CP v2

Tag: Darbo užmokestis

  • Lenkijoje 2027 metais augs pensijos ir rentos: Vyriausybė nusprendė dėl indeksavimo dalies

    Lenkijoje 2027 metais planuojamas pensijų ir rentų didėjimas, tačiau tiksli būsimos indeksacijos apimtis paaiškės tik vėliau, kai bus paskelbti 2026 metų ekonominiai rodikliai. Vis dėlto Vyriausybė jau apsisprendė dėl vienos svarbiausių formulės dalių.

    Nuspręsta palikti įstatyme numatytą minimalų indeksavimo priedą, susietą su realiu vidutinio darbo užmokesčio augimu. Tai reiškia, kad prie indeksavimo skaičiavimo bus pridedama ne daugiau kaip privalomas minimumas, o ne didesnė dalis, dėl kurios paprastai deramasi socialiniame dialoge.

    Kas nuspręsta dėl indeksavimo?

    Pensijų ir rentų indeksavimo mechanizmas Lenkijoje remiasi dviem pagrindiniais veiksniais: metine infliacija ir realiu darbo užmokesčio augimu. Pagal taikomą taisyklę indeksavimo rodiklis skaičiuojamas iš praėjusių metų vidutinio vartojimo prekių ir paslaugų kainų augimo, papildomai pridedant ne mažiau kaip 20 proc. realaus vidutinio atlyginimo augimo.

    Vyriausybė nusprendė, kad būtent ši papildoma dalis ir liks ties įstatymo nustatyta riba, tai yra 20 proc. realaus darbo užmokesčio augimo. Tokia kryptis reiškia konservatyvesnį požiūrį į indeksavimą, ypač jei 2026 metais atlyginimai realiai augs sparčiau.

    Kodėl sprendimą priėmė Vyriausybė?

    Kasmet šis indeksavimo priedo dydis paprastai tampa derybų objektu tarp Vyriausybės, darbdavių ir profesinių sąjungų Socialinio dialogo taryboje. Tačiau teisės aktuose numatyta, kad jei susitarti nepavyksta, Vyriausybė privalo pati nustatyti dydį reglamentu.

    Šįkart kompromiso pasiekti nepavyko, todėl sprendimas priimtas vienašališkai, remiantis minimaliais įstatymo reikalavimais. Tai leidžia iš anksto apibrėžti vieną iš 2027 metų indeksacijos dedamųjų, nors galutinis indeksavimo procentas vis tiek priklausys nuo 2026 metų infliacijos ir realaus darbo užmokesčio pokyčių.

    Kada paaiškės, kiek didės išmokos?

    Galutinis 2027 metų pensijų ir rentų indeksavimo rodiklis bus nustatytas tik tada, kai bus žinomi visi 2026 metų statistiniai duomenys. Praktikoje tai reiškia, kad aiškus atsakymas dėl konkretaus didinimo dydžio atsiras tik po oficialių infliacijos ir darbo užmokesčio rodiklių paskelbimo.

    Kol kas sprendimas dėl minimalios „atlyginimų“ dalies leidžia prognozuoti kryptį: indeksavimas įvyks, tačiau papildomas priedas nuo realaus algų augimo bus skaičiuojamas pagal žemiausią leistiną ribą. Dėl to galutinis didėjimas gali būti mažesnis, nei tikėtųsi dalis gavėjų, jei ekonomika 2026 metais augs sparčiau.

  • Minimalios algos Europoje 2026: kas pirmauja pagal sumą ir kas realiai laimi pagal perkamąją galią

    Minimalios algos Europoje 2026: kas pirmauja pagal sumą ir kas realiai laimi pagal perkamąją galią

    Skaičiai auga, bet vertė tirpsta

    Eurostatas paskelbė 2026 metų antrojo pusmečio minimalių mėnesinių algų duomenis, kurie rodo aiškią tendenciją: kai kuriose šalyse nominalūs dydžiai beveik nejuda, o infliacija toliau mažina realią perkamąją galią. 2026 metų pirmąjį pusmetį euro zonoje vartotojų kainos, Eurostato vertinimu, augo 3,2 proc., todėl dalis mažiausiai uždirbančiųjų realiai prarado pajamas.

    Iš 29 Europos valstybių, kurioms pateikiami palyginami skaičiai, minimalų atlyginimą nuo sausio iki liepos didino tik aštuonios. Tai reiškia, kad daugelyje šalių minimalus užmokestis bent pusmetį buvo įšaldytas, nors būtiniausių prekių ir paslaugų krepšelis brango.

    Kur didžiausia minimali alga eurais

    Pagal nominalią sumą 2026 metų liepą pirmavo Liuksemburgas: minimali mėnesinė alga siekė 2 771 eurą bruto. Tarp Europos Sąjungos šalių mažiausias minimumas fiksuotas Bulgarijoje – 620 eurų bruto.

    Įtraukus ir ES šalis kandidates, mažiausią minimalią algą turėjo Ukraina – 169 eurai bruto, o Moldovoje ji siekė 313 eurų. Eurostato duomenys rodo, kad daugiau nei pusėje šalių, kur pateikiami minimumai, jie nesiekė 1 000 eurų bruto, nors dalis šio „apatinio“ segmento yra būtent šalys kandidatės.

    Virš 2 000 eurų bruto per mėnesį 2026 metų liepą buvo tik penkios šalys: be Liuksemburgo, tai Airija (2 391 euras), Vokietija (2 343 eurai), Nyderlandai (2 338 eurai) ir Belgija (2 234 eurai). Prancūzija liko netoli – 1 867 eurai bruto.

    Kur „minimumas“ vertingiausias

    Vien nominalūs eurai neatsako į klausimą, kiek realiai galima nusipirkti už minimalų atlyginimą skirtingose šalyse. Dėl to Eurostatas pateikia palyginimą pagal perkamąją galią, kai atlyginimas perskaičiuojamas į perkamosios galios standartą, leidžiantį geriau įvertinti kainų lygio skirtumus.

    Pagal perkamąją galią minimalūs atlyginimai išsiskirsto gerokai siauriau nei pagal nominalias sumas. 2026 metų liepos duomenyse didžiausia minimali alga pagal perkamąją galią fiksuota Vokietijoje (2 164), o mažiausia – Albanijoje (705). Kai kurioms šalims, pavyzdžiui, Ukrainai ir Moldovai, palyginamų perkamąją galią atspindinčių duomenų šiame pjūvyje nepateikta.

    Liuksemburgas pagal perkamąją galią išlieka tarp lyderių (2 108), tačiau čia jį aplenkia Vokietija, o toliau rikiuojasi Nyderlandai (2 023), Belgija (1 922) ir Airija (1 756). Tai iliustruoja, kad aukšta alga eurais ne visada reiškia proporcingai didesnę kasdienę perkamąją galią.

