Tag: Daugiamečiai augalai

  • Kaip per 30 minučių padauginti daugiamečių: dalijant gausite nemokamų melsvių ir flioksų

    Kaip per 30 minučių padauginti daugiamečių: dalijant gausite nemokamų melsvių ir flioksų

    Kodėl dalijimas veikia

    Daugiamečių dalijimas yra vienas paprasčiausių būdų greitai atjauninti kerus ir nemokamai pasidauginti augalų. Senstant kero vidurys dažnai ima retėti ar apmiršta, o stipriausi ūgliai formuojasi pakraščiuose, todėl dalijimas padeda grąžinti augalui vešlumą.

    Praktiškai tai reiškia dvi naudas vienu metu: gaunate daugiau sodinamosios medžiagos ir pagerinate žydėjimą bei lapijos tankį. Svarbiausia taisyklė paprasta: dalyti verta tik sveikus, gerai įsišaknijusius augalus, kurie vienoje vietoje augo bent 3–4 metus.

    Kada ir kaip dalyti populiarias daugiametes

    Melsvės ir viendienės geriausiai dalijamos anksti pavasarį, kai tik pasirodo nauji pumpurai ir lapai dar neišsiskleidę. Tuomet lengviau matyti kero struktūrą, o augalas greičiau atstato šaknis ir patiria mažiau streso.

    Iškaskite kerą platesniu ratu, pakelkite šakėmis ar kastuvu ir kiek nukratykite žemę, kad matytųsi šaknys. Aštriu kastuvu ar tvirtu peiliu padalykite į kelias dalis taip, kad kiekviena turėtų bent 2–3 augimo pumpurus ir sveikų šaknų, o įrankius prieš pereinant prie kito augalo dezinfekuokite.

    Šilokai ir flioksai dalijami panašiai, ypač kai senas keras praranda dekoratyvumą. Šilokus patogu dalyti pavasarį, maždaug nuo balandžio iki gegužės pabaigos, o persodintas dalis geriausia iškart sodinti į naują vietą, neleisti šaknims perdžiūti.

    Flioksus verta atjauninti kas 3–5 metus: tam tinka pavasaris arba vasaros pabaiga, kai karščiai slūgsta. Kiekvienoje dalyje palikite kelis stiprius pumpurus ir gerai išsivysčiusias šaknis, nes per smulkios dalys pirmais metais dažniau skursta ir prasčiau žydi.

    Dirva, sodinimas ir pirmos dvi savaitės

    Naujiems sodinukams svarbiausia paruošti purią, derlingą dirvą: vietą perkaskite maždaug kastuvo gyliu ir įmaišykite komposto. Kompostas gerina dirvos struktūrą, padeda išlaikyti drėgmę ir aprūpina augalą maisto medžiagomis, kurios ypač reikalingos šaknų atsikūrimui.

    Sodinkite tokiame pačiame gylyje, kaip augalas augo anksčiau, nes per giliai pasodinti kerai dažniau prastai auga ir gali silpniau žydėti. Pasodinus dirvą aplink šaknis švelniai suspauskite, kad neliktų oro tarpų, tačiau nepergrūskite, kad nepažeistumėte šaknų.

    Pirmas 10–14 dienų dirva turi būti nuolat lengvai drėgna, bet ne permirkusi, todėl laistykite ryte arba vakare, geriausia prie šaknų. Šviežiai persodintų daugiamečių pirmas 2–3 savaites papildomai netręškite, nes jaunos šaknys jautresnės ir gali nukentėti nuo per didelės mineralų koncentracijos.

    Jei pirmomis dienomis lapai šiek tiek suglemba, tai dažnai yra normali reakcija po dalijimo, kol atsinaujina šaknys. Jeigu augalas vis tiek neatsigauna nepaisant laistymo, verta patikrinti, ar dirva ne per sunki, ar šaknys nepažeistos, o pjūvio vietas galima apibarstyti anglies milteliais, kad sumažėtų puvinių rizika.

