliai įsišaknijusiais struktūriniais iššūkiais, o viena esminių problemų yra ryškus pasiūlos ir paklausos neatitikimas bei per mažas prieinamo ir socialinio būsto fondas, įskaitant socialinę nuomą.

    Didėjantis nepasitenkinimas perauga į socialinį spaudimą. Profesinės sąjungos CC.OO. ir UGT paskelbė apie 24 valandų visuotinį streiką lapkričio 11 dieną, reikalaudamos spręsti atlyginimų, būsto ir kainų klausimus, tačiau pačios pripažįsta, kad vien darbo užmokesčio politika neatsvers dviženklio būsto brangimo.

    Ilgalaikėje perspektyvoje vis dažniau akcentuojama, kad lūžis įmanomas tik didinant būsto pasiūlą: greitinant leidimų išdavimą, užtikrinant žemės prieinamumą, derinant infrastruktūros plėtrą ir mažinant procedūras, kurios didina statybų kaštus. Kol šie sprendimai neįsibėgės, Ispanijos būsto krizė išliks viena svarbiausių ekonominių ir politinių temų.

  • Visagine – atlygis iki 3 596 eurų: Socialinių paslaugų centras ieško vadovo pavaduotojo

    Visagine – atlygis iki 3 596 eurų: Socialinių paslaugų centras ieško vadovo pavaduotojo

    Visagino socialinių paslaugų centras skelbia konkursą direktoriaus pavaduotojo socialiniam darbui pareigoms. Tai savivaldybės biudžetinė įstaiga, teikianti socialines paslaugas miesto gyventojams ir šeimoms.

    Pareigybė yra vieno etato, numatytas 40 darbo valandų per savaitę krūvis. Skelbimas galioja iki 2026 metų spalio 6 dienos, o atranka vyks pokalbio forma.

    Įstaiga nurodo, kad darbo užmokestis siektų nuo 2 697 eurų iki 3 596 eurų neatskaičius mokesčių. Atlygis priklauso nuo pareiginės algos koeficiento, kuris šioms pareigoms numatytas 1,50–2,0 bazinio dydžio intervale.

    Ko tikimasi iš kandidato

    Pretendentas turi turėti universitetinį socialinių mokslų srities išsilavinimą socialinio darbo arba socialinės pedagogikos krypties srityje. Taip pat reikalaujama bent 5 metų darbo patirties socialinėje ar švietimo-socialinėje srityje.

    Tarp reikalavimų – valstybinės kalbos mokėjimas, bent vienos užsienio kalbos žinios ne žemesniu nei A2 lygiu bei gebėjimas dirbti su „MS Office“. Privalumu laikomas darbo išmanymas Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje SPIS.

    Atsakomybės ir kasdienės užduotys

    Direktoriaus pavaduotojas planuotų ir koordinuotų kelių padalinių veiklą, prižiūrėtų teikiamų paslaugų kokybę ir darbuotojų darbą. Tarp kuruojamų sričių nurodomos paslaugos šeimoms, vaikų dienos centro veikla, nakvynės namai ir savarankiško gyvenimo namai.

    Pareigose numatyta analizuoti paslaugų gavėjų situacijas, organizuoti atvejo vadybos procesus, prižiūrėti dokumentaciją ir teikti ataskaitas vadovybei bei išorės institucijoms. Taip pat pavaduotojas dalyvautų strateginiame planavime ir inicijuotų projektus, susijusius su paslaugų plėtra.

    Didelis dėmesys skiriamas duomenų apsaugai ir konfidencialumui, laikantis BDAR reikalavimų. Pavaduotojas prireikus vykdytų direktoriaus funkcijas jam nesant ir atstovautų įstaigai pagal suteiktus įgaliojimus.

    Kokius dokumentus reikės pateikti

    Kandidatai turės pateikti asmens tapatybės ir išsilavinimo dokumentus, gyvenimo aprašymą bei užpildytą pretendento anketą. Taip pat prašoma pateikti dokumentą, patvirtinantį profesinę patirtį, ir teisėto darbo su vaikais QR kodą.

