CP v2

Tag: Datulės

  • Nuo daržovių likučių iki avokado: ką lengva užsiauginti ant palangės namuose

    Nuo daržovių likučių iki avokado: ką lengva užsiauginti ant palangės namuose

    Vis daugiau žmonių namuose ant palangės augina daržoves ir net mažus medelius – tam dažnai pakanka šviesios vietos, vandens ir paprastos žemės.

    Kad augalai sėkmingai augtų, svarbiausia pasirinkti šiltą ir šviesų kampą. Geriausiai tinka palangė, nukreipta į pietus arba vakarus, kur netrūksta saulės spindulių.

    Pradžiai nereikia nei brangių trąšų, nei specialaus substrato – daugeliui atvejų užtenka universalios žemės, kurią galima rasti sodo prekių skyriuose ar prekybos centruose.

    Įdomiausia tai, kad „žalią“ palangę galima susikurti beveik be papildomų išlaidų: panaudojant daržovių likučius, kurie įprastai keliauja į šiukšliadėžę. Įsodinti į žemę jie gali greitai išleisti laiškus ar lapus, tinkamus virtuvei.

    Daržovių likučiai, kurie vėl sužaliuoja

    Namų „mini daržui“ tinka morkų ir petražolių galai – juos tereikia įkišti į žemę taip, kad galiukai liktų matomi. Netrukus jie gali išauginti žalumynus.

    Salotas, lapkotinį salierą ir svogūną reikia perpjauti taip, kad į žemę būtų įstatyta vadinamoji „kulnelio“ dalis. Svarbu jos neužberti žemėmis – būtent iš šios vietos formuojasi nauji lapai.

    Česnako skiltį galima tiesiog pasodinti į vazonėlį. Tokioms sodinukų „atliekoms“ paprastai pakanka saulės ir reguliaraus laistymo, kad greitai pasirodytų nauji lapai.

    Citrusai iš kauliuko: gražus, bet ne visada derantis augalas

    Jei norisi egzotiškesnio augalo, namuose galima užsiauginti citrusinį medelį iš vaisiaus kauliuko – pavyzdžiui, citrinos ar apelsino.

    Principas paprastas: kauliuką įsprausti į žemę ir laistyti – ilgainiui turėtų išaugti daigelis, o vėliau ir medelis. Citrusams patinka saulėta vieta, be to, jie dažnai jautriai reaguoja į vandens trūkumą.

    Vis dėlto verta žinoti, kad toks medelis retai pražysta ir dar rečiau užmezga vaisius. Net jei taip nutinka, tai gali įvykti tik po daugelio metų, be jokios garantijos.

    Bijantiems, kad augalas užaugs per didelis, yra išeitis – reguliarus genėjimas. Karpyti citrusai gali gražiai šakotis ir išlaikyti kompaktišką formą.

    Avokadas ir datulių palmė: kantrybės reikalaujantys, bet įspūdingi

    Avokadą taip pat galima auginti iš kauliuko – toks augalas auga gana sparčiai ir namuose gali pasiekti maždaug 2 metrų aukštį, džiugindamas dideliais, tvirtais lapais.

    Svarbi detalė augintiniams: avokado medelis yra toksiškas šunims ir katėms, todėl namuose, kur yra gyvūnų, jo vietą reikėtų rinktis itin atsakingai.

    Daiginimas prasideda nuo kauliuko paruošimo: jį reikia nuvalyti nuo minkštimo, pašalinti rudą luobelę, įsmeigti tris dantų krapštukus ir įstatyti į stiklinę su vandeniu taip, kad panirusi būtų maždaug trečdalis. Vandenį rekomenduojama keisti kasdien, o po kelių savaičių gali pasirodyti daigas.

    Kai daigelis paauga iki keliolikos centimetrų, jį galima perkelti į vazoną su universalia žeme. Avokadui reikia daug šviesos ir drėgno, bet nepermirkusio substrato, o genėjimas padeda jam šakotis.

    Iš datulių kauliuko namuose galima išsiauginti datulių palmę. Ji auga lėčiau, tačiau laikui bėgant gali pasiekti net apie 3 metrų aukštį.