    Kas laimi ir kas pralaimi perskaičiavus

    Lyginant vietas nominaliame reitinge ir reitinge pagal perkamąją galią, ryškiausi pokyčiai matomi Rumunijoje ir Šiaurės Makedonijoje. Rumunija pakilo iš 20 į 12 vietą, o Šiaurės Makedonija – iš 24 į 16 vietą, abiem atvejais šoktelėdamos per aštuonias pozicijas.

    Prie labiausiai „išlošiančių“ pagal perkamąją galią taip pat priskiriama Serbija, o Kroatija ir Bulgarija pakilo po kelias vietas. Didžiausias „pralaimėtojas“ buvo Estija: ji krito iš 16 į 26 vietą, kas rodo, kad kainų lygis ir būsto bei paslaugų brangumas gali „suvalgyti“ nominalaus minimumo pranašumus.

    Europos Sąjungoje žemiausią minimalią algą pagal perkamąją galią turėjo Estija (935), labai nedaug atsiliko Latvija (938). Žemiau 1 000 pagal perkamąją galią taip pat buvo Bulgarija, o tarp ne ES šalių – ir Turkija.

    Kodėl infliacija smogia būtent mažiausiai uždirbantiems

    Per 2026 metų pirmąjį pusmetį Eurostato vertinimu infliacija ypač išsiskyrė Maltoje (8,2 proc.), Kipre (5,4 proc.) ir Nyderlanduose (4,7 proc.). Šalyse, kur minimalus atlyginimas per pusmetį nebuvo koreguojamas, reali pajamų vertė krito net ir tada, kai nominali suma liko tokia pati.

    Įdomus pavyzdys – Turkija, kur infliacija 2025 metų gruodžio–2026 metų birželio laikotarpiu siekė 17,8 proc. Kadangi minimalus atlyginimas šalyje atnaujinamas tik kartą per metus, perkamąją galią mažiausiai uždirbantys praranda greitai, ypač kai kainos kyla sparčiau nei atlyginimai.

    Europos kontekste svarbu ir tai, kad ne visos ES šalys turi įstatymu nustatytą minimalią algą. Italijoje, Danijoje, Švedijoje, Austrijoje ir Suomijoje minimalus atlygis paprastai nustatomas kolektyvinėmis sutartimis, todėl Eurostato „minimalaus atlyginimo“ lentelėse šios valstybės dažnai nėra tiesiogiai lyginamos.

  • ES mokamų atlyginimų skirtumas kainuoja milijardus: moterys kasmet netenka beveik 3 900 eurų

    ES mokamų atlyginimų skirtumas kainuoja milijardus: moterys kasmet netenka beveik 3 900 eurų

    Lyčių darbo užmokesčio atotrūkis Europos Sąjungoje išlieka apčiuopiama ekonominė problema, kuri kasmet kainuoja ne tik atskiriems darbuotojams, bet ir visai ekonomikai. Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad moterų bruto valandinis atlygis ES vidutiniškai yra 11,1 proc. mažesnis nei vyrų.

    Praktiškai tai reiškia, kad kai vyras uždirba 100 eurų, moteris vidutiniškai gauna 88,9 euro. Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) skaičiavimai, paremti Eurostato statistika, rodo, jog per metus tai sudaro beveik 3 900 eurų mažesnes pajamas vienai dirbančiai moteriai.

    ETUC vertinimu, dėl šio skirtumo ES dirbančios moterys bendrai netenka daugiau kaip 358 milijardų eurų per metus. Skaičiavimuose išskiriama ir tai, kad didelę įtaką rezultatams daro didesnės įmonės, kuriose atlygio struktūros dažniau apima priedus, premijas ir karjeros laiptus.

    „Atlygio skaidrumo priemonių kaštai įmonėms yra nedideli, tačiau neveikimas moterims kainuoja milijardus prarastų pajamų“, – sakė ETUC generalinė sekretorė Esther Lynch.

    Atotrūkio dydis tarp valstybių labai skiriasi. Liuksemburgas išsiskiria kaip vienintelė ES šalis, kur, pagal pateiktus vertinimus, moterys vidutiniškai uždirba daugiau nei vyrai, o metinis skirtumas jų naudai siekia apie 474 eurus.

    Tuo metu didžiausi metiniai praradimai fiksuojami Šiaurės ir dalyje Vakarų Europos: Suomijoje vidutiniškai apie 7 592 eurus, Austrijoje apie 6 854 eurus, Vokietijoje apie 6 049 eurus, Švedijoje apie 5 116 eurų. Virš ES vidurkio taip pat yra Estija, Prancūzija, Čekija ir Airija.

    Lietuvoje, pagal pateiktus skaičiavimus, vidutiniai metiniai praradimai siekia apie 2 404 eurus. Mažiausias skirtumas įvardijamas Belgijoje, kur jis sudaro apie 322 eurus, o kai kuriose valstybėse metinis atotrūkis nesiekia 1 000 eurų.

    Atlygio skaidrumo direktyva

    Lyčių atlygio skirtumą ES siekiama mažinti per Atlygio skaidrumo direktyvą, kurios tikslas yra sumažinti informacijos asimetriją tarp darbuotojų ir darbdavių. Direktyva numato daugiau pareigų darbdaviams, įskaitant informacijos teikimą apie atlygio lygius ir vidinius vertinimus, kai nustatomi nepagrįsti skirtumai.

    ES lygiu direktyvos įgyvendinimui buvo nustatytas 2026 metų birželio 7 dienos terminas, tačiau dalis valstybių narių jo neįvykdė. Tai reiškia, kad realūs pokyčiai kai kuriose rinkose gali vėluoti, o darbuotojų galimybės greičiau identifikuoti diskriminacinius skirtumus išlieka ribotos.

    „Tai nepriimtina, kai moterys dešimtmečius patyrė atlygio diskriminaciją. Laikas baigėsi slaptumo kultūrai, kuri leido toleruoti diskriminaciją“, – teigė Esther Lynch.

    Ką rodo poveikio skaičiavimai?

    ETUC vertinimu, net ir santykinai nedidelis pokytis galėtų būti apčiuopiamas. Jei lyčių darbo užmokesčio atotrūkis sumažėtų 10 proc., vidutinė dirbanti moteris ES per metus uždirbtų maždaug 672 eurais daugiau.

    Didžiausias toks prieaugis prognozuojamas Prancūzijoje, apie 1 069 eurus, ir Airijoje, apie 1 033 eurus. Pastebimas efektas būtų ir Suomijoje, Vokietijoje, Italijoje bei Danijoje, o mažiausias, dėl jau mažesnio atotrūkio, būtų Lenkijoje.

