CP v2

Tag: Daugiabučiai namai

  • Telšiuose svarstomas sklypo S. Daukanto g. 10 naudojimo keitimas į daugiabučių teritoriją

    Telšių rajono savivaldybė informuoja gavusi prašymą pakeisti žemės sklypo S. Daukanto gatvėje 10, Telšiuose, naudojimo būdą. Kalbama apie 0,0764 hektaro ploto sklypą, kurio kadastrinis numeris 7868/0012:170.

    Šiuo metu sklypas priskirtas gyvenamosioms teritorijoms, o naudojimo pobūdis numatytas mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai. Prašoma pakeisti naudojimo būdą į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijas.

    Savivaldybė nurodo, kad pakeitimas siejamas su sklype esančiu statiniu ir poreikiu suderinti naudojimo būdą su atnaujintu teisiniu reglamentavimu. Konkrečiai remiamasi aplinkos ministro 2024 metais birželio 17 dieną įsakymu Nr. D1-199 patvirtintu Žemės naudojimo būdų turinio aprašu.

    Kur ir kaip bus viešinama?

    Prašymo iniciatorius yra sklypo savininkas. Su paviešintu prašymu ir vėlesniais sprendimais bus galima susipažinti savivaldybės interneto svetainėje, taip pat teritorijų planavimo viešinimo sistemose.

    Savivaldybė pažymi, kad TPDRIS elektroninės paslaugos teikiamos per TPS „Vartai“ ir ten skelbiama informacija apie rengiamų teritorijų planavimo dokumentų viešinimą. Tokiu būdu gyventojai gali patogiai matyti dokumentus ir proceso eigą.

    Iki kada galima teikti pasiūlymus?

    Visuomenė pasiūlymus dėl prašymo gali teikti nuo jo paskelbimo dienos iki 2026 metais gegužės 22 dienos imtinai. Pasiūlymai priimami raštu Telšių rajono savivaldybės merui.

    Dėl procedūrinių klausimų nurodytas kontaktinis asmuo yra Telšių rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėjas Simonas Bagdonas. Savivaldybė taip pat pateikia kontaktus konsultacijoms ir informacijos patikslinimui.

    Tokie naudojimo būdo pakeitimai praktikoje dažniausiai vertinami per urbanistinio suderinamumo, infrastruktūros pajėgumų ir poveikio aplinkai prizmę. Gyventojų pastabos šioje stadijoje gali būti svarbios siekiant įvertinti, kaip planuojamas pokytis atitiks aplinkinių teritorijų vystymo kryptį.

  • Liepkalnio g. 8 sklypui siūloma keisti paskirtį: vietoje namų teritorijos – daugiabučiai ir bendrabučiai

    Kas planuojama sklype Liepkalnio gatvėje

    Vilniaus miesto savivaldybėje gautas prašymas dėl žemės sklypo Liepkalnio g. 8 (kadastro Nr. 0101/0072:347) pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo pakeitimo. Šiuo metu sklypas priskiriamas kitai paskirčiai ir yra numatytas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijoms.

    Prašyme nurodoma, kad pageidaujama paskirtis išliktų kita, tačiau būtų pakeistas naudojimo būdas. Siūloma nustatyti daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdą, kuris paprastai reiškia galimybę vystyti intensyvesnį užstatymą nei individualių namų kvartaluose.

    Viešinimas ir kaip pateikti pastabas

    Prašymas viešinamas 10 darbo dienų, nuo 2026 metų gegužės 11 dienos iki 2026 metų gegužės 22 dienos. Per šį laikotarpį gyventojai ir suinteresuotos šalys gali teikti pasiūlymus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui.

    Pastabas galima pateikti raštu savivaldybei (Konstitucijos pr. 3, Vilnius) arba elektroniniu paštu savivaldybe@vilnius.lt. Taip pat nurodoma galimybė pasiūlymus teikti per teritorijų planavimo procesams skirtą valstybinę informacinę sistemą, kuri naudojama sprendiniams viešinti ir pastaboms registruoti.

    Ką praktiškai reiškia paskirties ir būdo keitimas

    Žemės naudojimo būdo pakeitimas iš vienbučių ir dvibučių teritorijų į daugiabučių ir bendrabučių teritorijas dažniausiai siejamas su didesniu gyventojų ir automobilių srautu, didesniu užstatymo intensyvumu bei kitokiais infrastruktūros poreikiais. Tokie pokyčiai aktualūs ne tik sklypo savininkui ar vystytojui, bet ir aplinkiniams gyventojams, kuriems svarbūs susisiekimo, parkavimo ir viešųjų erdvių klausimai.