    Norint pradėti, kauliuką reikia nuvalyti, šiek tiek patrinti švitriniu popieriumi, bent parą pamirkyti vandenyje, tada suvynioti į sudrėkintą popierinį rankšluostį ir įdėti į užsegamą maišelį. Maišelį kelias savaites laikykite šiltoje vietoje, palaikydami drėgmę, o pasirodžius daigui (apie 2 cm) galima sodinti į žemę.

  • Neurologai išskyrė rudeninius „overnight oats“: moliūgas ir datulės gali būti naudingi smegenims

    Pusryčiai gali turėti daugiau reikšmės nei vien sotumas – ypač smegenų darbui po nakties miego. Neurologai išskiria vieną rudenišką pasirinkimą: per naktį brinkintas avižas su moliūgu ir datulėmis („overnight oats“).

    Kaip rašo „EatingWell“, toks derinys vertinamas dėl ingredientų, kuriuose gausu maistinių medžiagų, siejamų su kognityvine sveikata: moliūgo, avižų, datulių, jogurto ir linų sėmenų.

    Gydytojai primena, kad smegenys yra itin daug energijos naudojantis organas, o pusryčiai – pirmas šansas ją papildyti po naktinio pasninko. Tyrimai taip pat rodo, kad pusryčiavimas suaugusiesiems gali suteikti nedidelį atminties pagerėjimą, ypač gebėjimą prisiminti informaciją vėliau dieną.

    Svarbu tai, kad kalbama ne apie stebuklingą produktą, o apie subalansuotą pusryčių sudėtį, kuri gali prisidėti prie ilgalaikės smegenų sveikatos kartu su kitais įpročiais.

    Kuo naudingas moliūgas ir avižos?

    Moliūgo oranžinė spalva siejama su karotenoidais, tokiais kaip beta karotenas. Neurologų teigimu, šios medžiagos pasižymi antioksidacinėmis savybėmis ir gali padėti neutralizuoti laisvuosius radikalus, o tai svarbu ir smegenims.

    Viename ilgalaikiame tyrime, kuriame buvo stebėta beveik 50 000 moterų ilgiau nei du dešimtmečius, didesnis karotenoidų vartojimas buvo siejamas su mažesne tikimybe vėliau gyvenime pranešti apie atminties ir mąstymo sunkumus.

    Avižos, ypač viso grūdo, vertinamos dėl jų ryšio su širdies ir kraujagyslių rizikos mažinimu – tai svarbu ir smegenims. Neurologai pabrėžia, kad tokie veiksniai kaip cholesterolio lygis, kraujospūdis ar stabilesnė gliukozė gali būti susiję su kognityvinių funkcijų silpnėjimu.

    Taip pat išskiriamas avižose esantis beta gliukanas – tirpioji skaidula, siejama su LDL („blogojo“) cholesterolio mažinimu. Aukštas LDL minimas kaip vienas iš koreguojamų demencijos rizikos veiksnių.

    Datulės, jogurtas ir linų sėmenys: kuo jie siejami su kognityvine sveikata?

    Datulės dažnai vadinamos natūralesne alternatyva rafinuotam cukrui, nes saldumą suteikia kartu su skaidulomis ir kitomis medžiagomis. Neurologai atkreipia dėmesį į datulėse esančius polifenolius, kurie siejami su oksidacinio streso mažinimu smegenyse.

    Jogurtas šiame recepte minimas dėl fermentuotų produktų ryšio su vadinamąja žarnyno ir smegenų ašimi – dvikrypte komunikacijos sistema tarp virškinamojo trakto ir smegenų. Nors tyrimų dar reikia daugiau, pabrėžiama, kad fermentuoti produktai gali prisidėti prie palankesnių procesų, susijusių su uždegimu ir metabolizmu.

    Renkantis jogurtą, siūloma ieškoti tokio, kuriame nurodytos „gyvosios ir aktyviosios kultūros“.

    Linų sėmenys vertinami dėl alfa linoleno rūgšties (ALA) – augalinės omega-3 riebalų rūgšties. Omega-3 siejamos su smegenų funkcija, o tyrimuose jos aptariamos kaip galinčios palaikyti mokymąsi ir atmintį.

    Be to, linų sėmenys yra tirpiųjų skaidulų šaltinis, galintis palaikyti virškinimą ir žarnyno mikrobiotą, kuri taip pat siejama su kognityvine sveikata.