    ETUC atstovai taip pat pabrėžia, kad direktyvos nevykdymas gali turėti teisinių pasekmių, nes valstybės narės privalo perkelti ES teisės aktus į nacionalinę teisę. Ilgainiui atlygio skirtumai daro poveikį ne tik mėnesinėms pajamoms, bet ir socialinėms garantijoms, įmokoms bei pensijoms, todėl ekonominė nelygybė gali didėti ir pasitraukus iš darbo rinkos.

  • JK šokas darbo rinkoje: nedarbas auga, algų tempas lėtėja – ką darys Anglijos bankas?

    JK šokas darbo rinkoje: nedarbas auga, algų tempas lėtėja – ką darys Anglijos bankas?

    Jungtinėje Karalystėje nedarbo lygis pakilo pirmą kartą nuo 2023 metų liepos, o darbo užmokesčio augimas pradėjo vėsti. Tokie nacionalinės statistikos tarnybos duomenys sustiprino signalą, kad spaudimas kainoms gali silpnėti, tačiau palūkanų mažinimo kelias išliks atsargus.

    Skaičiuojant 2023 metų lapkričio–2024 metų sausio laikotarpį, nedarbo lygis pakilo iki 3,9 proc., kai ankstesniu trijų mėnesių laikotarpiu siekė 3,8 proc. Nors pokytis nedidelis, rinkai jis svarbus, nes rodo palaipsnį darbo rinkos persilaužimą po ilgesnio stabilumo.

    Vidutinis darbo užmokestis, neskaičiuojant premijų, augo 6,1 proc., palyginti su 6,2 proc. ankstesniu laikotarpiu. Įskaičiavus premijas, augimas sulėtėjo iki 5,6 proc. nuo 5,8 proc., o tai leidžia manyti, kad atlyginimų spaudimas infliacijai po truputį mažėja.

    Palūkanų mažinimas dar neskubės

    Rinkos dalyviai šiuos duomenis vertina kaip palankius Anglijos bankui, nes atlyginimų dinamika yra viena svarbiausių dedamųjų, lemiančių paslaugų infliaciją. Vis dėlto, net ir lėtėjant augimui, 5–6 proc. atlyginimų didėjimas tebėra gerokai aukštesnis, nei būtų suderinama su tvariai žema infliacija.

    „Atlyginimų augimas silpnėja, bet vis dar išlieka pakankamai tvirtas, todėl Anglijos bankui gali neužtekti šių signalų“, – sakė investicijų ekspertė Victoria Scholar.

    „Centrinis bankas aiškiai nori matyti reikšmingesnių įrodymų, kad atlyginimų augimas rimčiau lėtėja, prieš pradėdamas mažinti palūkanas, tačiau vasaros sprendimas vis dar tikėtinas“, – pridūrė ji.

    Finansų analizės vadovė Danni Hewson pabrėžė, kad vien šių skaičių neužteks, jog palūkanų mažinimas būtų paankstintas. Tam įtakos gali turėti ir papildomi veiksniai, tokie kaip gyventojų disponuojamų pajamų pokyčiai, infliacijos trajektorija ir vartojimo atsparumas.

    Daugiau pašalpų gavėjų, mažiau laisvų vietų

    Nacionalinės statistikos tarnybos duomenimis, bedarbio pašalpų gavėjų skaičius per mėnesį iki 2024 metų vasario padidėjo 16 800, o per metus išaugo 85 800. Tai rodo, kad daliai gyventojų darbo rinka tampa mažiau palanki, net jei bendras nedarbo lygis vis dar išlieka santykinai žemas.

    Laisvų darbo vietų skaičius mažėjo jau 20-ą kartą iš eilės ir per tris mėnesius iki vasario sumenko 43 000. Vis dėlto laisvų vietų lygis, statistikos vertinimu, išlieka didesnis nei iki pandemijos, o darbo paklausą dalinai palaiko struktūriniai veiksniai.

    Vienas jų – ilgalaikis nedarbingumas ir ekonominis neaktyvumas darbingo amžiaus grupėje. Neaktyvių žmonių, kurie nei dirba, nei aktyviai ieško darbo, skaičius paskutinį ketvirtį šiek tiek sumažėjo, bet vis dar siekia apie 2 700 000 ir išlieka arti rekordinių lygių.

    „Pereita nuo rekordinių užimtumo tikslų prie rekordinių ilgalaikio nedarbingumo mastų“, – sakė Resolution Foundation ekonomistė Louise Murphy.

    „Didžiausias Jungtinės Karalystės darbo rinkos iššūkis 2020-aisiais yra sugrąžinti neaktyvius žmones į užimtumą“, – pridūrė ji.

    Ką tai reiškia gyventojams ir verslui

    Atvėsusi darbo rinka paprastai mažina spaudimą atlyginimams ir kainoms, bet kartu gali signalizuoti lėtesnį ekonomikos augimą. Įmonėms tai reiškia atsargesnius planus dėl samdos, o darbuotojams – didesnę konkurenciją dėl geriausiai apmokamų pozicijų.

    Anglijos bankui šie rodikliai yra svarbūs sprendžiant, ar palūkanų normos jau pakankamai sugriežtino finansines sąlygas. Kol atlyginimų augimas išlieka aukštas, o paslaugų infliacija jautriai reaguoja į darbo sąnaudas, tikėtina, kad palūkanų mažinimo sprendimai bus priimami tik sulaukus aiškesnės ir nuoseklesnės tendencijos.

  • Kur Europoje darbuotojai praranda daugiausia algos: Lietuva tarp lyderių, o Kipras stebina

    Kur Europoje darbuotojai praranda daugiausia algos: Lietuva tarp lyderių, o Kipras stebina

    Asmens pajamų mokesčio ir socialinio draudimo taisyklės Europoje smarkiai skiriasi, todėl skiriasi ir tai, kiek atlyginimo žmonės realiai parsineša į namus. Naujausi Eurostato skaičiavimai rodo, kad kai kur nuo vidutinio darbo užmokesčio nurėžiama daugiau nei trečdalis.

    Eurostato 2025 metų duomenys, paskelbti 2026 metų viduryje, leidžia palyginti vadinamąją „į rankas“ dalį nuo bruto atlyginimo. Skaičiuojama, kiek bruto uždarbio atitenka mokesčiams ir privalomoms įmokoms, vertinant vienišą asmenį be vaikų, gaunantį vidutinį atlyginimą.

    Kur dalis mažiausia ir didžiausia

    Didžiausia atskaitų dalis fiksuota Rumunijoje, kur mokesčiams ir įmokoms tenka 41,5 proc. bruto uždarbio. Nedaug atsilieka Lietuva su 39,1 proc., o tarp valstybių, kur atskaitos viršija trečdalį, patenka ir Belgija, Slovėnija, Vokietija, Danija bei Vengrija.

    Kitame spektro gale – Kipras, kur atskaitoms tenka 15,1 proc., o Graikijoje – 17,0 proc. Tai reiškia, kad vienodo „vidutinio“ profilio darbuotojo pajamų neto dalis skirtingose šalyse gali skirtis dešimtimis procentinių punktų.

