CP v2

Tag: Darbuotojų sauga

  • Skundai dėl darbo medicinos patikrų: vizitas trunka 30 sekundžių, o kontrolė – neaiški

    Trumpi vizitai kelia klausimų

    Darbo medicinos patikros turėtų padėti įvertinti, ar žmogus gali saugiai dirbti konkrečiame darbe, tačiau dalis pacientų pasakoja apie priešingą patirtį. Į profesinės atsakomybės institucijas kasmet patenka kelios dešimtys skundų dėl darbo medicinos gydytojų veiklos, o dažniausias priekaištas – pernelyg formali apžiūra.

    Pacientai teigia, kad vizitai kartais trunka itin trumpai, o sprendimai priimami beveik neįvertinus žmogaus būklės. Skunduose minimos situacijos, kai gydytojas apsiriboja kelių duomenų peržiūra kompiuteryje ir išduoda pažymą, nors pacientas akivaizdžiai jaučia sveikatos problemų.

    Ką pasakoja pacientai?

    Viena istorija – apie jaunuolę, kuri prieš pat patikrą patyrė kelio traumą ir į kabinetą atėjo šlubuodama, tačiau, pasak artimųjų, gydytojas to net nepastebėjo. Nepaisant to, buvo išduota pažyma, kad ji tinkama dirbti, nors trauma galėjo riboti galimybes saugiai atlikti pareigas.

    Kitas pacientas skundėsi, kad visas vizitas užtruko maždaug 30 sekundžių. Žmogus tvirtino, kad gydytojas net nepažvelgė į pacientą ir, trumpai peržvelgęs informaciją, iš karto pateikė reikiamą dokumentą darbui.

    Taip pat minimi atvejai, kai pacientai turėjo patys priminti gydytojui įrašyti į pažymą jų nurodytas ligas ar lėtines būkles. Žmonės baiminasi, kad neįrašyti sveikatos apribojimai vėliau gali virsti problemomis tiek darbuotojui, tiek darbdaviui.

    Kodėl sunku suprasti, kas atsakingas už priežiūrą?

    Viešojoje erdvėje keliama problema, kad praktiškai sunku aiškiai pasakyti, kas ir kaip kontroliuoja darbo medicinos gydytojų darbą. Pacientams ir darbdaviams ne visada suprantama, į ką kreiptis, jei kyla abejonių dėl patikros kokybės ar pagrįstumo.

    Sveikatos apsaugos institucijos nurodo, kad teisės aktuose nėra nustatyta nei minimali, nei maksimali darbo medicinos patikros trukmė. Dėl to vizito kokybė labiau priklauso nuo to, ar gydytojas realiai įvertina konkrečios darbo vietos rizikas, siuntime nurodytus veiksnius ir, jei reikia, paskiria papildomus tyrimus ar specialistų konsultacijas.

    „Darbo medicinos gydytojas turėtų atlikti tiek vertinimo, kiek reikia sprendimui dėl tinkamumo konkrečiam darbui, atsižvelgiant į darbo rizikas ir papildomų tyrimų duomenis“, – teigiama institucijų pateikiamoje pozicijoje.

    Darbo teisės ir profesinės sveikatos ekspertai pabrėžia, kad darbo medicinos tikslas nėra vien formalus dokumento išdavimas. Pasak jų, grąžinti šiai sričiai realų prevencinį vaidmenį svarbu ir darbuotojų saugai, ir darbdaviams, kurie už patikras moka bei tikisi patikimo įvertinimo.

  • Statybininkų diena: kodėl jų darbas šiandien svarbesnis nei bet kada ir kas keičiasi sektoriuje

    Statybininkų diena: kodėl jų darbas šiandien svarbesnis nei bet kada ir kas keičiasi sektoriuje

    Statybininkų diena kasmet primena, kad būtent šios srities darbuotojai formuoja miestų veidą, užtikrina būsto ir viešųjų pastatų kokybę bei prisideda prie infrastruktūros atnaujinimo. Šventės proga savivaldybės ir organizacijos dažnai dėkoja sektoriaus žmonėms už profesionalumą ir atsakomybę.

    Pastaraisiais metais statybų sektorius Lietuvoje keičiasi greičiau nei anksčiau: daugiau dėmesio skiriama energiniam efektyvumui, statinių ilgaamžiškumui ir saugai. Vis dažniau keliami reikalavimai ne tik galutiniam rezultatui, bet ir tam, kaip organizuojami darbai, kaip valdoma rizika ir užtikrinama darbuotojų sveikata.

    Kas keičiasi statybose

    Didelę įtaką darbų praktikai daro skaitmenizacija ir DI sprendimai, kurie naudojami planavimui, klaidų prevencijai ir projektų kontrolei. Statybų įmonės vis plačiau taiko skaitmeninius modelius, leidžiančius tiksliau numatyti medžiagų poreikį, terminus ir kaštus.