    Viešinimo laikotarpis yra ta stadija, kai galima įvertinti, ar siūlomas sprendimas dera su teritorijos urbanistine logika ir ar neatsiranda rizikų dėl triukšmo, eismo apkrovų ar kaimynystės pobūdžio pokyčių. Praktikoje būtent šiame etape dažniausiai išryškėja, ar reikalingi papildomi sprendiniai dėl infrastruktūros.

    Dėl papildomos informacijos savivaldybė nurodo kontaktus: telefonu +370 5 211 2868 ir elektroniniu paštu valerija.sabaliauskiene@vilnius.lt. Viešinimo terminai ir kontaktai pateikti tam, kad pasiūlymai būtų gauti laiku ir galėtų būti įvertinti priimant sprendimus.

  • Kur dingo daugiabučių balsavimo raštu skaidrumas: protokolai Architektų, Rinktinės ir Jakšto gatvėse

    Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas raštu yra vienas dažniausių būdų priimti sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, remonto ar lėšų panaudojimo. Tačiau šio proceso patikimumas tiesiogiai priklauso nuo aiškaus balsų suskaičiavimo ir tinkamai parengto protokolo.

    Į praktinius klausimus dažniausiai atsiremiama tada, kai protokoluose trūksta informacijos, neaišku, kas skaičiavo balsus, arba savininkai negauna galimybės susipažinti su rezultatais ir priedais. Tokiose situacijose kyla ginčų dėl to, ar sprendimas apskritai priimtas teisėtai ir ar buvo surinkta būtina balsų dauguma.

    Protokolas paprastai turi leisti greitai patikrinti esminius dalykus: kokiu klausimu balsuota, koks buvo balsavimo laikotarpis, kiek savininkų turėjo teisę balsuoti ir kiek balsų realiai gauta. Taip pat svarbu, kad būtų aišku, kaip skaičiuota, ar nebuvo dvigubo balsavimo, ar balsai priskirti teisingiems savininkams.

    Gyventojams aktualu ir tai, kaip užtikrinamas dokumentų prieinamumas. Jei balsavimą organizuoja administratorius ar bendrija, savininkai paprastai tikisi gauti aiškų rezultatų pateikimą ir galimybę susipažinti su protokolu bei jo priedais, laikantis asmens duomenų apsaugos reikalavimų.

    Kai sprendimai priimami dėl didesnių įmokų, rangos darbų ar ilgalaikių įsipareigojimų, protokolų tikslumas tampa kritiškai svarbus. Net ir formaliai nedidelės klaidos, pavyzdžiui, netiksliai įvardytas sprendimo objektas ar neaiškiai suformuluotas klausimas, vėliau gali tapti pagrindu ginčyti sprendimą.

    Nors konkrečių namų atvejais detalės gali skirtis, bendra taisyklė išlieka ta pati: balsavimo raštu skaičiavimo protokolai turi būti parengti taip, kad bet kuris savininkas galėtų suprasti rezultatą ir jo pagrindimą. Tai mažina konfliktų riziką ir padeda užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami skaidriai, o ne vien formaliai.

  • Druskininkuose baigiamas šildymo sezonas: nuo balandžio 30 dienos – ką svarbu žinoti gyventojams

    Druskininkų savivaldybėje nuo balandžio 30 dienos baigiamas šildymo sezonas. Šis sprendimas įtvirtintas Druskininkų savivaldybės mero potvarkiu.

    Savivaldybė nurodo, kad šildymo sezono pradžia ir pabaiga mero potvarkiu nustatoma savivaldybės švietimo, ugdymo, kultūros ir sveikatos apsaugos įstaigoms. Tai reiškia, kad šiose įstaigose šildymo režimas keičiamas centralizuotai, pagal nustatytą tvarką.

    Kiti vartotojai gali spręsti individualiai, kada baigti šildymą savo pastatuose. Sprendimai turi būti priimami nepažeidžiant galiojančių higienos normų ir užtikrinant, kad patalpų mikroklimatas išliktų tinkamas.

    Daugiabučiuose namuose šildymo pabaiga paprastai derinama bendru sprendimu. Savivaldybė primena, kad sprendimas priimamas butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.

    Sprendimų priėmimą ir komunikaciją su šilumos tiekėju turėtų organizuoti daugiabučio namo administratorius arba valdytojas, taip pat namo bendrija, jei ji yra įsteigta. Druskininkuose šias funkcijas dažniausiai vykdo UAB „Druskininkų butų ūkis“ arba konkretaus namo bendrija.