    Dokumentai priimami per Valstybės tarnybos portalą. Dėl papildomos informacijos galima kreiptis į Visagino socialinių paslaugų centrą skelbime nurodytais kontaktais.

  • Berlyno „Integral“ pritraukė 18 mln. eurų: DI keičia buhalteriją, mokesčius ir algų apskaitą

    Berlyno „Integral“ pritraukė 18 mln. eurų: DI keičia buhalteriją, mokesčius ir algų apskaitą

    Berlyne įsikūrusi apskaitos technologijų bendrovė „Integral“ pritraukė 18 mln. eurų A serijos investiciją. Lėšos bus skirtos plėsti DI pagrįstas buhalterinės apskaitos, mokesčių ir darbo užmokesčio paslaugas mažoms ir vidutinėms įmonėms, pirmiausia Vokietijoje.

    Raundui kartu vadovavo „Mosaic Ventures“ ir investuotojas Reidas Hoffmanas, taip pat prisidėjo ankstesni investuotojai „Cherry Ventures“, „General Catalyst“ ir „Puzzle Ventures“. Po šios investicijos bendras „Integral“ pritrauktas finansavimas viršija 30 mln. eurų.

    Paslauga, o ne vien įrankis

    „Integral“, įkurta 2024 metais Luko Zörnerio ir Anilo Cano Baykalo, vysto vadinamąjį DI natūralų modelį profesionalioms apskaitos paslaugoms. Skirtingai nei tradiciniai apskaitos programų kūrėjai, įmonė ne tik siūlo programinę įrangą specialistams, bet jungia DI agentus su licencijuotais profesionalais ir paslaugą teikia tiesiogiai verslui.

    Su „Integral“ susijusi licencijuota Vokietijos audito ir mokesčių įmonė „Integral Tax“ veikia toje pačioje platformoje. DI agentai perima pasikartojančias užduotis, tokias kaip sąskaitų ir banko operacijų suderinimas, apskaitos įrašų parengimas, darbo užmokesčio skaičiavimų vykdymas ir mokesčių deklaracijų paruošimas, o specialistai peržiūri ir patvirtina rezultatus.

    Greitis nuo savaičių iki valandų

    Pasak „Integral“, daugiau nei pusei klientų buhalterinė apskaita jau parengiama nuo pradžios iki pabaigos, o vidutinis mėnesio apskaitos užbaigimo laikas sutrumpėjo nuo savaičių iki valandų. Bendrovė taip pat teigia, kad „Integral Tax“ specialistai nuo metų pradžios padvigubino klientų, kuriuos gali aptarnauti, skaičių.

    Tokia schema atspindi platesnę tendenciją rinkoje: DI vis dažniau naudojamas ne tik dokumentams apdoroti, bet ir procesams automatizuoti griežtai reguliuojamose srityse. Apskaitoje ir mokesčiuose tai ypač svarbu dėl teisinių rizikų, todėl įmonės dažniau renkasi modelį, kuriame automatizavimą „prilaiko“ licencijuoto specialisto atsakomybė.

    „Programinė įranga nepateikia jūsų verslo mokesčių deklaracijų. Ji nepaleidžia atlyginimų ir nepasirašo metinių ataskaitų. Tai daro licencijuotas specialistas, o jų kasmet mažėja. Todėl vietoje dar vieno įrankio specialistams sukūrėme pačią įmonę: DI agentai atlieka darbą, o už kiekvieną rezultatą atsako ekspertai. Kuo giliau automatizuojame, tuo geresnė tampa paslauga“, – sakė „Integral“ bendraįkūrėjas ir vadovas Lukas Zörneris.