    Ne mažiau svarbi kryptis yra tvaresnės medžiagos ir mažesnė tarša. Rinkoje daugėja projektų, kuriuose vertinamas viso pastato gyvavimo ciklas, o užsakovai vis dažniau prašo sprendimų, kurie mažina energijos suvartojimą ir eksploatacijos išlaidas.

    Darbuotojų trūkumas ir kvalifikacija

    Vienu didžiausių iššūkių išlieka kvalifikuotų darbuotojų poreikis. Sektoriui svarbu ne tik pritraukti naujų žmonių, bet ir nuolat kelti kompetencijas, nes darbų technologijos ir reglamentai keičiasi, o klaidos statybose brangiai kainuoja.

    Statybininkų diena tampa proga atkreipti dėmesį į profesijos prestižą ir realią jos reikšmę visuomenei. Kuo daugiau investuojama į kokybę, mokymus ir saugią darbo kultūrą, tuo patikimesni ir ilgaamžiškesni tampa rezultatai, kuriais naudojasi visi.

    Ko palinkėti šventės proga

    Šią dieną statybų sektoriaus žmonėms dažniausiai linkima saugių darbų, stabilių užsakymų ir pagarbos už atsakomybę. Tai profesija, kurioje kasdienis darbas tiesiogiai matomas aplinkoje, o jo kokybė išlieka dešimtmečiams.

    Statybininkų dienos proga sveikinimai skiriami visiems, kurie prisideda prie statybų grandinės: nuo projektavimo ir inžinerijos iki statybvietės komandų ir techninės priežiūros specialistų.

  • Biuro darbuotojai dažnai nežino: darbdavys privalo papildyti darbo vietą šiuo daiktu

    Biuro darbuotojai dažnai nežino: darbdavys privalo papildyti darbo vietą šiuo daiktu

    Ilgos valandos prie kompiuterio daugeliui tapo kasdienybe, tačiau ergonomika biure vis dar dažnai nuvertinama. Netinkamai sureguliuota darbo vieta didina raumenų ir kaulų sistemos apkrovą, o ilgainiui gali prisidėti prie nugaros, kaklo ar kojų skausmų.

    Specialistai pabrėžia, kad vien patogios kėdės nepakanka. Didelę reikšmę turi ir smulkūs sprendimai, padedantys išlaikyti taisyklingą laikyseną, ypač kai darbuotojas prie ekrano praleidžia didžiąją darbo dienos dalį.

    Vienas iš dažniausiai pamirštamų priedų yra pakojis. Jis suteikia tinkamą atramą pėdoms, padeda išlaikyti taisyklingesnį kampą kelių ir klubų sąnariuose, mažina įtampą juosmens srityje ir gali pagerinti kraujotaką kojose.

    Svarbu tai, kad pakojis daugeliu atvejų nėra vien geros valios klausimas. Darbo vietose, kuriose naudojami ekranai, darbdavys privalo užtikrinti ergonomikos reikalavimų laikymąsi, o darbuotojui paprašius turi sudaryti sąlygas papildomai pritaikyti darbo vietą, įskaitant pakojį.

    Reikalavimai aktualūs tiems, kurie darbo metu ekraną naudoja reikšmingą laiko dalį, paprastai ne mažiau kaip pusę dienos darbo laiko. Į šią grupę patenka ne tik darbuotojai pagal darbo sutartį, bet ir praktikantai bei stažuotojai, jei jų darbas realiai vyksta prie kompiuterio.

    Kaip pateikiamas prašymas, įstatymai dažniausiai detaliai nenurodo, todėl praktikoje tai turėtų būti apibrėžta įmonės vidaus tvarkose. Darbuotojui verta kreiptis į tiesioginį vadovą ar personalo skyrių ir pateikti aiškų prašymą, o darbdaviui svarbu užtikrinti, kad tokie prašymai būtų nagrinėjami skaidriai ir laiku.

    Ergonomiška darbo vieta tampa vis svarbesnė ir dėl augančio sėdimo darbo masto bei hibridinio darbo modelių. Darbdaviams tai ne tik pareiga, bet ir praktinė investicija: mažiau nusiskundimų savijauta, mažesnė pervargimo rizika ir geresnis darbuotojų produktyvumas ilgalaikėje perspektyvoje.

  • Karščio bangos smogia darbui: šios profesijos Europoje labiausiai rizikuoja sveikata ir alga

    Karščio bangos smogia darbui: šios profesijos Europoje labiausiai rizikuoja sveikata ir alga

    Ekstremalus karštis Europoje vis dažniau tampa ne tik nepatogumu, bet ir realia profesine rizika: pasak Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros, didelėje temperatūroje dirba maždaug kas penktas ES darbuotojas. Augant karščio bangų dažniui, nukenčia ir žmonių sveikata, ir bendras ekonomikos produktyvumas.

