CP v2

Tag: Darbo vietų mažinimas

  • „Starling Bank“ mažina apie 130 etatų: pertvarka ir DI plėtra po smukusio pelno

    „Starling Bank“ mažina apie 130 etatų: pertvarka ir DI plėtra po smukusio pelno

    Jungtinės Karalystės skaitmeninis bankas „Starling Bank“ planuoja atsisakyti maždaug 130 darbo vietų. Bankas teigia, kad sprendimas susijęs su siekiu supaprastinti veiklą, sumažinti besidubliuojančias funkcijas ir greičiau diegti naujus produktus, daugiau procesų perkeliant į DI sprendimus.

    Apie planuojamus pokyčius darbuotojai buvo informuoti šią savaitę, o daliai komandų pradedamas konsultacijų laikotarpis. Pertvarka apims bankininkystės ir technologijų padalinius, tačiau kartu bendrovė pabrėžia, kad toliau samdys technologijų ir DI inžinierius.

    Finansiniame kontekste bankas nurodo, kad iki 2025 metų pasibaigusiais finansiniais metais pelnas prieš mokesčius sumažėjo 3 proc. ir siekė apie 255 000 000 eurų. Tuo metu pajamos krito nuo maždaug 1 104 000 000 eurų iki 1 041 000 000 eurų, kas rodo spaudimą augimo tempui net ir gerai žinomiems skaitmeniniams rinkos žaidėjams.

    „Vienas svarbiausių mūsų pranašumų prieš tradicinius bankus yra gebėjimas greitai testuoti, paleisti, mokytis ir persitvarkyti. Nors toliau samdome technologijų ir DI inžinierius, keičiame dalies bankininkystės komandų struktūrą, kad supaprastintume veiklą, sumažintume dubliavimąsi ir greičiau pristatytume produktus“, – sakė „Starling Bank“ atstovas.

    DI kryptis bankui tampa vis svarbesnė ir klientų aptarnavimo, ir vidinių procesų automatizavimo srityse. „Starling Bank“ taip pat plečia skaitmeninio asistento funkcijas, orientuodamasis į kasdienių finansų valdymą, personalizuotas įžvalgas ir bendrą bankinių paslaugų konsultavimą.

    Ekspertų vertinimu, tokios pertvarkos šiuo metu nėra išimtis: bankai ir finansinių technologijų bendrovės vis dažniau siekia mažinti sąnaudas, peržiūri komandų struktūras ir daugiau investuoja į programinę įrangą bei automatizaciją. Tačiau reputacine prasme svarbu, kaip skaidriai vykdomas konsultacijų procesas ir ar klientų aptarnavimo kokybė dėl pokyčių nesuprastės.

  • „Porsche“ pelnas šoktelėjo 34 proc., bet Kinija smukdo pardavimus: laukia 5 000 etatų pjūvis

    „Porsche“ pelnas šoktelėjo 34 proc., bet Kinija smukdo pardavimus: laukia 5 000 etatų pjūvis

    Vokietijos prabangių automobilių gamintoja „Porsche“ paskelbė, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį jos veiklos pelnas išaugo 34 proc. ir pasiekė 1,35 mlrd. eurų. Rezultatas viršijo rinkos lūkesčius, nors bendrovės pajamos mažėjo, o automobilių pristatymai traukėsi dviženkliu tempu.

    Per pusmetį „Porsche“ pajamos smuko 5,1 proc. iki 17,23 mlrd. eurų, tačiau veiklos pelningumas (grąža nuo pardavimų) pakilo iki 7,8 proc., kai prieš metus siekė 5,5 proc. Bendrovė teigia, kad rodiklius kilstelėjo griežtesnė sąnaudų kontrolė, kainodara ir pelningesnis modelių derinys, vadovaujantis strategija vertė svarbiau už apimtį.

    Didelę įtaką rezultatams turėjo ir gerokai mažesnės restruktūrizavimo išlaidos. „Porsche“ nurodė, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį strateginio pertvarkymo kaštai sudarė apie 100 mln. eurų, kai prieš metus siekė maždaug 800 mln. eurų.

    Per 2026 metų pirmąjį pusmetį pristatyti 122 306 automobiliai, tai yra 16,5 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Didžiausias smūgis teko Kinijai, kur pristatymai krito 32 proc. iki 14 501 vieneto, bendrovei įvardijant sudėtingą rinkos aplinką ir orientaciją į vertę.