    Kas dar svarbu smegenų sveikatai?

    Neurologai pabrėžia, kad vien pusryčių nepakanka – svarbūs ir kasdieniai įpročiai. Pirmoje vietoje dažniausiai minimas reguliarus fizinis aktyvumas: rekomenduojama siekti bent 150 minučių vidutinio ar didesnio intensyvumo veiklos per savaitę.

    Taip pat akcentuojamas kokybiškas miegas (dažniausiai įvardijama 7–9 val. riba), socialiniai ryšiai ir reguliarus klausos bei regėjimo tikrinimas – ypač jei pastebimi pokyčiai.

    Šie veiksniai kartu su subalansuota mityba laikomi svarbiausiomis ilgalaikės smegenų sveikatos atramomis.

  • Džiovinti vaisiai: kuo jie naudingi, kodėl lengva padauginti ir kokių rizikų nepamiršti

    Džiovinti vaisiai: kuo jie naudingi, kodėl lengva padauginti ir kokių rizikų nepamiršti

    Džiovinti vaisiai dažnai laikomi sveikesniu užkandžiu, tačiau su jais lengva persistengti. Nors juose gausu skaidulų, mikroelementų ir antioksidantų, kartu tai yra ir koncentruotas cukraus bei kalorijų šaltinis.

    Kaip rašo „Healthline“, džiovinti vaisiai gali padėti padidinti skaidulų ir naudingų medžiagų kiekį racione, tačiau dėl didelio angliavandenių ir cukraus kiekio per didelis jų vartojimas gali turėti neigiamų pasekmių.

    Džiovinimo metu iš vaisių pašalinama beveik visa drėgmė, todėl jie susitraukia ir tampa „energiškai tankūs“ – mažame kiekyje telpa daug maistinių medžiagų. Dėl to viena porcija gali suteikti reikšmingą dalį kai kurių vitaminų ir mineralų dienos normos, pavyzdžiui, folatų.

    Vis dėlto svarbu prisiminti išimtį: džiovinant reikšmingai sumažėja vitamino C. O svarbiausias praktinis niuansas vartotojams – saldus skonis ir patogumas skatina suvalgyti daugiau, nei planuota.

    Kokie džiovinti vaisiai dažniausiai pasirenkami kasdien

    Kasdienėje mityboje dažnai minimi keli ypač patogūs ir populiarūs pasirinkimai: džiovintos slyvos, džiovinti abrikosai, datulės, razinos ir džiovintos figos. Juos nesunku įtraukti į pusryčius ar pasiimti kaip užkandį į darbą.

    Džiovintos slyvos neretai pasirenkamos dėl siejamo poveikio virškinimui ir sotumo jausmui – kai kas suvalgo kelias ryte, kai kas prieš tai jas pamirkę vandenyje. Džiovinti abrikosai apibūdinami kaip kalio, antioksidantų ir vitamino A šaltinis.

    Datulės dažnai vertinamos kaip greitos energijos užtaisas, o razinos – kaip paprastas būdas natūraliai pasaldinti košę, varškę ar jogurtą. Džiovintos figos išsiskiria skaidulų ir kalcio kiekiu, o kai kurie jas taip pat mirko per naktį.

    Cukrus ir kalorijos: kodėl svarbu saikas

    Vaisiuose natūraliai yra cukraus, tačiau džiovintuose vaisiuose jis tampa labiau koncentruotas, nes vanduo pašalinamas. Tai reiškia, kad nedidelis kiekis gali turėti daug cukraus ir kalorijų.

    Pateikiami pavyzdžiai rodo, kad džiovintų vaisių cukraus dalis gali būti didelė: razinose nurodoma 59 proc., datulėse – 64–66 proc., džiovintose slyvose – 38 proc., džiovintuose abrikosuose – 53 proc., džiovintose figose – 48 proc.

    Taip pat pažymima, kad reikšmingą šio cukraus dalį sudaro fruktozė, o dideli fruktozės kiekiai siejami su didesne rizika priaugti svorio bei susirgti 2 tipo cukriniu diabetu ir širdies ligomis. Dėl šios priežasties rekomenduojama džiovintus vaisius laikyti maistingu, bet saikingai vartotinu užkandžiu.