    Daugiausia rizikuoja tie, kurie dirba lauke arba prastai vėdinamose, įkaitusiose patalpose. Žemės ūkis ir statybos dažniausiai įvardijami kaip labiausiai karščiui pažeidžiami sektoriai, tačiau vis dažniau sutrikimai paliečia ir transportą, gamybą, energetiką, turizmą bei skubiosios pagalbos tarnybas.

    Kas labiausiai atsiduria karščio zonoje

    Eurofound 2024 metų Europos darbo sąlygų tyrimas rodo, kad su aukšta temperatūra bent ketvirtį darbo laiko susiduria 68 proc. žemės ūkio darbuotojų ir 52 proc. statybininkų. Panašūs rodikliai fiksuojami ir pramonėje bei transporte, kur tokią riziką nurodo apie trečdalis darbuotojų.

    Tyrimas taip pat atskleidžia ilgalaikę tendenciją: darbuotojų, kurie karštyje praleidžia nuo ketvirčio iki trijų ketvirčių darbo laiko, dalis išaugo nuo 13 proc. 1995 metais iki 21 proc. 2024 metais. Tai rodo, kad karštis iš epizodinės problemos tampa vis labiau įprastu darbo aplinkos veiksniu.

    Pagal profesijas labiausiai išsiskiria kvalifikuoti žemės ūkio darbuotojai: 72 proc. jų teigia dažnai dirbantys aukštoje temperatūroje. Po jų seka amatininkai ir statybų specialistai, taip pat įrenginių ir mašinų operatoriai bei nekvalifikuotą darbą dirbantys žmonės, kurių darbas neretai susijęs su fiziniu krūviu ir ribotomis galimybėmis vėsintis.

    Kodėl karštis pavojingas sveikatai

    EU-OSHA pabrėžia, kad ilgalaikis darbas karštyje didina dehidratacijos, šilumos išsekimo ir šilumos smūgio riziką, o kartu gali paaštrinti širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos ligas. Aukšta temperatūra mažina dėmesio koncentraciją ir pailgina reakcijos laiką, todėl didėja nelaimingų atsitikimų tikimybė.

    Rizikos pobūdis skiriasi pagal veiklą. Žemės ūkio ir miškininkystės darbuotojams papildomą grėsmę kelia su klimato kaita siejamas didėjantis erkių platinamų ligų paplitimas, alergenai ir oro tarša, o statybose karštį sustiprina miestų šilumos salų efektas, kai asfaltas ir betonas temperatūrą pakelia aukščiau nei aplinkinėse teritorijose.

    Skubiosios pagalbos darbuotojai dažnai dirba sudėtingiausiomis sąlygomis tada, kai rizika didžiausia: karščio bangų metu išauga iškvietimų skaičius, o gelbėjimo darbai neretai atliekami su apsaugine apranga, kuri riboja natūralų kūno vėsinimą.

    Kaina ekonomikai ir ką daro valstybės

    „Allianz Trade“ analizė teigia, kad temperatūrai perkopus apie 30 laipsnių ribą, produktyvumo nuostoliai ima augti gerokai sparčiau ir tampa struktūriniu ekonomikos augimo stabdžiu. Praktikoje tai reiškia, kad kai kuriuos darbus tenka lėtinti ar stabdyti karščiausiomis valandomis, keisti pamainų grafikus ir didinti pertraukas.

    Šiluma trikdo ir platesnę ekonomiką: gamyboje auga vėsinimo sąnaudos, transporte galimi vėlavimai dėl įkaitusios infrastruktūros, o energetikoje didėja elektros paklausa vėsinimui tuo metu, kai dalies elektrinių efektyvumas mažėja dėl šiltesnio aušinimo vandens. Žemės ūkyje karštis ir sausros didina prastesnio derliaus tikimybę, o tai gali kelti spaudimą maisto kainoms.

    Eurostato duomenimis, žemės ūkis 2024 metais sudarė apie 1,2 proc. ES bendrojo vidaus produkto, tačiau kai kuriose šalyse jo svoris didesnis. Europos Komisija nurodo, kad statybų sektorius sukuria apie 9 proc. ES bendrojo vidaus produkto ir įdarbina apie 18 mln. žmonių, todėl bet koks veiklos ribojimas dėl karščio turi apčiuopiamą poveikį.

    Pastarosios karščio bangos Europoje vėl suaktyvino diskusijas dėl aiškesnių darbuotojų apsaugos taisyklių. Kai kurios valstybės taiko arba aktyvuoja priemones, ribojančias darbą lauke karščiausiomis valandomis, trumpina pamainas ir įpareigoja darbdavius užtikrinti vandenį, pavėsį bei papildomas poilsio pertraukas.

    Europos profesinių sąjungų konfederacija ragina Europos Komisiją svarstyti privalomas ES masto taisykles, kurios apimtų darbo temperatūros ribas, apmokamas vėsinimosi pertraukas ir garantuotą prieigą prie geriamojo vandens. Tokie siūlymai grindžiami argumentu, kad skirtingos nacionalinės praktikos palieka dalį darbuotojų nepakankamai apsaugotus.

