Tag: Daugiabučiai namai

  • Vilniuje ruošiamas pokytis: sklypui V. Grybo g. 38 siūloma leisti daugiabučius – svarbios datos

    Vilniaus miesto savivaldybėje gautas prašymas pakeisti žemės sklypo V. Grybo g. 38 (kadastro Nr. 0101/0034:0158) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir arba naudojimo būdą. Ši procedūra pradedama viešinimu, kad gyventojai ir suinteresuotos šalys galėtų pateikti pastabas.

    Šiuo metu sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir arba būdas nurodomi kaip kita, o naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Tai reiškia, kad teritorija planavimo dokumentuose siejama su gamybine ar sandėliavimo veikla, o gyvenamajai statybai taikomos kitos taisyklės ir reikalavimai.

    Prašyme nurodoma, kad pageidaujama paskirtis išliktų kita, tačiau naudojimo būdas būtų praplėstas. Siūloma nustatyti daugiabučių gyvenamųjų ir bendrabučių teritorijas kartu paliekant galimybę pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoms.

    Viešinimo terminas ir pasiūlymai

    Prašymas viešinamas 10 darbo dienų, nuo 2026 metų spalio 9 dienos iki 2026 metų spalio 22 dienos. Per šį laikotarpį visuomenė gali susipažinti su pateikta informacija ir įvertinti, ar siūlomas naudojimo būdas dera su aplinkos interesais.

    Viešinimo laikotarpiu pasiūlymus galima teikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu arba elektroniniu paštu. Taip pat pastabos gali būti teikiamos teritorijų planavimo informacinėje sistemoje, kur paprastai registruojami su planavimu susiję pasiūlymai.

    Kodėl tokie pakeitimai aktualūs?

    Žemės naudojimo būdo pakeitimai miestų teritorijose dažniausiai susiję su plėtros galimybėmis ir teritorijų konversija, kai buvusios pramoninės ar sandėliavimo zonos palaipsniui pritaikomos gyvenamajai ar mišriai paskirčiai. Tokie sprendimai paprastai vertinami per susisiekimo, triukšmo, oro taršos, infrastruktūros apkrovos ir viešųjų paslaugų prieinamumo prizmę.

    Mišrus naudojimas, kai vienoje teritorijoje numatomos ir gyvenamosios, ir gamybinės ar sandėliavimo funkcijos, praktikoje kelia papildomų klausimų dėl suderinamumo. Dėl to gyventojų pastabos viešinimo metu tampa svarbia proceso dalimi, ypač vertinant galimą poveikį kaimynystei.

  • Šių Vilniaus daugiabučių gyventojams svarbu: paviešinti balsavimo raštu protokolai

    Vilniaus daugiabučiuose Daugėliškio g. 27, Rygos g. 23, Memorialo g. 2 ir Liepkalnio g. 79 paviešinti butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu rezultatų skaičiavimo protokolai. Tokie dokumentai paprastai fiksuoja, kaip suskaičiuoti gyventojų balsai dėl konkrečių namo valdymo ir ūkinių sprendimų.

    Balsavimas raštu dažniausiai taikomas tada, kai nepatogu sukviesti susirinkimą arba reikia užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami laikantis nustatytos tvarkos. Protokoluose įprastai nurodoma, kiek savininkų turėjo teisę balsuoti, kiek balsų gauta ir ar pasiektas reikiamas sprendimo priėmimo slenkstis.

    Tokie protokolai svarbūs tuo, kad leidžia patikrinti sprendimų teisėtumą ir skaidrumą. Gyventojai, susipažinę su rezultatais, gali įvertinti, ar balsavimas vyko korektiškai, ar balsai suskaičiuoti tiksliai, o sprendimai atitinka daugumos valią.

    Praktikoje daugiausia klausimų kelia atvejai, kai gyventojai nesutaria dėl administratoriaus pasirinkimo, namo atnaujinimo ar rangos darbų, taip pat dėl kaupiamųjų lėšų dydžio ir jų panaudojimo. Dėl to protokolo aiškumas ir tikslus duomenų suvedimas tampa esminiai, nes būtent šie dokumentai vėliau naudojami sprendžiant ginčus ar teikiant pretenzijas.

    Gyventojams rekomenduojama atkreipti dėmesį į tai, ar protokole aiškiai išdėstyta balsavimo procedūra, ar nurodyti balsų skaičiavimo duomenys ir kas patvirtino rezultatus. Jei kyla pagrįstų abejonių, dažniausiai prašoma pateikti balsavimo biuletenių suvestines ir kitą su balsavimu susijusią informaciją.