    Praktinis patarimas paprastas: dažniausiai pakanka nedidelės saujos per dieną. Taip lengviau pasinaudoti džiovintų vaisių privalumais ir kartu nepadidinti cukraus bei kalorijų kiekio racione.

  • „Gyvybės duona“ iš dykumos: šis vaisius žarnynui daro stebuklus, o širdžiai – skydą

    Datulės – nuo senovės Artimųjų Rytų vertinami palmių vaisiai, dažnai vadinami dykumos maistu, nes ilgai išsilaiko ir yra labai kaloringi. Šiandien jos plačiai auginamos Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, o parduotuvėse dažniausiai randamos džiovintos – patogios užkandžiui ir desertams.

    Maistine prasme datulės yra koncentruotas energijos šaltinis: jose gausu natūralių cukrų, tačiau kartu jos suteikia ir skaidulų. Taip pat jose yra kalio, magnio, vario, mangano, geležies, vitaminų B grupės, o tamsesnėse veislėse neretai aptinkama daugiau antioksidacinių junginių.

    Kasdieniam virškinimui – skaidulos

    Vienas dažniausių datulių privalumų – skaidulų kiekis, ypač džiovintuose vaisiuose. Skaidulos padeda žarnynui dirbti reguliariau, gali mažinti vidurių užkietėjimo riziką ir palaikyti palankią žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą.

    Svarbu ir tai, kad skaidulos lėtina cukrų pasisavinimą, todėl datulės, lyginant su dalimi saldumynų, gali būti palankesnis pasirinkimas, jei jų valgoma saikingai. Vis dėlto žmonėms, sergantiems diabetu ar turintiems insulinui atsparumo, jų kiekį verta derinti su gydytoju ar dietologu.

    Širdžiai svarbūs mineralai

    Datulėse esantis kalis siejamas su normalia širdies ir kraujagyslių sistemos veikla, nes jis svarbus kraujospūdžio reguliavimui. Jos taip pat turi polifenolių – antioksidantų, kurie mityboje siejami su mažesniu oksidaciniu stresu ir uždegiminiais procesais.

    Praktikoje tai nereiškia, kad datulės pačios apsaugo nuo infarkto, tačiau jos gali būti viena iš širdžiai palankesnės mitybos detalių, jei jomis pakeičiami itin perdirbti saldumynai. Didžiausią naudą paprastai duoda visuma: daugiau daržovių, ankštinių, neskaldytų grūdų ir mažiau pridėtinio cukraus.

    Atminčiai ir nuotaikai – ne vien saldumas

    Datulėse yra B grupės vitaminų ir mikroelementų, kurie svarbūs nervų sistemos funkcijoms. Jose taip pat aptinkama aminorūgščių, dalyvaujančių neuromediatorių sintezėje, todėl datulės dažnai pristatomos kaip užkandis, padedantis palaikyti energiją ir susikaupimą.

    Vis dėlto geriausias efektas tikėtinas tada, kai datulės tampa subalansuoto raciono dalimi, o ne pagrindiniu energijos šaltiniu. Jei žmogus nuolat jaučia nuovargį ar koncentracijos sutrikimus, vien mitybos korekcijų gali nepakakti – verta įvertinti miego, streso ir sveikatos būklę.

    Saiką verta prisiminti dėl kaloringumo: 100 gramų džiovintų datulių gali turėti apie 280 kilokalorijų ir daug natūralių cukrų. Dažniausiai pakanka 3–5 datulių per dieną, ypač jei jos valgomos kartu su baltymais ar riebalais, pavyzdžiui, su riešutais ar natūraliu jogurtu.

    Renkantis datules verta skaityti sudėtį: geriausia, kai joje tik vaisiai, be pridėtinio cukraus, gliukozės-fruktozės sirupo ar perteklinių konservantų. Laikant sandariame inde vėsioje vietoje jos ilgai išlieka minkštos, o pernelyg sukietėjusias galima trumpai pamirkyti šiltame vandenyje.

  • Kava iš datulių kauliukų vietoj įprastos: kuo ji naudinga smegenims ir cukraus kontrolei

    Kas yra datulių kauliukų kava?