    Kas palaikė pelną?

    Bendrovė pabrėžė, kad geresnius rezultatus padėjo išlaikyti didesnė aukštos vertės 911 šeimos automobilių paklausa, ypač GTS, Turbo ir GT versijų. Tuo pat metu krito „Taycan“, „Panamera“ ir „Macan“ modelių pardavimai, o tai atspindi platesnes prabangių elektromobilių rinkos svyravimų tendencijas.

    „Per pastaruosius šešis mėnesius „Porsche“ komanda labai intensyviai ir disciplinuotai dirbo ties strategija. Tačiau mūsų dar laukia daug darbo, kad „Porsche“ būtų tvirtai pasirengusi sudėtingai ateičiai“, – sakė generalinis direktorius Michaelis Leitersas.

    Nors Kinijos rinka išlieka silpnoji vieta, „Porsche“ nekeitė metų prognozių. Bendrovė tikisi 2026 metais gauti 35–36 mlrd. eurų pajamų ir pasiekti 5,5–7,5 proc. veiklos pelningumą, kai 2025 metais pajamos siekė 36,27 mlrd. eurų.

    Darbo vietų mažinimas iki 2035 metų

    „Porsche“ taip pat pranešė, kad iki 2035 metų planuoja atsisakyti dar 5 000 darbo vietų, siekdama mažinti kaštus ir stiprinti konkurencingumą. Sprendimas priimtas susitarus su darbuotojų atstovais, o pagrindinėse Vokietijos gamyklose žadama vengti privalomų atleidimų.

    Šis planas papildo anksčiau skelbtą ketinimą iki 2030 metų sumažinti 3 900 pozicijų, įskaitant 2 000 laikinų darbuotojų. Bendrovė nurodo, kad 5 000 etatų mažinimas bus įgyvendinamas plečiant dalinio išėjimo į pensiją programas, pasitelkiant natūralią kaitą ir savanoriškus išėjimo susitarimus.

    „Porsche“ spaudimą sieja su didėjančia Kinijos gamintojų konkurencija, JAV tarifais ir aukštais kaštais Vokietijoje. Bendrovė teigia, kad ilgalaikė pertvarkos programa „Sportwagenschmiede 35“ jau beveik baigta ir turėtų labiau sutelkti įmonę į pagrindinį sportinių automobilių verslą, supaprastinti organizaciją bei didinti atsparumą.

    Išsamesnį planą „Porsche“ ketina pristatyti 2026 metų spalio 7 dieną per investuotojams skirtą renginį. Rinkai tai bus svarbus signalas, kaip prabangių automobilių gamintojas ketina suderinti pelningumą, elektrifikacijos ambicijas ir spaudimą tradicinėse eksporto rinkose.

  • „Zalando“ mažina sąnaudas: Berlyne planuoja 200 savanoriškų išėjimų, Erfurte darbą praras 2 100

    Vokietijos internetinės mados prekybos platforma „Zalando“ skelbia apie naują sąnaudų mažinimo etapą, kuris palies tiek administracines, tiek logistikos grandis. Bendrovė artimiausiomis savaitėmis ketina mažinti darbuotojų skaičių Berlyno centrinėje būstinėje ir uždaryti vieną iš logistikos centrų Erfurte.

    „Zalando“ nurodo, kad Berlyne planuojama apie 200 darbo vietų mažinimų per savanoriško išėjimo programą. Tokia priemonė paprastai reiškia, kad darbuotojams siūlomos kompensacijos ar kitos sąlygos, skatinančios nutraukti darbo santykius abipusiu sutarimu.

    Erfurto centro uždarymas

    Didesnis pokytis laukia Erfurto logistikos centro: jį planuojama uždaryti iki rugsėjo pabaigos. Dėl to darbo neteks apie 2 100 žmonių, o tai yra didžiausia šio plano dalis pagal paveikiamų darbuotojų skaičių.

    Įmonė aiškina, kad ateityje sandėlių veiklą, siuntų paruošimą ir dalį logistikos paslaugų perims išoriniai paslaugų teikėjai. Tikimasi, kad toks modelis leis kasmet sutaupyti kelis milijonus eurų.