  • Profesinės sąjungos ragina ES įteisinti pertraukas per karščius: siūlo Pasaulio taurės modelį

    Profesinės sąjungos ragina ES įteisinti pertraukas per karščius: siūlo Pasaulio taurės modelį

    Europos profesinės sąjungos ragina Europos Komisiją imtis visai ES bendrų taisyklių, kurios nustatytų didžiausią leistiną darbo temperatūrą ir aiškias darbdavių pareigas per karščio bangas. Pasak jų, ekstremalus karštis tapo prognozuojama rizika, tačiau darbuotojų apsauga Europoje vis dar nevienoda.

    Europos profesinių sąjungų konfederacijos generalinė sekretorė Esther Lynch teigė, kad Pasaulio futbolo čempionate taikomos vadinamosios atvėsimo pertraukos parodė, kaip greitai galima prisitaikyti prie karščio. Jos vertinimu, analogiškas principas turėtų būti pritaikytas ir darbo vietose, ypač kai karščio bangos kartojasi vis dažniau.

    „Mums reikia didžiausios leistinos darbo temperatūros įstatymo, kuris suteiktų visiems darbuotojams teisę į apmokamas pertraukas, vandenį ir tualetus“, – sakė Esther Lynch.

    Karščio stresas darbe sukelia fiziologinę organizmo įtampą, kuri gali baigtis šilumos išsekimu, šilumos smūgiu ir net mirtimi. Pasaulio sveikatos organizacija yra nurodžiusi, kad visame pasaulyje daugiau kaip 2,4 mlrd. darbuotojų susiduria su pernelyg dideliu karščiu, o su tuo siejama daugiau kaip 22,85 mln. profesinių sužalojimų per metus.

    PSO taip pat pabrėžia, kad siekiant saugiai išlaikyti aštuonių valandų darbo pamainą, kūno branduolio temperatūra neturėtų viršyti 38 laipsnių. Ilgalaikis darbas karštyje didina širdies ir kraujagyslių sutrikimų riziką, gali sunkinti kvėpavimo ligas, o kai kuriais atvejais siejamas ir su lėtinėmis būklėmis, įskaitant inkstų pažeidimus.

    Kas labiausiai rizikuoja?

    Nors karštis veikia visus, didžiausia rizika tenka lauke dirbantiems žmonėms, ypač statybose ir žemės ūkyje, taip pat atliekantiems intensyvų fizinį darbą. Pažeidžiamesni yra vyresnio amžiaus darbuotojai, sergantys lėtinėmis ligomis, taip pat nėščiosios.

    Profesinės sąjungos atkreipia dėmesį, kad karštis nebėra vien tik lauko darbų problema: didelę dalį darbuotojų veikia ir prastai vėdinamos patalpos, karšti cechai ar paslaugų sektoriaus erdvės. Dėl to vien tik rekomendacijų, jų vertinimu, nepakanka.

    Kokios priemonės veikia praktikoje?

    Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra yra išskyrusi dažniausiai taikomas priemones, padedančias mažinti karščio stresą: darbo laiko lankstumą, reguliarias pertraukas, darbų rotaciją, pavėsio ar vėsesnių zonų sudarymą. Taip pat svarbūs geriamojo vandens, poilsio vietų ir sanitarinių sąlygų užtikrinimas.

    Pasak profesinių sąjungų, didžiausia problema yra tai, kad Europoje galiojančios nuostatos dažnai sudaro nevienodą ir pasenusių taisyklių mozaiką. Todėl siūloma pereiti prie privalomų ES reikalavimų ir stiprinti darbo inspekcijų pajėgumus, kad apsauga būtų realiai įgyvendinama, o ne liktų deklaratyvi.

  • Karščio stresas darbe gresia 130 mln. europiečių: profsąjungų institutas siūlo ES taisykles

    Karščio stresas darbe gresia 130 mln. europiečių: profsąjungų institutas siūlo ES taisykles

    Europoje daugėjant karščio bangų, vis dažniau keliami klausimai ne tik apie sveikatą namuose, bet ir apie saugias darbo sąlygas. Europos profesinių sąjungų instituto (ETUI) pristatytoje analizėje teigiama, kad karščio stresas darbo vietoje gali paveikti apie 130 mln. darbuotojų visame žemyne.

    ETUI skaičiuoja, kad su karščiu siejami sužalojimai ir sveikatos sutrikimai kasmet lemia apie 277 000 nelaimingų atsitikimų darbe ir maždaug 230 mirčių. Institutas pabrėžia, kad rizika nebėra vien pietų Europos problema: sparčiausi nelaimingų atsitikimų augimo tempai fiksuojami ir Vidurio bei Šiaurės Europoje.

    Kodėl rizika auga ir šiaurėje?