    Gėrimas, vadinamas kava iš datulių kauliukų, iš tiesų nėra kava klasikine prasme, nes gaminamas ne iš kavamedžio pupelių. Dažniausiai skrudinami ir sumalami datulių kauliukai, o gautas gėrimas primena kavą aromatu ir skrudinimo natomis.

    Tokie pakaitalai pastaraisiais metais populiarėja tarp žmonių, kurie nori sumažinti kofeino kiekį, bet neprarasti rytinio ritualo. Skirtingai nei įprasta kava, šis gėrimas paprastai neturi kofeino, todėl gali būti tinkamesnis jautresniam skrandžiui ar vakarui.

    Kaip gali veikti savijautą?

    Datulių kauliukuose yra įvairių biologiškai aktyvių junginių ir mineralų, o jų nuoviras dažnai apibūdinamas kaip suteikiantis švelnesnį, tolygesnį „budrumo“ jausmą. Tai labiau siejama ne su stimuliacija, o su tuo, kad gėrimas nedirgina taip, kaip kai kuriems žmonėms daro kofeinas.

    Kalbant apie gliukozės kontrolę, dažniausiai akcentuojama, kad pačiame gėrime nėra daug cukraus, nes naudojami kauliukai, o ne saldūs datulių minkštimo gabalėliai. Tyrimuose nagrinėjami datulių sėklų junginiai, tačiau tai nėra vaistas, todėl sergantiems diabetu ar turintiems gliukozės svyravimų svarbiausia išlieka gydytojo planas ir bendra mityba.

    Skonis ir kam jis tinka?

    Skonis dažnai apibūdinamas kaip švelnus, skrudintas, su riešutų ar kakavos natomis, be ryškios kavos kartumos ir rūgštumo. Dėl to gėrimas gali patikti tiems, kuriems įprasta kava atrodo per aštri arba sukelia nemalonius pojūčius.

    Kadangi tai kofeino neturintis pasirinkimas, jis dažnai siūlomas žmonėms, turintiems padidėjusį jautrumą kofeinui, linkusiems į nerimą ar miego sutrikimus. Vis dėlto, jei turite lėtinių ligų ar vartojate vaistus, naujus įpročius verta aptarti su sveikatos priežiūros specialistu.

    Kaip pasigaminti namuose?

    Parduotuvėse galima rasti jau maltų datulių kauliukų, dažniausiai sveikesnės mitybos skyriuose. Paruošimas paprastas ir panašus į kitus kavos pakaitalus: galima ruošti puodelyje, prancūziškame prese ar kavinuke.

    Dažniausiai užtenka 1–2 arbatinių šaukštelių maltų kauliukų 200 mililitrų karšto vandens. Gėrimą patariama palaikyti apie 5–10 minučių, o jei norisi švaresnės tekstūros, perkošti per smulkų sietelį.

    Skonį galima praturtinti prieskoniais, pavyzdžiui, cinamonu ar kardamonu, taip pat įpilti pieno ar augalinio gėrimo, kad primintų latte. Dėl natūralaus skrudinimo profilio šis pasirinkimas dažnai dera su migdolų ar avižų gėrimais.

  • Kaip valgyti datules, kad cukraus kiekis kraujyje būtų stabilesnis: 5 naudingiausi būdai

    Natūraliai saldus vaisius

    Datulės yra natūraliai saldūs vaisiai, tačiau jose esanti ląsteliena gali padėti lėtinti cukrų pasisavinimą ir švelninti staigius gliukozės šuolius kraujyje. Dėl to jos dažnai įvardijamos kaip geresnis pasirinkimas, palyginti su rafinuotais saldumynais, nors porcijos dydis vis tiek išlieka svarbus.

    Mitybos specialistai pabrėžia, kad datulių poveikis priklauso nuo formos, kiekio ir su kuo jos valgomos. Valgant kartu su baltymais ar riebalais, pavyzdžiui, riešutais ar natūraliu jogurtu, cukraus kilimas paprastai būna tolygesnis.

    Šviežios ir džiovintos datulės

    Šviežios datulės turi daugiau vandens, todėl dažnai būna minkštesnės ir lengviau sukramtomos. Lyginant su džiovintomis, jos paprastai būna mažiau koncentruotos pagal cukrų ir kalorijas, tačiau realūs skirtumai priklauso nuo veislės ir prinokimo.