  • Vilniuje bręsta pokytis: sklypui su kadastro Nr. 0101/0020:0095 planuoja naują paskirtį

    Ką siūloma pakeisti?

    Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė apie gautą prašymą keisti žemės sklypo, kurio kadastro numeris 0101/0020:0095, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą. Šiuo metu sklypo paskirtis įvardijama kaip kita, o naudojimo būdas nėra nustatytas.

    Prašyme nurodoma, kad siekiama palikti pagrindinę paskirtį kaip kitą, tačiau nustatyti konkretų naudojimo būdą. Pageidaujamas būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos.

    Viešinimo terminas ir pastabos

    Savivaldybė informuoja, kad prašymas viešinamas 10 darbo dienų – nuo 2026 metų spalio 8 dienos iki 2026 metų spalio 21 dienos. Šiuo laikotarpiu gyventojai ir suinteresuotos šalys gali teikti pastabas ar pasiūlymus.

    Pasiūlymus galima pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu arba elektroniniu paštu savivaldybe@vilnius.lt. Taip pat numatyta galimybė pastabas teikti per teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros informacinę sistemą.

    Kodėl tai svarbu miestui?

    Žemės sklypo naudojimo būdo priskyrimas daugiabučių ir bendrabučių teritorijoms paprastai reiškia aiškesnį teisinį pagrindą planuoti gyvenamąją statybą ir susijusią infrastruktūrą. Tokie sprendimai gali turėti įtakos aplinkinių teritorijų urbanistinei plėtrai, transporto srautams, parkavimui bei socialinei infrastruktūrai.

    Praktikoje viešinimo etapas yra viena iš galimybių bendruomenei įsitraukti dar iki priimant sprendimus dėl sklypo naudojimo, todėl savivaldybės raginimas teikti pasiūlymus laikomas svarbia procedūros dalimi. Dėl papildomos informacijos nurodomas telefono numeris 370 5 211 2464 ir elektroninis paštas giedre.avuliene@vilnius.lt.

  • Nuo spalio keisis daugiabučių šilumos punktų tvarka: kas mokės ir ką privalės padaryti gyventojai

    Nuo spalio keisis daugiabučių šilumos punktų tvarka: kas mokės ir ką privalės padaryti gyventojai

    Nuo 2026 metų spalio 1 dienos įsigalios Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai, kurie nustatys aiškesnę tvarką, kaip turi būti prižiūrimi daugiabučių šilumos punktai, šildymo ir karšto vandens sistemos. Pokyčių tikslas – kad trūkumai būtų šalinami laiku, o šiluma būtų naudojama efektyviau ir tolygiau visame name.

    Praktikoje tai reiškia daugiau atsakomybės ir aiškesnius terminus namo administratoriui, bendrijai bei šilumos tiekėjui. Kuo geriau sureguliuota sistema, tuo mažiau situacijų, kai viename bute per karšta, o kitame trūksta šilumos, ir tuo lengviau valdyti sąnaudas.

    Kas keičiasi nustačius neatitiktis

    Kaip ir iki šiol, daugiabučių šildymo ir karšto vandens sistemos privalės atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, o šilumos punktų įranga – šilumos tiekėjo išduotas prisijungimo prie šilumos tinklų sąlygas. Nuo 2026 metų spalio 1 dienos detaliau apibrėžiama, kas ir per kiek laiko turi informuoti apie neatitiktis bei kas atsako už darbų organizavimą.

    Jei nustatoma, kad šilumos punktas neatitinka prisijungimo sąlygų, šilumos tiekėjas per 10 darbo dienų turės raštu informuoti gyventojus arba namo administratorių. Pranešime bus nurodyti konkretūs trūkumai ir kokių remonto ar modernizavimo darbų reikia.

    Numatyta, kad tokie darbai turės būti atlikti per 12 mėnesių nuo pranešimo gavimo dienos. Jeigu per šį laiką sprendimai nebus įgyvendinti, šilumos tiekėjas įgis teisę darbus organizuoti ir atlikti pats, kad įranga neliktų netvarkinga ir nekeltų rizikų sistemos patikimumui.

    Kas mokės už darbus

    Už šilumos punkto remonto ar modernizavimo darbus, kai jie būtini dėl neatitikčių, mokės butų ir kitų patalpų savininkai. Išlaidoms padengti galės būti naudojamos namo kaupiamosios lėšos, o jei reikės, apmokėjimas galės būti išdėstomas iki 24 mėnesių.