    Planuoja samdyti ir gilinti atitikties technologiją

    „Integral“ akcentuoja, kad vienas pagrindinių tikslų yra spręsti darbo jėgos trūkumą Vokietijos apskaitos ir mokesčių sektoriuje, didinant vieno specialisto aptarnaujamų įmonių skaičių. Investuotojai taip pat pabrėžia, kad DI gali keisti ne vien įrankius, bet ir patį paslaugų teikimo modelį.

    Gautos lėšos bus naudojamos samdyti DI inžinierius, licencijuotus specialistus ir stiprinti komercines komandas. Bendrovė taip pat ketina gilinti automatizavimą apskaitos, mokesčių ir darbo užmokesčio procesuose bei toliau vystyti nuosavą atitikties technologiją, skirtą darbui reguliuojamoje finansinių paslaugų aplinkoje.

  • Berlyno „Integral“ pritraukė 18 mln. eurų: DI perima buhalteriją, mokesčius ir algas smulkiam verslui

    Berlyne įsikūręs startuolis „Integral“ pranešė užbaigęs A serijos investicijų etapą ir pritraukęs 18 mln. eurų. Bendrovė kuria DI grįstas apskaitos, mokesčių ir darbo užmokesčio paslaugas smulkiajam ir vidutiniam verslui, o iš viso nuo įkūrimo jau yra surinkusi daugiau kaip 30 mln. eurų.

    Į investicijų etapą įsitraukė „Mosaic Ventures“ ir investuotojas Reidas Hoffmanas, taip pat dalyvavo anksčiau investavę fondai „Cherry Ventures“, „General Catalyst“ ir „Puzzle Ventures“. „Integral“ plėtra tęsiasi po ankstesnių finansavimo etapų ir 2025 metais įvykusio Vokietijos skaitmeninės algų ir personalo paslaugų bendrovės „cleverlohn“ įsigijimo.

    DI agentai vietoje komandų

    „Integral“ įkurta 2024 metais, ją įsteigė Lukas Zörner ir Anil Can Baykal. Bendrovė pabrėžia derinanti licencijuotų mokesčių specialistų darbą ir DI inžineriją, kad įmonėms nereikėtų pačioms valdyti didelės dalies atitikties ir dokumentų srautų.

    Startuolio teigimu, DI agentai gali atlikti užduotis, kurioms įprastai reikėtų visos buhalterių ir mokesčių specialistų komandos. Jie sutikrina sąskaitas ir banko operacijas, paruošia apskaitos įrašus, suformuoja darbo užmokesčio skaičiavimus ir parengia mokesčių deklaracijų dokumentus.

    „Su DI galima perkurti ištisas industrijas nuo pamatų, o ne tik parduoti geresnę programinę įrangą. Apskaitoje, mokesčiuose ir darbo užmokesčio srityje poreikis akivaizdus, nes darbo jėgos trūkumas tik didėja“, – sakė „Mosaic Ventures“ partneris Chandaras Lal.

    Žmogus pasirašo, DI automatizuoja

    „Integral“ akcentuoja, kad automatizavimas nėra atsiejamas nuo profesinės atsakomybės: kiekvieną pateikimą peržiūri ir pasirašo licencijuotas specialistas. Bendrovė tvirtina, kad specialistų peržiūros grįžtamasis ryšys nuolat „moko“ sistemą, todėl automatizavimo lygis didėja su kiekvienu klientu.

    Pasak įmonės, daugiau nei 50 proc. klientų apskaitos procesas jau parengiamas nuo pradžios iki pabaigos, o mėnesinių uždarymų trukmė esą sutrumpėjo nuo savaičių iki valandų. Toks modelis taikomas tuo pat metu išlaikant specialistų kontrolę galutiniam rezultatui.

    „Programinė įranga pati nepateikia jūsų verslo mokesčių deklaracijų, nevykdo darbo užmokesčio ir nepasirašo metinių ataskaitų. Tai daro licencijuotas specialistas, o jų kasmet mažėja. Todėl mes sukūrėme ne dar vieną įrankį specialistams, o pačią įmonę: DI agentai atlieka darbą, o licencijuoti ekspertai atsako už kiekvieną rezultatą“, – sakė „Integral“ bendraįkūrėjas ir vadovas Lukas Zörner.