    „Pagal pasirinktą strategiją sandėlių valdymą, siuntų paruošimą ir logistikos paslaugas vykdys išorinės įmonės, o tai kasmet turėtų sutaupyti kelis milijonus eurų“, – teigiama „Zalando“ pranešime.

    Kodėl darbai keliasi į Bukareštą

    Kartu su mažinimais Vokietijoje „Zalando“ dalį veiklos perkelia į Rumuniją. Bendrovė planuoja 2027 metų pirmąjį ketvirtį Bukarešte atidaryti naują biurą, kuriame pradžioje turėtų dirbti apie 60 žmonių.

    Tokie sprendimai atspindi platesnę Europos e. prekybos ir logistikos sektoriaus tendenciją: įmonės siekia lankstesnių kaštų struktūrų, dalį funkcijų perduoda rangovams, o administracinius procesus koncentruoja miestuose, kur lengviau pritraukti specialistų ir valdyti išlaidas.

    Įmonės mastas ir rinka

    „Zalando“ skaičiuoja, kad pirmojo ketvirčio pabaigoje aktyvių klientų skaičius siekė 62,3 mln. Bendrovė veikia 29 rinkose ir savo platformoje siūlo apie 7 000 prekių ženklų.

    Nors aktyvių klientų bazė išlieka didelė, paskelbti pokyčiai rodo, kad įmonė toliau ieško efektyvesnio veiklos modelio. Darbo vietų mažinimai ir logistikos pertvarkymas paprastai laikomi vienais greičiausių būdų sumažinti fiksuotas sąnaudas ir padidinti veiklos atsparumą paklausos svyravimams.

  • „Volkswagen“ planai verda: profsąjunga perspėja apie didelį konfliktą dėl atleidimų

    „Volkswagen“ planai verda: profsąjunga perspėja apie didelį konfliktą dėl atleidimų

    Įtampos židinys Vokietijos pramonėje

    Vokietijos automobilių gamintojo „Volkswagen“ vadovybės svarstomas masto taupymo planas kelia riziką peraugti į didelį konfliktą su darbuotojais, įspėja profsąjunga IG Metall. Ketvirtadienį prie kelių gamyklų Vokietijoje vyko protestai, o įmonės vadovai planus pristatė stebėtojų tarybai.

    Pasak profsąjungos, darbuotojų kantrybė senka, nes kalbama ne tik apie išlaidų mažinimą, bet ir apie galimus struktūrinius sprendimus, kurie paliestų dešimtis tūkstančių žmonių. Konfliktas gresia tapti vienu didžiausių pastarųjų metų Vokietijos pramonėje.

    „Mes nestovėsime nuošalyje ir nedarysime nieko, jei įmonė nepakeis kurso“, – sakė IG Metall atstovas Thorstenas Groegeris.

    Kokie sprendimai svarstomi?

    Žiniasklaidoje skelbiama, kad „Volkswagen“ generalinis direktorius Oliveris Blume svarsto iki 100 000 darbo vietų mažinimą visame pasaulyje. Tai sudarytų apie 16 proc. grupės darbuotojų, nes „Volkswagen“ pasaulyje dirba maždaug 630 000 žmonių.

    Taip pat minimos galimos keturių gamybos vietų pertvarkos Vokietijoje, įskaitant trijų „Volkswagen“ gamyklų ir vienos „Audi“ gamyklos ateitį. Galutinių sprendimų posėdyje tikėtasi nesulaukti, tačiau jis gali tapti derybų, kurios truks mėnesius, pradžia.

    „Jei šie planai taptų realybe, mes juos stabdytume visomis išgalėmis“, – sakė IG Metall vadovė Christiane Benner.

    Kodėl spaudimas „Volkswagen“ auga?

    Įmonei spaudimą didina keli veiksniai: tarptautinės prekybos įtampa ir tarifai, lėtesnė grąža iš elektromobilių bei aštri konkurencija Kinijoje, kuri išlieka didžiausia automobilių rinka pasaulyje. Kinijoje vietos gamintojai ypač agresyviai konkuruoja kainomis ir technologijomis, todėl Europos gamintojams sudėtinga išlaikyti maržas.