    Sąskaitose tokios išlaidos turės būti pateikiamos atskira eilute, kad gyventojams būtų aišku, už ką mokama. Tai ypač aktualu daugiabučiuose, kuriuose sprendimai dėl investicijų dažnai stringa dėl informacijos stokos arba nesutarimų, o pasekmės galiausiai atsispindi šilumos vartojime.

    Daugiau laiko vidaus sistemoms sutvarkyti

    Jeigu bus nustatyta, kad namo šildymo ar karšto vandens sistema neatitinka privalomųjų reikalavimų, administratorius arba bendrija turės užtikrinti atitiktį ne vėliau kaip per ketverius metus nuo pranešimo gavimo dienos. Taip atskiriami atvejai, kai reikia skubių sprendimų šilumos punkte, ir situacijos, kai būtini platesni vidaus sistemos darbai.

    Tokie darbai dažnai apima ne tik atskirų mazgų keitimą, bet ir visos sistemos balansavimą, cirkuliacijos sureguliavimą, nusidėvėjusių elementų atnaujinimą. Nesubalansuota sistema paprastai reiškia, kad šiluma name pasiskirsto netolygiai, o gyventojai susiduria su komforto ir didesnių sąnaudų problema.

    Kodėl modernizavimas tampa būtinybe

    Dalyje daugiabučių vis dar veikia neautomatizuoti, vadinamieji elevatoriniai šilumos punktai, kurie nereaguoja į lauko temperatūros pokyčius taip tiksliai, kaip šiuolaikiniai sprendimai. Dėl to reguliuoti šildymą sudėtingiau, o šiluma dažniau vartojama ne pagal realų poreikį.

    Automatizuotas šilumos punktas šildymo parametrus koreguoja pagal lauko oro temperatūrą ir pastato poreikį: atšilus šildymas mažinamas, atvėsus – didinamas. Vis dėlto vien įrenginio pakeitimo nepakanka, nes be vidaus sistemos sureguliavimo modernizacijos nauda gali būti mažesnė, nei tikimasi.

    Nauja tvarka turėtų paskatinti greitesnį sprendimų priėmimą, aiškiau apibrėžti atsakomybę ir sumažinti atvejus, kai nustatyti trūkumai lieka tik dokumentuose. Gyventojams tai reiškia daugiau skaidrumo, didesnį sistemos patikimumą ir realesnes galimybes efektyviau valdyti šilumos vartojimą.

    Informaciją pateikė AB „Panevėžio energija“.

  • Vilniuje keičiamas sklypo statusas: žadama daugiabučių teritorija, gyventojai kviečiami reaguoti

    Vilniaus miesto savivaldybė paviešino informaciją apie gautą prašymą pakeisti žemės sklypo, kurio kadastro numeris 0101/0026:0184, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Tokie prašymai yra viešinami, kad suinteresuoti asmenys galėtų susipažinti su planais ir pateikti argumentuotus pasiūlymus.

    Šiuo metu sklypo esama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis įvardyta kaip kita, o naudojimo būdas nurodytas kaip nenustatytas. Prašyme siekiama nustatyti, kad sklypas būtų naudojamas kaip daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos.

    Jei sklypo naudojimo būdas būtų pakeistas, tai galėtų atverti kelią intensyvesnei plėtrai, didesniam užstatymo tankiui ir naujų gyvenamųjų projektų planavimui. Praktikoje tokie sprendimai dažnai reiškia ir papildomus klausimus dėl transporto srautų, parkavimo, želdynų, triukšmo bei socialinės infrastruktūros poreikio.

    Prašymo viešinimas numatytas 10 darbo dienų laikotarpiui nuo 2026 metų spalio 1 dienos iki 2026 metų spalio 14 dienos. Per šį laiką gyventojai ir kiti suinteresuoti asmenys gali įvertinti informaciją ir pateikti savo pastabas.

    Pasiūlymus viešinimo laikotarpiu galima teikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu arba elektroniniu paštu. Taip pat nurodoma, kad pasiūlymus galima pateikti per teritorijų planavimo informacinę sistemą, skirtą teritorijų planavimo procesų priežiūrai.

    Gyventojams, svarstantiems teikti pasiūlymus, svarbu aiškiai suformuluoti argumentus ir pagrįsti juos realiu poveikiu aplinkai bei kasdieniam gyvenimui. Savivaldybės praktikoje dažniausiai vertinamos pastabos dėl susisiekimo sprendimų, eismo saugos, infrastruktūros pajėgumų ir planuojamos plėtros atitikimo miesto planavimo principams.