    Jei gyventojai nepareiškia pageidavimo šildytis ilgiau, šildymas bus atjungiamas eilės tvarka. Praktikoje tai reiškia, kad šilumos tiekimas gali būti nutraukiamas skirtingu laiku, priklausomai nuo techninių galimybių ir darbų grafiko.

    Šildymo sezono pabaiga paprastai siejama su stabiliai šylančiais orais, tačiau pavasarį temperatūra dažnai svyruoja. Dėl to gyventojams rekomenduojama įvertinti buto šiluminę situaciją, mažamečių vaikų ar vyresnio amžiaus žmonių poreikius ir tik tada apsispręsti dėl šildymo išjungimo.

    Taip pat verta prisiminti, kad šildymo sezono pabaiga nebūtinai reiškia momentinį sąskaitų sumažėjimą visiems vienodai. Galutinę mokėtiną sumą lemia pastato šilumos ūkio ypatumai, suvartojimas iki atjungimo dienos ir apskaitos tvarka.

  • Birštone nuo gegužės 1 dienos baigiamas šildymo sezonas: kokias teises turi daugiabučių gyventojai

    Birštono savivaldybė pranešė, kad nuo 2026 metų gegužės 1 dienos skelbiama 2025–2026 metų šildymo sezono pabaiga savivaldybei pavaldžiose institucijose ir įstaigose bei daugiabučiuose namuose Birštono savivaldybės teritorijoje.

    Toks sprendimas paprastai priimamas įvertinus faktines oro temperatūras, pastatų šiluminę inerciją ir tai, kad pavasarį šilumos poreikis sumažėja. Savivaldybė taip pat primena, jog skirtingų pastatų situacija gali skirtis, todėl kai kurioms įstaigoms numatyta daugiau lankstumo.

    Švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigoms leidžiama pačioms spręsti dėl šildymo sezono pabaigos kitu laiku. Praktikoje tai reiškia, kad įstaigos gali šildymą išjungti vėliau arba anksčiau, jei to reikia dėl patalpų mikroklimato ar paslaugų teikimo specifikos.

    Daugiabučių namų gyventojai taip pat turi teisę inicijuoti šildymo pabaigą jiems patogesniu metu. Tam reikia kreiptis į namo administratorių, o sprendimas gali būti įgyvendinamas, jei jam pritaria dauguma to namo butų savininkų.

    Svarbi sąlyga, kad šildymo nutraukimas turi nepažeisti teisės aktuose nustatytų higienos normų, susijusių su gyvenamųjų patalpų mikroklimatu. Jei pavasarį staiga atšaltų, gyventojams rekomenduojama operatyviai derinti veiksmus su administratoriumi, kad būtų išvengta diskomforto ir galimų rizikų jautresnėms grupėms.

    Sprendimas įformintas Birštono savivaldybės mero 2026 metų balandžio 30 dieną pasirašytu potvarkiu. Savivaldybė pažymi, kad šildymo sezono pabaiga bendru sprendimu nereiškia, jog kiekvienas pastatas privalo identiškai elgtis tą pačią dieną, nes daugiabučiuose galimi ir atskiri gyventojų sprendimai.

  • Vilkaviškio rajone skelbiamas šildymo sezono finišas: kada išjungs šilumą ir ką gali gyventojai

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje artėja šildymo sezono pabaiga. Savivaldybė pranešė, kad balandžio 29 dieną meras pasirašė potvarkį Nr. B-MP-393 „Dėl 2025–2026 metų šildymo sezono pabaigos“.

    Pagal potvarkį, šildymo sezono pabaiga savivaldybėje skelbiama 2026 metais gegužės 4 dieną. Tai reiškia, kad centralizuotai tiekiama šiluma daugiabučiams ir įstaigoms bus nutraukiama nuo nurodytos datos, jei nebus priimti atskiri sprendimai.

    Savivaldybė primena, kad šilumos vartotojai turi galimybę dėl savo pastatų šildymo pabaigos spręsti patys. Tam būtina suderinti veiksmus su šilumos tiekėju ir įsitikinti, kad yra techninės galimybės keisti šilumos tiekimo režimą.

    Praktikoje tai dažniausiai aktualu daugiabučių namų bendrijoms ar administratoriams, kurie, įvertinę orų prognozes ir gyventojų poreikius, gali inicijuoti ankstesnį arba vėlesnį šildymo išjungimą. Sprendimai turi būti priimami taip, kad nebūtų pažeistos higienos normos ir pastatuose būtų užtikrinamos tinkamos vidaus sąlygos.