    Europos Sąjungos vidurkis siekia 29,1 proc. Tai atitinka situaciją, kai vidutinis metinis bruto uždarbis sudaro 37 958 eurus, o neto pajamos – 26 929 eurus, tad 11 029 eurai nukeliauja mokesčiams ir privalomoms įmokoms.

    Didžiosios ekonomikos ir regionų skirtumai

    Tarp keturių didžiausių ES ekonomikų didžiausia atskaitų dalis tenka Vokietijai – 34,8 proc. Mažiausia tarp šios grupės yra Ispanijoje – 22,1 proc., Prancūzijoje rodiklis siekia 26,2 proc., o Italijoje – 24,1 proc.

    Bendra tendencija rodo, kad pietų Europos šalys dažniau pasižymi mažesne atskaitų dalimi, o didesnė našta dažniau matoma Vidurio ir Rytų Europoje. Vis dėlto išimčių netrūksta: Vakarų Europoje Belgija ir Vokietija yra tarp aukščiausių, o Šiaurės ir Baltijos šalyse rodikliai labai nevienodi.

    Vaikai gali apversti skaičius

    Eurostato skaičiavimai rodo, kad šeimos sudėtis gali kardinaliai pakeisti rezultatą. Vieno dirbančiojo porai su dviem vaikais ES vidurkis smunka iki 8,0 proc., o kai kur mokesčių ir išskaitų dalis tampa net neigiama, nes šeimos gauna išmokas ar mokesčių grąžinimus.

    Pavyzdžiui, Graikijoje tokio namų ūkio rodiklis siekia minus 3,3 proc., o Lenkijoje – minus 0,6 proc., tai reiškia, kad neto pajamos viršija bruto uždarbį dėl paramos šeimai mechanizmų. Tuo metu Rumunijoje šiai grupei tenka 33,4 proc., o Lietuvoje – 23,8 proc.

    Didžiausias kontrastas išryškėja Vokietijoje, kur vienišam asmeniui be vaikų atskaitos sudaro 34,8 proc., o vieno dirbančiojo porai su dviem vaikais – vos 0,2 proc. Esant tam pačiam 47 514 eurų metiniam bruto uždarbiui, tokia šeima į rankas gauna 47 424 eurus, kai vienišas asmuo – 31 000 eurų, skirtumas siekia 16 424 eurus.

    Mokesčių politikos analitikai pabrėžia, kad darbuotojams svarbi ne vien gyventojų pajamų mokesčio norma, o visas darbo apmokestinimo „krepšelis“, įskaitant socialines įmokas. „Svarbiausia yra bendra darbo apmokestinimo našta, nes skirtingose šalyse ji susideda iš nevienodų dalių“, – sakė Tax Foundation ekonomistas Alexas Mengdenas.

  • Dirbote 20, 30 ar 40 metų? Štai kas iš tiesų lemia pensiją ir kada ji tampa saugesnė

    Dirbote 20, 30 ar 40 metų? Štai kas iš tiesų lemia pensiją ir kada ji tampa saugesnė

    Dažnas įsivaizduoja paprastą taisyklę: po 20 metų darbo pensija būna maža, po 30 – vidutinė, o po 40 – didelė. Tačiau šiuolaikinėse socialinio draudimo sistemose išmokos dydį dažniausiai lemia ne vien stažas, o per karjerą sumokėtos įmokos, sukauptas kapitalas ir amžius, kada nutraukiama darbo veikla.

    Kitaip tariant, žmogus, dirbęs keturis dešimtmečius už mažą atlyginimą arba patyręs ilgų pertraukų, gali gauti mažesnę išmoką nei tas, kuris dirbo trumpiau, bet nuolat mokėjo didesnes socialinio draudimo įmokas. Todėl vien tik darbo metų skaičius neatsako į klausimą, ar senatvėje pajamos bus komfortiškos.

    Kas realiai sudaro pensijos dydį

    Naujesniuose modeliuose pensija paprastai skaičiuojama iš per gyvenimą sukauptų ir indeksuotų įmokų bei kitų apskaitomų dalių, o galutinis dydis siejamas su prognozuojamu išmokos mokėjimo laikotarpiu. Kuo daugiau kapitalo sukaupta ir kuo vėliau kreipiamasi dėl pensijos, tuo didesnė mėnesinė išmoka gali būti paskirta.

    Praktikoje tai reiškia, kad vienodi 30 ar 40 metų stažo skaičiai negarantuoja vienodo rezultato. Skirtumus didina atlyginimų lygis, darbo forma, laikotarpiai, kai įmokos nemokėtos, ir tai, ar įmokos skaičiuotos nuo visų pajamų, ar tik nuo dalies.

    Kodėl 20 metų riba svarbi

    Stažas vis dar turi reikšmę, kai kalbama apie minimalių išmokų garantijas ir teisę į tam tikrą apsaugą, jeigu paskaičiuota pensija yra labai maža. Kai kuriose sistemose taikomi skirtingi reikalavimai moterims ir vyrams, todėl ta pati 20 metų riba gali reikšti nevienodą rezultatą skirtingoms grupėms.

    Minimali pensija veikia kaip apsauginis tinklas tiems, kurie atitinka stažo reikalavimus, bet jų įmokų suma nepakankama didesnei išmokai. Vis dėlto viršijus minimaliam dydžiui būtiną stažą dažniausiai neatsiranda automatinė formulė, kad kiekvieni papildomi metai garantuoja konkrečią, iš anksto žinomą sumą.

    Ar verta dirbti ilgiau

    Ilgesnis darbas po pensinio amžiaus dažniausiai didina būsimą išmoką keliais kanalais: toliau mokamos įmokos, sukauptos lėšos papildomai indeksuojamos, o paskaičiuotas kapitalas dalijamas iš trumpesnio prognozuojamo išmokų mokėjimo laikotarpio. Dėl to net vieneri papildomi metai gali apčiuopiamai padidinti mėnesines pajamas senatvėje.

    Vis dėlto vien užrašas „40 metų darbo“ pats savaime negarantuoja aukštos pensijos, jei didžiąją karjeros dalį įmokos buvo mažos. Didžiausią skirtumą paprastai sukuria nuoseklus įmokų mokėjimas, didesnės apmokestinamos pajamos ir sprendimas, kada tiksliai išeiti į pensiją.

    Todėl planuojant senatvės pajamas svarbiausia vertinti ne tik stažą, bet ir realiai sukauptą kapitalą, galimas karjeros pertraukas bei tikėtiną darbo pabaigos amžių. Tik toks vaizdas leidžia priartėti prie atsakymo, ar pensija bus panaši į minimalų dydį, ar suteiks daugiau finansinio saugumo.

