CP v2

Tag: Daržovių troškiniai

  • Geriau nei leczo: balkanišką sataraš iš trijų daržovių paruošite per pusvalandį

    Sataraš – Balkanuose gerai žinomas daržovių troškinys, dažnai gaminamas Kroatijoje, Serbijoje bei Bosnijoje ir Hercegovinoje. Pagrindą sudaro svogūnai, paprikos ir prinokę pomidorai, kurie lėtai troškinami, kol išsiskyrusios sultys virsta tirštu natūraliu padažu.

    Šio patiekalo populiarumą lemia paprastumas ir sezoniškumas: vasarą ir ankstyvą rudenį, kai pomidorai ir paprikos būna kvapniausi, skonis atsiskleidžia geriausiai. Sataraš dažnai lyginamas su leczo, tačiau Balkanuose jis paprastai gaminamas minimalistiškiau, leidžiant dominuoti daržovėms.

    Kas yra sataraš?

    Klasikinėje versijoje daržovės pirmiausia trumpai apkepamos aliejuje ar alyvuogių aliejuje, o vėliau troškinamos uždengus, kad suminkštėtų ir „susirištų“ į vientisą masę. Skoniui dažniausiai užtenka česnako, druskos ir juodųjų pipirų, o nedidelis cukraus kiekis subalansuoja pomidorų rūgštumą.

    Priklausomai nuo regiono ir šeimos tradicijų, į sataraš kartais dedama aštresnių paprikų, daugiau česnako arba papildomai pagardinama saldžiąja paprika. Tačiau pagrindinė idėja išlieka ta pati: kuo mažiau ingredientų, tuo aiškesnis daržovių skonis.

    Kaip pagaminti namuose

    Gaminimui dažniausiai naudojami 2 dideli svogūnai, apie 500 gramų paprikų ir apie 500 gramų prinokusių pomidorų, taip pat keli česnako skiltelės. Dar prireiks 3 šaukštų aliejaus arba alyvuogių aliejaus, druskos, pipirų ir maždaug 1 arbatinio šaukštelio cukraus pagal skonį.

    Svogūnus verta pjaustyti smulkiau, o paprikas – kiek stambiau, kad troškinyje išliktų tekstūra. Pomidorus galima nuplikyti ir nulupti, tuomet padažas būna vientisesnis, tačiau naudojant labai prinokusius pomidorus galima apsieiti ir be šio žingsnio.

    Pirmiausia įkaitintame aliejuje kelias minutes pakepinkite svogūnus, kol jie taps permatomi. Tuomet sudėkite česnaką ir paprikas, apkepkite apie 10 minučių, o kai paprika ims minkštėti, sudėkite pomidorus ir cukrų.

    Sumažinę kaitrą uždenkite ir troškinkite apie 15 minučių, kad daržovės išleistų sultis. Galiausiai praverkite dangtį ir dar kelias minutes pakaitinkite, kad dalis skysčio nugaruotų ir padažas natūraliai sutirštėtų.

    Su kuo patiekti ir kuo papildyti

    Sataraš galima valgyti kaip lengvą vegetarišką pietų patiekalą su duona, tačiau jis taip pat dera su ryžiais, bulguru ar virtomis bulvėmis. Balkanuose troškinys neretai patiekiamas kaip garnyras prie ant grotelių keptos mėsos.

    Norint sotesnės versijos, gaminimo pabaigoje į troškinį galima įmušti kelis kiaušinius ir trumpai pakaitinti, kol baltymas sutvirtės. Taip gaunamas greitas, maistingas patiekalas, primenantis kiaušinius daržovių padaže.

  • Makłowicz įspėja: lietuviai taip pat gadina lečo – šie du ingredientai paverčia jį koše

    Kas, pasak Makłowicziaus, yra didžiausia klaida

    Lenkijoje lečo dažnai tampa patiekalu, skirtu „išvalyti šaldytuvą“: į puodą keliauja ne tik paprika, bet ir cukinija, baklažanai, pievagrybiai, net bulvės ar pigios dešrelės. Kulinarijos kritikas ir keliautojas Robertas Makłowiczius sako, kad taip dingsta pats patiekalo identitetas.

    Jo teigimu, didžiausia nuodėmė yra masiškai dėti cukiniją ir pievagrybius. Tokia versija, anot jo, labiau primena prancūzišką ratatujį arba daržovių troškinį, o ne tradicinį vengrišką lečo.

    „Tai ne lečo, o visai kitas patiekalas – pranyksta paprikos skonis ir lieka vandeninga, blanki masė“, – sakė Robertas Makłowiczius.

    Kuo išsiskiria vengriškas originalas

    Vengriškas lečo, vadinamas lecsó, remiasi minimalizmu: keli ingredientai, bet jie turi būti kokybiški. Svarbiausia čia yra paprika, pomidorai, česnakas ir riebalai kepimui, dažnai minimi kaip lašiniai ar jų taukai.

    Makłowiczius pabrėžia, kad esminis skirtumas slypi paprikoje: tradiciškai pasirenkamos pailgos, šviesesnės, gelsvos ar žalsvos paprikos, turinčios lengvą aitrumą. Jos, skirtingai nei saldžios storasienės raudonos paprikos, suteikia patiekalui būdingą charakterį.

    Prieskonių logika taip pat paprasta: druska ir malta paprika. Svarbus techninis momentas – maltą papriką dėti į įkaitintus riebalus su svogūnais taip, kad ji nesudegtų, nes tuomet atsiranda kartumas, kuris sugadina visą troškinį.

    Kada mėsa tinka, o kada – ne

    Jei lečo turi tapti sočiu pagrindiniu patiekalu, galima pridėti geros rūkytos, ryškiai paprikotos dešros. Tačiau, kaip akcentuoja kritikas, yra ir tradicinių be mėsos versijų, kai lečo patiekiamas kaip karštas garnyras arba su ant viršaus keptu kiaušiniu.

    Makłowiczius ragina neskubėti visko vadinti lečo vien todėl, kad tai vieno puodo daržovių troškinys. Anot jo, troškinys su cukinijomis ir pievagrybiais gali būti skanus, tačiau tikrasis lečo skonis atsiskleidžia būtent per paprastumą ir paprikos dominavimą.

    „Jei norite daržovių troškinio – gaminkite drąsiai, bet jei norite lečo, atsisakykite atsitiktinių priedų“, – sakė Robertas Makłowiczius.