  • Nuo 2026 metų keičiasi šildymo sezonas: daliai daugiabučių sprendimo nebereikės

    Nuo 2026 metų spalio 1 dienos įsigalios Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimai, keičiantys šildymo sezono pradžios ir pabaigos tvarką. Esminė naujovė ta, kad dalyje daugiabučių šildymo įjungimas ir išjungimas bus siejamas ne su savivaldybės potvarkiu, o su pastato šilumos punkto sprendimais ir faktiniu poreikiu.

    Naujoji tvarka aktuali visiems šilumos vartotojams, tačiau skirtingoms pastatų grupėms ji bus taikoma nevienodai. Šildymo pradžia ir pabaiga priklausys nuo pastate įrengtos šildymo sistemos tipo, šilumos punkto automatizavimo ir pastato nuosavybės formos.

    Kas atsako už parengimą sezonui

    Įstatymo pakeitimai pabrėžia pastato bendrosios nuosavybės valdytojo atsakomybę. Daugiabučiuose tai paprastai yra bendrija arba administratorius, kurie turi užtikrinti, kad šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūrintys specialistai laiku atliktų būtinus darbus.

    Prie privalomų darbų priskiriamas šildymo sistemos patikrinimas, praplovimas, hidrauliniai bandymai, gedimų šalinimas ir kiti remontai. Praktikoje tai reiškia, kad prieš sezoną turi būti įvertinta sistemos būklė, sandarumas ir parengtis, kad šildymas būtų įjungiamas saugiai ir be trikdžių.

    Kada šildymas bus įjungiamas automatiškiau

    Daugiabučiuose namuose, kuriuose įrengti modernizuoti šilumos punktai su atskyrimu šilumokaičiu, šildymo sezonas pagal naują tvarką prasidės spalio 1 dieną ir baigsis ne anksčiau kaip balandžio 30 dieną. Tokiu atveju savivaldybės sprendimo laukti nebereikės, o šilumos tiekėjas turės būti pasirengęs tiekti šilumą.

    Praktiškai šildymą šiuose pastatuose įjungia ir išjungia pastato vidaus šildymo sistemos prižiūrėtojas, kurį paprastai pasirenka ir jo darbą kontroliuoja pastato valdytojas. Jei šaltasis laikotarpis ateina anksčiau arba užsitęsia ilgiau, šildymas gali prasidėti anksčiau nei spalio 1 dieną arba tęstis po balandžio 30 dienos.

    Jeigu šildymo sezono metu vidutinė lauko oro temperatūra pakyla virš +10 laipsnių, automatika tokiuose šilumos punktuose gali sumažinti šilumos tiekimą arba šildymą laikinai išjungti. Tai yra vienas iš būdų mažinti perteklinį šildymą pereinamaisiais laikotarpiais ir tiksliau prisitaikyti prie realių oro sąlygų.

    Kada sprendimas liks savivaldybei

    Visų kitų daugiabučių ir vienbučių pastatų, kuriuose nėra automatizuotų šilumos punktų arba jie prijungti tiesiogiai prie centralizuotų tinklų be atskyrimo šilumokaičiu, šildymo pradžią ir pabaigą toliau nustatys savivaldybė. Tokiais atvejais sprendimas bus siejamas su šaltuoju laikotarpiu, kai trijų parų lauko oro temperatūros vidurkis nukrenta žemiau +10 laipsnių.

    Savivaldybės sprendimu taip pat bus pradedamas ir baigiamas šildymas savivaldybei priklausančiuose pastatuose. Tai reiškia, kad daliai vartotojų tvarka iš esmės išliks panaši į iki šiol taikytą, o didžiausi pokyčiai palies pastatus su modernesniais šilumos punktais ir didesniu automatizavimo lygiu.

    „Kiekvieno daugiabučio namo bendrosios nuosavybės valdytojas turi užtikrinti, kad sistemos prižiūrėtojas laiku atliktų patikrinimą, praplovimą, hidraulinius bandymus ir kitus būtinus darbus“, – nurodoma „Vilkaviškio šilumos tinklai“ pateiktoje informacijoje.