  • Biržų Kaštonų pagrindinė mokykla ieško mokytojų: 2 atrankos startuoja nuo 2026 metų rugsėjo

    Biržų Kaštonų pagrindinė mokykla ieško mokytojų: 2 atrankos startuoja nuo 2026 metų rugsėjo

    Biržų Kaštonų pagrindinė mokykla skelbia atranką pradinio ugdymo mokytojo  pareigoms užimti (1 pareigybei)  darbui nuo 2026 m. rugsėjo 1 d.

    Pareigybės lygis – A2

    Darbo pradžia – 2026 m. rugsėjo 1 d.

    Darbo užmokestis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymu. Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas priklauso nuo darbo stažo, kvalifikacinės kategorijos. Darbo užmokestis 2137,10 – 2666,79 Eur iki mokesčių. Pareiginės algos koeficientas dėl veiklos sudėtingumo didinamas 1–15 procentų, jei klasėje ugdomas vienas ar daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių vidutinių, didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių bei mokomas vienas ar daugiau užsieniečių arba Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių gyventi į Lietuvos Respubliką, nemokančių valstybinės kalbos, dvejus metus nuo mokinio mokymosi pradžios Lietuvos Respublikoje.

     Kvalifikaciniai reikalavimai ir kompetencijos:

    1. Aukštasis pedagoginis išsilavinimas, pradinio ugdymo mokytojo kvalifikacija, atitinkanti reikalavimus mokytojų dalykiniam pasirengimui ir kompetencijoms („Reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašas, patvirtintas Lietuvos  Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. V-774, 16 punktas) arba studijos pagal pradinio ugdymo ar vaikystės pedagogikos programą,
    2. Gerai mokėti lietuvių kalbą, jos mokėjimo lygis turi atitikti Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1688, reikalavimus, būti išklausę lietuvių kalbos kultūros kursus pagal Mokytojų, mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui bei skyrių vedėjų lietuvių kalbos kultūros mokymo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-2106 „Dėl Mokytojų, mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui bei skyrių vedėjų lietuvių kalbos kultūros mokymo programos patvirtinimo“, per metus nuo darbo mokytoju pradžios, jeigu nėra išklausę ne mažesnės apimties (22 valandų arba 1 studijų kredito) dalyko studijų metu.
    3. Gebėti valdyti informacines komunikacines technologijas ir jas taikyti ugdymo procese, būti įgiję kompetencijas, numatytas Reikalavimų mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų skaitmeninio raštingumo programoms apraše.
    4. Būti išklausęs specialiosios pedagogikos ir specialiosios psichologijos kursą mokytojams pagal Specialiosios pedagogikos ir specialiosios psichologijos kvalifikacijos tobulinimo kursų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. ISAK-2481 „Dėl Specialiosios pedagogikos ir specialiosios psichologijos kvalifikacijos tobulinimo kursų programos patvirtinimo“, per metus nuo darbo mokytoju pradžios, jeigu nėra išklausę ne mažesnės apimties (60 valandų arba 2 studijų kreditų) kursų anksčiau arba studijų metu (šis reikalavimas netaikomas mokytojams, baigusiems specialiosios pedagogikos ir (ar) psichologijos studijų programas).
    5. Gebėti planuoti, organizuoti ugdymo procesą pagal atnaujintas bendrąsias ugdymo programas, taikyti mokymąsi aktyvinančius metodus pamokose (privalumas).
    6. Gebėti bendrauti ir bendradarbiauti, konstruktyviai, dalykiškai spręsti problemas, dirbti komandoje su švietimo pagalbos specialistais, mokytojais, klasių auklėtojais, mokinių tėvais.  (privalumas).
    7. Išmanyti įvairias įtraukiojo ugdymo strategijas, metodus, būdus (privalumas).

     Pretendentai privalo pateikti šiuos dokumentus:

    1. prašymą leisti dalyvauti atrankoje;
    2. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir jo kopiją;
    3. gyvenimo aprašymą;
    4. kvalifikaciją ir išsilavinimą patvirtinančius dokumentus ir jų kopijas;
    5. galima pateikti buvusių darboviečių rekomendacijas;
    6. teisėto darbo su vaikais kodą (QR kodas).

    Pretendentai dokumentus siunčia elektroniniu paštu: kastonai@kastonupm.lt  iki 2026 m. birželio 14 d. Informacija teikiama telefonu +370 450 36740 darbo dienomis nuo 8:00 iki 17:00 val., adresu Kaštonų g. 13, Biržai.

     Dokumentų originalai pateikiami atrankos dieną ir sutikrinti grąžinami pretendentui.

     Pretendentų atrankos būdas – pokalbis. Pokalbis su pakviestais pretendentais numatomas 2026 m. birželio 16 d. Apie laiką pretendentai bus informuojami asmeniškai.

    Informaciją apie asmens duomenų tvarkymą rasite Biržų Kaštonų pagrindinės mokyklos internetinėje svetainėje: http://www.kastonupm.lt/asmens…  

     

    Biržų Kaštonų pagrindinė mokykla skelbia atranką ikimokyklinio/ priešmokyklinio ugdymo mokytojo pareigoms užimti (1 pareigybei) Medeikių pradinio ugdymo skyriuje ir Germaniškio daugiafunkciniame centre darbui nuo 2026m. rugsėjo 1 d.

    Pareigybės lygis – A2

    Darbo pradžia – 2026 m. rugsėjo 1 d.

    Darbo užmokestis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymu. Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas priklauso nuo darbo stažo, kvalifikacinės kategorijos. Darbo užmokestis 2137,10 – 2666,79 Eur iki mokesčių. Pareiginės algos koeficientas dėl veiklos sudėtingumo didinamas 5–10 procentų.

    Kvalifikaciniai reikalavimai ir kompetencijos:

    1. Aukštasis išsilavinimas, ikimokyklinio ugdymo ar pradinio ugdymo  mokytojo kvalifikacija  arba studijos pagal ikimokyklinio, pradinio ugdymo ar vaikystės pedagogikos programą,
    2. Gerai mokėti lietuvių kalbą, jos mokėjimo lygis turi atitikti Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1688, reikalavimus, būti išklausę lietuvių kalbos kultūros kursus pagal Mokytojų, mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui bei skyrių vedėjų lietuvių kalbos kultūros mokymo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-2106 „Dėl Mokytojų, mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui bei skyrių vedėjų lietuvių kalbos kultūros mokymo programos patvirtinimo“, per metus nuo darbo mokytoju pradžios, jeigu nėra išklausę ne mažesnės apimties (22 valandų arba 1 studijų kredito) dalyko studijų metu.
    3. Gebėti valdyti informacines komunikacines technologijas ir jas taikyti ugdymo procese, būti įgiję kompetencijas, numatytas Reikalavimų mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų skaitmeninio raštingumo programoms apraše, kurį tvirtina švietimo,  mokslo ir sporto ministras.
    4. Gebėti bendrauti ir bendradarbiauti, konstruktyviai, dalykiškai spręsti problemas, dirbti komandoje su švietimo pagalbos specialistais, mokytojais, klasių auklėtojais, mokinių tėvais.  (privalumas).
    5. Išmanyti įvairias įtraukiojo ugdymo strategijas, metodus, būdus (privalumas).