    Elektromobilių segmente „Volkswagen“ ir kiti tradiciniai gamintojai susiduria su brangiomis baterijų tiekimo grandinėmis, sparčiu modelių atnaujinimo tempu ir poreikiu investuoti į programinę įrangą. Visa tai reiškia, kad taupymo priemonės dažnai tampa ne vienkartiniu sprendimu, o ilgalaike strategija.

    Derybų fonas ir politinės kliūtys

    „Volkswagen“ jau yra sutarusi dėl 50 000 darbo vietų mažinimo Vokietijoje iki 2030 metų, įskaitant 35 000 pagrindiniame „Volkswagen“ prekės ženkle. Šie sprendimai buvo suderinti 2024 metų pabaigoje kartu su įsipareigojimu iki dešimtmečio pabaigos Vokietijoje išvengti gamyklų uždarymų.

    Situaciją komplikuoja stebėtojų tarybos sudėtis, kurioje tradiciškai yra 20 narių, o darbuotojų atstovai turi reikšmingą balsą. Papildomai svarbi ir Žemutinės Saksonijos žemės įtaka, nes ji turi pakankamai akcijų, kad galėtų blokuoti esminius sprendimus, susijusius su gamybos vietomis ir strategine pertvarka.

    Ekspertai pabrėžia, kad platesnė Vokietijos automobilių pramonė taip pat prisitaiko prie mažesnės paklausos ir perėjimo prie elektrifikacijos, todėl darbo vietų mažinimas paliečia ne tik gamintojus, bet ir tiekėjus. Dėl to „Volkswagen“ sprendimai gali turėti reikšmingą poveikį visam regionų užimtumui ir pramonės grandinei.

  • „Microsoft“ mažina 4 800 darbo vietų: „Xbox“ laukia didžiausia pertvarka, uždaromos studijos

    „Microsoft“ mažina 4 800 darbo vietų: „Xbox“ laukia didžiausia pertvarka, uždaromos studijos

    Masiniai atleidimai ir pokyčiai

    „Microsoft“ paskelbė mažinanti apie 4 800 darbo vietų visame pasaulyje, tai sudaro maždaug 2 proc. bendrovės darbuotojų. Didžiausias smūgis tenka žaidimų ir skaitmeninės pramogos padaliniui „Xbox“, kuriam numatyta reikšminga reorganizacija.

    Skelbiama, kad per artimiausius finansinius metus „Xbox“ segmente bus atsisakyta apie 3 200 pareigybių, dalis atleidimų įsigalios nedelsiant. Pokyčiai siejami su išlaidų peržiūra, augimo lūkesčių korekcijomis ir bandymu pritaikyti verslą prie besikeičiančios rinkos.

    Ką darbuotojams sakė vadovai

    „Microsoft“ vadovė Amy Coleman darbuotojams išsiųstame pranešime akcentavo, kad įmonės aplinka keičiasi, todėl keičiasi ir pats verslas. Pasak jos, daugiausia atleidimų numatyta komercinėje veikloje ir „Xbox“ padalinyje.

    „Mūsų verslas keičiasi, nes keičiasi pasaulis aplink jį“, – sakė Amy Coleman.

    Ji taip pat pabrėžė, kad atleidžiami darbuotojai nėra „pakeičiami“ dirbtiniu intelektu, nors automatizavimas įmonėje keičia kai kuriuos procesus. Tokia formuluotė atspindi platesnę technologijų sektoriaus tendenciją: DI diegimas dažnai sutampa su kaštų optimizavimu, tačiau viešojoje komunikacijoje įmonės vengia tiesioginio priežastinio ryšio.

    „Xbox“ skaičiai ir studijų ateitis

    „Xbox“ vadovė Asha Sharma darbuotojams nurodė, kad iki kitų finansinių metų planuojama panaikinti 3 200 pozicijų, iš jų apie 1 600 atleidimų vykdoma iš karto. Ji pripažino, kad dalies strateginių krypčių plėtra nepasiekė tikėto tempo.

    „Mūsų verslas šiandien nėra sveikas“, – sakė Asha Sharma.

    Jos teigimu, į „Game Pass“, daugiaplatformį modelį ir platesnį turinio portfelį buvo investuota daug, tačiau augimas atsiliko nuo prognozių, o veiklos maržos liko gerokai mažesnės nei kitose platformose. Tai didina spaudimą peržiūrėti kaštus, turinio planavimą ir aparatūros strategiją.