    Džiovintos datulės yra populiaresnės, nes ilgiau išsilaiko ir patogiai tinka kaip užkandis. Jose cukrūs labiau koncentruoti, bet kartu išlieka ir ląsteliena, taip pat randama kalio, magnio, vario ir vitamino B grupės junginių.

    5 praktiški būdai, kaip valgyti datules

    Pirmas pasirinkimas yra valgyti šviežias datules kaip desertą po pagrindinio valgio, o ne tuščiu skrandžiu. Taip sumažėja tikimybė, kad saldumas suveiks kaip greitas energijos šuolis, po kurio netrukus vėl norisi užkandžiauti.

    Antras būdas yra rinktis džiovintas datules, bet laikytis aiškios porcijos, ypač jei stebite cukraus kiekį kraujyje. Praktikoje dažnai rekomenduojama jas derinti su sauja riešutų ar sėklų, kad užkandis būtų sotesnis.

    Trečias variantas yra datulių pasta, kuri dažnai naudojama kepiniuose vietoje dalies cukraus. Ji suteikia saldumą ir tekstūrą, o kartu prideda skaidulų, todėl toks sprendimas gali būti palankesnis nei vien rafinuotas cukrus, nors saldumo kiekis vis tiek išlieka reikšmingas.

    Ketvirtas būdas yra datulių sirupas, kurį žmonės naudoja kaip natūralų saldiklį košėms, varškei ar padažams. Svarbu suprasti, kad sirupas paprastai turi mažiau ląstelienos nei visas vaisius, todėl cukrūs pasisavinami greičiau, o porcijos kontrolė čia ypač svarbi.

    Penktas pasirinkimas yra fermentuoti datulių produktai, pavyzdžiui, actas ar kiti fermentacijos būdu išgauti gaminiai. Tokie produktai dažniau naudojami kulinarijoje kaip prieskonis ar ingredientas, o ne kaip užkandis, todėl jų poveikis mitybai labiau priklauso nuo bendro patiekalo sudėties.

    Jei datulės pasirenkamos vietoje saldumynų, verta atkreipti dėmesį į bendrą dienos cukrų kiekį ir individualią sveikatos situaciją. Sergant diabetu ar turint gliukozės reguliavimo sutrikimų, tinkamiausi kiekiai ir deriniai turėtų būti aptariami su gydytoju ar dietologu.

  • Be cukraus, bet su daug baltymų: šis naminis ledų receptas internete tapo hitu

    Socialiniuose tinkluose vis dažniau populiarėja desertai be pridėtinio cukraus, o vienas ryškiausių pastarųjų savaičių hitų – naminiai baltyminiai ledai iš vos kelių ingredientų. Tokio tipo receptai patrauklūs tuo, kad leidžia pasigaminti saldų užkandį kontroliuojant sudėtį ir saldumą.

    Recepto pagrindą sudaro datulės, grūdėta varškė, vanilė, nedidelis kiekis žemės riešutų sviesto ir juodasis šokoladas. Datulės čia atlieka natūralaus saldiklio vaidmenį, o varškė suteikia kremiškumo ir padidina baltymų kiekį.

    Kaip pasigaminti šiuos ledus

    Pirmiausia datules sutrinkite kartu su žemės riešutų sviestu, vanile ir grūdėta varške, kol masė taps vientisa. Jei masė per tiršta, galima įpilti šlakelį vandens ar pieno, tačiau tik tiek, kad nesuskystėtų.

    Juodąjį šokoladą ištirpinkite vandens vonelėje ir supilkite į konditerinį maišelį ar tvirtą užspaudžiamą maišelį. Tuomet į maišelį su šokoladu sukrėskite varškės masę, užspauskite ir suformuokite norimą formą.

    „Užsukite maišelį kaip vaizdo įraše ir atsargiai dėkite į šaldiklį“, – sakė recepto autorė.

    Šaldiklyje desertą laikykite, kol visiškai sustings. Patiekiant verta kelioms minutėms perkelti į šaldytuvą, kad ledus būtų lengviau pjaustyti ir jie nebūtų pernelyg kieti.

    Kiek baltymų gali būti porcija

    Pagal dažniausiai nurodomas maistines vertes 180 gramų datulių paprastai suteikia apie 4 gramus baltymų. Daugiausia baltymų šiame recepte duoda grūdėta varškė: 550 gramų gali turėti maždaug 61–72 gramus baltymų, priklausomai nuo gamintojo.