    Šildymo sezono pabaigos data savivaldybėse paprastai nustatoma atsižvelgiant į lauko temperatūrų pokyčius ir bendrą šilumos poreikį, tačiau galutinė sprendimo įtaka gyventojams priklauso ir nuo konkretaus pastato valdymo bei šilumos punkto reguliavimo galimybių.

  • Panevėžyje nuo balandžio 30 dienos baigiamas šildymo sezonas: ką gali nuspręsti gyventojai

    Panevėžio miesto savivaldybė pranešė, kad nuo 2026 metais balandžio 30 dienos mieste oficialiai baigiamas 2025–2026 metų šildymo sezonas. Sprendimas priimtas įvertinus šiltesnių orų prognozes ir kylančią vidutinę lauko oro temperatūrą.

    Šildymo sezono pabaiga savivaldybėse nustatoma remiantis Šilumos ūkio įstatymu ir galiojančiais patalpų mikroklimato reikalavimais. Praktikoje tai reiškia, kad nutraukiant šildymą turi būti užtikrintos tinkamos sąlygos gyventojams, ypač permainingų pavasario orų laikotarpiu.

    Daugiabučių namų gyventojai taip pat gali patys apsispręsti dėl šildymo sezono pabaigos anksčiau arba dėl jo pratęsimo, jei atvėstų. Tam reikalingas daugumos gyventojų pritarimas, o apie priimtą sprendimą šilumos tiekėją informuoja namą administruojanti įmonė, bendrijos pirmininkas arba šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas.

    Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigų, taip pat sveikatos priežiūros įstaigų vadovai gali spręsti dėl šildymo pabaigos ar pratęsimo atskirai. Tokie sprendimai priimami pagal realią situaciją pastate, kad būtų laikomasi nustatytų patalpų temperatūros ir mikroklimato normų.

    Gyventojams rekomenduojama, pasibaigus šildymo sezonui, stebėti patalpų temperatūrą ir įsivertinti, ar namo šildymo reguliavimas bei sistema veikia tinkamai. Jei name šiluma reguliuojama automatizuotai ar per šilumos punktą, sprendimai dėl šildymo pratęsimo dažnai gali būti įgyvendinami greičiau, tačiau vis tiek reikalingas aiškus bendruomenės susitarimas.

  • Lazdijų rajone baigiamas šildymo sezonas: ką gyventojams svarbu žinoti ir kada pranešti tiekėjui

    Lazdijų rajone baigiamas šildymo sezonas: ką gyventojams svarbu žinoti ir kada pranešti tiekėjui

    Lazdijų rajono savivaldybė pranešė, kad nuo gegužės 1 dienos rajone skelbiama centralizuoto šildymo sezono pabaiga. Sprendimas taikomas visiems šilumos vartotojams, kurie naudojasi bendrovės „Lazdijų šiluma“ paslaugomis.

    Įsakymą dėl šildymo sezono pabaigos pasirašė Lazdijų rajono savivaldybės vicemeras Dalius Mockevičius. Nuo nurodytos datos šilumos tiekimas pastatams, prijungtiems prie centralizuoto šildymo sistemos, nutraukiamas pagal savivaldybės nustatytą tvarką.

    Savivaldybė taip pat atkreipė dėmesį, kad šilumos vartotojai, įskaitant daugiabučius namus, kurių savininkė ar dalininkė nėra savivaldybė, gali priimti sprendimą šildymą baigti kitu laiku. Tokiu atveju apie sprendimą būtina informuoti šilumos tiekėją.

    Praktikoje tai reiškia, kad gyventojams ir pastatų administratoriams svarbu suderinti sprendimus su namo valdymo forma, įvertinti patalpų temperatūrą ir artimiausių dienų orų prognozes. Pasibaigus sezonui dažniausiai mažėja sąskaitos už šildymą, tačiau išlieka poreikis užtikrinti karšto vandens ruošimą ir sistemos saugų darbą.

    Savivaldybė gyventojams linki šilto pavasario ir primena, kad dėl individualių sprendimų ar techninių klausimų reikėtų kreiptis tiesiogiai į šilumos tiekėją. Tai padeda išvengti nesusipratimų dėl atjungimo terminų ir užtikrina sklandų perėjimą į nešildymo sezoną.