    Be darbo vietų mažinimo, „Xbox“ neteks keturių studijų. Skelbiama, kad „Compulsion Games“ ir „Double Fine Productions“ turėtų pereiti į nepriklausomų studijų statusą, o „Ninja Theory“ ir „Undead Labs“ derasi dėl perėjimo naujiems savininkams.

    Prancūzijoje „Arkane“ vadovybė pradeda privalomas konsultacijas su darbuotojų atstovybe, vertinant galimus sprendimus. Tai rodo, kad pokyčiai palies ne tik JAV, bet ir Europos rinkas, kur darbo santykių procedūros paprastai yra griežčiau reglamentuotos.

    „Microsoft“ pastaraisiais metais ne kartą ėmėsi masinių atleidimų, tuo pat metu didindama investicijas į DI infrastruktūrą, produktų kūrimą ir debesijos pajėgumus. Dabar „Xbox“ pertvarka tampa ryškiausiu pavyzdžiu, kaip technologijų milžinės mėgina subalansuoti augimo pažadus, dideles investicijas ir realų pelningumą.

  • „British American Tobacco“ kirto be gailesčio: 5 500 atleidimų ir 695 mln. eurų taupymo planas

    „British American Tobacco“ kirto be gailesčio: 5 500 atleidimų ir 695 mln. eurų taupymo planas

    Tabako gamintoja „British American Tobacco“ paskelbė apie didelio masto pertvarką, kuri palies darbuotojus visame pasaulyje. Įmonė pranešė, kad planuoja atsisakyti 5 500 darbo vietų, o dar apie 3 500 pozicijų perduoti išorės rangovams.

    Iš viso pokyčiai paliestų maždaug 9 000 žmonių, tai yra beveik penktadalį bendrovės maždaug 47 000 darbuotojų. Pagrindinis tikslas – sumažinti išlaidas ir supaprastinti veiklą, kai tradicinių cigarečių paklausa brandžiose rinkose toliau mažėja.

    695 mln. eurų taupymas iki 2028

    Įmonė nurodo siekianti iki 2028 metų kasmet sutaupyti apie 695 mln. eurų. Šis planas papildo anksčiau įvardytas priemones, kuriomis jau buvo numatyta iki 2027 metų sumažinti išlaidas dar maždaug 580 mln. eurų.

    Pertvarka apims įvairias „British American Tobacco“ veiklas skirtinguose regionuose, tačiau, kaip skelbiama, Jungtinės Valstijos iš esmės nebus įtrauktos. JAV yra didžiausia bendrovės rinka, joje grupė veikia per dukterinę bendrovę Reynolds American.

    Posūkis į alternatyvius nikotino produktus

    Kaip ir kiti sektoriaus žaidėjai, „British American Tobacco“ susiduria su ilgalaike tendencija: tradicinio rūkymo mastas mažėja dėl sveikatos argumentų, mokesčių politikos ir griežtėjančių reguliavimo reikalavimų. Todėl bendrovė akcentuoja vadinamuosius nerūkymo produktus – garinimo įrenginius, kaitinamojo tabako sprendimus ir nikotino pagalvėles.

    Bendrovė yra viešai deklaravusi siekį, kad iki 2035 metų apie pusę pajamų sudarytų naujesnės produktų linijos. Vis dėlto JAV plėtrą, pasak bendrovės komunikacijos, apsunkina ilgos reguliacinio patvirtinimo procedūros, kurios gali lėtinti naujų produktų patekimą į rinką.

    Vadovo žinutė ir rinkos reakcija

    Bendrovės vadovas Tadeu Marroco pertvarką pristatė kaip pastangas sukurti lankstesnę, griežčiau kaštus valdančią ir technologijomis labiau paremtą organizaciją. Jis pabrėžė, kad darbuotojai, kuriuos palies pokyčiai, turėtų sulaukti pagalbos pereinamuoju laikotarpiu.

    Rinka į naujieną sureagavo santūriai: prekybos Londone metu bendrovės akcijos smuko apie 2,5 proc. Analitikų vertinimu, nors produktyvumo didinimo kryptis buvo signalizuojama iš anksto, pats mažinimo mastas daliai investuotojų galėjo pasirodyti didesnis nei tikėtasi.