    „Problema didžiausia pietuose, nes ten matome daugiausia nelaimingų atsitikimų. Tačiau didžiausias nelaimingų atsitikimų augimas fiksuojamas Vidurio ir Šiaurės Europoje“, – sakė Tesalijos universiteto fiziologijos profesorius Andreas Flouris.

    Anot jo, regionai, kuriuose istoriškai vasaros buvo vėsesnės, greitai „vejasi“ pietus, o darbuotojai ir darbdaviai dažnai neturi įpročių bei infrastruktūros prisitaikymui. Tai ypač aktualu lauko darbams, logistikai, statyboms, žemės ūkiui, taip pat prastai vėdinamoms vidaus patalpoms.

    Produktyvumas krenta, pavojai didėja

    ETUI remiasi tyrimais, rodančiais, kad kylant temperatūrai mažėja darbingumas ir didėja klaidų bei traumų rizika. Pasak A. Flourio, optimali temperatūra darbui yra apie 16 laipsnių, o kiekvienas papildomas 1 laipsnis vidutiniškai mažina produktyvumą maždaug 2 proc.

    Jo vertinimu, per įprastą karščio bangą Pietų Europoje produktyvumo nuostoliai gali siekti 20–25 proc., Vidurio Europoje – 8–14 proc., o Skandinavijoje per metus dėl karščio bangų fiksuojami 3–6 proc. nuostoliai. Tai reiškia ne tik mažesnį darbo našumą, bet ir didesnę riziką perkaisti, dehidratuoti ar patirti šilumos smūgį.

    2025 metais Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) apklausa parodė, kad maždaug kas penktas ES darbuotojas per pastaruosius 12 mėnesių darbe susidūrė su ekstremaliu karščiu. Klimato kaita, mokslininkų vertinimu, didina karščio bangų dažnį ir intensyvumą, todėl darbo aplinkos rizikos tampa labiau nuspėjamos, bet kartu ir aktualesnės.

    ETUI siūlo privalomas taisykles ES mastu

    Institutas ragina Europos Sąjungą imtis specialaus reguliavimo, nukreipto į karščio riziką darbo vietoje. Vienas pagrindinių siūlymų – privalomas karščio rizikos vertinimas, kuris įpareigotų darbdavius identifikuoti, kada ir kokiose veiklose darbuotojai patiria pavojingą poveikį.

    „Siūlome privalomą karščio rizikos vertinimą, kad darbdaviai būtų įpareigoti įvertinti ir nustatyti su karščiu susijusias rizikas darbo vietoje. Tik žinodami, su kuo susiduriame, galime apsaugoti darbuotojus ir užkirsti kelią rizikoms“, – sakė ETUI tyrėjas Marouane Laabbas-el-Guennouni.

    Kartu siūloma plačiau vertinti karščio stresą, neapsiribojant vien oro temperatūra. ETUI akcentuoja, kad drėgmė ir vėjo greitis gali reikšmingai pakeisti realiai patiriamą apkrovą organizmui, todėl vertinimo rodikliai turėtų atspindėti faktinį šiluminį stresą.

    ETUI teigimu, karščio bangos yra išmatuojamas ir prognozuojamas reiškinys, todėl didelė dalis rizikų gali būti valdoma iš anksto. Praktikoje tai paprastai reiškia darbo organizavimo korekcijas, poilsio pertraukas, geriamojo vandens prieinamumą, pavėsį ar vėsinimą ir aiškias taisykles, kada darbas turi būti ribojamas.

  • Karštis dirbant iš namų: ar priklauso laisvadienis ir ką privalo darbdavys, kai termometrai lipa?

    Karštis dirbant iš namų: ar priklauso laisvadienis ir ką privalo darbdavys, kai termometrai lipa?

    Užsitęsęs karštis darbo dieną ypač išryškina nuotolinio darbo paradoksą: žmogus dirba namuose, bet klausimai dėl saugių sąlygų niekur nedingsta. Vis dažniau darbuotojai klausia, ar pakilus temperatūrai virš 30 laipsnių galima reikalauti laisvadienio ir kokios darbdavio pareigos tokiu atveju galioja.

    Pagal dabar galiojančius darbo saugos principus darbdavys privalo organizuoti darbą taip, kad būtų užtikrintos saugios ir sveikatai nekenksmingos sąlygos. Tačiau automatinio laisvadienio vien dėl karščio teisės aktai paprastai nenumato, nepriklausomai nuo to, ar darbas atliekamas biure, ar nuotoliu.

    Darbdavio pareigos karščio metu dažniausiai siejamos su rizikos valdymu: darbo režimo koregavimu, papildomomis pertraukomis, darbo laiko planavimu, galimybe laikinai keisti darbo organizavimą. Biuruose tai gali reikšti sprendimus dėl vėdinimo, temperatūros mažinimo ar kitų priemonių, kad darbo aplinka būtų tinkama.

