Kodėl verta dalyti daugiamečius
Daugiamečių dalijimas yra vienas paprasčiausių būdų atjauninti augalus ir kartu nemokamai prisidauginti naujų kerų. Bėgant metams daugeliui rūšių vidurys pradeda retėti, žydėjimas silpnėja, o pats keras tampa per tankus ir ima stelbti kaimynus.
Praktikoje dauguma daugiamečių dalijami kas 3–5 metus, tačiau yra išimčių. Pavyzdžiui, bijūnai dažnai dalijami rečiau, kas 8–10 metų, nes po persodinimo jiems prireikia daugiau laiko atsigauti ir vėl gausiai žydėti.
Kaip dalijimas atliekamas teisingai
Rudenį svarbiausia neskubėti iki pirmų rimtesnių šalnų ir palikti laiko įsišaknijimui. Kerą reikėtų atsargiai iškasti su šaknimis, nukratyti dalį žemių ir padalyti į kelias dalis taip, kad kiekviena turėtų bent kelis sveikus pumpurus ir pakankamai šaknų.
Jei šaknys storos ir susipynusios, dažniausiai prireikia aštraus peilio arba kastuvo, kad dalis būtų galima švariai atskirti. Pažeistas ir apdžiūvusias šaknų vietas verta pašalinti, o naujai pasodintus kerus gausiai palaistyti ir, jei dirva sausa, kelias savaites stebėti drėgmę.
Rudens dalijimui ypač tinka laikotarpis, kai orai jau vėsesni, bet dirva dar šilta. Tokios sąlygos padeda augalui energiją nukreipti į šaknų formavimą, o ne į lapijos auginimą.
Ką galima dalyti rudenį, o ką geriau pavasarį
Bendra taisyklė tokia: pavasarį žydinčias daugiametes dažniau patogu dalyti vasaros pabaigoje arba rudenį, o vasarą ir rudenį žydinčias neretai geriau dalyti ankstyvą pavasarį. Vis dėlto dalis rūšių gana gerai pakelia būtent rudeninį dalijimą.
Rudenį paprastai sėkmingai dalijamos ir persodinamos melsvės, bruneros, rodžersijos, viendienės, raktažolės, rudbekijos bei kai kurios kitos, greitai atsistatančios kerinės daugiametės. Iki rugsėjo pabaigos dažnai dalijami ir bijūnai, tačiau reikia nusiteikti, kad žydėjimas gali atsinaujinti tik po vieno ar net dviejų sezonų.
Kai kurių daugiamečių rudenį verčiau neliesti, nes jų dalys prasčiau įsišaknija ir dažniau nukenčia per žiemą. Saugiau laukti pavasario, jei kalbama apie augalus, kurie jautriau reaguoja į šaknų pažeidimus arba lėčiau formuoja naujas šakneles vėsiu metu.
Praktinis orientyras paprastas: jeigu rudenį dalijama, darbą geriausia baigti taip, kad augalui liktų kelios savaitės iki pastovių šalnų. Tai ypač svarbu lengvose, greitai peršąlančiose dirvose ir atvirose, vėjotose vietose.
Norint didesnės sėkmės, verta prisiminti ir dažną sodininkų klaidą: per giliai pasodintos dalys prasčiau auga, o per sekliai paliktos šaknys gali apšalti. Pasodinus naudinga mulčiuoti, bet neperkrauti storu sluoksniu, kad šaknys neimtų šusti.
Leave a Reply