    Pastaraisiais metais tokio tipo pertvarkos daugelyje tarptautinių bendrovių siejamos ne tik su taupymu, bet ir su veiklos automatizavimu bei procesų skaitmeninimu. Darbo rinkai tai reiškia augantį spaudimą administracinėms ir pasikartojančioms funkcijoms, kurias vis dažniau perima technologijos ir, kai kuriais atvejais, DI sprendimai.

  • „Volkswagen“ planuoja radikalų pertvarkymą: iki 100 000 atleidimų ir 4 gamyklų uždarymas

    „Volkswagen“ planuoja radikalų pertvarkymą: iki 100 000 atleidimų ir 4 gamyklų uždarymas

    Numatomas didžiausias pokytis istorijoje

    Vokietijos automobilių gamintoja „Volkswagen“ esą rengia vieną radikaliausių pertvarkų per visą savo istoriją. Vokietijos žiniasklaida skelbia, kad koncerno vadovas Oliveris Blume’as valdybai pristatė planą, kuriame svarstomas iki 100 000 darbo vietų mažinimas visame pasaulyje.

    Tokio masto mažinimas reikštų gerokai griežtesnį posūkį nei ankstesni planai. Dar prieš kelis mėnesius buvo viešai kalbėta apie maždaug 50 000 pozicijų atsisakymą iki 2030 metų, o dabartinis scenarijus, jei pasitvirtintų, reikštų dvigubai didesnį užmojį.

    „Svarbiausi klausimo faktai bus aptarti ir patvirtinti atitinkamuose organuose. Šio proceso neaplenksime“, – raštu komentavo „Volkswagen“ atstovas.

    Keturios gamyklos Vokietijoje

    Be darbo vietų mažinimo, minima ir galimybė vidutiniu laikotarpiu uždaryti keturias gamybos aikšteles Vokietijoje. Kaip nurodoma, rizikos zonoje atsidurtų gamyklos Hanoveryje, Cvikau ir Emdėne, taip pat „Audi“ fabrikas Nekarsulme Badeno-Viurtembergo žemėje.

    Skelbiama, kad gamybos nutraukimas būtų siejamas su šiose vietose surenkamų modelių gyvavimo ciklo pabaiga, o tai leistų pokyčius įgyvendinti laipsniškai. Vis dėlto praktinis planų įgyvendinimas gali atsiremti į darbo teisę ir kolektyvines sutartis.

    „Volkswagen“ iki 2030 metų galioja darbo vietų saugumo susitarimas, o „Audi“ analogiškas susitarimas, kaip skelbiama, galioja iki 2033 metų pabaigos. Dėl to realūs instrumentai gali būti natūralus darbuotojų kaitumas, ankstyvo išėjimo į pensiją programos ir vidinis perdislokavimas.

    Keičiama ir grupės struktūra

    Viešojoje erdvėje minima, kad pertvarka galėtų apimti ne tik kaštų mažinimą, bet ir struktūrinius sprendimus. Tarp aptariamų scenarijų nurodoma galimybė pagrindinį „Volkswagen“ prekės ženklą ir komponentų padalinį atskirti į savarankiškesnes bendroves.

    Toks modelis rinkose paprastai vertinamas kaip būdas aiškiau atskirti veiklų pelningumą ir supaprastinti kapitalo pritraukimą. Automobilių pramonėje tai siejama su didele investicijų našta elektrifikacijai, programinei įrangai, baterijų tiekimo grandinėms ir gamybos modernizavimui.

    Spalvos keičiasi dėl pelno ir konkurencijos

    Pranešimuose pabrėžiama, kad planai bręsta jau ne vienerius metus, o paskutinį postūmį suteikė prastėjantys finansiniai rodikliai. Skelbiama, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį grupės grynasis pelnas sumažėjo 28 proc. iki 1,56 mlrd. eurų, o pajamos smuko 2 proc. iki 75,7 mlrd. eurų.

    Papildomą spaudimą, kaip nurodoma, daro prekybos politika ir tarifai, kurie didina sąnaudas, taip pat rinkos pokyčiai Kinijoje. Kinija ilgą laiką buvo svarbiausia „Volkswagen“ rinka, tačiau pastaruoju metu vietos gamintojai, tarp jų BYD, agresyviai didina konkurenciją tiek vidaus rinkoje, tiek Europoje.