    Nuotolinio darbo atveju situacija sudėtingesnė, nes darbo vieta yra darbuotojo namuose. Prieš pradėdamas dirbti nuotoliu darbuotojas paprastai patvirtina, kad jo darbo vieta atitinka saugos ir sveikatos reikalavimus, todėl atsakomybės pasiskirstymas tampa mišrus.

    Praktikoje tai reiškia, kad darbdavys paprastai neprivalo įrengti namuose kondicionieriaus ar nupirkti ventiliatoriaus vien todėl, kad darbuotojas dirba nuotoliu. Vis dėlto darbdavys, žinodamas apie realią riziką sveikatai, turėtų ieškoti proporcingų sprendimų: susitarti dėl lankstesnių valandų, darbo intensyvumo mažinimo ar laikino darbo iš vėsesnės vietos, jei tai įmanoma.

    Atkreipiamas dėmesys ir į aprūpinimą gėrimais bei profilaktinėmis priemonėmis: tam tikrais atvejais darbdavys turi pareigą užtikrinti gėrimus darbuotojams, dirbantiems ypač sunkiomis sąlygomis. Tačiau nuotoliniame darbe ši pareiga ne visuomet aiškiai taikoma, nes teisės aktai gali nenumatyti konkretaus mechanizmo, kaip tai užtikrinti dirbant iš namų.

    Diskusijos dėl aiškesnių ribų karščių metu tęsiasi: įvairiose šalyse ir instituciniu lygmeniu svarstomos maksimalios temperatūros darbo vietose ir privalomos priemonės, kai jos viršijamos. Tokie siūlymai paprastai apima darbo stabdymą esant ekstremalioms temperatūroms, taip pat pareigą diegti techninius sprendimus ar taikyti organizacines priemones biuruose, tačiau jų įsigaliojimas priklauso nuo politinių sprendimų.

    Darbuotojams, kurie per karščius dirba nuotoliu, svarbiausia fiksuoti realias aplinkybes ir kalbėtis su darbdaviu kuo anksčiau. Jei dėl karščio prastėja savijauta ar kyla rizika sveikatai, racionalu tartis dėl laikino darbo režimo pakeitimo, papildomų pertraukų ar kito sprendimo, o ne remtis prielaida, kad laisvadienis priklauso automatiškai.

  • Palanga ruošiasi vasarai: viešosios tvarkos tarnybos darbuotojai visą gegužę mokėsi

    Palangos miesto viešosios tvarkos ir rinkliavų tarnyba, artėjant 2026 metų vasaros sezonui, visą gegužę skyrė darbuotojų mokymams. Tarnyba teigia, kad pagrindinis tikslas – sustiprinti profesines kompetencijas ir praktinius įgūdžius, kurie reikalingi kasdienėje veikloje, užtikrinant viešąją tvarką kurorte.

    Didžiausias dėmesys šįkart buvo skirtas viešojo administravimo principams ir administracinei teisenai. Mokymus vedė teisėsaugos institucijų ir tarptautinės viešosios teisės specialistė, ilgametė Vidaus reikalų ministerijos sistemos pareigūnė bei lektorė Rasa Bekėžienė.

    Mokymų metu aptarti teisės taikymo klausimai, administracinių procedūrų logika ir praktinės situacijos, su kuriomis tarnybos darbuotojai susiduria dirbdami viešosiose erdvėse. Tokios temos ypač aktualios prieš sezoną, kai išauga žmonių srautai, o sprendimus dažnai tenka priimti greitai ir aiškiai dokumentuojant veiksmus.

    Be teisinių mokymų, vyko pirmosios medicininės pagalbos mokymai, kuriuos vedė Palangos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Agnė Leonavičiūtė. Tarnyba pabrėžia, kad kurorte dažniau pasitaiko situacijų, kai pirmieji į įvykio vietą atvykstantys darbuotojai turi mokėti suteikti pradinę pagalbą iki atvykstant medikams.

    Taip pat surengti darbuotojų saugos ir saugumo mokymai su praktiniais užsiėmimais, kuriuos vedė darbo saugos ir sveikatos specialistas Tomas Ruikis, UAB „Tutum opus“ vadovas. Jų metu atnaujintos žinios apie saugų darbo organizavimą, veiksmus ekstremalių situacijų metu ir atsakomybę už saugios darbo aplinkos užtikrinimą.

    Tarnybos vertinimu, tokie mokymai prieš vasarą padeda vienodinti praktiką, mažinti klaidų riziką ir gerinti paslaugų kokybę gyventojams bei poilsiautojams. Kurortui ruošiantis didžiausiam metų intensyvumui, sustiprintos darbuotojų kompetencijos turėtų prisidėti prie sklandesnio viešosios tvarkos užtikrinimo Palangos mieste.

  • Tyrimas: beveik trečdalis Europos sveikatos ir socialinės priežiūros darbuotojų darbe patiria vėžio riziką

    Tyrimas: beveik trečdalis Europos sveikatos ir socialinės priežiūros darbuotojų darbe patiria vėžio riziką

    Ką parodė EU-OSHA apklausa?