    Reguliavimas ir duomenų apsauga

    Bendrovė nurodo, kad su ja susijusi nepriklausoma licencijuota įmonė „Integral Tax“ dirba naudodama „Integral“ platformą ir DI agentus, aptarnaudama verslus visoje Vokietijoje. Teigiama, kad nuo metų pradžios vienam specialistui tenkančių klientų skaičius jau padvigubėjo.

    „Integral“ taip pat pabrėžia veikianti griežtai reguliuojamoje aplinkoje: bendrovė nurodo esanti pripažinta audito įmonė pagal Vokietijos viešųjų auditorių reguliavimą ir prižiūrima atitinkamos profesinės rūmų institucijos. Tai svarbu, nes mokesčių ir apskaitos automatizavimas dažnai susiduria su pasitikėjimo ir atsakomybės ribomis.

    Kalbėdama apie duomenų apsaugą, bendrovė teigia, kad procesai suprojektuoti atitikti BDAR reikalavimus, o klientų duomenys saugomi ir apdorojami tik Europos duomenų centruose. Taip pat akcentuojamos apibrėžtos prieigos teisės, dokumentuotos procedūros ir profesinės paslapties principai.

    „Tikrasis DI pažadas yra sustiprinti tai, ką žmonės gali padaryti, o ne juos pakeisti. „Integral“ parodo, kaip tai atrodo vienoje labiausiai reguliuojamų ir pasitikėjimu grįstų industrijų: agentai padidina licencijuotų specialistų pasiekiamumą“, – sakė investuotojas Reidas Hoffmanas.

    „Integral“ skelbia, kad naujas kapitalas bus skirtas samdai DI inžinerijos, licencijuotų specialistų ir komercinėse komandose. Taip pat planuojama gilinti automatizavimą sudėtingesniuose apskaitos, mokesčių ir darbo užmokesčio procesuose bei plėtoti atitikties sprendimus, pritaikytus reguliuojamam finansiniam darbui.

  • Lenkija skelbia minimalią algą 2027 metais: nustatytos naujos mėnesio ir valandinės sumos

    Lenkijos teisės aktų leidinyje „Dziennik Ustaw“ paskelbtame Vyriausybės nutarime įtvirtinta, kad nuo 2027 metų sausio 1 dienos minimali alga šalyje didės iki maždaug 1 150 eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių. Kartu nustatyta ir minimali valandinė alga – apie 7,50 euro neatskaičius mokesčių.

    Nauji dydžiai buvo derinami Trišalio dialogo taryboje, kurioje dalyvauja darbuotojų, darbdavių ir valdžios atstovai. Susitarimo pasiekti nepavyko, todėl galutinį sprendimą priėmė Vyriausybė, kaip tai numato Lenkijos tvarka, kai socialiniai partneriai nepasiekia bendros pozicijos.

    Diskusijose profesinės sąjungos siekė didesnio šuolio ir siūlė minimalią algą kelti iki maždaug 1 210 eurų neatskaičius mokesčių. Darbdavių pusė laikėsi atsargesnio vertinimo ir rėmė mažesnį didinimą, argumentuodama sąnaudų augimu ir poveikiu konkurencingumui.

    Kas keitėsi pastarąjį dešimtmetį?

    Lenkijoje minimalus atlyginimas per 10 metų augo ypač sparčiai: nuo 2015 metais buvusių apie 405 eurų iki 2027 metais planuojamų maždaug 1 150 eurų neatskaičius mokesčių. Tai reiškia daugiau nei 700 eurų padidėjimą per dešimtmetį, o didžiausi šuoliai fiksuoti 2023–2024 metais.

    Tais metais minimalus atlyginimas buvo didinamas du kartus per metus – metų pradžioje ir viduryje. Toks mechanizmas taikomas tada, kai prognozuojama metinė infliacija viršija nustatytą ribą, todėl valstybė numato papildomą korekciją siekdama greičiau prisitaikyti prie kainų augimo.