     Pretendentai privalo pateikti šiuos dokumentus:

    1. prašymą leisti dalyvauti atrankoje;
    2. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir jo kopiją;
    3. gyvenimo aprašymą;
    4. išsilavinimą ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus ir jų kopijas;
    5. galima pateikti buvusių darboviečių rekomendacijas;
    6. teisėto darbo su vaikais kodą (QR kodas).

    Pretendentai dokumentus siunčia elektroniniu paštu: kastonai@kastonupm.lt  iki 2026 m. birželio 14 d. Informacija teikiama telefonu +370 450 36740 darbo dienomis nuo 8:00 iki 17:00 val., adresu Kaštonų g. 13, Biržai.

    Dokumentų originalai pateikiami atrankos dieną ir sutikrinti grąžinami pretendentui.

    Pretendentų atrankos būdas – pokalbis. Pokalbis su pakviestais pretendentais numatomas 2026 m. birželio 16 d. Apie laiką pretendentai bus informuojami asmeniškai.

    Informaciją apie asmens duomenų tvarkymą rasite Biržų Kaštonų pagrindinės mokyklos internetinėje svetainėje  http://www.kastonupm.lt/asmens…  

    Biržų Kaštonų pagrindinė mokykla skelbia atranką pradinio ugdymo mokytojo  pareigoms užimti (1 pareigybei)  darbui nuo 2026 m. rugsėjo 1 d.

    Pareigybės lygis – A2

    Darbo pradžia – 2026 m. rugsėjo 1 d.

    Darbo užmokestis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymu. Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas priklauso nuo darbo stažo, kvalifikacinės kategorijos. Darbo užmokestis 2137,10 – 2666,79 Eur iki mokesčių. Pareiginės algos koeficientas dėl veiklos sudėtingumo didinamas 1–15 procentų, jei klasėje ugdomas vienas ar daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių vidutinių, didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių bei mokomas vienas ar daugiau užsieniečių arba Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių gyventi į Lietuvos Respubliką, nemokančių valstybinės kalbos, dvejus metus nuo mokinio mokymosi pradžios Lietuvos Respublikoje.

     Kvalifikaciniai reikalavimai ir kompetencijos:

    1. Aukštasis pedagoginis išsilavinimas, pradinio ugdymo mokytojo kvalifikacija, atitinkanti reikalavimus mokytojų dalykiniam pasirengimui ir kompetencijoms („Reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašas, patvirtintas Lietuvos  Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. V-774, 16 punktas) arba studijos pagal pradinio ugdymo ar vaikystės pedagogikos programą,
    2. Gerai mokėti lietuvių kalbą, jos mokėjimo lygis turi atitikti Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1688, reikalavimus, būti išklausę lietuvių kalbos kultūros kursus pagal Mokytojų, mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui bei skyrių vedėjų lietuvių kalbos kultūros mokymo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-2106 „Dėl Mokytojų, mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui bei skyrių vedėjų lietuvių kalbos kultūros mokymo programos patvirtinimo“, per metus nuo darbo mokytoju pradžios, jeigu nėra išklausę ne mažesnės apimties (22 valandų arba 1 studijų kredito) dalyko studijų metu.
    3. Gebėti valdyti informacines komunikacines technologijas ir jas taikyti ugdymo procese, būti įgiję kompetencijas, numatytas Reikalavimų mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų skaitmeninio raštingumo programoms apraše.
    4. Būti išklausęs specialiosios pedagogikos ir specialiosios psichologijos kursą mokytojams pagal Specialiosios pedagogikos ir specialiosios psichologijos kvalifikacijos tobulinimo kursų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. ISAK-2481 „Dėl Specialiosios pedagogikos ir specialiosios psichologijos kvalifikacijos tobulinimo kursų programos patvirtinimo“, per metus nuo darbo mokytoju pradžios, jeigu nėra išklausę ne mažesnės apimties (60 valandų arba 2 studijų kreditų) kursų anksčiau arba studijų metu (šis reikalavimas netaikomas mokytojams, baigusiems specialiosios pedagogikos ir (ar) psichologijos studijų programas).
    5. Gebėti planuoti, organizuoti ugdymo procesą pagal atnaujintas bendrąsias ugdymo programas, taikyti mokymąsi aktyvinančius metodus pamokose (privalumas).
    6. Gebėti bendrauti ir bendradarbiauti, konstruktyviai, dalykiškai spręsti problemas, dirbti komandoje su švietimo pagalbos specialistais, mokytojais, klasių auklėtojais, mokinių tėvais.  (privalumas).
    7. Išmanyti įvairias įtraukiojo ugdymo strategijas, metodus, būdus (privalumas).

     Pretendentai privalo pateikti šiuos dokumentus:

    1. prašymą leisti dalyvauti atrankoje;
    2. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir jo kopiją;
    3. gyvenimo aprašymą;
    4. kvalifikaciją ir išsilavinimą patvirtinančius dokumentus ir jų kopijas;
    5. galima pateikti buvusių darboviečių rekomendacijas;
    6. teisėto darbo su vaikais kodą (QR kodas).

    Pretendentai dokumentus siunčia elektroniniu paštu: kastonai@kastonupm.lt  iki 2026 m. birželio 14 d. Informacija teikiama telefonu +370 450 36740 darbo dienomis nuo 8:00 iki 17:00 val., adresu Kaštonų g. 13, Biržai.

     Dokumentų originalai pateikiami atrankos dieną ir sutikrinti grąžinami pretendentui.

     Pretendentų atrankos būdas – pokalbis. Pokalbis su pakviestais pretendentais numatomas 2026 m. birželio 16 d. Apie laiką pretendentai bus informuojami asmeniškai.

    Informaciją apie asmens duomenų tvarkymą rasite Biržų Kaštonų pagrindinės mokyklos internetinėje svetainėje: http://www.kastonupm.lt/asmens…  

     

    Biržų Kaštonų pagrindinė mokykla skelbia atranką ikimokyklinio/ priešmokyklinio ugdymo mokytojo pareigoms užimti (1 pareigybei) Medeikių pradinio ugdymo skyriuje ir Germaniškio daugiafunkciniame centre darbui nuo 2026m. rugsėjo 1 d.

    Pareigybės lygis – A2

    Darbo pradžia – 2026 m. rugsėjo 1 d.