    Europos sveikatos ir socialinės priežiūros sektoriaus darbuotojai darbe dažnai susiduria su veiksniais, didinančiais vėžio riziką, rodo Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) atlikta Darbuotojų poveikio apklausa.

    Joje nustatyta, kad 29,5 proc. šio sektoriaus darbuotojų per paskutinę darbo savaitę patyrė bent vieno su vėžiu siejamo rizikos veiksnio poveikį, o 7,8 proc. nurodė susidūrę su dviem ar daugiau rizikų.

    EU-OSHA primena, kad vėžys išlieka pagrindine su darbu susijusių mirčių priežastimi Europos Sąjungoje. Skaičiuojama, jog kasmet tai lemia apie 100 000 mirčių, o milijonai žmonių kasdien dirba aplinkoje, kurioje galimas kancerogenų poveikis.

    Apklausa vykdyta 2022–2023 metais, telefonu apklausiant 24 402 darbuotojus Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Airijoje ir Ispanijoje. Vertintas kontaktas su 24 žinomais vėžio rizikos veiksniais, aktualiais ES darbo aplinkai.

    Dažniausios rizikos sveikatos sektoriuje

    Tyrimo duomenimis, sveikatos ir socialinės priežiūros darbuotojai dažniausiai minėjo jonizuojančiąją spinduliuotę (7,4 proc.). Toliau rikiuojasi dyzelinių variklių išmetamosios dujos (6,2 proc.) ir saulės ultravioletinė spinduliuotė (6,1 proc.).

    Tarp dažniau pasitaikančių cheminių veiksnių išskirtas formaldehidas (5,2 proc.) ir benzenas (4,8 proc.). Tyrime pažymėta, kad formaldehidas ir etileno oksidas dažniau buvo siejami su didesnio intensyvumo poveikiu, nes šios medžiagos naudojamos dezinfekcijai ir sterilizacijai.

    „Nepaisant reikšmės, rizikos, susijusios su kancerogenų poveikiu sveikatos ir socialinės priežiūros sektoriuje, istoriškai buvo mažiau matomos nei kituose ekonomikos sektoriuose“, – sakė Barselonos pasaulinės sveikatos instituto (ISGlobal) tyrimo bendraautorė Michelle Turner.

    „Šis tyrimas parodo, kad reikia prevencijos strategijų, pritaikytų realioms darbo sąlygoms šiame sektoriuje“, – pridūrė ji.

    Kaip susidaro poveikis?

    Specialistai pabrėžia, kad per karjerą darbuotojai gali patirti kelių rizikos veiksnių poveikį, o būtent darbo vieta dažnai lemia ilgesnį kontaktą su pavojingomis medžiagomis. Tai svarbi vėžio prevencijos kryptis, nes kolektyvai gali būti veikiami didesnių koncentracijų ir ilgesnį laiką.

    Sveikatos priežiūroje poveikio šaltiniai įvairūs: nuo valymo chemikalų iki procedūrų, kuriose naudojamos pavojingos medžiagos. Pavyzdžiui, darbas su rentgeno įranga ar radioizotopais didina jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio tikimybę, o nepakankamos apsaugos atveju tai siejama su ląstelių pažeidimų rizika.

    Apklausoje įvardytos ir konkrečios situacijos, kuriose rizikos išryškėja labiausiai. Dyzelinių transporto priemonių vairuotojai ir mechanikai dažniau susiduria su dyzelinių variklių išmetamosiomis dujomis, o anatomijos laboratorijose dirbantys žmonės gali patirti didesnį formaldehido poveikį.

    Taip pat paminėti dantų technikai, gaminantys vainikėlius, protezus ar tiltus, kurių darbe gali pasitaikyti įkvepiamų kristalinio silicio dalelių. Tyrėjai akcentuoja, kad prevencijos priemonės turi atitikti konkrečias darbo užduotis, o ne būti vien formalus reikalavimas.

    Sveikatos ir socialinės priežiūros sektorius yra vienas didžiausių Europoje ir apima apie 11 proc. visos darbo jėgos, tai yra daugiau nei 21,6 mln. žmonių. Dėl to net ir santykinai nedidelis rizikų paplitimas gali reikšti didelį paveiktų darbuotojų skaičių.

  • Kalnakasių gelbėjimo tarnybos Lenkijoje: kiek stočių veikia ir kiek gelbėtojų budėjo 2025 metais

    Kalnakasių sauga po žeme didele dalimi priklauso nuo gelbėjimo tarnybų pasirengimo, budėjimo ir realių pratybų. Naujausi duomenys rodo, kad 2025 metų pabaigoje Lenkijos požeminiuose kasybos objektuose veikė dešimtys specializuotų gelbėjimo padalinių, skirtų greitai reaguoti į avarijas ir nelaimes.