  • Ši viena gėlė akimirksniu pakeičia gėlyną: kana atrodo lyg iš egzotinio kurorto

    Ši viena gėlė akimirksniu pakeičia gėlyną: kana atrodo lyg iš egzotinio kurorto

    Kana, dar vadinama paciorečniku, pastaraisiais metais vis dažniau grįžta į gėlynus kaip ryškus, tropinį įspūdį kuriantis akcentas. Šis daugiametis augalas išsiskiria dideliais lapais ir įspūdingais žiedynais, todėl net viena kana gali vizualiai pakeisti visą rabatą.

    Natūraliai kana kilusi iš tropinių ir subtropinių Amerikos regionų, todėl mėgsta šilumą ir saulę. Priklausomai nuo veislės, ji paprastai užauga nuo kelių dešimčių centimetrų iki maždaug 1–1,5 metro, o lapai gali būti žali arba rusvai raudoni.

    Kaip ir kada sodinti

    Kanas į gruntą saugiausia sodinti tada, kai nebelieka pavasarinių šalnų rizikos, dažniausiai gegužės viduryje. Norint ankstesnio starto, šakniastiebius galima pradėti auginti vazonuose jau vasario pabaigoje ar kovo pradžioje, laikant šviesioje patalpoje, kur temperatūra apie 15–18 laipsnių Celsijaus.

    Geriausiai kanoms tinka saulėta, nuo vėjų bent kiek apsaugota vieta. Dirva turėtų būti derlinga ir laidi vandeniui, o jos reakcija dažniausiai rekomenduojama silpnai rūgšti.

    Priežiūra vasarą

    Didžiausia klaida auginant kanas yra nereguliarus laistymas karščio metu. Šis augalas mėgsta drėgmę, todėl per sausras jį verta laistyti gausiau, ypač jei kana auga lengvesnėje, greitai perdžiūstančioje dirvoje.

    Žydėjimo laikotarpis paprastai tęsiasi nuo liepos iki pirmųjų rimtesnių šalnų rudenį, todėl maisto medžiagų poreikis būna didesnis. Praktikoje dažnai pasiteisina kompostas ar biohumusas, o intensyviai augančioms kanoms svarbu ir pakankamas kalio bei fosforo kiekis, kad formuotųsi gausūs žiedynai.

    Ką daryti rudenį ir žiemą

    Nors kana yra daugiametis augalas, Lietuvos sąlygomis ji neperžiemoja dirvoje, nes yra jautri šalčiui. Po pirmųjų rudeninių šalnų šakniastiebius reikėtų iškasti, nusausinti ir laikyti sausoje, vėsioje, bet nuo šalčio apsaugotoje vietoje iki pavasario.

    Laikymo sėkmę dažniausiai lemia du dalykai: šakniastiebiai neturi būti per šlapi, bet ir neturi visiškai išdžiūti. Dėl to sodininkai dažnai juos laiko dėžėse su lengvai drėgnu durpių ar pjuvenų sluoksniu ir periodiškai patikrina būklę.

    Norint išryškinti egzotinį kanų efektą, jos ypač įspūdingai atrodo derinamos su žemaūgėmis jurginų veislėmis, dekoratyvinėmis žolėmis ar kitais ryškiais vasariniais augalais. Aukštesnės kanos gali tapti fonu žemesnėms gėlėms, o pasodintos prie vandens telkinio krašto sukuria kurortinę nuotaiką, jei tik vieta pakankamai saulėta.

    Kanas galima auginti ir vazonuose balkone ar terasoje, tačiau tuomet dar svarbiau užtikrinti reguliarų laistymą ir tręšimą. Vazonuose augalai greičiau perdžiūsta, o maisto medžiagos išplaunamos, todėl priežiūros ritmas turi būti nuoseklus visą sezoną.