    Ką tai reiškia darbuotojams ir verslui?

    Darbuotojams minimali alga yra svarbi ne tik kaip bazinis atlygis, bet ir kaip atskaitos taškas daliai išmokų bei darbo užmokesčio struktūros žemiausiuose segmentuose. Didėjant minimaliam atlygiui, dažnai kyla spaudimas didinti algas ir aukštesnėse pareigybių grupėse, kad būtų išlaikyti atlygio skirtumai.

    Verslui didesnė minimali alga reiškia didėjančius darbo kaštus, ypač sektoriuose, kur daug žemesnės kvalifikacijos darbo vietų. Kartu tai gali paskatinti investicijas į našumo didinimą, automatizavimą ir procesų optimizavimą, o kai kuriais atvejais – spartesnį paslaugų ir prekių kainų perskaičiavimą.

  • Naktinis darbas rugsėjį: priedas už valandą auga, o suma gali siekti apie 220 eurų

    Naktinis darbas Lietuvoje apmokamas papildomai, o priedo dydis priklauso nuo minimaliosios mėnesinės algos ir konkretaus mėnesio darbo valandų skaičiaus. Dėl to kiekvieną mėnesį galutinė suma darbuotojams gali keistis, net jei jų grafikas nesikeičia.

    Darbo kodeksas numato, kad nakties laikas paprastai apima valandas nuo 22.00 iki 6.00, tačiau darbdavys darbo tvarkos taisyklėse ar kolektyvinėje sutartyje gali nustatyti ir kitą, bet ne ilgesnį nei 8 valandų, nakties intervalą. Jei darbuotojo pamainose nuolat kartojasi naktinės valandos, jis patenka į didesnės rizikos ir didesnio reguliavimo zoną, kur svarbios ir sveikatos, ir poilsio garantijos.

    Darbuotojas laikomas dirbančiu naktį, jei jo darbo grafike yra bent 3 valandos nakties laiku per parą arba jei per apskaitinį laikotarpį ne mažiau kaip ketvirtadalis viso darbo laiko tenka nakčiai. Tokiu atveju už kiekvieną nakties valandą turi būti mokamas priedas prie darbo užmokesčio.

    Pagrindinė taisyklė paprasta: priedas už naktinį darbą skaičiuojamas nuo minimaliojo valandinio atlygio ir negali būti mažesnis nei 20 proc. šio dydžio už kiekvieną nakties valandą. Kuo didesnė MMA ir kuo mažiau darbo valandų konkrečiame mėnesyje, tuo didesnis minimalus valandinis tarifas, vadinasi, auga ir priedas.

    Jeigu taikytume originaliame tekste pateiktą pavyzdį, rugsėjį, kai darbo laiko norma siekia 176 valandas, priedas už vieną nakties valandą sudarytų 5,46 zloto bruto. Tai atitinka maždaug 1,28 euro bruto, o už 176 nakties valandas suma galėtų siekti apie 220 eurų bruto.

    Svarbu atskirti, kad tai yra teorinis maksimumas, galimas tik tada, kai visos mėnesio valandos sutampa su nakties laiku, o praktikoje taip nutinka retai. Taip pat darbuotojo reali išmoka priklauso nuo mokesčių, pritaikomų konkrečiam darbo užmokesčiui, todėl bruto suma nebūtinai sutaps su tuo, kas pasiekia sąskaitą.

    Darbdaviams tai reiškia pareigą nuosekliai sekti mėnesio darbo laiko normą ir teisingai perskaičiuoti priedą, ypač taikant suminę darbo laiko apskaitą. Darbuotojams verta periodiškai pasitikrinti algalapius ir įsitikinti, kad naktinės valandos atpažintos teisingai, o priedas apskaičiuotas nuo aktualaus minimaliojo valandinio dydžio.