    Darbo užmokestis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymu. Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas priklauso nuo darbo stažo, kvalifikacinės kategorijos. Darbo užmokestis 2137,10 – 2666,79 Eur iki mokesčių. Pareiginės algos koeficientas dėl veiklos sudėtingumo didinamas 5–10 procentų.

    Kvalifikaciniai reikalavimai ir kompetencijos:

    1. Aukštasis išsilavinimas, ikimokyklinio ugdymo ar pradinio ugdymo  mokytojo kvalifikacija  arba studijos pagal ikimokyklinio, pradinio ugdymo ar vaikystės pedagogikos programą,
    2. Gerai mokėti lietuvių kalbą, jos mokėjimo lygis turi atitikti Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1688, reikalavimus, būti išklausę lietuvių kalbos kultūros kursus pagal Mokytojų, mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui bei skyrių vedėjų lietuvių kalbos kultūros mokymo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-2106 „Dėl Mokytojų, mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui bei skyrių vedėjų lietuvių kalbos kultūros mokymo programos patvirtinimo“, per metus nuo darbo mokytoju pradžios, jeigu nėra išklausę ne mažesnės apimties (22 valandų arba 1 studijų kredito) dalyko studijų metu.
    3. Gebėti valdyti informacines komunikacines technologijas ir jas taikyti ugdymo procese, būti įgiję kompetencijas, numatytas Reikalavimų mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų skaitmeninio raštingumo programoms apraše, kurį tvirtina švietimo,  mokslo ir sporto ministras.
    4. Gebėti bendrauti ir bendradarbiauti, konstruktyviai, dalykiškai spręsti problemas, dirbti komandoje su švietimo pagalbos specialistais, mokytojais, klasių auklėtojais, mokinių tėvais.  (privalumas).
    5. Išmanyti įvairias įtraukiojo ugdymo strategijas, metodus, būdus (privalumas).

     Pretendentai privalo pateikti šiuos dokumentus:

    1. prašymą leisti dalyvauti atrankoje;
    2. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir jo kopiją;
    3. gyvenimo aprašymą;
    4. išsilavinimą ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus ir jų kopijas;
    5. galima pateikti buvusių darboviečių rekomendacijas;
    6. teisėto darbo su vaikais kodą (QR kodas).

    Pretendentai dokumentus siunčia elektroniniu paštu: kastonai@kastonupm.lt  iki 2026 m. birželio 14 d. Informacija teikiama telefonu +370 450 36740 darbo dienomis nuo 8:00 iki 17:00 val., adresu Kaštonų g. 13, Biržai.

    Dokumentų originalai pateikiami atrankos dieną ir sutikrinti grąžinami pretendentui.

    Pretendentų atrankos būdas – pokalbis. Pokalbis su pakviestais pretendentais numatomas 2026 m. birželio 16 d. Apie laiką pretendentai bus informuojami asmeniškai.

    Informaciją apie asmens duomenų tvarkymą rasite Biržų Kaštonų pagrindinės mokyklos internetinėje svetainėje  http://www.kastonupm.lt/asmens…  

  • Įtampa virš „Dino“: po streiko – 300 eurų priedas, bet profsąjungos rengia naują eskalaciją

    Įtampa virš „Dino“: po streiko – 300 eurų priedas, bet profsąjungos rengia naują eskalaciją

    Lenkijos mažmeninės prekybos tinklą „Dino“ pastarosiomis savaitėmis lydėjo auganti įtampa: balandžio pabaigoje dalyje parduotuvių įvyko įspėjamasis streikas, o netrukus darbuotojams pranešta apie algų didinimą. Profsąjungų teigimu, sprendimas atsirado ne „iš geros valios“, o dėl sustiprėjusio spaudimo ir viešumo.

    Kaip skelbia OPZZ Konfederacija Pracy atstovai, darbuotojams išmokėtas 300 eurų dydžio priedas, o nuo kito mėnesio jis turėtų tapti nuolatine bazinio atlygio dalimi. Vis dėlto profsąjungos pabrėžia, kad derybiniai reikalavimai buvo gerokai didesni ir siekė 900 eurų, tad dabartinį sprendimą jos vadina tik daliniu.

    „Ši išmoka yra tiesioginis spaudimo rezultatas, bet ji neatitinka darbuotojų lūkesčių ir nebaigia ginčo“, – sakė OPZZ Konfederacja Pracy pirmininkas Wojciechas Jendrusiak.

    Darbuotojų atstovai skelbia, kad konfliktas gali aštrėti: gegužės 25–27 dienomis prie bendrovės būstinės Krotoszyne planuojama trijų dienų manifestacija. Profsąjungos užsimena ir apie galimo visuotinio streiko scenarijų, kuris kolektyviniuose ginčuose laikomas viena griežčiausių priemonių.

    Reikalavimų paketas, anot profsąjungų, neapsiriboja vien atlyginimais. Tarp pagrindinių punktų minimas įmonės socialinio fondo sukūrimas, didesnis darbuotojų skaičius parduotuvėse ir darbo organizavimo peržiūra, kad krūviai būtų realistiški ir saugūs.

    Atskira įtampą kelianti tema – vaizdo stebėjimo sistemų naudojimas vertinant darbuotojų produktyvumą. Profsąjungos teigia, kad tokia praktika kelia privatumo ir psichologinio spaudimo klausimus, o kartu tampa argumentu, kodėl, jų nuomone, būtinas aiškesnis dialogas dėl darbo sąlygų ir kontrolės priemonių ribų.

    „Dino“ viešų komentarų šiuo klausimu kol kas pateikia mažai, o profsąjungos tvirtina, kad vietoje tiesioginių derybų dažniau pasitelkiami darbo teisės specialistai. Tuo pat metu pranešama, kad Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimai nustatė daugiau nei 1 000 galimų pažeidimų, o tyrimai tęsiami, todėl pastabų ir įpareigojimų skaičius dar gali augti.

    Analitikai pažymi, kad tokie ginčai mažmeninės prekybos sektoriuje dažniausiai kyla dėl atlygio ir darbo intensyvumo, ypač sparčiai augančiuose tinkluose. Esminis klausimas „Dino“ atveju dabar – ar pavyks pereiti prie nuoseklių derybų ir išvengti ilgesnių streikų, galinčių paveikti tiek parduotuvių darbą, tiek įmonės reputaciją darbo rinkoje.