    Vienas arbatinis šaukštelis žemės riešutų sviesto, apie 5 gramai, paprastai prideda dar apie 1–2 gramus baltymų. Juodasis šokoladas taip pat turi baltymų, tačiau galutinis skaičius labiausiai priklauso nuo panaudoto kiekio ir sudėties.

    Taigi, neskaičiuojant šokolado, visas desertas gali turėti apie 66–78 gramus baltymų, o su šokoladu – šiek tiek daugiau. Tiksliausiai įvertinti padeda konkrečių produktų etiketės ir realus panaudotas šokolado kiekis.

    Ką verta žinoti apie „be cukraus“

    Nors recepte nėra pridėtinio cukraus, datulėse natūraliai yra nemažai cukrų, todėl desertas vis tiek išlieka saldus ir kaloringas. Jei tikslas yra mažinti bendrą cukrų kiekį, galima sumažinti datulių dalį arba rinktis mažesnę porciją.

    Dar viena svarbi detalė – šokoladas. Jei norite išlaikyti mažesnį cukrų kiekį, verta rinktis juodąjį šokoladą su kuo didesne kakavos dalimi ir atidžiai patikrinti sudėtį, nes skirtingų gamintojų produktai gali ženkliai skirtis.

  • Datulės vietoj cukraus: dietologai paaiškino, kada tai nauda, o kada – tik saldi apgaulė

    Datulės vietoj cukraus: dietologai paaiškino, kada tai nauda, o kada – tik saldi apgaulė

    Datulės socialiniuose tinkluose dažnai pristatomos kaip sveikesnis cukraus pakaitalas, tačiau mitybos specialistai primena: tai vis tiek yra koncentruotas saldumas. Džiovintuose vaisiuose natūralūs cukrūs susitelkia, todėl porcija lengvai virsta gerokai didesniu kalorijų kiekiu, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

    Vertinant sudėtį, datulės turi privalumų, kurių neturi rafinuotas cukrus: jose yra skaidulų, kalio, magnio, taip pat įvairių bioaktyvių junginių. Skaidulos gali lėtinti cukraus pasisavinimą, o kalis svarbus normaliai raumenų ir širdies funkcijai, ypač jei po treniruotės norisi greitos energijos.

    Vis dėlto pagrindinė rizika – lengvai „nepastebimas“ kiekis. 100 gramų datulių energinė vertė paprastai siekia apie 280–300 kilokalorijų, o tokia porcija dažnai tėra 4–5 didesnės datulės. Dėl to jos labiau primena saldų užkandį, o ne neutralų produktą, kurį galima valgyti be ribų.

    Žmonėms, kurie stebi svorį ar riboja pridėtinį cukrų, datulės gali būti naudinga alternatyva tik tada, kai jų kiekis aiškiai kontroliuojamas. Praktikoje dažniausiai rekomenduojama apsiriboti keliomis datulėmis per dieną, o saldumą derinti su baltymais ar riebalais, pavyzdžiui, su natūraliu jogurtu ar riešutais, kad užkandis būtų sotesnis.

    Atsargumo ypač prireikia sergant cukriniu diabetu ar turint ryškių gliukozės svyravimų: net ir natūralūs cukrūs gali smarkiai kilstelėti gliukozės kiekį, jei porcija per didelė. Tokiais atvejais saugiausia sprendimą derinti su gydytoju ar dietologu ir stebėti individualią organizmo reakciją.

    Renkantis datules verta atkreipti dėmesį į jų išvaizdą. Natūraliai džiovintos datulės dažnai būna matinės ir šiek tiek raukšlėtos, o labai blizgi, „lakuota“ išvaizda gali reikšti apdorojimą sirupu ar aliejumi. Kuo trumpesnė sudėtis ir kuo mažiau papildomo apdorojimo, tuo aiškiau, ką iš tiesų valgote.

    Apibendrinant, datulės gali padėti sumažinti rafinuoto cukraus vartojimą, tačiau jos nėra stebuklingas sprendimas. Nauda atsiskleidžia tada, kai jos tampa mažos, apgalvotos porcijos dalimi, o ne neribotu saldumynų pakaitalu.