  • Visagine šildymo sezonas startuos automatiškai: ką nuo 2026 metų privalės žinoti gyventojai

    Visagine šildymo sezonas startuos automatiškai: ką nuo 2026 metų privalės žinoti gyventojai

    Visagino savivaldybėje aptartas pasirengimas artėjančiam šildymo sezonui. Meras Erlandas Galaguz susitiko su bendrovių „Visagino energija“ ir „Visagino būstas“ vadovais, dalyvavo vicemerė Aleksandra Grigienė ir savivaldybės administracijos specialistai.

    Susitikime įvertinta, ar šilumos tiekėjas ir pastatų administratorius pasirengę sezono pradžiai, bei kokių veiksmų reikia, kad šilumos tiekimas vyktų sklandžiai. Savivaldybė nurodo, kad atsakingos įmonės patvirtino pasiruošimą ir galimybę užtikrinti stabilų šildymą mieste.

    Nauja tvarka nuo 2026 metų

    Gyventojams priminta, kad nuo 2026 metų spalio 1 dienos įsigalios Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai, keičiantys šildymo sezono pradžios tvarką. Tai reiškia, kad šildymo įjungimo principas taps labiau standartizuotas, o savivaldybių taikomos praktikos bus suvienodintos pagal teisės aktų nuostatas.

    Visaginas pabrėžia turintis svarbų pranašumą: daugiabučių namų šilumos punktai mieste yra modernizuoti ir automatizuoti. Dėl to šildymo sezonas daugiabučiuose galės prasidėti spalio 1 dieną, o pastatų vidaus temperatūra bus palaikoma automatiškai reguliuojant šilumos punktų darbą.

    Ar galima šildytis kitu metu?

    Nors automatizuotas startas numatytas spalio 1 dieną, gyventojai išlaiko galimybę spręsti dėl kitokios datos konkrečiame name. Tam būtinas daugumos gyventojų pritarimas, kai sprendimui pritaria ne mažiau kaip 50 proc. plius 1 balsas.

    Praktikoje tai reiškia, kad daugiabučiai, kuriuose gyventojai nori šildymą pradėti anksčiau arba vėliau, turės priimti bendrą sprendimą pagal nustatytą balsavimo tvarką. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad automatizuoti šilumos punktai leidžia tiksliau valdyti šilumos kiekį ir mažinti perteklinį vartojimą pereinamaisiais laikotarpiais.

  • Skandalas daugiabučiuose M K Paco gatvėje: aiškėja, kas ir kaip skaičiavo balsus raštu

    Vilniuje, M. K. Paco gatvės 3, 3B ir 3C daugiabučiuose fiksuoti butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolai. Tokie dokumentai paprastai rengiami, kai sprendžiami bendrojo naudojimo objektų administravimo, remonto ar finansavimo klausimai, o dalis gyventojų balsuoja ne susirinkime.

    Protokoluose turi būti aiškiai nurodyta, kokie sprendimai priimti, kiek savininkų balsavo, kaip suskaičiuoti balsai ir ar pasiektas sprendimams reikalingas balsų skaičius. Praktikoje būtent skaidrumas, teisingas butų ir patalpų priskyrimas bei reikalavimų laikymasis dažniausiai lemia, ar sprendimai vėliau nebus ginčijami.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad balsuojant raštu ypač svarbu užtikrinti savininkų informavimą apie darbotvarkę ir pateikti visą sprendimams reikalingą medžiagą. Ne mažiau reikšminga ir tai, kad balsai būtų skaičiuojami pagal nustatytą tvarką, o protokolai būtų parengti taip, kad bet kuris savininkas galėtų patikrinti, kaip gautas galutinis rezultatas.

    Gyventojams, norintiems įsitikinti procedūrų teisėtumu, rekomenduojama paprašyti pateikti balsavimo biuletenių kopijas, balsų suvestines ir dokumentus, pagrindžiančius, kas buvo įgaliotas organizuoti balsavimą bei skaičiuoti balsus. Jeigu kyla įtarimų dėl neatitikimų, sprendimai gali būti skundžiami, o ginčai dažniausiai sprendžiami pagal civilinės teisės ir daugiabučių valdymą reglamentuojančias taisykles.

    Pastaraisiais metais daugiabučiuose daugėja balsavimų raštu, nes taip paprasčiau surinkti nuomones, kai gyventojai išvykę ar neturi galimybės dalyvauti susirinkimuose. Vis dėlto kuo aktyviau ši praktika taikoma, tuo didesnė reikšmė tenka aiškiems protokolams, savalaikiam informavimui ir galimybei savininkams operatyviai susipažinti su rezultatais.