    „Iki šiol planuotų sutaupymų nepakanka. Jei to nepadarysime, rizikuojame savo ateitimi“, – anksčiau viešai įspėjo „Volkswagen“ finansų vadovas Arno Antlitzas.

    Analitikai pabrėžia, kad tradiciniams gamintojams tenka vienu metu spręsti kelias užduotis: mažinti fiksuotas sąnaudas, išlaikyti gamybos apimtis, finansuoti perėjimą prie elektromobilių ir spartinti programinės įrangos kūrimą. Dėl to didžiųjų koncernų restruktūrizacijos Europoje tampa vis dažnesnės, o sprendimai dėl gamyklų ateities dažnai persvarstomi kasmet, reaguojant į paklausą ir reguliavimą.

  • „Commerzbank“ žada didesnį pelną ir atleis 3 000 darbuotojų: atsakas į „UniCredit“ perėmimo planus

    „Commerzbank“ žada didesnį pelną ir atleis 3 000 darbuotojų: atsakas į „UniCredit“ perėmimo planus

    Vokietijos bankas „Commerzbank“ pranešė planuojantis atsisakyti dar 3 000 darbo vietų ir kartu smarkiai kelti pelno tikslus. Banko pertvarka įvardijama kaip tiesioginis atsakas į Italijos grupės „UniCredit“ siekį perimti kontrolę.

    Frankfurte įsikūręs kreditorius teigia, kad iki 2030 metų pajamos turėtų augti iki 16,8 mlrd. eurų, o grynasis pelnas pasiekti 5,9 mlrd. eurų. Tokiais skaičiais bankas bando įtikinti rinką, kad gali didinti vertę savarankiškai, be perėmimo.

    „Mūsų nauji tikslai atspindi ambicingą ir kartu patikimą augimą, o bet kokia alternatyva turi būti lyginama su tuo“, – sakė „Commerzbank“ vadovė Bettina Orlopp.

    Numatomi atleidimai paliestų apie 8 proc. iš maždaug 38 000 banko darbuotojų. Pertvarkos kaštus „Commerzbank“ vertina apie 450 mln. eurų, o didesnį efektyvumą tikisi pasiekti ir plačiau taikydama dirbtinį intelektą procesų automatizavimui.

    „UniCredit“ šią savaitę pateikė oficialų savanorišką akcijų mainų pasiūlymą visoms „Commerzbank“ akcijoms. Pasiūlymu Vokietijos bankas įvertintas kiek mažiau nei 35 mlrd. eurų.

    „UniCredit“ į „Commerzbank“ dairėsi jau kurį laiką: 2024 metais įsigijo didelį akcijų paketą iš Vokietijos valstybės, o vėliau jį didino pirkdama rinkoje. Pasiekus ribą, kuri pagal Vokietijos perėmimų taisykles įpareigoja teikti formalų pasiūlymą, italų bankas tai ir padarė.

    Šiuo metu „UniCredit“ tiesiogiai valdo apie 26 proc. „Commerzbank“ akcijų, dar apie 4 proc. kontroliuojama per išvestines priemones. Situacija sukėlė nerimą tiek Frankfurte, tiek Berlyne, nes „Commerzbank“ yra antras pagal dydį privatus Vokietijos bankas ir svarbus finansavimo šaltinis šalies smulkiajam bei vidutiniam verslui.

    „Commerzbank“ teigia, kad perėmimas nėra būtinas, o „UniCredit“ planus vadina nepakankamai apibrėžtais ir keliančiais reikšmingų įgyvendinimo rizikų. Vis dėlto bankas palieka erdvės deryboms, jei akcininkams būtų pasiūlyta patraukli priemoka, o svarbiausi strategijos elementai būtų išsaugoti.

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas viešai rėmė „Commerzbank“ poziciją, pabrėždamas, kad šaliai reikia stiprių bankų, tačiau ne kiekvienas perėmimas yra pageidautinas. Žiniasklaidoje taip pat svarstoma, ar federalinė valdžia galėtų didinti savo dalį „Commerzbank“, kur dabar valdo apie 12 proc. akcijų.

    Bankas primena, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį uždirbo 913 mln. eurų grynojo pelno ir tai buvo geriausias ketvirčio rezultatas nuo 2011 metų. Šie skaičiai naudojami kaip argumentas, kad pertvarka ir griežtesni tikslai gali būti alternatyva perėmimui.