    Pagal Aukščiausiosios kasybos tarnybos pateikiamą informaciją, 2025 metų gruodžio 31 dieną požeminiuose kasybos objektuose buvo išlaikomos 33 kasyklų kalnakasių gelbėjimo stotys ir 3 kasyklų kalnakasių gelbėjimo punktai. Šie pajėgumai apėmė ir daugiafunkces kasyklas, taip pat įmones, vykdančias veiklą pagal geologinės ir kasybos teisės nuostatas.

    Atskirai nurodoma, kad naftą, gamtines dujas ir sierą (požeminio išlydymo metodu) išgaunančiuose kasybos objektuose buvo palaikomos 5 įmonių gelbėjimo stotys arba komandos. Tokiuose objektuose rizikų profilis skiriasi, todėl skiriasi ir gelbėtojų specializacija bei įrangos parengtis.

    4 313 gelbėtojų ir skirtingi sektoriai

    Bendras kalnakasių gelbėjimo tarnybose dirbusių ar budėjusių gelbėtojų skaičius 2025 metų pabaigoje siekė 4 313. Didžiausia dalis jų dirbo akmens anglies kasyklose, taip pat reikšmingos pajėgos buvo sutelktos vario rūdos gavyboje ir kituose kasybos segmentuose.

    Akmens anglies kasyklose buvo 3 499 gelbėtojai, iš kurių 20,9 proc. sudarė priežiūros grandies darbuotojai. Vario rūdos kasybos įmonėse dirbo 504 gelbėtojai, o priežiūros grandies dalis čia siekė 56,5 proc., kas rodo didelį techninio vadovavimo ir kontrolės vaidmenį tokiose operacijose.

    Likusiame kasybos sektoriuje buvo 310 gelbėtojų, o priežiūros grandies dalis sudarė 51,9 proc. Tai rodo, kad mažesniuose ar labiau specializuotuose objektuose dažnai remiamasi santykinai didesne patyrusių vadovaujančių specialistų dalimi.

    Trys profesionalios gelbėjimo struktūros

    Lenkijos kasybos sektoriuje veikia trys subjektai, profesionaliai užsiimantys kalnakasių gelbėjimu. Jie aptarnauja skirtingas pramonės šakas ir geografijas, o jų užduotis apima tiek parengtį, tiek operatyvų reagavimą į incidentus.

    Tarp jų yra Bytome veikianti Centrinė kalnakasių gelbėjimo stotis, kuri iki 2025 metų pabaigos prižiūrėjo tris apygardos gelbėjimo stotis. Ši organizacija veikia kaip komercinės teisės subjektas ir teikia paslaugas akmens anglies bei kitų mineralinių žaliavų gavybos įmonėms.

    Taip pat veikia KGHM Lenkijos vario bendrovės gelbėjimo ir metalurgijos padalinys Liubine, kuris saugo vario rūdos kasyklas ir kai kuriuos kitus objektus. Trečias subjektas yra „Orlen“ gelbėjimo stotis Krokuvoje, sukurta kaip įmonės tarnyba ir orientuota į gręžinių kasybą, ypač angliavandenilių paiešką ir gavybą.

    2025 metais – 26 gelbėjimo akcijos

    Per 2025 metus kalnakasių gelbėjimo tarnybos dalyvavo 26 gelbėjimo akcijose kasybos objektuose. Akcijų pobūdis apėmė įvairias situacijas, kuriose svarbiausia yra greitis, ryšys, specialioji kvėpavimo įranga ir gebėjimas dirbti riboto matomumo bei aukštos temperatūros aplinkoje.

    Centrinė kalnakasių gelbėjimo stotis ir jai pavaldžios apygardos stotys dalyvavo 13 akcijų, įskaitant 7 gaisrų gesinimo, 2 griūčių, 2 darbų, susijusių su šachtų atkarpų patikra ir skverbimusi į iškasas, 1 po dujų ir uolienų išmetimo ir 1, susijusią su statinio avarija. Tokia struktūra rodo, kad didžiausią dalį sudaro gaisrinės ir griūčių rizikos.

    KGHM gelbėjimo padalinys Liubine dalyvavo 11 akcijų, iš kurių 5 buvo susijusios su gaisrais, o 6 – su griūtimis. Tuo metu „Orlen“ gelbėjimo stotis Krokuvoje dalyvavo 2 planinėse operacijose, susijusiose su gręžinių įrangos darbais ir galvučių keitimu.

    Aukščiausiosios kasybos tarnybos vertinimu, 2025 metais gelbėjimo operacijų metu neužfiksuota nei nelaimingų atsitikimų, nei pavojingų incidentų. Tokie rezultatai paprastai siejami su griežta procedūrų disciplina, reguliariomis pratybomis ir modernizuojama įranga, ypač kvėpavimo apsaugos, ryšio ir lokacijos nustatymo priemonėmis.