  • Neringos savivaldybė skelbia naują darbo užmokesčio sistemą: kaip keisis algos 2025–2026 metais

    2025-01-24 d. Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. V13-8 “Dėl Neringos savivaldybės administracijos darbo apmokėjimo sistemos patvirtinimo”

    2025-01-27 d. Neringos savivaldybės mero potvarkis Nr. V10-19 “Dėl Neringos savivaldybės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemos tvarkos aprašo patvirtinimo”

    2024-01-02 d. Neringos savivaldybės mero potvarkis Nr. V11-17 “Dėl viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra Neringos savivaldybė, vadovų darbo apmokėjimo sistemos aprašo patvirtinimo”

    2024-11-05 d. Neringos savivaldybės mero potvarkis Nr. V10-596 “Dėl Neringos savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemos patvirtinimo”

     

    Pareigybės pavadinimas

    Pareigybių skaičius

    2025 m. vidutinis mėnesis bruto darbo užmokestis, eurais

    2026 m. vidutinis mėnesis bruto darbo užmokestis, eurais

    I

    II

    III

    IV

    ketvirtis

    ketvirtis

    ketvirtis

    ketvirtis

    Meras

    1

    Vicemerai

    2

    Politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai

    Administracijos vadovai

    1

    Tarybos sekretorius

    1

    Mero patarėjas

    2

    Karjeros valstybės tarnautojai

    Skyriaus vedėjas

    12

    Skyriaus vedėjo pavaduotojas

    4

    Vyriausiasis specialistas

    30

    Dirbantys pagal darbo sutartis

    Specialistas

    9

    Buhalteris

    3

    Vairuotojas

    2

     

     

     

    Biudžetinė įstaiga Duomenys kaupiami

    ir saugomi Juridinių asmenų registre.

    Kodas 188754378

    Norime Jus informuoti, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Jeigu sutinkate, prašome, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Daugiau informacijos rasite Privatumo politikos apraše.

    Būtini slapukai reikalingi, kad svetainė veiktų ir kad galėtumėte naudotis jos bent minimaliomis funkcijomis: ją naršyti, sutikti ar nesutikti su slapukų naudojimu. Šie slapukai negali būti išjungti.

    Šie slapukai leidžia svetainei įsiminti Jūsų pasirinkimus, nustatymus, nuo kurių priklauso, kaip ir ką matote svetainėje, pvz., kurią svetainės kalbinę vesriją Jums rodyti ir pan. Jie taip pat suteikia galimybę Jums rodyti suasmenintą informaciją. Jei išjungsite šiuos slapukus, kai kurios svetainės funkcijos gali neveikti.

    Šiuo metu funkciniai slapukai yra nenaudojami.

    Šie slapukai naudojami analizuojant svetainės lankomumo statistiką. Jie leidžia skaičiuoti apsilankymus ir srauto šaltinius, kad galėtume išmatuoti svetainės efektyvumą ir ją tobulinti, siekdami ją padaryti kuo naudingesnę ir patogesnę lankytojams. Jie padeda mums sužinoti, kurie puslapiai yra labiausiai ar mažiausiai lankomi, sužinoti, kaip lankytojai vaikšto per svetainės puslapius. Visa informacija, kurią renka šie slapukai, yra anoniminė, nes saugom tik visų lankytojų bendri rodikliai.

    Šiuos slapukus nustato trečiosios šalys, pvz., YouTube.com. Jos stebi jūsų elgesį su jų tiekiamu turiniu, pvz., peržiūrint vaizdo įrašus. Jei išjungsite šiuos slapukus, svetainėje negalėsite žiūrėti jų teikiamo turinio, pvz., YouTube.com vaizdo įrašų. Slapukų teikėjas gali naudoti šiuos slapukus, kad sektų jūsų pomėgius ir pagal juos Jums parinktų panašų turinį kitose svetainėse.

    Šiuo metu reklaminiai slapukai yra nenaudojami.

  • „Samsung Electronics“ akcijos šovė 6 proc.: profsąjunga stabdo streiką po preliminaraus algų susitarimo

    „Samsung Electronics“ akcijos šovė 6 proc.: profsąjunga stabdo streiką po preliminaraus algų susitarimo

    Streikas pristabdytas paskutinę minutę

    „Samsung Electronics“ akcijos pakilo daugiau nei 6 proc., kai bendrovės darbuotojų profsąjunga sustabdė planuotą 18 dienų streiką. Investuotojai tai įvertino kaip signalą, kad artimiausiu metu mažėja rizika dėl trikdžių puslaidininkių gamyboje.

    Streikas buvo planuotas po to, kai tarpininkaujant valdžiai vykusios derybos buvo įstrigusios. Vis dėlto vėlesnis derybų raundas, kuriam vadovavo Pietų Korėjos užimtumo ir darbo ministras, atvedė prie preliminaraus susitarimo.

    Kas numatyta preliminariame susitarime

    Profsąjunga pranešė, kad visi nariai balsuos dėl preliminaraus atlyginimų ir premijų susitarimo nuo gegužės 22 dienos iki gegužės 27 dienos. Kol vyksta balsavimas, visuotinis streikas yra sustabdytas.

    Pietų Korėjos darbo ministras viešai pabrėžė, kad tai dar nėra galutinis susitarimas ir iki jo dar laukia ilgas kelias. Pasak jo, abiejų pusių pozicijos suartėjo, o profsąjunga derybose padarė reikšmingų nuolaidų.

    Vietos žiniasklaida skelbė, kad itin pelningam lustų padaliniui būtų skirta 40 proc. bendro premijų fondo, o kitiems verslo padaliniams atitektų 60 proc. Tuo pat metu ginčytas premijų paskirstymas nuostolingiems padaliniams, kaip pranešta, būtų atidėtas vieneriems metams.

    Rinka reagavo ir į viso sektoriaus foną

    Akcijų šuolį sustiprino ir bendras optimizmas puslaidininkių sektoriuje, kilęs po „Nvidia“ paskelbtų stiprių ketvirčio rezultatų. Tokios naujienos dažnai pakelia viso segmento bendrovių vertinimus, nes rinkos dalyviai pervertina paklausos perspektyvas.

    Tuo pačiu streiko rizika „Samsung Electronics“ atveju investuotojams buvo jautri dėl bendrovės vaidmens atminties lustų ir pažangių gamybos pajėgumų grandinėje. Bet kokie sutrikimai gali turėti efektą ne tik tiekimo terminams, bet ir sutarčių vykdymui su didžiaisiais klientais.

    Diskusijos dėl premijų sistemos tapo esmine ginčo ašimi, nes darbuotojai siekė aiškesnio ryšio tarp bendrovės veiklos rezultatų ir išmokų. Žiniasklaidos pranešimuose taip pat minėta galimybė dalį specialių premijų finansuoti bendrovės akcijomis ilgesniu laikotarpiu, susiejant jas su ambicingais pelningumo tikslais.

    Pietų Korėjos politinė vadovybė anksčiau yra akcentavusi, kad darbuotojų teisė ginti interesus turi ribas, ypač kai rizikuojama strateginių sektorių stabilumu. Skaičiuota, kad užsitęsęs streikas galėjo lemti reikšmingus tiesioginius nuostolius ir dar didesnę žalą, jei būtų sutrikusi lustų gamyba.