  • Joniškio rajone šildymo sezonas pratęstas iki balandžio 30 dienos: ką turi žinoti gyventojai

    Joniškio rajone šildymo sezonas pratęstas iki balandžio 30 dienos: ką turi žinoti gyventojai

    Joniškio rajono savivaldybė pranešė, kad 2025–2026 metų šildymo sezonas savivaldybės teritorijoje pratęstas iki 2026 metų balandžio 30 dienos. Toks sprendimas paprastai priimamas atsižvelgiant į vyraujančias oro sąlygas ir siekiant užtikrinti komfortišką temperatūrą pastatuose.

    Kartu savivaldybė primena, kad gyventojai, norintys šildymo sezoną baigti kitu laiku nei nustatyta savivaldybės, turi pateikti informaciją šilumos tiekėjui. Gavęs pranešimą, šilumos tiekėjas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas išduoda leidimą pastato savininkui arba šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojui sprendimą įgyvendinti.

    Praktikoje tai reiškia, kad daugiabučių gyventojams svarbu veikti per namo administratorių, bendriją ar kitą atsakingą asmenį, kad sprendimas būtų suderintas ir techniškai įgyvendintas tvarkingai. Savivaldybės nustatyta šildymo sezono pabaiga yra bendra taisyklė, tačiau gyventojų iniciatyva šilumos tiekimas gali būti nutrauktas ir anksčiau, jei tam pritaria pastato valdytojai ir laikomasi nustatytos tvarkos.

    Daugiabučių, kuriuos administruoja UAB „Joniškio butų ūkis“, gyventojai dėl šildymo sezono pabaigos pakeitimo turi kreiptis į bendrovę. Tuo metu daugiabučiuose, kuriuose veikia bendrijos, gyventojai turėtų kreiptis į bendrijos pirmininką ir sprendimus derinti per bendrijos nustatytą vidaus tvarką.

    Gyventojams, svarstantiems apie ankstesnį šildymo išjungimą, rekomenduojama įvertinti ne tik trumpalaikę šilumos kainą, bet ir realią situaciją butuose bei bendrose patalpose. Vėsesniu laikotarpiu išaugusi drėgmė gali didinti pelėsio riziką, todėl sprendimas turėtų būti priimamas atsakingai ir pasitarus su pastato priežiūrą vykdančiais specialistais.

  • Klaipėdoje baigiamas šildymo sezonas: ką svarbu žinoti gyventojams ir įstaigoms

    Klaipėdoje baigiamas šildymo sezonas: ką svarbu žinoti gyventojams ir įstaigoms

    Klaipėdoje balandžio 30 dieną oficialiai baigiamas šildymo sezonas. Savivaldybė sprendimą priėmė įvertinusi faktinę oro temperatūrą ir artimiausių dienų prognozes.

    Kada tiksliai daugiabučiuose atvės radiatoriai, priklauso nuo pastato šilumos ūkio sprendimų. Namuose su automatizuotais šilumos punktais šilumos padavimas paprastai sustabdomas automatiškai, o ten, kur automatizacijos nėra, šildymas išjungiamas rankiniu būdu.

    Šis šildymo sezonas Klaipėdos savivaldybės biudžetinėse įstaigose ir mieste prasidėjo spalio 6 dieną. Kaip įprasta, pasibaigus sezonui šilumos tiekimo režimas keičiamas palaipsniui, todėl skirtinguose namuose pokyčiai gali būti juntami nevienodu metu.

    Svarbu tai, kad šildymo pabaiga daugiabučiuose nebūtinai privalo sutapti su savivaldybės nustatyta data. Teisės aktai leidžia šilumos vartotojams nustatyta tvarka patiems spręsti dėl savo pastatų šildymo, tačiau būtina nepažeisti higienos normų.

    Jei butuose dar per vėsu, gyventojai gali inicijuoti sprendimą šildymo sezono pabaigą atidėti. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į namo administratorių arba bendrijos pirmininką, o sprendimas paprastai priimamas patalpų savininkų balsų dauguma.

    Ankstesnių metų patirtis rodo, kad pavasarį orai gali greitai keistis ir šildymo klausimas kartais grįžta dar kartą. Praėjęs šildymo sezonas Klaipėdoje buvo baigtas balandžio 16 dieną, tačiau vėliau atvėsus orams šildymas daliai įstaigų buvo atnaujintas gegužės 14 dieną.

    Mieste šildymo sezonas dažniausiai baigiamas antroje balandžio pusėje, bet pasitaiko ir vėlyvesnių sprendimų. Pavyzdžiui, 2022 metais sezonas baigtas gegužės 5 dieną, 2023 metais – gegužės 3 dieną, o biudžetinėse įstaigose tais metais šildymas tęsėsi iki gegužės 8 dienos.